Turi susimokėti

„Lyg ir šeimos gydytojai, lyg ir psichiatrai, lyg ir psichologai galėtų padėti pacientams, tačiau pati tvarka nefunkcionuoja. Tai nėra tik žodžiai: „Nerūkyk – neaugsi“ arba „Tai sukels plaučių vėžį“. Čia reikalinga šešių arba aštuonių laiptelių intervencija, o kiekvienam laipteliui su pacientu turi skirti iki valandos. Nei šeimos gydytojas, nei psichiatras tokios prabangos neturi“, – teigia L. Valius. Jis taip pat mano, kad norintys atsisakyti šio žalingo įpročio turi mokėti už įvairias su tuo susijusias paslaugas.

  „Bėda, kad nėra priemonės, o deklaruojama, kad yra blogai, kad reikia mažinti rūkymą, kad visuomenės sveikatos biurai turi rengti mokymus. Galbūt jie ir turi parengę programų, bet kas į jas eina? Ar apskritai eina?“ – retoriškai klausia medikas.

Kasdienėje praktikoje daktarai neretai susiduria su pacientais, kuriems įžengus į gydytojo kabinetą kartu pasklinda ir cigarečių dūmų kvapas. Anot L. Valiaus, paklausus, ar toks asmuo nesiruošia mesti rūkyti, šis pasijunta nepatogiai, tačiau viskas esą tuo ir baigiasi.

Naujojoje Zelandijoje cigaretės greitai išvis bus uždraustos, jų nebus galima įsigyti. Knygų draudimo laikais būdavo knygnešiai, turbūt suintensyvės ir cigaretnešiai.

 

Iškyla naujų problemų

Profesoriaus teigimu, nėra bendros metodikos norint efektyviai mesti rūkyti, bet yra gydomųjų priemonių, pavyzdžiui, pleistrų ar psichologinė-psichiatrinė intervencija. „Tai priklauso nuo žmogaus, kam jis imlus. Tačiau idėja yra viena – pacientas turi būti motyvuotas, o motyvacija yra psichologinė intervencija. Paskui, jeigu jau yra motyvacija, gali siūlyti gilesnę psichoterapinę intervenciją, pakaitinius vaistus arba metodikas, kurie leistų laipsniškai mažinti rūkymą ir jo atsisakyti“, – dalijasi medikas.

„Aišku, yra nemažai atvejų, kad kai ištinka koks nors įvykis – insultas, infarktas – pacientas nustoja rūkyti, bet tai įvyksta vėlai“, – tęsia jis.

Šiuo metu plinta ir alternatyvūs rūkymo būdai, pavyzdžiui, elektroninės cigaretės. L. Valius mano, kad būtent jų prieinamumas yra nauja problema, nes neaišku, ko į jas pilama.

Profesoriui teko dalyvauti konferencijose ir forumuose Lietuvoje ir užsienyje, kur buvo pristatomi duomenys ir pozicijos, susijusios su įprastų cigarečių alternatyvomis. Pasak L. Valiaus, pasaulyje plinta požiūris, kad reikėtų sukurti sąlygas mažinti rūkančiai visuomenės daliai tenkančią šio žalingo įpročio žalą.

„Konstatuojama, kad pasaulyje rūkymo įpročio kontroliuoti nepavyksta. Pavyzdžiui, Naujojoje Zelandijoje cigaretės greitai išvis bus uždraustos, jų nebus galima įsigyti. Knygų draudimo laikais būdavo knygnešiai, turbūt suintensyvės ir cigaretnešiai“, – svarsto profesorius.

Kol kas negali pasverti

Pasak mediko, alternatyva rūkymui galėtų būti Skandinavijoje labai paplitusios tabako pagalvėlės, vadinamasis snusas, kuriame nėra dervų, yra tik grynas nikotinas. „Kaitinamasis tabakas irgi turi gal 99 proc. nikotino ir tik mažą procento dalį dervų, kurios sudaro pusę visos įprastos cigaretės“, – teigia L. Valius.

„Teko susipažinti su klinikinėmis studijomis, kurios lyg ir sako, kad kaitinamasis tabakas yra saugesnis. Tačiau politikų ir medikų nuomonė kontroversiška, nes cigarečių tyrimai yra pagrįsti beveik šimtmečio patirtimi ir moksliniais tyrimais – žinoma, kiek per 100 metų padaugėjo skrandžio, plaučių ir kitų sričių vėžinių ligų, širdies ligų, insultų“ , – aiškina gydytojas.

„Kai kalbame apie kaitinamąjį tabaką, turimas mintyje gal pastarųjų penkerių metų laikotarpis. Dar nėra ko moksliškai apskaičiuoti, dar negali pasverti gerų ir blogų rezultatų“, – pabrėžia jis.

L. Valius akcentuoja, kad elektroninių cigarečių tyrimų dabar atliekama dar mažiau, kadangi šių cigarečių yra įvairių rūšių ir koncentracijų. „Mokslas nesugeba surinkti bendros pacientų imties, nes, pavyzdžiui, ne visi rūko elektronines cigaretes, kuriose yra 0,1 proc. nikotino. Žmonės rūko skirtingų koncentracijų elektronines cigaretes“, – detalizuoja profesorius.

Kaip paprašyti pagalbos?

Metęs rūkyti žmogus gali laimėti daug sveikatos metų. Tačiau dalis negali patys atsikratyti šio žalingo įpročio. Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo ambulatorinio skyriaus vedėjas gydytojas psichiatras Pavelas Osipovas teigia, kad ir tyrimai, ir praktika rodo: geriausio rūkymo mažinimo populiacijoje rezultato pasiekti leidžia įvairių metodų derinimas. Dažniausiai tai specialios konsultacijos, medikamentai ir pakaitinė nikotino terapija.

Statistika rodo, kad Lietuvoje rūko apie 35 proc. 15–64 metų gyventojų. Palyginti su

2016 m. tyrimo duomenimis, rūkymo bent kartą gyvenime ir per paskutinį mėnesį rodikliai beveik nepakito.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) savo puslapyje (ntakd.lrv.lt/lt/naujienos/pagalba-metantiems-rukyti-prieinama-ir-telefonu-1) dar 2021 m. vasario 13 d. yra paskelbęs, kad pagalba metantiems rūkyti Lietuvoje prieinama ir telefonu.

Priklausomybė: norintiems mesti rūkyti reikalinga dvejopa pagalba: vienus reikia skatinti mesti rūkyti ir stiprinti metimo motyvaciją; kitiems, jau norintiems ir pasiryžusiems mesti, gali būti reikalinga įvairaus pobūdžio tiek medicininė, tiek ir psichologinė pagalba.

 

Pasak gydytojo P. Osipovo, specialaus pasiruošimo tokiam skambučiui nereikia, patartina skambinti net jei žmogus ir nėra visiškai apsisprendęs mesti rūkyti, o dar tik svarsto.

„Konsultacija neįpareigoja jūsų ką nors būtinai daryti, ji gali padėti suformuluoti savo tikslus, sužinoti galimus pagalbos būdus, gauti atsakymus į rūpimus klausimus. Dauguma specialistų konsultacijos telefonu metu nesinaudoja vien tik struktūruotais klausimynais, o renkasi laisvą pokalbio formą – taip lengviau sukurti kontaktą ir suprasti žmogaus poreikius ir problemas“, – pasakoja jis.

„Aišku, konsultantui bus svarbu žinoti tikslesnę informaciją – kiek metų žmogus rūko, kiek cigarečių per dieną, kokių problemų tai kelia ir pan., bet jūs neprivalote to pasakoti savo iniciatyva“, – aiškina P. Osipovas.

Tačiau ar šiais eksperto patarimais norintys mesti rūkyti Lietuvoje gali iš tiesų pasinaudoti?

Gražina Belian. NTAKD archyvo nuotr.

Kur rasti tokią pagalbą?

Šiais metais numatyta įsteigti naują nacionalinę metimo rūkyti telefoninę liniją. NTAKD duomenimis, įgyvendinant projektą bus apmokyti psichologai ir konsultantai, kurie patenkins patikimos informacijos poreikį.

Kol steigiama nauja nacionalinė metimo rūkyti telefoninė linija, „Kauno dienos“ žurnalistai nusprendė išmėginti šiuo metu prieinamą pagalbą, apie kurią yra paskelbęs NTAKD savo interneto puslapyje. Departamentas informuoja, kad kiekvieną darbo dieną skirtingu laiku gyventojus konsultuoja Psichikos sveikatos centro arba vis kito RPLC filialo specialistai. Pavyzdžiui, penktadienį nuo 13 iki 15 val. konsultuoja RPLC Vilniaus filialo psichologai.

Penktadienį šiek tiek po 13 val. paskambinus puslapyje pateiktu numeriu ir pasakius, kad ieškoma pagalbos metantiems rūkyti telefonu, atsiliepusi moteris greitai sujungė su registratūra. Pokalbį perėmusi kita moteris kaipmat pasiūlė registruotis į fizinę konsultaciją kuriame nors iš RPLC filialų. Paklausus, ar nėra galimybės konsultuotis telefonu, kaip skelbiama internete, atsakyta, kad tokia paslauga neegzistuoja, ji esą buvo taikoma COVID-19 pandemijos metu.

Painią situaciją „Kauno diena“ mėgino aiškintis susisiekusi su RPLC ryšių su visuomene specialiste. Papasakojus, kad niekas nesuteikė konsultacijos telefonu ir informavo, kad tokios paslaugos nėra, RPLC atstovė tikino, kad būtinai išsiaiškins situaciją ir informuos „Kauno dieną“, kai turės atsakymus.

Paskambinusi po kelių valandų, ji patikino, kad tokia paslauga vis dėlto veikia, tačiau pripažino, kad yra nepopuliari. Ryšių su visuomene specialistė taip pat žadėjo išsiaiškinti, kodėl tą penktadienį niekas nekonsultavo telefonu.

Priklausomybė nuo nikotino – lėtinė liga su pasikartojančiais atkryčiais, tad ir metimas rūkyti yra ne vienkartinis veiksmas ar įvykis, bet ilgas procesas, galintis trukti mėnesius ar metus.

 

Vėl nuostaba

„Kauno diena“ nusprendė pamėginti paskambinti ir pirmadienį. Šį kartą skambinome, kaip nurodyta internete, esą konsultuoti turintiems Psichikos sveikatos centro Priklausomybės ligų skyriaus specialistams, kurie skambučių laukia nuo 10 iki 12 val.

„Higienos institutas, Psichikos sveikatos centras, Justina klauso“, – prisistatė į skambutį atsakiusi moteris. Ji labai nustebo išgirdusi, kad šis telefono numeris yra nurodytas NTAKD puslapyje, kuriame rašoma, kad norintys mesti rūkyti gali gauti konsultaciją telefonu.

Susipažinusi su puslapiu, kuriame nurodyta tokia informacija, ji pripažino, kad kažkada tokios paslaugos buvo teikiamos. Justina pasiūlė pabandyti informacijos ieškoti puslapyje nerukysiu.lt, tačiau jame nenurodyti jokie kontaktai, kuriais būtų teikiamos konsultacijos būtent telefonu, o ne tik registruojama atvykti į kurį nors iš RPLC padalinių.

Justina taip pat pasiūlė kreiptis į kurį nors iš visuomenės sveikatos biurų, kuriuose organizuojami užsiėmimai norintiems mesti rūkyti žmonėms.

„Kauno diena“ pamėgino paskambinti ir į RPLC Kauno filialą. Registratūros darbuotoja paaiškino, kad į konsultaciją reikia registruotis iš anksto, turėti šeimos gydytojo arba psichiatro siuntimą, paslauga yra mokama. „Nėra nuotolinių konsultacijų“, – dar kartą patikino ji.

Nors NTAKD deda didelių vilčių į naujos nacionalinės metimo rūkyti telefoninės linijos įsteigimą, susidaro įspūdis, kad iki šiol Lietuvoje telefonu teiktos konsultacijos iš tiesų nebuvo itin populiarios. Tai pripažino ir Justina iš Higienos instituto Psichikos sveikatos centro.

Siunčia į patarimų svetainę

Vis dėlto laikinoji NTAKD vadovė Gražina Belian tikina, kad tokia paslauga telefonu reikalinga. Pasak jos, kitų šalių patirtis byloja, kad telefonu teikiamos konsultacijos norintiems mesti rūkyti asmenims yra veiksmingos. „Tai patvirtina ir tyrimų duomenys, – pabrėžia ji. – Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, tabako vartotojai turi 84 proc. didesnę tikimybę sėkmingai mesti rūkyti, jei kreipiasi pagalbos – pavyzdžiui, juos intensyviai konsultuoja gydytojas.“

G. Belian išskiria, kad norintiems mesti rūkyti reikalinga dvejopa pagalba: vienus reikia skatinti mesti rūkyti ir stiprinti metimo motyvaciją; kitiems, jau norintiems ir pasiryžusiems mesti, gali reikėti įvairaus pobūdžio tiek medicininės, tiek ir psichologinės pagalbos. „Priklausomybė nuo nikotino – lėtinė liga su pasikartojančiais atkryčiais, tad ir metimas rūkyti yra ne vienkartinis veiksmas ar įvykis, bet ilgas procesas, galintis trukti mėnesius ar metus“, – pabrėžia ji.

Kalbėdama apie efektyviausias rūkymo mažinimo priemones, G. Belian primena apie NTAKD administruojamą svetainę nerukysiu.lt, čia esą galima rasti praktinių patarimų metantiems rūkyti, užduoti klausimų ir gauti atsakymus čia ir dabar.

„Žmonės kreipiasi į pokalbių skiltį ieškodami patarimų, kaip įveikti abstinencijos simptomus, rūkymo badą, ieško pagalbos metantiems rūkyti kontaktų ar tiesiog paramos. Dažniausiai ieško pagalbos sau, kreipiasi vėlyvais vakarais ar savaitgaliais, pavyzdžiui, sekmadienio vakarais“, – pasakoja G. Belian.

Klausimai dėl alternatyvų

Su pacientais dirbantis gydytojas psichiatras P. Osipovas pastebi, kad, Lietuvoje daugėjant rūkančių elektronines cigaretes ir kaitinamąjį tabaką, žmonėms kyla klausimų dėl šių alternatyvių gaminių.

„Dažniausiai žmonės susirūpina jų saugumu ir sutrinka dėl prieštaringos informacijos apie tai. Iš tikrųjų šia tema dažnai nėra konsensuso netgi tarp specialistų ir galima susidurti su visiškai skirtingomis nuomonėmis“, – kalba medikas.

„Svarbu nepamiršti, kad kai kuriais atvejais tai irgi gali būti potencialiai naudinga priemonė, tačiau ji turi rimtų trūkumų ir rizikos faktorių. Geriausia vengti kraštutinio idealizavimo arba tokio pat kraštutinio nuvertinimo ir bauginimo“, – sako P. Osipovas.

NTAKD vadovaujasi PSO pozicija, kad nėra nė vienos žmogaus kūno sistemos, kuriai nekenktų rūkymas, kaip nėra ir nekenksmingo rūkymo būdo, ar tai įprastas rūkymas, elektroninės cigaretės, ar kaitinamasis tabakas.

Šiuo paketu pabrėžiamas nuolatinis JAV įsipareigojimas Ukrainai, nes „artimiausiu metu suteikiami itin svarbūs pajėgumai, pavyzdžiui, oro gynybos sistemos ir amunicija, kartu stiprinami Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pajėgumai ginti savo teritoriją ir atgrasyti Rusiją nuo agresijos ilguoju laikotarpiu“, sakoma Gynybos departamento pareiškime.

Sprendimas priimtas Ukrainai ruošiantis pradėti pavasario kontrpuolimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo ruožtu padėkojo Jungtinėms Valstijoms už naują 1,2 mlrd. dolerių paramos paketą ir pavadino jį solidarumo ženklu tą dieną, kai Europa švenčia taikos ir vienybės dieną žemyne.

„Vertiname šį solidarumo su Ukraina ženklą, parodytą simbolinę mums dieną – Europos dieną ir Pergalės prieš nacizmą Antrajame pasauliniame kare dieną. Kartu einame naujos pergalės link!“ – V. Zelenskis parašė socialiniame tinkle „Twitter“.

Naujausia pagalba nebus nedelsiant perduota, nes į paketą įtrauktas priemones dar reikės įsigyti iš gynybos pramonės ar partnerių.

Tokiu būdu išvengiama Jungtinių Valstijų atsargų išsekimo, tačiau tai taip pat reiškia, kad praeis daugiau laiko, kol pagalba pasieks Kyjivą.

Ukrainos oro gynyba atlieka itin svarbų vaidmenį šalies kovoje prieš Rusijos invaziją: ji neleidžia Maskvos pajėgoms įgyti oro erdvės kontrolės ir padeda apsaugoti šalį nuo raketų ir dronų smūgių.

Antidronų sistemų, artilerijos amunicija

Vasario pabaigoje į viešumą iškilusiuose slaptuose JAV dokumentuose, kuriuos, kaip pranešama, internete nutekino JAV oro pajėgų nacionalinės gvardijos IT specialistas, buvo išsamiai aprašyta sovietinių sistemų, kurios sudaro didelę Ukrainos vidutinio ir didelio nuotolio apsaugos dalį, šaudmenų deficito grėsmė.

Kyjivo tarptautiniai rėmėjai stengiasi sustiprinti jo turimas gynybos priemones ir patiekė įvairių pažangių sistemų, tokių kaip „Patriot“ ir NASAMS, taip pat senesnės įrangos.

Į naujausią pagalbos paketą taip pat įtraukta amunicija, skirta antidronų sistemoms, naudojamoms kovai prieš Irane pagamintus nepilotuojamus orlaivius, kuriuos Rusija naudoja smūgiams Ukrainoje. Numatyta patiekti ir 155 mm šaudmenų – pagrindinio Ukrainos pajėgų artilerijos šaudmenų kalibro.

Be to, numatyta tiekti komercines palydovinių vaizdų paslaugas, paramą mokymui ir techninei priežiūrai.

Įskaitant naujausią paketą, nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasarį Ukrainai Jungtinių Valstijų suteiktos karinės pagalbos bendra vertė padidėja iki daugiau kaip 36 mlrd. JAV dolerių (32,8 mlrd. eurų).

Rusijai 2022 metų vasarį įsiveržus į Ukrainą, Jungtinės Valstijos suskubo telkti tarptautinę paramą Ukrainai ir greitai subūrė Kyjivą palaikančią tarptautinę koaliciją bei ėmė koordinuoti dešimčių šalių teikiamą pagalbą.

Kyjivas savo ruožtu prašė tam tikros ginkluotės, kurios jo tarptautiniai rėmėjai nebuvo linkę perduoti, kaip antai oro gynybos sistemų „Patriot“ ir pažangių sunkiųjų tankų, kurie galiausiai buvo pristatyti. Visgi tam tikra įranga, pavyzdžiui, vakarietiški naikintuvai, Ukrainai iki šiol nebuvo pažadėta.

Ugniagesiai gelbėtojai teigia policijos prašymą patekti į vieną minėtos Vilijampolės gatvės butą gavę 18.04 val. Teigta, kad jame – galimai per prievartą laikoma mergina.

Pagalba suteikta – į minėtą butą trečiajame aukšte patekta per pravertą langą, pasikėlus iki jo kopėčiomis. O tada šio buto durys atrakintos iš vidaus ir įleisti greitosios medikai bei policijos pareigūnai.

Pastarųjų atstovė šiandien buvo linkusi patikslinti, kad, jos žiniomis, pamatę pro langus žvelgiančius ugniagesius, buto viduje buvę asmenys patys atidarė duris. Nors prieš tai policijos, kuri atvyko į įvykio vietą, turėdama tokią pačią informaciją, gautą iš Bendrojo pagalbos centro, neįsileido.

Tiesa, kas šiam pranešė apie galimai minėtame bute prievarta laikomą merginą – neaišku. Belieka įtarti kaimynus, kurių kantrybė – nebegalinė, ar net galimą meilės trikampį, kažkam iš jo narių nesusitvarkant su pavydu.

Anot policijos atstovės, minėtame bute jos kolegų rastai moteriai jokios nei jų, nei greitosios medikų pagalbos nereikėjo. Neturėjo ji jokių pretenzijų ir kartu buvusiam vyriškiui.

Neturi policijos atstovė ir duomenų, kad jie būtų buvę neblaivūs, ar moteris – su smurto žymėmis.

Gegužės 2 dieną, antradienį feisbuke pasklido žinia apie dingusią moterį.

Įraše teigiama, kad gegužės 1 dieną moteris išėjo iš savo namų Jonavoje, Kosmonautų gatvėje 6, apie 1 val. nakties ir negrįžo.

Žinančius bet kokios naudingos informacijos prašoma skambinti 112. 

„Jis (Januszas Wojciechowskis, Janušas Voičekovskis – BNS) pažadėjo, kad krizių rezervą (ES Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervas – BNS), kurį jis operuoja kaip eurokomisaras, kad yra prerogatyva, kur jis vienas pats sprendžia, kad jame jis tikrai pasistengs surasti (lėšų – BNS) Lietuvai ir po to dar paminėjo Latviją“, – BNS teigė susitikime dalyvavęs M. Maciulevičius.

Ūkininko teigimu, problemą eurokomisaras pažadėjo pradėti spręsti jau kitą savaitę.

„Jo buvo tiesioginis įsipareigojimas, sakė, tikrai stengsimės į šitą įdėti, kitą savaitę turėtų būti techninio lygio pasitarimas ir ten jau apie tai bus kalbama“, – sakė M. Maciulevičius.

Anot Kauno rajono ūkininkų sąjungos vadovo, pieno ūkiai paramos gali tikėtis jau su kitu paramos paketu.

„Jis pasakė, kad tai yra sekantis etapas, o mes žinom, kad tas sekantis etapas yra, kur dabar net Urzula fon der Lejen (EK pirmininkė – BNS) yra užsiminus apie dedikuotą 100 mln. eurų paramą lenkams ir kitiems, kas paribyje su Ukraina, tai kad su tuo paketu bus kažkas ir mums“, – BNS pasakojo M. Maciulevičius.

Kovo pradžioje į K. Navicko prašymą padėti ūkininkams J. Wojciechowskis atsakė, kad pieno supirkimo kainos augo dvejus metus, jos ES, taip pat ir Lietuvoje buvo pakilusios iki rekordinio lygio, o dabartiniai pokyčiai nėra „rimtas rinkos disbalansas“.

Lietuva sunkumų patiriantiems šalies pieno gamintojams EK prašė skirti po 18,6 mln. eurų paramos per ketvirtį, kol kainos normalizuosis. K. Navickas anksčiau teigė, kad pagalba Lietuvai galėtų būti numatyta kitame Europos Komisijos pakete.

Siekiant stabilizuoti krizinę situaciją sektoriuje, Žemės ūkio ministerija gamintojams iš valstybės biudžeto skyrė 8 mln. eurų paramos už laikomas karves, tuo metu ūkininkai prašo bent 40 mln. eurų.

Ne vakarykštė problema

Siekdami spręsti seksualinio smurto prieš vaikus problemą, vaiko teisių gynėjai surengtoje konferencijoje „Seksualinis smurtas prieš vaikus: prevencija, atpažinimas ir pagalba“ subūrė įvairių sričių – teisėsaugos, psichologijos, medicinos, socialinių paslaugų, valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų – ekspertus.

Europos tyrimų duomenimis, vienas iš penkių vaikų Europos šalyse yra patyręs kokios nors formos seksualinį smurtą. 2022 m. Lietuvoje apie 300 vaikų pripažinta nukentėjusiais nuo seksualinių nusikaltimų. 70–80 proc. tokių seksualinių nusikaltimų įvyksta artimoje aplinkoje. Tokią statistiką pateikė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Svarbu: M. Navickienė ragino gilinti smurto atpažinimo žinias, o jį pastebėjus – pranešti. (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

„Nukentėję vaikai dėl patiriamų stiprių jausmų slepia savo išgyvenimus, nedrįsta apie tai kalbėti, kreiptis pagalbos. Suaugusiesiems galbūt pritrūksta atidumo, kad pastebėtų vaiko išgyvenimus arba siunčiamus pavojaus ženklus. Todėl kiekvienas iš mūsų galime padėti stabdyti seksualinį smurtą prieš vaikus“, – teigė ministrė.

M. Navickienė ragino gilinti smurto atpažinimo žinias, o pastebėjus – apie tai pranešti. Nulinė tolerancija smurtui prieš vaikus turi būti siekiamybė visiems ir visada. Vaikams labai svarbu matyti, kad į jų skundus reaguojama, tada patiriantis smurtą vaikas greičiau kreipsis pagalbos.

„Vien per šių metų pirmą ketvirtį sulaukta dvigubai daugiau pranešimų apie galimą seksualinį smurtą prieš vaikus nei praėjusiais metais. Vadinasi, neturi būti tabu tema. Turime didinti pasitikėjimą institucijomis“, – sakė M. Navickienė.

Tai, kad apie seksualinį smurtą prieš vaikus vis dar nepatogu kalbėti, nes tai labai baisūs kaltinimai, konferencijoje minėjo ir vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.

Procesas:  E. Žiobienės teigimu, labai svarbu žinoti, kur kreiptis ir ką daryti, kokių paslaugų ir kur gali tikėtis į seksualinės prievartos pinkles patekę ne tik vaikai, bet ir jų šeimos nariai. (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

„Seksualinis smurtas prieš vaikus atsirado ne vakar, užvakar ir, turbūt, ne sausio mėnesį, kai ši tema susilaukė didelio žiniasklaidos dėmesio. Visi, kurie dirbame vaiko teisių apsaugos srityje, šią temą, deja, dažnai girdime“, – pabrėžė E. Žiobienė.

Anot kontrolierės, labai svarbu žinoti, kur kreiptis ir ką daryti, kokių paslaugų ir kur gali tikėtis į seksualinės prievartos pinkles patekę ne tik vaikai, bet ir jų šeimos nariai. „Patikėkite – išsigandę, streso apimti tėvai gali padaryti dar daugiau klaidų ir netinkamų veiksmų vaiko gyvenime ir dar labiau apsunkinti jo padėtį. Kodėl tai sakau? Todėl, kad tai atsiremia į paslaugas ir pagalbą, kaip jiems visa tai išgyventi“, – pastebėjo E. Žiobienė.

Nusikaltimų daugėja

Konferencijoje pripažinta, nors seksualinio smurto prieš vaikus identifikavimas po truputį gerėja, jo atpažinimas ir tinkama pagalba vis dar išlieka didžiausia problema.

Negalima sakyti, kad vaiko teisių apsaugos srityje stovime vietoje. Per pastarąjį penkmetį vaiko teisių apsauga mūsų šalyje davė pozityvių rezultatų – didėja paslaugų spektras ir prieinamumas, po truputį ima mažėti visuomenės pakantumas smurtui, gerėja atpažįstamumas.

Nors, išgirdus apie galimą seksualinę vaiko prievartą, nebesakoma „na ką jūs, Marijos žemėje to negali būti“, seksualinis smurtas vis dar išlieka ypač opi tema, kuria mums dar sunku kalbėti ir pripažinti jos egzistavimą.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė prisiminė, kad prieš trejus metus, kai tarnyba rengė vaizdo klipus apie smurtą, tebuvo trys temos – nepriežiūra, fizinis ir psichologinis smurtas. Seksualinio smurto tema nebuvo liečiama.

Šios srities nusikaltimų statistika grėsminga. Tarnybos vadovės pateiktais duomenimis, praėjusiais metais mūsų šalyje seksualinį smurtą galimai patyrė 300 vaikų, 2021 m. – 239, 2020 m. – 185 vaikai. Tačiau realūs nukentėjusiųjų skaičiai gali būti gerokai didesni. Tai rodo, kad dalis nukentėjusių vaikų taip ir nesulaukia pagalbos.

„Nukentėjęs vaikas dažnai jaučia itin stiprius jausmus – baimę, kaltę, gėdą – ir būna linkęs slėpti savo išgyvenimus, jaučiasi atsakingas dėl to, kas įvyko, todėl jam gali būti nedrąsu atsiverti ir paprašyti pagalbos. Tad labai svarbus suaugusiųjų įsitraukimas ir gebėjimas atpažinti, kad vaikui reikia pagalbos. Kviečiu kalbėti, mokytis atpažinti ir padėti nukentėjusiam vaikui“, – sakė I. Skuodienė.

Jausmai: I. Skuodienė pastebi, kad nukentėjęs vaikas dažnai jaučia itin stiprius jausmus – baimę, kaltę, gėdą – ir būna linkęs slėpti savo išgyvenimus. (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

Švietimo trūkumas

Viena silpniausių grandžių seksualinių nusikaltimų, padarytų vaikams, kontekste yra švietimas. Tik nereikėtų mesti akmens į ugdymo įstaigų daržą. Pirmosios švietimo pamokos prasideda šeimoje. Pats paprasčiausias dalykas, kuris priklausytų tėvams, – supažindinti savo vaikus su apatinių drabužėlių taisyklėmis. Net ir visai mažiems vaikams galima išaiškinti, kad viskas, kas yra po apatiniais drabužėliais, kitų yra neliečiama, kad tai yra riba, kurios negali peržengti kitas.

„Kai mama užtiko mane masturbuojantis, sakė, kad aš esu iškrypėlė. Įsiutusi skaudžiai patrynė mano vulvą ir paklausė, ar dabar man irgi patinka, yra malonu, tada pasakė: jei dar kartą pamatys, kad mano vulva paraudusi, tikrai bus labai blogai. Man buvo dešimt metų. Ilgai bijojau praustis po karštesniu vandeniu, kad tik neparaustų. Prireikė 26 metų, kad jums atsiųsčiau šitą istoriją, iki šiol liko klausimas, ar normalu nekęsti savo mamos“, – tokia dabar 36 metų moters istorija savo pranešimą pradėjo VšĮ „Ribologija“ įkūrėja Rugilė Butkevičiūtė.

Šia istorija ji patvirtino ne vieno konferencijos dalyvio minėtą faktą, kad vaikams prireikia labai daug metų, kol išdrįsta kreiptis pagalbos, pripažinti, kas nutiko.

Seksualinio smurto prevencija, anot R. Butkevičiūtės, – nustoti vadinti šią temą nepatogia, pikantiška, paslaptinga ar aštria. Kai šitaip pasakome, iš karto atsiranda atitinkamas nusiteikimas. Ši tema yra gyvenimiška, su ja susiduriame, nes ji susijusi su lytiškumu, seksualumu.

„Apie seksualumą ir lytiškumą turėtume kalbėti lygiai taip pat atvirai, kaip apie tai, ką šiandien valgysime pietums. Kai atvirai kalbėsime apie tai, bus lengviau atvirai kalbėti ir apie seksualinį smurtą. Raidžių linijoje seksualinis smurtas yra raidė ž, iki jos dar turime labai daug raidžių, ką galėjome padaryti prieš tai“, – natūralų kalbėjimą apie natūralius dalykus pabrėžė R. Butkevičiūtė.

Kasdien susiduriame su iššūkiais. Nėra savaitės, kai prokuroras neitų pas ikiteisminio tyrimo teisėją dėl galimo seksualinio smurto prieš vaiką.

Ji išskyrė dar vieną svarbų momentą: kūno dalis, taip pat ir intymias, turime vadinti tikraisiais vardais, o ne „peliukais“ ar „meduoliukais“. Esą taip patys sukuriame kažkokią neliečiamą temą vaikams. Apie kojas, rankas kalbame laisvai, o apie vieną kūno dalį kažkodėl vengiame kalbėti.

Konferencijos dalyviai pripažino, kad vengimas su vaikais kalbėti apie intymius dalykus jiems sukuria tarsi neliečiamą temą ir net tada, kai vaikas kenčia nuo seksualinio smurto, jis nesugeba arba nežino, kaip tai pasakyti. Net jei pasako, tarkime, kad dėdė laižė mano meduoliuką, nebūtinai darželio auklėtoja ar pradinės klasės mokytoja supras, kad vaikas skundžiasi dėl patiriamo seksualinio smurto.

Reabilitacija

Kauno apygardos prokurorė Auksė Lipkevičienė atkreipė dėmesį į tai, kad konferencijos pranešėjai nederino tarpusavyje temų pavadinimų, tačiau beveik visuose yra žodis „iššūkiai“. „Kasdien susiduriame su iššūkiais. Nėra savaitės, kai prokuroras neitų pas ikiteisminio tyrimo teisėją dėl galimo seksualinio smurto prieš vaiką“, – kasdienybe dalijosi prokurorė.

Anot prokurorės, kuo daugiau kitiems vaikas pasakos apie tai, kas jam nutiko, tuo labiau gali būti pakenkta ikiteisminiam tyrimui – apklausos metu vaikas jau nenorės apie tai kalbėti, nes ir taip daug pasakojo.

Tačiau ikiteisminis tyrimas, apkaltinamasis nuosprendis, anot prokurorės, yra vaiko reabilitacijos sudėtinė dalis, jo gijimo pradžia. Vaikas patiki, kad kažkam yra svarbus, kad tikima tuo, ką jis sako.

Blogiausias dalykas, kurį suaugę gali padaryti, – tai užkrauti vaikui atsakomybę, kad jis papasakotų ir tada tas blogiukas sės į kalėjimą. Vaikui tai neturi rūpėti, jam pakanka žinoti, kad tai, kas buvo su juo daroma, – ne jo kaltė.

Dar viena konferencijoje aptarta problema – pagalbos ir paslaugų nukentėjusiems vaikams plėtra. Specialistų siūlymu, reikėtų plėsti psichologų, kurie specializuojasi seksualinio smurto klausimais, ratą, taip pat psichosocialinių paslaugų ir ilgalaikės pagalbos prieinamumą ir ypatingą dėmesį skirti regionams.

Konferencijoje kalbėta apie kokybišką ir vaiko interesus atitinkantį jo nuomonės išklausymą ir kaip tai atliekantys specialistai turėtų elgtis, kad nesukeltų papildomo streso ir trauminių išgyvenimų. Pabrėžta, kad vaiko nuomonės svarba ir smurtautojų teisinė atsakomybė dėl įrodyto smurto – vieni reikšmingiausių veiksnių, siekiant užkirsti kelią seksualiniam smurtui prieš vaikus.

Vaiko teisių gynėjų turimais duomenimis, 70–85 proc. atvejų seksualinį smurtą vaikai patiria artimoje aplinkoje, o skriaudėjas dažnai būna žmogus, kurį vaikas pažįsta ir kuriuo pasitiki, – giminaitis, bendraamžis, šeimos draugas ar kitas artimasis.

2 tūkst. – tiek vaikų buvo suteikta pagalba vieninteliame specializuotame vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centre „Užuovėja“.

Statistiniai duomenys rodo, kad nuo seksualinio smurto daugiau nukenčia mergaitės. Tačiau specialistų įžvalgomis, mažesnį galimai nukentėjusių berniukų skaičių gali lemti dažnesnė jų baimė kalbėti apie savo išgyvenimus ir kreiptis pagalbos.

Apžvelgus seksualinio smurto prieš vaikus pasiskirstymą pagal amžiaus grupes, ryškėja tendencija, kad pažeidžiamiausi vaikai yra paauglystėje.

Vaiko teisių gynėjai primena, kad nėra vieno konkretaus požymio, kuriuo remiantis būtų galima tvirtai pasakyti – vaikas patiria seksualinį smurtą, tačiau pastebėjus pernelyg seksualizuotą vaiko elgesį, staigų susidomėjimą seksualinėmis temomis, polinkį žaisti seksualinius žaidimus, uždarumą ar nenorą bendrauti, fizinės ir emocinės sveikatos pablogėjimą, savęs žalojimą – galima įtarti, kad prieš vaiką yra ar buvo smurtaujama, todėl prašoma, kad žmonės neliktų abejingi ir visada praneštų šią informaciją.

Lietuvoje veikia Šikšnosparnių apsaugos draugija, kuri vienija gamtininkus, neabejingus šiems gyviams.

„Žmonės paskambino man, nes priklausau šiai draugijai. Labai panašu, kad gyvūnas buvo tiesiog išsekęs. Matėsi, kad jis nepaskrenda, neturi jėgų“, – pasakojo Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos vyr. specialistas Erlandas Paplauskis.

Į namus parsivežtą šikšnosparnį teko pagirdyti ir pamaitinti.

„Vėlyvasis šikšnys įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Per Lietuvą driekiasi šiaurinė šios rūšies arealo riba. Daugėja žinių apie jų žiemojimą pas mus“, – pasakojo E. Paplauskis.

Vyrui teko švirkštu po lašelį pagirdyti šikšnį.

„Maisto važiavau į žvejų masalo automatą. Įmetus porą eurų, pasirinkau musės lervų dėžutę. Šikšnosparnis gamtoje neėda musės lervų, jie gaudo drugelius, vabzdžius. Tačiau bent taip teko jį maitinti“, – pasakojo gamtininkas.

Kodėl jų bijoma, sunku pasakyti.

Gyvūnas paėdęs nurimo, pailsėjo.

„Gėrė jis daug. Tikėtina, kad buvo labiau ištroškęs. Tačiau tiek ir tereikėjo, kai išgirdau, kad nebekrebžda dėžutėje, atidariau ją – o jis išskrido pro langą“, – pasakojo E. Paplauskis.

Vėlyvasis šikšnys turi įspūdingus dantis.

„Šios rūšies prisisaugoma, nes jis dantimis gali pradrėksti odą“, – patikino aplinkosaugininkas.

E. Paplauskis aiškino, kad žmonės be reikalo baiminasi šių gyvūnų.

„Kodėl jų bijoma, sunku pasakyti. Tai – nakties gyvūnai. O žmonės naktį ir karvės gali išsigąsti. Matyt, žmonės bijo visko, kas naktį juda. Gamtoje jie minta įvairiais vabzdžiais, net ir tais, kuriuos žmonės laiko kenkėjais. Pavyzdžiui, šikšnosparniai puikiai gaudo karkvabalius“, – patikino E. Paplauskis.

Lietuvoje gyvena tik vabzdžiaėdžiai šikšnosparniai.

„Pasaulyje gyvena ir mėsėdžių ar net kraugerių šikšnosparnių. Šie gyvūnai yra svarbus reguliatorius gamtoje, nes jie aktyvūs naktį“, – paaiškino E. Paplauskis.

Nesigaili grįžę į Lietuvą

„Jau dabar žmonių dėka galime planuoti kelionę į Varšuvos „Olinek“ reabilitacijos centrą. Jau susisiekėme su centru, užpildėme reikiamus dokumentus, laukiame datos patvirtinimo“, – džiaugėsi V. Ragulienė, pasakodama apie po mėnesio dvejų metukų gimtadienį pasitiksiančio sūnaus Einoro sveikatos peripetijas.

Moteris džiaugiasi, kad sūnus po pusdienį gali lankyti vaikų darželį, kuriame užtikrinami spec. poreikiai. Bendravimas su kitais vaikais jam labai į naudą.

Savo šeimos istorija ji ilgai nesidalijo viešai, tačiau galų gale tam ryžosi dėl galimybės sulaukti finansinės ir informacinės pagalbos iš visuomenės. 

Viktorija Ragulienė/Asmeninio archyvo nuotr.

„Vis dar sunku kalbėti apie tai garsiai, bet suprantu, kad turim padaryti viską dėl savo vaiko“, – teigė V. Ragulienė.

Einorui nustatytas mišrus raidos sutrikimas – sunkaus gimdymo pasekmė. Gimęs berniukas neturėjo čiulpimo reflekso, metus buvo maitinamas per zondą. Po to jam buvo atlikta operacija, įstatyta gastrostoma.

Gimdymo metu buvo pažeista kairė ranka, bet mankštomis greitai pavyko atstatyti jos funkcijas. Vaikiukui augant vis tik pasirodė ir daugiau sunkaus gimdymo pasekmių.

„Gyvenome užsienyje, bet nesulaukę tinkamos reabilitacijos priėmėme sprendimą grįžti į Lietuvą. Ir neiškart nepasigailėjome. Mūsų artimųjų aplinka žino, kad pilnu tempu gyvename reabilitacijomis, ir kiek daug dirba mūsų mažasis čempionas“, – pasakojo moteris.

Asmeninio archyvo nuotr.

Mažais žingsniais pirmyn

V. Ragulienė džiaugiasi, kad mažais žingsneliais, bet sūnaus raida juda pirmyn. Gastrostomos nebereikia, berniukas nuryja skysčius ir maistą. Tiesa, vis dar yra valgymo sutrikimų. Burnos masažas padėjo pasiekti, kad gali atkąsti bet kokį maistą, bet vis dar jo nekramto. Burnos masažai tęsiami.

„Einoras vis dar savarankiškai nestovi ir nevaikšto, bet jau drąsiai žygiuoja aplink baldus, vedamas už rankos paeina. Ir net gali savarankiškai žengti kelis žingsnius. Labai nori vaikščioti. Verčiasi ypač tada, kai mato tikslą – sūpynes ar čiuožyklą“, – pasakojo mama.

Mūsų artimųjų aplinka žino, kad pilnu tempu gyvename reabilitacijomis, ir kiek daug dirba mūsų mažasis čempionas.

Berniukas pats ir ant sofos užsiropščia, bet tebelikę problemos su balansu, su smulkiąją ir stambiąją motorika.

„Labai smalsus. Lenda į spinteles, stalčius. Rūpi ir katino maistas, ypač jo skanukai. Žino, kur gali būti paslėpti. Labai mėgsta knygeles. Ir vartyti, ir paplėšyti. Mėgsta muziką. Turi savo mėgstamų dainų sąrašą, mėgstamą radijo stotį. Pusryčiaujame tik su „Power Hit Radio“. Aišku, visko būna. Ir kaprizų. Bet šiaip labai fainas vaikas“, – gyrė sūnų V. Ragulienė.

Tikisi paties geriausio

Tam, kad Einoras galėtų pasivyti savo bendraamžius, reikalinga nepertraukiama reabilitacija. V Ragulienė vardijo, kad užsiėmimus (kineziterapijos, ergoterapijos, su logopedu ir kitais specialistais) sūnus Vaiko raidos klinikoje lanko tris kartus per savaitę.

Dalį užsiėmimų kompensuoja valstybė, tačiau šeima pasiryžo išbandyti visas reabilitacijos galimybes. Kas 6-9 savaites berniuką veža į Kauną neurosensorinei smegenų stimuliacijai. Taip pat išbandė Slovakijoje esančio „Adeli“ reabilitacijos centrą. Atsiranda vis naujų medicinos galimybių.

Medikai tiki, kad mažylis tikrai vaikščios, o kur sustos progresas, kokie bus galutiniai liekamieji reiškiniai niekas negali pasakyti. Mama tikisi paties geriausio.

„Mums reikalinga jūsų pagalba, todėl norim paprašyti visų galinčių/ norinčių prisidėti ir paaukoti 1,2 proc. GPM Einoro paramos fondui. Visos surinktos lėšos bus skiriamos Einoro sveikatos gerinimui, privačių specialistų užsiėmimams Lietuvoje ir reabilitacijoms užsienyje. Ačiū visiems prisidėjusiems ir prisidėsiantiems. Mūsų šeimai tai be proto daug reiškia!“ – į visuomenę kreipėsi ir dėkojo V. Ragulienė.

Asmeninio archyvo nuotr.

Duomenys 1,2 proc. GPM paramai skirti:

Einoro labdaros fondas

Kodas 306278237

Norintiems pervesti piniginę paramą į sąskaitą:

Sąsk.nr. LT947300010177145099

Paypal : mantasragulis@gmail.com