„Jūsų dėka, Panevėžys – Lietuvos futbolo čempionų miestas. Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad mūsų miesto vardas vėl skamba šalies futbolo sirgalių ir visos bendruomenės lūpose. Po 11 metų Aukštaitijos sostinės komanda „Panevėžys“ aukščiausios šalies lygos viršūnėje.

Jūsų ryžtas, atkaklumas, kasdienis darbas davė puikų rezultatą. Nesustokite, sėkmės garsinant Panevėžio ir Lietuvos vardą UEFA čempionų lygos turnyre“, – sveikinimo kalbą sakė Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.

Per aukščiausios Lietuvos futbolo lygos čempionato 2023-iųjų metų sezoną Aukštaitijos sostinės komanda sužaidė 35 rungtynes, laimėjo – 26, 8 sužaistos lygiosiomis, patirtas tik 1 pralaimėjimas. FK „Panevėžys“ čempionų titulą užsitikrino Kaune sužaidę 34-ąsias turo rungtynes lygiosiomis 0:0 su „Hegelmann“ ir tapo nepavejama konkurentams.

„Sakau, užpilkit žvyro ar kažko, nes čia duobė. Užklijuos paprastai tas plytutes ir jos po kiek laiko vėl iškris. Ten gi duobė“, – stebėdama darbininkus piktinosi namo gyventoja Lidija.

Bendrijos pirmininkas toks susirūpinęs, kad mato giliau.

„Sukritusios plytelės, nes vanduo bėga į rūsį, sėda grindys, išlinksta sienos ir gali sugriūt sandėliukai“, – nerimavo K. Grybė.

Panevėžietis įsitikinęs, kad gyventojai neturi patys remontuoti valdiškų šaligatvių, juolab, kad žemė – valdiška.

Panašiai esą su medžiais – savavališkai gyventojai negali jų genėti, tad Kazimieras vėl kreipėsi į savivaldybę. Reakcijos šįkart sulaukė greičiau – po metų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Nupjovė ten, kur jiems buvo patogiau. O kur žmogus negali lango atsidaryt, ne, to nepjovė“, – pasakojo pirmininkas.

Buto gyventojai, į kurio visus langus remiasi šakos ir sudaro apytankio miško įspūdį bijo baudos, todėl patys šakų nepjauna.

„Tie krūmai užeina per visus tris mano langus ir per langus nieko nesimato, tik tie krūmai. Ir atsidaryti langų neįmanoma“, – teigė namo gyventoja Vaiva.

Savivaldybės administracija neneigia, kad dėl medžių genėjimo bendrija galėjo laukti metus, o dėl kelių kiemo plytelių – visus dvejus. Esą eilėje yra per šimtas prašytojų ir eilė, iš esmės, nemažėja.

„Jeigu jau sutvarkoma po 15-20 tiek įvažų, tiek tų šaligatvių, tai eilė vėl pasipildo kitais metais“, – aiškino Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.

O pagrindinis dalykas, pasak T. Juknos, yra tas, kad daugiabučių kiemų priežiūra išlikusi dviprasmiška ginčytina, nes neapibrėžta įstatymų. Žemė aplink daugiabučius valstybinė, vadinasi, nei savivaldybei, nei bendrijoms nepriklausanti.

„Jeigu pradėsim skaityt įstatymus, tai jeigu nori remontuoti, tvarkyti, turi turėti daiktą, nuosavybę. Tai šiuo atveju, nei savivaldybė turi, nei patys gyventojai. Tai tokia situacija neapibrėžta ir yra“, – kalbėjo T. Jukna.

Bet savivaldybė gera – ji padeda prižiūrėti daugiabučių kiemus, nes yra atsakinga už viešąsias erdves. Nors daugiabučių gyventojai irgi turi įpareigojimų.

„Pagal švaros taisykles, tą teritoriją turi prižiūrėti. Ar remonto darbai priskiriami prie priežiūros – aš jums šiandien neatsakysiu. Bet, esmė, kad gali“, – sakė Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius.

Tarnybos duomenimis, Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje dėl žievėgraužio tipografo pažeidimų išdžiūvusių ir džiūstančių medynų tūris sudaro beveik 28 tūkst. kubinių metrų ir viršija numatytą kriterijų.

Šis kriterijus viršytas ir Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje, kur vėjo ir krušos pažeistų medynų tūris valstybiniuose miškuose sudaro 27 tūkst. kubinių metrų.

Dėl to savivaldybės pradeda taikyti specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemones.

Rugpjūčio pradžioje stichinė nelaimė dėl miško kenkėjų pažeidimų jau paskelbta Rokiškio, Šalčininkų, Trakų, Vilniaus ir Ignalinos savivaldybėse.

Dėl klimato kaitos ryškus medžių kenkėjų žievėgraužių tipografų invazijos padidėjimas stebimas nuo praėjusių metų pavasario. Pasak Valstybinės miškų tarnybos, papildomai miškus pažeidė ir stiprūs vėjai.

Tarnybos teigimu, miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo apžiūrėti savo miško valdas, esančias minėtose savivaldybėse, per dešimt kalendorinių dienų nuo pranešimo apie miškų stichinę nelaimę paskelbimo, o pastebėjus žievėgraužio tipografo ar vėjo pažeidimus – per penkias kalendorines dienas apie juos privaloma pranešti tarnybai ir įgyvendinti sanitarinės miško apsaugos priemones.

Specialistų teigimu, pagrindinė efektyviausia miško sanitarinės apsaugos priemonė prieš žievėgraužius tipografus – savalaikis šių kenkėjų apgyvendinto medžio nukirtimas ir pagamintos medienos išvežimas iš spygliuočių miško, nužievinimas arba sumalimas į skiedras.

Žievėgraužių tipografų lervos išgraužia takus po medžio žieve, pažeidžia audinius, kuriais medis apsirūpina maisto medžiagomis, ir medis nudžiūsta. Jie apninka egles, labai retai – pušis, maumedžius, pociūges. Pirmiausia vabalai apninka brandžius, senus medžius.

G. Maskoliūnienės kandidatūrą palaikė 21 politikas, susilaikė trys.

Už Ž. Gaivenienės ir L. Masiliūnienės kandidatūras balsavo 23 politikai, vienas balso neatidavė.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų bei komunikacijos išsilavinimus turinti G. Maskoliūnienė pastaruosius aštuonerius metus dirbo mero patarėja. Vicemerė bus atsakinga už strateginės komunikacijos sritį, strateginius projektus ir iniciatyvas, užtikrins komitetų ir komisijų darbą, dirbs su institucijomis.

Inžinerinį išsilavinimą bei patirtį dirbant vidaus reikalų ministerijos sistemoje turinti Ž. Gaivenienė pastaruosius ketverius metus savivaldybėje dirbo administracijos direktoriaus pavaduotoja, kuravo miesto plėtros, infrastruktūros, kultūros, sporto, viešosios tvarkos skyrių veiklas.

L. Masiliūnienė į tarybą išrinkta trečią kadenciją, tačiau pagal naują reglamentavimą tapusi vicemere turės atsisakyti tarybos narės mandato. Dvi kadencijas ji dirbo Švietimo, mokslo ir jaunimo komiteto pirmininke. Vicemerė bus atsakinga už švietimo, jaunimo ir socialines sritis.

P. Peleckio / BNS nuotr.

„Lauksiu ateinant į pagalbą, nes naujas įstatymas merui sukrovė visas direktoriaus ir ne tik direktoriaus prievoles, todėl reikalinga rimta vicemerų pagalba“, – ketvirtadienį sakė meras Rytis Mykolas Račkauskas.

Naujoji vicemerė G. Maskoliūnienė kartu su R. M. Račkausku buvo kaltinama piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas sausį juos išteisino paskelbęs, jog nors jie ir padarė teisės aktų pažeidimų, šiais veiksmais nebuvo padaryta didelė žala valstybei ir savivaldybei.

Lauksiu ateinant į pagalbą, nes naujas įstatymas merui sukrovė visas direktoriaus ir ne tik direktoriaus prievoles, todėl reikalinga rimta vicemerų pagalba.

Panevėžio tarybos daugumoje pasiskelbė dirbsiančios penkios politinės jėgos: politinis komitetas „Atsinaujinančiam Panevėžiui“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ bei Liberalų sąjūdis. Valdančiąją daugumą sudarys 21 politikas.

Opozicijoje dirbs keturi politikai – trys konservatoriai ir politinio komiteto „Panevėžio labui“ atstovė.

Tarybos posėdyje pranešta apie keturias veiksiančias frakcijas ir tris tarybos narių grupes.

Daugiausiai, 15 vietų savivaldos rinkimuose pelnė Politinis komitetas „Atsinaujinančiam Panevėžiui“. Komitetui priklauso ir trečiai kadencijai perrinktas savivaldybės meras R. M. Račkauskas.

Po tris vietas taryboje gavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Po dvi – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos socialdemokratų partija. Po vieną poziciją atiteko politiniam komitetui „Panevėžio labui“ ir Liberalų sąjūdžiui.

Pasak miesto administracijos vadovo, ar bus pradėti šildyti ir kiti pastatai, lems oro temperatūra.

„Šią savaitę padarėme visų miesto darželių apklausą – 80 proc. prašė įjungti šilumą, mokyklos dar dvejoja, tačiau kitą savaitę, jei oras nesikeis, greičiausiai šildymas bus įjungtas ir joms“, – BNS sakė savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.

Anot jo, visame Panevėžyje šildymo pradžia dar neskelbiama – norima ne tik išpildyti formalų reikalavimą – tris paras fiksuoti žemesnę nei 10 laipsnių vidutinę paros temperatūrą, bet ir įvertinti kelių savaičių orų prognozes.

„Sveikatos priežiūros įstaigose šildymas įjungiamas įstaigų vadovų nuožiūra pagal poreikį, čia mes beveik nesikišame, tuo metu kada įjungti šildymą miesto daugiabučiams, spręsime ne tik pagal formalius reikalavimus, bet ir sulaukę bent savaitės orų prognozės“, – sakė T.Jukna.

„Jei prognozės rodys, kad orai toliau vės, tikrai nerizikuosime žmonių sveikata ir šildymą įjungsime visiems“, – pridūrė jis.

Trakų rajono savivaldybė pirmoji Lietuvoje trečiadienį paskelbė pradedanti šildymo sezoną, o per dvi darbo dienas šildymas bus įjungtas visuose daugiabučiuose ir įstaigose.

Pageidaujant daugiabučių savininkams šildymas atskiruose namuose gali būti pradedamas ir vėliau – daugiau nei pusės gyventojų sutarimu.

Pernai šildymo sezonas Lietuvoje prasidėjo panašiu metu.

Trečiadienio rytą savivaldybėje susibūrę specialistai aptarė susidariusią situaciją.

„Mes planavome užtvankos tilto kapitalinį remontą ir einamąjį užtvankos remontą. Dabar, kai įvyko toks įvykis, būtinas kapitalinis užtvankos remontas“, – BNS trečiadienį sakė Panevėžio savivaldybės vicemeras Valdemaras Jakštas.

Jo teigimu, savivaldybė ketina kreiptis į Vyriausybę prašydama finansinės pagalbos kapitaliniam remontui.

„Kalba eina ne apie šimtus tūkstančių, bet milijonus. Tiksliau bus aišku, kai bus parengtas projektas. Suderinus projektą, apskaičiavus sąmatą, kreipiamasi į Vyriausybę. Tai greit nevyksta“, – sakė V. Jakštas.

Dabar, kai įvyko toks įvykis, būtinas kapitalinis užtvankos remontas.

Anot jo, kapitalinio remonto pradžia užtruks, nes pirmiausia reikia parengti projektą. Iki šiol savivaldybė rengė projektą dėl jo remonto, tačiau po nelaimės jo apimtys keičiasi.

Antradienį užtvanką apžiūrėjo hidrotechnikos specialistai, jie savivaldybei ketina pateikti rekomendacijas.

Nuims sulūžusį skydą

Planuojama, kad ketvirtadienį bus nuimamas sulaužytas užtvankos skydas, dėl kurio į Nevėžį nevaldomai plūdo vanduo. Procedūra gana sudėtinga, nes, pasak politiko, skydas didžiulis ir yra aukštai.

„Jei sklandžiai pavyks, rytoj bus nuimamas, niekur tempti negalima. Kad neįvyktų nelaimė. Skydus reikia keisti abudu – ir tą, kuris sveikas, nes šiandien sveikas, o kur garantija, kad neatsitiks, kaip su šituo atsitiko. Ekspertai pasakė, kad to numatyti, kas nutiko, nebuvo galima“, – tvirtino vicemeras.

T. Markelevičiaus / BNS nuotr.

Pasak V. Jakšto, užtvankoje vienas šalia kito yra du skydai, kurių pagalba reguliuojamas paleidžiamo vandens kiekis. Skydai gali būti tiek abu uždaryti ar atverti, tiek po vieną, – atsižvelgiant į užtvankos vandens lygį.

V. Jakšto teigimu, pralaužus vieną iš skydų antradienį užtvankoje vandens lygis buvo nukritęs daugiau nei metrą, tačiau per naktį maždaug pusė tiek vėl pakilo.

Ekspertai pasakė, kad to numatyti, kas nutiko, nebuvo galima.

Antradienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, jog „Ekrano“ užtvankos avarija Panevėžyje yra jos netvarkymo pasekmė.

„Pasakymas – vienas dalykas, bet jei savivaldybė nebūtų prižiūrėjusi, nesirūpinusi, ar būtų jau prieš kurį laiką pradėti ruošti priešprojektiniai pasiūlymai užtvankos remontui? Ne šiandien tai pradėjome daryti, ženkliai anksčiau, o nelaimė įvyko dabar“, – sakė vicemeras.

Pradėjo tyrimą

Po antradienį „Ekrano“ marių užtvankoje įvykusio šliuzo gedimo, Aplinkos apsaugos departamentas pradėjo tyrimą, atliekamas tvenkinio naudojimo ir priežiūros aplinkosauginių reikalavimų vykdymo patikrinimas, pranešė departamentas.

Pasak aplinkosaugininkų, situacija mieste stabilizuota, tačiau ją nuolat stebi atsakingų institucijų atstovai. „Ekrano“ marių užtvankoje pastatyti avariniai, vandenį sulaikantys užtvarai.

Antradienį apie 7.30 val. sugedo „Ekrano“ marių užtvankos šliuzas, dėl to patvino per miestą tekantis Nevėžis. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), pranešė, kad lūžus užtvankos šliuzui vanduo nevaldomai veržiasi į Nevėžį ir kyla grėsmė dėl jo išsiveržimo.

Popietę vandens tekėjimas buvo suvaldytas, tačiau dėl įvykio paskelbta ekstremali situacija.

„Ekrano“ gamyklos tvenkinys dar vadinamas Ekrano mariomis yra Biliūno gatvėje, rytiniame Panevėžio miesto pakraštyje, ir tęsiasi Panevėžio rajone. 

Aplinkos ministerijos duomenimis, šalyje yra 1351 užtvanka, iš jų 535 priklauso valstybei, 144 neregistruotos, 136 yra privačios. Apie 40 proc. užtvankų nesama informacijos.

Sprendimo projekte nurodyta, kad reaguoti nuspręsta gavus kreipimąsi iš Baltarusijos miestų partnerių solidarumo judėjimo pirmininko Aleksandro Ivanchou „dėl visiško teisinio įsipareigojimų nevykdymo šalyje“.

„Dėl šios priežasties ir dėl sufabrikuotų bylų šimtai baltarusių šiuo metu yra kalėjimuose ir ikiteisminio kalinimo centruose. Kaltinamieji beveik neturi vilties būti išteisinti. Jie kali, nes užima kitokią poziciją nei šalies vadovybė“, – teigiama savivaldybės Komunikacijos skyriaus parengtame projekte.

Pažymima, kad politinių kalinių šeimos prarado galimybę bendrauti su artimaisiais, daugelis jų nebegali išmaitinti savo vaikų.

„Kaliniai ir jų šeimos yra sunkios psichologinės būklės, tačiau jie nenustoja tikėti. Politiniams kaliniams tarptautinis palaikymas yra labai svarbi parama. Taip jie tiki, kad nėra vieniši ir viliasi pergalės“, – pabrėžia savivaldybės atstovai.

Politiniams kaliniams tarptautinis palaikymas yra labai svarbi parama. Taip jie tiki, kad nėra vieniši ir viliasi pergalės.

Dokumente, kuriuo kreipiamasi į Vitebsko valdžią, pažymima, kad po pernai vykusiu Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos opozicija ir vakarai laiko suklastotais, prasidėję taikūs gyventojų protestai Minske ir kituose miestuose buvo malšinami smurtu, taip „pažeidžiant pamatines žmogaus teises, demokratiją ir teisės viršenybę“.

Kartu nurodoma, kad Panevėžio miesto taryba „visapusiškai palaiko Vitebsko ir kitų Baltarusijos regionų pilietinės visuomenės atstovus, jų siekį kurti savo valstybės ateitį pagal žmogaus teisių, demokratijos ir teisės viršenybės principus“.

„Panevėžio miesto savivaldybės taryba (...) ragina nutraukti prievartos naudojimą prieš taikius Baltarusijos piliečius, užtikrinti laisvai reiškiamų įsitikinimų, susirinkimų, mitingų, eitynių, demonstracijų ir piketų teises, nedelsiant paleisti visus kalinamus opozicijos ir pilietinės visuomenės atstovus“, – sakoma rezoliucijos projekte.

Vitebsko valdžios atstovai kviečiami „stabdyti bet kokį valstybinių jėgos struktūrų smurtą“ prieš taikius gyventojus tiek savo veiksmais, tiek raginant tą daryti centrinę Baltarusijos valdžią.

Savivaldybės atstovai BNS informavo, kad rezoliucija parengta vadovaujantis Lietuvos užsienio politikos gairėmis, savivaldybės poziciją palaiko ir Užsienio reikalų ministerija.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka per prezidento rinkimus pernai pasiskelbė nugalėtoju ir vėliau buvo prisaikdintas šeštajai kadencijai, nors balsavimą kritikavo tarptautinė bendruomenė, o šalies opozicija laiko suklastotu.

Valstybės institucijos jėga atsakė į po rinkimų prasidėjusias demonstracijas ir skyrė griežtas įkalinimo bausmes šimtams žmonių. Tikrąja rinkimų nugalėtoja save laikanti Sviatlana Cichanouskaja pasitraukė į Lietuvą.

Ketvirtadienį Panevėžio miesto vicemeru išrinktas buvęs „valstietis“ ir Panevėžio miesto mero Ryčio Račkausko patarėjas Lauras Jagminas, kuris į miesto tarybą pateko po to, kai tarybos nario mandato atsisakė į Seimą išrinktas anksčiau vicemero kėdėje sėdėjęs „valstiečių“ Panevėžio skyriaus vadovas Deividas Labanavičius.

Šiuos pasikeitimus Panevėžio miesto taryboje lydėjo ir pokyčiai frakcijose. Tiek naujai į tarybą atėjęs L. Jagminas, tiek kitas buvusios LVŽS frakcijos narys Rimantas Narkūnas nepanoro likti po savivaldos rinkimų įkurtoje „valstiečių“ frakcijoje.

Pasak buvusio „valstiečių“ partijos nario L. Jagmino, LVŽS frakcijos, kurią sudarė 3 nariai, likimą nulėmė išsiskyrę frakcijos narių ir „valstiečių“ partijos požiūriai. Politiko teigimu, D. Labanavičiui iškeliavus į Seimą, LVŽS frakcijoje susiklostė neeilinė situacija – nė vienas frakcijos narys nepriklausė partijai. Mat jis pats dar prieš pastaruosius Seimo rinkimus išėjo iš „valstiečių“ partijos, o kiti frakcijos nariai – Rimantas Narkūnas bei Kęstutis Lukoševičius – buvo ir taip nepartiniai.

Politikas neslėpė, kad, po savivaldos rinkimų sąraše likęs ketvirtas ir negavęs mandato, į LVŽS nusprendė įstoti, kai jam buvo pažadėtas „valstiečių“ frakcijai tekęs mero pavaduotojo postas.

Visgi, tęsė L. Jagminas, per metus supratęs, kad partijoje nepavyks konstruktyviai dirbti, partinės priklausomybės atsisakė.

„Man nepatekus į tarybą, buvo pasiūlyta užimti politinio pasitikėjimo postą – tapti mero patarėju. Tačiau su sąlyga, jei aš įstoju į partiją. Aš į partiją įstojau, tačiau įstojęs pasigedau konstruktyvaus darbo ir, kai pamačiau, jog artėjant Seimo rinkimams jaunų žmonių čia nelabai reikia (tai mano asmeninė nuomonė), nusprendžiau pats asmeniškai kandidatuoti be jokių partijų“, – teigė politikas.

Po to, kai D. Labanavičius darbą Panevėžio miesto savivaldoje iškeitė į mandatą Seime ir taip sudarė galimybes L. Jagminui ateiti į miesto tarybą, tęsė pastarasis, buvo būtina įvertinti ir pasikeitusias sąlygas LVŽS frakcijos sudėtyje.

„Sprendimas buvo pagrįstas tuo, kad mes paskutiniai su Rimantu Narkūnu – mes dviese atskilome – inicijavome susitikimą su LVŽS frakcija. Siekėme aptarti, kaip mes toliau įsivaizduojame darbą, kai į Seimą išėjus Labanavičiui „valstiečių“ frakcijoje nebeliko nė vieno „valstiečio“. Mes tiesiog sakėme, kad reikia sėstis ir tartis: štai esame trise, reikia demokratišku keliu išsirinkti frakcijos pirmininką, tiek kandidatą į mero pavaduotojus“, – teigė politikas, primindamas, kad vicemero pareigybė LVŽS frakcijai priklausė pagal koalicijos sutartį.

„Tai buvo mūsų sąlygos. Mes su LVŽS sąrašu patekom, todėl siūlėmės likti „valstiečių“ frakcijoje. Bet jie („valstiečių“ partija – ELTA) mums nuleido kandidatą, pasakant, kad vicemeru bus Kęstutis Lukoševičius. Taigi čia du skirtingi požiūriai“, – sakė L. Jagminas, tikindamas, kad tikrai nenorėjo griauti LVŽS frakcijos ir kad tikrai to nedarė siekiant užimti aukštesnių postų.

„Mes nebuvome nusiteikę visko sugriauti (...). Tikrai nėra taip, kaip sako ponas Kęstutis Lukoševičius ir Deividas Labanavičius, kad Jagminas užsispyrė dėl vicemero posto“, – teigė jis.

Apie pokyčius prakalbusiems politikams neradus sutarimo su Panevėžio LVŽS atstovais, ketvirtadienį vykusio Panevėžio tarybos posėdžio metu R. Narkūnas pranešė, kad sudaryta nauja – „Jungtinė frakcija“, kurios nariais tapo jis, tarybos narė Vitalija Vasiliauskaitė bei L. Jagminas.

Sukūrus naują frakciją, K. Lukoševičiui, kurį Panevėžio LVŽS skyriaus pirmininkas siūlė į vicemero vietą, teko konstatuoti, kad „valstiečių“ frakcijos nebėra. Jokiai partijai nepriklausantis K. Lukoševičius neslėpė apmaudo, kad valdančiojoje daugumoje buvusi ir pagal koalicinę sutartį vicemero vietą turėjusi LVŽS frakcija iširo. Politikas neatmetė galimybės, kad prie to bus prisidėjęs ir miesto meras R. Račkauskas.

„Užuomazgos to rezultato, kuris dabar yra, buvo projektuojamos nuo pat vasaros. Manau, kad ne be išankstinio pasikalbėjimo su miesto vadovais“, – Eltai sakė K. Lukoševičius.

Kartu jis akcentavo, kad, nepaisant to, jog buvusi LVŽS frakcija ir negalėjo pasigirti partijai priklausančiais politikais, įsipareigojimai juos iškėlusiai politinei jėgai turėtų būti jaučiami.  

„Jagminas buvo partijos narys, tačiau prieš Seimo rinkimus išstojo. Aš nebuvau partijos narys ir Rimantas Narkūnas nebuvo partijos narys, bet mes gavome postus būtent dėl partijos. Mes visi pasinaudojom LVŽS banga ir laimėjome tris vietas Panevėžio miesto taryboje“, – teigė jis.

„Asmeninės ambicijos turbūt ir sunaikino vieną frakciją“, – pridūrė savivaldos politikas.

Tarybos sprendimo projekte nurodoma, kad D. Labanavičius iš Panevėžio miesto savivaldybės mero pavaduotojo pareigų atleidžiamas atbuline data – nuo lapkričio 12 dienos.

Mat vicemeras spalį Panevėžio vakarinėje apygardoje buvo išrinktas į Seimą ir jau dirba ten.

Pagal Konstituciją, Seimo nario pareigos nėra suderinamos su jokiomis kitomis, todėl „valstietis“ D. Labanavičius jau yra atsisakęs Panevėžio miesto savivaldybės tarybos nario mandato.

Ketvirtadienį numatoma rinkti naują vicemerą.

Miesto meras Rytis Račkauskas į šias pareigas teikia kito Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovo – L. Jagmino – kandidatūrą.

Anot projekto, L. Jagminas vicemero pareigas pradėtų eiti nuo penktadienio, lapkričio 27 dienos.

37-erių L. Jagminas Vytauto Didžiojo universitete yra įgijęs ekonomisto ir finansų bankininko išsilavinimą, dirbo SEB banko Biržų skyriaus vadovu, pastaruoju metu ėjo Panevėžio mero patarėjo pareigas.