Judėjimo „Extinction Rebellion“ socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose matyti juodais rūbais apsirengę aktyvistai, prispaudę rankas prie paveikslo Viktorijos nacionalinės galerijos salėje.

Šalia jų stovėjo vyras, vilkintis marškinėlius su „Extinction Rebellion“ simboliu – smėlio laikrodžiu apskritime.

Ant žemės prie jų kojų gulėjo juodas plakatas su užrašu „Klimato chaosas = karas + badas“.

„Manoma, kad trys protestuotojai įžengė į galerijos pirmąjį aukštą, o po to vyras ir moteris prisiklijavo prie Picasso paveikslo apsauginės dangos“, – sakė Viktorijos policijos atstovė spaudai.

Protestuotojai – 49 metų moteris iš Naujojo Pietų Velso ir 59 metų vyras iš Melburno – buvo „atlipdyti nuo paveikslo“ praėjus daugiau nei valandai po to, kai, kaip manoma, prasidėjo jų akcija, sakė policijos atstovė spaudai.

Ji sakė, kad šie žmonės ir 49 metų vyras iš Melburno „buvo areštuoti ir bendradarbiauja su policijos tyrimu“.

Vėliau policija pranešė, kad jie buvo paleisti, „kol vyksta tolesni tyrimai“.

Galerija pranešė, kad, prasidėjus šiam protestui, iškvietė policiją ir laikinai uždarė parodą.

„Protestuotojų rankos buvo saugiai atlipdytos nuo permatomos dangos, kūrinys nenukentėjo“, – sakė Viktorijos nacionalinės galerijos atstovas spaudai.

1951 metų P. Picasso kūrinys „parodo karo baisumus“, Viktorijos „Extinction Rebellion“ teigė savo „Facebook“ puslapyje.

„Dėl klimato kaitos visame pasaulyje padaugės konfliktų. Dabar atėjo metas visiems ir visoms institucijoms imtis veiksmų!“ – teigė grupė.

Paveikslas buvo demonstruojamas paskutinę galerijos parodos „Picasso amžius“ dieną.

Per pastaruosius pusantrų metų Prancūzijos ir Ispanijos parengtoje „Picasso metų“ iniciatyvoje dalyvaus „38 labai svarbios meno institucijos Europoje ir Jungtinėse Valstijose“, žurnalistams sakė Ispanijos kultūros ministras Miquelis Iceta (Mikelis Iseta).

Prancūzijos kultūros ministrė Rima Abdul Malak teigė, kad siekiama „parodyti visus (Picasso) bruožus“ ir pavadino jį „garsiausiu ir labiausiai simbolišku šiuolaikiniu menininku“.

P. Picasso gimė 1881 metais Ispanijos mieste Malagoje ir mirė 1973 metais Muženo mieste, Prancūzijos Rivjeroje.

Kartu su paroda taip pat bus surengtas pokalbių ciklas apie jį ir jo kūrybą.

Iškilmės prasidės rugsėjo 23 dieną Madrido „Mapfre“ fondo parodų salėje parodos „Pablo Picasso ir skulptūros išanalizavimas“ atidarymu ir tęsis iki 2024 metų balandžio, o baigiamoji paroda bus eksponuojama Mažuosiuose rūmuose Paryžiuje.

Nors dauguma renginių vyks Ispanijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėse Valstijose, jų bus ir Vokietijoje, Šveicarijoje, Rumunijoje bei Belgijoje.

Tarp minėjime dalyvaujančių institucijų yra Niujorko Metropoliteno meno muziejus, Madrido Prado muziejus, Gugenheimo muziejus Bilbao mieste, Pompidu centras Paryžiuje ir P. Pikaso muziejai Barselonoje ir Paryžiuje.

„Norime pateikti Picasso tiksliai tokį, koks jis buvo“, pabrėždami jo „meninį palikimą“ ir „jo darbo ilgalaikiškumą“, sakė Ispanijos kultūros ministras.

Paveikslas „Sėdinti ant žemės moteris turkišku kostiumu (Jacqueline)“, kurio vertė, „Christie‘s“ vertinimu, siekia 20–30 mln. dolerių, privačioje vienos šeimos kolekcijoje buvo nuo 1957 metų, t. y. praėjus vos dvejiems metams nuo tada, kai buvo nutapytas, pranešė aukciono namai.

Šis aliejumi ant drobės tapytas paveikslas yra vienas iš daugelio Pablo Picasso nutapytų antrosios žmonos Jacqueline Roque portretų. Jis buvo susituokęs su ja iki pat savo mirties 1973 metais Prancūzijos pietuose esančiame Mužo mieste.

Jis bus dalis „Stellos kolekcijos“, kurią sudaro Joano Miro, Marko Chagalo, Henri Matiso, Georges‘o Braque‘o ir Maxo Ernsto kūriniai, taip pat priklausantys tos pačios šeimos kolekcijai, kurią valdė trys kartos, pranešė „Christie‘s“.

Visi kūriniai bus parduoti per Niujorko aukcionų namų rudens prekybos sesiją, kuri vyks lapkričio 8–12 dienomis.

Kitas P. Picasso paveikslas labai panašiu pavadinimu – „Sėdinti ant žemės moteris turkišku kostiumu – Jacqueline“ 2007 metais „Christie‘s“ aukcione buvo parduotas už 30 mln. dolerių.

Kitą rudenį vyksiančiame aukcione taip pat bus parduodamas dar vienas šio dailininko paveikslas „Muškietininkas su pypke“, kurį „Christie's“ įvertino 30 mln. dolerių.

„Moters galva“ (Head of a Woman), kurią P. Picasso 1949 metais padovanojo Graikijai, buvo surastas kaimiškajame Keratėjos rajone, maždaug 45 km į pietryčius nuo Atėnų, spaudos konferencijoje paskelbė pareigūnai.

„Šiandien ypatinga diena, didelio džiaugsmo ir emocijų [diena]", – žurnalistams sakė kultūros ministrė Lina Mendoni.

Pasak jos, 1939 metais aliejumi ant drobės nutapytą paveikslą būtų buvę „neįmanoma parduoti“, nes kitoje jo pusėje yra asmeninis P. Picasso įrašas „Graikų tautai, Picasso dovana“.

Ispanų meistras šį kubizmo stiliaus paveikslą Graikijos valstybei padovanojo pagerbdamas šalies pasipriešinimą nacių Vokietijai per skausmingą okupaciją 1941–1944 metais.

„Šis paveikslas Graikijos žmonėms ypač svarbus, tai brangus prisiminimas, nes didis dailininkas jį asmeniškai dedikavo Graikijos žmonėms, dėl jų kovos su fašistinėmis ir nacių jėgomis“, – sakė ministrė.

Taip pat buvo surastas kitas per tą pačią vagystę 2012 metų sausį pagrobtas paveikslas, olandų dailininko Pieto Mondriano (Pito Mondriano) „Malūnas“ (Mill).

Minima 2012 metų vagystė iš Nacionalinės galerijos, kur saugoma didžiausia Graikijos valstybinė meno kolekcija, truko vos septynias minutes.

Iš pradžių manyta, kad į galeriją įsilaužė ir paveikslus iš rėmų išpjovė du vyrai. Tačiau policija dėl šios bylos areštavo vieną žmogų – 49 metų graiką.

Per tą patį apiplėšimą buvo pavogtas ir XVI amžiaus italų menininko Guglielmo Caccios (Guljelmo Kačos), geriau žinomo Moncalvo (Monkalvo) pseudonimu, eskizas. Valstybinė televizija pranešė, kad jis buvo apgadintas ir išmestas.

Vagystė buvo įvykdyta per Graikijos skolų krizės piką. Keliais mėnesiais vėliau iš senovės olimpinėms žaidynėms skirto muziejaus Olimpijoje buvo pavogta kone 80 archeologinių eksponatų, bet jie dar po kelių mėnesių buvo surasti.

1932-aisiais pabaigtas paveikslas buvo nupirktas po 19 min. varžymosi už 90 mln. dolerių (74,5 mln. eurų), tačiau pridėjus mokesčius ir komisinius ši suma pasiekė 103,4 mln. dolerių, nurodė aukcionų namai.

„Christie's“ šio meno kūrinio, kurį nupirko aukcione internetu dalyvavęs pirkėjas iš Kalifornijos, vertę preliminariai įvertino 55 mln. dolerių (45,5 mln. eurų).

Šis pardavimas patvirtina ne tik meno rinkos gyvybingumą, nepaisant COVID-19 pandemijos, bet ir ypatingą P. Picasso (1881–1973) statusą.

Geras ketvirtadienio aukciono rezultatas, per kurį surinkta bendra suma siekia 481 mln. dolerių (beveik 398 mln. eurų), „rodo realų grįžimą į normalų gyvenimą ir siunčia žinią, kad meno rinka tikrai grįžo į savo vėžes“, sakė „Christie's America“ prezidentė Bonnie Brennan (Boni Brenan).

P. Picasso paveikslas „Moteris, sėdinti prie lango“ buvo įsigytas vos prieš aštuonerius metus Londone už 28,6 mln. svarų (apie 40,2 mln. dolerių; 33,2 mln. eurų dabartiniu kursu) – mažiau nei pusę ketvirtadienį Niujorke pasiūlytos kainos.

Penki šio ispanų dailininko darbai jau yra peržengę simbolinę 100 mln. dolerių (82,7 mln. eurų) žymą.

P. Picasso „Alžyro moterys (O versija)" („Les Femmes d'Alger (Version O)") 2015 metais tapo brangiausiai parduotu šio menininko paveikslu, už kurį Niujorke buvo sumokėta 179,4 mln. dolerių (148,4 mln. eurų dabartiniu kursu).

„Christie's“ XX ir XXI amžių meno departamento viceprezidentė Giovanna Bertazzoni (Džovana Bertaconi) sakė, kad P. Picasso asmeninis gyvenimas, jo aura ir meilės ryšiai jaudina ir šiandien, nors pirmieji jo darbai sukurti daugiau kaip prieš 100 metų.

„Jie vis dar neįtikimai šiuolaikiški ir mums daug ką pasako“, – pridūrė ji.

Ketvirtadienio „Christie's“ aukcione pirmą kartą per dvejus metus už meno kūrinį sumokėta suma peržengė 100 mln. dolerių ribą. 2019 metų gegužę 1890-ųjų Claude'o Monet (Klodo Monė) paveikslas iš jo šieno stirtų serijos „Sotheby's“ aukcione, taip pat Niujorke, parduotas už 110,7 mln. dolerių (91,6 mln. eurų dabartiniu kursu).

Jeano-Michelio Basquiat (Žano Mišelio Baskija) paveikslas „Šiuo atveju“ (In this Case) antradienį „Christie's“ pirmame dideliame pavasario aukcione buvo nupirktas už 93,1 mln. dolerių (76,5 mln. eurų).

1932-ieji, kai P. Picasso nutapė „Moterį, sėdinčią prie lango“, dažnai laikomi produktyviausiu jo karjeros periodu. Tiems vieniems metams buvo skirta daug svarbių jo darbų parodų.

„Christie's“ ketvirtadienio aukcionas buvo sėkmingas kalbant ir apie moterų dailininkių darbus – keli iš jų parduoti už rekordines šioms menininkėms sumas.

„Šįvakar matėme neįtikimas viso XX amžiaus menininkių moterų [darbų] kainas“, – sakė viena XX amžiaus meno aukciono vadovų Emily Kaplan (Emili Kaplan).

„Rekordai pasiekti dėl Barbaros Hepworth (Barbaros Hepvort) ir Grace Hartigan (Greis Hartigan). Dėl Alice Neel (Elis Nil), [kurios darbai] išgyvena tikrą pakilimą rinkoje ir [yra eksponuojami] parodoje Metropoliteno meno muziejuje, padvigubintas ankstesnis aukciono rekordas“, – nurodė ji.

Loterijos laimėtojas, kuriam atiteks ispanų meistro natiurmortas, turėjo paaiškėti  pirmadienį Paryžiuje, bet, pasak organizatorių, kol kas nepavyko parduoti numatyto skaičiaus 100 eurų kainuojančių loterijos bilietų.

„Tikslas yra surinkti didžiausią įmanomą pinigų sumą“ vandens valymo projektų finansavimui Afrikoje per nevyriausybinę organizaciją CARE, sakoma loterijos organizatorių pareiškime naujienų agentūrai AFP.

„Šiam atidėjimui pritarė Paryžiaus policija, ir dabar (loterija) įvyks iki kovo pabaigos“, – priduriama jame.

Loterijos bilietą įsigiję asmenys dalyvaus tarptautiniame loterijos žaidime. Tikimybė laimėti absento taurę ir laikraštį vaizduojančią P. Picasso drobę yra viena iš 200 tūkst.

Paveikslą loterijai atidavė libaniečių kilmės milijardierius meno kolekcininkas Davidas Nahmadas, turintis vieną didžiausių pasaulyje privačią P. Picasso darbų kolekciją.

Už šį paveikslą jis gaus vieną milijoną eurų, o likę atiteks labdarai.

P. Picasso muziejaus direktoriaus Laurento Le Bono (Lorano Le Bono) teigimu, šis paveikslas priskiriamas menininko kūrybos periodui, kai jo darbuose įžvelgiama „realizmo ir kubizmo srovių sintezė“.

Tai paveikslas, „priverčiantis žmones mastyti ir svajoti“, sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Pastarąjį kartą prieš šešerius metus surengtoje panašioje loterijoje pristatytas P. Picasso paveikslas „Vyras su cilindru“ (Man with Opera Hat) atiteko priešgaisrinės saugos pareigūnui 25 metų Jeffrey Gonano (Džefriui Gonanui) iš Pitsburgo.

Tuomet loterijos organizatoriai surinko 5 mln. eurų senovinio Tyro miesto išsaugojimui Libane.

Loterija yra organizuojama per interneto svetainę 1picasso100euros.com.

P. Picasso buvo tikras moterų numylėtinis, negalėjęs būti ištikimas. Net kai buvo vedęs ar turėjo nuolatinę partnerę, jis palaikė santykius su visa eile meilužių. P. Picasso taip pat buvo prisiekęs komunistas, kurį kiti komunistai atmenė. Nors jis sulaukė Sovietų Sąjungos apdovanojimų už savo veiklą, buvo akivaizdu, kad jis nėra skaitęs jokių komunistinių veikalų. Salvadoras Dali kartą yra pasakęs: „Picasso yra dailininkas, ir aš esu. Picasso yra ispanas, ir aš esu. Picasso yra komunistas, ir aš nesu“.

Kad ir kaip ten būtų, P. Picasso nebuvo nuobodus. To jis labiausiai ir nekentė. Būdamas garsus žmogus jis visada sulaukdavo didelių meno gerbėjų dėmesio, tačiau kartais jie jam pasirodydavo mirtinai neįdomūs. Tai kodėl dailininkas į juos neturėjo paleisti šūvio?

commons.wikimedia.org nuotr.

P. Picasso dievino prancūzų rašytojo, simbolisto Alfredo Jarry'is darbus ir asmenybę. A. Jarry'is su savimi nešiojosi „Browning“ revolverį, todėl šiuo pavyzdžiu pasekė ir ispanų dailininkas. Tik rašytojo ginklas buvo užtaisytas tikrais šoviniais, o dailininko – tuščiais. Tai, beje, buvo tas pats ginklas – P. Picasso nusipirko A. Jarry'is revolverį po rašytojo mirties 1907 metais.

Į ką P. Picasso šaudė? Į savo kūrybos gerbėjus. Jei tik kas bandydavo paklausti apie kurio nors paveikslo prasmę, P. Picasso į jį paleisdavo šūvį. Prasmė yra žiūrėtojo, o ne dailininko galvoje, supraskite.

Žmonėms tokie pokštai, žinoma, nepatiko, tačiau greitai visi suprato, kad tai – menininko keistenybė. Viena iš daugelio. Šiais laikais tokie pokštai jau nebūtų taip paprastai priimami. Juolab, kad ir tuščio šovinio salvė gali pridaryti problemų. 

Gautomis žiniomis, garbaus amžiaus vyras važiavo namo traukiniu Kaselis - Diuseldorfas. Firminį aukcionų namų paketą su keraminiu ąsočiu jis pasistatė ant grindų šalia savo vietos. Hame (Šiaurės Reino - Vestfalijos federalinė žemė) keleivis persėdo į kitą traukinį, bet pamiršo pasiimti P. Picasso darbą.

Pasigedęs paketo, vyras iškart kreipėsi į geležinkelio bendrovės darbuotojus. Traukinio personalas operatyviai buvo informuotas apie paliktą vertingą daiktą. Prasidėjo paieškos, bet rasti ąsočio nepavyko.

Vyras pateikė policijos pareigūnams įrodymų, kad ąsotis iš tikrųjų priklausė jam. Incidento aplinkybės tiriamos.

Septyni Pablo Picasso (Pablo Pikaso), Claude'o Monet (Klodo Monė), Paulio Gauguino (Polio Gogeno) ir Lucieno Freudo (Liusjeno Froido) paveikslai 2012 metais buvo pavogti iš Roterdame veikiančio muziejaus „Kunsthall“ per įžūlią nusikaltėlių operaciją, trukusią tik tris minutes. Nyderlandų žiniasklaida tuomet vadino šį nusikaltimą „šimtmečio vagyste“.

Šių kūrinių daugiau niekas nebematė. Tarp pavogtų paveikslų buvo ir P. Picasso drobė „Arlekino galva“ (Tete d'Arlequin).

Tačiau Rumunijoje gimusi olandų rašytoja Mira Feticu (Mira Fetiku), parašiusi romaną apie šį įžūlų nusikaltimą, pamanė suradusi „Arlekino galvą“, kai dešimčia dienų anksčiau gavo anoniminį laišką „su nurodymais dėl vietos, kur paveikslas buvo paslėptas“ Rumunijoje.

M. Feticu sakė naujienų agentūrai AFP, kad vadovaudamasi gauta informacija nukeliavo į vieną mišką Rumunijos rytuose ir iškasė paveikslą, apvyniotą plastikine plėvele.

Drobė šeštadienio vakarą buvo perduota rumunų tarnyboms. Pareigūnai sakė, kad tai „gali būti“ dingęs P. Picasso paveikslas, vertinamas maždaug 800 tūkst. eurų.

Vis dėlto sekmadienio vakarą M. Feticu informavo Olandijos visuomeninį transliuotoją NOS, kad ji tapo dviejų Antverpene dirbančių belgų režisierių „performanso“ taikiniu.

M. Feticu sakė gavusi šių belgų elektroninį laišką su paaiškinimais, kad anksčiau atsiųstas laiškas buvo dalis projekto „Tikra kopija“ (True Copy), skirto pagerbti liūdnai pagarsėjusį olandų meno klastotoją Geertą Janą Janseną (Gertą Janą Jenseną), dalis. Pastarojo klastotės buvo užplūdusios meno kolekcijas Europoje ir kitur, kol J. G. Jansenas 1994 metais buvo sučiuptas.

„Dalis šio performanso buvo slapčia parengta per kelis pastaruosius mėnesius, siekiant sugrąžinti Picasso „Tete d'Arlequin“, – savo tinklalapyje rašo režisieriai Bartas Baele (Bartas Balė) ir Yves'as Degryse'as (Ivas Degrisas).

Jų prodiusavimo bendrovė „šiuo metu nori susilaikyti nuo bet kokių komentarų“, nes ketina pirmiausiai pasikalbėti su M. Feticu, sakoma pranešime.

„Artimiausiomis dienomis pateiksime daugiau detalių šiuo klausimu“, – pridūrė belgai.

„Šimtmečio vagystė“

2012 metais vagys į muziejų Roterdame įsibrovė naktį iš spalio 15-osios į 16-ąją ir paspruko su pagrobtais paveikslais. Šie didelės vertės kūriniai nebuvo apsaugoti signalizacijos sistemomis.

Minimus paveikslus muziejui jo 20-ųjų metinių proga buvo paskolinęs fondas „Triton“, kuris buvo įsteigtas rūpintis 2011 metais mirusio olandų investuotojo Willemo Cordios (Vilemo Kordijos) sukaupta meno kolekcija.

Dėl meno kūrinių vagystės iš muziejaus „Kunsthall“ 2014 metais buvo nuteisti kalėti keturi Rumunijos piliečiai. Jie taip pat buvo įpareigoti sumokėti paveikslų draudikams 18 mln. eurų.

Viena iš įtariamos gaujos narių – Olga Dogaru – teigė tyrėjams sudeginusi paveikslus savo namų krosnyje Karkaliju kaimelyje rytų Rumunijoje. Moteris teigė, kad taip norėjo apsaugoti sūnų Radu, kai šiam nepavyko parduoti pavogtų šedevrų.

Tačiau vėliau O. Dogaru savo parodymus atsiėmė.

Tyrėjai anksčiau sakė, kad paveikslai buvo sunaikinti, vagims nesugebėjus rasti pirkėjo.

Rumunijos gamtos istorijos muziejaus specialistai išanalizavo O. Dogaru name iš krosnies surinktus pelenus ir rado mažiausiai trijų aliejumi nutapytų drobių pėdsakų. Ekspertai nustatė, kad pelenuose išliko švino ir cinko turinčių mėlynos, geltonos, raudonos ir žalios spalvos pigmentų, kurie dabar nebėra naudojami, sakė muziejaus direktorius Ernestas Oberlaenderis-Tarnoveanu (Ernestas Oberlenderis-Ternovianu).

2009 metais „The Times“ apklausė 1,4 mln. skaitytojų bei nustatė, kad P. Picasso žmonėms vis dar tebėra pats geriausias dailininkas tarp visų, gyvenusių per pastaruosius 100 metų.

Kas slypi už iki šių dienų kuriamų mitų, ketina atskleisti ir naujas „National Geographic“ kanalo sukurtas filmas „Genijus: Picasso“.

Ir vis dėlto: kas būtų nutikę, jei šis menininkas būtų gimęs ir augęs šių dienų Lietuvoje?

Jo tėvui būtų iškelta byla už nepilnamečių tvirkinimą. Picassso tėvas ne tik pats, vos tik išėjęs iš bažnyčios, pėdindavo į viešnamį, bet sykį su savimi nusivedė ir trylikametį Pablą, kur prostitutės suteikė jam pirmąsias pamokas apie tai, kaip reikia naudotis moterimis. Tiesa, šios profesijos atstoves jis panaudodavo ir tapybai. Tam reikalui buvo netgi susidraugavęs su jaunu ginekologu, kuris jam leisdavo apsimesti jo asistentu ir į valias apžiūrinėti prostitutes – jų kūnai ar detalės jį įkvėpdavo, jos tapdavo ir dailininko tapybos objektais.

Jis nebūtų baigęs vidurinės mokyklos. Picasso buvo būdingi sunkios formos disleksijos požymiai – sutrikę gebėjimai skaityti ir rašyti (tai nesusiję su intelekto gebėjimais). Dėl šio savo sutrikimo jis nebūtų galėjęs išlaikyti lietuvių kalbos egzamino.

Jis būtų sušalęs. Arba sukūrenęs visus savo paveikslus, norėdamas sušilti. Arba – mažų mažiausiai – nebūtų tiek daug fotografijų, kuriuose jis tik su trumpikėmis. 1900 m. apsigyvenęs Paryžiuje, pašiūrėje kartu su poetu Maxu Jacobu, jis dažnai neturėdavo netgi kuo pasišildyti kambarį. Sakoma, kad kartais jiedu šildydavęsi degindami Pablo paveikslus.

Jį persekiotų nuolatiniai sekso skandalai. Arba dar blogiau – kriminalinės bylos už lytinius santykius su nepilnametėmis. 1927 m. 46 metų P. Picasso užmezgė romaną su septyniolikmete Marie-Thérèse Walter.

Jam būtų buvę sunku mus nustebinti. Pirmą savo dieną Paryžiuje jaunasis ispanas P. Picasso norėjo priblokšti prancūzus savo originalumu: apsivilko darbinį kombinezoną, prie kurio priderino raudonus marškinius baltais žirneliais. Deja, išėjęs į gatvę suprato, kad paryžiečiai jį šioje srityje yra jau pralenkę – kaip ir dabartiniai lietuviai. Kur kas labiau dailininkas būtų nustebinęs savo vėlyvų vestuvių pokylio aplinkybėmis. 72 metų P. Picasso ir jo 27 metų žmonos vestuvių vaišės apsiribojo vakarykštės vištienos likučiais ir tyru vandenėliu.