Organų transplantacijos bus atliktos trims recipientams, pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB).

NTB penktadienio rytą kreipėsi į Lietuvos kariuomenę su prašymu padėti skubiai pargabenti donorinius inkstus ir kepenis iš Latvijos Valmieros ligoninės į Santaros klinikas Vilniuje. Chirurgų komanda pirmiausia buvo gabenama į Kauną, kur iš 2-ojo Paieškos ir gelbėjimo posto pakilo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis MI-8-T. Kelionė iki Valmieros ligoninės, kuri yra šiaurinėje Latvijos dalyje, truko apie 2,5 val.

Santaros klinikų chirurgai, išsilaipinę Latvijoje, iš karto skubėjo į operacinę, kur vyko keturias valandas trukusi inkstų ir kepenų eksplantacija. Tuo metu sraigtasparnio pilotai keliavo į Rygą, kur orlaivis buvo papildytas kuro, reikalingo grįžti atgal į Lietuvą.

Vos pradėjus kelionę atgal, kita medikų komanda Santaros klinikose jau pradėjo recipientų paruošimą, kad, vos gavus organus, jie iš karto būtų transplantuoti.

Šis organų donorystės atvejis yra išskirtinis ne tik dėl to, kad organai buvo pargabenti iš Latvijos, bet ir dėl to, kad iš vieno donoro transplantacijai buvo paimti net trys organai. Tokių atvejų pasitaiko gana retai, įprastai iš vieno donoro transplantacijai tinka vienas ar du organai ir audiniai.

Organų pergabenimų iš užsienio valstybių į Lietuvą pasitaiko retai. Šiais metais į Lietuvą buvo atskraidinti tik du organai: širdis ir kepenys. Per visą laikotarpį nuo 2011 m. tokių atvejų buvo 27.

Tuo metu iš Lietuvos į užsienį organai yra išgabenami kiek dažniau. Šiais metais į Vokietiją ir Šveicariją buvo išgabenta 13 organų: šeši plaučiai, šešios kepenys ir viena širdis.

Lietuvoje organų persodinimo laukia 293 žmonės. 116 iš jų laukia inksto, 3 – kasos inksto komplekso, 55 – širdies, 7 – plaučių, 5 – širdies ir plaučių komplekso, 107 – kepenų transplantacijos. Į šį sąrašą patenka ir 4 vaikai.

Keičia ne iš gero gyvenimo

Priemokos originaliems vaistams išaugo tuomet, kai kovo mėnesį į Lietuvos kompensuojamųjų vaistų sąrašą buvo įtrauktas originalių imunosupresinių (imunitetą slopinančių) vaistų su veikliąja medžiaga Tacrolimus pigus analogas (generinis vaistas). Dėl to smarkiai pabrango priemokos už 100 proc. kompensuojamus originalius imunosupresinius vaistus su šia veikliąja medžiaga – "Advagraf" ir "Envarsus". Valstybinės ligonių kasos duomenimis, vien per trečiąjį šių metų ketvirtį pacientai už juos sumokėjo 50 tūkst. eurų priemokų. Kai kurie pacientai, neišgalėdami už šiuos vaistus susimokėti priemokų, šiuo metu siekiančių iki 100–200 eurų mėnesiui, pasirinko generiką.

Mes esame prieš nuolatinį vaistų kaitaliojimą, kokybiško gydymo būdo neprieinamumą, kai neužtikrinamas gydymo tęstinumas, prieš nepakeliamas priemokas, kurios kinta kiekvieną ketvirtį.

"Tai jie padarė rizikuodami savo sveikata ir persodinto organo atmetimu. Tačiau dabar jie vėl pasmerkti nežinomybei, nes sutriko minėto generinio vaisto tiekimas Lietuvoje", – sakė pacientams po organų transplantacijos atstovaujančios Lietuvos asociacijos "Gyvastis" prezidentė Aušra Degutytė. Ji priminė, kad pacientai po organų transplantacijos visą likusį gyvenimą turi vartoti imunosupresinius vaistus. Tam, kad organizmas neatmestų persodinto organo, kad jis kuo ilgiau išliktų gyvybingas, dažniausiai vartojamas trijų skirtingų imunosupresinių vaistų kompleksas imuninei sistemai slopinti. Šiuos vaistus ir jų dozes individualiai parenka gydytojai, įvertinę įvairius veiksnius, taip pat ir suderinamumą su kitais paciento vartojamais vaistais. Atsižvelgiant į galimą šalutinį poveikį, nesuderinamumo atvejus, vaistus gali keisti tik gydytojas specialistas išimtiniais atvejais, atsiradus tam tikrų kontraindikacijų.

"Pakeisti tokį vaistą nėra paprasta, ypač karantino metu. Vaistai turi būti keičiami tik griežtai prižiūrint medikams, nes turi būti stebima paciento sveikatos būklė – siekiant kontroliuoti galimą šalutinį vaistų poveikį ir organo atmetimo reakciją. Taip teigia tiek Lietuvos medikai, tiek Europos organų transplantacijos draugija, argumentuodami, kad tai gali būti nesaugu paciento sveikatai, – teigė "Gyvasties" prezidentė.

Pasak jos, įvertinus dabartinę situaciją dėl COVID-19, vaisto keitimas didelei pacientų grupei yra sunkiai prognozuojamas, įgyvendinamas ir rizikingas. Be to, pacientai papildomai vartoja didelį kiekį ir kitų skirtingų rūšių vaistų (vidutiniškai 10–15 vnt.), todėl taip pat svarbu stebėti, kaip organizmas reaguos į pasikeitusią vaistų sudėtį.

Neužtikrina vaisto tiekimo

A.Degutytės teigimu, pasirinkusieji generiką šiuo metu susiduria su kita problema: valstybė, priversdama pereiti prie kitų – pigesnių – vaistų, neužtikrina to vaisto tiekimo. Nuo lapkričio 18 d. fiksuojamas pigiausio generinio vaisto tiekimo į Lietuvą sutrikimas, kai kurias dozuotes atnaujinti planuojama tik nuo gruodžio 16 d.

Pozicija: žmonės po organų transplantacijos operacijų privalo vartoti imunosupresinius vaistus, kuriuos kaitalioti rizikinga, todėl šių pacientų organizacijos siekia, kad jiems nereikėtų to daryti. Laimučio Brundzos nuotr.

"Gyvasties" prezidentės teigimu, vaistų kompensavimo tvarka yra ydinga ir netinkanti sunkiomis lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, nuolat vartojantiems imunosupresinius vaistus, turinčius įtakos gyvybei: "Nuolat, kas tris mėnesius, besikeičianti tvarka ir priemokos – vaistų išbraukimas iš kompensuojamųjų sąrašo, naujų generikų įvedimas – neužtikrina imunosupresinius vaistus vartojantiems pacientams pastovumo. Svarbu ir tai, kad visi pacientai yra riboto darbingumo ir labai priklausomi nuo patiriamų papildomų išlaidų vaistams."

Pasak jos, imunosupresinius vaistus vartojantys pacientai jaučiasi diskriminuojami dėl jiems neužtikrinamo gydymo pasiekiamumo, kai sutrinka įvesto naujo pigesnio generiko tiekimas, o originaliam vaistui įsigyti neužtenka pinigų. Todėl jie tampa esamos situacijos įkaitais, kai Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dėl kainos sumažinimo siūlo kreiptis į vaistų tiekėjus.

"Mes esame prieš nuolatinį vaistų kaitaliojimą, kokybiško gydymo būdo neprieinamumą, kai neužtikrinamas gydymo tęstinumas, prieš nepakeliamas priemokas, kurios kinta kiekvieną ketvirtį. Vaistinės negali užtikrinti nuolat kintančio vaistų poreikio, pacientams tenka per visas vaistines ieškoti reikiamo vaisto arba laukti, kol vaistinės jo įsigis. Pacientams netinka pirmo paskyrimo tik pigiausiais vaistais gydymo metodas. Pacientai turi būti gydomi jiems labiausiai tinkančiais vaistais ir juos parinkti turi gydantis gydytojas", – pasipiktinimą esama tvarka išreiškia asociacijos vadovė A.Degutytė.

Vaistai turi būti keičiami tik griežtai prižiūrint medikams, nes turi būti stebima paciento sveikatos būklė – siekiant kontroliuoti galimą šalutinį vaistų poveikį ir organo atmetimo reakciją.

Donoro artimųjų sutikimas paaukoti artimojo organus donorystei ir medikų darbas dovanojant pacientams gyvybę yra neįkainojami, todėl, pasak asociacijos atstovų, turi būti labai branginami, kaip ir šių pacientų sveikata. O tai labai priklauso nuo vartojamų vaistų.

Neturėtų pritrūkti?

Kodėl, įtraukus pigų generiką "Dailiport" į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, nepasirūpinta sklandžiu jo tiekimu? Kaip SAM vertina tai, kad "Dailiport" pasirinkę pacientai dabar vėl, rizikuodami savo sveikata, turi keisti imunosupresinius vaistus, pirkti kitus, mokėdami dideles priemokas? Į šiuos klausimus SAM Spaudos tarnybos patarėja Neringa Mikėnaitė pateikė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) ir Valstybinės ligonių kasos informaciją:

"Medikamento "Dailiport" tiekimas iki šiol vyko sklandžiai. Gamintojas, kaip to reikalauja teisės aktai, deklaravo laikiną tiekimo sutrikimą, tačiau, VVKT duomenimis, dar yra vaisto likučių pas didmenininkus ir jo užteks, iki vėl bus atnaujintas vaisto tiekimas."

Pasak N.Mikėnaitės, "Dailiport" likutis didmeninio platinimo įmonių sandėliuose prieš keletą dienų buvo toks: 1 mg pailginto atpalaidavimo kietųjų kapsulių – 1 357 (per rugsėjį kompensuota 123 šio preparato pakuočių, šio vaisto tiekimą planuojama atnaujinti gruodžio 16 d.); 3 mg pailginto atpalaidavimo kietųjų kapsulių – 77 (per rugsėjį kompensuota 57 šio preparato pakuotės, šio vaisto tiekimas turėjo būti atnaujintas vakar); 5 mg pailginto atpalaidavimo kietųjų kapsulių – 864 (per rugsėjį kompensuota 84 šio preparato pakuotės, tiekimą planuojama atnaujinti gruodžio 16 d.).

Kadangi šio vaisto likučių dar yra, pasak N.Mikėnaitės, jų neturėtų pritrūkti ir pacientams neturėtų tekti pirkti kitų vaistų. Pasiteiravus, kodėl žmonėms, gyvenantiems su donoro organais, imunosupresiniai vaistai vis dar kompensuojami remiantis gydymo pigiausiais vaistais metodu, nors jau seniai viešai kalbama apie tai, kad šis metodas šiuo atveju netinka, SAM atstovė atsakė: "Teisės aktai nedaro išimčių nė vienai iš medikamentų grupių, kad nebūtų taikomas kitoks nei konkurencinis bazinių kainų nustatymo metodas atėjus generiniam vaistui. Tačiau imunosupresantams, kaip ir kitiems mažo terapinio indekso vaistams, padaryta išimtis: tais atvejais, kai jie neatitinka paciento priemokos reikalavimo, jie nėra išbraukiami iš kainyno, bet paliekami su didesne priemoka. Jei tokia išimtis nebūtų padaryta, originalaus vaisto "Advagraf", kurio generinis preparatas yra "Dailiport", kainyne nebebūtų."

Ši problema yra išties ūmi. Tol, kol nebuvo išrasti imunitetą slopinantys vaistai, persodinimai apskritai nebuvo įmanomi. Dabar žmonėms tenka nuolat vartoti medikamentus, kad tik organizmas neatmestų naujo organo ar audinio. Tai yra didelė problema, nes kartu didėja ir pavojingų infekcijų ir net vėžio rizika. Toks šalutinis poveikis žmogų paveikia ir psichologiškai –imuninę sistemą slopinančius vaistus vartojantys žmonės dažnai bijo keliauti, vengia susitikimų su draugais. Galiausiai, patys vaistai su laiku praranda savo veiksmingumą ir pacientas gali vis tiek prarasti persodintus audinius.

Tačiau visa tai ateityje gali pasikeisti. Mokslininkai primatams persodino endokrininį kasos audinį, o po 21 dienos nutrauko imuninę sistemą slopinančių vaistų kursą. Bandomieji gyvūnai ir toliau gyveno įprastą gyvenimą. Žinoma, tai pasiekti nebuvo taip paprasta.

Peteris Medawaras dar prieš 65 metus įrodė, kad įmanoma sukurti toleranciją persodintiems audiniams ir organams. Už šį darbą mokslininkas gavo Nobelio premiją, tačiau toliau bandymų su pelėmis tuomet pasistūmėta nebuvo. Tiesa, buvo vykdomi ir klinikiniai bandymai, tačiau jų rezultatai nebuvo idealūs. Dabar Minesotos universiteto mokslininkai sugalvojo, kaip priversti imuninę sistemą pripažinti persodintus audinius kaip savus. Geriausia tai, kad bandymai atlikti su primatais, o tai reiškia, jog tikimybė, jog metodas suveiks ir su žmonėmis, yra didžiulė.

Naujasis metodas yra paremtas donoro baltųjų kraujo ląstelių modifikacija. Laboratorijoje apdorotos ląstelės yra suleidžiamos į recipiento kūną maždaug savaitė prieš operaciją ir dar kartą po jos. Taip imuninė sistema yra tarsi perprogramuojama, supažindinama su nauju audiniu. Imuninę sistemą slopinantys vaistai vis tiek turi būti vartojami, tačiau jau ne tokį ilgą laiką – jų kursą galima užbaigti maždaug per mėnesį po operacijos.

Šis pasiekimas atvers duris naujos kartos pirmojo tipo diabeto gydymui. Persodintos endokrininės kasos ląstelės padėtų pagerinti tūkstančių žmonių būklę ir gyvenimo kokybę. Mokslininkai atviri – šis pasiekimas leis perkelti transplantacijas į visiškai naują erą. Kadangi bandymai su primatais buvo labai sėkmingi, dabar mokslininkai žvalgosi galimybių pradėti klinikinius bandymus su žmonėmis.

Vėžys ne konkretaus organo, o viso organizmo liga, todėl organo transplantacija ne tik nepagelbės, bet gali ir pakenkti. Taip tvirtina Nacionalinio vėžio instituto Imunologijos laboratorijos vedėja, biomedicinos mokslų daktarė Vita Pašukonienė.

LRT Radijo klausytoja susidomėjo, kodėl negalima vėžiu sergančiam žmogui persodinti negaluojančių organų. „Žmonėms persodina organus, tai kodėl negali persodinti organų sergantiems vėžiu? Išpjauti, kur vėžys, ir įstatyti kito žmogaus organus?“ – svarsto LRT Radijo klausytoja.

Nacionalinio vėžio instituto Imunologijos laboratorijos vedėja, biomedicinos mokslų daktarė V. Pašukonienė sako, kad toks gydymo būdas nebūtų efektyvus. „Pirmiausia vėžys – viso organizmo liga. Tai nėra konkretaus organo liga“, – pabrėžia gydytoja.

Pašnekovės teigimu, jeigu vėžys pastebimas pirmose stadijose, kai yra viename organe, jis gali būti sėkmingai pašalinamas operacijos metu, o organas – išsaugomas.

„Jeigu vėžys pradeda plisti į limfmazgius ir po visą organizmą, net įskaitant mažytes ląstelių sankaupas, kaip mikrometastazes, tai organo pakeitimas ligos plitimo nesustabdys“, – tvirtina V. Pašukonienė.

Specialistė aiškina, kad, persodinus kito žmogaus organą, imuninė sistema turi būti slopinama tam, kad neatmestų įsodinto naujo organo. „Tačiau, nuslopinus imuninę sistema, vėžys tikrai progresuoja. Netgi nesant vėžiniams susirgimui, transplantacija gali nepasisekti“, – kalba mokslų daktarė.

Pasak jos, po transplantacijos taikomas gydymas, slopinantis imuninę sistemą, o tai vėžio riziką padidina iki keliasdešimt kartų. „Tokiu atveju, persodinus organą vėžiu sergančiam ligoniui, mes užtikrintume vėžio progresavimą“, – kalba gydytoja.

Be to, vėžys gali būti ir tokiuose organuose, kurie nėra transplantuojami. Šiuo metu odos ar gimdos transplantacijos nėra atliekamos.

Teksaso gydytojai pirmą kartą pasaulyje persodino dalį kaukolės su skalpu vyrui, kurio galvoje susidarė didžiulė žaizda gydant nuo vėžio.

MD Andersono vėžio centro ir Hjustono metodistų ligoninės gydytojai ketvirtadienį paskelbė, padarę tokią operaciją gegužės 22 dieną Hjustono ligoninėje.

Pacientas, Jimas Boysenas (Džimas Boisenas), 55-erių programavimo specialistas iš Ostino, Teksase, kaip tikimasi, šiandien galės išvykti iš ligoninės, beje, ne tik su nauja kaukolės dalimi bei galvos oda, bet ir su svetimais inkstais bei kasa.

Jis pats sakė esąs nustebintas kaip daktarams pavyko surasti donorą su panašia oda ir jos spalva.

„Tikrai esu sukrėstas, kaip puikiai jiems tai pavyko. Turėsiu daugiau plaukų negu būdamas 21-erių“, – juokavo J.Boysenas, klausinėjamas naujienų agentūros „The Associated Press“.

Tiesa, inkstai ir kasa J.Boysenui buvo persodinti 1992 metais; jis nuo penkerių metų amžiaus buvo gydomas nuo diabeto, vartojo vaistus nuo svetimų organų atmetimo.

Sostinės Santariškių klinikų gydytojai dar kartą įrodė esantys kepenų transplantacijos lyderiai: lietuviai ne tik pirmauja Baltijos šalyse pagal šių transplantacijų skaičių, bet ir pirmą kartą persodino kepenis, kai ligonio ir donoro kraujo grupės buvo nesuderinamos. Pasak medikų, laukti tinkamesnio donorinio organo nebebuvo galima.

22-ejų studentę iš Alytaus liga pakirto netikėtai. Vos sunegalavusi – kaip iš pradžių manė, tiesiog sutrikus virškinimui – mergina pateko į ligoninę, o maždaug po savaitės itin sunkios būklės teko gultis ant operacinio stalo. Šiandien, praėjus beveik dviem mėnesiams, mergina išleista iš ligoninės.

„Čia tikrai stebuklas. Tik tiek galiu pasakyti“, – teigia pacientės mama Dalė Palažijienė.

Gydytojai sako, kad jauniems žmonėms ūminis kepenų nepakankamumas pasitaiko labai retai, o priežastis, kodėl mergina susirgo, taip ir nepaaiškėjo. Būklei kritiškai blogėjant kito pasirinkimo nebuvo – tik rizikuoti ir persodinti nesuderinamos kraujo grupės donorinį organą.

„Penkias dienas buvo taikomas visas įmanomas gydymas, siekiant, kad pačios kepenys atsigautų ir pradėtų dirbti ir nereikėtų atlikti kepenų transplantacijos, tačiau situacija negerėjo“, – prisimena VUL Santariškių klinikų gydytoja gastroenterologė Arida Buivydienė.

„Laukti donorinio organo, kuris atitiktų visus parametrus, laiko nebeturėjome, todėl ir ryžomės šiai išskirtinei unikaliai operacijai. Tai ir Lietuvoje, ir Baltijos šalyse pirmas atvejis, kada donorinis organas – kepenys – persodinamas esant nesuderinamoms kraujo grupėms“, –pasakoja VUL Santariškių klinikų generalinis direktorius, Pilvo chirurgijos centro direktorius prof. habil. dr. Kęstutis Strupas.

Operacija truko daugiau nei 8 valandas.

„Laiko paruošti recipientą turėjome mažai. Santariškių klinikose jau atliekamos inkstų transplantacijos, kai nesuderinamos kraujo grupės. Jos atliekamos keletą metų, ir tais atvejais mes turime laiko ruošti recipientą keletą mėnesių bei kontroliuoti situaciją. Šiuo atveju mes turėjome keletą valandų“, – sako VUL Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir tranfuziologijos centro direktorius prof. Laimonas Griškevičius.

Medikai pabrėžia, kad kepenų ligos dažniausiai ateina tyliai ir dešimtmečius žmogus gali net nežinoti, kad serga, todėl būtina tikrintis.

Santariškių klinikose jau atlikta per 60 kepenų transplantacijų.

Šeštadienį Vilniuje prasidės didelis tarptautinis renginys – XV-osios Europos žmonių su persodintomis širdimis ir plaučiais sporto žaidynės. Jas organizuoja Lietuvos asociacija „Gyvastis“ ir Europos žmonių su persodintomis širdimis ir plaučiais federacija (EHLTF).

Žaidynės prasidės 17 val. dalyvių eisena nuo V. Kudirkos aikštės iki Valdovų rūmų.

V.Kudirkos aikštėje komandos rikiuosis į koloną, sportininkai eis su savo šalies vėliava ir lentelėmis su informacija – kokio organo transplantacija jiems atlikta.

Mūsų šalyje rengiamose žaidynėse žada dalyvauti net 19 užsienio šalių atstovai, taip pat Lietuvos komanda. Iš viso žaidynėse dalyvaus apie 180 sportuojančių žmonių. Drauge su lydinčiaisiais asmenimis į Lietuvą atvyks daugiau kaip 300 užsieniečių. Lietuvai turėtų atstovauti apie 15 žmonių po širdies arba plaučių transplantacijos.

Žaidynių dalyviai rungsis plaukimo, bėgimo, lengvosios atletikos rungtyse, dviračių varžybose, žais golfą, tinklinį, petankę, stalo tenisą, tenisą, badmintoną. Populiariausia šių žaidynių sporto šaka – lengvoji atletika.

Be sporto varžybų, kurių stebėti kviečiami ir vilniečiai bei miesto svečiai, žaidynių dalyviams bus rengiamos ekskursijos po Lietuvą, vyks kiti renginiai, jau tapę tokių žaidynių tradicija. Pavyzdžiui, paskutiniąją dieną, liepos 16-ąją, 15.30 val. rankomis susikibę visi žaidynių dalyviai Lukiškių aikštėje susiburs į Gyvybės ratą.

Žaidynes globoja valstybių vadovai, karališkieji asmenys. Šįmet Lietuvoje rengiamas XV-ąsias Europos žmonių su persodintomis širdimis ir plaučiais sporto žaidynes sutiko globoti šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė. Geriausiam Lietuvos komandos sportininkui bus įteikta Lietuvos Respublikos Prezidentės taurė.

Vyriausiasis žaidynių dalyvis – 80 metų prancūzas Žanas Klodas Le Burhis (Jean-Claude Le Bourhis) su persodinta širdimi, kuris planuoja dalyvauti net keliose rungtyse: bėgti 4 kilometrų krosą, dviračių lenktynėse įveikti 20 kilometrų, lengvosios atletikos varžybose bėgti 100, 400, 1500 metrų bei dalyvauti estafetės bėgime.

Jauniausia varžybų dalyvė – 15-metė olandė Renskė van der Pijl su persodinta širdimi. Ji planuoja dalyvauti dviračių lenktynėse ir žaisti badmintoną. Atvyks ir su persodintais plaučiais gyvenanti buvusi olimpietė, 53 metų suomė Tuija Helander.

Šių žaidynių tikslas – įrodyti visuomenei, kad ir po organų transplantacijos žmonės gali ir nori aktyviai gyventi, sportuoti. Kitas šio renginio tikslas – propaguoti organų donorystę, padėkoti donorų šeimoms, sutikusioms paaukoti artimųjų organus ir išgelbėjusioms nepažįstamų žmonių gyvybes.

Renginių ir sporto varžybų tvarkaraštis

Liepos 12 d., šeštadienis

15.00 – 18.00 NTB donoro kortelių pasirašymo akcija V.Kudirkos aikštėje
17.00 – 18.00 Atidarymo eisena nuo V.Kudirkos aikštės
18. 00 – 21.00 Atidarymo ceremonija ir vakarienė Valdovų rūmuose

Liepos 13 d., sekmadienis

9.00 – 12.00 – Plaukimas Lietuvos jaunimo centre (Konstitucijos pr. 25)
9.00 – 14.00 – Golfo treniruotė Europos centro golfo klube
10.30 – 15.30 – Tinklinis, stalo tenisas Tauro sporto mokykloje (Žygio g. 46)
16.00 – Šventos mišios už donorus Arkikatedroje
16.00 – 17.00 – Vilties medelio sodinimas Vaikų ligoninės parke

Liepos 14 d., pirmadienis

9.00 – 11.00 – Dviračių sporto šakos Vingio parke
13.30 – 15.30 – Krosas Vingio parke 
9.00 – 12.00 – Lauko tenisas Bernardinų sodo teniso aikštyne

Liepos 15 d., antradienis

10.00 – 15.00 – Lengvoji atletika „Vingio“ stadione, Vingio parke

Liepos 16 d., trečiadienis

8.00 – 12.00 – Badmintonas SEB arenoje (Ąžuolyno g. 7)
10.00 – 15.00 – Golfo rungtynės Europos centro golfo klube
12.00 – 15.00 – Petankė Lukiškių aikštėje
15.00 – 18.00 – NTB donoro kortelių pasirašymo akcija Lukiškių aikštėje
15.30 – 16.00 – „Gyvybės ratas“ Lukiškių aikštėje
20.00 – 24.00 – Uždarymo vakarienė Viešbutyje „Le Meridien“