Druskininkų užkardos Švendubrės upių PKP palapinių miestelis migrantams buvo pastatytas liepą. Tuo metu buvo smarkiai išaugęs per Druskininkų užkardos saugomą ruožą su Baltarusija į Lietuvą bandžiusių patekti ir sulaikytų neteisėtų migrantų skaičius. Vienu metu palapinėse Švendubrėje gyveno apie pustrečio šimto užsieniečių, pastaruoju metu šis skaičius siekė apie 180.

Šią savaitę paskutiniai iš čia palapinėse apgyvendintų migrantų buvo perkelti į stacionarias patalpas Ruklos pabėgėlių priėmimo centre bei Pasieniečių mokyklos teritorijoje Medininkuose.

Uždaromą stovyklą saugoję Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai bei jos administravimu užsiėmę Druskininkų užkardos pasieniečiai dabar galės vykdyti tiesiogines savo funkcijas, o stovyklai išlaikyti skirti materialiniai ištekliai bus nukreipti kitoms reikmėms.

Šiuo metu tebevyksta VSAT užkardose apgyvendintų migrantų perkėlimas į tam specialiai pritaikytas stacionarias patalpas Rukloje, Medininkuose, taip pat VSAT Užsieniečių registracijos centre Pabradėje.

Migrantų krizės piko metu VSAT užkardose prie sienos su Baltarusija, kurios yra visiškai nepritaikytos apgyvendinti tokį užsieniečių skaičių, buvo laikoma apie 2 tūkst. neteisėtai iš kaimyninės šalies patekusių migrantų. Pradėjus jų perkėlimą į stacionarias vietas, šis skaičius kasdien mažėja ir ketvirtadienį siekė apie 590. Tuo pačiu tokias apgyvendinimo vietas užkardose saugantys, jas administruojantys ir kitais su tuo susijusiais papildomais darbais užsiėmę pasieniečiai gali daugiau laiko skirti tiesioginėms pareigoms vykdyti.

Anot Linos Laurinaitytės-Grigienės, argumentai dėl vietos gyventojų saugumo apgyvendinus migrantus poligone nėra pagrįsti, nes teritorija yra saugoma ir yra toli nuo artimiausių gyvenviečių.

„Šitos palapinės įrengiamos Viešojo saugumo tarnybos poligone. Tai yra specialiosios paskirties objektas, nuo kurio artimiausia gyvenvietė yra nutolusi 3,5 kilometro“, – BNS sakė A. Bilotaitės atstovė.

„Tas poligonas yra apsaugotas. Mes įtariame antivalstybinę veiklą“, – pridūrė ji.

Tas poligonas yra apsaugotas. Mes įtariame antivalstybinę veiklą.

Rūdninkų poligone ruošiantis apgyvendinti neteisėtus migrantus, keliasdešimt žmonių pirmadienį pavakare susirinko į protestą teritorijos prieigose.

Žmonės sustatė automobilius iš abiejų siauro keliuko pusių, apsunkindami technikos, į poligoną vežančios migrantų stovyklai įrengti reikalingas priemones, judėjimą, o patys susėdo ant privažiavimo, pranešė įvykio vietoje esanti BNS korespondentė.

Protestą stebi keli policijos pareigūnų ekipažai. Anksčiau akcijos dalyviai blokavo tiltą per Merkio upę, BNS teigė Viešojo saugumo tarnybos vadas Ričardas Pocius.

Vidaus reikalų ministrė anksčiau pirmadienį sakė, kad Rūdninkų poligone, palapinių miestelyje, bus apgyvendinta 1,5 tūkst. migrantų, neteisėtai į Lietuvą atvykusių iš Baltarusijos.

Anot jos atstovės spaudai, sunkioji technika jau nuo ryto vežė įrangą palapinių miesteliui į poligoną, o susirinkę protestuotojai trukdo pravažiuoti keliems paskutiniams sunkvežimiams.

Vietų migrantų apgyvendinimui ieškoma Lietuvai susiduriant su rekordiniais neteisėtos migracijos mastais. Per Baltarusiją į šalį šiemet jau bandė patekti daugiau nei 2,7 tūkst. migrantų, daugelis jų yra iš Artimųjų Rytų ir Afrikos.

Dėl neteisėtų migrantų antplūdžio Lietuva yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.

Apie tai penktadienį BNS informavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis.

Jo teigimu, dauguma apgyvendintųjų yra viengungiai vyrai – būtent tokius asmenis ir buvo planuota apgyvendinti palapinėse.

URC įrengti du palapinių miestelio blokai – vienas skirtas migrantų izoliavimui, kitas – apgyvendinimui, teritorijoje taip pat yra dušai, prausyklos, tualetai, maitinimui skirtos patalpos.

Izoliavimui skirtame bloke telpa 60 žmonių, apgyvendinimui skirtame bloke – 290 užsieniečių.

VSAT duomenimis, šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 405 neteisėti migrantai. Daugiausia tarp jų yra Irako piliečių.

Šis skaičius yra penkis kartus didesnis, nei buvo per visus 2020-uosius.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė yra sakiusi, kad išaugęs nelegalių migrantų srautas yra sąmoninga Baltarusijos režimo politika prieš Lietuvos valstybę. Anot jos, tai rodo, jog pradėtas hibridinis karas. 

„Šiandien centre gyvena 176 užsieniečiai, Varėnos ruože užsieniečių, apgyvendintų užkardose, nėra, 60 užsieniečių apgyvendinta Vilniaus rinktinės veikimo teritorijoje, Pasieniečių mokykloje apgyvendinimo galimybės išnaudotos, gyvena 57 užsieniečiai“, – žurnalistams pirmadienį teigė A. Kislovas.

Centro viršininko teigimu, nelegaliems migrantams skirtas palapinių miestelis jau yra įrengtas.

„Palapinių miestelis yra įrengtas. Jis suskirstytas į dvi dalis: viena dalis yra skirta karantinuoti užsieniečius, apgyvendinimo galimybės 60 užsieniečių, kita dalis palapinių miestelio, kuri sutalpintų 290 užsieniečių, yra beveik pabaigta, dėliojami paskutiniai akcentai. Iš esmės jau dalis patalynės, čiužinių atvežta“, – teigė A. Kislovas.

„Tai, ko gero, šiandien į vakarą arba rytoj iki pietų pirmi užsieniečiai bus apgyvendinti“, – informavo jis.

Jo teigimu, su Migracijos departamentu ir Ruklos pabėgėlių priėmimo centru pirmadienį buvo aptarti bendri veiksmai dėl migrantų apgyvendinimo.

Tai, ko gero, šiandien į vakarą arba rytoj iki pietų pirmi užsieniečiai bus apgyvendinti.

„Dalis šeimų, kurioms nebus taikomas sulaikymas, vyks gyventi į Ruklos pabėgėlių priėmimo centrą. Tai, ko gero, Užsieniečių registracijos centre didesnė dalis sudarys viengungių vyrų“, – sakė centro viršininkas.

A. Kislovas teigia, kad jau šį pirmadienį bus sprendžiama dėl 34 viengungių vyrų izoliacijos pabaigos. Pasak jo, jeigu sprendimas bus teigiamas, tai šie migrantai bus apgyvendinti naujai įrengtame palapinių miestelyje.

Jis teigia, kad palapinių miestelyje gyvensiantiems migrantams jau yra įrengti dušai, tualetai, jie turės ir maitinimo ir esant poreikiui užimtumo zoną. Centro viršininko teigimu, vienoje mažesnėje palapinėje galės gyventi 6 asmenys, didesnėse palapinėse – 15 užsieniečių.

„Jose yra šildymas ir kondicionavimo sistemos, elektra, šviesa ir viskas, ko reikėtų papildomai“, – teigė jis.

Todėl A. Kislovas patikino, kad gyvenimo sąlygos palapinėse yra neblogos.

„Tikrai nėra taip baisu, kaip piešiama. Reikia visgi suprasti, kad palapines parūpino KAM (Krašto apsaugos ministerija – ELTA), tai šios palapinės buvo naudojamos KAM poreikiams. KAM irgi turi atitinkamus standartus, tai nereikia nuvertinti ir galvoti, kad tie standartai yra mažesni negu standartai keliami prieglobsčio prašytojų apgyvendinimui“, – teigė A. Kislovas.

„Tikrai nenorėčiau lyginti apgyvendinimo palapinėse ir apgyvendinimo pastate. Tai yra skirtingi dalykai, bet kalbant apie paslaugų teikimą, tai paslaugų teikimas bus užtikrintas toks pats“, – pridūrė jis.

Centro viršininko teigimu, maitinimas ir visos paslaugos bus teikiamos Užsieniečių registracijos centre, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) asignavimais.

„Maitinimo kiekiai, kaina yra apskaičiuojami vadovaujantis vidaus reikalų ministro nutarimu. Vienam suaugusiam yra 2,8 eurai. Vaikui maitinimas kainuoja šiek tiek brangiau“, – teigė jis.

Iš Lietuvos bando pasišalinti mažiausiai trečdalis užsieniečių

A. Kislovas sako, kad bent trečdalis nelegalių migrantų bando išvažiuoti iš Lietuvos teritorijos per pirmąjį mėnesį nuo sienos kirtimo. Jo teigimu, klausimas, ar bus sudarytos sąlygos laisvai judėti yra kone dažniausiai užduodamas ir tarp migrantų, kuriuos ketinama perkelti į Pabradėje neseniai pastatytą palapinių miestelį.

„Sudėtinga būtų įvertinti statistiką, nes dalis atvyksta, dalis išvyksta, bet visgi turėtume kalbėti, kad per pirmąjį mėnesį (iš Lietuvos – ELTA) bando pasišalinti mažiausiai trečdalis užsieniečių“, – žurnalistams teigė A. Kislovas.

VSAT nuotr.

„Lietuva yra tranzito šalis ir daugumos iš jų tikslas yra pasiekti kitas Europos Sąjungos šalis – Vokietiją, Austriją“, – teigė jis.

Pasak A. Kislovo, šiuo metu Centre gyvena 176 užsieniečiai. Varėnos ruože, anot jo, užsieniečių, apgyvendintų užkardose, nėra, dar 60 užsieniečių apgyvendinta Vilniaus rinktinės veikimo teritorijoje.

„Migracijos departamento nagrinėjami prašymai ir išvados šiandien parodo, kad visgi tie prieglobsčio prašymai yra nepagrįsti ir jie neatitinka Ženevos konvencijos ir, ko gero, didžiausia dalis jų vertinama per tą prizmę, kad jie yra ekonominiai migrantai“, – tvirtino URC viršininkas.

Migrantams taikomi skirtingi judėjimo apribojimai

A. Kislovas paaiškino, kad į Lietuvą nelegaliai patekusiems migrantams, priklausomai nuo jų bendradarbiavimo su šalies institucijomis pobūdžio, taikomi skirtingi judėjimo apribojimai.

„Užsieniečiai, kurie yra apgyvendinti Migracijos departamento sprendimu, gali išeiti iš centro iki 72 valandų, o tiems, kuriems paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, nevaržant judėjimo laisvės, gali išeiti iki 24 valandų. Kuriems paskirta alternatyvi sulaikymo priemonė, gali udėti tik centro teritorijoje, jie negali išeiti iš centro, bet gali judėti po visą teritoriją. Yra ir kita kategorija – užsieniečiai, kurie yra sulaikyti teismo sprendimu. Jie negali išeiti iš savo apgyvendinimo vietos“, – teigė A. Kislovas.

Lietuva yra tranzito šalis ir daugumos iš jų tikslas yra pasiekti kitas Europos Sąjungos šalis – Vokietiją, Austriją.

„Jeigu užsieniečiai pasišalina iš Lietuvos Respublikos ir yra grąžinami atgal, Užsieniečių registracijos centras kreipiasi į teismą ir pateikia vertinimą, kad toks elgesys yra nebendradarbiavimas ir kad kyla (migranto – ELTA) pasislėpimo pavojus. Natūralu, kad teismas, išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, priima atitinkamą sprendimą – vienas iš sprendimų gali būti sulaikyti užsienietį, skiriant (sulaikymo – ELTA) alternatyvą be judėjimo laisvės apribojimo arba alternatyvą su judėjimo laisvės apribojimu, neišvykstant iš Centro“, – sakė jis.

Klausia, ar jie turės galimybę laisvai judėti

A. Kislovo teigimu, į palapinių miestelį planuojami perkelti šiuo metu centro patalpose gyvenantys migrantai kol kas labiausiai domisi tuo, ar turės galimybę laisvai judėti, t.y. išvykti iš palapinių miestelio teritorijos.

„Kadangi pastate gyvenantys užsieniečiai matė, kas vyksta, jie supranta, kad tai yra ne dekoracijos. Vis tiek jie žino apie atvykstančius srautus ir norą jų tėvynainių patekti į Europos Sąjungą. Kalbant apie tuos, kurie yra karantine ir planuojami perkelti į palapinių miestelį, jie apie tai yra informuojami ir pirmas jų klausimas, ar jie turės laisvą judėjimą ir galės išeiti už centro teritorijos ribų“, – teigė centro viršininkas.

„Kažkokių kitokių klausimų, susijusių su apgyvendinimo paslaugų teikimo kokybe, mes nesulaukiame, bet natūralu, kad apgyvendinant žmones tie klausimai atsiras“, – pridūrė jis.

Centro viršininko teigimu, galimybė laisvai judėti yra svarbi, nes Lietuva, pasak jo, migrantams tėra tranzito šalis.

„Daugumos iš jų tikslas – pasiekti kitas Europos Sąjungos šalis“, – teigė jis.

„Keturis kartus išaugus neteisėtų migrantų srautams ir užpildžius URC  – palapinių miestelis tapo neišvengiama būtinybe. (...) Kaimyninėje Baltarusijoje susiklosčiusi nestabili bei sunkiai prognozuojama politinė padėtis, nulėmusi pasikeitusį Lietuvos ir Baltarusijos pasienio institucijų bendradarbiavimo pobūdį, ir vis dar suvaržytas judėjimas tarp Europos Sąjungos šalių - tai pagrindiniai neteisėtos migracijos srautus formuojantys veiksniai", – Vidaus reikalų ministerijos pranešime cituojama ministrė Agnė Bilotaitė.

Planuojama, kad pirmadienį teritorija bus aptverta ir pirmoji stovykla bus visiškai įrengta. Iš viso ketinama įrengti dvi stovyklas, kur 80 vietų būtų skirta asmenims izoliuotis dėl karantino ir 270 vietų - jiems apgyvendinti. Šiuo metu atvykėliai iš trečiųjų šalių apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre ir Pasieniečių mokykloje. Pastarojoje šiuo metu jų yra 17.

Iš viso nuo metų pradžios sulaikyti 328 trečiųjų šalių piliečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos valstybės sieną iš Baltarusijos. Nuo birželio 1 d. iki birželio 11 d. neteisėtai sieną kirto 140 migrantų.

Vidaus reikalų ministerija, skelbia, kad šiuo metu sustiprinta sienos su Baltarusija apsauga, mobilizuojamos ir įtraukiamos kitos valstybės institucijos ir tarnybos. Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) padeda Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai bei Šaulių sąjungos nariai. Dieveniškių kilpoje, supamoje Baltarusijos teritorijos, artimiausiu metu pradės darbą ir policijos pajėgos. Taip pat ketinama įtraukti ir savivaldą sprendžiant neteisėtai atvykusių migrantų izoliavimo klausimus.

„Tai tikrai yra išeitis ir be palapinių miestelio šiai dienai mes priimant užsieniečius neapsieisime, nes pastatai, infrastruktūra arba apgyvendinimo vietos neatsiranda stebuklingai per vieną ar dvi naktis“, – LRT radijui sakė URC viršininkas Aleksandras Kislovas.

Pasak jo, miestelio įrengimas taip pat užtrunka, todėl tam reikia ruoštis jau dabar. Miestelio statybos darbai, A. Kislovo žiniomis, jau yra prasidėję, yra ruošiama aikštelė, šią savaitę planuojama jį įrengti.

Jis pripažino, kad apgyvendinimas palapinėje nėra tolygus apgyvendinimui pastate, tačiau pabrėžė, kad palapinėse taip pat būtų pasirūpinama visoms žmonėms būtinomis sąlygomis, be to, čia būtų apgyvendinami po vieną atvykę žmonės, šeimoms suteikiant patalpas pastatuose.

„Apgyvendinant būtų atsižvelgiama į atvykstančių užsieniečių pažeidžiamumą, ar tai viengungiai, ar šeimos su vaikučiais, vienišos mamos. Ir būtų prioritetizuojamas jų apgyvendinimas: mes matytume, kad palapinių miestelyje apgyvendintume viengungius“, – sakė A. Kislovas.

Jis akcentavo, kad užsieniečių gaunamų paslaugų kokybė nei vieniems, nei kitiems nesiskirtų, be to, palapinės taip pat yra su visa būtina šildymo ir vėdinimo įranga.

„Palapinės tikrai nėra tokios, kaip mes įsivaizduojame, kad tai yra turistinio žygio palapinės. Tai yra modernios palapinės su ventiliacija, su kondicionavimo, šildymo sistema“, – pabrėžė jis.

Tai, URC vadovo vertinimu, šiuo metu yra optimaliausias variantas, nes palapinių miestelyje būtų galima papildomai apgyvendinti apie 350 žmonių.

Pasak A. Kislovo, migrantai į Lietuvą atvyksta su visokiomis istorijomis: vienų problemos gimtinėje susijusios su religija, kitų – finansiniais sunkumais. Jis pasakojo apie irakiečių porą, kuri pabėgo, kad galėtų būti drauge, nes moteris buvo pažadėta kitam vyrui. Jiems teko bėgti iš šalies, kad nepatirtų keršto.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos jau bandė neteisėtai patekti beveik 300 migrantų, dauguma jų – Irako piliečiai. Tai yra pusketvirto karto daugiau nei per visus 2020 metus.

Sostinės savivaldybės kartu su Krašto apsaugos ministerija įrengtas improvizuotas laukiamasis prie klinikų įrengtas sekmadienį, jis skirtas sunegalavusiems žmonėms, laukiantiems priėmimo pas gydytojus, teigiama pranešime.

„Čia bus galimybė laukti saugiai  ir atviresnėse erdvėse su šiltos arbatos puodeliu. Į priėmimą dažnai atvyksta nemažai žmonių vos nusileidus lėktuvui iš užsienio šalių, tad daugiau erdvių ir saugių patalpų išties reikia, taip pat vandens“, – tvirtina savivaldybė.

Palapinėse dirba apsaugos priemonėmis apsisaugoję savanoriai skautai, į palapines galima užsukti visą parą, atsigerti vandens, taip pat čia galima prisėsti, pasivaikščioti laikantis saugaus atstumo nuo kitų atvykusių žmonių.

Infekcinių ligų centrui taip pat perduota 50 mobiliųjų telefonų įkroviklių, 3 tūkst. vienkartinių puodelių, arbatą ir vandenį parūpino verslo atstovai.

Tuo metu respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei savivaldybės atstovai sekmadienį perdavė dalį sukaupto rezervo – apsaugos priemonių, skirtų medikams.

Moldovos sostinėje protestuotojai pirmadienį įsirengė maždaug 100 palapinių miestelį, po audringų savaitgalio protestų toliau reikalaudami prezidento Nicolae Timofti (Nikolajės Timofčio) atsistatydinimo ir naujų parlamento rinkimų.

Palapinės centrinėje Kišiniovo aikštėje iškilo sekmadienį, kai dešimtys tūkstančių moldavų išėjo į gatves, pasipiktinę šalyje vešinčia korupcija ir sukčiavimu.

Demonstrantai sakė, kad ruošiasi ilgam įsitvirtinti „Orumo ir teisingumo“ protestuotojų stovykloje, pradėdami neriboto laiko protestą prie vyriausybės.

„Aikštėje nuolat bus tarp 100 ir 300 mūsų šalininkų“, – sakė viena protesto organizatorių Vasile Nastase (Vasilė Nestasė).

„Jie gyvens „Orumo ir teisingumo“ palapinių miestelyje, kol valdžios pareigūnai patenkins visus mūsų reikalavimus“, – kalbėjo V.Nastase, provakarietiško judėjimo DA narė.

Šie protestai 3,5 mln. gyventojų turinčioje šalyje kilo visuomenę apėmus pasipiktinimui dėl bankų skandalo ir dingusio 1 mlrd. JAV dolerių, kurie sudaro dešimtadalį vienos neturtingiausių Europos valstybių BVP.

Šių metų pradžioje kilęs skandalas dėl vadinamos „šimtmečio apgavystės“ sudavė stiprų smūgį šalies ekonomikai, sukėlė nacionalinės valiutos nuvertėjimą ir padidino infliaciją.

Svarbiausi protestuotojų reikalavimai yra prezidento N.Timofti atsistatydinimas, pirmalaikiai parlamento rinkimai ir aukščiausių centrinio banko bei generalinės prokuratūros pareigūnų atleidimas.

Moldovos prezidentą renka parlamentas.

Demonstracijos lyderiai įteikė savo reikalavimus naujajam proeuropietiškų pažiūrų premjerui Valeriu Streletui (Valerijui Strelecui), kuris perėmė šį postą liepos pabaigoje, žadėdamas kovoti su korupcija.