„Seimo nario reikėtų paprašyti nuomos sutarčių ir tų dokumentų, kaip jis pateikė ataskaitas. Ir, man atrodo, matysime, kokia tai nuoma ir kiek lėšų yra skiriama“, – posėdžio metu sakė komisijos narė Rita Tamašunienė.

„Reikia išsamesnio paaiškinimo iš pačio Seimo nario, o ne tokio lakoniško ir labai trumpo (paaiškinimo – ELTA), iš kurio nelabai gali pradėti tyrimą ir aiškintis“, – taip pat akcentavo komisijos narė Irena Haase.

Komisija tyrimą nutarė pradėti bendru sutarimu.

Į Seimo etikos sargus dėl išaiškinimo kreipėsi pats J. Džiugelis.

„Kreipiuosi į Jus su prašymu pateikti išaiškinimą ar (...) buvo teisingai kompensuojama Seimo nario specialiesiems poreikiams pritaikyto gyvenamojo būsto nuomos kaina pagal Seimo Finansų skyriui pateiktus dokumentus“, – rašoma kreipimesi į Seimo etikos sargus.

„Taip pat prašau informuoti, ar turėtų būti pateikti papildomi dokumentai, jei taip, prašyčiau nurodyti kokius dokumentus turėčiau pateikti“, – pažymi jis.

KK2 žurnalistams pradėjus domėtis Seimo nario sudaryta išperkamosios būsto nuomos sutartimi, J. Džiugelis pateikė savo paaiškinimą. Parlamentaras tikina iš Seimo nariui skiriamų lėšų dalies išperkamosios būsto nuomos nemokėjęs.

J. Džiugelis informavo, kad per mėnesį būsto nuomai Seimas jam skiria 1400-1600 eurų. Politiko teigimu, visa ši suma yra skiriama būsto nuomos padengimui.

Visgi Seimo valdybos nariai kelia klausimus, ar išperkamosios būsto nuomos sutartį sudaręs J. Džiugelis nepiktnaudžiavo savo kaip Seimo nario pareigomis bei užsiminė ir apie ketinimus dėl šios situacijos kreiptis į teisėsaugos institucijas.

Parlamento vicepirmininkai atkreipė dėmesį ir į Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimą, kad Seimo nariai parlamentinių lėšų negali skirti automobilio lizingui. Todėl, pasak jų, panaši analogija turėtų būti taikoma ir išperkamosios būsto nuomos atveju.

ELTA primena, kad iniciatyvos „Skaidrinam“ dėmesio susilaukęs Seimo narys J. Džiugelis pranešė suspenduojantis savo narystę TS-LKD partijoje. Politikas taip pat nusprendė trauktis ir iš konservatorių frakcijos Seime.

Klausimai dėl J. Džiugelio parlamentinių lėšų panaudojimo kilo paaiškėjus, kad konservatorius per trejus metus Seime ataskaitos spausdinimui ir platinimui išleido daugiau kaip 23 tūkst. eurų ir už tai mokėjo M. Ardišauskui, šiuo metu vadovaujančiam Atsakingo lošimų verslo asociacijai.

Parlamento vadovė mini ir galimus Konstitucijos pakeitimus.

„Kviesiu frakcijų seniūnus, kad aptartume ne tik galimus kosmetinius pakeitimus, kuriuos galėtų ir Etikos komisija pasiūlyti, bet kaip iš esmės galėtume keisti tvarką. Aš matyčiau kelis variantus, per įstatymų pakeitimus ar svarstyti Konstitucijos keitimą, atsisakant parlamentinių išlaidų tvarkos“, – trečiadienį per Seimo valdybos posėdį informavo V. Čmilytė-Nielsen.

Ji teigė, kad Seimo frakcijoms reikia rasti sprendimą, kaip užtikrint, kad ateityje nebūtų „sąlygų paslysti su šia tvarka“.

Seimo pirmasis vicepirmininkas Jurgis Razma savo ruožtu sakė, jog Konstitucijos keitimas, atsisakant joje įrašytų parlamentinei veiklai skirtų išlaidų, vietoje to pakeliant Seimo narių atlyginimus, būtų „geras variantas“, tačiau tam tikrų sprendimų reikia ir dabar.

„Manau, geras variantas, jei būtų frakcijų pritarimas pakeisti Konstituciją, palikti Seimo nariams atlyginimą ir viskas, jokių parlamentinių išlaidų su atsiskaitymais, bet akivaizdu, kad, jei ir tvarkingai judėsime su pataisomis, galios tik kitai kadencijai, vis dėlto yra klausimų šiek tiek susitvarkyti su dabartiniu aprašu, jį papildant“, – sakė J. Razma.

Manau, geras variantas, jei būtų frakcijų pritarimas pakeisti Konstituciją, palikti Seimo nariams atlyginimą ir viskas, jokių parlamentinių išlaidų su atsiskaitymais (...)

 

Visuomenininkui Andriui Tapinui pratęsus iniciatyvą „Skaidrinam“ ir ėmus nagrinėti Seimo nariams skirtų lėšų panaudojimą aiškėja, kad dalis jų parlamentinei veiklai skirtus pinigus leido brangiai įrangai, kuri, abejojama, ar dera su tiesioginiu jų darbu. Taip pat daroma prielaida, kad šią įrangą parlamentarai suskubo įsigyti artėjant į pabaigą terminui, kurio metu pirkti daiktai lieka Seimo narių nuosavybe pasibaigus kadencijai.

Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla: biuro, kompiuterinės technikos nuomai, ryšio paslaugoms, transporto išlaidoms, automobilio eksploatacijai, suvenyrams, viešosios informacijos rengėjų paslaugoms ir panašiai.

Parlamentinei veiklai Seimo nariai praėjusiais metais išleido daugiau kaip 2 mln. eurų, rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos ataskaita. Praktiškai tokia pati suma panaudota ir 2022-aisiais.

Per praėjusius metus kiekvienas Seimo narys parlamentinei veiklai galėjo panaudoti 18,5 tūkst. eurų, beveik visą sumą išleido daugiau kaip pusšimtis parlamentarų.

Seime buvo svarstymų atsisakyti parlamentinei veiklai skiriamų išlaidų, vietoje to tiesiog padidinant Seimo narių algas, bet šios iniciatyvos į priekį nepajudėjo, mat parlamentinei veiklai skirtų išlaidų atlyginimas numatytas Konstitucijoje, o jos keitimui numatytos sudėtingesnės ir ilgesnės procedūros nei kitiems teisės aktams.

Konstitucijoje įrašyta, kad Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto.