Nuo iki šiol buvusių šeimos gydytojų apsilankymų, ši paslauga skirsis tuo, kad šeimos bus lankomos iki vaikui sueis 2 metai. Bus rūpinamasi ne tik kūdikio priežiūra, bet ir pačių tėvų fizine ir emocine savijauta. Kol kas tai bandomasis projektas. Bet net neabejojama, kad jis taps įprastu. Kurios šeimos sulauks tokios pagalbos?

Šeimų lankymo namuose programos jau senokai veikia JAV, Norvegijoje, daugelyje Europos šalių. Ir Lietuvoje jau gali šeimos, susilaukusios vaikų, tokios paslaugos ir tokio specialisto sulaukti. Apie tai kalbėjosi LNK žurnalistė su CPVA Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos programos skyriaus vadove Sandra Remeikiene.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar tokios paslaugos ir programos atsiradimą paskatino tai, kad Lietuvoje nemažai tokių tragiškų atvejų, kai jaunos mamos nesusitvarko, nesulaukia pagalbos, po gimdymo išgyvena sunkias depresijas ir tiesiog neturi kur kreiptis? Ar vis dėlto tai iš anksčiau buvo ruošiama ir rengiama Lietuvai?

– Šita programa pradėta rengti anksčiau. Tačiau kai pradėjome ją rengti, vyko diskusijos, konsultacijos su nevyriausybinėmis organizacijomis, medicinos įstaigų darbuotojais. Buvo išsakytas poreikis, kad trūksta tokių paslaugų mamoms: psichologinių, emocinių, o ne tik tų fizinių apžiūrų kūdikiams ar pačioms mamoms po gimdymo.

– Kiek numatyta tokių apsilankymų šeimose? Vieną ar du? Kiek specialistų yra Lietuvoje?

– Šiuo metu yra 13 specialistų, kurie lanko šeimas. Apsilankymai vyksta maždaug nuo 22-os nėštumo savaitės iki kol vaikui sueis 2 metai. Numatyta, kad turėtų būti 64 vizitai vienai šeimai. Tai pilnas paslaugų komplektas nuo priežiūros, kai mama laukiasi, kai jai kyla daug klausimų. Šios specialistės taip pat prižiūrės ir gyvenimo būdą, galbūt reikės pakeisti tam tikrus įpročius – kad kūdikėlis gimtų sveikas iki kol vaikui bus 2 metukai.

– Pačios šeimos turi ieškoti tokio specialisto? Ar specialistai susiranda šeimas?

– Mes šiuo metu turime tokį atvejį, kai specialistai ieško šeimų. Eina į medicinos įstaigas, ypatingai akušerijos skyrius, kur klausia: „Ar turite pacienčių, kurios tokios paslaugos norėtų?“ Nes tai yra pradžia. Mes turime pristatyti tokią paslaugą, nes jos iki šiol Lietuvoje nebuvo. Pradžia visada būna vangi. Mes labi tikimės, kad dabar sklis žinios iš lūpų į lūpas „kaip gerai, kad ateina, kai gerai, kad padeda“. Tada jau pačios moterys ieškos specialisčių.

– 13 specialistų jau dirba Lietuvoje. Kokiuose miestuose? Ar ši paslauga pasiekiama atokesnių miestelių, kaimų gyventojams?

– Turime specialistų tik 12 savivaldybių. Jų turi Vilnius, Šiaulių rajonas, bet tikrai ne visur. Prioritetas buvo šitiems projektams – šeimos iš atokių vietovių. Kad būtent jos gautų tą paslaugą. Nes mes suprantame, kad mieste gyvenant tos paslaugos labiau prieinamos negu regionuose.

– Kokios šeimos sulauks tokių specialistų vizito?

– Gali visos šeimos. Tačiau pirmumas yra teikiamas socialinės rizikos šeimoms, kur mažiau vaikų priežiūros įgūdžių ir labiau reikalinga pagalba. Taip pat toms, kurios gimdo pirmą kartą ir visiška neturi patirties. Nepilnametėms. T.y. toms, kurioms tikrai reikia pagalbos.

Daugiau apie šeimų lankymo namuose specialistus, jų pagalbą LNK žurnalistė klausė Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto (LSMU) profesorės Aurelijos Blaževičienės.

„Tai šeimų lankymo specialistai, kurie teikia ankstyvos intervencijos paslaugas šeimoms, turinčioms padidintus socialinius poreikius. Jais gali būti bendrosios praktikos slaugytojai, išplėstinės praktikos slaugytojai, akušeriai. Po 72 valandų diplominės programos. Kurios metu supažindiname su edukacinėmis technologijomis, kurias taiko elgsenos keitimui“, – sakė profesorė.

– Kokios jų funkcijos?

– Jų funkcijos – įgalinti būsimą mamą saugiai pasirūpinti kūdikiu, sukurti saugią aplinką, stebėti mamos psichinę sveikatą, ar tikrai ta aplinka yra tinkama ir saugi kūdikiui, į vaiko priežiūrą įtraukti tėvelį ir įgalinti mamą grįžti į darbo rinką suėjus tinkamam kūdikio amžiui.

Buvo išsakytas poreikis, kad trūksta tokių paslaugų mamoms: psichologinių, emocinių, o ne tik tų fizinių apžiūrų kūdikiams ar pačioms mamoms po gimdymo.

– Kaip ir kada šeimų lankymo specialistai gali įsijungti į šeimų gyvenimą?

– Įtraukimo kriterijai – nuo 22 nėštumo savaitės moterys, kurios lankosi pas šeimos gydytoją arba konsultacinėse poliklinikose ir matome, kad turi tam tikrų padidintų socialinių poreikių arba yra labai jauno/vyresnio amžiaus besilaukiančios moterys. Taip yra šiai dienai, nes tai – bandomasis projektas, kol kas tai nėra rutininė paslauga teikiama Lietuvoje. Tokios mamos yra pakviečiamos dalyvauti šiame projekte ir išbandyti naujas paslaugas.

– Kaip tokie specialistai vienu metu gali išmanyti ir psichologiją, ir teisinius procesus. Ar tai įmanoma?

– Nekalbame apie teisinius. Jų darbas nėra teisiniai procesai. Yra socialiniai darbuotojai, kurie turi tam tikrų teisinių žinių. Yra tarnybų pateiktas sąrašas, jeigu yra teisinių klausimų, į kuriuos šeimų lankymo specialistai gali kreiptis arba nukreipti tas pačias šeimas. Šeimų lankymo specialistai turi savo atskiras funkcijas, t. y. elgsenos keitimas per edukacines intervencijas.

– Kokios šeimos galės gauti tokią paslaugą?

– Kai paslauga bus standartizuota, bus taikoma visoje Lietuvoje standartiniu būdu. Tai visos šeimos, kurioms tos paslaugos reikės, kurios jaus poreikį, kurios turės padidintus socialinius poreikius arba kurioms reikės pagalbos jaustis tvirtai besilaukiant ir susilaukus kūdikio.

Šiais nuolatinio skubėjimo ir technologijų laikais daugelis susimasto: kas yra meilė? Būtent čia, Krizinio nėštumo centre, dominuoja meilė. Tikra, be jokio išskaičiavimo.

Visas Krizinio nėštumo centro pavadinimo raides norisi rašyti didžiąsias, nes tai nepaprasta organizacija.

Esu vieniša trijų vaikų mama. Daugiau nei prieš metus laiko bandžiau žudytis būdama penktą mėnesį nėščia, palikta vyro. Šiuo metu net man tai atrodo juokinga, sėdint su puodeliu kavos rankoje ir visa tai rašant. Bet tuo metu vaikščiojau lyg ant lyno, na, žinote, kaip tas cirko akrobatas: mirti ar gyventi? Mirti ar gyventi?..

Viskas atrodė taip beprasmiška. Aš viena, palikta su dviem vaikais, viena ranka laikau apglėbusi vienų metų sūnų, kita –  dvejų metų dukrą. Po striuke pūpso mano pilvas, akis bado žmonių žvilgsniai: Dieve, kokia jauna, o jau trys vaikai! Ir kiauri batai...

Nepasakosiu, ką reiškia būti nėščiai ir alkanai. Septintą mėnesį mano kūdikis mano pilve svėrė vos 700 g. Aš numečiau 15 kg.

Daugiau nei prieš metus laiko bandžiau žudytis būdama penktą mėnesį nėščia, palikta vyro. Šiuo metu net man tai atrodo juokinga.

Mano mama – tikinti moteris. Tą sekmadienį ėjo į bažnyčią pasimelsti, tikriausiai už mane, o aš kūriau namie planą, kaip nusižudyti, kad nejausčiau skausmo. Juokinga: norėjau mirti, bet bijojau skausmo. Kai žmogus neturi nieko, tikrąja prasme nieko, gyvenimas atrodo nekaip.

Šiuo metu tos būsenos nemoku aprašyti. Lyg būtų laikas sustojęs. Niekam apie tai nepasakojau, užsisklendžiau savyje ir kūriau planus. Grįžo mama, nuplėšusi visą Krizinio nėštumo centro plakatą nuo bažnyčios durų. Mano pirmoji reakcija –  prieštaravimas: gal aš kokia kvaila, kad kreipčiausi į kažkokį krizinį centrą? Tuo labiau kai suplanavau žudytis, išgerti visus namie esančius vaistus.

Kitą dieną mama paskambino į tą centrą man nieko nesakiusi (labai džiaugiuosi, kad taip padarė, ir linkiu visur prikabinti tų plakatų, kad visi pamatytų). Tą patį vakarą, sėdint parke ant suoliuko, paskambino ji – dabar drąsiai vadinu oficialiu angelu sargu Lietuvoje – savanorė Ramunė ir švelniu balsu paklausė, ko man reikia. O reikėjo visko! Neturėjau pinigų valgyti, o ką jau kalbėti apie pasiruošimą kūdikio gimimui.

Po kelių dienų atvažiavo ši savanorė su dideliu kraičiu naujagimiui, drabužėliais, sauskelnėmis, maistu, drabužiais man. Išpūtusi akis žiūrėjau: kaip tai Lietuvoj dalija už dyką? Juk parduotuvėse kainavo šimtus eurų. Ir žinote, ką? Ši moteris neklausė, nei kas, nei kaip, padėjusi viską tarpduryje, taip šiltai apkabino, uždėjo ranką man ant pilvo ir, kaip dabar prisimenu, pasakė: gyvenkite!

Šitas vienas žodis mane labai sušildė, lyg ledus pralaužė –  žmogiškai, nuoširdžiai. O pradėjus kraustyti maišus su atvežtu kraiteliu įsižiebė mažytė viltis gyventi. Laikui bėgant, Krizinio nėštumo centro darbuotojai buvo šalia manęs.

Gimdžiau viena. Šalia manęs buvo tik šis centro darbuotojos ir savanoriai. Mano vaiko pilvo raumenys buvo neišsivystę – galbūt dėl didelio streso. Kol viskas susitvarkė, teko išgyventi keturias operacijas. Galbūt tai padarinys to, kad pirmus nėštumo mėnesius badavau, trūko vitaminų.

Esu be galo dėkinga šiam centrui už tokių puikių savanorių apmokymus, už nuoširdumą, už mokėjimą sušildyti žmogų ir, žinoma, už gyvybę! Už tai, kad mano sūnelis dabar šypsosi ir bėgioja, pirmiausia, sudėjus ant krūtinės rankas, pažvelgiu į viršų, padėkoju Dievui, o tada – Krizinio nėštumo centrui, kurio darbuotojai mane išgelbėjo, aprengė, pamaitino, parėmė finansiškai. Pažįstu save – esu užsispyrusi kaip ožka, lengvai žmonių neprisileidžiu.

Praėjo daugiau kaip metai. Gyvenimas pastebimai palengvėjo. Šalia mūsų – vis tas pats Krizinis nėštumo centras, kuris iki šių dienų mus globoja, remia, iki kol sūnelis pradės lankyti darželį, o aš pasiruošusi galėsiu išeiti į darbą ir taip adaptuotis gyvenime. Žemai lenkiu galvą ir nuoširdžiai noriu, kad žmonės žinotų, jog Lietuvoje egzistuoja gėris! Ačiū šiam centrui, kad jiems rūpėjau, kad manęs nepaliko, kad mano glėbys pilnas vaikų. Bučiuoju ranką šios organizacijos vadovei poniai Zitai, savanoriams, ypač Ramunei ir Jolitai. Ačiū už gyvenimą!

Roberta

Krizinio nėštumo centras – tai institucija, sukurta padėti toms moterims, kurios išgyvena neplanuoto nėštumo sumaištį, abejones, baimes, vienišumą ir neviltį.

"Norime padėti eidamos kartu su tavimi šiuo sunkiu gyvenimo laikotarpiu – priimti ir suprasti tave ir tavo situaciją tokią, kokia ji yra, suteikti būtiną informaciją ir konkrečią pagalbą konsultuojant individualiai", – rašoma centro tinklalapyje.

Neplanuotas, nepageidaujamas nėštumas. Tai situacija, kurios sprendimas gali būti dvejopas ir kardinaliai priešingas.

"Norime palaikyti tave ir padėti priimti informuotą, atsakingą sprendimą", – kreipiamasi į kryžkelėje atsidūrusias moteris.

Atsidūrusias, nes kiekvieno žmogaus gyvenime pasitaiko sudėtingų laikotarpių, sunkių išgyvenimų. Netikėtas nėštumas ne tuo metu, kuriuo tikėtasi, ne su tuo žmogumi, su kuriuo norisi likti visą gyvenimą, gali taip pat būti sunkus, išbandymų, abejonių ir klausimų kupinas gyvenimo etapas.

Jei jauti, kad šiuo metu tau reikia paramos, supratimo, norisi su kuo nors pasitarti, pasidalyti abejonėmis – drąsiai kreipkis. Mes pasirengę atviram ir neteisiančiam pokalbiui su tavimi.

Sužinojus, kad laukiesi, nors to neplanavai, užplūsta gausybė jausmų: nustebimas, pyktis, sutrikimas, nerimas, baimė, nežinia. Visi šie jausmai natūralūs ir suprantami. Netgi tais atvejais, kai nėštumas būna laukiamas ir tikėtas, moterys išgyvena įvairius  jausmus: ir džiaugiasi, ir nerimauja, gali abejoti, ar jau pasiruošusios tapti mamomis, ar tinkamai mokės auginti ir auklėti vaikelį. Vis dėlto netikėto nėštumo atveju greta stiprių jausmų neretą moterį kamuoja klausimas: kaip elgtis? Ką daryti toliau? Nešioti ir gimdyti vaikelį ar nutraukti nėštumą, nes kol kas nebuvo planuota savo gyvenimą skirti vaikui auginti?

Visa tai puikiai supranta Krizių nėštumo centro konsultantai. Jie pabrėžia, kad priimti sprendimus sudėtingais gyvenimo klausimais nėra paprasta. Natūralu, kad gali būti sunku apsispręsti, ką daryti neplanuoto nėštumo atveju. Šiuo atveju patariama neskubėti priimti sprendimą, pasistengti ramiai apsvarstyti visus galimus variantus.

Svarbu pasidomėti kiekvieno pasirinkimo padariniais, suprasti, kokia yra prieinama parama ar pagalba, nusprendus auginti vaikelį ar, priešingai, nutarus nutraukti nėštumą. Į tai atkreipia dėmesį konsultantai. Jie puikiai žino, kad kartais gali būti sunku priimti sprendimą vienai arba jaučiamas aplinkinių spaudimas. Tuomet svarbu savo aplinkoje paieškoti žmogaus, kuris ramiai ir nešališkai padėtų apsvarstyti galimus sprendimus.

Tokiu pagalbininku gali būti Krizinio nėštumo centro konsultantas.

"Ką ir ką nuspręstum: išnešioti ir auginti vaikelį, išnešioti ir duoti kitai šeimai įsivaikinti ar darytis abortą – žinok, kad turi teisę būti suprasta, išklausyta ir priimta su visais savo jausmais, rūpesčiais, abejonėmis ir klausimais. Jei jauti, kad šiuo metu tau reikia paramos, supratimo, norisi su kuo nors pasitarti, pasidalyti savo abejonėmis – drąsiai kreipkis. Mes pasirengę atvirai ir neteisdami tavęs pakalbėti su tavimi", – Krizinio nėštumo centro konsultantai – geranoriški ir nuoširdūs.