„Jeigu COVID-19 persirgęs pacientas nebus visiškai atsistatęs ir sustiprinęs po ligos išvarginto imuniteto, jo sveikatai grės rimtos pasekmės. Išsivystę kvėpavimo takų susirgimai ir kitos infekcijos gali pasireikšti ne tik sunkesne eiga, bet ir rimtomis komplikacijomis“, – įspėja E. Zykienė.

COVID-19 liekamieji reiškiniai

„Camelia“ vaistininkė akcentuoja, kad šiuo metu persirgę COVID-19 dažniausiai skundžiasi šiais liekamaisiais reiškiniais: galvos skausmu ir svaigimu, užgulusia ir sausa nosies gleivine, plaukų slinkimu, atminties sutrikimais, nuotaikų kaita, jaučiamu nerimu, nemiga, miego sutrikimais, depresija, kiek rečiau pasireiškiančiomis virškinimo problemomis ir raumenų skausmais.

Vaistininkė sako, kad kiekvienas, persirgęs COVID-19, gali padėti sau greičiau atsistatyti, jeigu vadovausis šiais patarimais:

1. Vartokite imunitetą stiprinančius vitaminus C, D ir cinką

„Vitaminas D ne tik pasižymi priešuždegiminiu poveikiu ir suteikia veiksmingą apsaugą nuo organizmą puolančių virusų, bet padeda geriau įsisavinti kalcį ir fosforą, stiprina regą, gerina kaulų formavimosi procesą bei veikia daugiau nei 200 genų funkcionalumą. Vitaminas C greitina imuninių ląstelių gamybą ir didina aktyvumą, padeda mažinti nuovargį ir veikia kaip antioksidantas – saugo imunines ląsteles nuo pažeidimų. Cinkas taip pat saugo jas nuo oksidacinės pažaidos, užtikrina gyvybingumą, palaiko gerą nagų, plaukų ir odos būklę“, – vardija gerąsias vitaminų ir mineralo savybes E. Zykienė.

2. Valdykite patiriamą stresą

„Patiriamas stresas neigiamai veikia imunitetą, dėl to atsistatymui po COVID-19 gali prireikti daugiau laiko. Jeigu jaučiate stresą, įtampą ar nerimą, pasistenkite jo atsikratyti: išeikite pasivaikščioti į lauką ar  užsiimkite savo mėgstama veikla. Suvaldyti stresą gali padėti ir kvėpavimo, nusiraminimo pratimai“, – pataria vaistininkė.

3. Nusistatykite darbo-poilsio-miego režimą

„Suplanuokite savo dienos laiką taip, kad nepervargtumėte: skirkite laiko darbui, pertraukėlėms jo metu, poilsiui, kitiems užsiėmimams ir miegui. Labai svarbu turėti jo rutiną – eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu. Laikui bėgant organizmas pripras išskirti miego hormonus reikiamu metu ir jūsų miego kokybė pagerės“, – sako E. Zykienė.

4. Reguliariai skirkite laiko mėgstamam sportui

„Jeigu neturite mėgstamos sporto šakos, puikiai tiks ir intensyvesnis pasivaikščiojimas lauke. Labai svarbu reguliariai užsiimti aktyvia fizine veikla, nes ji ne tik gerina kraujotaką ir organizmo aprūpinimą reikalingomis medžiagomis, bet padeda atsikratyti susikaupusių nemalonių emocijų“, – aiškina vaistininkė.

Anot E. Zykienės, jeigu ilgą laiką nesportavote, reikėtų pradėti nuo mažesnių krūvių, nepersitempti ir stebėti organizmo reakciją. Jeigu užsiimant aktyvia fizine veikla atsiranda varginantis dusulys, reikėtų daugiau laiko skirti poilsiui. Be to, persirgus COVID-19 gali sumažėti raumenų, dažniausiai esančių kojose, jėga, todėl reikėtų atlikti ir specialius pratimus, kurie padėtų juos sustiprinti.

5. Kasdien bent valandą praleiskite gryname ore

„Laikas gryname ore mus veikia teigiamai – tuo metu organizmas įsisavina daugiau deguonies, dėl to suaktyvėja laimės hormonų gamyba ir gerėja smegenų veikla“, – sako vaistininkė.

6. Sveikai maitinkitės ir vartokite pakankamai skysčių

„Visavertė ir sveika mityba užtikrins, kad gautumėte reikalingas medžiagas, mineralus ir vitaminus, o per dieną suvartodami bent 1,5–2 litrus vandens padėsite organizmui pašalinti toksinus, pagerinti medžiagų apykaitą ir palaikyti kūno temperatūros pusiausvyrą“, – aiškina E. Zykienė.

7. Dažnai vėdinkite ir drėkinkite patalpas

„Šildymo sezono metu namuose sumažėja oro drėgmė, dėl to džiūsta ir dirgsta burnos gleivinė, gali varginti skausmas, taip pat sausėja ir nosies gleivinė. Išdžiūvusi burnos gleivinė taip pat yra palanki terpė, į kurią patekę ore cirkuliuojantys virusai ima daugintis, o vėliau sukelia infekcines ligas. Pažeista nosies gleivinė taip pat nebeatlieka savo funkcijos. Šių negalavimų išvengti ir miego kokybę pagerinti padės reguliarus patalpų vėdinimas, vėsios aplinkos užtikrinimas ir drėkinimas. Vėdinkite patalpas bent 2–3 kartus per dieną po 10 minučių, vieną kartą būtinai prieš miegą. Drėkinti patalpas reikėtų 2–3 kartus per savaitę. Tai padaryti padės oro drėkintuvas, ant radiatorių uždėti drėgni rankšluosčiai ar patalpose pastatyti indai su vandeniu“, – sako vaistininkė.

8. Apsilankykite pas šeimos gydytoją

„Visiems persirgusiems COVID-19 rekomenduojama apsilankyti pas šeimos gydytoją dėl bendros sveikatos būklės įvertinimo. Jeigu to nepadarėte ir praėjus 6–8 savaitėms po ligos vis dar jaučiate tam tikrus simptomus ar liekamuosius reiškinius būtina kreiptis į šeimos gydytoją“, – įspėja E. Zykienė.

Gerklės skausmas, sloga, temperatūra – tokie simptomai dažniausiai įspėja apie prasidėjusią ligą. „Pajutus pirmuosius simptomus pirmiausiai rekomenduoju užsukti į vaistinę ir pasirūpinti, kad namų vaistinėlėje turėtumėte vaistų, kurie padėtų įveikti temperatūrą“, – sako vaistininkė J. Juodsnukytė.

Įveikti peršalimą gali padėti ir įvairios arbatos, kurios skatina prakaitavimą, o kartu ir papildo organizmą reikalingais vitaminais. Peršalus vaistininkė taip pat pataria vartoti ir vitaminą C, kuris ne tik padės greičiau įveikti peršalimo simptomus, bet ir papildomai stiprins imunitetą.

Kovojant su peršalimu svarbu atsižvelgti į jaučiamus simptomus ir pasirūpinti vaistais, kurie juos malšintų. „Jeigu jaučiate gerklės skausmą, pasirūpinkite pastilėmis arba purškikliais nuo gerklės skausmo, jeigu sloga, prireiks purškalo jai malšinti“, – apibendrina vaistininkė.

„Eurovaistinės“ farmacininkė atkreipia dėmesį, kad galima įsigyti ir kombinuotų vaistų nuo peršalimo, kur vienoje pakuotėje galima rasti vaistą kovojantį su temperatūra, galvos bei gerklės skausmu, padedantis užgultai nosiai bei kosuliui.

Vis dėlto įsigyjant tokius vaistus svarbu atkreipti dėmesį, kad jie skirstomi į dieninio ir naktinio vartojimo, į šią rekomendaciją vertėtų atsižvelgti. Vaistininkė paaiškina, kad nakčiai skirtame preparate yra medžiaga, kuri gali slopinti ir šiek tiek migdyti.

Pasak vaistininkės, taip gydyti peršalimą rekomenduojama iki savaitės, tačiau jeigu vartojate vaistus, kuriuose yra paracetamolio ir vis tiek karščiuojate, savijauta negerėja, būtina kreiptis į gydytojus.

Sergant peršalimu rekomenduojama laikytis tinkamos rankų higienos, laikytis saugaus atstumo nuo namiškių, nesinaudoti tais pačiais indais, jeigu yra galimybė – miegoti atskirai. Ypač svarbu pasirūpinti namiškiais, kurių imunitetas yra imlus peršalimo ligoms.

Penki žingsniai, kaip įveikti peršalimą:

1. Vartokite vitaminą C.

2. Turėkite vaistų, kurie padėtų įveikti pakilusią temperatūrą.

3. Rūpinkitės atskirais peršalimo simptomais.

4. Gerkite prakaitavimą skatinančias arbatas.

5. Laikykitės tinkamos higienos, dažnai vėdinkite kambarį.

Pasak specialistės, mažasis nėra didelis, todėl kūdikio mitybos poreikiai skiriasi nuo suaugusiųjų. Dažnai 1-3 metų vaikas jau nėra žindomas, todėl pagrindines maistines medžiagas jis gauna su maistu, kurį patiekia tėvai.

Vitaminas D – ne tik iš saulės

Vasarą itin svarbu rūpintis kūdikių vitamino D atsargomis. „Jie šį vitaminą paprastai gauna su mamos pienu, tačiau tikrai nepakankamai, todėl jau nuo 3 savaitės mamos šio vitamino turėtų duoti papildomai. Jeigu kūdikis maitinamas pieno mišiniu, kuriame paprastai vitamino D būna pakankamas kiekis, dėl papildomo vitamino D skyrimo būtina pasikonsultuoti su vaiko gydytoju“, – pataria dietologė.

Jos teigimu, vitamino D Lietuvoje trūksta ir mažiems, ir dideliems. „Kad galėtų susidaryti pakankamas jo kiekis, vasarą saulėje reikia būti 15 minučių, atidengus ketvirtadalį kūno, nuo 12 iki 15 valandos ir nenaudoti kremo nuo saulės. Tačiau šiomis valandomis saulė yra pavojinga, o kūdikiams visiškai nerekomenduojama būti atviroje saulėje, todėl gauti reikiamą kiekį vitamino D būnant saulėje tampa iššūkiu“, – teigia dietologė.

Su maistu gauname tik 10 proc. reikalingos vitamino D dozės.  Šio vitamino turtingi vos keli produktai: riebi žuvis, kiaušinio trynys – tai pagrindiniai vitamino D šaltiniai. Kiti produktai, tokie kaip sviestas, baravykai, avižos – turi nedaug vitamino D. Taip pat į vaiko racioną galima įtraukti tuos produktus, kurie yra papildomai praturtinti vitaminu D, pavyzdžiui – dribsniai, sultys, pienas, pieno gėrimai ir mišiniai, įvairūs riebalai.

Pasak dietologės, termiškai apdorojant produktus, jie netenka nuo 40 iki 89 proc. vitamino D kiekio, todėl gyvenant Lietuvoje visais metų laikais reikėtų valgyti vitaminu D praturtintus maisto produktus ir papildomai vartoti vitamino D papildus, kuriuos jums paskirs jūsų gydytojas. Vitaminas D padeda vaiko organizmui įsisavinti kalcį, kuris reikalingas augantiems kaulams ir dantims. Todėl specialistė primena, kad vaiko mityboje labai svarbus yra pienas.

„Vaikams nuo vienerių metų į mitybos racioną gali būti įtraukiamas karvės pienas. Tačiau jeigu vaikas ne taip noriai jį ragauja ir naują maistą valgo labai išrankiai, jam rekomenduojama vietoj paprasto karvės pieno gerti specialaus pieno gėrimą, skirtą vyresniems vaikams. Jis yra praturtintas maisto medžiagų, vitaminų, mineralų, tokių kaip, geležis, vitaminas D, kurie svarbūs augimui ir vystymuisi bei imuniteto formavimuisi, bet karvės piene jų nėra,“ – pasakoja dietologė.

Cinko šaltiniai – gyvūninės kilmės produktai

Pasak specialistės, mažylio augimui, smegenų ir imuninės sistemos vystymuisi būtinas cinkas. Jis taip pat užtikrina vaiko atsparumą infekcijoms.

„Šio mažyliams svarbaus mineralo esti gyvūninės kilmės maisto produktuose: raudonoje mėsoje – jautienoje, ėrienoje  ar kalakutienoje, įvairiose žuvyse, kiaušiniuose. Cinko yra ir pieno produktuose, visų grūdo dalių kruopose, dribsniuose, miltuose, duonoje. Taip pat – augalinės kilmės produktuose, pavyzdžiui, riešutuose, ankštiniuose produktuose, tačiau juose yra ir medžiagų vadinamų fitatais, kurie sunkina cinko pasisavinimą“, – perspėja dietologė.

Cinko šaltinis taip pat gali būti ir specialus pieno gėrimas, skirtas vaikams nuo vienerių ar dvejų metų.„Su pieno gėrimu gali būti gaminami įvairūs kokteiliai, naminiai ledai su sezoninėmis uogomis ar vaisiais. Reikėtų nepamiršti, kad vaikai valgo akimis ir dažnai būna atviresni naujam maistui, jei patys dalyvauja maisto gaminimo procese.

Geležies atsargos ir vitaminas C

Specialistė pabrėžia, kad geležies trūkumas ir su juo susijusi anemija (mažakraujystė) yra vis dažniau vaikų tarpe pasitaikanti liga.

Dietologė pataria, kokie maisto produktai, praturtinti geležies, vaikams naudingi. „Geležies daugiausia randama ir ji lengviausiai pasisavinama iš gyvūninės kilmės produktų – mėsos, žuvies ir kiaušinių. Svarbūs augaliniai produktai, kuriuose daug vitamino C, jis skatina geležies pasisavinimą. Su geležies turinčiais produktais derinkite braškes, juoduosius serbentus, šviežias daržoves – pomidorus ir paprikas, taip pat kopūstus ir brokolius. Norėdami padėti organizmui pasisavinti geležį, į valgiaraštį įtraukite žalumynus. Pavyzdžiui, jautienos maltinukus patiekite su smulkiai pjaustyto pomidoro salotomis ir krapais, kurių vasaros sezono metu rasite kiekvienoje lysvėje“, – paprastu receptu dalijasi specialistė.

Geležies yra ir visų grūdo dalių kruopose, žaliose lapinėse daržovėse, žemuogėse, braškėse, džiovintuose vaisiuose, tačiau organizmas ją pasisavina sunkiau.

Specialistė pataria atkreipti dėmesį, kas gali lemti geležies trūkumą. Jeigu vaikas geria labai daug karvės pieno ir, pavyzdžiui, nevalgo raudonos mėsos, yra vegetaras arba labai išrankus maistui, pavyzdžiui, nevalgo daržovių ar vaisių, uogų – tai gali būti geležies trūkumo priežastis. Vaikas negauna pakankamai geležies su maistu arba jo organizmas sunkiai pasisavina šį mineralą.

Kaip papildyti vaiko mitybą

Tėvams svarbu prisiminti, kad maisto papildai tik papildo maistą. Jeigu tėvams neramu, ar vaikas gauna pakankamai maistinių medžiagų su maistu, specialistė pataria atlikti testą bei pasitarti su vaiko gydytoju.

„Visos maisto medžiagos ir vitaminai bei mineralai geriausiai pasisavinami su maistu. Todėl visas reikiamas maisto medžiagas vaikas turėtų gauti su kasdieniniais maisto produktais. Nebent vaikas yra labai išrankus valgytojas, tuomet reikėtų pasitarti su vaiko gydytoju, kokių maisto medžiagų jam gali trūkti,“ – pataria specialistė.

Mūsų šalies vaikai papildomai turėtų vartoti vitaminą D ir žuvų taukus. „Būtent žuvyse ir jūros gėrybėse esančios omega-3 rūgštys pasisavinamos greičiausiai. Nors, atrodytų, šias medžiagas vasarą gauti yra lengva – vitamino D iš saulės, o omega-3 riebalų rūgščių į racioną įtraukiant daugiau žuvies – tačiau tyrimai rodo, kad ir vitamino D mums nepakanka, ir riebios žuvies mes nesuvalgome tiek, kiek reikėtų“, – kalba gydytoja.

Pavasarį dažniausiai sulaukiama organizmo įspėjamųjų ženklų apie nusilpusį imunitetą. „Eurovaistinės“ farmacininkė Elvyra Ramaškienė sako, kad to priežastis paprasta – tamsiuoju metų laiku organizmui trūko saulės, jį silpnino įvairios siautusios ligos arba vartoti antibiotikai.

Sveikatos priežiūros specialistė sako, pavasarį vaistinėje sulaukianti žmonių, kurie skundžiasi jėgų trūkumu, nedžiuginančia savijauta. Pasak jos, tai įspėja, kad organizmui trūksta naudingų medžiagų, nes žiemą valgomuose vaisiuose ir daržovėse dažniausiai jau nebėra tiek vitaminų ir mikroelementų, ypač, jeigu jie apdoroti termiškai. Farmacininkė sako pastebinti, kad žmonėms dažniausiai trūksta A, D, E, C ir B grupės vitaminų.

Vis dėlto, jeigu nežinote, kurio tiksliai vitamino jums trūksta, geriausia vartoti bendrus vitaminų ir mineralų kompleksus. E. Ramaškienė sako, kad tai leidžia vartojant tik vieną preparatą papildyti organizmą saugiomis mineralų, vitaminų, dažnai – ir amino rūgščių dozėmis.

Kokių klaidų nedaryti?

Pasirinkus vartoti konkrečius vitaminus, svarbu tiksliai žinoti, kurių medžiagų trūksta organizmui, antraip toks sprendimas gali atnešti daugiau žalos nei naudos. „Eurovaistinės“ farmacininkė E. Ramaškienė atkreipia dėmesį, kad ypač vaikams didesnis pavojus sveikatai kyla padauginus riebaluose tirpių vitaminų, pavyzdžiui, vitamino A arba D, taip pat geležies bei kalio preparatų.

Pats „nekalčiausias“ yra vitaminas C. Šis vandenyje tirpus vitaminas, anot E. Ramaškienės, padauginus iš organizmo pasišalina su šlapimu, todėl jeigu perdozavimas buvo vienkartinis atvejis, jis nesukels didelės žalos organizmui, tačiau viršyti rekomenduojamų paros normų dažnai tikrai nederėtų. „Vitamino C poreikis padidėja sergant infekcinėmis ligomis ir patiriant stresą, tačiau jo gauname ir su maistu. Vitamino C galima rasti įvairiose daržovėse, vaisiuose, uogose“, – sako farmacininkė.

Vartojant vitaminus arba maisto papildus taip pat svarbu atkreipti dėmesį į informacinius lapelius. Pasak farmacininkės, vitaminų sudėtyje nurodoma, kiek dienos normos tokie vitaminai sudaro.

„Jeigu nurodoma, kad vartojami vitaminai sudaro 30–50 proc. dienos normos, tai tokius preparatus labai užsiėmę, sportuojantys žmonės gali vartoti beveik nuolat arba ilgai be pertraukų, o vitaminai, kurių sudėtyje nurodyta, jog sudaro 100 proc. dienos normos, vartojami kursais – du–tris mėnesius ir daroma 2–4 savaičių pertrauka“, – sako E. Ramaškienė. Ji priduria, kad padidėjęs vitaminų poreikis žmonėms pastebimas rudenį ir pavasarį.

Tik tai, ko reikia

Farmacininkė sako, kad verčiau nevartoti keleto skirtingų vitaminų kartu ir pasirinkti vieną sritį, kurią norite sustiprinti arba vartoti bendrą savijautą gerinančius vitaminų kompleksus. Vaistininkė rekomenduoja vitaminus laikyti pasidėjus ant stalo, ten, kur valgote pusryčius, tai padės nepamiršti jų išgerti.

Nepaisant to, kad galima rasti įvairių organizmui naudingų vitaminų ir maisto papildų, E. Ramaškienė patikina, vien jie tikrai nepadės, kartu svarbu gerai išsimiegoti, valgyti visavertį maistą ir valdyti stresą – tik taip galima pasiekti geriausią rezultatą.

„Vertėtų nepamiršti, kad tie, kurie maitinasi subalansuotai, jiems nebūtina vartoti vitaminų. Atkreipkite dėmesį į dilgėlę, kiaulpienę – kiek naudingų medžiagų jos turi savyje, jose yra pusė Mendelejevo lentelės. Taip pat jau galime gaminti šviežias salotas, yra svogūnų laiškų, kitų žalumynų, ridikėlių“, – sako E. Ramaškienė. Anot jos, šiltuoju metų laiku naudingų medžiagų galime gauti ir natūraliai iš gamtos.

Pažangiausios technologijos

Audriaus ir Valdemaro Juškų ūkis jau daugiau nei 20 metų visos šalies gyventojams tiekia šviežias lietuviškas daržoves, o daugiau nei pusę ūkio ploto užima šiltnamiuose auginami agurkai.

Šiandien Juškų ūkį sudaro apie 10 ha užimantys šiltnamiai, kuriuose auginamų daržovių kokybei ir šviežumui užtikrinti taikomos pažangiausios technologijos.

„Šiuo metu ūkyje auginame 5 ha trumpavaisių ir 2 ha ilgavaisių agurkų, iš kurių maždaug 80 proc. produkcijos atsiranda „Lidl“ parduotuvėse. Džiaugiamės galėdami bendradarbiauti su šiuo prekybos tinklu, nes jų keliami kokybės reikalavimai verčia mus dėti papildomų pastangų į kokybės užtikrinimą ir savo augalais rūpintis dar labiau“, – sako A.Juška.

Anot jo, viena iš aukščiausią agurkų kokybę garantuojančių detalių – kompiuterizuota lašelinė daržovių laistymo ir tręšimo sistema, dėl kurios augalai gauna tiek medžiagų, kiek jiems ir priklauso, o perteklius yra pašalinamas.

Pašnekovas priduria, kad ūkis yra sertifikuotas pagal „Global G.A.P.“ sertifikatą, kuris garantuoja, kad daržovės yra auginamos tvariai ir saugiai. Jo teigimu, tik tokiu būdu auginamos daržovės išlaiko kiek įmanoma daugiau žmogaus organizmui reikalingų mineralinių ir kitų medžiagų bei gali prisidėti prie mūsų imuniteto stiprinimo.

„Agurkas yra sudarytas iš maždaug 95 proc. vandens, o likusią dalį sudaro įvairiausi mineralai bei antioksidantai, reikalingi žmogaus organizmui – nuo kalcio ir magnio iki vitaminų A, C, K bei kitų, – sako ūkininkas. – Kadangi valgant agurkus visos mūsų gaunamos medžiagos yra natūralios, žmogaus kūnas jas įsisavina daug greičiau, tad agurkų ir kitų daržovių valgymas stiprina mūsų imunitetą ir daro mus atsparesnius ligoms.

Tikisi solidarumo

A.Juška pasakoja, kad prekybos tinklui „Lidl“ pradėjus savo veiklą Lietuvoje, šalyje pradėjo keistis konkurencinė situacija – tarp prekybos tinklų atsirado daugiau noro kalbėtis, diskutuoti ir aptarti kainų klausimus. Jis priduria, kad būtent dialogas ir solidarumas su Lietuvoje savo produkciją auginančiais ūkininkais šiuo sudėtingu laikotarpiu yra reikalingas labiausiai.

„Nors šiuo metu svarbiausia yra būti namuose ir išlikti sveikiems, tikiuosi, kad Lietuvos ekonomika kuo greičiau sugrįš į senas vėžes ir jau artimiausiu metu galėsime gyventi kaip prieš karantiną. Vis dėlto pereinamuoju laikotarpiu visiems šalies verslininkams ir ūkininkams, gaminantiems ar auginantiems lietuvišką produkciją, reikės papildomo palaikymo ir supratimo iš prekybos tinklų bei jų klientų – viliuosi, kad didesnį prioritetą gyventojai skirs ne tik Lietuvoje užaugintoms daržovėms, bet ir kitiems šalyje pagamintiems produktams“, – sako A.Juška.

Pirmosios – tiesiai į parduotuves

Į laukus sodinti bulvių jau išvažiavęs ūkininkas Martynas Laukaitis tvirtina, kad vis daugiau vartotojų renkasi bulves ne tik iš įpročio ar dėl skonio, tačiau atkreipia dėmesį į jose esančias vertingas medžiagas ir tai, kaip jos išverda. Aišku, svarbu, kad bulvės būtų tinkamai auginamos ir laikomos – tai užtikrina griežti kokybės reikalavimai ir investicijos į technologijas.

Kaip pasakoja žemės ūkio kooperatyvui „Suvalkijos daržovės“ vadovaujantis M.Laukaitis, darbai laukuose prasideda jau balandžio pirmoje pusėje – pirma sėjamos ankstyvosios bulvės, vėliau – vidutinio ankstyvumo. Užaugusios jos iškart keliauja į parduotuves, tad sandėliai vasarą būna apytuščiai.

„Juos bulvės užpildo tik rugsėjo pabaigoje. Kad vartotojams patiektume kuo šviežesnį produktą, šioje srityje privalome nuolat tobulėti. Todėl investuojame į naujausiomis technologijomis aprūpintas saugyklas, kuriose reguliuojamas mikroklimatas: drėgmė, temperatūra, anglies dvideginio kiekis. Pasitempti mus skatina ir aukšti prekybos tinklo „Lidl“, kuriam tiekiame produkciją, reikalavimai. Pavyzdžiui, augalų apsaugos priemonių arba pesticidų likučių kiekis bulvėse, kurias pristatome į šį prekybos tinklą, turi būti tris kartus mažesnis, nei leistina pagal Europos standartą. Tai paskatino spartų inovacijų diegimą ūkyje“, – pasakoja ūkininkas.

Lyg antra duona

Šakių rajone M.Laukaitis valdo 450 ha ploto ūkį, kuriame augina įvairias daržoves ir grūdinius augalus, tačiau bene didžiausią plotą jame užima bulvės. Pasak ūkininko, bulvės yra vertingos daržovės, pasižymi vitaminų, mineralų ir maistinių medžiagų gausa. Jos taip pat nėra kaloringos, palyginti su duona, makaronais, ryžiais ar kitomis kruopomis, padeda sumažinti cholesterolio ir reguliuoja cukraus kiekį kraujyje.

M.Laukaičio teigimu, rinktis lietuviškas bulves yra ne viena priežastis: ir dėl įprasto skonio, ir dėl kokybės.

„Mūsiškėje virtuvėje yra daugybė iš bulvių gaminamų patiekalų, jos mums lyg antra duona. Tad kas geriau jas išaugins nei vietiniai? Mes žinome, kas patinka lietuviams: mėgstamiausios čia – kiek sukrentančios bulvės, puikiai tinkančios tradiciniams patiekalams: cepelinams, kugeliui ar bulviniams blynams. Palyginimui: vokiečiai pirmenybę teikia kietesnėms bulvėms, kurias išvirus, jų forma nepakinta – tokias lengviau supjaustyti tradicinėms vokiškoms bulvių salotoms. Kita vertus, rinkdamasis lietuviškas bulves gali būti užtikrintas ne tik tuo, kad jos bus skanios, bet ir jų kokybe: tai bus saugiai, naujausiomis technologijomis naudojantis užauginti produktai. Galiausiai, taip prisidedi prie lietuviško kaimo gyvybės“, – teigia M.Laukaitis.

Didesni kokybės reikalavimai

Apie sveikai užaugintas daržoves kalba ir „Lidl Lietuva“ Kokybės užtikrinimo departamento atstovė Laura Danilevičiūtė. Pristatant vaisius ir daržoves į prekybos tinklo centrinį sandėlį, atliekama jų kontrolė – priimama tik nustatytus kriterijus atitinkanti produkcija, patikrinama kiekviena atvežta partija.

„Rūpinamės ne tik parduodamų produktų išvaizda, bet ir kokybe – nepriklausomose akredituotose laboratorijose Vokietijoje ir Lenkijoje atliekami kokybės tyrimai. Jų dažnumas nustatomas pagal tai, kokiam rizikingumo laipsniui yra priskiriamas kiekvienas produktas“, – tvirtina L.Danilevičiūtė.

„Lidl“ šviežiems vaisiams ir daržovėms keliami reikalavimai yra vieni iš griežčiausių rinkoje – patvirtinti pesticidų likučių kiekiai negali viršyti trečdalio didžiausios leistinos, ES reglamentuose numatytos koncentracijos. Tyrimų rezultatai rodo, kad 92 proc. tirtų produktų aptikti veikliųjų medžiagų likučių kiekiai neviršijo šio skaičiaus. Taip pat itin didelė ir sunkiųjų metalų bei nitratų kontrolė.

„Mūsų partneriai, žinodami šiuos ir kitus griežtus reikalavimus, sugeba juos užtikrinti ir į parduotuves pristatyti aukščiausios kokybės daržoves“, – sako L.Danilevičiūtė.

Ji pažymi, kad visos daržovės, esančios „Lidl“ parduotuvėse, yra tiriamos akredituotose laboratorijose Vokietijoje ir Lenkijoje, siekiant įsitikinti, kad tiekėjai sėkmingai laikosi šių nurodymų.

„Geri rezultatai priklauso nuo pasirinktų partnerių – didžioji dauguma jų su mumis atsakingai dirba nuo pat „Lidl“ parduotuvių tinklo atidarymo Lietuvoje 2016 m. Jie taip pat turi įsidiegę gerosios žemdirbystės praktikos „Global G.A.P.“ (angl. Good Agricultural Practice) sertifikatą, kuris yra pripažįstamas tarptautiniu mastu. Jį turintys augintojai geba užtikrinti saugią ir tvarią žemės ūkio produkciją“, – kalba „Lidl“ atstovė.

Lietuva gali nukonkuruoti kokybe

Pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės, pirkėjai labiau vertina vietos ūkininkų užaugintą produkciją, todėl prekybos centrai bendradarbiauja su jais. Šią tendenciją ji sako pastebinti jau ne pirmus metus. O pastaruoju metu,  per COVID-19 karantiną, ypač. Ir ne dėl to, kad dabar iš užsienio sunkiau atsivežti, o dėl didesnių kokybės garantijų.

Lietuviškos daržovės įvežtines gali nukonkuruoti kokybe.

Čia kiekvienas daržovių ūkis žinomas, niekas nenori susigadinti reputacijos, o kas ir kokios kokybės užaugino iš Pietų Europos importuotas daržoves, dažnai informacija nepasiekiama. Be to, anot Z.Cironkienės, nustačius, kad lietuviška produkcija bent kiek neatitinka nustatytų standartų, visą krovinį labai lengva grąžinti tiekėjui atgal.

„Aišku, sudėtingiausia mūsų augintojams užauginti pirmąjį pavasario derlių, – „Kauno dienai“ sakė Z.Cironkienė. – Jie investuoja tikrai daug, bet visada sunku konkuruoti kaina su įvežtine pertekline Pietų valstybių produkcija, nes ji jau ne ankstyvoji, pigesnė. Pradėjus skinti pirmąjį agurkų, pomidorų, salotų derlių, užauginus šviežių bulvių, jie importines daržoves gali nukonkuruoti tik kokybe ir tikėtis vartotojų lojalumo.“

Įsibėgėjantis šiltasis sezonas ne visiems žmonėms atneša džiaugsmą: mus dažnai kamuoja nuovargis, peršalimo ligos ir bloga nuotaika. Pavasarį sveikatą stiprinti patariama natūraliais būdais: valgyti šviežią ir visavertį maistą, būti gryname ore, sportuoti ir išmokti ilsėtis.

Organizmą susilpnino ligos

Pavasaris daugeliui mūsų tampa tikru sveikatos išbandymu, nes šaltojo sezono metu organizmui padaryta žala darosi aiškiai matoma, o natūraliais būdais papildyti vidinius resursus reikalingomis naudingomis medžiagomis neturime laiko, noro ar galimybių.

Žmonės pradeda skųstis nusilpusiu imunitetu, padažnėjusiomis peršalimo ligomis, nuovargiu, mieguistumu, vangumu, prasta nuotaika, sausa ir šerpetojančia oda, pablogėjusiu regėjimu.

Medikų teigimu, šių nemalonių simptomų priežastis – šviežių vaisių bei daržovių trūkumas žiemą ir ligos, susilpninusios organizmo funkcijas.

Kiekvienas žinome, kad kasdien viena ar kita forma turime pasisavinti tam tikrą vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekį. Norėdami gauti visus reikiamus elementus ir palaikyti optimalų vitaminų balansą šaltuoju metų sezonu esamos maisto produktų pasiūlos nepakanka. Taigi dabar, pavasarį, išsekęs organizmas mums siunčia įvairius signalus, prašydamas pasirūpinti juo.

Žala – dėl gyvenimo tempo

Vitaminai ir maisto papildai – vienas populiariausių būdų, padedančių sustiprinti imunitetą ir atgauti jėgas po žiemos sezono.

Įmanoma ir visiškai atsisakyti vitaminų bei maisto papildų, tačiau tai padaryti gali tik tas asmuo, kurio maisto racionas idealiai subalansuotas. Deja, daugeliui tai tapo prabanga.

Žmogaus organizmas funkcionuoja taip, jog visas reikiamas medžiagas jis gali pasiimti iš suvartojamų maisto produktų ir aplinkos, tačiau gyvenimo būdas mums kenkia, tad neretai nebegalime išsiversti be specialios pagalbos.

Gyvenimo tempas toks greitas, jog pamirštame tinkamai pasirūpinti savimi: nereguliariai maitinamės, valgome bet ką ir bet kada, neretai apskritai pamirštame apie maistą. Tokiu atveju vitaminai – gera išeitis. Tačiau kiekvienam žmogui, norinčiam geresnės sveikatos, siūloma visas kompleksas priemonių: reguliari mityba, sportas, buvimas gryname ore, o svarbiausia – rūpinimasis savimi.

Papildus renkasi neatidžiai

Medikai, prasidėjus pavasariui, nesiryžta išskirti vienos konkrečios vitaminų grupės, kurią būtų galima rekomenduoti kaip panacėją imunitetui stiprinti.

Žmogaus organizmui būtinas visas kompleksas vitaminų ir mineralinių medžiagų. Kiekvieno poreikiai skirtingi, todėl renkantis vitaminus ar maisto papildus būtina atsižvelgti į individualų racioną, mitybos įpročius, nustatytas ligas, rizikos faktorius ir kitus aspektus.

Dažnai maisto papildai sąveikauja su vaistais ir gali būti nesuderinami. Būna, kad žmonės geria maisto papildus, kurie dubliuoja vienas kitą. Net ir populiariosios natūraliai spaustos sultys gali pakenkti. Neretai pamirštama, kad jas reikia skiesti.

Medikai pastebi, kad pacientai dažnai vartoja papildomų preparatų, nepažiūrėję į jų sudėtį ar tiesiog išsitraukę iš stalčiaus užsilikusį buteliuką.

Gali reikšti ligą

Specialistai tikina, kad sintetinių vitaminų ir papildų vartojimas – būtinas ne visada. Visas organizmui reikiamas medžiagas sveikas žmogus turi gauti natūraliai – su maisto produktais. Jei jaučiate pavasarinio nuovargio simptomus, pabandykite pakeisti racioną, valgykite įvairesnį maistą.

Teigiama, kad vitaminų ir maisto papildų vartojimas didelių sveikatos nusiskundimų neturinčiam žmogui nėra būtinas. Nėra jokių moksliškai pagrįstų tyrimų, kurie įrodytų, jog norint jaustis žvaliai ir sveikai privalome organizmą papildyti specialiais priedais.

Žmogui, besiskundžiančiam nuovargiu, dirglumu, susilpnėjusiu imunitetu ar kitais sveikatos sutrikimo požymiais, pirmiausia patariama ieškoti šių simptomų atsiradimo priežasčių.

Dažnai šie medicininiai požymiai signalizuoja apie tam tikras lėtines, endokrinines ligas, medžiagų apykaitos sutrikimus ar net depresiją.