-
Aktualu: atsako į dažniausius klausimus apie plastikinius maišelius prekybos centruose 7
Šio draudimo išimtis taikoma, kai į maišelius pakuojama šviežia mėsa, jos produktai, šviežios žuvys ir jų produktai.
Aplinkos ministerija sulaukia verslo atstovų ir gyventojų klausimų, kuriuose prašoma išsamiau paaiškinti šią naują tvarką dėl labai lengvų plastikinių maišelių.
Pateikiami aktualiausi klausimai ir Aplinkos ministerijos specialistų parengti atsakymai.
Koks nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojusio draudimo neatlygintinai dalyti labai lengvus plastikinius maišelius tikslas?
Šiuo įstatymo pakeitimu siekiama sumažinti maišelių naudojimą, paskatinti vartotojus atsisakyti įpročio dėti į maišelius produktus, kurių nebūtina papildomai pakuoti, pavyzdžiui, vaisius, jau supakuotus pieno produktus ir pan. Taip pat siekiama, kad pirkėjai, užuot rinkęsi labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius, naudotų daugkartinius maišelius. O verslas turėtų tiekti rinkai tvaresnes alternatyvas bei didinti pirkėjų sąmoningumą.
Kuo skiriasi lengvasis plastikinis maišelis nuo labai lengvo plastikinio maišelio?
Lengvasis plastikinis pirkinių maišelis – tai plastikinis pirkinių maišelis, kurio sienelės plonesnės kaip 50 mikronų, bet storesnės kaip 15 mikronų. Jis dažnai vadinamas sunkesniu arba storesniu plastikiniu maišeliu ir įprastai būna su atitinkamų prekybininkų logotipais.
Labai lengvas plastikinis pirkinių maišelis – tai plastikinis pirkinių maišelis, kurio sienelės plonesnės kaip 15 mikronų. Dažnai vadinamas plonu plastikiniu maišeliu, įprastai prekybos centruose juos galima pamatyti skaidrios spalvos, be jokio logotipo, susuktus į rulonus.
Ar yra įstatyme nustatyta kaina, kuria prekybininkai turi apmokestinti labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius?
Įstatyme nėra detalizuota nei labai lengvo plastikinio maišelio kaina, nei šio draudimo įgyvendinimo tvarka. Prekybininkai, vadovaudamiesi ūkinės veiklos laisve, nustato labai lengvų plastikinių maišelių kainą patys.
Dauguma prekybininkų viešoje erdvėje pateikia informaciją, kad labai lengvi maišeliai yra apmokestinti 1 euro cento mokesčiu.
Ar 1 euro cento kaina už labai lengvą plastikinį maišelį gali pakeisti pirkėjų elgseną? Manome, kad turėtų būti bent 10 euro centų.
Vienas iš prekybos tinklų viešoje erdvėje skelbė, kad per pirmąją savaitę labai lengvų plastikinių maišelių naudojimas sumažėjo penkis kartus. Tuo pačiu padaugėjo pirkėjų, įsigyjančių daugkartinio naudojimo maišelius.
Tad net ir 1 euro centą kainuojantis maišelis gali keisti pirkėjų elgseną.
Ar prekybininkai nesipelnys iš pirkėjų, perkančių sveriamus produktus, kai pirkėjai vietoje labai lengvų plastikinių maišelių naudos daugkartinius maišelius, kurie sveria daugiau?
Būtina akcentuoti galimybę tiek prekybininkui, tiek ir pirkėjui sverti prekes be maišelio (sverti prekes ant svarstyklių, ir tik pasvėrus įsidėti į daugkartinį maišelį). Taip pat yra galimybė atimti daugkartinio maišelio svorį (iš pradžių jį pasverti, tuomet sverti kartu su prekėmis).
Ne visose prekybos vietose gali būti pritaikytos sąlygos atimti daugkartinio maišelio svorį, tuomet rekomenduojama rinktis daugkartinį maišelį, pagamintą iš mažiau sveriančių medžiagų.
Jeigu pirkėjas atsineš purviną jau naudotą plastikinį labai lengvą maišelį, ar prekybininkas dėl higienos reikalavimų gali atsisakyti dėti prekes į tokį maišelį?
Nepaisant nustatyto draudimo neatlygintinai dalyti plastikinius maišelius prekybininkai turi laikytis higienos ar kitų teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių jų veiklą. Atsakomybę už higienos normų neatitinkančią nuosavą pakuotę turėtų prisiimti ir gyventojai, kadangi prekybininkams būtų pernelyg didelė našta įvertinti kiekvieno gyventojo atsineštą pakuotę.
Gali būti, kad pirkėjas nuoširdžiai pamiršta arba neranda, kaip susimokėti už maišelį ir išeina už jį nesumokėjęs. Ar atsakomybė tenka parduotuvei (t. y. ji neprimena ir aiškiai nenurodo, kaip ir kur sumokėti), ar vis tik pirkėjui (tai traktuojama kaip vagystė)?
Reikia suprasti, kad šis draudimas yra naujas, todėl natūralu, jog nuostatas taikantiems prekybininkams, kaip ir pirkėjams, gali kilti klausimų. Galimai kai kurie pardavėjai ir platintojai dar netaiko pakankamų pirkėjų informavimo priemonių. Tačiau neišvengiamai ne tik pardavėjai ir platintojai, bet ir pirkėjai turės prisitaikyti prie šio pokyčio ir bendromis pastangomis siekti numatytų tikslų.
Dėl šio draudimo įgyvendinimo užtikrinimo pagal Aplinkos apsaugos įstatymą ir Administracinių nusižengimų kodeksą yra atsakingi pardavėjai ir platintojai. Tačiau siekiant didinti pirkėjų sąmoningumą turi būti imamasi priemonių ir pirkėjų atžvilgiu, kaip, pvz., pakankamas informavimas dėl neatlygintino plastikinių maišelių dalijimo draudimo ir būtinumo už maišelį susimokėti.
Kaip minėta, dauguma prekybininkų viešoje erdvėje pateikia informaciją, kad labai lengvi maišeliai yra apmokestinti 1 euro cento mokesčiu. Kadangi maišelis yra prekė, nesumokėjus 1 euro cento, pirkėjas gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už smulkią vagystę.
Kas ir kaip turėtų tikrinti, ar prekybos tinkluose maišeliai nedalijami nemokamai?
Teiseną pradėti, tyrimą atlikti ir Administracinių nusižengimų kodekso protokolus surašyti pardavėjams ir platintojams gali aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai.
Praėjusiais metais Aplinkos apsaugos departamentas organizavo ir vykdė aplinkosauginę akciją „Plastikinis maišelis“. Minėta akcija buvo vykdoma visoje šalyje. Akcijos metu iš viso buvo patikrinta 317 ūkio subjektų ir 105 fiziniai asmenys. Nustatytas tik vienas ūkio subjekto padarytas pažeidimas ir du fizinių asmenų padaryti pažeidimai dėl neatlygintino lengvųjų maišelių dalijimo draudimo.
Panašios akcijos bus vykdomos ir ateityje.
Kas yra ar bus daroma, kuomet nustatoma, jog parduotuvė tinkamai neprižiūri maišelių pardavimo tvarkos ir dalis pirkėjų juos pasiima nemokamai? (t. y. įspėjimai, kokios baudos ir pan.)
Už šios tvarkos pažeidimus Aplinkos apsaugos įstatyme ir Administracinių nusižengimų kodekse verslininkams yra numatytos piniginės baudos.
Ar tokiu draudimu mažinama tarša aplinkai?
2020 m. Eurostato duomenimis, Lietuva išsiskyrė kaip daugiausia lengvųjų plastikinių maišelių vienam gyventojui per metus sunaudojanti šalis – 294. Tam didžiausios įtakos turėjo Lietuvoje ypač paplitęs labai lengvų plastikinių maišelių naudojimas (250 vienetų vienam gyventojui per metus).
Nuo 2019 m. sausio 1 d., įsigaliojus lengvųjų plastikinių maišelių neatlygintino dalijimo draudimui statistika dėl lengvųjų plastikinių maišelių naudojimo (sienelės plonesnės kaip 50 mikronų, bet storesnės nei 15 mikronų) pagerėjo, t. y. jų naudojimas sumažėjo (vienas Lietuvos gyventojas per metus jų sunaudoja apie 44). To paties tikimasi ir dėl labai lengvų plastikinių maišelių naudojimo.
Kaip minėta, vienas iš prekybos tinklų viešoje erdvėje skelbė, kad per pirmąją savaitę labai lengvų plastikinių maišelių naudojimas sumažėjo penkis kartus.
Labai svarbu akcentuoti, kad šis draudimas neišsprendžia visų taršos aplinkai klausimų. Lengvieji ir labai lengvi plastikiniai maišeliai turi būti rūšiuojami, metami į tam skirtus konteinerius, kad juos būtų galima perdirbti arba kitaip panaudoti.
-
„Lidl Lietuva“ auga – kviečia prisijungti pardavėjus naujai parduotuvei Ringauduose 7
Naujoje prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvėje Ringauduose, Kauno rajone, bus sukurta daugiau nei 30 naujų darbo vietų. Įmonė jau paskelbė darbuotojų atranką, prie komandos kviečia prisijungti pardavėjus. Į šią darbo poziciją kviečiami kandidatuoti ir studentai, norintys derinti darbą ir studijas.
Prieš pradedant dirbti, darbuotojams bus skiriami iki keturių savaičių trukmės teoriniai ir praktiniai mokymai. Įmonė darbuotojams siūlo konkurencingą atlyginimą, platų naudų paketą, finansinį pastiprinimą ir kitus privalumus.
„Mūsų parduotuvių tinklas sparčiai plečiasi, džiaugiamės, kad nuo šiol dar daugiau žmonių galėsime pasiūlyti geriausią kainos ir kokybės santykį rinkoje. Kviečiame naujus darbuotojus prisijungti prie parduotuvės komandos ir augti drauge“, – sakė Sandra Savickienė, „Lidl Lietuva“ valdybos narė ir personalo vadovė.
Norintys prisijungti prie „Lidl Lietuva“ komandos ir dirbti Ringauduose, darbo skelbimą ir nesudėtingą kandidatavimo formą gali rasti čia: Pardavėjas (-a) naujai atidaromoje parduotuvėje Kaune (Ringauduose). Kilus klausimų dėl atrankos proceso, taip pat galima kreiptis ir telefonu 8 800 800 50.
Įmonė suteikia galimybę į šią poziciją kandidatuoti be gyvenimo aprašymo (CV), užpildžius internetinę formą, su kandidatu bendrovės atstovai susisieks dėl tolimesnių veiksmų.
Sandra Savickienė. „Lidl Lietuva“ nuotr.
Dėmesys darbo užmokesčiui
„Lidl Lietuva“ skiria didžiulį dėmesį visų savo darbuotojų gerovei ir motyvacijai. Įmonė savo darbuotojams siūlo konkurencingą darbo užmokestį. Šių metų kovo mėnesio portalo „Rekvizitai.lt“ duomenimis, vidutinis „Lidl Lietuva“ darbo užmokestis siekia 1822,19 eurus prieš mokesčius. Tai didžiausias vidutinis atlyginimas tarp penkių didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų.
„Manome, kad siekdami suburti motyvuotą komandą, turime pasirūpinti jų finansiniu saugumu. Šiemet į darbo užmokesčių biudžetą investavome papildomai, todėl nuo metų pradžios atlyginimai augo visų parduotuvių ir logistikos centro komandų nariams, o nuo rugsėjo padidės ir administracijos darbuotojams“, – pabrėžė S. Savickienė.
Taip pat padidėjus išlaidoms už komunalines ir kitas paslaugas, visiems savo darbuotojams įmonė skiria ir papildomą finansinį pastiprinimą – „Lidl“ korteles.
Svarbi darbuotojų sveikata
Visiems darbuotojams po bandomojo laikotarpio suteikiamas papildomas privatus sveikatos draudimas. Turėdami šį draudimą, darbuotojai gali padengti gydymo išlaidas poliklinikose ir ligoninėse, įsigyti vaistų, sveikatinimo priemonių (maisto papildų ar vitaminų), gauti kompensaciją už dalį odontologijos ir optikos paslaugų išlaidų. Taip pat rudenį įmonė suteikia galimybę darbuotojams ir jų vaikams iki 14 metų nemokamai pasiskiepyti nuo gripo.
Pasak S. Savickienės, bendrovė ypatingą dėmesį skiria ir emocinei darbuotojų sveikatai. Visi darbuotojai gali nemokamai apsilankyti dešimtyje gydytojo psichoterapeuto ar psichologo-psichoterapeuto psichoterapijos seansų per metus.
Taip pat darbuotojai kviečiami pasinaudoti specialia konsultacijų programa „Gali mumis pasikliauti!“ ir gauti nemokamas bei anonimiškas konsultacijas teisiniais, asmeniniais ar finansiniais klausimais.
Šiuo metu Lietuvoje iš viso veikia 69 „Lidl“ parduotuvės 26-uose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Plungėje, Palangoje, Elektrėnuose, Visagine, Šilutėje, Radviliškyje, Vilkaviškyje, Druskininkuose, Rokiškyje, Kaišiadoryse ir Nemenčinėje.
