Palangos miesto savivaldybė, pavesdama miesto tvarkymo darbus savo kontroliuojamai bendrovei „Palangos komunalinis ūkis“, absoliučia dauguma atvejų buvo teisi – tai ketvirtadienį konstatavo Konkurencijos taryba, atlikusi tyrimą po gauto privataus juridinio asmens pareiškimo apie galimai pažeistą Konkurencijos įstatymą. Taisytinas tik vienas iš 15 pareiškime nurodytų punktų.

Šis Konkurencijos tarybos sprendimas reiškia, kad iki šiol kurortą prižiūrėję Palangos komunalininkai ir toliau galės atlikti jiems Savivaldybės pavestus miesto tvarkymo darbus bei operatyviai reaguoti į kasdien besikeičiančią situaciją kurorte.

Palangos miesto savivaldybė, kurios pareiga – užtikrinti švarą ir tvarką mieste, visuomet laikėsi nuomonės, geriausiai miesto tvarkymo paslaugas gali teikti ne pelno siekianti privati, o būtent Savivaldybės kontroliuojama įmonė. Palangos kurortas yra specifinis, kuris iš 18 tūkst. gyventojų turinčio miesto, priklausomai nuo metų laiko ar oro sąlygų, per vieną dieną gali virsti šimtatūkstantiniu miestu. Tad miesto tvarkymo darbų apimtys yra kasdien kintančios, priklausomai nuo tuo metu kurorte viešinčių poilsiautojų skaičiaus. Prognozuoti, kiek kartų per dieną rytoj reikės, pavyzdžiui, išvežti atliekas iš paplūdimių, yra neįmanoma, tad išankstinės darbų apimčių sutartys (kokios sudaromos su privačiomis miesto tvarkymo paslaugas teikiančiomis įmonėmis) grėstų chaosu.

Atsižvelgiant į tai bei siekiant užtikrinti tinkamą miesto tvarkymo paslaugų kokybę ir jų nepertraukiamumą kurorte, Savivaldybė dar 2018 m. pabaigoje „Palangos komunaliniam ūkiui“ perdavė Palangos miesto ir teritorijos tvarkymo paslaugas (miesto gatvių priežiūrą, taisymą, barstymą žiemą, valymą ir ženklinimą, kelio ženklų ir šviesoforų įrengimą bei priežiūrą, taip pat – šaligatvių, tiltų, viešųjų erdvių, kapinių, žaliųjų plotų bei želdinių, paplūdimių ir miškelių, visuomeninių tualetų, teritorijų prie daugiabučių tvarkymą, valymą bei priežiūrą, atliekų surinkimą ir tvarkymą, lietaus kanalizacijos bei elektros tinklų eksploatavimą, bendrojo naudojimo teritorijose esančio inventoriaus priežiūrą, kitus darbus – iš viso sutartyje nurodyta 15 punktų). Tačiau dėl to privatus juridinis asmuo, įžvelgęs galimus konkurencingumo pažeidimus, kreipėsi į Konkurencijos tarybą.

Vis dėlto Konkurencijos tarybai atlikus tyrimą (tyrimas tęsėsi daugiau nei dvejus metus) buvo konstatuota, kad absoliuti dauguma (keturiolika iš penkiolikos) sutartyje nurodytų teiktinų paslaugų Vietos savivaldos įstatyme numatytos kaip savivaldybės savarankiškosios funkcijos, ir jos galėjo būti pavestos atlikti „Palangos komunaliniam ūkiui“. Taisytini tik 3 paslaugų įkainiai, paminėti viename iš 15 sutartyje nurodytų punktų – „kitos paslaugos“, prie kurių buvo priskirtos ir Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių pastatų administravimo ir inžinerinių sistemų priežiūros paslaugos, mažos apimties statinio projektavimo paslaugos, būtini neatidėliotini remonto ar tvarkymo darbai bei smulkūs, skubūs taip pat nedidelės apimties pastatų, inžinerinių statinių, lokalizavimo, atstatymo, remonto, griovimo darbai.

Šį punktą Savivaldybė į sutartį buvo įtraukusi atsižvelgdama į tai, kad Palanga yra specifinis kurortas su nenuspėjamais poilsiautojų ir turistų srautais, kai neprognozuotai kyla poreikis skubioms paslaugoms ir darbams. Būtent todėl „Palangos komunaliniam ūkiui“ ir buvo pavestos teikti išimtinai tik Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių pastatų administravimo ir inžinerinių sistemų priežiūros paslaugos, mažos apimties statinio projektavimo paslaugos, būtinų neatidėliotinų remonto ar tvarkymo darbų atlikimas bei smulkūs, skubūs taip pat nedidelės apimties pastatų, inžinerinių statinių, lokalizavimo, atstatymo, remonto, griovimo darbai, kurie bendroje perduotų teikti paslaugų ir darbų apimtyje sudaro labai nereikšmingą dalį. Siekiant užtikrinti, kad minėtos paslaugos nebūtų teikiamos aukštesnėmis nei rinkos kainomis, jų įkainiai buvo sumažinti 20 procentų, palyginti su  įkainiais, nurodytais Juridinių asmenų, fizinių asmenų ir mokslo įstaigų parengtose rekomendacijose dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo.

Mat šiai daugiabučių gyvenamųjų namų valdytojus vienijančiai organizacijai yra kilę įtarimų, neva savivaldybė proteguoja daugiabučius namus prižiūrinčios savo įmonės „Palangos komunalinis ūkis“ interesus ir taip pažeidžia sąžiningos konkurencijos sąlygas.

Kaip pagrindinis to įrodymas pateikiamas faktas, kad pernai iš visų „Palangos komunalinio ūkio“ gautų pajamų 81 procentą sudarė pajamos iš savivaldybės biudžeto už suteiktas paslaugas tvarkant ir prižiūrint savivaldybės teritoriją. Skunde tai vertinama kaip materialinė ir finansinė parama, sudaranti sąlygas sumažinti „Palangos komunalinio ūkio“ vykdomos kitos veiklos nuostolius, kuriuos rinkos sąlygomis bendrovė turėtų padengti savo pačios lėšomis ir prisiimti riziką, ką daro analogiškas paslaugas teikiantis privatus verslas.

Tačiau „Palangos komunalinio ūkio“ pajamos, gautos už suteiktas paslaugas, nėra kokia nors savivaldybės dotacija. Tai miestą tvarkančio „Palangos komunalinio ūkio“ sunkiai užsidirbti pinigai pagal Tarybos patvirtintus paslaugų įkainius, kurie tik nedaug viršija pačių darbų kaštus.

Juk niekas netrukdo ir kitoms daugiabučių administravimu užsiimančioms įmonėms imtis papildomos komercinės veiklos – papildomai teikti, pavyzdžiui, privačių erdvių šienavimo paslaugas ir taip susikurti „materialinę ir finansinę paramą“.

Skunde prisimintas net „Palangos komunaliniam ūkiui“ nuosavybės teise priklausantis pastatas, kurį įmonė valdo net nuo 1995 metų, kai papildoma namų administravimo veikla net nekvepėjo.

Svarbiausia, kad visi šie klausimai buvo kelti prieš 5 metus, kai mūsų savivaldybė jau buvo apskųsta Konkurencijos tarybai. Tačiau tąsyk, sulaukus savivaldybės paaiškinimų, tyrimas net nebuvo pradėtas. Tikiuosi, kad to paties likimo susilauks ir naujas skundas. Juo labiau, kad miesto komunalininkams daugiabučius namus administruoti leidęs 2011 metais Vyriausybės nutarimas, kurio pagrindu parengtas Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas, kaip tik šiai veiklai sukūrė konkurencines sąlygas.

Palangiškiams nereikia priminti, kad prieš 7 metus „Palangos butų ūkis“ administravo visus apie 220 Palangoje tuo metu buvusius daugiabučius namus. Gyventojai skundėsi savivaldybei dėl administratoriaus savivalės, nesiskaitymo su palangiškiais, aukštų remonto darbų kainų.

Kaip tik siekiant sukurti konkurenciją šios veiklos monopolininkui, „Palangos komunalinis ūkis“ įkūrė daugiabučių namų administravimo ir priežiūros padalinį, nes pasikeitus teisės aktams, miesto Taryba savo sprendimu leido bet kuriai įmonei ir net privatiems asmenims administruoti daugiabučius namus.

Dabar teisę tokiai veiklai Palangoje turi net 7 juridiniai ir fiziniai asmenys.

Gyventojų valia iš „Palangos butų ūkio“ daugiabučiai namai pas kitus administratorius iš pradžių pereidavo nedrąsiai. Bet netrukus pasijutus aptarnavimo kokybei tokių gyventojų apsisprendimų nuolat daugėjo.

„Palangos butų ūkis“ juos bandė stabdyti teismais. Teismui buvo apskųsti savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai, kuriais, remiantis visuotiniame susirinkime gyventojų išreikšta valia, beveik 30 namų administruoti buvo paskirtas kitas administratorius.

Šimtai į teismų procesus įtrauktų palangiškių buvo verčiami gaišti laiką ir dalyvauti bylose. Siekdamas šiuos namus kuo ilgiau išlaikyti savo rankose, ieškovas Palangos apylinkės teismo sprendimus aukštesniam teismui skųsdavo net ir po to, kai pirmieji apeliaciniai skundai jau buvo atmesti.

Teismai visose bylose priėmė vienareikšmę išvadą: laisva valia apsispręsdami namo gyventojai turi teisę bet kada pakeisti namo administratorių ir juo pasirinkti bet kurią tokias paslaugas teikiančią įmonę.

Kokį savivaldybės protegavimą įžvelgia Konkurencijos tarybai skundą pateikę Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai, jei administratorius pasirenkamas tik pačių gyventojų valia?

Rūmai savivaldybei priekaištauja, kad esant pakankamam tokią veiklą teikiančių privačių įmonių skaičiui „savivaldybei nėra ir nebuvo pagrindo bei būtinumo imtis priemonių nuo 2012 metų per įmonę „Palangos komunalinis ūkis“ pačiai teikti daugiabučių namų administravimo ir priežiūros paslaugas“.

Pirmiausia, miesto komunalinio ūkio įmonė yra uždaroji akcinė bendrovė ir vadovaudamasi įstatymu, pati nusprendžia kokių papildomų veiklų imtis. Palangos miesto savivaldybė nedaro jokios įtakos gyventojų pasirinkimui, o konkurenciją nulemia ne skundai, o tik gyventojų pasirinkimas, ką neskundžiama nutartimi konstatavo ir teismai.

Pasitraukė iš posto

V.Misikonis iš einamų pareigų pasitraukė ir šiuo metu kurorto komunalininkų įmonėje dirba tik vadybininku. Teismo sprendimas kol kas nėra įsiteisėjęs, V.Misikonis gali jį skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.

"Taip, sprendimą skųsiu. Viskas dar nėra pasibaigę. Tačiau tai nėra man maloni istorija. Aš nebesu direktorius. Pasitraukiau iš visų vadovo postų, kad ateityje nebūtų nemalonių situacijų", – paaiškino V.Misikonis.

Grėsė iki 10 metų

V.Misikonis buvo kaltinamas pagal tris baudžiamojo kodekso straipsnius. Už didelės vertės turto pasisavinimą apgaulės būdu jam grėsė iki 10 metų nelaisvės.

Taip pat V.Misikonis buvo teisiamas už apgaulingą apskaitos tvarkymą ir sukčiavimą.

V.Misikonis dienraščiui aiškino, kad nemalonumai su teisėsauga jam prasidėjo dėl to, kad jis per daug pasikliovė kitais įmonės darbuotojais.

"Per daug pasitikėjau žmonėmis. Aš Lietuvoje nedirbau, o tik buvau akcininkas, tačiau likau kaltas. Pasirodo, ir akcininkams yra atsakomybė. Man nėra malonu komentuoti visus šiuos dalykus", – tikino palangiškis.

Tačiau teismo posėdyje liudininkai teigė, kad V.Misikonis buvo ne tik akcininkas, bet ir faktinis įmonės vadovas.

Sudomino fiktyvūs sandoriai

Tyrėjų surinkti duomenys rodo, kad įmonėje nuo 2010 iki 2012 metų buvo užfiksuoti 26 atvejai, kai gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registruose užregistruotas prekių ir paslaugų įsigijimas iš viso už 371 386,76 Lt (107 561 Eur), o pagrindžiančių dokumentų, pagal kuriuos galima būtų nustatyti ūkinių operacijų tapatumą, nėra.

Tyrimo duomenimis, V.Misikonio vadovaujamoje įmonėje atskleisti 39 atvejai, kai avansinėse apyskaitose užregistruoti atsiskaitymai su ūkio subjektais iš viso už 295 221,88 Lt (85 502,16 Eur) sumą, tačiau neaptikta jokių apskaitos dokumentų duomenų, leidžiančių nustatyti ūkinių operacijų tapatumą.

Tarp daugybės įrodymų yra ir tai, kaip įmonė mokėjo įvairioms akcinėms bendrovėms už neva suteiktas paslaugas, tačiau šios operacijos apmokėjimo dokumentais nepagrįstos. Iš viso tokioms įmonėms sumokėta apie 17 tūkst. eurų.

Ieškinys – 147,6 tūkst. eurų

Kadangi kaltinamasis metinėse pelno mokesčio deklaracijose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pelną, įmonės naudai ir interesams apgaule buvo panaikinta turtinė prievolė sumokėti per 23 tūkst. pridėtinės vertės ir beveik 25 tūkst. eurų pelno mokesčio.

Liepos 4-ąją paskelbtas teismo sprendimas gali būti skundžiamas per 20 dienų.

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Violeta Miliuvienė savo sprendime paliko nenagrinėtą civilinės ieškovės bankrutavusios įmonės 147,6 tūkst. eurų ieškinį.

"Visi su civiliniu ieškiniu susiję dokumentai, esantys baudžiamojoje byloje, civiliniam ieškovui pareikalavus turi būti perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui", – savo sprendime pažymi teisėja.

Palangos komunaliniame ūkyje – mįslėmis dvelkiančios istorijos dėl žaliųjų atliekų tvarkymo. Paaiškėjo, kad nuo praėjusių metų visi kurorte sugrėbti lapai buvo kaupiami prie vandens karjero. Vietiniai ėmė įtarinėti, kad lapus bus ketinama paslėpti po gruntu, kad tik už jų kompostavimą savivaldybės įmonei netektų mokėti įspūdingų sumų.

Ant kranto – puvėsiai

Važiuojant Palangos oro uosto link, kelio dešinėje esančio Kunigiškių karjero teritorija senokai yra virtusi lapų kaupykla.

Lapai tręšta nuo rudens, tad tikėtina, kad po įspūdinga krūva į gruntą sunkiasi pūvančių lapų skystis.

Vietos gyventojai, apėję krūvą iš visų pusių, ėmė kelti klausimą, kodėl lapai sukrauti prie vandens ir ar neužterš jo puvėsiais?

"Man net atrodo, kad, tvarkant karjero šlaitą, mėginama palaidoti lapus po grunto sluoksniu. Kad nereikėtų sukti galvos, kur juos dėti", – pastebėjo dienraščiui atsiųstų nuotraukų autorius.

Kartą jau nubaudė

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros vedėja Ramunė Lukaševičienė tikino, kad įmonė Palangos komunalinis ūkis jau bausta už tokį lapų laikymą.

"Palangos miesto agentūra 2015 metais, atliekant įmonės Palangos komunalinio ūkio eksploatuojamo Kunigiškių žvyro ir smėlio karjero patikrinimą, nustatė, kad bendrovė neteisėtai vežė ir kompostavo biologiškai suyrančias atliekas – lapus, žolę. Buvo duotas privalomasis nurodymas šias atliekas išvežti ir perduoti atliekų tvarkytojui, tačiau įmonė šio privalomojo nurodymo reikalavimo laiku neįvykdė", – tikino R.Lukaševičienė.

Po paskirtos administracinės baudos bendrovei buvo duotas pakartotinis privalomasis nurodymas, kurio reikalavimų įvykdymo terminas šiandien nėra pasibaigęs.

Už privalomojo nurodymo reikalavimų neįvykdymą laiku numatyta bauda pareigūnams – nuo 289 iki 579 eurų.

Už pareigūno pakartotinio privalomojo nurodymo nevykdymą gresia bauda nuo 579 iki 2 027 eurų arba nušalinimas nuo darbo, pareigų.

Administracines bylas dėl pakartotinai duoto privalomojo nurodymo reikalavimų nevykdymo nagrinėja ir administracines nuobaudas skiria rajono apylinkės teismas.

Viskas dėl pinigų

Paaiškėjo, kad čia pūva 700–800 tonų sugrėbtų lapų. Kodėl žaliosios atliekos suvežtos čia, o ne sukrautos kompostavimo aikštelėje, mėgino aiškintis ką tik į įmonės Palangos komunalinio ūkio vadovo kėdę sugrįžęs Konstantinas Skierus.

"Bėda ta, kad Palangoje mes išvežame visus lapus, tiek komunalininkų sugrėbtus, tiek gyventojų. Kituose miestuose yra griežtesnė tvarka. Negaliu atsakyti už buvusį įmonės vadovą, kodėl taip buvo padaryta, bet lapus suvežė čia", – pripažino K.Skierus.

Palangos komunalininkų vadas prisiekinėjo, kad lapų užkasti niekas neketino. Apžiūrėjęs nuotraukas ir išvydęs, jog dalis jų, panašu, jau užversta atvežtiniu gruntu, suskubo pats apžiūrėti įvykio vietą.

"Dar šiandien pradėjo dirbti didžiulis ekskavatorius. Apžiūrėjau, nebuvo užkasti lapai, ten augalija sužėlusi. Teisingą žmogus, kuris fotografavo, pastabą padarė. Privers susitvarkyti", – grįžęs iš karjerų kalbėjo K.Skierus.

Įmonės vadovas prisipažino, dėl kokios priežasties vis buvo delsiama imtis tvarkyti lapus.

"Iki šiol nebuvo susitarta su Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centru. Mes, kaip įmonė, nebuvome įtraukti į žaliųjų atliekų surinkėjų ir vežėjų sąrašą. Pagalvokite, vartų mokestis yra 36 eurai už toną. Į vieną mašiną telpa keturios tonos", – kalbėjo K.Skierus.

Teks pakloti tūkstančius

Vadinasi, už vieną lapų pilną sunkvežimį įmonei tektų mokėti 144 eurus. O už visas 700–800 tonų lapų reikėtų sumokėti 28,8 tūkst. eurų.

K.Skierus tikino, kad padėtį jau bando pagerinti, o praėjusios savaitės ketvirtadienį ir penktadienį jau gabeno papuvusius lapus į Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) aikštelę Joskauduose.

"Per savaitę išvežėme apie 100 tonų. Atliekų turėtojai privalo žaliąsias nugabenti į tokias specializuotas aikšteles. Nekarkite visų velnių ant buvusio pavaduotojo. Taip išėjo", – kalbėjo K.Skierus.

K.Skierus turėjo omenyje tai, kad pusmetį įmonei vadovavo šiuo metu pavaduotoju tapęs Vidas Misikonis.

"Jis kuruos autobusų stotį ir laidojimo namus", – tikino K.Skierus.

Pripažino: melavo viešai

Paklausus, kaip ką tik į pareigas sugrįžęs K.Skierus vertina tą faktą, kad buvęs įmonės vadovas viešai apsimelavo, dienraščiui teikdamas komentarą, K.Skierus mėgino taisyti padėtį.

"Žurnalistui gali meluoti tik vieną sykį. Jei pamelavai, santykius susigadinai su žurnalistais dešimčiai metų", – rėžė K.Skierus.

Dienraštis rašė, kad Palangoje, Ligoninės gatvėje, gyventojai užfiksavo didžiulę medžių šakų krūvą, kuri sukrauta ant valstybinės žemės ("Dėl šakų aikštelėje – keisti detektyvai", "Klaipėda", 2016 04 01).

Tada žurnalistams V.Misikonis teigė, kad šios šakos nepriklauso komunalininkams, o tai esą yra Palangos girininkijos turtas.

Paaiškėjus, jog viešai buvo teigiama netiesa, K.Skierus patikino, kad šakos tikrai komunalininkų ir artimiausiu metu bus susmulkintos biokuro gamybai.

Pavaduotojui – baudžiamoji byla

Pasiteiravus, kaip įmonės vadovas vertina tą faktą, kad pavaduotoju paskirtas V.Misikonis netrukus sės į teisiamųjų suolą dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos iškeltos baudžiamosios bylos, K.Skierus pripažino, kad jam tai yra naujiena, nors nuogirdų apie tai esą būta.

V.Misikoniui baudžiamojoje byloje pateikti kaltinimai dėl sukčiavimo stambiu mastu, turto pasisavinimo stambiu mastu ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Vienoje privačioje bendrovėje anksčiau dirbęs V.Misikonis į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos akiratį pateko dėl 43,4 tūkst. eurų PVM slėpimo. Įmonės vadovas kaltinamas pasisavinęs 155 tūkst. eurų įmonės lėšų. Tačiau, kol teisme tai neįrodyta, darbuotojas negali būti laikomas kaltu. Teismas šią bylą turėtų atversti šiandien.

Teismų maratonas gresia ne tik V.Misikoniui.

Remiantis STT surinktais faktais, ir K.Skierui buvo iškelta byla. Palangos apylinkės teismas šių metų vasarį priėmė nutartį, kurioje sprendimas grindžiamas Baudžiamojo kodekso 37-uoju straipsniu.

Teismas nepanaikino Baudžiamojo kodekso 222 straipsnyje numatytų veikų – apgaulingo apskaitos tvarkymo, tik vadovaudamasis teisės aktu atleido nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, nes K.Skierus buvo atlyginęs įmonei padarytą žalą.

Tačiau ši nutartis yra apskųsta Klaipėdos apygardos teismui.

Nesikreipė dėl pažymos

Paaiškėjo dar įdomesnių faktų, bylojančių apie tam tikrą Palangos valdžios požiūrį. Prieš paskiriant K.Skierų į pareigas, nebuvo kreiptasi į specialiąsias tarnybas dėl pažymos apie kandidatą.

Įmonės Palangos komunalinio ūkio stebėtojų tarybos pirmininkas Mindaugas Skritulskas aiškino, kad ši įmonė yra uždara akcinė bendrovė, todėl jai esą netaikoma prievolė kreiptis dėl specialiųjų tarnybų pažymos.

"Jis nėra valstybės tarnautojas, tik vadovas", – kalbėjo M.Skritulskas.

Ar savivaldybė buvo teisi ir ar nėra padarytas pažeidimas, teks išsiaiškinti specialistams.

Regi mistinius užsakovus

Tačiau perklausus, ar Palangos savivaldybė nėra pagrindinė šios įmonės akcininkė, M.Skritulskas tikino, kad ši įmonė nėra valstybės ar savivaldybės įmonė, statusas jos yra kitoks, nors ir priklauso savivaldybei.

"O tas asmuo nėra pripažintas kaltu, teismas jį išteisino. Žmogus yra nekaltas, kol kitaip nepripažino teismas. Nušalinimas nuo pareigų yra panaikintas teismo sprendimu", – paaiškino M.Skritulskas.

Stebėtojų tarybos pirmininkas teigė, kad K.Skieraus kandidatūra buvo pasirinkta dėl praktinių sumetimų, nes artėja turizmo sezonas.

Paklausus, kaip stebėtojų tarybos pirmininkas vertina tą faktą, kad buvęs įmonės Palangos komunalinio ūkio vadovas V.Misikonis žurnalistams sakė netiesą dėl įmonės suvežtų šakų, M.Skritulskas pareiškė, kad laikraščių neskaito.

"Neskaičiau ir negaliu komentuoti. Ar aš, stebėtojų tarybos narys, turiu aiškintis, kur kokios tai šakos? Apsimelavo ar neapsimelavo, čia reikia įrodyti. Pagalvokime, gal tai įdomu tik jūsų straipsnio užsakovui?" – mįslingai pareiškė M.Skritulskas, matyt, kurdamas dar vieną sąmokslo teoriją.

Palangos meras Šarūnas Vaitkus per pavaldinius perdavė, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia, prižiūri veiklą bendrovės stebėtojų taryba. Palangos miesto savivaldybė įmonės Palangos komunalinio ūkio vadovo rinkimų ir atšaukimų procedūroje esą nedalyvauja.

Įmonei "Palangos komunalinis ūkis" ilgą laiką vadovavęs ir, kurorto vadovų įsitikinimu, miestą pagražinęs Konstantinas Skierus prieš kelias dienas atsisveikino su pavaldiniais ir bendradarbiais. Bemaž metus paskui šį vyrą besivelkantis įtarimų šleifas, panašu, pagreitino šį apsisprendimą.

Liudijo pavaldiniai

Apie tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai ėmėsi K.Skieraus darbo tikrinimo ir metė jam įtarimus, tapo viešai žinoma praėjusių metų spalį.

Tada buvo ką tik garsiai nuskambėjusi istorija, susijusi su Visagino savivaldybės mere Dalia Štraupaite, įtariama piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi.

Pernai rudenį kalbėta, esą ir K.Skierus susitepęs panašiais darbais, tai yra, įmonės darbininkai dirbo jo paties ūkyje, o alga jiems buvo mokama iš įmonės biudžeto.

Skirtingai nei Rytų Lietuvoje, pajūryje tokių įtarimų sulaukęs įmonės vadovas nuo pareigų nebuvo nušalintas, jis dirbo tą patį darbą – vadovavo bendrovei "Palangos komunalinis ūkis", kurios akcijas valdo Palangos savivaldybė.

Pareigūnai išsivežė įmonės dokumentus į Klaipėdą, kur STT tyrėjai aiškinosi galimus K.Skieraus nusižengimus įstatymui.

Į apklausas buvo kviečiami bendrovės darbininkai. Jie buvo klausinėjami, ar kada dirbo direktoriaus namuose bei ūkyje darbo metu, kas už tą laiką jiems mokėjo atlyginimą.

Panašių dalykų klausta ir tiesioginių K.Skieraus vadovų.

Pernai spalį kalbinamas K.Skierus teigė neabejojantis, jog netrukus, kai tik pareigūnai išstudijuos paimtus dokumentus, įsitikins, kad jokios žalos niekam nepadaryta, jis pats naudos neturėjo, todėl įtarimai bus panaikinti.

Tada vyras apgailestavo tik dėl vieno – dėmę nuo jo gero vardo nebus lengva nuplauti ir svarstė, kiek laiko gali prireikti tikrajai tiesai išaiškinti.

Dalį įtarimų panaikino

Netrukus sukaks metai nuo tyrimo pradžios. Panašu, kad K.Skieraus nuogąstavimai pildosi. Vis dar neaišku, kada tyrimas bus baigtas.

Tiesa, gegužės mėnesį kai kas esminio įvyko.

Pasak STT tyrėjų, dalis įtarimų buvo atšaukti. Nuo pavasario K.Skierus įtariamas tik vienu nusikaltimu – apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu.

Už šį nusikaltimą Baudžiamasis kodeksas numato bausmę nuo baudos bei arešto iki laisvės atėmimo ketveriems metams. Bausmės dydis priklauso nuo kaltinamo žmogaus asmens, žalos dydžio bei jo paties pozicijos.

Panašu, kad ikiteisminis tyrimas artėja prie pabaigos.

Bylos tyrimą kuruojantis Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Vitalijus Gulenkovas atostogauja.

Jo tiesioginis viršininkas, skyriaus vyriausiasis prokuroras Jevgenijus Michailovskis buvo itin lakoniškas. Jis tikino, kad ikiteisminis tyrimas tebevyksta ir patvirtino, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo rugpjūčio 10 d. sprendimu K.Skierus nušalintas nuo pareigų pusei metų.

Paprastai tokia griežta priemonė skiriama ikiteisminio tyrimo pradžioje, ja siekiama apsaugoti liudytojus nuo galimo poveikio, kad nusikaltimas būtų ištirtas kaip galima greičiau ir nešališkiau, be to, taip siekiama užkirsti kelią naujų nusikaltimų darymui.

Nušalinimas nuo pareigų reiškia, kad žmogus nurodytą laiką negaus algos. O norėdamas išsaugoti galimybę nemokamai gydytis, pats turės sumokėti privalomąjį sveikatos draudimo mokestį.

Gavo išeitinę pašalpą

Nelaukęs, kol sprendimas nušalinti nuo pareigų įsiteisės, nemažai metų vadovavęs bendrovei K.Skierus paprašė nutraukti darbo santykius šalių susitarimu.

Dabar jo nušalinimas nuo tarnybos labiau primena formalumą, nes prašymą išleisti į pensiją bendrovės direktorius parašė dar prieš tai, kai buvo informuotas apie šį teismo sprendimą.

Tiesa, prieš tai jo gynėjas advokatas Petras Žekys surašė dokumentą Klaipėdos apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti nušalinimą nuo pareigų.

Šį prašymą teismas gavo paskutiniąją rugpjūčio dieną, o nagrinėti ketina rugsėjo pabaigoje.

Pats tokio apsisprendimo nesieja su nušalinimu nuo pareigų.

"Išėjau savo noru ir apie tai galvojau jau seniai. Dar gegužę Palangos savivaldybės administracijai buvau užsiminęs, kad šis sezonas man – paskutinis, kai jis pasibaigs, pasitrauksiu. Taip nusprendžiau todėl, kad naujam sezonui įmonė turi pradėti ruoštis vos tik pasibaigus senajam. Kovo mėnesį sulaukiau pensinio amžiaus, dabar man – 63-eji. Jei dirbčiau iki pavasario ir tik tada išeičiau, įmonei būtų šokas, sezonas būtų sužlugdytas. Būtent todėl dabar išeinu, kai įmonė yra geroje padėtyje", – tikino K.Skierus.

Bendrovės direktorius gavo keturių algų dydžio išeitinę išmoką, tiek, kiek priklausė pagal įstatymą aštuonerius su puse metų dirbusiam žmogui.

K.Skierus yra ir Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys.

Nesusigaudo, ar yra įtariamas

"Visi įtarimai, kurie man buvo pateikti, gegužės 19 d. buvo prokuroro nutarimu panaikinti. Tada buvau kaltinamas piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu", – vakar tvirtino K.Skierus.

Detalizuodamas panaikintus kaltinimus vyras paaiškino, buvęs įtariamas naudojęs įmonės resursus savo reikmėms.

Įtarimų dar neatsikratęs vyras tikino, kad šiuo tyrimu jam buvo padaryta didelė moralinė žala. Ar bandys dėl to ateityje bylinėtis, vakar K.Skierus dar nebuvo apsisprendęs.

"Šios žalos padarinys ir yra tai, kad šiandien nebedirbu. Kol kas tiesiog ilsėsiuosi. Buvo labai sunkus sezonas, turėjau nemažai problemų, dabar jas išsprendžiau, noriu pailsėti ir viską užmiršti. Dabar esu ramus kaip belgas", – atviravo K.Skierus.

Jis prasitarė žinąs, kaip gimė prieš jį nukreiptas tyrimas. Vienas įmonės darbuotojas girtaudavo darbe, vogė degalus ir todėl buvo atleistas. Būtent šis žmogus parašė skundą, kuriame teigta, jog K.Skierus darbo metu bendrovės darbininkus verčia dirbti savo namuose. Tiesa, vėliau šių įtarimų buvo atsisakyta.

"Svarbiausia, kad aš jį ištempiau iš alkoholizmo liūno. Jis dirbo 12 metų, padėjau jam pakilti ir vėl tapti žmogumi. Bet paskui jis ėmė piktnaudžiauti mano gerumu, parašė skundą, kurio rezultatą šiandien turiu. Nesu kerštingas, susitinkame, pasisveikiname kaip niekur nieko. Jis net gyrėsi kai kuriems žmonėms tuo, ką padarė. Bet tai jo reikalas, jam neišėjo įrodyti, ką sakė. Žinojau, kad tai yra asmeninės sąskaitos, todėl bandžiau nekreipti dėmesio, stengiausi laikytis", – atviravo K.Skierus.

Penktadienį kalbinamas žurnalistų jis užsiminė, kad įmonėje atsitiko nelaimė. Vakar vyras paaiškino, jog tądien pranešė savo pavaldiniams išeinąs iš darbo, tai ir buvusi toji nelaimė. Nemažai metų drauge dirbę žmonės esą žinojo apie vadovo pasiryžimą išeiti, bet nemanė, kad tai atsitiks taip greitai. Būta raginimų neskubėti.

Dabar bendrovei vadovauja K.Skieraus pavaduotojas, autobusų stoties direktorius Vidas Misiukonis.

Negailėjo pagyrų

Atrodo, kad STT ir prokuratūros pareigūnams viskas atrodo kiek kitaip. Matyt, jų surašyti motyvai nušalinti K.Skierų nuo pareigų buvo argumentuoti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas šį prašymą patenkino.

STT tyrėja kreipėsi į Palangos savivaldybę ragindama pateikti K.Skierui ieškinį dėl padarytos žalos, kuri sudarė per tūkstantį litų.

Tačiau savivaldybė tokio ieškinio neteikė.

Vakar pakalbintas bendrovės "Palangos komunalinis ūkis" stebėtojų tarybos pirmininkas Mindaugas Skritulskas patikino, kad K.Skierus nurodytą sumą padengė iš savo lėšų, todėl teikti ieškinį nebuvę pagrindo.

"K.Skieraus darbą vertinčiau stipriu devynetu. Jam atėjus į įmonę, Palangoje įvyko milžiniški pasikeitimai. Įmonė žymiai praplėtė savo veiklos sritis. Iki tol ji tik tvarkė miestą. Vadovaujant K.Skierui, imtasi administruoti autobusų stotį, laidojimo namus, dabar bendrovė administruoja ir daugiabučius namus, pradėta jų renovacija. Mano akimis, vadovas susitvarkė su taip smarkiai išsiplėtusia įmonės veikla", – komentavo M.Skritulskas.

Būdamas Klaipėdos apskrities teritorinės darbo biržos vadovas M.Skritulskas patikino, jog darbo rinkoje tokie specialistai nesimėto ir pažymėjo šio žmogaus gebėjimą susitvarkyti su užduotimis bei organizuotumą.

"Ši situacija kelia klausimų – negi valstybėje pati didžiausia problema yra įtarimai padarius nusikalstamą veiką, kuria padaryta tūkstančio litų žala? Tai primena vištos vagystės prilyginimą didžiausiai nuodėmei. Juo labiau jog žmogus kompensavo tą žalą, kad ši tema nebūtų toliau vystoma", – svarstė M.Skritulskas.

Specialiųjų tyrimų tarnyba dėl piktnaudžiavimo tarnyba išnaudojant savo įmonės darbuotojus įtarimus pareiškė „Palangos komunalinio ūkio“ direktoriui Konstantinui Skierui, rašo „Lietuvos rytas“.

STT įtarimų kilo gavus skundą, jog K.Skieraus namuose Kretingoje ir sodyboje Plateliuose darbo valandomis talkina jo vadovaujamo „Palangos komunalinio ūkio“ darbuotojai. Pats K.Skierus buvo apklaustas, po apklausos paleistas, jam pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba.

STT taip pat nustatė, kad kai kuriems darbams buvo naudojama įmonės technika.

Pats K.Skierus dienraščiui pripažino, kad jo namuose ir sodyboje dirbo trys jam pavaldūs kretingiškiai, tačiau tai jie esą daro po darbo valandų, taip pat per poilsio ir švenčių dienas. Savo pavaldiniams K.Skierus esą už darbus moka iš savo kišenės po 50 litų.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai įtaria įmonės „Palangos komunalinis ūkis“ vadovą piktnaudžiavimu tarnyba.

Antradienį pareigūnai užgriuvo į šios įmonės vadovo Konstantino Skieraus kabinetą ir išsivežė jį apklausai į Klaipėdą.

K. Skierus nebuvo surakintas antrankiais ir po apklausos grįžo į Palangą. Nors jam pateikti įtarimai, nuo tarnybos įmonės viršininkas nenušalintas. Bylos tyrėjai paėmė dokumentus. Jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Neoficialiais duomenimis, K. Skierui mesti įtarimai primena kaltinimus Ignalinos rajono merei.

Esama duomenų, kad K. Skierus įmonės darbininkus pasiuntė dirbti į objektą, kuriame jiems nepriklausytų darbuotis. STT pareigūnai juos apklausė kaip liudininkus.

Paklaustas, ar tiesa, kad yra įtariamas nusikaltimu, K. Skierus nenuslėpė šio fakto: „Visko būna šiame gyvenime. Man pačiam tai labai skaudu. Esu įtariamas, bet darbininkai dirbo ne mano asmeniniams ūkyje, ir aš iš to jokios naudos neturėjau. Manau, viskas išaiškės, kai jie įsigilins į dokumentus. Dėmę uždėti neužtrunka, tik reikia labai daug laiko ją nuplauti. Gali būti, kad tiesa išaiškės ne taip greitai, kaip norėtųsi“.

Įmonės „Palangos komunalinis ūkis“ vadovas yra ir politikas, priklauso Socialdemokratų partijai. K. Skierus mano, kad šie įtarimai susiję su politine kova bei artėjančiais rinkimais.