Iš tiesų policininkai dėjo itin daug pastangų, veiksmai buvo profesionalūs, todėl viską vainikavo sėkmė. Dėkui pareigūnams, mergaitė rasta. Dabar, tikėtina, net kas nors bus apdovanotas už rezultatyvią operaciją.

Tačiau dar taip neseniai dėmesio centre buvo ir kita, ne tokių pozityvių atsiliepimų cunamio sulaukusi operacija, kai pareigūnas, gindamas greitosios pagalbos medikus, nušovė duonriekiu juos atakavusią moterį. Kiek tada pagiežos buvo prilaistyta, kiek patyčių dreifavo pareigūnų kryptimi? „Mentai“, „jie tik su bobomis moka kariauti“, „negali vienos moters sutvarkyti“ – pagiežos fronto kariūnai rungėsi, kas šlykščiau apdergs Lietuvos policiją. Ir niekas per daug į reikalo esmę nesigilino – pasmerkė, ir tiek žinių.

Dar taip neseniai dėmesio centre buvo ir kita, ne tokių pozityvių atsiliepimų cunamio sulaukusi operacija.

Tai, kad grėsmė galėjo būti tikrai rimta, ėmė aiškėti po to, kai viena šios istorijos medikė papasakojo, kas iš tiesų dėjosi tądien. Prieš tragediją neadekvačiai besielgusi pacientė jau buvo apdaužiusi greitosios pagalbos automobilį. Medikė liudijo, jog moteris taip rėžė kastuvu į mašinos langą, kad „smūgis galbūt pusę galvos būtų nunešęs“. Be to, esą tuo pačiu įnagiu taikėsi smogti parkritusiam ant žemės paramedikui į krūtinę, o prieš tai, kaip liudijo medikė, peiliu kėsinosi durti ir jai pačiai: „Mane būtų persmeigusi kiaurai.“

Šiaip ar taip, galima konstatuoti, kad policininkas stengėsi profesionaliai atlikti savo pareigą, ir įvyko taip, kaip įvyko. Pareigūnui ne tik niekas nedėkojo, bet jį iškart imtasi skandinti feisbukinėse epitetų kloakose. Ir apdovanoti niekas nepasiūlė, nors akivaizdu, kad šiuo atveju taip pat buvo gelbėjamos žmonių gyvybės.

P. S. Kada bus atšaukti gėdą Lietuvai darantys sekmadieniniai prekybos ribojimai? Kadencija jau baigiasi, gerb. Seimo nariai.

Plačiau situaciją komentavo garažų bendrijos pirmininkas Arvidas Valiūnas.

– Prieš kiek laiko įtariamasis išsinuomojo pas jus garažą?

– Negaliu pasakyti, vyksta teisminis tyrimas. Jis nesinuomojo, jis nusipirko. 

– Viešoje erdvėje buvo paminėti 3-4 mėnesiai, ar tai tiesa?

– Panašiai gali būti. Yra teisminis tyrimas. Policija prašė, aš juos suprantu. Tvarkingai sudirbo, ačiū vyrams, jeigu visi taip dirbtų, Lietuva būtų, sakau, aukštumoje. 

– Ar galite papasakoti, kaip atrodė garažas?

– Po to, kai jis nupirko, aš garažo nemačiau. Nieko negaliu pasakyti. Garažai yra su rūsiais, įrengti tarybiniais laikais.

– Minėjote, kad jokių įtarimų asmuo nekėlė?

– Ne. Labai tvarkingas žmogus, normaliai pasisveikino „labas, labas, viso gero“, nupirko ir viskas.

– Turėdavote daug kontaktų kasdien?

– Ne, jis nebendraudavo. Aš, kaip pirmininkas, praeinu, paklausiu, kaip reikalai ir viskas. Su manimi bendrauja visi, kuriuos aš pažįstu, ko nepažįstu, tai „labas ir viso gero“. Tik tos antenos iškilo, truputį problemos.

– Papasakokite apie tai plačiau.

– Nežinau, kam žmogui statyti tokias antenas, vamzdynus. Įdomu. Visi žmonės supranta šitą reikalą.

– Ar jūs kalbėjote su juo apie tai?

– Ne, kaip aš galiu reikalauti. Buvo policija, paprašiau, kad patikrintų kameras, patikrino ir kažką rado įtartino.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kalbama, kad garaže buvo specialios akutės stebėti.

– Nežinau, nekomentuoju. Viskas, ką matau, viskas yra vietoje, nekomentuosiu. 

– Nors sakėte, kad prieš tai nekilo jokių klausimų dėl jo reputacijos, vėliau įtarimų buvo dėl to, kiek elektros sunaudoja.

– Elektros nespėjau dar pažiūrėti. Nenoriu meluoti, tik dabar man įtarimas kilo, reikėjo pažiūrėt, kiek ten elektros. Negaliu įeiti, kai bus leista įeiti, tada žinosiu.

– Ar jis čia dažnai lankydavosi?

– Tankiai matydavau. Į dieną 2, 3 kartus atvažiuodavo, mašiną pakeisdavo.

– Jis turėjo dvi transporto priemones.

– Taip, dvi, „Hondą” ir „Mazdą”. Normaliai žmogus atvažiuoja, atidaro garažą. Ką aš galiu pasakyti. 

– Jūs dalyvavote antradienio vakarą. Kas dėjosi?

– Labai gerai viskas, labai tvarkinga. Policija atliko savo darbą labai puikiai, jeigu taip dirbtų visą laiką, Lietuva klestėtų.

– Kokios emocijos?

– Puikios, kad rado mergaitę gyvą.

– O kokios prieš tai, kas dėjosi Kaune?

– Pergyvenau. Turiu anūkę mergaitę, įsivaizduokite, jeigu 2-3 metų paimtų, baisu. 

– Kas vyksta jūsų galvoje, atsidūrus įvykio vietoje?

– Nieko, stoviu, žiūriu ir viskas, ką prigalvosi, kad tik gyvas būtų.

– Ar buvo įtarimų tas kelias dienas, kad čia galėjo vykti slėpimas?

– Negaliu nieko pasakyti ta tema. Pareigūnai prašė pažiūrėti kameras, gal jie užsikabino dėl to. Dieną žiūrėjo kameras, vakare, gal ir kilo įtarimas.

Liudininkai papasakojo, kokios nuotaikos Kaune

„Sukrėtimas didžiulis, čia visas pasaulis turi būti sukrėstas, kad tokie dalykai darosi, nesmagu“, – kalbėjo vyras.

– Jūsų draugas yra šio garažo savininkas. Ar jam kilo kažkokių įtarimų?

„Aš nieko nežinau, dar nekalbėjau su juo normaliai. Atvažiavau, pamačiau, kad čia susirinkę žmonės, nieko daugiau negaliu pasakyti“, – pasakojo vyras.

„Kalbėjo, kad elektros daug naudoja, aš nieko nežinau. Nemačiau ir nebendravau. Ką žinosi, kokie pasidarys, ar čia atsitiko, ar atvežė tą vaiką“, – teigė vyras.

Vyras, paklaustas, kokios mintys ir emocijos, atsakė: „Neramu. Tą pagavo, gal ir daugiau, ir vėl atsitiks taip“.

Po Lietuvą apskriejusios džiaugsmingos žinios, kad pagrobta mergaitė buvo rasta gyva ir sveika, kylantys klausimai ir spėlionės nesibaigia. Paaiškėjo, kad įtariamasis filmų scenarijų primenantį pagrobimą suplanavo iki menkiausių detalių. Kad įkalintų mergaitę, net pasiruošė nusikaltimo vietą – įsirengė patalpas garaže.

Kad mūsų šalyje kada nors būtų įvykęs panašaus pobūdžio nusikaltimas, neatsimena ir vaikų psichiatras Linas Slušnys. O kokį pėdsaką tai paliks 9-metės gyvenime?

Anot L. Slušnio, devynerių metų vaikas puikiai suvokia pagrobimo faktą, todėl išgyvena baimę ir didelį stresą. Tačiau, kaip ir kada po kelias dienas trukusio siaubo galima ir vėl gyventi pilnavertį gyvenimą?

„Tyrimai rodo – jei sėkmingai dirbsime su tokiu vienkartiniu atveju, ir, jei vaikas gyvens be didelių sukrėtimų ir stresų, toks atvejis labai gilaus pėdsako nepaliks“, – sakys laidoje L. Slušnys, tačiau netrukus pridės, kad mergaitė, be abejo, tą atsimins visą likusį gyvenimą.

Kodėl sulaikytas 42-ejų metų įtariamasis ryžosi pagrobti mažametį vaiką? Kokiu tikslu jis mergaitę apskritai įkalino? Ką apie tai galėtų pasakyti panašius atvejus patyrę tėvai? Galiausiai, kas padėtų mūsų vaikus nuo tokių traumų apsaugoti ateityje? Visa tai – jau šį vakarą.

Antroji laidos tema – kvapą gniaužiantys politikų pirkiniai. Ne kartą girdėjome, kaip politikai, o ypatingai – Seimo nariai – skundžiasi dėl menkų savo algų. Neva, į Seimą eina tiesiog iš pašaukimo. Visgi, kai kuriems jų atlygis, pasirodo, netrukdo įsigyti įspūdingų pirkinių. Pavyzdžiui – būstų labiausiai viliojančiuose Europos kurortuose.

Tad kol daugelis iš mūsų svarstome, ar šiemet pavyks pasilepinti atostogomis Lietuvos pajūryje, kiti savo ruožtu planuoja ir kur kas prašmatnesnes atostogas. Pavyzdžiui, naujausias užjūrio naujakurys Antanas Matulas, 2022-aisiais metais įregistravo butą Ispanijoje net už 65 tūkstančius eurų!

„Radome 49 kvadratų apartamentus už 65 tūkstančius, su požeminiu garažu. Išeini į gatvę ir už 700 metrų matosi jūra. Vienas kambarys ir vienas miegamasis, uždara teritorija, dideli vieno aukšto apartamentai. Pagrinde ten gyvena skandinavai, anglai. Kiemo viduryje – baseinas, tai geriau ir nereikia“, – apie vis dar žvilgantį savo pirkinį šio trečiadienio laidoje pasakos politikas.

Tačiau „TOP 3“ komanda šį vakarą atskleis, kad Seime tokiu kolegos pirkiniu patenkinti tikrai ne visi. Ar apartamentai Ispanijoje skirti tik atostogoms? O gal, nelaimės atveju, tokie politikų būstai – pabėgimo planas nuo karo? Visi atsakymai – šio vakaro laidoje.

Taip pat žiūrovai pamatys ir jau daugelio apkalbėtą, neseniai praūžusią „Auksinių gaublių“ ceremoniją. Ar pastebėjote čia šokiruojančią, moters lytiniais organais puoštą suknelę? Ką tuo norėta pasakyti? Ir ką apie tai galėtų pasakyti etiketo žinovas Giedrius Drukteinis?

Laida „TOP 3“ – pirmadieniais-ketvirtadieniais, 21 val. per TV3.

Buvęs generalinis prokuroras Artūras Paulauskas tvirtina, kad dabar girdėsime daug informacijos nuotrupų, kažkas kalbės, dalinsis vaizdo įrašais. Tačiau, jo nuomone, pačią tikriausią informaciją galima gauti iš mergaitės, ji – pagrindinis šaltinis, kuris padės atskleisti, kokie gi buvo įtariamojo ar jau kaltinamojo tikslai.

„Paprastai tokiais atvejais kaltinamieji bando slėpti savo tikruosius motyvus, painiai aiškina. Mergaitė būtų tikras ir pats aiškiausias šaltinis. Jeigu iš tikrųjų jis tą garažą įrengė, jeigu kažkaip kitaip elgėsi, negu įprastai nusikaltimai daromi tokiais atvejais“, – sakė jis.

A. Paulausko teigimu, svarbu išsiaiškinti, ar įtariamasis tokiu būdu nusikalto pirmą kartą ir ar turi patirties tokio tipo nusikaltimuose.

„Nereikia ieškoti sudėtingų schemų. Pirmiausia reiktų įvertinti vidutinę patirtį turinčio žmogaus galimybę padaryti nusikaltimą. Šiuo atveju, didžiulė visuomenės parama policijai ir aktyvus ieškojimas susiaurino nusikaltėliui galimybes, jis buvo labai suvaržytas“, – kalbėjo A. Paulauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Pagrobimu įtariamas asmuo suimtas maksimaliam trijų mėnesių laikotarpiui. Suėmimas skirtas manant, jog būdamas laisvėje asmuo gali bėgti ar slėptis nuo pareigūnų, trukdyti procesui ir daryti naujas nusikalstamas veikas“, – rašoma teismo pranešime.

Teisėsauga iki šiol nekomentuoja, ar įtariamasis pripažįsta ar neigia kaltę.

Šiuo metu įtariamajam inkriminuojama viena sunki nusikalstama veika – vaiko pagrobimas, tačiau prokurorai neatmeta, kad tyrimo eigoje nusikaltimo kvalifikavimas gali kisti.

Prokuratūra sako, kad bus siekiama ištirti įtariamojo psichinę būklę – ar nusikalstamos veikos padarymo metu jis suvokė savo veiksmus ir galėjo juos valdyti.

Vyriausiasis prokuroras neatskleidė, ar sulaikymo metu vyras buvo ginkluotas, tačiau patvirtino, kad jam yra išduotas leidimas savigynos ginklui laikyti.

Konferencijos vaizdo įrašas:

Kauno policija vėlai antradienį vakare pranešė garaže Kaune radusi nuo sekmadienio ieškotą devynmetę mergaitę.

Pareigūnai kol kas nekomentuoja, kokie buvo nusikaltimo motyvai.

2014 metais gimusi mergaitė dingo, kai sekmadienį apie 16.30 val. iš namų Kaune, Trešnių take, išėjo į viešojo transporto stotelę ir rengėsi pavažiuoti iki parduotuvės. Iki jos ji nenuvyko.

Paiešką vykdė šimtai policijos pareigūnų, jiems į pagalbą prisijungė savanoriai iš visos Lietuvos.

Savo mintis ir pastebėjimus žinomas vyras išdėstė feisbuko paskyroje. 

„Kiekvienas turintis vaikų nuo sekmadienio išgyveno siaubą. Kaip gali būti, kad 2024 metais vaikus grobtų tiesiog gatvėse?“ – savo sekėjų klausė Stano.

Žinomas muzikos prodiuseris pripažino, kad Kaunas dėl čia gyvenančių žmonių gebėjimo susitelkti, yra Lietuvos fenomenas. „Kauniečiai,  jūs – nuostabūs“, – rašė S. Stavickis. 

Vyras net neabejoja, kad ši istorija net negalėjo kitaip pasibaigti ir itin jautrius padėkos žodžius skyrė pareigūnams: „Lietuvos policijos pareigūnai dirbo be paliovos. Kai kurie nemiegojo paromis. Didžiulė padėka. Jūsų šūkis „Ginti, saugoti, padėti“ tokiais momentais skamba kaip malda: „Apgink, apsaugok, padėk“. Begalinis ačiū“.

Tuomet žinomas vyras pasidalino savo mintimis, kurios jam kelia abejonių: „Beliko užduoti klausimą įstatymo leidėjams ir teismams – ar tikrai viskas ok, kad vaiką pagrobęs išsigimėlis gaus daugiausia aštuonerius metus? Ir dar už gerą elgesį bus paleistas po ketverių. Taip kaip tai nutiko „apsitorčinusiam“ kūdikio ir mamos žudikui už vairo, „šokėjų“ ieškančiam pedofilui ir dar šimtams neadekvačias bausmes gaunantiems monstrams. Kodėl mano ir didžiosios visuomenės dalies manymu patys baisiausi nusikaltimai – nusikaltimai nukreipti prieš vaikus, yra taip lengvai baudžiami? Ir taip sunkiai įrodomi? Juk nusikaltimai prieš vaikus yra niekaip nepateisinami. Siūlau persvarstyti bausmes“.

„Noriu nuraminti, kad tokie įvykiai, kurie įvyko Kaune, yra išimtinai reti atvejai. Tendencijų ir aplinkybių, rodančių, kad saugumo situacija Lietuvoje pasikeitė, – tikrai nėra“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo ministrė.

„Didžioji dalis atvejų – 99 proc. atvejų, kai dingsta vaikai, jie atsiranda per 2–3 paras. Dauguma yra randami pas savo draugus, gimines, prekybos centruose. Nemažą dalį dingusių tokių atvejų sudaro tie atvejai, kai vaikai tampa savo tėvų konfliktų įkaitais. Kalbant apie pagrobimo atvejus, tokie atvejai Lietuvoje apskritai išimtis. Tai yra tikrai išimtinis atvejis“, – teigė A. Bilotaitė.

Ministrei pritarė Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla, patikindamas, kad bendra saugumo situacija šalyje dėl pastarojo įvykio yra nepakitusi.

„Kalbant apie bendrą saugumo situaciją šalyje, tai mes turime preliminarius praėjusių metų duomenis apie registruotą nusikalstamumą mūsų šalyje, tai tikrai noriu pasakyti, kad drastiškų pokyčių praėjusiais metais, lyginant su 2022, 2021 metais, tikrai neįvyko“, – spaudos konferencijoje teigė policijos atstovas.

Tikrai Lietuva yra saugi šalis, turbūt viena iš saugiausių regione ir galbūt Europos Sąjungoje.

„Policija registravo šalyje šiek tiek daugiau negu 50 nusikalstamų veikų, tai yra iš esmės panašūs skaičiai kaip ir užpraeitais metais. (...) Tikrai Lietuva yra saugi šalis, turbūt viena iš saugiausių regione ir galbūt Europos Sąjungoje“, – pridūrė R. Požėla.

Tobulins policijos reagavimą į pranešimus apie galimus vaikų pagrobimus

Trečiadienio ryte įvykusiame vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės, generalinio komisaro R. Požėlos ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovės Ilmos Skuodienės susitikime buvo aptartos prevencinės rekomendacijos visuomenei ir institucijoms. Taip pat, anot ministrės, sutarta peržiūrėti policijos reagavimo algoritmus.

„Buvo aptarta, kad policija pakels savo reagavimo kartelę, reaguojant į tokius įvykius, kas susiję su vaikais“, – sakė A. Bilotaitė.

R. Požėla antrino ministrei ir pridūrė, kad į tokių įvykių prevenciją bus labiau įtraukti ir bendruomenėse dirbantys pareigūnai, bendraujantys su tėvais ir vaikais.

„Dėl vaikų situacijos – tikrai peržiūrėsime mūsų reagavimo algoritmus, kad kiekvienas toks signalas nenukristų į C ar kitus lygius, o tai būtų aukščiausio lygio reagavimas. Lygiai taip dar kartą gims pavedimai mūsų bendruomenės pareigūnams, kurie eina į mokyklas, dirba su vaikais, kad dar kartą grįžtų prie rekomendacijų“, – pabrėžė generalinis komisaras.

Primena, kaip užtikrinti vaikų saugumą

Susitikime taip pat aptartos vaikų saugumo užtikrinimo rekomendacijos tėvams ir mokyklų bendruomenėms. Jas pristatė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė. Specialistė atkreipė dėmesį, kad pirmiausia vaiko saugumas turi būti aptartas šeimoje. Ji taip pat priminė, kokių priemonių būtina imtis tėvams, siekiant apsaugoti savo vaiką.

„Labai svarbu kalbėti su vaikais namuose, jiems suprantama kalba tada, kada nusprendžiama, kad jis gali būti vienas kieme, lauke ar keliauti į ugdymo įstaigą. Šeima turi susitarti, nuo kada vaikas gali keliauti vienas ar likti vienas namuose – pagal įstatymą tai nuo 6 metų, be vyresnių kaip 14 metų priežiūros. Bet tai reikėtų nuspręsti atsižvelgiant į kiekvieno vaiko amžių ir raidą“, – sakė I. Skuodienė.

Ji pažymėjo, jog jei šeimoje sutariama, kad vaikas turės kažkur eiti vienas – į kiemą, mokyklą ar iš jos – labai svarbu sutarti kelią, kuriuo jis keliaus.

„Būtina pasikalbėti apie saugų maršrutą, būtinai apšviestą, praeinamą visiems žmonėms ir matomą, einant ne takeliais, ne parkeliais ir vengiant nuošalių, gamyklinių vietų, stotelių, kuriose nepravažiuoja maršrutai ir panašiai. Taip pat, atsižvelgti į paros laiką“, – priminė I. Skuodienė.

„Būtina nuolat palaikyti ryšį, ar tai mobilus telefonas, ar sekimo programos, susitarti su vaiku, kad, jei neatsiliepia mama, skambintų tėčiui, seneliui ar kitam artimajam. Lygiai taip pat būtina turėti vaiko draugų, bendraklasių telefoną, draugų tėvų telefoną, kur galėtumėte susisiekti“, – pridūrė specialistė.

ELTA primena, kad nuo sekmadienio ieškota Kaune dingusi devynmetė buvo rasta. Tai antradienio vakarą patvirtino Kauno policija. Mergaitę įtariamas pagrobėjas laikė garaže, ten įvyko ir pagrobėjo sulaikymas, jį atliko „Aras“. Pareigūnai buvo informuoti, kad įtariamasis gali būti ginkluotas. Tačiau minėtasis ginklas rastas nebuvo.

„Prieš asmenį buvo panaudoti antrankiai, mergaitė buvo kartu. Tai nebuvo paprasta operacija, nes turėjome informaciją apie tai, kad asmuo gali būti ginkluotas. Mergaitė šiuo metu yra Kauno klinikose, ją apžiūri ekspertai. Devynmetė yra tėvų priežiūroje“, – trečiadienio naktį surengtoje spaudos konferencijoje teigė generalinis komisaras R. Požėla.

R. Požėla Eltai taip pat patvirtino, kad įtariamasis yra policijos komisariate, pradėtos jo apklausos procedūros. Mergaitė išvežta apžiūrai į Kauno klinikas, nurodė jis.

Primenama, jog 2014 metais gimusi mergaitė iš namų, esančių Kaune, Trešnių take, išėjo sekmadienio vakarą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai ir kitos institucijos nuo tos dienos vykdė jos paiešką.

– Kaip įmanoma, kad motina nežinojo, kad vaikui yra gaminamas dokumentas? Tėvas tai galėjo padaryti, nors jie net nebuvo šeima ir neišsituokę?

– Kadangi kalbame apie vaiką, du tėvus – akivaizdu, kad dažniausiai geroji praktika yra tokia, kad tiek tėvas, tiek motina nori paties geriausio savo vaikui. Preziumuojama, kad kuris iš tėvų besikreiptų  į atitinkamą įstaigą, kiekvienas turi teisę gauti tam tikrą paslaugą. Šiuo atveju kadangi vaiko dokumentas – oficialus asmens dokumentas: gaminamas tam tikrą laiką pateikiama paraiška – tai tam tikras procesas. Turėtų būti preziumuojama, kad to proceso metu bus išsiaiškintos visos aplinkybės, ar asmuo atitinka reikalavimus, ar jam galima išduoti vaiko dokumentą. Šiuo atveju pristigo bendradarbiavimo tarp institucijų. Migracijos departamentas neturėjo duomenų, kad šioje šeimoje yra keblumų, vaikai galbūt nesutaria dėl vaiko auklėjimo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Paaiškėjo, kad Algirdas Švanys su savo dukra buvo prapuolęs ir anksčiau. Bet tuo metu viskas baigėsi laimingai. O informacija apie minėtą įvykį buvo netgi pateikta teismui. Tačiau jis neuždraudė tėvui matyti dukros. Galbūt jau tada institucijos turėjo labiau tarpusavyje bendradarbiauti? Ir gal būtume išvengę tam tikros situacijos?

– Panašu, kad būtent taip ir yra. Vienas dalykas – džiaugtis, kad įvyko vaiko grąžinimas. Ir kitas dalykas – nepilnai visuomenei atskleisti tas aplinkybes, kokiomis visa tai įvyko. Akivaizdu, kad šeima – probleminė. Signalas Vaiko teisių apsaugos institucijose buvo. Jau jeigu buvo vykę ginčai, netgi teisminiai, akivaizdu, kad ginčas buvo netgi pažengęs. Ko gero net jei ir reikėtų keisti kokį nors teisės aktą, tai priartinti tuos visus galiojančius teisės aktus, rekomenduojančius vaiko teisių apsaugos tarnybų aktyvesnius veiksmus stebint probleminių šeimų santykius.

– Aiškėja, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba apie šią situaciją žinojo anksčiau. Šiuo atveju galbūt ši tarnyba galėjo aktyviau kažką padaryti ir būtume išvengę šios situacijos? 

– Kadangi praktikuojame ir toko pobūdžio bylose, kuriose vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai kaip valstybės institucijos atstovai dalyvauja procesuose, jie galbūt kartais per formaliai žiūri į šias pareigas ir teisme atstovauja formaliai, t.y. pozicijos išreiškimu. Pasibaigus teismo procesui, dažniausiai būna ir byla baigta. Aišku, to kooperavimosi galėtų būti daugiau. Reikėtų tą informaciją, kuri vyksta teisminiuose procesuose, šalių pateikiamas aplinkybes analizuoti giliau. Parsinešti į instituciją, tada bendradarbiauti, jei yra reikalas. Galbūt pradėti  tiek su viena tarnyba, tiek su pasienio policija, galbūt teisėsaugos institucija, kur galima būtų imtis procesinių veiksmų (jeigu yra tam pagrindas). Turėti informaciją, kad VSAT turėtų informacija, kad yra probleminė šeima. Tam, kad reikalui esant, būtų galima paklausti: ar yra kito tėvo sutikimas, patvirtintas notaro? 

– Kaip greitai reikia sutvarkyti teisinio reguliavimo spragas, kad tai nebepasikartotų?

– Kadangi yra įvairaus pobūdžio teisinio reguliavimo, tai ir tos spragos neturėtų apsiriboti. Kiek dabar pasigirsta siūlymų griežtinti vaiko dokumentų atsiėmimo tvarką. Kas iš to, kad formaliai įpareigosime atvykti abu tėvus į instituciją? Bet mes neišspręsime gilesnių problemų. 

Jeigu būtų kreiptąsi į Maskvą ir į centrinę instituciją, galbūt situacija būtų rimtesnė.

– Kodėl, jūsų nuomone, Rusija sutiko grąžinti kūdikį? Atrodo, kad buvo einama teisiniu keliu. Kokia teisė čia suveikė?

– Tarptautinė teisė. Kompleksas veiksnių. Manyčiau, kad iš tikrųjų suveikė ir subjektyvusis faktorius. Panašu, kad tėvas nebuvo pasiruošęs rimtam vaiko pagrobimui. Jis buvo iš nuogirdų susirinkęs informaciją, galbūt iš interneto gavęs duomens, kokios valstybės mums yra priešininkės. Ir tikėtasi, kad bus reaguojama formaliai: kad Rusijos pilietis ir jo vaikas nebus išduotas. Ir, aišku, buvo kreiptąsi į Kaliningrado sritį, kuri – mūsų kaimynė. Jeigu būtų kreiptąsi į Maskvą ir į centrinę instituciją, galbūt situacija būtų rimtesnė.

– Kas laukia paties A. Švanio, jeigu jis sumąstytų grįžti į Lietuvą?

– Nereikia paišyti šito baubo labai smarkiai. Nes ta veikla, kuri inkriminuota – vaiko pagrobimas –  priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų kategorijos. Bauda, areštas, viešieji darbai arba laisvės apribojimas iki dviejų metų, jei žmogus anksčiau neteistas.