„Vilniaus mokytojų namai neatsiejami nuo kultūrinės veiklos jau daugelį metų, tačiau iki šiol pastatas neturėjo bendros kultūrinės koncepcijos. Mokytojų namų prijungimas prie kultūrinius miesto renginius koordinuojančios įstaigos leis geriau įveiklinti kūrybines patalpas, racionaliau paskirstyti lėšas, kultūros bendruomenei kurs geresnes sąlygas, o vilniečiams – pasiūlys platesnį kultūros paslaugų spektrą“, – sakė Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.

Pasibaigus įstaigų sujungimui, planuojama visą su kultūrine veikla susijusį valdomą turtą (Vilniaus g. 39) patikėjimo teise perduoti BĮ Vilniaus kultūros centrui, kuris sieks naujai suformuluotų tikslų.

S. Žiūros nuotr. 

Šv. Kotrynos bažnyčios administravimas BĮ Vilniaus kultūros centrui būtų perduotas nuo 2024-ųjų liepos 1 d. Gautas ir Vilniaus arkivyskupijos sutikimas dėl Šv. Kotrynos bažnyčios pastato administravimo perdavimo Vilniaus kultūros centrui.

Vilniaus g. 39 patalpos bus naudojamos kultūriniams ir edukaciniams renginiams, atsiras erdvės kūrybiškumui – bus skelbiami atviri kvietimai naudotis patalpomis, vyks mokama nuoma.

Šiuo metu Vilniaus mokytojų namai atlieka labiau administravimo funkcijas – prižiūri daug patalpų, kultūrinių veiklų savarankiškai organizuoja itin mažai, tuo tarpu  Vilniaus kultūros centras organizuoja svarbiausius miesto renginius, valstybinių švenčių minėjimus, centrui priklauso didelis meno kolektyvų skaičius.

Už tokį Seimo nutarimo projektą balsavo 74 parlamentarai, niekas nebuvo prieš, du susilaikė.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša teigė, kad šis nutarimas parodo politinę valią ir valstybės prioritetą.

„Taip rodome politinę valią, kur mes kreipiame savo dėmesį kaip į pirmos eilės valstybės uždavinį“, – teigė jis.

Konservatorius Mantas Adomėnas teigė, kad šis nutarimas – prielaida aktyviems pokyčiams aukštojo mokslo srityje. Jis pabrėžė, kad negalima leisti aukštajam mokslui toliau stagnuoti ar net ristis žemyn.

„Šį nutarimo projektą inicijavo MOSTA, atlikusi aukštųjų mokyklų būklės analizę. Ta pati Jurgita Petrauskienė, kuri vadovavo MOSTA, dabar yra švietimo ir mokslo ministrė. Tai būtų paraginimas jai pačiai“, – atkreipė dėmesį liberalas Gintaras Steponavičius.

MOSTA parengtame dokumente, anksčiau pristatytame Seime, siūloma optimizuojant aukštųjų mokyklų tinklą Lietuvoje iki 2025 metų palikti veikti 3–5 universitetus, taip pat vieną ar dvi menų akademijas bei Karo akademiją.

Pagal MOSTA analizę, Vilniuje veiktų du universitetai, viena ar dvi menų akademijos bei Karo akademija. Kaune siūloma palikti vieną ar du universitetus, Klaipėdoje veiktų universitetas ar jo padalinys, o Šiauliuose – universiteto  padalinys arba kolegija.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 14 valstybinių universitetų.

Vis dėlto verslo atstovams giriant ir rekomenduojant iki 30 proc. efektyvumą padidinančias ir madingomis jau tapusias metodikas, norimu rezultatu gali džiaugtis toli gražu ne visi. Tad kas skiria sėkmės istorijas ir įmones, procesui veltui iššvaisčiusias laiką ir pinigus?

Vadybinių žinių trūkumas

Verslo procesų optimizavimo metodų yra daug, tačiau šį kartą siekiant išsiaiškinti dažniausiai daromas ir nesėkmes lemiančias klaidas remkimės viena populiariausių ir plačiausiai naudojamų metodikų „Lean“.

Viena dažniausiai pasitaikančių klaidų, imantis ją įgyvendinti – vadybinių procesų pagrindų nebuvimas, įmonei nesusitvarkant su elementariais darbo paskirstymo, jo organizavimo ar kontrolės procesais. Organizacijos „Versli Lietuva“ atliktame tyrime net 37 proc. šalies įmonių buvo įvardintos kaip neatitinkančios minimalių vadybos standartų. Įmonės viduje pastebėjus vadybos problemų ar spragų, prieš imantis „Lean“ reikėtų palūkėti ir skirti laiko vidurinės grandies vadovų lavinimui.

„Prieš sekant geriausių pasaulio kompanijų pavyzdžiu privalu įsivertinti vadybos žinias. Jei jų trūksta, naujiems vadybos metodams paprasčiausiai per anksti. Tokiu atveju iniciatyvūs ir atsakingi vadovai imasi organizuoti mokymus ar motyvacines programas. Tai – sektina praktika, kuri neturėtų apsiriboti vien žemesniosios grandies darbuotojais“, – sako Dainius Berškys, verslo optimizavimo ekspertas, projekto „Radar.lt“ įkūrėjas.

Silpnas vadovo įsipareigojimas

Dar viena „Lean“ įgyvendinimo kliūtis susijusi su iniciatyvos ir ryžto stoka, kai metodiką pritaikyti norintis vadovas įgyvendinimą patiki kitam darbuotojui. Sėkmingas įgyvendinimas reikalauja išteklių, prie kurių neišvengiamai turi prisidėti ir pats vadovas.

„Natūralu, jog rimta įmonės pertvarka reikalauja net tik piniginių, bet laiko ir emocinių išteklių. Vadovas turi aiškiai įvardinti tikslus, įsipareigoti sekti veiksmų planą ir aktyviai įsitraukti į jo įgyvendinimą. Be stiprios lyderystės norimų rezultatų įmonė nesulauks“, – sako D. Berškys.

Pamirštama įmonės kultūra

Sutelkusios dėmesį ties naujos metodikos pritaikymu, kai kurios įmonės pamiršta organizacinės kultūros – kiekvienam organizacijos nariui galiojančios vertybių sistemos, darbo principų – svarbą. Norint užtikrinti procesų efektyvumą, įmonė turi būti pasiekusi reikiamą brandą ir suformavusi atsakomybe paremtą vidinę atmosferą.

„Jei nėra „griežtumo“ ir atsakomybės – sunku kalbėti apie sėkmingą didelių projektų vykdymą ir įgyvendinimą. Disciplina įmonėje reikalinga visur – pradedant klaidų analizavimu ir priežasčių paieška, baigiant elementariu punktualumu. Jei to nėra, jokios optimizavimo metodikos įvedimas nėra įmanomas“, – sako „Radar.LT“ įkūrėjas.

Skuba nepasiruošę

Dažnai vaikydamiesi madų verslininkai nesusimąsto, ar jų įmonė atitinka optimizavimo metodikos diegimui reikalingus standartus: prekiauja išties geru produktu, turi tinkamą rinką ir aukšto lygio klientų aptarnavimo sistemą.

„Jei nesate tikri dėl nors vieno iš komponentų, pavyzdžiui, siekiamo klientų rato – neskubėkite. Kitu atveju imdamiesi dar ir procesų optimizavimo rizikuosite iššvaistyti lėšų ir laiko“, – pataria D. Berškys.

Įgyvendinimui vis dėlto pasiryžusioms įmonėms rekomenduojama nenusivilti belaukiant greitų rezultatų. Kiekviena organizacija turi savitų ypatumų, neleidžiančių nuspėti įgyvendinimo trukmės ir baigties.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba šios dienos posėdyje pritarė seniūnijų veiklos ir tinklo optimizavimui. 

Savivaldybės administracija daugumoje seniūnijų jau sumažino darbuotojų skaičių ir perskirstė jų funkcijas – jau beveik metus seniūnijose dirba po 2-3 darbuotojus, dalis seniūnijų sujungtos, ir tai jau leido 2012 metais sutaupyti 500 tūkst Lt. 

„Funkcijų ir darbo krūvių perskirstymas neturėjo įtakos teikiamų paslaugų kokybei. Gyventojai ir toliau gavo visas paslaugas, niekas nesiskundė, nepatenkintų nebuvo“, – sakė Personalo departamento direktorius Antanas Gadeckis.

Artimiausiu metu 21 seniūnija bus pertvarkyta į 5-ias labiausiai nuo miesto centro nutolusios seniūnijas – Grigiškių, Naujininkų, Naujosios Vilnios, Panerių ir Verkių, bei 11 biurų – Antakalnio, Centro, Fabijoniškių, Justiniškių, Karoliniškių, Lazdynų, Pilaitės, Pašilaičių, Šeškinės, Vilkpėdės, Žirmūnų.  Tarp seniūnijų ir kitų Savivaldybės Administracijos struktūrinių padalinių bus perskirstytos funkcijos bei atsakomybė, racionaliai panaudotos patalpos.

Po siūlomos pertvarkos seniūnijų struktūra išliks beveik nepakitusi, o biuruose bus teikiama daugiau paslaugų: čia po vienu stogu įsikurs Miesto tvarkymo skyriaus specialistai, kurie prižiūrės, kaip tvarkomos biuro teritorijai priklausančios teritorijos,  reaguos į gyventojų pranešimus ir kartu su Viešosios tvarkos skyriaus specialistais nustatys pažeidėjus. Statinių naudojimo priežiūros poskyrio specialistai bus atsakingi už biuro teritorijoje esančių statinių būklės kontrolę, avarinių ir bešeimininkių statinių išaiškinimą ir prevencinių priemonių taikymą.

Interesantų aptarnavimo skyriaus specialistai teiks gyvenamosios vietos deklaravimo ir prašymų, skundų priėmimo „vieno langelio“ principu paslaugas. Čia taip pat dirbs Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Socialinių išmokų skyriaus, Socialinės paramos centro specialistai, todėl gyventojai visas paslaugas gaus vienoje vietoje.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas efektyvesnei bendruomenių ir seniūnaičių veiklai, jų tarpusavio glaudesniems ryšiams stiprinti, paramos bendruomeninei veiklai įsisavinimui padedant organizuoti ir vykdyti viešųjų pirkimų procedūras. Šiam tikslui visuose biuruose bus įsteigta specialisto, atsakingo už bendruomenių veiklos koordinavimą ir pagalbą, pareigybė.

Optimizavus seniūnijų veiklą, bus atlaisvinta 1632 kv. m bendrojo ploto patalpų, kurių dalis galės būti panaudota bendruomenių veiklai arba privatizuojama. Paskaičiuota, kad  per metus bus sutaupoma apie 1,2 mln. Lt valdymo, ryšių, transporto ir komunalinių išlaidų.