Bendrovės „Ortopedijos technika“ būstinėje Kaune ir įmonės filialuose Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose bei Ukmergėje šiuo metu dirba 550 darbuotojų, ortopedai technikai aptarnauja pacientus po traumų ir operacijų ne tik įmonės priimamuosiuose, bet ir daugelyje Lietuvos medicinos įstaigų. Įmonėje individualiai gaminami protezai, ortopedinė avalynė, vidpadžiai ir įtvarai pasiekia ne tik Lietuvos pacientus. Darbuotojų profesionalumą ir aukštą gaminių kokybę taip pat vertina užsienio partneriai. Gaminiai eksportuojami į 20 pasaulio šalių, tarp kurių – Nyderlandai, Danija, Švedija, Norvegija ir kitos šalys.

2019 metais bendrovė „Ortopedijos technika“ aptarnavo daugiau nei 60 tūkst. pacientų, pagamino ir pritaikė 40 tūkst. ortopedijos techninių priemonių. Įmonės plėtrai, pacientų aptarnavimo ir darbuotojų darbo sąlygų gerinimui investuota 4 mln. eurų.

Įmonei augant ir plečiantis, siekiant efektyviau išdėstyti gamybinius procesus su dar didesne augimo perspektyva, gamybos padaliniai persikėlė į naujas erdvias ir modernias patalpas V. Krėvės pr. 129, Kaune.

Pasitelkus LEAN metodiką darbo vietų efektyvumui gerinti, buvo atliktas gamybos procesų auditas ir sudarytas detalus reikalingų pakeitimų planas. Jo įgyvendinimas lėmė efektyvų gamybinių procesų išdėstymą, užsakymų perdavimą ir logistiką, racionalų žaliavų tiekimą, itin geras darbuotojų darbo sąlygas ir išaugusį darbo našumą.

„Sveikatinė“ – judėjimui ir sveikatai

Sėkmingai plėtojamas 2015 m. įkurtas specializuotos mažmeninės prekybos tinklas „Sveikatinė“, prekiaujantis judėjimą lengvinančiomis ir sveikatą gerinančiomis ortopedinėmis priemonėmis. Šiuo metu Lietuvoje veikia jau 10 „Sveikatinių“, kuriose galima įsigyti įtvarų sportinių traumų profilaktikai, patogios avalynės ir vidpadžių, kompresinių kojinių, mankštos ir masažo priemonių bei gaminių būsimoms mamytėms. Judėjimo sutrikimų turintys žmonės čia gali rasti lazdelių, ramentų, vaikštynių bei įvairių priemonių slaugai.

„Gijos Klinikos“ – medicina šiuolaikiniam žmogui

2018 m. gimęs „Gijos Klinikų“ pavadinimas gražiai įprasmino didesnę nei 40-ties metų medicinos paslaugų teikimo patirtį ir sparčią pastarojo laikotarpio medicinos paslaugų plėtrą. Gijos – tai matomi ir nematomi gyvybiniai saitai, siejantys mus, mūsų mintis, kūnus ir gyvenimus, tai ryšiai tarp gydytojo ir paciento sveikatos sugrąžinimo procese.

Konsultacijų, diagnostikos ir terapijos centre konsultuoja aukščiausios kvalifikacijos gydytojai specialistai: vaikų ir suaugusiųjų ortopedai-traumatologai, reabilitologai, neurologai, neurochirurgai, kraujagyslių chirurgai, endokrinologai, proktologai, echoskopuotojai, rentgenologai, plastinės chirurgijos gydytojai.

Plečiant ambulatorinių paslaugų spektrą, investavus į modernią diagnostinę įrangą, praėjusiais metais prie komandos prisijungė didelę patirtį turintys itin kvalifikuoti kardiologai, ginekologai, urologai ir reumatologai. Atsižvelgiant į vis augantį pacientų srautą ir didėjančias paslaugų apimtis, pernai vasarą atidarytas naujas Konsultacijų centras.

Chirurgijos centro operacinėse, taikant pažangiausius operavimo metodus, atliekamos artroskopinės sąnarių ir rekonstrukcinės pėdų operacijos, sąnarių endoprotezavimo, abdominalinės, urologinės ir ginekologinės operacijos. Lazerine technologija ir bioklijais gydomos išsiplėtusios kojų venos.

Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centre atliekamos populiariausios estetinės medicinos procedūros ir plastinės chirurgijos operacijos, intensyviai plėtojamas medicinos turizmas.

Didžiuojamės mūsų profesionalių specialistų komanda, kurios dėka siūlome pacientams aukščiausios kokybės kompleksinį gydymą „nuo – iki“.

„Gijos Klinikų“ chirurgai – lyderiai ortopedinių operacijų srityje, atlikę ne vieną unikalią operaciją, dažnai – net pirmieji Lietuvoje. Pernai „Gijos Klinikose“ pradėtas taikyti novatoriškas kelio sąnario osteoartrito gydymo metodas, šių metų sausį pirmą kartą Lietuvoje atlikta unikali kelio sąnario kryžminių raiščių operacija pagal naują gydymo metodiką, kuri užtruko vos 35 minutes.

„Gijos Klinikų“ Chirurgijos centre tarpusavyje derinami moderniausi minimalios invazijos chirurgijos būdai ir regeneracinė medicina, siūlanti biologinius gijimo procesus. Sėkmingai taikomos efektyviausios sąnarių pažeidimų gydymo metodikos, panaudojant daugiasluoksnes kremzlės membranas ir kaulo regeneraciją skatinančius implantus, sąlygoja greitesnį ir sklandesnį pooperacinį reabilitacijos periodą.

Nuo 2020 metų pradėtas diegti sportinių traumų prevencijos, gydymo ir reabilitacijos projektas jau duoda pirmus rezultatus.

Tobulėjimui ribų nėra. Šia tiesa vadovaujasi ir „Gijos Klinikų“ medikų komanda, diegdama naujas gydymo sistemas ir nuolat tobulindama visą gydymo procesą, pradedant nuo diagnostikos ir baigiant reabilitacijos etapu.

Didžiausių investicijų sulaukė ir labiausiai iš medicinos centrų pernai atsinaujino 600 kv. m Ambulatorinės reabilitacijos centras. Nuo šiol visos reabilitacijos paslaugos – kineziterapija, fizioterapija, ergoterapija, gydomasis masažas, vandens procedūros ir t. t. – sukoncentruotos vienoje vietoje. Gydomoji mankšta vyksta keturiose erdviose kineziterapijos salėse, atskiroje salėje sportuoja mažyliai. Veikia šeši masažo kabinetai. Nuoširdus rūpestis ir profesionalumas padeda pacientams greičiau atsigauti po traumų ir operacijų, o šie dažnai teigia, kad „Gijos Klinikose“ net aplinka gydo.

Pasak „Gijos Klinikų“ Ambulatorinės reabilitacijos centro vadovo Vytenio Trumpicko, „Mūsų tikslas – kad kiekvienas pacientas jaustųsi kaip namuose ir maksimaliai greitai grįžtų į savo buvusį fizinio aktyvumo lygį, ar tai būtų vyresnio amžiaus žmogus, ar profesionalus sportininkas.“

Stacionarinės reabilitacijos centre gydomi ligoniai po judamojo – atramos aparato pažeidimų ir operacijų, protezuojami ligoniai po galūnių amputacijų, sugrąžinant jiems judėjimo galimybę ir savarankiškumą. Pacientų laukia jauki aplinka bei besišypsantis personalas, siūlantis pacientams puikų aptarnavimą, profesionalią slaugą, konfidencialumą ir komfortą.

„Gijos Klinikose“ operuojami ir reabilituojami žymiausi Lietuvos ir užsienio sportininkai. Įmonės medicinos paslaugomis, gaminama bei prekiaujama produkcija pasitiki Lietuvos krepšinio federacija, Kauno „Žalgiris“ bei daugelis kitų sporto klubų.

„Didžiuojamės mūsų profesionalių specialistų komanda, kurios dėka siūlome pacientams aukščiausios kokybės kompleksinį gydymą „nuo – iki“. Planuojame ir toliau nesustoti, plėstis ir investuoti, stiprinti komandą ir siekti kuo geresnių rezultatų“, – apibendrina AB „Ortopedijos technika“ valdybos pirmininkė ir „Gijos Klinikų“ medicinos direktorė Rasa Petrikienė.

Nuo 1945 m. savo veiklos metus skaičiuojanti „Ortopedijos technika“ iš pradžių užsiėmė tik ortopedinių priemonių gamyba, o nuo 1975 m. pradėjo teikti ir medicinos paslaugas. Kurį laiką sudariusi tik nedidelę dalį, klinikoje teikiamų medicinos paslaugų įvairovė pastaraisiais metais ženkliai išaugo ir padiktavo prekės ženklo pokyčius.

„Ilgą laiką mūsų klinika neturėjo atskiro pavadinimo, bet prieš kelerius metus ėmėme jausti, kad išaugome savo senus marškinėlius – vis aiškiau suvokdami, kad esamas prekės ženklas neatspindi mūsų siūlomų paslaugų spektro.

Klinikoje šiuo metu konsultuoja gydytojai specialistai, atliekama diagnostika ir tyrimai, teikiamos chirurgijos paslaugos, ambulatorinė bei stacionarinė reabilitacija, o dabartinis pavadinimas labiau asocijuojasi su pačia pirmąja įmonės darbo sritimi – ortopedijos priemonių gamyba, – kuri šiuo metu sudaro 55 proc. mūsų veiklos pajamų“, – sako R. Petrikienė ir pažymi, kad, gimstant naujam klinikos pavadinimui, bendras visos įmonės pavadinimas išlieka tas pats – AB „Ortopedijos technika“.

Augantys pacientų poreikiai ir pasitikėjimas paskatino kliniką tobulinti klientų aptarnavimą, diegiant naujus standartus.

Paprastai prekės ženklus keičia įmonės, įgyvendinusios savo senuosius tikslus ir žvelgiančios į ateitį su naujais užmojais. Augantys pacientų poreikiai ir pasitikėjimas paskatino kliniką tobulinti klientų aptarnavimą, diegiant naujus standartus, didinti investicijas į medicininę įrangą ir plėsti teikiamų medicinos paslaugų asortimentą. Modernizuojant kliniką, įkurtas vaikų ortopedijos centras, įrengtas baseinas. Per paskutinius metus klinikoje pradėtos teikti plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo, logopedo, dermatologo, vaikų ligų gydytojo konsultacijos, estetinės medicinos procedūros ir injekcijos, sąnarių endoprotezavimo operacijos, sėkmingai atliekamos unikalios chirurginės operacijos.  

„Per daugiau nei keturis veiklos dešimtmečius „Ortopedijos technika“ stipriai pasikeitė, augimas juntamas kasmet. Šių metų pirmąjį pusmetį, lyginant su tuo pačiu periodu 2017 m., augo visos įmonės veiklos: gamyba, pardavimai, eksportas, bet didžiausias pokytis juntamas medicinos paslaugų srityje. Subūrėme daugiau kaip 200 geriausių savo srities medikų komandą, gerokai praplėtėme teikiamų paslaugų sąrašą ir ypač išvystėme chirurgijos veiklą“, – apie pasiektą rezultatą kalba medicinos direktorė Rasa Petrikienė.

Artimiausiu metu planuojama dar labiau didinti medicinos paslaugų įvairovę, į komandą kviečiant naujų specializacijų gydytojus. Taip pat ketinama pradėti teikti kardiologijos ir ginekologijos paslaugas, papildomai įrengti modernų chirurgijos centrą su naujomis operacinėmis, toliau plėtoti  medicinos turizmą.

Pasak generalinio direktoriaus Žygimanto Tamulaičio, šalia medicinos plėtros AB „Ortopedijos technika“ ir toliau išlieka didžiausia ortopedijos techninių priemonių gamintoja Baltijos šalyse, individualiai gaminanti įtvarus, protezus, ortopedinę avalynę ir įdėklus. Įmonė sudariusi sutartis su ligonių kasomis, todėl didelė dalis medicinos paslaugų ir ortopedijos techninių priemonių pacientams iš dalies arba visiškai kompensuojama. Ortopedijos prekėmis sėkmingai prekiaujama didžiuosiuose Lietuvos miestuose įsikūrusiose specializuotose parduotuvėse „Sveikatinė“.

Įmonės potencialą ir augimą rodo ir eksporto plėtra. Produkcija eksportuojama į 16 užsienio šalių, kurių pagrindinės – Vakarų Europos valstybės. Neseniai pradėtas eksportas ir į Australiją. 

62 proc. eksportuojamų gaminių sudaro individuali ortopedinė avalynė, 28 proc. – įvairūs avalynės įdėklai, 3 D technologija megzti bei elastiniai įtvarai, sparčiai auga ir anglies pluošto ortezų gaminių grupės eksportas. 

Įmonės siekis – ir toliau išlikti įvairiapusiška bei aukščiausios kokybės paslaugas teikiančia lydere ortopedijos priemonių gamybos, prekybos ir medicinos paslaugų srityse.

Galimos komplikacijos – labai pavojingos

Paviršinių venų varikozė arba lėtinis venų nepakankamumas – liga, kuri atsiranda dėl paviršinių venų vožtuvų nesandarumo. Kitaip tariant, šią ligą turinčiam žmogui išsiplėčia paviršinės kraujagyslės, o per odą matosi išsiplėtusios ir iššokusios venos, nes kraujas į kojas priteka gerai, tačiau laiku nebesugrįžta atgal į širdį. Pasak specialistų, net jei nemaža dalis žmonių pirmiausia jaudinasi dėl neestetiškai atrodančių kojų, svarbu suprasti, kad ši liga labai kenkia sveikatai.

„Tai nėra tik estetinė problema, tai ir fizinis diskomfortas. Liga sukelia kojų sunkumą, greitą nuovargį, mėšlungio tipo skausmus. Progresuojant ligai, kai žmogus serga kelis metus, išplonėja blauzdų oda, atsiranda rudų dėmių, gali atsiverti žaizdos – trofinės opos. Prisidėjus infekcijai, prasideda pažeistų audinių uždegimas, dėl kurio dar labiau blogėja kraujotaka“, – sako „Ortopedijos technikos“ kraujagyslių chirurgė dr. Žana Kavaliauskienė.

Ž. Kavaliauskienė atlieka venų tyrimą

Specialistai perspėja, kad itin svarbu šią ligą atpažinti kuo greičiau ir imtis gydymo. Maždaug kas ketvirtas žmogus nuo kojų venų varikozės patiria komplikacijų, o negydant ligos baigtis gali būti liūdna.

„Pavojinga varikozinės venų ligos komplikacija yra ūmus tromboflebitas, kai paviršinės venos spindyje susidaro trombas. Laiku nepradėjus jo gydyti, šis plinta ir gali pereiti į giliąją veną sukeldamas giliųjų venų trombozę. Tai labai pavojinga komplikacija, kuri gali baigtis ir staigia paciento mirtimi“, – tvirtina dr. Ž. Kavaliauskienė.

Moterys ligą paveldi dažniau

Specialistai sako, kad svarbiausia vos tik pastebėjus pirmuosius simptomus – patinimus, išryškėjusias venas, kojų skausmus – prašyti medikų pagalbos. Ypač atkreipti dėmesį turėtų moterys. Skaičiuojama, kad moteris ši liga kankina keturis kartus dažniau nei vyrus nepriklausomai nuo amžiaus. Didelę reikšmę šiai ligai atsirasti turi paveldimumas. „Jei vienas iš tėvų sirgo šia liga, tai tikimybė mergaitei paveldėti venų varikozę yra apie 60 proc., o berniukui – 40 proc. Toks žmogus gimsta turėdamas sveikus ir normaliai funkcionuojančius venų vožtuvus, bet genetiškai nulemta, kad jie yra šiek tiek silpnesni", – perspėja Ž. Kavaliauskienė.

Venų varikozė taip pat gali atsirasti ir dėl kasdienės žmogaus veiklos. „Jeigu žmogus daug stovi darbe arba jam tenka kilnoti sunkius daiktus, taip pat, pavyzdžiui, užsiima sunkiąja atletika arba kilnoja sunkumus, rizika turėti šią ligą padidėja“, – pasakoja „Ortopedijos technikos“ kraujagyslių chirurgė. Žana Kavaliauskienė

Gydymas padės net sunkiais atvejais

Pastebima, kad pacientai neretai kompleksuoja dėl šios ligos sukuriamo neestetinio vaizdo. Pavyzdžiui, moterys vengia dėvėti trumpesnius ir kojų nedengiančius sijonus ar sukneles. Visgi, kojų venų varikozė nėra nuosprendis visam gyvenimui. Specialistai dalijasi keletu būdų, kaip galima šią ligą išgydyti:

· Kompresinių kojinių mūvėjimas.

Nors pacientai vis dar įtariai žiūri į tokį gydymo metodą, mat netiki, jog kojinės gali padėti gydyti, specialistai tikina priešingai. „Tai yra efektyvi priemonė, nes kojinės yra kintamosios kompresijos, apspaudžia raumenis ir paviršines venas, pagerina venų vožtuvų darbą ir kraujotaką. Tiesiog svarbu, kad gydytojas konsultacijos metu parinktų tinkamiausią kompresinių kojinių klasę, o pacientas jas mūvėtų nuo ryto iki vakaro kasdien. Kompresinių kojinių terapija gali būti taikoma, esant bet kurios stadijos venų nepakankamumui“, – sako Ž. Kavaliauskienė. Pirmos klasės kompresinės kojinės skiriamos profilaktiniais tikslais – žmonėms, kurie dirba sėdimą ar stovimą darbą, daug ir ilgai keliauja. Kompresinės kojinės suaktyvina kraujotaką ir sumažina nuovargį bei tinimą. Antros, trečios ir ketvirtos klasės kompresinės kojinės jau skirtos rimtesniam gydymui ir gali padėti net pacientui, kuriam išsivysčiusios trofinės opos. Venų tyrimas ultragarsu.

· Putų skleroterapija

Šis gydymas skirtas nedideliems venų pažeidimams gydyti. Procedūros metu į pažeistą veną sušvirkščiamos specialios putos, kurių poveikyje vena per kelias savaites pilnai užanka ir išnyksta.

· Lazerinės venų operacijos

Tai ypač populiarus gydymo būdas, nes išvengiama įprastinių chirurginių pjūvių. „Didelis privalumas, kad operacija atliekama nuskausminant tik operuojamą koją. Po lazerinių operacijų yra mažiau komplikacijų, mėlynių, mažesnis pooperacinis skausmas, nelieka randų. Pooperacinis laikotarpis trunka vos kelias valandas, o po jo pacientai gali grįžti prie įprastų veiklų“, – pasakoja Ž. Kavaliauskienė.

· Klasikinė venų operacija

Klasikinė venų operacija atliekama taikant epidūrinę nejautrą, šalinant poodinės venos kamieną specialiu zondu per kirkšnies arba pakinklio pjūvį. Varikoziniai mazgai šalinami atskirai, atliekant mažus pjūvelius.

Nors nemažai žmonių į gydytojus nesikreipia iki paskutinės minutės, specialistai pataria atidžiai rūpintis savimi ir savo sveikata. Kelią venų varikozei užkirsti gali padėti aktyvus gyvenimo būdas – vaikščiojimas, bėgiojimas, plaukimas ar važinėjimas dviračiu. O jau turintiems įtarimų dėl galimos paviršinių venų varikozės medikai pataria profilaktiškai mūvėti kompresines kojines.

Pasak „Ortopedijos technika“ ambulatorinės reabilitacijos vadovo, gyd. Vytenio Trumpicko, „po traumos į profesionalų sportą grįžti reikėtų tik visiškai pagijus, kai pasiekiamas toks aktyvumo lygis, koks buvo ir iki traumos. Kitaip neišvengsime pakartotinių traumų ir įvairių komplikacijų. Iš praktikos galiu pasakyti, kad apie 75 proc. sportininkų, kurie nevisiškai išgiję pradėjo sportuoti, kamuoja lėtiniai skausmai“.

29-erių metų Stambulo „Buyuksehir Belediyesi“ komandos gynėjo Deivido Dulkio, patyrusio sudėtingą kelio traumą, po kryžminių raiščių plastikos laukia ilgas reabilitacijos procesas.

Pacientui, atsižvelgiant į jo traumą, buvo sudarytas individualus gydymo planas, kurio, siekiant efektyvių rezultatų, būtina laikytis itin griežtai.

„Pirminiame etape paciento kryžminių raiščių atstatymui taikoma tokia pat pažangi metodika kaip ir žymiausiose Amerikos ir Italijos klinikose. Su kolegų komanda tikriname kiekvieną žingsnį, kad pacientas nepersistengtų, kad viskas vyktų pagal planą, tik tada galima tikėtis sėkmingos reabilitacijos“, – teigė V.Trumpickas.

Bene svarbiausią vaidmenį reabilitacijoje vaidina kineziterapija – gydomoji mankšta. Pradžioje krepšininkui skirtos CPM pasyvaus judesio terapijos tikslas buvo palaipsniui atstatyti judesių amplitudę. Pratimai su specialia įranga atliekami saugiai, nukrovus priekinį kryžminį raištį.

„Į mus pacientas kreipėsi galėdamas koją lenkti tik 20 laipsnių kampu, o baigus procedūras pasiektas rezultatas – 120 laipsnių“, – reziumavo kineziterapeutas Vainius Petrauskas.

Sportininkas turėjo galimybę išbandyti ir naująjį klinikos baseiną. Pasitelkus modernią povandeninę įrangą – bėgimo takelį, dviratį – kelio funkciją buvo siekiama atstatyti čiurnos mobilumo ir kelio stabilumo pratimais, stiprinant kojų raumenis. Dėl mechaninių vandens savybių ir nesvarumo būsenos, atliekant fizinius pratimus vandenyje, žymiai sumažinamas skausmas, greičiau ir saugiau pasiekiami užsibrėžti reabilitacijos tikslai.

„Tikrai esu labai patenkintas medikų darbu. Dar tik mėnesis po operacijos, o aš jau judu kaip reikiant. Likęs tik minimalus tinimas. Gydytojai padarė viską, ką galėjo. Žinoma, iki grįžimo į sportą reikia dar pilnai atsistatyti, bet šiuo metu neturiu kur skubėti“, – optimistiškai nusiteikęs D.Dulkys.

Lietuvos ortopedų traumatologų teigimu, regeneracinė - ląstelių - terapija - pastaruoju metu sparčiai tobulėja, faktai apie stulbinantį regeneraciją skatinančių ląstelių poveikį kalba patys už save. Tai ypač svarbu, atliekant sudėtingesnes rekonstrukcines sąnarių operacijas. Pavyzdžiui, susiuvus ar persodinus pažeistą meniską, kryžminį raištį, peties, čiurnos, klubo, alkūnės, riešo ar kitų sąnarių raiščius, jie, deja, ne visada sugyja. Tokių operacijų metu kartu pritaikius ir regeneracinę ląstelių terapiją, tikimybė prigyti rekonstruotam audiniui padidėja beveik dvigubai. Ypač teigiamas poveikis atsiranda sąnarių kremzlei, nes augimo faktoriai kartu su kamieninėmis ląstelėmis skatina anabolinius sąnario kremzlės atsinaujinimo procesus.

Šių metų gruodžio 14-ąją Lietuvoje buvo atlikta unikali operacija - „Ortopedijos technikos“ klinikoje regeneracinė A-PRP (trombocitais praturtintos plazmos) terapija pirmą kartą buvo pritaikyta chirurginės operacijos metu.

Iki šiol Lietuvoje ši terapija buvo taikyta tik ambulatoriškai, suleidžiant ląstelėmis praturtintą plazmą tiesiog į sąnarį, nerekonstruojant pažeistų audinių operaciniu būdu. Dviem vidutinio amžiaus pacientėms operacijų metu buvo rekonstruota pažeista sąnario kremzlė, o siekiant padidinti jos prigijimo tikimybę, kartu buvo panaudota ir regeneracinė A-PRP (trombocitais praturtintos plazmos) terapija. Endoskopinės operacijos metu, tiesiogiai kontroliuojant atstatytą pažeidimo vietą, ląstelės buvo tiesiai suleistos į pažeistą ir jau atstatytą vietą.

Pasak AB „Ortopedijos technika“ ambulatorinės reabilitacijos vadovo Vytenio Trumpicko, „Mokslu grįsti faktai jau įrodė, kad tokiu būdu stimuliuojamas (skatinamas) efektyvesnis, greitesnis ir kokybiškesnis rekonstruotos kremzlės atsinaujinimas. Lyginant su neoperaciniu būdu naudojama ląstelių terapija, šis metodas efektyvesnis, nes vienu metu atstatoma ir pažeista kremzlė, ir tuo pačiu stimuliuojamas jos gijimas“.

V. Trumpickas/DMN nuotr.

A-PRP (trombocitais praturtintos plazmos terapijos) technologija buvo sukurta prieš 20 metų. Tai natūralus gydymo būdas, paspartinantis žaizdų, pažeistų sausgyslių ir kremzlių gijimą bei atsinaujinimą.

Tai Europoje plačiausiai paplitęs būdas įvairioms traumoms gydyti. Lietuvoje šis gydymo būdas jau taikomas keletą metų taikomas ortopedijoje, siekiant sumažinti skausmą, palengvinti judėjimą, esant osteoartritui ir kitiems kremzlės pažeidimams.

A-PRP procedūros metu iš paciento veninio kraujo specialia technologija paruošiamas kraujo plazmos komponentas - trombocitų ir baltųjų kraujo kūnelių koncentratas – nedelsiant suleidžiamas į pažeistus audinius. Šio metodo privalumas yra tas, kad iš koncentrato pašalinami limfocitai, kurie yra sąnario kapsulės uždegimo mediatoriai (tarpininkai), todėl gautos ląstelės išskirtinai atlieka tiktai anabolinius (atkuriamuosius, augimo) kremzlės regeneracijos fiziologinius procesus ir tuo pačiu sustabdo katabolinius (irimo) procesus, nes koncentrate nelieka imuninių ląstelių ir organizmas nereaguoja į šią terapiją uždegimu.

Šveicarų kompanijos „RegenLab“ laboratorija, atlikusi klinikinius tyrimus, nustatė optimalų trombocitų kiekio poreikį efektyviausiam rezultatui išgauti. Šį išradimą užpatentavo savo produkte –A – PRP sistemos gelyje.

Panaudojus šveicarų kompanijos „RegenLab“ A-PRP sistemos mėgintuvėlį, trombocitai aktyvuojasi ir išleidžia (išskiria) augimo faktorius, kurie sužadina natūralius organizmo gijimo procesus, skatina kolageno gamybą kremzlės audinyje, naujų kapiliarų susidarymą pokremzliniame kaule, padeda atsinaujinti ląstelėms, audiniams, kraujagyslėms.

„Remiantis ankstesniais tyrimais, šios technologijos panaudojimas leidžia sulaukti stulbinančių rezultatų – gijimas paspartinamas beveik dvigubai. Ir toliau stengsimės, kad moderniausios medicinos pasaulio naujienos būtų prieinamos Lietuvos pacientams. Mūsų siekis – visada būti laipteliu aukščiau negu buvome vakar“, – teigė AB „Ortopedijos technika“ medicinos direktorė Rasa Petrikienė.

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė sako, kad norint pažaboti piktnaudžiavimą skiriant ortopedijos priemones, daliai pacientų tampa privalomi specialūs radiologiniai tyrimai.

„Mūsų sugriežtintoje tvarkoje yra aiškiai įvardyta, kad dažniausiai suaugusiems kompensuojamos priemonės skiriamos bus griežčiau - tik atlikus radiologinius patikrinimus. Populiariai kalbant, reikalinga rentgeną atlikti, kad būtų matyti, ar tikrai tam žmogui turi būti skirta ir atitinkamai įrašas ligos kortelėse ir dokumentuose toks turės būti. Man atrodo, kad skaidrumą tikrai tai padės užtikrinti“, - teigė R.Šalaševičiūtė.

Anot ministerijos, tokie tyrimai bus reikalingi, kai bus norima išduoti iki šiol dažniausiai kompensuotus ortopedijos gaminius suaugusiems, kurių kompensavimo srityje būdavo fiksuojami pažeidimai.

Ketvirtadienį per spaudos konferenciją ministrė bei laikinasis Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gintaras Kacevičius paragino gyventojus, kuriems išduotos nereikalingos ortopedijos priemonės, grąžinti šiuos gaminius. Be to, VLK ir Lietuvos samariečių bendrija pasirašė bendradarbiavimo sutartį siekiant skatinti žmonių sąmoningumą, kad jie netoleruotų korupcijos šioje srityje.

„Iš tų pažeidimų, kuriuos mes nustatėme, akivaizdžiai matyti, kad (...) kompensuojamos priemonės net gydytojų skiriamos ne tiems, kam reikia, arba net tiems, kur visiškai nereikia. Net yra tokių atvejų (...), kur net pilietis nežinojo, kad jam buvo skirta ir jam tokių kompensacinių ortopedinių priemonių visiškai nereikėjo“, - tvirtino ministrė.

Gyventojai raginami atiduoti ir mirusių artimųjų naudotas ortopedijos priemones. Grąžintos kokybiškos priemonės kartu su samariečiais bus išdalytos jų laukiantiems.

„Reikia įvardyti ir ramentus, ir lazdas, nes iš tiesų mes turime, aš bent kiek žinau, net ir didžiosiose Vilniaus ligoninėse benamių, vienišų, kurie nevaikščioja, nes neturi ramentų arba lazdų“, - kalbėjo ministrė.

Pastaraisiais metais ortopedijos priemonėms kompensuoti VLK skiria maždaug po 10 mln. eurų per metus. Dėl nustatytų pažeidimų įsisavinant valstybės lėšas šiuo metu sustabdytas dviejų gamintojų priemonių kompensavimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, dar dėl dviejų gamintojų VLK tyrimai tebevyksta, juos numatoma baigti rugsėjį.

„Ortopedijos įmonės turbūt būtų vienos problemiškiausių partnerių. Susidaro įspūdis - tikrai nenorėčiau sakyti, kad visoms, bet kai kurioms iš jų turbūt pelnas labiau rūpi negu pacientų poreikių tenkinimas. Mes, žinoma, imamės priemonių - tų, kurios yra mūsų galioje, kad piktnaudžiavimams užkirtume kelią, ir tai stengiamės daryti ne tik kotroliuodami ortopedijos įmones, bet ir įtaukdami visuomenę į tą veiklą“, - sakė G.Kacevičius.

Seimo Antikorupcijos komisija yra gavusi informacijos, kad ortopedinės avalynės gamintojai naudoja standartinius serijiniu būdu pagamintus gaminius, tačiau juos nurodo kaip individualiai pacientui pagamintus ir taip gauna gerokai didesnį apmokėjimą iš PSDF biudžeto lėšų. Dėl šių ir kitų pažeidimų komisija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama ginti viešąjį interesą.

Anot G.Kacevičiaus, anksčiau į teisėsaugą kreipėsi ir pati VLK, tačiau tyrimai nebūdavo pradedami. Jis taip pat sakė neturintis informacijos, kad skirstant finansavimą ortopedijos priemonių gamintojams būtų piktnaudžiavę VLK darbuotojai.

„Gerbiamas Seimo narys Vitalijus Gailius mini tokias kaip ir užuominas apie tai, kad galbūt ir VLK tarnautojai, ir pareigūnai kažkaip ne visai tinkamai sprendžia tuos klausimus, tai aš tikiu, kad tikrai žmonės dirba profesionaliai ir atsakingai, bet jeigu paaiškėtų, kad yra kitaip, tai, be jokios abejonės, mes tada imsimės priemonių, kurias teisės aktai numano. Kol kas tokių faktų, kurie leistų įtarti, kad mūsų darbuotojai dirbo netinkamai, aš neturiu“, - teigė G.Kacevičius.

Didžiausia įmonė Baltijos šalyse, gaminanti ortopedijos technines priemones ir šįmet švenčianti veiklos septyniasdešimtmetį, artimiausiu metu ketina dar labiau sutvirtinti savo pozicijas rinkoje. Ilgametę gamybos bei paslaugų teikimo patirtį turinti kompanija plės dienos chirurgijos, ambulatorinės ir stacionarinės reabilitacijos paslaugas, didins eksportą bei kurs „Sveikatinių“ tinklą.

„Prieš septyniasdešimt metų įmonė vertėsi tik gamyba. Dabar bendrovėje teikiamos ir medicinos paslaugos. Ir visa tai vyksta derinant profesionalių specialistų patirtį su moderniomis technologijomis“, - sakė bendrovės „Ortopedijos technika“ generalinė direktorė Rūta Vilemienė.

Seniausia sritis – protezavimas

Protezavimas atliekamas nuo įmonės įkūrimo – 1945 – ųjų metų. Nuo 1975 m. pradėta protezuoti stacionaro sąlygomis, o 1990 - aisiais įsteigta 40 lovų sudėtingo protezavimo ligoninė. 

Jeigu anksčiau protezai „Ortopedijos technikoje“ buvo gaminami iš medžio ir odos, tai dabar - iš šiuolaikiškų lengvų medžiagų - laminuota derva, titanas, plienas, termoplastinės medžiagos ir kt. Jau 11 metų pacientai  turi galimybę įsigyti ir programine įranga valdomus protezus. 

Kaune įsikūrusi bendrovė – vienintelė Lietuvoje sertifikuota gaminti ir taikyti C-leg. Tai - šlaunies protezai su mikroprocesoriumi valdomu kelio sąnariu, akimirksniu prisitaikančiu prie kiekvieno žmogaus judesio. Technologijų dėka aplinkiniams negalia lieka beveik nepastebima, o pacientai sėkmingai integruojasi į visavertį profesinį gyvenimą, aktyviai leidžia laisvalaikį: jodinėja, užsiima kovos menais, sunkiąja atletika, kopia į kalnus.

Motociklų sporto puoselėtojas Laurynas, turintis ypač lengvą ir patogų Harmony vakuuminį blauzdos protezą, per sezoną nuvažiuoja daugiau kaip 20 tūkst. kilometrų, norėdamas aplankyti draugus ir bendraminčius Kroatijoje, Bosnijoje, Slovakijoje, Suomijoje, Airijoje.

Kaunietė Raminta, dėvinti C-leg, turi gražią šeimą, sėkmingai dirba, sportuoja, keliauja ir aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje.

Eksporto „žvaigždė“ – individuali ortopedinė avalynė

Kiekvienais metais augdamas ne mažiau 20-ties procentų, „Ortopedijos technikos” eksportas šiuo metu sudaro penktadalį įmonės pajamų. Individuali avalynė užima didžiąją eksportuojamos produkcijos dalį (60 proc.).

Eksportuojama į 16 šalių. Didžiausi užsakovai yra Nyderlandai, Švedija, Estija, Norvegija. 

„Tačiau eksporto geografija gana plati – gaminame ir Šveicarijos, ir Jungtinių Arabų Emyratų partneriams“, - teigė įmonės eksporto skyriaus vadovė Dovilė Kubilienė.

2014 metais sėkmingą bendradarbiavimą su užsienio partneriais vainikavo naujos avalynės kolekcijos pristatymas Olandijos, Vokietijos ir Belgijos rinkoms. Funkcionalumą sujungti su naujausiomis mados tendencijomis – toks buvo užmegztų ryšių, kuriant naują kolekciją, tikslas.

Nemažą eksporto dalį sudaro pėdų (20 proc.) bei susirgimų prevencijai skirti įtvarai. Baltarusijoje sėkmingai parduodama 3 D technologija megztų įtvarų kolekcija.

Tuo tarpu Lietuvos klientams Kaune ir penkiuose šalies miestuose – Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Ukmergėje - įsikūrusiuose „Ortopedijos technikos” filialuose siūloma įvairių prekių – įtvarai sportui ir reabilitacijai, gaminiai būsimoms mamytėms, ramentai, vaikštynės, šiaurietiško vaikščiojimo lazdos, kompresinės kojinės, aktyvinančios kojų kraujotaką, sumažinančios kojų nuovargį ir tinimą, įdėklai į avalynę, profilaktiniai batukai vaikams, ortopedinės šlepetės suaugusiems ir kt.

„Kadangi esame sudarę sutartis su ligonių kasomis, didžioji dalis medicinos paslaugų ir ortopedijos techninių priemonių pacientams iš dalies arba visiškai kompensuojama. Tačiau dideliu įmonės pasiekimu per pastaruosius metus laikome tai, kad pajamų struktūroje vis didesnę dalį užima komerciniai pardavimai”, - pasakojo įmonės generalinė direktorė R. Vilemienė. 

Šiuo metu 64 proc. „Ortopedijos technikos“ pajamų sudaro ligonių kasų kompensuojamos paslaugos ir gaminiai, 36 proc. pajamų gaunama iš komercinių pardavimų, eksporto ir kitų veiklų.

Medicinos paslaugoms – naujos erdvės

Jauniausios, bet aktyviausiai besiplečiančios „Ortopedijos technikos” veiklos sritys yra dienos chirurgija ir reabilitacija. 2001 m. įrengta moderni operacinė, įsigyta šiuolaikiška chirurgijos įranga artroskopinėms sąnarių ir koreguojančioms pėdų operacijoms. Vėliau įsigytas modernus lazeris išsiplėtusių venų operacijoms, naujos rentgeno, ultragarso tyrimų įrangos, padobarografas dinaminei pėdų apkrovų analizei atlikti ir kt.

Fizinės medicinos ir reabilitacijos bei chirurgijos skyriai Kaune neužilgo turėtų gerokai padidėti - virš turimų patalpų planuojama statyti dar vieną aukštą, užimsiantį apie 1500 kvadratinių metrų plotą.

Šį maždaug 1,3 mln. eurų kainuosiantį projektą norima pradėti įgyvendinti dar šiemet.

„Paslaugų galime suteikti daugiau, todėl ir erdvės tam reikia papildomos”, - su šypsena sakė R. Vilemienė.

Vertybės – patirtis, modernumas ir darbuotojai

„Ortopedijos technika“ užima beveik pusę savo srities šalies rinkos. Kasmet aptarnaujama daugiau kaip 60 tūkst. pacientų, pagaminama apie 65 tūkst. ortopedijos techninių priemonių bei apie 10 tūkst. porų ortopedinės avalynės. Stacionare per metus gydosi daugiau nei 1000 ligonių.

Po įmonės privatizavimo, įvykusio 2000 – ais metais, valdymo procesams optimizuoti, gamybai modernizuoti ir medicinos paslaugoms tobulinti buvo investuota daugiau nei 50 mln. litų (beveik 15 mln. eurų).

Investicijos į gamybos modernizavimą, naujas technologijas - programine įranga valdomi protezai, 3 D mezgimo technologija, avalynės gamybos kompiuterizavimas, įdėklų gamybos automatizavimas - nuo privatizacijos leido įmonės pajamas išauginti daugiau nei dvigubai.

2014 m. „Ortopedijos technika“ pajamos siekė 31,205 mln. litų. Lyginant su praėjusiais metais, jos padidėjo 5 proc. Pajamos iš medicinos paslaugų per metus išaugo 8,4 proc.

Šiuo metu įmonėje diegiami tarptautiniu lygiu pripažįstama LEAN ir TOC metodika grindžiami gamybos vadybos metodai.

„Siekdama nuolat kelti darbuotojų kvalifikaciją, tobulinti gaminių konstrukciją, į gamybą diegti šiuolaikiškas medžiagas mūsų įmonė nuo seno bendradarbiauja su įvairiomis mokslo ir medicinos institucijomis. Stengiamės nepamiršti to, kas įgyta kartu su ilgamete veiklos patirtimi, bei įsisavinti tai, kas mūsų srityje yra naujausia“, - įmonės ilgaamžiškumo paslaptį atskleidė „Ortopedijos technikos“ generalinė direktorė R. Vilemienė.