Praeiviai Palangoje papasakojo apie orą, kainas ir pramogas.

„Buvome prie jūros, buvome parke, pasivažinėjome su paspirtuku, buvo labai smagu. Oras nesutrukdė, yra daug visokių pramogų. Kainos nėra labai žemos. Reikia turėti pinigų, ypač, kai turi mažų vaikų“, – įspūdžiais dalijosi poilsiautoja Julija iš Kauno.

„Atėjome ant liepto pasivaikščioti, o vėliau eisime prie jūros. Kiekvieną kartą filmuojame, fotografuojame jūra ir kiekvieną kartą ji gaunasi skirtinga. Mūsų pagrindinės pramogos tai pušynas, jūra. Kavinių ir taip mieste visur pilna, o jūros nėra. Kainos parodytos iškabose tikrai nemenkos, nedžiugina ir nevilioja“, – kalbėjo poilsiautojų pora.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Matėme, kad oras nebus labai geras, bet vis tiek nusprendėme atvažiuoti dienai su vaikučiais. Papramogausim, pabūsim ir važiuosim namo. Restorane nebuvome dar, tai negalime pasakyti, kaip kainos, tačiau pramogų kainos visai normalios“, – teigė poilsiautojų šeima iš Radviliškio.

J. Basanavičiaus gatvėje kone kas antras žmogus valgo vaflius, sakoma, tai – Palangos klasika. O kaip sekasi prekyba?

„Prekyba visai gerai sekasi šią vasarą, geriau nei praeitais metais. Žmonės perka kiekvieną dieną, nesvarbu, ar saulėta, ar apsiniaukę. Ne tik vaikai, bet ir suaugę perka“, – dalijosi pardavėja.

Pramogų J. Basanavičiaus gatvėje yra daug ir visokių. Tiro pardavėjas Rokas pasakojo, kad žmonės mėgsta pašaudyti ir kad dažnai laimi prizų. Kai oras apniukęs, jis sulaukia daugiau klientų, mat niekas neina į paplūdimį.

Palangos verslininkė Rūta Sakalauskienė papasakojo plačiau, kaip sekasi verslui Palangoje.

– Jau birželis, liepa pasibaigė. Praeitais metais daug kas sakė, kad buvo bloga vasara. O šiais metais kaip?

Kainas kėlėme iki 10 proc. Viso alkoholio kainas pakėlėme šiek tiek.

– Dažniausiai žurnalistai nori išgirsti, kaip verkia Palangos verslininkai. Ir iš tiesų mes turime dėl ko paverkti, bet visada reikia laukti sezono pabaigos. Lietuviškos vasaros yra permainingos – vienas mėnesis geresnis, kitas blogesnis. Vasara banguota, bet gale mes vis tiek kažkiek uždirbame, žiemai pasitaupom atsargų. Birželis nelepino, mažiau žmonių. Liepa neblogai, buvo čia ralis pas mus. Jūros šventė Klaipėdoje, tiek ralis Palangoje yra ypatingos dienos, kai mes uždirbame tikrai daug. Visi laimingi, niekas nesiskundžia – nei dėl kainų per didelių, nei dėl nieko. Tik ateina paprastos savaitės dienos ir turim galvoti, kaip tuos žmones suvilioti, nes jų yra mažiau, jaučiasi, kad taupo, renkasi paprastesnius patiekalus. Jeigu yra labai geras, tada žmonės sėdi pliaže, o mes vėl be darbo ir tik vakare sueina. Jei blogas oras, tikimės ir dieną kažkiek žmonių.

– Ar koregavote patiekalus, meniu pagal kainas, nes infliacija visą Lietuvą paveikė?

– Žinoma, kad koregavom. Kainas kėlėme iki 10 proc. Viso alkoholio kainas pakėlėme šiek tiek. Rudenį mažinsime, nes neturėsime galimybių išlaikyti tokias kainas. Bet ir atlyginimai turbūt mažės.

Privačius būstus Palangoje nuomojantys konstatuoja – per Jonines kurortas – perpildytas žmonių.

„Užsakinėja žmonės iš anksto. Seniau spontaniškai sugalvodavo važiuoti, dabar iš anksto užsisako“, – kalbėjo būsto nuomotojas Edas Balkaitis.

Ir viešbučių bei svečių namų savininkai tvirtina tą patį.

Seniau spontaniškai sugalvodavo važiuoti, dabar iš anksto užsisako.

„Joninėms ne tik, kad gausu, labai gausu. Mes esame labai patenkinti, nes tikrai ilgą laiką nebuvo (poilsiautojų – red. past.). Gegužis buvo šaltas ir birželis, deja, tik šioks toks“, – teigė „Astos vilos“ savininkė Irena Švanienė.

Į Palangą suplūdo ir tie, kurie čia turi antrąjį būstą. Sako, net daugiau nei įprasta autobusu į kurortą važiavo. Ypač gausu kauniečių.

Kai kurie būstus nuomojantys atviri – atvykusiems reikia plačiau piniginę atverti.

„Pas mus nelabai, nes mes turime daug užsakymų iš senų klientų. Tai kažkur 40–50 proc. didėja, bet čia tik dviem naktims, o paskui vėl viskas stoja į vietas“, – sakė E. Balkaitis.

Kiti aiškina, kad kainos kurorte nesikandžioja, bent jau pas privatininkus.

„Apytiksliai pasakysiu, jei dvivietis (kambarys – red. past.) privačiame sektoriuje 60–70 eurų, tai liepos mėnesį plius 10 eurų. Tai nėra ženklus didėjimas“, – kainas Palangoje komentavo I. Švalnienė.

Bet yra ir įspūdingų nakvynės kainų. Trys naktys gali kainuoti ir per 1 800 eurų.

Kai kurie poilsiautojai sako turintys tokią tradiciją per Jonines atvykti į kurortą ir žino, kad norint išlošti, nakvynę reikia užsisakyti iš anksto.

„Patogu su mažu vaiku, niekur skristi nereikia. Prie pat jūros išsinuomojome kotedžą, tai labai gerai. Užsirezervavome jau praeitais metais – ir pigiau, ir paprasčiau“, – dalinosi poilsiautojas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Jaunimas išvažiuoja ten, kur dar šiltesni orai, o man jau užteks. Atvažiavome švęsti mano 80-metį“, – sakė Basanavičiaus gatvėje kalbinta moteris.

„Tos jūros pasiilgstam, pušyno ošimo, gryno oro. Norisi kartais nuo kasdienybės atsiplėšti ir į šurmulį patekti“, – kalbėjo kita poilsiautoja.

Joninių savaitgalis – labai aktyvaus vasaros sezono pradžia.

Maisto kainomis poilsiautojai nesiskundžia. Tikina, kad taupant galima ir patiems pasigaminti, o kavinių darbuotojai sako, kad kainos – pagal kišenę. Dienos pietus galima suvalgyti ir už 6 eurus arba tik kepsnį už 18 eurų. 

Kad Palangoje tiek žmonių, turizmo specialistai nesistebi – juos ir geri orai atviliojo, ir ilgasis savaitgalis, ir renginių kurorte gausa.

„Joninių savaitgalis, o dar kai jis tampa ir ilguoju savaitgaliu, tai tikrai žmonės pasinaudoja proga, pasiplanuoja savo ilgesnes dar atostogas. Mes jau turime tokią tradiciją, kad Joninių savaitgalis – labai aktyvaus vasaros sezono pradžia“, – teigė turizmo informacijos centro vadovė Rasa Kmitienė.

Kai kurie verslininkai sako, kad Joninės – tik preliudija.

„Paprastai žmonės atvažiuoja, atšvenčia Jonines ir išsiskirsto. Jau daug metų, pagal savo patirtį galiu konstatuoti, kad vasarą poilsiautojai Palangoje pradeda nuo maždaug liepos 10 d.“ – komentavo I. Švanienė.

Palangiškiai net meldžiasi, kad tik vasara pelną neštų.

„Duok Dieve, kad nelytų. Tik poterius ir kalbame iš ryto „Dieve, padėk, kad nė lašiuko“, – šypsojosi vyras.

Ilgąjį Joninių savaitgalį žmonių antplūdis buvo ir Neringoje.

Užsakymų netrūksta

„Šiaip paprastai savaitgaliais mūsų viešbučiai yra gana gerai užimti. Kai jau leido judėti tarp savivaldybių, visi šiltesni ir geresni savaitgaliai tikrai yra neblogai užimti“, – teigė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė Romena Savickienė.

Šį savaitgalį sinoptikai žadėjo ne itin šiltą orą, tačiau poilsiautojų tai neatbaidė.

Nidoje dalis viešbučių jau penktadienį ryte buvo visiškai rezervuoti savaitgaliui. Kituose užimtumas siekė nuo 40 iki 80 proc. Paprasčiau rasti nakvynę buvo nebent nuomojamuose kambariuose, butuose ar apartamentuose.

„Kiek bendravome su vietos apgyvendinimo įstaigomis, užsakymų tikrai netrūksta. Tie, kurie labiau orientuoti į vietinį turizmą, laisvus savaitgalius turi tik rugsėjį“, – teigė Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktoriaus pavaduotoja Angelina Ivanova.

O štai Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Ingrida Valaitienė pastebėjo, kad rezervacijų šį savaitgalį ne tiek daug, kiek buvo savaitės pradžioje.

„Pirmadienis, antradienis ir trečiadienis buvo tikrai intensyvūs, sulaukėme daug svečių. Žmonės tiesiog užeidavo arba pasiskambindavo ir atvykdavo. O dabar oras sublogo. Bet užimtumas nėra prastas. Žmonės vis dėlto išsiilgę pajūrio“, – teigė I.Valaitienė.

Palangos verslininkai labiau nuogąstauja dėl vietos gyventojams taikomų suvaržymų. Daugiausia klausimų jiems kelia Galimybių pasas.

Sezonas – visus metus

Nors oficialiai vasaros sezonas Palangoje prasideda tik birželį, ką veikti kurorte yra jau dabar.

„Ruošiasi ir patys pliažai, takeliai pakeisti. Jau teikiamos dviračių nuomos paslaugos. Veikia Palangos skulptūrų, Birutės, Pasakų, Vasaros parkai. Tikrai yra ką veikti net ir lietingą dieną“, – tikino Palangos turizmo informacijos centro vadovė Rasa Kmitienė.

Pasak jos, turistinis sezonas čia nesibaigia praktiškai visus metus.

„Atvykstančiųjų tikrai yra labai daug. Ypač gražios ir saulėtos dienos parodė, kad daugybė žmonių Palangoje laiką leidžia ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis. Tikrai matyti, kad Palangos kurortas mėgiamas ir mylimas“, – džiaugėsi R.Kmitienė.

Ribojimai jaučiami

Tačiau tebesitęsiantys karantino suvaržymai neleidžia pajūrio miestams atsipalaiduoti.

„Situacija visame turizmo sektoriuje – labai sudėtinga. Turime pavyzdžių, kaip, sakykime, užsidaręs „Krantas Travel“. Visiškai sustojusi kruizinė laivyba. Realiai neveikia visos turizmo agentūros. Gidai pradeda dirbti vertėjais arba eina į viešbučius, mokyklas“, – kalbėjo Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė R.Savickienė.

Kitapus marių užsieniečiams paslaugas teikiantys verslininkai taip pat gyvena nežinioje.

„Dirbančiųjų su vandens turizmu ar ekskursijomis klientas – užsienietis. Tai ten situacija nėra tokia gera. Gegužė, birželis jau atšaukti, bet liepos mėnesį rezervacijos dar nėra atšauktos. Jie dar tikisi, kad pandeminė situacija keisis, žmonės vakcinuosis ir galės atvykti“, – teigė „Agilos“ direktoriaus pavaduotoja A.Ivanova.

Abejoja Galimybių pasu

Palangos verslinikai labiau nuogąstauja dėl vietos gyventojams taikomų suvaržymų.

Daugiausia klausimų jiems kelia Galimybių pasas.

„Tarkime, apsigyvenate penkioms dienoms viešbutyje. Esate nepaskiepytas ir nepersirgęs. Liksite atskirtas. Jei bus blogas oras, visi galės eiti į restorano vidų, o jūs turėsite kiekvieną dieną darytis testą. Bet Palanga neturės tokių pajėgumų, kad visus ištirtų“, – teigė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė I.Valaitienė.

Palangoje didžiąją dalį turistų sudaro lietuviai, tad verslininkų užtrukusi pandemija taip negąsdina.

„Tikimės, kad ši vasara nebus blogesnė nei praėjusiais metais. Pernai tikrai turėjome gerą vasarą. Aišku, šiemet su vakcinacija ir Galimybių pasu žmonės pradės daugiau keliauti, dalis žmonių rinksis ir užsienį. Bet mes vis vien galvojame, kad dar yra tų apribojimų. Tebėra saviizoliacijos terminai, brangūs testai, tada išauga ir išvykimo kaštai“, – sakė I.Valaitienė.

Nuotaikos – optimistinės

Tačiau pajūrio miestai sutinka, kad jų turizmui pandemija smogė dar ne taip skaudžiai kaip kitiems.

„Pajūryje nuotaikos tikrai yra truputį geresnės nei kitoje Lietuvos dalyje. Vis dėlto mūsų jūra traukia žmones. Teko girdėti, kad Vilniuje buvo laikotarpis, kai viešbučių užimtumas siekė 5 proc. Klaipėdoje jis buvo didesnis. Aišku, kurortams yra dar lengviau“, – kalbėjo Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro direktorė R.Savickienė.

Jai pritarė ir Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ atstovė.

„Apgyvendinimas vis dėlto yra pagrindinis mūsų verslo arkliukas. Kol kas vietinis verslas dar turi daug optimizmo“, – tikino A.Ivanova.

Surašė pusšimtį protokolų

Paspirtukų ir dviračių nuomotojus po kurortą tenka gainiotis įvairiausių tarnybų pareigūnams.

Vien Palangos policijos komisariatas pradėjo 11 teisenų dėl veiklos mieste, neturint reikiamų leidimų.

Kurorto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius šiais metais nustatė net 48 atvejus, kai verslininkai bizniukus suko taip pat be leidimų.

Tiesa, šie skaičiai apima ir nelegalius lauko ar kioskelių prekybininkus, tačiau didžiąją pažeidimų dalį sudaro būtent "paspirtukininkų" verslas.

"Mes pradėjome 11 teisenų pagal 154 Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį – Prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimą. Užpraeitą penktadienį pradėtos dar trys teisenos dėl šių pažeidimų", – tikino Palangos miesto policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas.

Pareigūnams, aiškinantis pogrindinio verslo užkulisius, net tenka imtis gudrybių.

"Jie visiškai suįžūlėjo. Nepakanka prieiti ir, patikrinus dokumentus, nubausti. Tenka stebėti iš toli, tuomet "vykdyti užpirkimą", nuomotis paspirtukus. Kitaip šie vaikinai pareiškia, jog jie ant šaligatvio šiaip stovi. Esą pastato savininkas leido pasistatyti paspirtukus, o juos čia išrikiavo penki draugai ir keturi pažįstami. Bet mes gi suprantame, jog vyksta nelegali nuoma", – pasakojo A.Budginas.

Paspirtukų bei dviračių nuomotojai gudrauja ir atgabena paspirtukus į poilsiautojams patogią vietą, o pinigus už nuomą tyliai dedasi į kišenę.

Jie visiškai suįžūlėjo.

Bauda – 8 eurai

Tokių veikėjų neatgraso nei baudos, nei policijos reidai.

"Jiems rūpi tik pelnas. Atvažiuoja vasarai ir tik suka galvą, kaip uždirbti. Mums aišku, jog norint vykdyti veiklą pirmiausia reikia leidimą gauti. O jiems – nė motais", – tikino komisariato vadovas.

Paspirtukų nuomotojai bausmių nebijo, nes skiriamos baudos yra juokingai mažos.

"Ko norėti – bauda už tokią veiklą tėra aštuoni eurai. Tą baudą jie gauna, jei nėra anksčiau bausti, tai yra pusę minimalios baudos. Minimali bauda yra 16 eurų. Kodekso straipsnis numato, jog savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo 16 iki 30 eurų. Nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 30 iki 80 eurų", – akcentavo A.Budginas.

Palangos komisariato vadovas tikino, jog tai, kad kurorte kai kurie pelną kraunasi iš nelegalios veiklos, pirmiausia turėtų dominti Valstybinę mokesčių inspekciją.

"Mokesčių inspekcija turėtų pasidomėti šiuo klausimu. Juk tai yra veikla, neturint leidimo. VMI turi aiškintis, ar šie verslininkai turi kasos aparatus", – pabrėžė A.Budginas.

Verslas – nelegaliuose statiniuose?

Praėjusią savaitę "Klaipėda" atskleidė, jog vien J.Basanavičiaus gatvės 9-uoju numeriu pažymėtame buvusiame "Pajūrio" viešbutyje veiklą nelegaliuose priestatuose vykdo daugybė įmonių.

Dienraštis rašė, kad sankcijų buvusio viešbučio valdytojai sulaukė po to, kai paaiškėjo, jog aplink pagrindinį viešbučio pastatą "prilipintų" priestatų teisėtumo klausimas – pakibęs ore.

Rašytinis pritarimas statinio projektui yra pasibaigęs 2017-ųjų gruodžio 31 d., tad išeitų, jog pusantrų metų priestatai stovi nelegaliai, nors juose ramiausiai pelnus žeriasi verslininkai.

Nelegalius priestatus buvo reikalaujama nugriauti iki liepos 1-osios, tačiau tai nebuvo padaryta.

Pats buvęs viešbutis priklauso bankrutuojančiai įmonei "Bofora".

Šis nekilnojamojo turto objektas buvo areštuotas dėl Generalinės prokuratūros atliekamo baudžiamojo tyrimo, susijusio su Ūkio banko veikla.

Tačiau itin plataus masto tyrimui dar net nepasibaigus, Generalinė prokuratūra visai neseniai priėmė nutarimą minėtam turtui panaikinti nuosavybės teisės apribojimą.

Įmonės "Bofora" bankroto procedūrą vykdo įmonės "Valeksa" vadovas Stasys Poškus, tiesa, tik kaip fizinis asmuo.

Palangos savivaldybė tiek į įmonę "Bofora", tiek į bankroto administratorių S.Poškų dėl nelegalių priestatų kreipėsi ne kartą.

Tokie reikalavimai "Boforai" siųsti 2018 m. gruodžio 11-ąją, 2019 m. vasario 13-ąją ir 2019 m. birželio 10-ąją.

Leidimų nėra, verslas vyksta

Šio pastato nuomininkė dabar – įmonė "Damicina", kurios akcininkas yra Artur Arakelyan. Šis vyras, iškeltas socialdemokratų, 2015-aisiais dalyvavo Palangos savivaldybės tarybos rinkimuose.

Įmonei "Damicina" kurį laiką vadovavo Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko Gintauto Palucko brolis Danas Paluckas.

A.Arakelyan dukra Svetlana Grigorian šių metų rinkimų į savivaldybių tarybas metu siekė Palangos mero posto.

Sudarius buvusio viešbučio pastatų nuomos sutartį su įmone "Damicina", subnuoma buvo įforminama su kitais smulkiaisiais verslininkais, nors kurorto valdininkai teigia, kad leidimo verslininkauti prie buvusio viešbučio nedavė.

"Palangos savivaldybė veiklai prie šio pastato nėra išdavusi jokių leidimų, tačiau veikla yra vykdoma. Vien šių metų birželį Viešosios tvarkos skyriaus specialistai už veiklą viešoje vietoje be savivaldybės leidimo ir triukšmą yra surašiusi ne vieną protokolą, yra paskirtos baudos", – pažymėta redakcijai pateiktame kurorto savivaldybės atsakyme.

Aiškėja, jog šio pastato priestate, kurį Palangos savivaldybė viešbučio valdytojams nurodė nugriauti iki liepos 1-osios, veikia ir paspirtukų nuoma užsiimanti įmonė, kuriai jau surašyti trys protokolai už tai, jog veiklą vykdo visai be jokio leidimo.

Tiesa, šiauliečių įmonė "Rubitas" kreipėsi į Palangos savivaldybę su prašymu dėl elektrinių paspirtukų nuomos paslaugos teikimo.

Tačiau savivaldybė net nenagrinėjo šio prašymo, kadangi šiame sklype yra nelegalių statinių, dėl kurių žadama net kreiptis į teismą.

Neįtikima, tačiau paspirtukų nuomotojai, net ir negavę leidimo veiklai, vis tiek išrikiavo savo "amuniciją" ant prie pastato esančio šaligatvio.

Už trukdymą pareigūnams – teismas

Dienraštis "Klaipėda" užfiksavo, jog paspirtukų nuoma išties vykdoma viešbučio priestatuose.

Nuotraukose matyti ne tik ant šaligatvio stovintys paspirtukai, duris atvėrusioje patalpoje triūsė jaunuolis.

Iškaba virš durų skelbė, kad čia nuomojami paspirtukai.

Palangos pareigūnai tikino, kad ši reklaminė iškaba nėra suderinta su savivaldybe.

Dėl įtarimų, jog paspirtukai gali būti nuomojami nelegaliai, kurorto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius surašytą protokolą perdavė Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams nutarimo priėmimui.

Sprendimą priims teismas, byla turi būti nagrinėjama liepos antroje pusėje.

Į teismą teks žingsniuoti šios įmonės vadovui Algirdui.

Pasirodo, jog šiam verslininkui gresia atsakomybė už pasipriešinimą teisėtiems valstybės tarnautojų veiksmams.

"Mes norėjome kelti bylą už chuliganizmą. Na, labai jau įžūliai elgėsi vaikinai, nereikėjo jiems taip su tikrintojomis kalbėti. Viską įrašėme, teismui bus pateikta vaizdo medžiaga. Vaikinai pareiškė, jog čia jų privati valda ir jie esą gali ką nori daryti. Štai taip buvo bendraujama", – tikino Palangos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Petras Keinys.

Įmonės vadovas, kurio darbuotojai įžūliai bendravo su savivaldybės atstovais, į dienraščio "Klaipėda" žurnalistų skambučius neatsakė nei pirmadienį, nei antradienį.

Baudelės gali virsti baudomis

P.Keinys tikino, jog savivaldybės pareigūnai pagal ANK 154 straipsnį yra surašę 48 protokolus. Bausti tie verslininkai, kurie užsiėmė veikla be leidimų.

"Kai kuriems jau skirtos baudos už pakartotinį nusižengimą. J.Basanavičiaus gatvės 9 numeriu pažymėtu adresu surašėme du protokolus. Trečias protokolas surašytas už kliudymą pareigūnams ir teisėtų reikalavimų nevykdymą", – prisiminė P.Keinys.

505 ANK straipsnis už kliudymą pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymą ar pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus užtraukia baudą asmenims nuo 80 iki 700 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 1 950 eurų.

Už nusižengimo padarymą pakartotinai gresia bauda nuo 720 iki 1 170 eurų. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1,1 tūkst. iki 6 tūkst. eurų.

Tikrino mokesčių inspekcija

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktorė Laimutė Mačernienė tikino, jog paspirtukų, kitų elektrinių transporto priemonių nuomos paslaugą gali teikti tiek įmonės, tiek gyventojai, tinkamai ją įregistravę.

"Visais atvejais gautos pajamos turi būti apskaitytos, o mokesčiai nuo gautų pajamų – sumokėti. Gavę pinigus už suteiktas paslaugas jų teikėjai turi išduoti juridinę galią turintį apskaitos dokumentą: įmonės – kasos aparato kvitą ar pinigų priėmimo kvitą, ar sąskaitą faktūrą, individualią veiklą vykdantys gyventojai – sąskaitą faktūrą. Negavę apskaitos dokumento gyventojai prašomi apie tai pranešti VMI", – ragino L.Mačernienė.

Juridinis asmuo, teikiantis šias paslaugas, iš gyventojų arba juridinių asmenų gautas pajamas turi įtraukti į savo apmokestinamąsias pajamas ir nuo jų bendra tvarka sumokėti pelno mokestį.

"Gyventojų gautos pajamos apmokestinamos kita tvarka. Kai už šią paslaugą yra gaunamas atlygis, o veikla yra tęstinė ir vykdoma savarankiškai, siekiant ekonominės naudos, tokia veikla laikoma individualia veikla. Gyventojas turi ją registruoti. Verslo liudijimo elektrinių transporto priemonių nuomai nėra, galima registruoti individualią veiklą su pažyma", – paaiškino L.Mačernienė.

Pajamų mokestis ir kiti priklausantys mokesčiai šiuo atveju mokami metams pasibaigus, deklaravus gautas pajamas.

"Mokesčių inspekcija savo ruožtu prižiūri, ar veikla, nepriklausomai nuo jos pobūdžio, yra teikiama tinkamai ją registravus, ar gautos pajamos yra apskaitomos, kaip verslininkai moka mokesčius. Tuo tikslu yra taikomos įvairios priemonės – nuo stebėjimo iki kontrolės. Tokios priemonės, sezono metu prižiūrint laisvalaikio pramogų, tarp jų – ir paspirtukų nuomą, suplanuotos bei vykdomos ir Palangoje. Šiame sektoriuje nustatyta įvairių pažeidimų: neregistruotos veiklos, apskaitos dokumentų neišdavimo atvejų, taip pat buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimų. Pasitaikė atvejis, kai verslininkas šiai veiklai buvo įsigijęs kitos veiklos verslo liudijimą, kuris nesuteikė teisės teikti elektrinių paspirtukų nuomos paslaugą. Gyventojas buvo įspėtas, o patikrinus antrąkart nustatyta, kad jis veiklą registravo tinkamai", – aiškino L.Mačernienė.

Mokesčių inspekcija rekomenduoja perkant paslaugą, ypač tais atvejais, kai kyla įtarimų dėl veiklos legalumo, pasiteirauti verslininkų, kaip ji registruota, ir visais atvejais reikalauti apskaitos dokumento.

"Gautas kvitas ar kitas juridinę galia turintis dokumentas – tai vienas būdų įsitikinti, kad bendraujate su atsakingu verslu, kad jūsų sumokėti pinigai bus apskaityti, o įsigyta paslauga – kokybiška", – pabrėžė L.Mačernienė.

Poilsiautojai Palangoje žada sutikti Naujuosius metus.

"Mes pirmą kartą atvažiavome prie jūros Naujųjų metų sutikti. Eisime žiūrėti fejerverkų, o po to su draugais pakelsime po šampano taurę", – teigė viena kurorto lankytoja.

"Lietuviai – Lietuvoj. Užtenka to užsienio. Labai smagu Palangoje, buvome prieš tai apsižiūrėti, o dabar atvykome sutikti Naujus metus", – įspūdžiais dalijosi kita poilsiautoja.

Palangos verslininkai pastebi, kad kurortą Naujųjų sutiktuvėms renkasi vis daugiau lietuvių.

"Mes džiaugiamės, kad lietuviai myli savo kraštą ir pastebi vis besikeičiančius vaizdus, objektus. Lietuvių Naujuosius metus Palangoje sutiks apie 70-80 proc.", – sakė Viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė.

Bet tai pernelyg gerai, kad būtų tiesa.

Jau vien tai, kad Palangos verslininkai šiemet nesiskundžia turizmo sezonu, verčia suklusti. Turbūt pirmąkart per pastaruosius kokius 20 metų. Visa tai ne į gera, juolab nesiliaujantis karštis įgijo žudančią formą.

Gyvūnai tai suprato labai greitai, štai Norvegijoje elniai nuo kaitros slepiasi tuneliuose, o žmonės Lietuvoje, priešingai, – gaivos ieško vandenyje.

Ir velniop, visokie moralizuotojai-pikčiurnos gelbėtojai, trukdantys poilsiautojams džiaugtis tokiu retu reiškiniu – saulėta ir sausa vasara Lietuvoje. Net Vibrio vulnificus bakterija, tykanti įšilusiame jūros vandenyje ir sukelianti diarėją, ir ta nebaugina. Vandenyje vasaros aistruoliai mato savo išsigelbėjimą.

Tad gal ir teisingai pastebėjo šmaikščiojo žmonijos pražūties pranašo, Antrojo pasaulinio karo dalyvio, Dresdeno bombardavimą išgyvenusio Kurto Vonneguto vieno romano herojus, paties rašytojo alter ego, nuolat kartojęs, kad niekas nedrįstų kėsintis į jo lavonmaišį, suprask, gyvenimą, net tada, kai jam kyla grėsmė. Tam teisę esą turįs tik jis pats.

Gal jis ir teisus.

Kad jau viskas taip klostosi, bangų prausiamame pajūryje gelbėtojams belieka iškelti nebe raudoną, o – linksmojo Rodžerio vėliavą (tokia su balta kaukole virš baltų sukryžiuotų kaulų juodame fone) ir patiems mėgautis tropine vasara. Šiaip ar taip, poilsiautojai šėlstančioje jūroje regi tikrai ne lavonmaišį, kad ir ką jis reikštų, o – tunelį (gal net ir šviesą jo gale). Tik apmaudu, kad jų intuicija šiuo atveju kur kas menkesnė nei norvegų elnių.

"Ukrainiečiams, kaip ir gruzinams, patekti į Europos Sąjungos šalis vis dar yra sudėtinga. Esu keletą kartų susidūręs su tokiais atvejais, kai ukrainiečių grupė rezervuoja kambarius, už juos perveda pinigus, tačiau Lietuvos vizų negauna. Jiems tenka grąžinti įmokas, tačiau dalies pinigų jie netenka už jų persiuntimą", - sako didžiausio Palangoje viešbučio "Palangos žuvėdra" direktorius Kristupas Šliogeris.

Praėjusį savaitgalį Baltarusijos nacionalinio vežėjo "Belavia" orlaiviu į Palangą atskraidinti 49 žmones, iš kurių poilsiautojų buvo vos dvi dešimtys, o daugiau nei pusę keleivių sudarė Baltarusijos žurnalistai, turizmo kompanijų ir "Belavia" administracijos atstovai. Tik 59 keleivius atskraidino ir Ukrainos "Ukraine International Airlines" lėktuvas.

Per Naujuosius sulaukusi didžiulio žmonių srauto, svečių Palanga nestokoja ir šiomis dienomis. Į kurortą plūsta rusai. Vietos verslininkai dosnius poilsiautojus pasitinka įvairiomis dovanomis ir nuolaidomis.

Basanavičiaus gatvėje tarsi vasarą: atviri langai, skamba muzika, o ir poilsiautojų čia netrūksta. Daugiausiai jų – iš Rusijos. Vieni atvykę į Palangą švęsti rusiškų Kalėdų, kiti, kurorte likę po Naujųjų, tęsia iki sausio dešimtosios truksiančias žiemos atostogas.

„Į Palangą atvažiuojam dažnai, bet kokiu metų laiku. Čia graži gamta, harmonija, geras aptarnavimas“, – kalba poilsiautoja iš Kaliningrado.

Turizmo informacijos centro vadovė sako, kad kiekvieną žiemą rusakalbių Palangoje sulaukiama vis daugiau, plečiasi ir jų geografija. Į kurortą atvažiuoja ne tik Maskvos, Sankt Peterburgo ar Kaliningrado gyventojai. Sulaukiama jų iš Pskovo ar net Vladivostoko.

„Jeigu lygintume tris Baltijos šalis, tai palankiausios kainos yra Lietuvoje. Jos padidintos, bet ne taip kaip vasarą. Dvivietis kambarys 4 žvaigždučių viešbutyje kainuoja 350–400 Lt. para“, – teigė Palangos turizmo informacijos centro direktorė Alla Valužienė.

„Rinkomės patį geriausią viešbutį. Kainos mums priimtinos. Gyvename Maskvoje, ten gana dideli atlyginimai, todėl čia mums nebrangu. Be to, mūsų vaikai suaugę, abu dirbame, tai galime sau leisti. Svarbiausia turi būti baseinas, pirtis ir gera virtuvė“, – vardino poilsiautojų pora iš Maskvos.

„Viešbutis geras, vertas tokių pinigų. Dar labai svarbu, kad čia yra kur pastatyti automobilį ir nereikia jo palikti bendroje aikštelėje ar mokėti kas valandą pinigus“, – mano poilsiautojai iš Sankt Peterburgo.

Vietos verslininkai sako, kad visi poilsiautojai vienodai laukiami, nesvarbu, iš kur jie, tačiau pripažįsta, kad mažiausiai savaitei atvažiuojantys rusai – ypatingi.

„Mandagūs, visai negaili arbatpinigių. Atvirai pasakius, jie – dosnūs“, – sakė kavinės „Pajūrio žibintas“ darbuotojas Darius Baubkus.

„Nuo sausio antros dienos iš tikrųjų prasidėjo antplūdis rusakalbių svečių ir dabar viešbutyje 95 proc. svečių yra būtent rusakalbiai iš Maskvos. Kažkokių specialių poreikių jie neturi, o mes visada teikiam nedideles dovanėles kambariuose Kalėdų proga ir darom išskirtinius pusryčius, kad jie jaustų, kad yra šventė“, – pasakoja viešbučio „Gabija“ valdytoja Audra Vainoraitė.

Po rusų Kalėdų, kai kurios kurorto kavinės užvers duris, bet neilgam. Valentino dieną, kuri šiemet bus švenčiama kartu su Palangoje itin išpopuliarėjusia stintų švente, vėl laukiama gausių svečių. Kai kurie kurorto viešbučiai tam savaitgaliui jau užsakyti beveik 80 procentų.

Pajūrio kurortų verslininkai teigia, kad šių metų vasaros sezonas buvo neblogas. Rugsėjį poilsis jau kainuos pigiau, todėl viliamasi, kad svečių taip pat netrūks.

Neringos verslo ir turizmo asociacijos prezidentė Irma Baltrušaitienė sako, kad galutiniai rezultatai dar nesuvesti, tačiau įsitikinusi, kad bent rugpjūtis šiemet tikrai buvęs geresnis nei pernai.

Pastebima, kad Neringoje keičiasi užsieniečių srautai – daugėja poilsiautojų iš Rusijos, Baltarusijos, Moldovos. Turistai iš Vokietijos – jaunėja ir daugiausiai keliauja dviračiais.

Dar viena nauja šio sezono tendencija yra, kad ypač daug žmonių pageidauja apsistoti ten, kur yra virtuvėlės. Vieni tokių – taupo, nes kavinėje pavalgyti pietus 4-ių asmenų šeimai Nidoje kainuoja apie 200-tus litų. Kiti teigia, kad maistą gaminasi patys dėl saugumo – sako, kad taip esą elgiasi poilsiaudami visur.

Beje, vietų nakvynei rugsėjį, pasak I. Baltrušaitienės, šiemet Neringoje rezervuota daug daugiau nei pernai.

Palangos tiltas ir Basanavičiaus gatve Palangos verslininkai taip pat sezonu nesiskundžia, sako, kad vasara tikrai neprastesnė nei pernai. Palangoje daugiausiai poilsiavo lietuvių, tačiau gana gausiai važiavo ir rusai, baltarusiai, vokiečiai, estai, latviai ir lenkai.

Tikimasi, kad ir Palangoje rugsėjį svečių netrūks. Paprastai rudenį čia atvyksta norintys pailsėti ramiau ir pigiau.

Kainos pasibaigus vasarai krenta ir Neringoje, ir Palangoje.