Sėdėjo ant šaligatvio

Spalio 1-oji yra Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena.

Tądien skatinama atkreipti dėmesį į senėjimo problemas, pagyvenusių žmonių gyvenimo sąlygas, ugdyti jaunų žmonių pagarbą senyviems žmonėms.

Rugsėjo 27-ąją Lietuvoje minima ir Socialinių darbuotojų diena.

Tai yra žmonės, kuriems dažniausiai tenka rūpintis paliegusiais, vienišais, pagyvenusiais žmonėmis.

Tarp šių dviejų švenčių sunkiai susivokianti 80-metė senolė pakeliui į vaistinę pasijuto blogai.

Tai atsitiko šeštadienį, prieš 17 val.

Eidama į parduotuvę jauna klaipėdietė Jekaterina pamatė 80-metę Stefaniją Širvytę sėdinčią ant šaligatvio, ji skundėsi dideliu nuovargiu, sakė, kad pasidarė silpna, prasitarė ėjusi į vaistinę pirkti validolio.

Jekaterina pažinojo senutę, neretai atnešdavo jai maisto, yra viena savanorių, pasišovusių suteikti šiai moteriai normalias gyvenimo sąlygas.

Supratusi, kad pati silpnumo apimtai senolei padėti nesugebės, mergina iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir paskambino aktyviausiai S.Širvyte besirūpinančiam klaipėdiečiui Michailui Andrijanovui.

Vyras atskubėjo iš kito miesto galo.

Darbuotoja: "Man išeiginė"

"Mes žinojome, kad Stefanija neseniai gulėjo ligoninėje, mačiau jos namuose kažkokius vaistus, reguliuojančius širdies veiklą, bet aš nesu medikas ir apie ligų gydymą nieko neišmanau. Nežinau, ar senutė turi medicininę kortelę, kokie vaistai jai buvo skirti, ar juos galima derinti su kitais medikamentais. Todėl ir nusprendėme paskambinti darbuotojai, lankančiai senolę, Ganai Sidorovai. Atsiliepusi telefonu, ji pareiškė, kad jai išeiginė, ir tuo pokalbis buvo baigtas", – pasakojo M.Andrijanovas.

Nežinau, ar senutė turi medicininę kortelę, kokie vaistai jai buvo skirti, ar juos galima derinti su kitais medikamentais.

Vyras prisiminė, kad medikė labai atidžiai klausinėjo senolę ne tik apie savijautą, bet ir to, ar ji lankosi pas šeimos gydytoją, ar turi kokius nors medicininius dokumentus, ar važiuotų į ligoninę.

Medikei buvo aišku, kad nieko ypatingo pagyvenusiai moteriai neatsitiko ir iš ligoninės ji būtų netrukus išleista. O ir pati senolė nenorėjo važiuoti į gydymo įstaigą ir pasirašė šios paslaugos atsisakanti.

Pamatavusi kraujospūdį medikė patarė stebėti senolės būklę ir pamaitinti ją šiltu maistu.

Greitosios pagalbos ekipažas pasisiūlė parvežti senolę namo, bet Michailas ir Jekaterina patikino, kad ją pargabens.

Reiškė savo požiūrį

"Iš medikės kalbos supratome, kad Stefanija yra išsekusi, jai reikia priežiūros. Šiltą savanorės atneštą maistą ji valgė taip, lyg būtų savaitę badavusi. Suvalgė lėkštę sriubos, antrąjį patiekalą, atšilo ir pasijuto geriau. Mes esame viso labo savanoriai, turime savo šeimas, vaikus, todėl likti su senute negalime. Šokiravo socialinės darbuotojos atsakas į skambutį, ji sugebėjo pasakyti tik tiek – jai išeiginė, nepasidomėjo, ko mes skambiname. Suprantu, kad kiekvienas dirbantis žmogus turi teisę į poilsio dienas. Bet ar visoje Klaipėdoje nėra jokio budinčio darbuotojo? Ir jei tokio nėra, ar tai normalu? Pasipiktinę tokia tvarka parašėme į "Facebook" kreipimąsi, jame išdėstėme situaciją ir savo požiūrį į ją. Jokių darbuotojos asmens duomenų neatskleidėme. Klaipėdos socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė yra viešas asmuo, ji vadovauja įstaigai, prašėme ją atkreipti dėmesį ir ką nors daryti", – pasakojo M.Andrijanovas.

Pamatę kreipimąsi, žmonės pradėjo reikšti savo požiūrį, ne visi įrašai buvo korektiški, tačiau jie akivaizdžiai rodė žmonių reakciją.

Pirmadienį Klaipėdos socialinės paramos centro "Facebook" paskyroje pasirodė pranešimas, smerkiantis savanorių įrašą.

Pirmadienį Klaipėdos socialinės paramos centro "Facebook" paskyroje pasirodė pranešimas, smerkiantis savanorių įrašą.

Toliau primygtinai teigiama, kad centro darbuotojai dirba tik darbo dienomis, bet ne savaitgaliais.

Be to, toliau išvardyti darbai, kuriuos socialiniai darbuotojai nuveikė S.Širvytės labui.

"Suprantame, kad bendruomenė, tame tarpe gydytoja, norėtų, kad mes dirbtume 24 val. per parą, bet pagalbos į namus paslaugos gali būti teikiamos ne daugiau nei 10 val. per savaitę, darbo dienomis. Centras priima aktyvius klaipėdiečius savanoriauti, todėl norinčius padėti šiai moteriai ar kitiems klaipėdiečiams maloniai prašome ateiti aptarti savanorystės galimybes", – skelbiama centro paskyroje.

Įtaria provokaciją

Telefonu pakalbinta lankomosios priežiūros darbuotoja G.Sidorova pasakojo apsirgusi dar praėjusios savaitės viduryje.

Nepaisant to, ji neėmė nedarbingumo lapelio, o rūpinosi senolės reikalais, lankėsi kartu su ja valdiškose institucijose ir dar labiau pasiligojo.

"Šeštadienį sirgau, visą dieną gulėjau lovoje. Kai man paskambino, buvau išgėrusi vaistų, miegojau. Skambutis mane pažadino, atsiliepiau, nelabai suprasdama, su kuo kalbu. Todėl ir pasakiau, kad man išeiginė ir tai yra tiesa, šeštadienį ir sekmadienį mes dirbti neprivalome. Pokalbis buvo trumpas, į mano pasakymą apie išeiginę mergina tik nusistebėjo, ar aš jai daugiau neturiu ko pasakyti, ir padėjo ragelį. Jeigu senutei buvo iškviesta greitoji, vadinasi, viskas gerai, medikai ja būtų pasirūpinę. Be to, aš manau, kad tai tebuvo provokacija, S.Širvytė keistai elgiasi, tai senatvinės demencijos apraiška. Pavyzdžiui, pavargusi ji gali tiesiog atsisėsti ant šaligatvio bortelio. Galbūt taip ir buvo atsitikę", – kalbėjo lankomosios priežiūros darbuotoja.

G.Sidorova tvirtino, kad senolė negali būti nusilpusi dėl maisto stokos, nes tris kartus per savaitę maltiečiai jai atveža duonos ir bandelių bei sriubos, kurios užtenka dviem dienoms. Ji pati duodanti senolei užpilamų košių, o ir senolė nusiperka parduotuvėje maisto, kokio nori.

Paramos centro darbuotoja tikrai negalavo, tai buvo akivaizdu iš jos kimaus balso ir pokalbį vis nutraukiančio kosulio.

Tačiau tai netrukdė pašnekovei reikšti neigiamą nuostatą apie savanorius ir konkrečiai M.Andrijanovą. Pokalbio metu ji nesidrovėjo vartoti ir stipresnių žodžių.

G.Sidorova įsitikinusi, kad negali susikalbėti su senolei padedančiais žmonėmis todėl, kad jie turi tikslą pašalinti iš posto Klaipėdos socialinės paramos centro vadovę D.Stankaitienę.

Vytauto Petriko nuotr.

Atsakymo, kodėl kas nors turėtų to norėti, socialinė darbuotoja tikino nežinanti.

D.Stankaitienė dar kartą patikino, kad jokio budinčio darbuotojo jos vadovaujamas centras neturi, bet kokią medicininę pagalbą savaitgaliais turėtų teikti medikai.

"Neaišku, kas darbuotojai skambino, juk per telefoną negali pamatyti, ar ten yra greitoji, ar ne. Asmens duomenų apsaugos įstatymas neleidžia teikti žinių apie žmogaus sveikatą ir kalbėti apie kitus asmeninius dalykus. Nežinau, ar būtent todėl darbuotoja taip pasielgė, bet ji padarė viską teisingai", – tvirtino Klaipėdos socialinės paramos centro vadovė.

Neaišku, kas darbuotojai skambino, juk per telefoną negali pamatyti, ar ten yra greitoji, ar ne.

"Trolino" ir koneveikė

Panašu, kad nesantaika tapo gili ir aštri.

D.Stankaitienė suskaičiavo, kad per savaitgalį ji sulaukė daugiau nei 90 asmenų laiškų elektroniniu paštu, trumposiomis žinutėmis ir komentarų savo "Facebook" paskyroje. Moteris tikino, kad jai net grasinta susidorojimu.

Moters artimieji išsiaiškino, kad 43 užrašų autoriai yra vadinamieji troliai, tai yra asmenys, kurie prisijungia prie susiformavusios bendruomenės ir skelbia kurstančias, grubias arba įžeidžiančias žinutes, siekdami išprovokuoti kitų bendruomenės narių emocijas.

Į žodžių karą ne pirmą kartą įsijungė ir socialiniai darbuotojai, viena jų virtualioje diskusijoje nevalstybine kalba kreipėsi į M.Andrijanovą: "Pošol von, bolvan", o tai lietuviškai reikštų: "Eik lauk, liurbi".

D.Stankaitienė teigė mačiusi tokį darbuotojos parašymą ir susirinkimo metu paraginusi nereikšti emocijų netinkamu būdu.

Viešoje centro paskyroje pranešama, kad dėl išpuolių ketinama kreiptis į teisininkus.

Centro vadovė atviravo, kad nesantaika su M.Andrijanovu ir jo suburta grupe savanorių kilo anksčiau, nei jis ėmė padėti S.Širvytei.

Esą konfliktas kilo, kai D.Stankaitienė pareikalavo atsiskaityti apie surinktus neįgalaus žmogaus paramai pinigus, bet tai jau kita, labai paini istorija.

Prisiėmė nuopelnus

Klaipėdos socialinės paramos centro "Facebook" paskyroje pirmadienį paminėta daugybė šios įstaigos darbuotojų S.Širvytės labui nuveiktų darbų. Tačiau jie vardijo tai, ką ir privalo padaryti, nes už tai gauna atlyginimą.

M.Andrijanovas ir kartu su juo gaisro nusiaubtame bute gyvenusia senole besirūpinę žmonės nustebo pamatę, kad ši įstaiga prisiima sau nemažai savanorių nuopelnų.

Mat aprūkusį, šiukšlių prikimštą senolės butą iškuopė savanoriai, jie pasirūpino, kad moteris turėtų tualetą, kol dar neveikė kanalizacija. Jie ne tik išnešė šiukšles, bet ir nuplovė aprūkusias sienas bei lubas, rūpinosi pakeisti vamzdžius, įvesti elektrą, prausė ir maitino senolę.

Savanoriai surado baldų, parūpino senolei lovos patalynę, rūbus, avalynę. Visiškai svetimi, jokio atlygio už tai negaunantys žmonės maitino senolę, kai to nedarė jokia valdiška institucija.

Dėl senatvės sutrikusio suvokimo moteris įsitikinusi, kad niekam nėra skolinga ir nemoka už komunalinius patarnavimus. Užsienyje gyvenantis savanoris siunčia pinigus einamosioms sąskaitoms apmokėti, visu tuo iki šiol rūpinasi ne kas kitas, o M.Andrijanovas.

D.Stankaitienė neslėpė, kad tik su šiuo žmogumi ir grupe su juo dirbančių savanorių esama tokio aštraus konflikto.

Kita vertus, ji pripažino, kad Klaipėdoje nėra kitos tokios grupės, kuri be atlygio savanoriškai imtųsi padėti bedaliams žmonėms.

Svarbiausia – senatvės ir jos atnešamų pokyčių nebijoti, juos priimti išmintingai, o labiausiai galima sau padėti įdėmiau įsiklausant į savo organizmą bei specialistų rekomendacijas.

Ne vien fiziniai negalavimai

Bene dažniausia problema, su kuria susiduria vyresnio amžiaus žmonės – pablogėjusi sveikata ir specifiniai su organizmo senėjimu susiję pokyčiai. Senėjimo procesas paveikia visą organizmą, nervų sistema nėra išimtis. Dažniausiai pasitaikančios nervų sistemos ligos vyresniame amžiuje: Alzheimerio liga, demensija, delyras, Parkinsono liga. Taip pat prie „senatvinių“ ligų priskiriamos ir kaulų-raumenų ligos, pavyzdžiui, raumenų atrofija, osteoporozė ir sąnarių pokyčiai. Vyresniame amžiuje taip pat ima silpti regėjimas bei klausa, padidėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Nemažiau nei fiziniai negalavimai, vyresnis amžius susijęs su psichologiniais asmenybės pokyčiais: depresija, vienatvės ir mirties baime. Netgi slogios mintys kur kas dažniau lanko senjorus. Vieno recepto, kaip nuo to apsisaugoti nėra, tačiau sveikatos specialistai vieningai sutaria – vyresniame amžiuje labai svarbu bendravimas, artimųjų ir draugų palaikymas, žinojimas, kad esi svarbus ir reikalingas.

Vaistai – „iš inercijos“

Nors senjorams specialistų konsultacijų prireikia kiek dažniau nei jaunesnio amžiaus žmonėms, tačiau tai toli gražu nereiškia, kad kiekviena konsultacija turi baigtis naujos vaistų pakuotės atsiradimu namuose. Dažnu atveju užtenka dėmesio, rūpesčio ir atidaus patarimo, kad žmogus pasijaustų geriau.

„Frazė „pasirūpinti sveikata“ skirtingo amžiaus žmonėms reiškia visiškai skirtingus dalykus. Jaunesniems žmonėms labiau būdingi ūminiai negalavimai, tuo tarpu senyvo amžiaus žmonėms dažnai prisideda ir lėtinės ligos. Lėtinių ligų kontrolė iš esmės skiriasi nuo nesunkaus negalavimo gydymo. Su amžiumi neretai keičiasi ir požiūris į vaistų vartojimą“, – pažymėjo „Camelia“ vaistininkė Žydrūnė Muzikevičiūtė.

Pasak jos, vienos didžiausių rizikų senyviems žmonėms – neracionalus vaistų vartojimas bei vaistų derinimo klaidos. „Jei jaunus žmones kartais tenka primygtinai įtikinėti, kad jiems tikrai reikia vartoti vaistus, tai vyresni žmonės patys ateina klausdami, kokių dar „vaistukų“ jie galėtų išgerti. Pasiteiravus, kokius preparatus žmogus jau vartoja, paaiškėja, kad dažnu atveju reikia ne naujų vaistų, bet priešingai – atsisakyti tam tikrų tarpusavyje nederintinų preparatų. Taip atsitinka, nes pacientai užsiima savigyda arba klauso kaimynų, o ne gydytojų ar vaistininkų rekomendacijų“, – vyresnių žmonių vaistų vartojimo įpročius atskleidė vaistininkė.

Specialistės teigimu, norint ne tik didžiausio terapinio efekto, bet ir siekiant sutaupyti, prieš pradedant vartoti vaistus visada reikia pasikonsultuoti su vaistininku, išsamiai papasakoti, kokius vaistus ar preparatus žmogus jau vartoja, kokį poveikį jaučia – idealus variantas, kai pacientas atsineša vartojamų vaistų sąrašą. Turint šią informaciją galima padėti senjorams turėti didžiausią gydymo naudą ir užkirsti kelią gydymo žalai.

„Nepamirškite, kad žmogaus organizmas visų pirma yra vientisas, visos jo sistemos yra glaudžiai susijusios. Todėl vartojant vaistus, vitaminus, mineralus bei maisto papildus reikia žinoti, kad netinkamai gydantis nuo vienų ligų, galite pakenkti kitiems organams ar jų sistemoms ir prisišaukti papildomų problemų“, – reziumavo mažų kainų tinko vaistininkė.

5 maži–dideli patarimai

Judėkite. Nesvarbu, kiek jums metų, – judėkite. Pagal galimybes atlikite specialius fizinius pratimus, kuo daugiau laiko leiskite gryname ore ir venkite ilgai gulėti lovoje ar sėdėti fotelyje.

Laikykitės dienos režimo. Jis svarbus ne tik kūdikiams ir padeda geriau jaustis ir daugiau nuveikti bet kokio amžiaus žmonėms. Stenkitės keltis ir gultis panašiu metu, pirmoje dienos pusėje atlikti svarbiausius ir daugiausia energijos reikalaujančius darbus. Tačiau nepersistenkite! Geriau vieną darbą darykite ilgiau, bet neleiskite sau pervargti – nieko nėra svarbiau už jūsų sveikatą. Būtinai per dieną raskite šiek tiek laiko širdžiai mielai veiklai.

Lavinkite smegenis. Skaityti, spręsti kryžiažodžius ir kitaip lavinti smegenis bei atmintį niekada nevėlu. Tokie iš pažiūros smulkūs, nereikšmingi dalykai padeda išlaikyti šviesų protą, gali padėti užkirsti kelią Alzheimerio bei kitų ligų simptomams.

Socializuokitės. Vienatvė, bendravimo stygius, neturėjimas kam paskambinti ar su kuo susitikti – dažnai yra slogios nuotaikos, liūdesio ir apatijos priežastis. Todėl būtinai susiraskite bendraminčių, kuriuos galite aplankyti ar kurie aplankytų jus. Jei gyvenate ten, kur vyksta vieši, kultūriniai ir dažnai nemokami renginiai – lankykitės juose. Daugelis viešų erdvių, tokių kaip bibliotekos, ar parapijos namai, kultūros centrai – puikiai tinkamos susitikimams ir laiko praleidimui su bendraminčiais.

Juokitės. Skirtingų šalių liaudies išmintis ne veltui sako, kad juokas – vaistas nuo visų ligų. Nuoširdus juokas, kurio metu gaminasi laimės hormonai, stiprinamas imunitetas ir širdis padeda ne tik šviesesnėmis spalvomis pamatyti pasaulį, bet ir gerina savijautą ir sveikatą.

Spalio 1-oji - tarptautinė pagyvenusių žmonių diena. Ta proga Lietuvos statistikos departamentas skelbia pranešimą apie šalies senjorus.

Vyresnio amžiaus žmonių vis daugėja. Prieš dešimtmetį (2005 m. pradžioje) 65 metų ir vyresnio amžiaus gyventojai sudarė 15,8 proc. visų gyventojų, o 2015 m. pradžioje - 18,7 proc. Šių metų pradžioje šalyje gyveno 547,1 tūkst. 65 metų ir vyresnių žmonių, iš jų 149,1 tūkst. (27,3 proc.) buvo 80 metų ir vyresni. 2015 m. pradžioje šalyje gyveno 368 žmonės, kurie buvo sulaukę šimto ir daugiau metų.

Pagyvenusių moterų yra daugiau nei vyrų. 2015 m. pradžioje šalyje 65 metų ir vyresnio amžiaus moterys sudarė 66,4 proc. visų 65 metų ir vyresnių gyventojų. 80 metų ir vyresnio amžiaus moterų buvo 2,7 karto daugiau negu vyrų.

2015 m. pradžioje daugiausia 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių gyveno Ignalinos (26,4 proc. visų savivaldybės gyventojų), Anykščių (25,7 proc.), Varėnos ir Zarasų (po 24 proc.), Lazdijų ir Biržų (po 23,8 proc.), Molėtų (23,7 proc.) rajonų savivaldybėse.

2014 m. 65 metų amžiaus moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 19 metų, vyrų - 14 metų. Per dešimtmetį vidutinė tikėtina 65-mečių gyvenimo trukmė pailgėjo vienais metais.

Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, 2014 m. dirbo 5,7 proc. 65 metų ir vyresnių senjorų. Gyventojų pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo rezultatai parodė, kad 2014 m. 65 metų ir vyresnių asmenų, gyvenančių žemiau skurdo rizikos ribos, dalis siekė 20,1 proc. Šios amžiaus grupės vyrų skurdo rizikos lygis buvo daugiau nei perpus mažesnis nei to paties amžiaus moterų - atitinkamai 11,9 ir 24,3 proc. 2014 m. 33,7 proc. 65 metų ir vyresnių asmenų dėl pinigų stokos negalėjo reguliariai dalyvauti laisvalaikio veikloje, 32,7 - bent dalį nusidėvėjusių drabužių pakeisti naujais (ne dėvėtais), 20,4 - kiekvieną savaitę išleisti nedidelę pinigų sumą sau, 20,8 proc. - bent kartą per mėnesį susitikti su draugais ir (ar) giminaičiais ir pasivaišinti gėrimais ir (ar) valgiais.

Atlikus gyventojų sveikatos statistinis tyrimą paaiškėjo, kad 2014 m. tik 9 proc. 65 metų ir vyresnių gyventojų savo sveikatą vertino labai gerai ir gerai. Vyrai savo sveikatą vertino geriau nei moterys - 10 proc. 65 metų ir vyresnių vyrų savo sveikatą vertino labai gerai ir gerai, taip pat savo sveikatą vertinančių moterų buvo 8 proc.

Ilgalaikių sveikatos problemų turėjo devyni iš dešimties šio amžiaus gyventojų. Daugiau nei trečdalis (34 proc.) 65 metų ir vyresnių gyventojų turėjo kokių nors savipriežiūros sunkumų (37 proc. moterų ir 28 proc. vyrų). 

Vienas iš blogos savijautos ir sveikatos rizikos veiksnių yra per didelis kūno svoris. Kaip parodė sveikatos tyrimo rezultatai, 71 proc. 65 metų ir vyresnių gyventojų turėjo per didelį kūno svorį (73 proc. moterų ir 68 proc. vyrų).

Fizinis aktyvumas yra vienas iš sveikos gyvensenos veiksnių. Įprastai per dieną eina pėsčiomis bent pusvalandį 35 proc. 65 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų (34 proc. moterų ir 38 proc. vyrų), bent pusvalandį važiuoja dviračiu 5 proc. senjorų (4 proc. moterų ir 8 proc. vyrų). 8 proc. 65 metų ir vyresnių gyventojų per dieną mažiausiai 10 min. sportuoja, užsiima kūno rengyba ar aktyvia laisvalaikio veikla.

Vilniuje, Prezidentūroje sekmadienį paminėta pagyvenusių žmonių diena.

Vilniaus gyventojai ir svečiai kartu su aktyviais Lietuvos senjorais Prezidentūros Kolonų salėje dalyvavo šventiniame koncerte, skirtame Tarptautinei pagyvenusių žmonių dienai paminėti.

Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai" Vilniaus bendrijos kolektyvai ir pagyvenusių žmonių poezijos ir romansų klubas „Elena" susirinkusiems svečiams dovanojo dainas, šokius, skaitė poeziją.

Senjorams skirta šventė surengta Prezidentūroje tęsiant atvirų durų renginių ciklą.

Šiandien, spalio 1-ąją, visame pasaulyje minint Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, Maltos ordino pagalbos tarnyba (MOPT) organizuoja renginius senjorams 20-tyje Lietuvos miestų ir miestelių. Planuojamos vakaronės, liaudies muzikos kolektyvų koncertai, o taip pat bus lankomi sergantys senjorai senelių namuose bei ligoninėse, ruošiamos specialios dovanos. MOPT renginiai vyks spalio 1-14 dienomis. 

„Senjorais rūpinamės visus metus, tačiau Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną nutarėme padaryti jiems ypač šventinę. Juk tai žmonės, daug metų dirbę Lietuvai, nusipelnę mūsų kraštui, tačiau dabar daugelis nebeturintys artimųjų, sergantys, sunkiai gyvenantys. Mūsų pareiga padovanoti jiems kiek įmanoma daugiau gerų akimirkų, – sako MOPT prezidentas gyd. Romas Abunevičius. – Pagarba vyresniesiems – kiekvienos visuomenės kertinis pamatas, o mūsų organizacijos misija ir yra visokeriopai skatinti šią pagarbą Lietuvoje. Džiaugiamės, kad Senjorų dienos renginiuose ketina aktyviai dalyvauti ir jaunieji maltiečiai, kuriems tai bus gera pilietiškumo bei žmogiškumo pamoka.“

MOPT projektus, skirtus vienišiems, sunkiai gyvenantiems ir sergantiems senjorams, vykdo 26-iuose Lietuvos miestuose. Geriausiai žinomi tokie projektai, kaip „Maistas ant ratų“, „Socialinė savanoriška globa namuose“, taip pat – Senjorų klubai, veikiantys Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Kaišiadoryse. „Šiuo metu Lietuvoje pastoviai globojame 1224 sunkiai sergančius, vienišus senjorus, tačiau šį skaičių norėtume didinti, – sako MOPT generalinis sekretorius Eitvydas Bingelis. – Todėl ateityje numatome plėsti projektus senjorams ir į kitus miestus, o į jų vykdymą įtraukti daugiau jaunimo.“ Kaip pavyzdį jis išskiria labdaros akciją „Maltiečių sriuba“, skirtą atkreipti visuomenės dėmesį į vienišų senukų padėtį Lietuvoje ir pagalbos jiems reikalingumą. E. Bingelis pabrėžia, kad šių metų akcija jau prasidėjo ir visi geros valios žmonės gali prisidėti prie vienos pažeidžiamiausių visuomenės grupių – senjorų – rūpinimosi. 

Daugiau informacijos apie MOPT projektus seniems žmonėms ir labdaros akciją „Maltiečių sriuba“ galima rasti svetainėje www.maltieciai.lt.