Nors praėjusią vasarą buvo mažiau didelių karščio bangų nei ankstesniais metais, bendras temperatūros vidurkis pakilo. Ruduo ir žiema Europos žemyne dar niekada nebuvo šiltesni nei 2020-aisiais. Žiema buvo net 3,4 laipsnio šiltesnė už 1980-2010 metų vidurkį. Ypač šilta buvo Europos šiaurės rytuose.

C3S direktorius Carlas Buontempas įspėjo paskubėti kovoje su klimato kaita. „Turime paspartinti savo pastangas, kad sumažintume ateities rizikas“, – sakė jis.

Ir pasaulio mastu temperatūra kilo į viršų. 2020-ieji, anot ataskaitos, planetoje buvo vieni iš trijų šilčiausių metų. Ypač sparčiai klimatas šiltėja Sibiro Arktyje. Čia temperatūra vietomis buvo 6 laipsniais aukštesnė, lyginant su referenciniu laikotarpiu.

2020-ieji atnešė ir rekordinį lietų. Po drėgnos žiemos sekė ir sausas pavasaris bei vasara. Dėl to pradžioje kilo potvyniai, o tada įsivyravo sausra. „Šis perėjimas nuo drėgmės į sausrą žemyne paliko pastebimų pėdsakų – dalyje Šiaurės Vakarų Europos pradžioje vandens lygis buvo aukštas, o tada žemas“, – teigiama ataskaitoje. Rudenį kritulių paros rekordus ir naujas potvynius Vakarų Europoje lėmė audra „Alex“.

C3S teigimu, 2020-ųjų kovas pasaulyje buvo 0,68 laipsnio šiltesnis už daugiametį (1981–2010 m.) kovo mėnesio temperatūros vidurkį. Šių metų kovas buvo toks pat karštas, kaip 2017 ir 2019 m. kovas, ir pagal temperatūrą nusileido tik 2016-ųjų kovo mėnesiui.

Visoje Europoje temperatūra buvo beveik 2 laipsniais aukštesnė nei daugiametis vidurkis.

Nuo pramonės revoliucijos pradžios, kuomet dėl žmonių deginamo iškastinio kuro pradėjo smarkiai didėti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, vidutinė pasaulio oro temperatūra šoktelėjo daugiau nei 1 laipsniu.

Pastarieji penkeri metai buvo patys karščiausi istorijoje, o 2019-ieji buvo antri karščiausi metais nuo orų stebėjimo pradžios. Už praėjusius metus karštesni buvo tik 2016-ieji, kuomet temperatūrą padidino neįprastai stiprus El Niño reiškinys.

Rusijos ir Kanados amžinojo įšalo zonoje augančiuose miškuose yra susikaupę apie 1,5 trln. tonų anglies dioksido (CO₂). Tai yra apie 40 kartų daugiau CO₂ nei šiuo metu išmetama per metus. Kylant temperatūrai, nemaža dalis šio anglies dioksido gali būti išmesta į atmosferą, o tai dar labiau sustiprintų visuotinį atšilimą.

Jis rėmėsi prieš tai paskelbtais JT meteorologijos organizacijos (WMO) duomenimis. „Visa tai reiškia, kad gali būti, jog 2015-2019 metų laikotarpis bus karščiausias iki šiol išmatuotas penkmetis“, – kalbėjo JT vadovas.

A. Guterresas dar kartą paragino JT nares veikti. „Užkirsti kelią negrįžtamam klimato trikdymui yra mūsų gyvenimo lenktynės – lenktynės dėl mūsų gyvenimo. Lenktynės, kurias mes galima laimėti ir privalome laimėti“, – sakė jis.

Prieš JT visuotinius debatus A. Guterresas planuoja du klimato klausimui skirtus viršūnių susitikimus – vieną su šalių lyderiais rugsėjo 23-iąją ir jaunimo susitikimą rugsėjo 21 dieną. Pastarajame turėtų dalyvauti ir jaunoji klimato aktyvistė Greta Thunberg. Dalyviai turi atvykti ne su „gražiomis kalbomis“, o su „konkrečiais planais“, teigė A. Guterresas.

Per metus Lietuvoje bus iš esmės atnaujintas orų prognozių ir hidrometeorologijos duomenų informacijos teikimas.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, matydama vartotojų poreikį, iki kitų metų vasaros sukurs pažangias elektronines paslaugas, BNS pranešė tarnybos Informacijos skyriaus vyresnioji specialistė Zita Markevičienė. Anot jos, bendra viso projekto vertė siekia 7,572 mln. litų, iš kurių 85 proc. yra Europos struktūrinių fondų, likusi dalis - valstybės biudžeto lėšos.

„Tikimės įdiegti naują informacinę sistemą, kuri sujungs visas mūsų turimas duomenų bazes ir turimus duomenis į vieną visumą. Tai palengvins duomenų gavimą, administravimą ir pateikimą vartotojams. Planuojame atnaujinti ir savo interneto svetainę, teikti daugiau paslaugų, suteikti darbuotojams galimybę rinkti ir perduoti duomenis, naudojantis pažangiausiomis technologijomis. Taip pat yra numatyta sukurti mobiliųjų telefonų aplikaciją ir perkelti dalį paslaugų į mobiliuosius telefonus“, - BNS sakė tarnybos atstovė.

Sistemą per 14 mėnesių už 5,306 mln. litų (su PVM) kurs konkursą laimėjusi programinės įrangos sprendimų bendrovė „Alna Software“. Sutartį su ja planuojama pasirašyti iki birželio 1 dienos.

„Alna Software“ priklauso verslininko Valentino Milaknio šeimos valdomai vienai didžiausių Lietuvos informacijos technologijų grupių „Alna“.