„Prezidentas [Joe] Bidenas (Džo Baidenas) atvirai pareiškė [Rusijos] prezidentui [Vladimirui] Putinui, kad nesvyruodami palaikysime Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, – savo pranešime rašo J. Psaki.

„Taip pat esame parengę atsarginių išteklių tolesnio Rusijos veržimosi į Ukrainą atvejui“, – pridūrė ji.

J. Psaki priminė, kad prieš Ženevoje trečiadienį įvykusį pirmąjį J. Bideno ir V. Putino susitikimą Vašingtonas suteikė Ukrainai " 150 mln. dolerių (126,4 mln. eurų) saugumo pagalbos paketą, įskaitant pagalbą letaline [ginkluote]".

„Dabar esame pateikę visą [pagalbos] kiekį, išskirtą Kongreso pagal saugumo pagalbos Ukrainai iniciatyvą“, – sakoma atstovės pranešime.

J. Psaki vadino „nesąmone“ žiniasklaidos pranešimus, kad ruošiantis JAV ir Rusijos prezidento susitikimui Vašingtonas „laikinai“ sustabdė karinės pagalbos Ukrainai, kurios vertė – 100 mln. dolerių (84,3 mln. eurų), plano įgyvendinimą.

„Likus dviem dienoms iki viršūnių susitikimo prezidentas Bidenas stovėjo scenoje prieš visą pasaulį per NATO [viršūnių susitikimą] ir sakė, kad toliau išlaikysime Ukrainą „pajėgią toliau priešintis Rusijos fizinei agresijai“, – rašė atstovė.

Anksčiau Pentagonas patvirtino du ginkluotės tiekimo Ukrainai 2021 metais paketus, kurių bendra vertė – 275 mln. dolerių (231,8 mln. eurų).

Savanoriai reikalingi

Kauno apskrities Vyrų krizių centro vadovės, psichologės Dovilės Bubnienės iniciatyva pradėjusi veikti Vyrų linija skaičiuoja veiklos pusmetį. Pernai rudenį, prieš pat paskelbiant antrąjį karantiną, vyrams, patekusiems į sunkią padėtį, pagalbą telefonu ėmę teikti specialistai ne kartą turėjo progų įsitikinti, kad yra reikalingi.

Ne mažiau reikalingi ir savanoriai, pasirengę susirašinėti elektroniniu paštu su pagalbos ieškančiais vyrais.

"Savanoriai reikalingi, nes žmogiškųjų išteklių trūksta visada. Tačiau vyrai, kas buvo netikėta, labiau linkę skambinti nei rašyti. Tai laiškų gal ir nereikėjo tiek daug rašyti, kiek savanoriai buvo pasirengę. Skambučių vis dėlto daugiau nei laiškų", – pastebėjo Vyrų linijos įkūrėja D. Bubnienė.

Nėra ir aiškaus modelio, kieno pagalbos – specialisto, o paskui savanorio ar savanorio ir paskui specialisto – drąsiau kreipiasi vyrai. Būna visaip. O kai kada vyrai tik skambina arba tik rašo.

"Yra buvę, kad savanoriai atrašo laišką ir rekomenduoja susisiekti su kuriuo nors specialistu arba randa arčiausiai gyvenamosios vietos esantį specialistą, nes mūsų Vyrų linija pagalbą teikia visoje Lietuvoje gyvenantiems vyrams. Buvo ir taip, kad žmogus išreiškė norą bendrauti su vienu ar kitu konkrečiu savanoriu", – tęsė D. Bubnienė.

Jaučiamas entuziazmas

Jau nuo pat pradžių kilo minčių, kaip savanoriai aktyviau galėtų įsitraukti į pagalbą, kad ir jie galėtų telefonu bendrauti su skambinančiais vyrais, tačiau D. Bubnienė neslepia, kad tai daryti riboja finansinė padėtis.

"Biudžetas – labai saikingas, o kiekvienas konsultuojantis turėtų būti prisijungęs prie mobiliosios stotelės. Kiekvienas toks prijungimas kainuoja, o dar – ir mėnesinis mokestis. Kol kas už telefono paslaugas mokame iš sutaupytų lėšų ir finansinė situacija trukdo plėstis. Kai kurie savanoriai išsakė norą konsultuoti telefonu bent po kelias valandas per savaitę", – pasakojo Vyrų krizių centro vadovė.

Atsirado ir daugiau norinčių padėti savanorių. Tačiau čia irgi savi niuansai. D. Bubnienė pabrėžė, kad pokalbis su ieškančiuoju pagalbos  ne toks pats, kaip prie puodelio arbatos. Būna įvairių ir kartais labai sudėtingų konsultacijų, todėl savanoriams pirmiausia reikėtų surengti mokymus.

"Reikia apmokyti savanorius, kaip nepulti patarinėti, o leisti žmogui išsikalbėti, išklausyti, leisti pačiam pokalbio metu ieškoti ir galbūt rasti sprendimus. Mokymams lėšų negavome ir vėl stojome, nes kol kas nežinome, ką toliau daryti. Yra didelį įdirbį turinčių linijų, kurios galėtų būti skirtos specialistų mokymams, tačiau tam reikia pinigų", – niuansus minėjo D. Bubnienė.

Nepaisant kuklaus finansavimo, Vyrų linija tęsia veiklą ir džiaugiasi bent tuo. Prieš startuojant šiai pagalbos vyrams linijai finansavimas buvo skirtas iki praėjusių metų pabaigos, vėliau pratęstas 2021 m.

"Buvo institucinio stiprinimo konkursas. Parengėme projektą, kuris būtų leidęs plėsti Vyrų linijos veiklą, organizuoti mokymus, tačiau projektui pritrūko vertinimo komisijos balų ir mūsų puikios idėjos liko ateičiai", – pasakojo D. Bubnienė.

Didžiulis poreikis

Pastebėjimų ir suvokimo, kad karantinas į blogąją pusę paveikė psichinę žmonių būseną, netrūksta. Dar po pirmojo karantino kalbėta, kad turi būti skiriama papildomų lėšų įvairios psichologinės pagalbos plėtrai. Deja, realybė – kitokia.

Socialinių reikalų ir darbo ministerijai pratęsus Vyrų linijos teikiamai paslaugai finansavimą ir šiems metams, toliau vyksta kompleksinė specialistų pagalba vyrų linijoje, kaip ir anksčiau, – konsultuojama kiekvieną darbo dieną nuo 10 iki 14 val. Kai kada, kai situacija labai įtempta ir besikreipiantis pagalbos patiria stiprią emocinę krizę, specialistai patys dar kartą perskambina anksčiau konsultuotam žmogui.

"Pagal telefonų išklotinę matome, kad skambučių daugiau, nei mes galime atsiliepti. Randame ir vėlai vakare, ir naktį praleistų skambučių. Matome, kad mūsų pajėgos vis dar per mažos, kad patenkintume poreikius. Bet smagu, kad linija gyvuoja ir iki metų pabaigos tikrai gyvuos", – veiklos rezultatus apibendrino D. Bubnienė.

Psichologė neabejoja, kad tokios pagalbos poreikis yra ir tikrai nemažės. Kai kurie asmenys tam pačiam specialistui skambina ir po penkis, ir po aštuonis kartus. Tad pagalba nevienkartinė. Pagalbos prašymai labai įvairūs. Vieniems reikia teisinių konsultacijų skyrybų atveju, turto dalybų klausimu ar dėl išmokų, kitiems – dėl priklausomybių, depresijos ar atsidūrus visiškai kritinėje situacijoje.

"Konsultuoja psichologai, psichoterapeutai, socialinis konsultantas ir teisininkas. Kai kada suteikiama informacija ir apie tai, kur vyrui artimiausioje vietoje rasti tiesioginę pagalbą", – pasakojo D. Bubnienė.

Skambina vyrai iš didelių ir iš mažų miestelių. Būtent pastarieji skambina, nes nori išsaugoti anonimiškumą – juk mažame miestelyje dažnai būna pažįstami su konsultantu arba baiminasi, kad vizitą pastebės kas nors iš pažįstamų.

Nusivylimas ir apatija

D. Bubnienė džiaugiasi pagalbą teikiančiųjų požiūriu. Jie neskaičiuoja valandų. Pasibaigus numatytam konsultavimo laikui, nenumeta ragelio. Nesvarbu, kad darbo laikas baigėsi, kalbama tiek, kiek to reikia skambinančiam žmogui.

"Pasitaikė tokia sudėtinga situacija. Žmogus galvojo apie savižudybę, tai kolega perskambino jam net ne budėjimo metu, o vakare, grįžęs namo, ir tęsė pokalbį", – požiūrio į veiklą subtilybėmis dalijosi D. Bubnienė.

Pasak psichologės, skelbiama, kad savižudybių statistika yra mažesnė nei prieš metus. Tačiau dėl to yra įvairių pamąstymų. "Tai gali būti mobilizavimosi fenomenas – kai labai sunku, žmonės sukaupia visas jėgas, tačiau vėliau tas susikaupimas gali atsiliepti ne pačia geriausia forma. Išsekimo riziką patiriame visi", – nerimu dėl galimo poveikio dalijosi D. Bubnienė.

Pagalbos poreikis auga, finansavimas – ne.

Ji pastebi ir skirtumų, kokios pagalbos reikėjo per pirmąjį karantiną ir kokios reikia dabar. Po pirmojo karantino buvo labai ryškus pasikeitimas. Daug nerimo išsakoma dėl ateities, netekus darbo, esant paskoloms, dėl prastovų, nežinomybės, kaip reikės gyventi.

"Dabar jaučiamas nusivylimas ir nuovargis. Žmonės šiek tiek prisitaikė ir perdegė. Mano asmeninis ir subjektyvus pastebėjimas iš darbo patirties, o gal aš su tokiais atvejais susiduriu, kad daugėja priklausomybių ir didėja alkoholio vartojimas. Dar vienas momentas, kad žmonės tarsi patys save varžo. Jau lyg ir galėtų išvažiuoti, tačiau, tarsi įklimpę, neleidžia sau to daryti. Lyg būtų kažkokios ribos, kurias dabar jau sunku sulaužyti", – apribojimų liekamuosius niuansus minėjo psichologė.

Pastebima netgi tai, kad tie, kurie sau daugiau leido, mažiau ar ne taip sąžiningai laikėsi karantino reikalavimų, mažiau jaučia to užsidarymo padarinius, o sąžiningai laikęsi karantino reikalavimų jaučia stipriau.

"Tai aišku, kad negerai. Būtent tai ir yra karantino žymė – žmonės pristabdyti, be polėkio, nusivylę, apatiški, nejuda. Kartais tai sąmoningai net nesuvokiamas jausmas ir lyg kasdien lydinti būsena", – karantino paliekamas problemas žėrė D. Bubnienė.

Alkoholio fonas

Apie ką vyrai kalba paskambinę pagalbos telefonu? Dažnas pasakoja, kad namie nebuvo tiek pykčio, kiek yra dabar. D. Bubnienė pastebėjo, kad kai kurie prieš keletą metų buvę centro klientai vyrai sugrįžo.

D. Bubnienė neatmeta prielaidos, kad karantino padariniai gali pratrūkti pačia blogiausia forma / V. Raupelio nuotr.

"Mes anksčiau džiaugėmės, kad nėra atkryčio, o štai per pastarąjį pusmetį pasitaikė nemažai. Tai irgi rodo prastą žmonių būseną", – signalus, kuriuos turėtų žinoti ir valdžios žmonės, kartojo D. Bubnienė.

"Neseniai konsultavau telefonu ir prašiau paskambinusio vyro suformuluoti problemą, dėl kurios jis skambina. Jis paaiškino, kad pirmoji problema yra skyrybos, o antroji – gėrimas, nes dabar po skyrybų geria. Vis dėlto priėjome prie išvados, kad pagrindinė problema – alkoholis, nes ir pirmos, ir antros skyrybos įvyko dėl alkoholio. Taip jau yra, kad kartais vyrai sunkumus skandina alkoholyje. Žmonės tarsi prisikabina kaip inkaras prie kažkokios problemos tam, kad turėtų legalią priežastį išgerti", – visų laikų rykštę minėjo psichologė.

Skambinantiems patariama, kokius žingsnius turėtų daryti. Tačiau ne visada sužinoma, ar padarė. Dar kitas niuansas, kad priklausomybę turinčio žmogaus mąstymas jau ne toks, kaip blaivaus.

"Tuo momentu, kai skambina, jis suvokia savo bėdą, o po valandos ima galvoti kitaip arba visai pamiršta. Vartojant psichoaktyvias medžiagas neišvengiamai keičiasi mąstymo procesai. Kartais ir negrįžtamai, priklausomai, kiek ilgai vartoja alkoholį", – dar kartą apie žalą sau ir artimiesiems, apie tai, koks ilgas ir sunkus darbas, kol žmogus įsisąmonina ir žengia pirmą žingsnį, minėjo D. Bubnienė.

Liautis grasinti

Vyrų krizių centre ir vyrų linijoje konsultuojantis psichologas-psichoterapeutas Lionius Demjanovas pastebėjo, kad bet kuri priklausomybė išryškėja krizių atvejais. Priklausomybės buvo, yra ir, greičiausiai, bus. Tik kriziniu laikotarpiu jas labiau pajautė pagalbą teikiantys specialistai. Tikėtina, kad ir patys žmonės ryškiau tai pajuto.

"Dabar atsirado daugiau atvirumo. Anksčiau žmonės kažkaip galėjo labiau susiniveliuoti, pasislėpti tarp kitų, nes visi kažkuo užsiėmę, ir galėjo likti tarsi šešėlyje su savo problema ar priklausomybe. Dabar jie labiau matomi ir patys pastebėjo, kad jiems daug sunkiau pasislėpti. Apribojimai lėmė, kad žmonės liko vieni su savo problema ir tai jiems skausminga", – šiandienos situaciją dėstė L. Demjanovas.

Specialistas pastebi, kad Vyrų linijos konsultantai ir savanoriai – ne stebukladariai, bet atsirado tinkamu laiku tinkamoje vietoje, todėl žmonės ir kreipiasi. "Pastebime ir tai, kad kreipiasi ne tik tie, kuriems skauda, bet ir tie, kurie yra šalia tų, kuriems skauda, – artimieji", – tęsė psichologas-psichoterapeutas.

Specialistas sakė, kad priklausomų žmonių artimiesiems sunku jau vien tai, kad kiekvienas turi savo patirties, kaip jis nori padėti arba kaip jis geba padėti. Kai ieško pagalbos arba bent jau domisi, ką galima padaryti, tai ir randa pagalbą. Pasakymai, kad "tu negerk" ne visada paveikia, o dažniausiai nepaveikia.

Pastebime ir tai, kad kreipiasi ne tik tie, kuriems skauda, bet ir tie, kurie yra šalia tų, kuriems skauda, – artimieji.

"Bet kokį grasinimą – paliksiu, išeisiu – priklausomas žmogus būna girdėjęs šimtus kartų, paskaitas apie žalingumą – tūkstančius, ir jie neveikia. Tada mūsų pareiga per raidą padėti, nes kiekvienas amžius turi savo Achilo kulniuką, kaip galima paveikti", – dėstė L. Demjanovas.

Jis taip pat išskyrė dar vieną svarbų dalyką, kuris jau daromas praktiškai. "Visą laiką prašau, kad ateitų artimieji arba vienas jų. Paaiškinu, kad artimasis žinotų, kaip elgtis ir ką daryti, kai priklausomas žmogus jau ryžosi keistis, nes daroma labai daug klaidų. Vienas gydosi, tvarkosi, o kitas nuo ryto iki vakaro vaikšto ir klausinėja: "Na, kaip? Ar tikrai nenori išgerti?" Tai, jei mūsų dešimt kartų klaustų, ar nenorime bandelės,  po penkto karto jau ir užsimanytume", – artimųjų klaidas dėl elementaraus nežinojimo įvardijo L. Demjanovas.

Nežino, kaip pakilti

Psichologas-psichoterapeutas pastebėjo, kad vis dažniau skambina moterys ir klausia patarimo, ką gali daryti su geriančiu vyru. Neretai prireikia paaiškinti subtilumus, bet pagrindinis specialisto patarimas – nustoti moralizuoti ir skaityti pamokslus. Taip pat labai svarbu nustoti grasinti.

"Tas, kuris priklausomas, labai pastebi neatitikimą tarp artimojo žodžių ir elgesio. Savo elgesio jis jau nestebi, o artimųjų – labai", – kontroliuoti, kaip ir ką darome patys, patarė L. Demjanovas.

Psichologas-psichoterapeutas pabrėžė, kad priklausomybė – vienišumo liga. Tad dar vienas psichologo patarimas – būti šalia. "Tai nereiškia, kad reikia būti šalia ir moralizuoti ar grasinti, bet padėti būnant kartu, laukiant ir klausiant, kuo galiu padėti, ar galiu būti šalia. Svarbu, kad priklausomas žmogus neliktų vienas", – tęsė L. Demjanovas.

Dar dažnas klaidingas artimųjų elgesys, ypač tų, kurie daug aiškina ir grasina, – jie to nepadaro. "Su priklausomybių turinčiais žmonėmis ne visada gali elgtis gailestingai, nes gailestis žlugdo. Kai kuriais atvejais patartina elgtis labai kategoriškai. Jei nustojai ką nors daryti – nustojai, jei nustojai finansuoti – nustojai. Priklausomas žmogus turi pasiekti dugną, nes dažnas, nepasiekęs to dugno, nežino, kaip pakilti", –  pradžiamokslį paminėjo psichologas-psichoterapeutas.

Specialistas priminė, kad priklausomybe sergantis žmogus dažniausiai turi apsauginį variantą – tarsi atsarginį aerodromą: atsiranda, kas pagaili, pamaitina, priima pernakvoti. Tuomet jis vis bando, kiek dar gali tuo pasinaudoti, vartoti ir daryti savo artimiesiems įtaką.

Kai daugiau nei prie metus pasaulį užklupo klastingojo viruso sukelta pandemijos banga, Klaipėdos vaikų ligoninės medikai sulaukė didžiulio palaikymo.

Įmonės ir atskiri žmonės tada į ligoninę gabeno apsaugos priemones, dezinfekcinius skysčius, savanoriavo ir buvo be galo dėkingi gydytojams, slaugytojams bei jų padėjėjams už šventą darbą.

Panašu, atėjo laikas už patirtą gerą padėkoti. Ligoninės medikai nusprendė, kad tai padaryti bus protingiausia padedant vienai labiausiai lankomų įstaigų – Lietuvos jūrų muziejui.

Iš pradžių su muziejus direktore aptarta, ką medikai galėtų nuveikti.

„Kai pirmą kartą kalbėjome su ligoninės vadovu, jis pasakė, kad medikai pasiryžę pas mus rinkti šiukšles. Bet mes neturime šiukšlių, gyvename itin švariai, – neslėpė juoko muziejaus vadovė Olga Žalienė. – Ligoninės darbuotojų pagalba mums itin brangi. Labai svarbu, kad klaipėdiečiai mus mato, mes jiems rūpime. Ypač jautru, kad tokios įstaiga, kurios darbuotojai patyrė be galo daug įtampos ir rūpesčių, nusprendė mums padėti. Jų pagalba mums buvo labai reikalinga.“

Jau kitą savaitgalį Saulės įlanka vadinamame amfiteatre prasidės jūrų gyvūnų pasirodymai. Čia tilps 300 žiūrovų. Parengti tam suolus buvo svarbus darbas.

Į muziejų ketvirtadienio pavakarę atėjo 33 ligoninės darbuotojų ir jų vaikų grupė. Dalis darbuotojų šiuo metu atostogauja, kiti susiruošė į talką po darbo.

Apsirūpinę apsaugos priemonėmis, medikai buvo priimti išskėstomis rankomis. Kiekvienas gavo po teptuką ir indelį specialaus aliejaus, kuriuo reikėjo impregnuoti žiūrovams skirtus medinius suolus.

„Buvo per mažai darbo, galėjome nuveikti kur kas daugiau. Mums tai buvo nuostabi galimybė pabendrauti tarpusavyje ir pamatyti muziejų iš kitos pusės. Grįžome ne tik kupini puikiausių emocijų, bet ir pasisėmę patirties profesine prasme“, – pasakojo Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja slaugai Daina Šutrajevienė.

Muziejaus specialistai dirba su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais, ši patirtis buvo itin vertinga ir medikams.

Padalyti mažomis grupėmis medikai turėjo galimybę stebėti be galo žiūrovų pasiilgusius delfinus.

Sužavėti muziejininkų nuoširdumo ir profesionalumo medikai suprato, kad ne tik pagelbėjo įstaigai, bet ir patys gavo puikų emocinį užtaisą.

Filmuotoje medžiagoje matyti ant šaligatvio stovinti moteris, žvelgianti į šiek tiek atokiau pastatytą savo automobilį, kurį pasiekti kliudo aikštelėje tikėtina po liūties prisikaupęs didelis kiekis lietaus vandens. Tačiau taip stoviniuoti ilgai jai neteko – šalia gretimo namo sustojęs sunkiasvoris automobilis tapo išsigelbėjimu ir galimybe nesušlapus atsidurti savo transporto priemonėje.

Sunkiasvoris automobilis privažiavo arčiau moters, o iš jo išlipęs įmonės darbuotojas padėjo užlipti jai ant vadinamojo prekių lifto ir pereiti juo link savo mašinos. Įraše girdėti moters ištariamas „ačiū“ jos bėdoje nepalikusiems geradariams.

Šiuo vaizdo įrašu imta dalytis socialiniame tinkle „Facebook“. Toks pamatyto gerumo pliupsnis nepaliko abejingų – nepagailėta gerų žodžių ir pabrėžta, kad toks gestas vertas pagarbos. „Nuostabu, puikus vairuotojas ir jo kolega“, „Šaunuoliai vyrukai“, – rašė didžioji dalis komentatorių. Tačiau kai kuriems kilo retorinis klausimas: „Malačiai vyrukai, tik kažin kaip vadovai, – ar pagirs? “.

Susisiekus su bendrovės „BidFood“ generaliniu direktoriumi Ramūnu Makutėnu, kuris minėtu vaizdo įrašu taip pat pasidalijo ir asmeninėje „Facebook“ paskyroje, paaiškėjo, kad užfiksuotas kilnus įvykis buvo atsiųstas įmonės administracijai. Kas jį nufilmavo, nežinoma. Matomas geraširdiškas poelgis praėjusią savaitę fiksuotas Vilniuje. „Mūsų darbuotojai, pristatydami prekes pamatė, kad vyresnio amžiaus moteris susiduria su problema patenkant į savo automobilį ir sugalvojo tokią pagalbą. Prie mūsų sunkiasvorės transporto priemonės yra pritvirtintas vadinamasis prekių liftas, kuris prireikus nusileidžia, pavyzdžiui, prie rampos, bet galima panaudoti ir tokiam poelgiui kaip šis“, – šyptelėjo pašnekovas.

Pasak jo, tokio pobūdžio gestai įmonėje skatinami, dažnai kalbamasi su vairuotojais. „Mūsų produktas yra ne tik tas, kurį vežame klientams, bet ir darbuotojai – visas komplektas. Gražiai elgtis reikia ne tik su klientais, bet ir su kiekvienu gatvėje sutiktu žmogumi. Aišku, už kiekvieną darbuotoją garantuoti negalime, bet stengiamės, kad jie būtų tokie, kaip užfiksuota vaizdo įraše“, – kalbėjo R. Makutėnas.

Tai trečiadienį pranešė Japonijos naujienų agentūra „Kyodo“.

Balandžio 30 d. Japonijos URM paskelbė, jog Indijai bus perduota 300 įrenginių deguoniui gaminti, taip pat 300 dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų, kadangi šioje šalyje sparčiai didėja užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius.

Gegužės 5 d. Indijoje buvo užfiksuotas naujas per parą mirusių infekuotųjų skaičiaus antirekordas – 3 780 žmonių. Per pastarąsias 24 valandas Covid-19 diagnozuotas 382 315 gyventojų. Nuo pandemijos pradžios Indijoje užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius pasiekė 20 665 148, mirė 226 188 infekuotieji. Šalies sveikatos apsaugos sistema perkrauta, trūksta medikamentų ir medicininio deguonies.

Pasak Baltųjų rūmų, pirmąją siuntą karinis lėktuvas į Naująjį Delį atskraidins ketvirtadienį, kelios dienos po prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) pažado didinti pagalbą šiai šaliai.

Pirmoje siuntoje yra 960 tūkst. greitųjų testų, kuriais COVID-19 galima nustatyti per 15 minučių, ir 100 tūkst. N95 respiratorių sveikatos apsaugos darbuotojams, paskelbė JAV humanitarinės pagalbos agentūra USAID.

Baltieji rūmai nurodė, kad bendra pagalbos krovinių artimiausiomis dienomis vertė bus daugiau nei 100 mln. dolerių ir kad tarp siunčiamų daiktų bus 1 tūkst. daugkartinio naudojimo deguonies balionų bei 1,7 tūkst. koncentratorių, tiekiančių pacientams deguonį iš oro.

„Taip kaip Indija siuntė pagalbą Jungtinėms Valstijoms, kai pandemijos pradžioje buvo perkrautos mūsų ligoninės, Jungtinės Valstijos yra pasiryžusios padėti Indijai šiuo metu, kai jai reikia pagalbos“, – sakoma Baltųjų rūmų pareiškime.

Jame taip pat sakoma, kad JAV siunčia medžiagų daugiau kaip 20 mln. vakcinos nuo COVID-19 dozių pagaminti.

Šios medžiagos nukreipiamos nuo JAV užsakymų dėl „AstraZeneca“ vakcinos, kuri Amerikoje nėra patvirtinta, gaminimo.

Pasigirdus kritikai, kad JAV nesidalija atsargomis, nors sėkmingai vykdo masinę vakcinaciją, Baltieji rūmai sekmadienį pažadėjo skirti medžiagų, kad Indija galėtų gaminti pigią „AstraZeneca“ vakcinos versiją „Covishield“.

J. Bidenas pirmadienį sakė, kad Jungtinės Valstijos taip pat išsiųs į užsienį iki 60 mln. „AstraZeneca“ vakcinos dozių, kurios jau yra pagamintos, tačiau kol kas neaišku, kiek šių dozių atiteks Indijai.

Valstybės skuba siųsti pagalbą Indijai, besigrumiančiai su viena didžiausių pasaulyje COVID-19 bangų nuo pandemijos pradžios.

Indijoje jau viršyti ligoninių ir krematoriumų pajėgumai, nors šalis yra tarp didžiausių skiepų gamintojų pasaulyje.

„Pokyčiai vyks tam, kad žmonės su negalia turėtų didesnes galimybes integruotis į atvirą darbo rinką, gauti jiems reikiamas socialines paslaugas bei priemones, kuriomis būtų pritaikoma tiek fizinė, tiek informacinė aplinka. Tikimės, kad netrukus prasidėsiantys kompleksiniai pokyčiai ženkliai padidins neįgaliųjų gyvenimo kokybę, o tuo pačiu sumažės jų diskriminacija visuomeniniame gyvenime“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Mobiliosios programėlės – viešųjų paslaugų prieinamumui didinti

Apie 5 proc. Lietuvos gyventojų turi klausos negalią, klausos ar kalbos sutrikimų. Įvertinus tai, kad kiekvienas jų gyvena tarp girdinčiųjų artimųjų, draugų, naudojasi viešai prieinamomis paslaugomis, lietuvių gestų kalbos poreikis išauga net iki maždaug 30 proc. šalies gyventojų! Tačiau tiems, kurie visiškai negirdi ar neturi balso, vien tik vertėjų paslaugų nepakanka.

Informacijos neprieinamumas trukdo ne tik dalyvauti darbo rinkoje, bet ir naudotis prekėmis bei paslaugomis lygiai su visas visuomenės nariais, dėl informacijos trūkumo komunikacijos sutrikimų turintys asmenys patiria didesnį skurdą ir atskirtį.

Pagelbėti šiems žmonėms turėtų inovatyvios mobiliosios programėlės, skirtos komunikuoti regos ir klausos negalias turinčius asmenis. Programėlė įgalintų visus – ir girdinčiuosius, ir turinčius klausos negalią – tiesiogiai bendrauti vieni su kitais realiuoju laiku fiziškai nedalyvaujant vertėjui. Tai padėtų ne tik bendrauti tarpusavyje, bet ir tiesiogiai su darbdaviais ar paslaugų teikėjais, atsirastų naujos integracijos ir įsidarbinimo galimybės.

Numatoma įdiegti ir regos negalią turintiems žmonėms aktualius informacinių technologijų sprendimus, kurie suteiktų galimybę žiūrėti vaizdo informaciją. Investicinė kryptis apims ne tik programėlių kūrimą ir diegimą bei komunikavimo priemonių įsigijimą, bet ir tikslinės grupės supažindinimą, apmokymą šiomis priemonėmis naudotis, šviesti visuomenę apie naujas galimybes. Tam numatyta 2 mln. eurų.

Negalios nustatymo sistemos reforma

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Europos Komisija ir Pasaulio Banku vykdo projektą „Neįgalumo vertinimo sistemos tobulinimas Lietuvoje“, kuriuo siekiama pertvarkyti negalios nustatymo sistemą taip, kad ji būtų orientuota į asmens individualių poreikių nustatymą, tenkinimą, asmens įgalinimą integruotis į darbo rinką, gauti individualius poreikius atitinkančią švietimo, sveikatos, socialinės sistemos pagalbą.

Planuojama parengti metodinę informaciją institucijoms dėl „vieno langelio“ ir atvejo vadybos principų taikymo negalios vertinimo sistemoje. Tai reiškia, kad jau pirminiame negalios vertinimo etape būtų nustatomi kompleksinės pagalbos poreikiai ir pasiūlomas kompleksinis pagalbos paketas neįgaliesiems integruotis į visuomenę ir darbo rinką.

Atlikus pakeitimus, bus geriau užtikrintos neįgaliųjų teisės ir sudarytos lygios galimybės visiems dalyvauti visuomenės gyvenime, įvertinus individualius asmens poreikius – bus suteiktos reikalingos priemonės ir paslaugos, padidės neįgaliųjų užimtumas atviroje darbo rinkoje.

Informacijos suprantamumas

Šiuo metu egzistuoja tik gestų kalbos vertėjų paslauga, padedanti komunikuoti klausos negalią turintiems asmenims, tačiau tai ne visada atitinka klausos negalią turinčių asmenų poreikius, pavyzdžiui, lankantis pas psichologą, bendraujant su artimu žmogumi ar pan.

Neįgalieji taptų savarankiškesni, jeigu atsirastų priemonės, kurios didintų fizinės aplinkos, transporto, informacijos, ryšių technologijų prieinamumą ir miesto, ir kaimo vietovėse. Nors teisės aktuose jau yra nustatyti reikalavimai, užtikrinantys asmenų su negalia teisę gauti informaciją, tačiau nėra aiškių metodinių nurodymų ir standartų, kaip praktiškai užtikrinti informacijos prieinamumą komunikavimo sutrikimų turintiems asmenims. Vienas iš planuojamų darbų – „lengvai skaitomo“ teksto įteisinimas.

„Lengvai skaitomas“ tekstas itin reikalingas žmonėms, patiriantiems teksto suvokimų sunkumus, o ypač – asmenims su intelekto sutrikimais. Sutrikusios intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ duomenimis, informacija „lengvai skaitomu“ tekstu reikalinga 15 proc. populiacijos, o 5 proc. – ji būtina.

Jungtinės Tautos vylėsi per virtualią dviejų dienų konferenciją užsitikrinti rekordinę 10 mlrd. dolerių (8,5 mlrd. eurų) sumą, šioje jau dešimtmetį konflikto krečiamoje šalyje dėl koronaviruso pandemijos smarkiai išaugus žmonių, kuriems būtina pagalba, skaičiui.

Europos Sąjungos krizių valdymo komisaras Janezas Lenarčičius sakė, kad 4,4 mlrd. dolerių (3,8 mlrd. eurų) skiriami 2021-iesiems, o likę 2 mlrd. dolerių (1,7 mlrd. eurų) – 2022 ir vėlesniems metams.

Donorai taip pat pasiūlė 7 mlrd. dolerių (beveik 6 mlrd. eurų) paskolų pavidalu.

Penktojoje Briuselio konferencijoje dėl Sirijos, kurią drauge organizavo ES ir JT, dalyvavo daugiau nei pusšimtis valstybių donorių.

Sirijoje dirbančios tarptautinės pagalbos organizacijos išreiškė nusivylimą, kad nepavyko surinkti visos planuotos sumos.

„Pažadėti pinigai patvirtina nuogąstavimus, kad donorai negirdi milijonų sirų, kurie paliko savo namus ir kurių gyvenimus sugriovė dešimtmetį trunkantis konfliktas, maldavimų“, – išplatintame pareiškime nurodė labdaros organizacijos „Oxfam“ padalinio Sirijoje vadovas Moutazas Adhamas (Mutazas Adhamas).

„Daugelis Briuselio konferencijos dalyvių konstatavo, kad dabar pagalbos reikia kaip niekada anksčiau. Vis dėlto šis finansavimas siunčia niūrią žinią tiems, kas mėgina ieškoti ateities po dešimtmečio tamsos ir nevilties“, – sakė jis.

JT nurodė, kad iš 2021-iesiems reikalingų 10 mlrd. dolerių sumos 4,2 mlrd. dolerių (3,6 mlrd. eurų) ketinta skirti humanitarinei pagalbai Sirijoje, o likusius pinigus – regione besiglaudžiantiems pabėgėliams.

Dėl koronaviruso pandemijos ir smukusios Sirijos svaro vertės pagalbos poreikis smarkiai išaugo, nors kovų intensyvumas sumažėjo, prezidentui Basharui al Assadui (Bašarui Asadui) su Rusijos pagalba susigrąžinus beveik visos šalies kontrolę.

Padėtis blogėja

„Reikalai ne gerėja, bet blogėja. Daugiau nei 13 mln. žmonių reikia humanitarinės pagalbos, kad šįmet išgyventų“, – sakė JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas).

„Palyginti su ankstesniais metais, šis skaičius yra daugiau nei 20 proc. didesnis, ir daugumai gyventojų dabar gresia badas“, – kalbėjo jis.

Sirijos kaimynės, įskaitant Turkiją, Libaną, Jordaniją bei Iraką, pačios grumiasi su rimtomis ekonomikos problemomis ir sunkiai tvarkosi su joms tekusia pabėgėlių priėmimo našta.

Pasak JT, Sirijoje ir visame regione pagalbos reikia 24 mln. žmonių – 4 mln. daugiau nei pernai.

Antradienį pažadėta suma yra mažesnė už pagalbą, suteiktą per praėjusius metus. ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) nurodė, kad per praėjusius metus pagalbai buvo skirti 8 mlrd. dolerių (6,8 mlrd. eurų).

Svarbi donorė Vokietija šįkart parodė pavyzdį, pažadėdama 1,74 mlrd. eurų ir aplenkdama Jungtines Valstijas, įsipareigojusias skirti 600 mln. dolerių (511 mln. eurų).

„Sirų tragedija negali tęstis dar dešimtmetį“, – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas (Heikas Masas).

Briuselis nurodė, kad ES pažadėjo iš viso 4,3 mlrd. dolerių (3,7 mlrd. eurų), iš kurių 1,3 mlrd. dolerių (1,1 mlrd. eurų) skirs Europos Komisija, o likusius 3 mlrd. dolerių (2,6 mlrd. eurų) – valstybės narės.

Bendrija, kuri nuogąstauja, kad nesuteikus pagalbos pabėgėliams Vidurio Rytuose jie plūstelės į Europą, nuo 2011 metų pagalbai skyrė beveik 29 mlrd. dolerių (24,7 mlrd. eurų).

Kritika Britanijai

Kai kurios svarbios donorės, tokios kaip Jungtinė Karalystė, sulaukė kritikos, kad sumažino savo indėlį, palyginti su pernai skirta suma.

Londonas anksčiau žadėtą sumą sumažino daugiau kaip 30 proc. iki maždaug 280 mln. dolerių (238,6 mln. eurų), Britanijos vyriausybei apkarpius pagalbai skiriamas lėšas.

„Pastarasis pagalbos Sirijai sumažinimas visiškai neatitinka realybės, su kuria susiduria sirai“, – sakė buvęs britų užsienio reikalų sekretorius Davidas Milibandas (Deividas Milibandas), šiuo metu vadovaujantis Tarptautiniam pagalbos komitetui.

Karas Sirijoje, prasidėjęs vadinamojo Arabų pavasario įkvėptomis antivyriausybinėmis demonstracijomis, peraugusiomis į sukilimą, kai valdžia ėmėsi brutalių priemonių protestams nuslopinti, jau nusinešė daugiau kaip 388 tūkst. gyvybių ir milijonus žmonių privertė palikti namus.

Į konfliktą, paskatinusį džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ iškilimą, skirtingose barikadų pusėse įsitraukė didžiosios pasaulio valstybės, o pastangos rasti ilgalaikį sprendinį jam užbaigti pateko į aklavietę.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) pirmadienį paragino Rusiją, svarbią žaidėją Sirijoje, atverti perėjimo punktus humanitarinės pagalbos srautams.

Sirijos užsienio reikalų ministerija atmetė šį raginimą, apkaltinusi JAV „veidmainyste“.

Maskvai paskelbus B. al Assadą karo laimėtoju, Vašingtonas ir jo sąjungininkės Europoje pabrėžia, jog būtina užtikrinti atsakomybę už nusikaltimus.

Europos šalys tvirtina, kad neleis pinigų Sirijai atstatyti, kol B. al Assadas nepradės realaus politinio proceso konfliktui užbaigti.

Per susitikimą pagrindinis dėmesys buvo skirtas Vyriausybės patvirtintai antrajai subsidijų koncepcijai.

„Epidemiologinė situacija Lietuvoje vis dar neleidžia iki galo atverti apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, todėl matome, kad svarbus ir valstybės pagalbos peržiūrėjimas labiausiai nukentėjusiems verslams. Valstybės pagalba yra universali – ji skirta visiems nukentėjusiesiems, tačiau turizmui numatomos ir atskiros pagalbos priemonės, pasibaigus COVID-19 sukeltai situacijai, – šis sektorius bus skatinamas per valstybės investicijas, skaitmeninimo programas. Suprantame, kad yra sektorių, kurie nukentėjo labiausiai, juos matome ir remiame“, – sakė premjerė I. Šimonytė.

Susitikimo metu buvo aptartos galimybės pakeisti Vyriausybės patvirtintą pagalbos verslui koncepciją.

„Girdime nukentėjusio verslo lūkesčius, kaip pagerinti paramą ir atliepti jų lūkesčius. Todėl ketiname peržiūrėti šiuo metu numatytus apyvartos kritimo kriterijus ir pakelti subsidijų lubas, kad kuo labiau padėtume ribojamiems apgyvendinimo ir maitinimo verslams“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.

Šiuo metu Vyriausybės antrajame subsidijų pakete numatytos išmokų lubos verslui siekia 100 tūkst. eurų. Susitikimo metu sutarta, kad Vyriausybė priims sprendimą dėl aukštesnės išmokų kartelės. Taip pat planuojama keisti apyvartos kritimo kriterijų – dabar, kad galėtum pretenduoti į paramą, yra numatytas 60 proc. apyvartos kritimas, susitikime nutarta siūlyti nuleisti kartelę iki 50 proc., kaip ir prašė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija.

Šiuo metu apgyvendinimo ir maitinimo sektoriui išmokėta 5,8 mln. eurų subsidijų – iš viso jų yra gavusios 1 864 apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus įmonės.

Turizmo sektoriuje subsidijų šiuo metu yra gavusios 254 įmonės, joms paskirstyta 796 tūkst. eurų. Turizmo sektorius turi ir tik šiai ūkio šakai skirtą pagalbos priemonę – tai yra kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo garantijos. Šia priemone pasinaudojo 41 kelionių organizatorius, iš viso buvo suteikta 2,89 mln. eurų garantijų.

Iš viso apgyvendinimo ir maitinimo sektorius pagal gaunamą pagalbą yra antras po prekybos sektoriaus – jam skiriama beveik penktadalis visos paramos.