Pasak PSO, virusiniais hepatitais B ir C pasaulyje yra užsikrėtę 325 mln. žmonių, o 1,4 mln. žmonių kasmet nuo jų miršta. Hepatitai – tai antroji mirties nuo infekcinių ligų priežastis po tuberkuliozės. Jais užsikrėtę devynis kartus daugiau žmonių nei ŽIV infekcija. Hepatitas B yra išvengiamas, gydomas, o hepatitas C – išgydomas. Tačiau, PSO duomenimis, daugiau nei 80 proc. užsikrėtusiųjų hepatitais žmonių pasaulyje turi nepakankamą sveikatos priežiūros (prevencijos, diagnostikos ir gydymo) paslaugų prieinamumą.

PSO Globalioje sveikatos sektoriaus hepatitų strategijoje 2016-2021 m. numatytas globalus tikslas, kuriuo siekiama iki 2030 m. eliminuoti hepatitus kaip visuomenės sveikatos problemą. Iki 2030 m. siekiama 90 proc. sumažinti naujų susirgimų hepatitais skaičių bei 65 proc. sumažinti mirtingumą nuo hepatitų. Strategijoje daugiausiai dėmesio skiriama B ir C hepatitams, kurie sudaro 96 proc. visų hepatitų mirtingumo.

Iki šių metų pradžios Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų ES šalių, buvo privalomai registruojami tik ūmūs susirgimai hepatitais. Lėtinių hepatitų privaloma registracija šalyje įvesta tik nuo 2019 metų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas ūmiais virusiniais hepatitais B ir C kelis dešimtmečius iš eilės Lietuvoje mažėjo. Tačiau, pasak ULAC medikų, ši statistika dalinai neatspindi realios sergamumo hepatitais situacijos. Šiemet Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui pradėjus privalomai registruoti susirgimus lėtiniais hepatitais, galima konstatuoti, kad per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruota beveik tris kartus daugiau hepatitų nei pernai per tą patį laikotarpį.

Būtent todėl Pasaulio sveikatos organizacija pasirinko šią datą kasmet minėti pasaulinę hepatito dieną.

Pažymint Pasaulinę hepatito dieną, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ragina šalis didinti tyrimų dėl hepatitų bei jų gydymo prieinamumą.

Lėtiniai virusiniai hepatitai B ir C ilgą laiką, kartais net dešimtmečius, nesukelia jokių ligos simptomų, todėl, pasak, Pasaulio sveikatos organizacijos, 95 proc. užsikrėtusiųjų apie savo ligą net neįtaria, tačiau jie gali užkrėsti kitus.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas ūmiais hepatitais B ir C Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį turi mažėjimo tendenciją. Tačiau realus sergamumas yra neaiškus, nes dauguma hepatitų nepasireiškia jokiais simptomais, todėl jie nepatenka į oficialią sergamumo statistiką. Jie lieka nenustatyti ir neužregistruoti. Nepaisant sergamumo ūmiu hepatitu B mažėjimo tendencijos Lietuvoje, visgi šis rodiklis, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, yra vienas aukščiausių greta Latvijos ir Rumunijos. Todėl, pasak ULAC, ypač svarbu užtikrinti hepatito B prevenciją skiepais ir taip sumažinti sergamumą šia liga.

Nuo hepatito C skiepų nėra, tačiau, pasak PSO, 95-99 proc. sergančiųjų hepatitu C galima visiškai išgydyti ir taip užkirsti kelią hepatitų komplikacijoms: kepenų cirozei ar kepenų vėžiui. PSO pranešime spaudai pažymi, kad daugiau kaip 60 proc. kepenų vėžio susirgimo atvejų priežastis pasaulyje - pavėluota virusinio hepatito B ir C diagnostika bei gydymas.

Daugiau kaip 60 proc. kepenų vėžio susirgimo atvejų priežastis pasaulyje - pavėluota virusinio hepatito B ir C diagnostika bei gydymas.

Pasak ULAC pranešimo, šiandien Lietuvoje šeimos gydytojai jau turi galimybę paskirti kepenų funkcijos (kepenų fermentų) tyrimus, kurie, esant hepatitų infekcijai, būna pakitę. Nustačius pakitimus, pacientai siunčiami specialistų - gydytojų infektologų ar gastroenterologų konsultacijai, kurie skiria sudėtingus, ligos eigą įvertinančius tyrimus ir, esant atitinkamiems tyrimų rodikliams, skiria gydymą. Lietuvos medikų teigimu, nuo 2015 m. šalyje įregistravus ir ėmus taikyti naujos rūšies preparatus, pasveiksta net 99 proc. ligonių. O svarbiausia, naujieji vaistai beveik nesukelia šalutinio poveikio.

ULAC medikai primena, kad virusiniai hepatitai - tai skirtingų virusų (A, B, C, D, E) sukeliami kepenų uždegimai, kurie plinta skirtingais būdais.

Virusinis hepatitas B plinta per visų rūšių (vaginalinius, oralinius, analinius) lytinius santykius, per kraują (perpilant užkrėstą kraują ar jo produktus, per nesterilias adatas/švirkštus, atliekant tatuiruotes, veriant auskarus, naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu, skutimosi mašinėle, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, kuriais gali būti pažeista oda arba gleivinės). Taip pat užsikrėtusi hepatito B virusu motina gali perduoti infekciją vaikui nėštumo ar gimdymo metu. ES šalyse trečdalis susirgusiųjų ūmių hepatitų B yra užsikrėtę per heteroseksualius santykius, Lietuvoje - penktadalis.

Virusinis hepatitas C plinta tais pačiais būdais kaip B, tačiau lytinių santykių metu bei perinataliniu (iš motinos vaikui) būdu - retai.

Hepatitas A plinta fekaliniu - oraliniu būdu per užterštą maistą, vandenį arba artimą sąlytį. Nuo hepatito A ir B galima pasiskiepyti.

Iki 2030 m. Pasaulio sveikatos organizacija numatė tikslą - eliminuoti hepatitus. Šalims rekomenduota pasirengti atitinkamas strategijas, kaip bus šio tikslo siekiama.

Lėtiniai virusiniai hepatitai B ir C ilgą laiką, kartais net dešimtmečius, nesukelia jokių ligos simptomų, todėl, pasak, Pasaulio sveikatos organizacijos, 95 proc. užsikrėtusiųjų apie savo ligą net neįtaria, tačiau jie gali užkrėsti kitus.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, sergamumas ūmiais hepatitais B ir C Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį turi mažėjimo tendenciją. Tačiau realus sergamumas yra neaiškus, nes dauguma hepatitų nepasireiškia jokiais simptomais, todėl jie nepatenka į oficialią sergamumo statistiką. Jie lieka nenustatyti ir neužregistruoti. Nežiūrint sergamumo ūmiu hepatitu B mažėjimo tendencijos Lietuvoje, visgi šis rodiklis lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis yra vienas aukščiausių greta Latvijos ir Rumunijos. Todėl ypač svarbu užtikrinti hepatito B prevenciją skiepais ir taip sumažinti sergamumą šia liga.

Nuo hepatito C skiepų nėra, tačiau, pasak PSO, 95–99 proc. sergančiųjų hepatitu C galima visiškai išgydyti ir taip užkirsti kelią hepatitų komplikacijoms: kepenų cirozei ar kepenų vėžiui. PSO pranešime spaudai pažymi, kad daugiau kaip 60 proc. kepenų vėžio susirgimo atvejų priežastis pasaulyje – pavėluota virusinio hepatito B ir C diagnostika bei gydymas.

Šiandien Lietuvoje, šeimos gydytojai jau turi galimybę paskirti kepenų funkcijos (kepenų fermentų) tyrimus, kurie, esant hepatitų infekcijai, būna pakitę. Nustačius pakitimus, pacientai siunčiami specialistų – gyd. infektologų ar gyd. gastroenterologų konsultacijai, kurie skiria sudėtingus, ligos eigą įvertinančius tyrimus ir, esant atitinkamiems tyrimų rodikliams, skiria gydymą. Lietuvos medikų teigimu, nuo 2015 m. šalyje įregistravus ir ėmus taikyti naujos rūšies preparatus, pasveiksta net 99 proc. ligonių. O svarbiausia, naujieji vaistai beveik nesukelia šalutinio poveikio.

ULAC medikai primena, kad virusiniai hepatitai – tai skirtingų virusų (A, B, C, D, E) sukeliami kepenų uždegimai, kurie plinta skirtingais būdais.

Virusinis hepatitas B plinta per visų rūšių (vaginalinius, oralinius, analinius) lytinius santykius, per kraują (perpilant užkrėstą kraują ar jo produktus, per nesterilias adatas/švirkštus, atliekant tatuiruotes, veriant auskarus, naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu, skutimosi mašinėle, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, kuriais gali būti pažeista oda arba gleivinės). Taip pat užsikrėtusi hepatito B virusu motina gali perduoti infekciją vaikui nėštumo ar gimdymo metu. ES šalyse trečdalis susirgusiųjų ūmių hepatitų B yra užsikrėtę per heteroseksualius santykius, Lietuvoje penktadalis. Virusinis hepatitas C plinta tais pačiais būdais kaip B, tačiau lytinių santykių metu bei perinataliniu (iš motinos vaikui) būdu – retai. Hepatitas A plinta fekaliniu – oraliniu būdu per užterštą maistą, vandenį arba artimą sąlytį. Nuo hepatito A ir B galima pasiskiepyti.

Iki 2030 m. Pasaulio sveikatos organizacija numatė tikslą – eliminuoti hepatitus. Šalims rekomenduota pasirengti atitinkamas strategijas, kaip bus šio tikslo siekiama.

Liepos 28-oji – tai hepatito B viruso atradėjo, Nobelio premijos laureato prof. Barucho Samuelio Blumbergo gimimo diena. Būtent todėl Pasaulio sveikatos organizacija pasirinko šią datą kasmet minėti pasaulinę hepatito dieną.

Minint šią dieną Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) siekia didinti visuomenės budrumą ir siunčia tris pagrindines žinutes gyventojams:

1. Pažink hepatitą – ar rizikuoji? Virusiniu hepatitu užsikrėtę 400 mln. žmonių pasaulyje. Atsižvelgiant į epidemijos dydį, bet kas ir kiekvienas rizikuoja užsikrėsti.

2. Pažink hepatitą – pasitikrink. Skaičiuojama, kad 95 proc. žmonių, gyvenančių su hepatitu, nežino apie savo infekciją (kad yra užsikrėtę hepatitų virusais). Būtina kreiptis į medikus ir pasitikrinti, ar esate neužsikrėtę hepatitų virusais.

3. Pažink hepatitą – kreipkis dėl gydymo. Pasak PSO, daugiau kaip 90 proc. sergančiųjų hepatitu C gali būti išgydomi per 3–6 mėnesius. Tinkamas hepatitų B ir C gydymas gali užkirsti kelią gyvybei pavojingoms komplikacijoms: lėtinei kepenų ligai: cirozei ir kepenų vėžiui.

Virusiniai hepatitai – tai skirtingų virusų (A, B, C, D, E) sukeliami kepenų uždegimai, kurie plinta skirtingais būdais.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas ūmiais hepatitais B ir C pastarąjį dešimtmetį turi mažėjimo tendenciją. Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytojos Irmos Čaplinskienės, apie 60–70 proc. užsikrėtusiųjų hepatito B ar C virusu neturi jokių nusiskundimų. Tačiau, nežiūrint besimptomės hepatito infekcijos, tokie žmonės gali užkrėsti kitus. Būtent dėl besimptomių hepatitų manoma, kad faktinis susirgimų skaičius gali būti kelis kartus didesnis.

Virusiniai hepatitai B ir C neplinta per maistą, vandenį, čiaudint, kosint. Virusinis hepatitas B plinta per visų rūšių (vaginalinius, oralinius, analinius) lytinius santykius; per kraują (perpilant užkrėstą kraują ar jo produktus, per nesterilias adatas / švirkštus, atliekant tatuiruotes, veriant auskarus, naudojantis užsikrėtusio asmens dantų šepetėliu, skutimosi mašinėle, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, kuriais gali būti pažeista oda arba gleivinės). Taip pat užsikrėtusi hepatito B virusu motina gali perduoti infekciją vaikui nėštumo ar gimdymo metu. Virusinis hepatitas C plinta tais pačiais būdais kaip B, tačiau per lytinius santykius bei perinataliniu (iš motinos vaikui) būdu – retai.

Skiepai – pagrindinė specifinė profilaktikos priemonė nuo virusinio hepatito A ir B. Nuo hepatito B skiepijami naujagimiai pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. ULAC duomenimis, skiepijimų apimtys 2015 metais siekė 97,3 proc. Nuo virusinio hepatito C skiepų nėra.

Liepos 28-oji – tai hepatito B viruso atradėjo, Nobelio premijos laureato profesoriaus Samuelo Blumbergo gimimo diena. Būtent todėl PSO parinko šią datą kasmet pažymėti pasaulinę hepatito dieną.