Meras džiaugėsi, kad žmonės labai vieningi, palaiko ugniagesius: socialiai atsakingos parduotuvės, kepyklėlės, kavinės ir pavieniai žmonės veža maistą, vandenį.

Tačiau N. Cesiulis pastebėjo, kad šioms iniciatyvoms pagalius į ratus bando kaišioti įvairios tarnybos. 

„Ekstremali padėtis. Dabar visokios tarnybos tarnybėlės puola klausinėti, kas veža maistą, ar yra maisto gamybos licencijos, ar turi leidimus vežioti maistą ir pan. Prašo kontaktų, pavadinimų, klausia, kada konkrečiai maistas vežamas. Ar čia veikti neturi ką, ar čia tiesiog taip už gerumą padėkojama šiais laikais?

Dabar galvoju apie tą ponią, kuri lašinukus iš namų vyrams pjaustė. Juk nei gamybos licencijų, nei transportavimo leidimų. Ką kalbėti apie tai, kad vyrai valgo juodom rankom ir panagėm. Nes tiesiog jos jau nebeatsiplauna. Gal kokia sanitarinė gali atvažiuoti. Mums jūsų tikrai trūksta“, – ironizavo meras.

Jis informavo ir apie tikrąją padėtį gaisravietėje. 

„Norėčiau pasakyti, kad jau viskas – šiukšles renkam. Bet dar ne. Padangos vis dar dūmina ir toliau daro savo juodą darbą. Šiandien įvarysim dar vieną didelę mašiną bus jau 4, todėl turėtume stipriai pasistūmėti likviduojant gaisrą.“

Meras pasidžiaugė, kad į savivaldybės sąskaitą žmonės jau paaukojo virš 40 tūkst. eurų.

„Gavau žinutę, kad vienas mokinukas pervedė iš savo sąskaitos 1 eurą. Sakau, oi, ačiū. Man sako, bet žinokite, jis tik tiek ir turėjo. Atidavė viską. Stoviu, akis ir gerklę graužia. Šį kartą ne nuo dūmų.“

Portalas primena, kad gaisras padangų perdirbimo gamykloje Alytuje kilo praėjusio trečiadienio naktį. Penktadienį gaisras lokalizuotas, tačiau ugniagesiai įvykio vietoje dirba ir toliau, nes padangos gaisravietėje dar smilksta. Vėjo nešami teršalų debesys yra pavojingi žmonių sveikatai ir gamtai.

Ekstremali situacija paskelbta Alytaus mieste ir rajone.

Į gydymo įstaigą spalio 19 dienos vakarą moteris pasakojo atvažiavusi su sąmonę praradusiu artimuoju greitosios pagalbos automobiliu.

„Kauno klinikų Traumų ir skubios pagalbos skyriaus laukiamajame stovėjau išsigandusi, kruvinomis rankomis ir negalėjau liautis verkusi. Tą akimirką prie manęs priėjo jaunutė mergina, apsikabino ir guodė kartodama, kad viskas bus gerai“, – atviravo ji.

Pašnekovė neslėpė – tą vakarą buvo ištikta šoko, todėl prisimena nedaug. Žino tik tiek, jog reikiamu metu jai atjautą suteikusi mergina – vardu Saulė, didelių akių, šviesių su pilkšvu atspalviu plaukų, supintų į daug afrikietiškų kasyčių. Jos amžius galėtų būti maždaug 25-30 metų, o gal šiek tiek jaunesnė.

Nepažįstamoji sutrikusiai moteriai padėjo nusiplauti ant rankų likusias kraujo žymes, davė pakelį servetėlių ir dar šiek tiek pabuvusi kartu, išvyko.

„Labai norėčiau padėkoti už jos jautrumą ir parodytą dėmesį, kurio šiais laikais ne tiek daug likę. Manau, Kauno klinikose ji buvo ne šiaip sau – kažkam buvo blogai, kažką ji atlydėjo, bet sugebėjo nedvejodama pasirūpinti ir manimi. Mes dažnai nedrįstame užkalbinti svetimo žmogaus, stebime viską iš šalies. Galbūt ir pagailime, bet neprieiname. O kartais kitam, juk reikia tiesiog šilto akių kontakto, apkabinimo ir pasakymo, jog viskas bus gerai“, – gražių žodžių Kauno klinikose vėlų šeštadienio vakarą sutiktai Saulei negailėjo pašnekovė.

Pasisiūlė padėti bėdoje

„Baigiau darbą devintą valandą vakaro, buvo tamsu, šalta ir lijo. Kai stabtelėjau prie savo automobilio, pastebėjau, kad viena padanga – visiškai nuleista. Tad judėti iš vietos tikintis, kad namo parvyksiu sėkmingai, nebuvo prasmės. Paskambinau techninės pagalbos telefonu ir nusiteikiau lūkuriuoti mažiausiai valandą. Sėdėjau automobilyje ir laukiau, kai pamačiau stovėjimo aikštele žingsniuojančias dvi merginas, vilkinčias pilkšvomis uniformomis“, – pasakojimą padėjo kaunietė Gintarė.

Nors šios dvi praeivės ir atkreipė dėmesį, moteris sako, – į mintis nė netoptelėjo paprašyti pagalbos. Merginos praėjo pro šalį, bet netrukus sugrįžo. „Nežinau, kodėl jos sugrįžo, ir ką sugalvojo, – gal pamatė nuleistą padangą, nes ji buvo galinė... Merginoms pabeldus į automobilio langą, atidariau dureles, jos pasakė, kad nuleista padanga ir pasisiūlė padėti“, – prisiminimu dalijosi Gintarė.

Išgirdusi pastaruosius žodžius, pašnekovė neslėpė – mintis užvaldė stereotipai: dvi merginos imsis keisti padangą? Ar tikrai šie geri norai baigsis sklandžiai? Tačiau praeivės, pasakiusios, kad padangos keitimo darbai neužtruks ilgiau kaip 10-15 minučių, ir kaunietei nereikės laukti, kol atvyks techninės pagalbos specialistai, ši netrukus sutiko priimti pagalbos pasiūlymą.

Surado išeitį

„Bagažinėje turėjau atsarginį ratą, bet nežinojau, tinka jis mano automobiliui  ar ne. Mums, moterims, tai – mįslė. Nors merginos su savimi neturėjo domkrato (mechanizmo kroviniams į nedidelį aukštį kelti – aut. past.), tačiau netrukus surado sprendimą – paskambino bičiuliui ir nuvyko paimti mechanizmo. Mane išties sužavėjo, juk dažniausiai tokiais atvejais žmonės apsisuka ir nueina, o merginos ieškojo išeities“, – susižavėjimo pilietišku praeivių poelgiu neslėpė Gintarė.

Pasak jos, netrukus viena iš merginų atsivežė domkratą ir abi kibo į darbus. Tiesa, iš pradžių ne viskas ėjosi sklandžiai, – manyta, kad turimas ratas netinka, tuomet nepažįstamosios nustebino dar labiau – pasiūlė kaunietei atiduoti savo turimą.

„Tačiau galiausiai tiko manasis. Merginos pakeitė ratą, jį priveržė, o aš šviečiau joms telefonu, kad geriau matytų. Kaip paaiškėjo, pilkšvas studenčių uniformas vilkėjusios merginos – būsimos pareigūnės, dvynės ir dar mano kraštietės! Pasikalbėjusios nusijuokėme sakydamos, kad kraštiečiams padėti būtina!“ – šyptelėjo Gintarė.

Moteris užsiminė, kad tokio pobūdžio bėda, kai nuleido padangą, jai nutiko pirmą kartą. Kaunietė pridūrė, jog gera žinoti, kad yra tokių pilietiškų žmonių kaip šios dvi merginos, nepabūgusios prieiti ir paklausti, kas nutiko. „Jos sutiko padėti čia ir dabar! Noriu iš visos širdies padėkoti! Ateina puiki naujų pareigūnų karta!“, – gražių žodžių geradarėms negailėjo pašnekovė.

Norime įrodyti, kad pareigūnai – gelbstintys, nepaliekantys bėdoje, nenusisukantys nuo žmonių!

Nuojauta neapgavo

Kaip portalui kauno.diena.lt pasakojo kaunietei bėdoje pagelbėjusios Raimonda ir Rimantė Mockutės, nuleistą Gintarės transporto priemonės padangą automobilių stovėjimo aikštelėje jos pastebėjo apie 15 val., atvykusios į darbą „Megoje“.

„Automobilis buvo tokios pat markės kaip mūsų, todėl atkreipėme dėmesį. Kartu su sese šnektelėjome, kad vakare kažkas dėl nuleistos padangos laiku negrįš namo. Taip ir buvo – pliaupiant lietui bėgdamos link savo automobilio, pamatėme toje transporto priemonėje sėdinčią moterį. Manėme, kad pasidėjusios kuprinę, sugrįšime, bet apsigalvojome ir grįžome po kelių sekundžių. Vairuotoja jau lūkuriavo techninės pagalbos specialistų, bet pasiūlėme, kad ratą jai pakeisime mes“, – prisiminimais dalijosi Raimonda.

Geradarės – būsimos pareigūnės

Sesės šyptelėdamos užsiminė, kad tai buvo pirmasis kartas, kai joms pačioms savo rankomis teko keisti ratą. Nors vietoje neturėjo jau minėto domkrato, bet palikti moters bėdoje pilietiškoms merginoms mintis nekilo.

„Moteris buvo viena, o vakaras – šaltas, lijo. Pasiūlėme padėti, o tai, kad neturėjome domkrato, nereiškia, jog reikėjo apsisukti ir nueiti paliekant žmogų bėdoje. Tokiais atvejais galima surasti ir kitų problemos sprendimo būdų. Paskambinome draugams, nuvažiavome, pasiėmėme ir taip padėjome“, – vienbalsiai tarė Raimonda ir Rimantė.

Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo akademijos antrakursės, nepalikusios Gintarės vienos su iškilusia neganda, – būsimos pareigūnės. Paklausus, kaip nutiko, kad ir rinkdamosi studijas sesės pasuko vienoda kryptimi, merginos nusijuokė ir tarstelėjo:

„Mes artimos dvynės – viską darome kartu. Anksčiau savo gimtajame Raseinių rajone buvome jaunosios policijos rėmėjos. Veikla sužavėjo, tad ir tokią profesiją pasirinkome. Norime įrodyti, kad pareigūnai – gelbstintys, nepaliekantys bėdoje, nenusisukantys nuo žmonių!“, – savo misiją įvardijo pašnekovės.

„Šiuo metu tęsiu reabilitaciją namie. Nors viskas po truputį gerėja, mano raumenys iki šiol labai atrofavęsi, tad kasdien tenka įdėti daug sunkaus darbo mankštinantis. Būtų šaunu, jei galėčiau dar bent kartą išvykti gydytis į Tailandą, kur man įdėtų antrą taip reikalingą stimuliatorių bei persodintų kamienines ląsteles“, – pokalbio pradžioje turimas išties žemiškas svajones vardijo vyras.

Kūne – specialus stimuliatorius

Pasakodamas apie jau nueitą kelią link tikslo – vėl gyventi pilnavertį gyvenimą, Airidas vis užsiminė, kad pliūpsnį stiprybės visą šį laiką jis gavo ne tik iš nuolat besirūpinančių artimųjų ir bičiulių, bet ir tautiečių, kurie patikėjo, jog jam pavyks.

„Į Tailandą išvykau liepą. Ten praleidau visą mėnesį. Gydymo pradžioje specialistai atliko visus reikiamus tyrimus, stiprino organizmą įvairiausiais vitaminais bei atliko penkias valandas trukusią operaciją, kurios metu į kaklą buvo įdėtas epidūrinis nervų stimuliatorius, dabar leidžiantis man po truputį judinti viršutinę kūno dalį. Vėliau sekė speciali reabilitacija, individualiai pritaikyta kiekvienai raumenų grupei, pasitelkiant jau minėto epidūrinio nervų stimuliatoriaus programas“, – pasakojo Kėdainių rajono gyventojas.

Atsidūręs šios tolimos šalies gydytojų rankose, Airidas sakė atgavęs viltį pasveikti. „Jie tikrai pastato žmones ant kojų!“ – teigė optimizmu šiandien trykštantis jaunas vyras, vis pridurdamas, kad gręžiotis į praeitį neverta, kur kas geriau žvelgti į priekį tikint, kad viskas pavyks. Gal ne šiandien, ne rytoj, bet būtinai pavyks.

Po gydymo junta ženklius pokyčius

„Epidūrinio nervų stimuliatoriaus programų pagalba po truputį judinu viršutinių kūno raumenų dalį, rankas, jau galiu pajudinti net pirštus! Kai tam tikros raumenų grupės atsistatys, šio aparato nereikės. Tačiau procesas gali užtrukti ne vienerius metus, nes, kaip minėjau, mano raumenys atrofavęsi, juk iki gydymo pradžios beveik pusantrų metų buvau prikaustytas prie lovos“,– atviravo pašnekovas.

Jie tikrai pastato žmones ant kojų!

Dabar į Lietuvą sugrįžęs Airidas, reabilitaciją tęsia namuose. Asmeninio kineziterapiauto paslaugos, sako jis, atsieitų ne vieną šimtą eurų. Tad prakaitą 26-erių vyras lieja padedant artimiesiems ir draugams. „Kiekviena mano diena prilygsta pilnai darbo dienai – mankštą pradedu 8 val. ir baigiu apie 17 val. Po to, žinoma, jaučiu didelį nuovargį ir užmiegu kone akimirksniu“, – neslėpė kėdainiškis.

Tikisi į Tailandą išvykti dar kartą

Paklaustas, kiek kainavo mėnesį trukęs gydymo kursas Tailande, Airidas neslėpė, – 72 tūkstančiai dolerių, tokios pinigų sumos prireikė esamai būklei pagerinti. Šį šansą jam suteikė lietuviai. Būtent tų žmonių, kurie neliko abejingi jauno vyro nelaimei, dėka, jam buvo suteikta galimybė pajusti Tailando medicinos galią.

Antroji reabilitacija – dar brangesnė. Kad galėtų tęsti gydymą prižiūrimas šios tolimos šalies specialistų, šį kartą esą tektų į sveikatos gerinimą investuoti dar apie 100 tūkstančių dolerių.

„Be specialistų taikomos reabilitacijos man reikia ir kamieninių ląstelių persodinimo. Jos gerina organizmo gebėjimą atstatyti pažeistų kūno dalių funkcijas, padidina jautrumą, vėl atsiranda norėjimo tuštinis ir kiti gyvybiškai svarbūs pojūčiai. Esu dėkingas savo šeimos nariams, kurie deda pastangas ir dovanoja man savo laiką stengdamiesi, kad pasiekčiau tikslą ir vėl atsistočiau ant kojų. Taip pat ir visiems mano pastangomis patikėjusiems žmonėms. Norėčiau, kad jie dar sykį manimi patikėtų ir suteiktų šansą vėl išvykti į Tailandą. Nesvarbu, kokia suma žmonės prisidėtų prie mano pasveikimo – penkiais ar dešimt eurų, svarbiausia – tikėjimas, kad man pavyks!“ – vėl prisibelsti į neabejingų tautiečių širdis tikisi kėdainiškis.

Primename, kad jauno Pagirių kaimo gyventojo nelaimė tykojo 2017-aisiais. Tuomet jis kartu su savo tėčiu darbavosi viename miške – pjovė medžius, kai vienas nupjautas medis užvirto ant Kėdainių rajono gyventojo ir jį stipriai sužalojo – jam buvo pažeistas stuburas. Nuo tada prasidėjo ilgas ir sunkus gydymo kelias, paženklintas tiek fizinėmis, tiek emocinėmis kančiomis.

Padėti jaunam vyrui galima:

Gavėjas: Pagirių bendruomenės centras

A/s LT297044060005561750 (SEB)

Pavedimo paskirtyje nurodykite: parama Airido Grinio gydymui.

Įsibėgėjus rudeniui šio vitamino ima „reikalauti“ ir oda. Nenustebkite, keletą mėnesių pasimėgavus šiltais ir saulėtais orais, rudenį, oda tarsi papilkėja, o tai, pasak grožio specialistų, rodo apie šio vitamino trūkumą.

„Eurovaistinės“ grožio vaistinių atstovė Aušra Vareikienė sako, kad rugsėjo pabaiga yra metas, kai pradeda ryškėti odos pokyčiai ir moterys natūraliai ima ieškoti priemonių, kurios padėtų atgaivinti odą.

„Tai, kad pasibaigus atostogoms pasikeičia gyvenimo ritmas, natūralu, kartu su juo rekomenduoju įprasti po atostogų atnaujinti ir veido odos priežiūros ritualus. Daugelis moterų pasakoja, kad oda „nebe ta“, kokia buvo vasarą. Siūlau pavargusią, praradusią elastingumą ir skaistumą odą atgaivinti priemonėmis su paprasčiausiu vitaminu C. Šis vitaminas yra vienas veiksmingiausių antioksidantų, jis skatina odos jaunystei svarbaus kolageno gamybą, o kai sudėtyje vitaminas C yra kartu su vitaminais A ir E, priemonė saugo ir nuo žalingo aplinkos poveikio. Vitamino C turinčios priemonės naudingos ir gydant dermatologinius susirgimus, kovojant su odos bėrimais.“,– sako specialistė.

Pagrindinė taisyklė, kurią išskiria A. Vareikienė, renkantis bet kokią kosmetikos priemonę, žinoti savo odos tipą.

„Jeigu jūsų oda sausesnė, dažniausiai užtenka, kad vitaminas C būtų viena iš kremo sudedamųjų dalių, o mišrios odos savininkėms, ypač pasimėgavusioms saule vasarą, rudeniop neretai išryškėja odos pigmentacija, todėl, atitinkamai pagal odos būklę, rekomenduoju rinktis intensyvesnės priežiūros priemones, pavyzdžiui, serumą ar grynojo vitamino C koncentratą“,– sako A. Vareikienė ir prideda, jog priemones su vitaminu C gali rinktis tiek jaunos, tiek brandesnę odą turinčios moterys.

Vitamino C vartojimas turi tam tikras taisykles – jis gali sureaguoti su saule ir šios odos reakcijos nereikėtų ignoruoti.

„Intensyvaus poveikio priemones su vitaminu C rekomenduoju naudoti vakare. Net rudenį veidą dengti tokia priemone reikėtų tik tada, kai saulė jau nusileidusi, nes šiuo metų laiku saulės spinduliai dar pakankamai aktyvūs. Intensyvias priemones naudojant dieną, vitamino C reakcija su saule gali sukelti alergiją, paskatinti pigmentaciją ar net nudeginti odą“, – perspėja „Eurovaistinės“ specialistė.

Ieškantiems priemonės dienai, A. Vareikienė rekomenduoja tuos stabilizuoto vitamino C kremus, kurių sudėtyje vitamino koncentracija nėra didelė, arba priemones, į kurių sudėtį papildomai įeina ir apsauga nuo saulės (SPF). Visgi jei planuojate atostogas šiltuose kraštuose, tokiomis priemonėmis piktnaudžiauti nereikėtų.

„Visų sudedamųjų dalių koncentracija kremuose jau yra subalansuota ir saugi, todėl stabilizuoto vitamino C turinčių produktų nebereikia bijoti naudoti tiek vakare, tiek ir ryte. Žinoma, jo reikėtų vengti atostogaujantiems paplūdimyje, bet vos tik grįžus po saulėtų atostogų – vėl galite mėgautis pamėgta kosmetika“,– sako „Eurovaistinės“ specialistė.

Kosmetika su C vitaminu yra šiek tiek lepi, dėl to verta su specialistais vaistinėje pasikonsultuoti šiek tiek išsamiau ir išsiaiškinti, kokie ženklai rodo, kad priemonė jums netinkama.

Jeigu preparato sudėtyje yra grynas vitaminas C, tokias priemones reikėtų sunaudoti per 7-10 dienų, nes šis vitaminas oksiduojasi ir ilgainiui praranda savo naudą. Norint, kad oda prisisotintų reikalingų medžiagų, didelės koncentracijos vitamino C priemones reikėtų naudoti kartą per sezoną.

Nikolajus jau du dešimtmečius prikaustytas prie lovos, po to, kai nesėkmingai nėrė į tvenkinį. Tada jam buvo vos septyniolika.

Nuo tada šio jauno žmogaus gyvenimas susitraukė iki vieno kambario, vienos lovos.

Nikolajus neslepia – lauke nebuvo gal penkerius metus. Tiesiog nėra jokių galimybių, mamos sveikata irgi silpna, daugiau neturi į ką atsiremti.

Kai Nikolajų ėmė lankyti socialinė slaugytoja Liubovė Vasiutina, nušvito šiokia tokia viltis. Moteriai suspaudė širdį pamačius, kaip jis gyvena.

Socialiniame tinkle ji kreipėsi į klaipėdiečius, kad štai yra žmogus, kuris tyliai gęsta savo bėdoje ir jau senokai nematė saulės, nebuvo gryname ore.

"Žmonės atsiliepė žaibiškai. Klaipėdoje yra labai daug gerų žmonių. Štai Liudmila su savo vyru iš asmeninių lėšų Nikolajui nupirko ir jo namuose prijungė automatinę skalbyklę. Sergejus organizavo lėšų rinkimą ir nupirko jam specialų neįgaliojo vežimėlį, kuriuo Nikolajų bus lengviau išvežti į lauką. Tai buvo didžiausia jo svajonė", – kalbėjo buvusi Nikolajaus slaugytoja L.Vasiutina.

Šita svajonė geros valios klaipėdiečių dėka išsipildė. Žmonės surinko solidžią pinigų sumą, nupirko ir atvežė tą vežimėlį Nikolajui.

Žmonės surinko solidžią pinigų sumą, nupirko ir atvežė tą vežimėlį Nikolajui.

"Prie tos akcijos prisidėjo labai daug žmonių, kurie padėjo pinigais ar skleidė žinią apie šią mūsų akciją. Dabar Nikolajus galės išjudėti. Pinigų surinkome kiek daugiau, nei reikia, už likusius Nikolajaus bute pakeitėme langą, padengsime jų įsiskolinimus, nes jie buvo užpylę kaimynus ir neturėjo iš ko atlyginti nuostolių", – teigė vienas šios labdaros akcijos organizatorių Sergejus Skripkus.

"Aš labai laimingas ir sujaudintas. Man sunku rinkti žodžius, kuriais galėčiau visiems padėkoti už gerumą", – kalbėjo Nikolajus.

„Pacientus turime perkelti pirmiausia lauke ir tokiu būdu jie neapsaugoti, mūsų pats perdavimas vyksta prie viadukų, greitkelyje, kur iš viso joks sustojimas yra negalimas“, – dėsto medicinos darbuotojų profsąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė.

Abejojama, ar iš vieno automobilio į kitą pernešamas žmogus skubiau gaus pagalbą.

Svarstoma, kad klasterinės brigados turėtų budėti ne centruose, o rajonuose, tuomet nereikėtų pusiaukelėje perimti pacientų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Užsienio reikalų ministerijos siūlymui, kuris, ministerijos duomenimis, būtų aktualus apie 50 Lietuvos piliečių ir lietuvių kilmės asmenų, kurie svarstytų galimybę persikelti gyventi į Lietuvą.

Venesuelos lietuvių prašymai dėl perkeliamo asmens statuso būtų priimami iki 2020 metų spalio.

URM duomenimis, tikėtina, kad pirmuoju etapu iš Venesuelos bus perkelta apie dešimt asmenų, tai valstybei kainuos apie 130 tūkst. eurų 2019 – 2020 metais.

Perkėlimo programa būtų vykdoma pagal šiemet įsigaliojusį įstatymą, leidžiantį kompensuoti persikraustymo išlaidas ir suteikti kitokią valstybės paramą krizių kamuojamose šalyse gyvenantiems lietuviams.

Vyriausybei pateiktais duomenimis, Venesueloje gyvena 187 Lietuvos piliečiai. Lietuvių bendruomenė šioje šalyje vienija apie 400 lietuvių kilmės asmenų.

Venesueloje jau kelerius metus tęsiasi politinė, ekonominė ir humanitarinė krizė.

Prieš kelerius metus Lietuva ėmėsi panašios iniciatyvos, kai valstybė padėjo į šalį atvykti lietuviams iš konflikto su Rusijos remiamais separatistais draskomos Rytų Ukrainos.

„Dar kartą įsitikinome, kad mūsų darbe reikalingos ne tik medicinos žinios, bet ir geras fizinis pasirengimas“, – teigė šioje gelbėjimo operacijoje dalyvavusi medikė Danguolė Visockienė.

Ji pasakojo, kad praėjusį šeštadienį su kolega Arvydu gavo kvietimą, kad ant Seredžiaus piliakalnio užlipęs vyras apalpo, kad jis yra be sąmonės ir nekvėpuoja.

„Skubiai atvykę pamatėme, kad pacientas yra beveik pačiame piliakalnio viršuje, nes nuo ten mojo žmonės, kviesdami paskubėti. Karštą dieną „apsiginklavus“ gaivinimo aparatūra, bėgti į statų piliakalnį buvo tikras išbandymas“, – dėstė medikė.

Gydytojai nesvarstę leidosi laipteliais paciento link. Pasiekę jį nustatė, kad vyrą ištikusi klinikinė mirtis, skilvelių virpėjimas. „Pacientas tris kartus defibriliuotas ir stabilizuota jo būklė“, – pasakojo D. Visockienė, su kolega dirbusi ekstremaliomis sąlygomis.

Vyrą pavyko atgaivinti, į Kauno klinikas jis tolesnei medikų priežiūrai pristatytas kvėpuojantis, tačiau vyro būklė buvo sudėtinga.

Medikai dėkojo jiems geranoriškai pagelbėjusiai atsitiktinai ten buvusiai jaunuolių grupelei, kurie padėjo pacientą atnešti iki greitosios automobilio.

GMPS pasidalijo ir šio vyro artimųjų gauta padėka: „Nuoširdus AČIŪ Kauno rajono greitosios pagalbos brigadai 1603, kuri 2019.08.31 apie 17 val. padėjo išgelbėti mano vyro gyvybę tokiomis sudėtingomis sąlygomis, vyrą ištiko klinikinė mirtis ant Seredžiaus kalno. AČIŪ JUMS GELBĖJANT ŽMONIŲ GYVYBES, žmona Violeta ir sūnus Martynas 2019-09-02“.

Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties vadovė Nelita Gudžiūnaitė-Bybartienė portalui kauno.diena.lt teigė, kad medikai dažnai susiduria su neeilinėmis situacijomis, tačiau tokiomis ekstremaliomis sąlygomis kolegoms darbuotis dar nebuvo tekę. Nepaisant to, pagalba buvo suteikta labai kvalifikuotai.

„Tai buvo unikalus dalykas. Gaivinimas yra vos ne mūsų kasdienybė, bet kai reikėjo su aparatūra įkopti į piliakalnį...“ – sakė N. Gudžiūnaitė-Bybartienė, pridūrusi, kad nemažai jėgų pareikalauja vien greitas kopimas į piliakalnį be aparatūros.