Muzikos dieną ELTA profesionalaus šalies teatro šimtmetį ką tik šventusio Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovo Benjamino Želvio paklausė, ką ši diena reiškia rūmuose, kur visada skamba daug muzikos.

„Iš vienos pusės žvelgdami visi gali susidaryti įspūdį, kad mes Kauno valstybiniame muzikiniame teatre labai linksmai gyvename. Bet toks įspūdis nebūtų teisingas. Iš tikrųjų, mus supa muzika, – grojame, dainuojame, vaidmenis kuriame, rengiame premjeras, repertuaro spektaklius rodome. Dovanojame pramogą žiūrovui. Tačiau patiems teatro žmonėms muzika – ne pramoga, greičiau – sunkus nuolatinis darbas. Iš tikrųjų dirbti visiems teatre tenka daug, kad gerą pramogą žiūrovams sukurtume. Bet neabejotinai tai atlikęs širdyje pajauti džiaugsmą, kai matai susižavėjusias, dėkingas žiūrovų akis. Tada gali sakyti, kad teatras, muzika – tau šventė“, – kalbėjo B. Želvys.

Naują kūrybinį sezoną Kauno valstybinis muzikinis teatras pradėjo rugsėjį ir žiūrovams jau parodė net porą premjerų. Viena jų buvo pristatyta ir Estijoje, teatre „Endla“ Pernu mieste. Čia Gioachino Rossinio operoje „Turkas Italijoje“ dainavo lietuvių komanda – solistai Joris Rubinovas, Gabrielė Bukinė, Žygimantas Galinis, Mindaugas Jankauskas, Ieva Goleckytė bei Andrius Apšega. Ir, pasak Kauno valstybinio muzikinio teatro atstovės Linos Stankevičiūtės, lietuvių pasirodymas operoje buvo palydėtas ypatingomis ovacijomis ir pelnė nemenką profesionalų pripažinimą.

Teatro nuotr.

Pristatant šią premjerą, pabrėžiama, jog G. Rossinio dviejų dalių komiška opera „Turkas Italijoje“ – Kauno valstybinio muzikinio teatro ir Estijos koncertinės įstaigos „PromFest“ projektas. Spektaklyje dainuojama originalo kalba su lietuviškais subtitrais. Pastatymo muzikinis vadovas ir dirigentas Erki Pehkas (Estija), režisierius Andrus Vaarikas (Estija), dirigentas Jonas Janulevičius, scenografas ir kostiumų dailininkas Madis Nurmsas (Estija), chormeisterė Rasa Vaitkevičiūtė, choreografas ir režisieriaus padėjėjas Dainius Bervingis, šviesų dailininkė Kornelija Rimgailė Kondratavičiūtė, videodizainerė Katre Sulane (Estija). Vaidmenis šioje operoje kūrė ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių solistai, Kauno valstybinio muzikinio teatro choro bei simfoninio orkestro artistai.

Širdyje pajauti džiaugsmą, kai matai susižavėjusias, dėkingas žiūrovų akis. Tada gali sakyti, kad teatras, muzika – tau šventė.

Premjeriniai spektakliai Kaune vyko rugsėjo 8, 9 dienomis, Pernu – rugsėjo 12, 13, 14-ąją. „Operos ,,Turkas Italijoje“ pastatymas Kauno valstybiniame muzikiniame teatre stebina žiūrovus netikėta istorijos interpretacija. Meilės penkiakampis perkeliamas į šiandieną, tiksliau – į TV realybės šou erdvę. Spektaklio metu įveiklintos šiuolaikinės medijos, kuriomis siekiama sukurti paviršutiniškumo, saldaus kičo įspūdį, kuomet operos personažai nebesugeba atskirti realybės nuo fikcijos. Ekranas tampa esminiu ir vieninteliu realybės įrodymu. Tai – aliuzija ir į karantininę realybę, kai patys buvome priversti savo gyvenimus stebėti per ekranus, ne savo noru užsidaryti tarp keturių sienų ir kurti savąjį realybės šou. Taip operos statytojai reaguoja į globalią problematiką“, – pažymi teatro atstovė L. Stankevičiūtė.

Antroji šio sezono premjera – dviejų dalių opera vaikams „Guliverio kelionės“ – Kauno muzikiniame teatre įvyko rugsėjo 19-ąją. Kompozitorė Zita Bružaitė šį spektaklį vadina „opera vaikams ir muzikine kelione suaugusiems“. Naujas muzikinis sceninis kūrinys „Guliverio kelionės“ sukurtas Jonathano Swifto satyrinio romano motyvais, pagal poetės ir dramaturgės Daivos Čepauskaitės eiliuotą tekstą. Spektaklio kūrėjai: Virgilijus Visockis, muzikinis vadovas ir dirigentas, Agnė Dilytė, režisierė, Ramunė Skrebūnaitė, dailininkė, Linas Augutis, vaizdo projekcijų autorius, K.R. Kondratavičiūtė, šviesų dailininkė, D. Bervingis, choreografas.

Kaip ir anksčiau sukurtuose, Kauno muzikiniame teatre sėkmingai gyvavusiuose kompozitorės Z. Bružaitės sceniniuose kūriniuose vaikams „Grybų karas ir taika“ bei „Voro vestuvės“, taip ir „Guliverio kelionėse“, jaunųjų žiūrovų ir jų tėvelių širdis džiugina muzikinės kalbos natūralumas bei įsimintinos melodijos.

Prieš dvi dešimtis metų įsteigtas prizas kasmet įteikiamas Didžiosios muzikų šventės metu. Pernai dėl pandemijos šventė neįvyko, todėl šiais metais „Auksinio disko“ laureatai bus pagerbti dviejuose renginiuose – šiandien, spalio 1-ąją, Vilniaus rotušėje, ir gruodžio 14 dieną Valdovų rūmuose.

Šiandien Vilniaus rotušėje 19 val. prasidedančioje šventėje dalyvaus trys „Auksinio disko“ laureatai: Berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“, multiinstrumentininkas S. Petreikis ir folkroko grupė „Žalvarinis“. Koncerte pasirodys ir Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos moksleiviai, jaunoji dainininkė Akvilė Ališauskaitė ir Ališauskų šeimyninis ansamblis.

Gruodžio 14 dieną Valdovų rūmuose bus apdovanoti: dainininkės A. Stundytė, J. Gringytė, smuikininkė R. Lipinaitytė, pianistas D. Kirilauskas ir Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos simfoninis orkestras „Simfukai“.

Jau kelintus metus Lietuvos muzikų sąjunga išgyvena ypatingą emocinį pakilimą, bendrystei telkdama visų kartų muzikus.

Saulius Petreikis. / Organizatorių nuotr.

„Savo renginiuose ir kasdienėje veikloje stengiamės kuo daugiau bendrauti, kad laiku pastebėtume jaunuosius talentus ir paragintume juos aktyviau muzikuoti, kad suspėtume išminties ir patirties pasisemti iš vyriausių bendruomenės narių. 350 muzikų vienijančioje asociacijoje proporcingai atstovaujamos visos kartos, – sako LMS prezidentė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė. – Šiandien ypač svarbus mūsų visų susitelkimas į muzikos propagavimą. Lietuvoje sukūrę išskirtinę muzikos ugdymo sistemą, parengę daugybę puikių atlikėjų, jau per dažnai pradedame justi takoskyrą tarp muzikos profesionalų ir klausytojų. Tad ir asociacijos 85-ąsias metines minėdami žinome, kad aktualios veiklos nepritrūksime.“

1974 m. lordo Yehudi Menuhino iniciatyva UNESCO spalio 1-ąją paskelbė Pasauline muzikos diena. Žymusis menininkas ir humanistas visus pasaulio muzikus tą dieną ragino skirti muzikos propagavimui pačiomis įvairiausiomis formomis. Įdomus sutapimas: būtent spalio 1 dieną, tik kur kas anksčiau – 1931 metais – pasirodė pirmasis muzikos meno ir mokslo leidinio „Muzikos barai“ numeris. Tad šiandien brolių Motiejaus, Broniaus ir Antano Budriūnų pradėtas leisti žurnalas mini 90-metį.

Vytautas Miškinis. / Organizatorių nuotr.

„Dabartiniai „Muzikos barai“ – ne vien žurnalas. Nuo 2000 metų prenumeratorius jis pasiekia su kompaktinėmis plokštelėmis, o jau trejus metus leidinio puslapiuose skaitytojai randa ir QR kodus, – apie leidinio naujoves pasakoja A. Žigaitytė-Nekrošienė. – Šiandien visi labai skubame ir sunkiai randame laiko domėtis tuo, kas, atrodytų, ne visuomet būtina. Apmaudu, bet žinios apie muziką ir atlikėjus vis labiau atsiduria užribyje, O man, nepaisant kai kurių skeptikų, manančių, kad muzikos reikia tik klausytis, atrodo, jog kuo daugiau žinai, tuo giliau ir prasmingiau skleidžiasi tai, ką klausai... Tad ir kuriame galimybę savo skaitytojams: laisvą akimirką radus žurnalui pasklaidyti, patogu čia pat telefonu nusiskenavus QR kodą ir aprašomos muzikos paklausyti, ir su jos atlikėjais susipažinti.“

Tiktų priminti, kad Lietuvos muzikų sąjungos svetainė, į kurią dažniausiai ir nuveda QR kodai, taip pat nėra tradicinė. Ji – interaktyvi, tai yra, informaciją įkelia ne tik svetainės administratorius, bet ir LMS nariai, pedagogai ir bičiuliai bei jauni muzikai, galbūt būsimieji asociacijos nariai. O informaciją sudaro visos galimos formos – tekstai apie renginius, vaizdo ir garso galerijos, nuotraukų albumai ir kt.

2001 metais Lietuvos muzikų sąjunga ir UAB „Baltic Optical Disc“ (Dabar – UAB „BOD Group“) įsteigė „Auksinio disko“ prizą – skulptūrinę kompoziciją ir specialų CD, skirtą geriausiems metų atlikėjams. Nuo 2003 m. prie steigėjų prisidėjo LRT.

2021 metų laureatai: Berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“,  multiinstrumentininkas S. Petreikis, folkroko grupė „Žalvarinis“.

1974 m. lordo Yehudi Menuhino iniciatyva UNESCO spalio 1-ąją paskelbė Pasauline muzikos diena. Dar gyvas būdamas, žymusis pasaulio humanistas visus pasaulio muzikus ragino tą dieną skirti ypatingą dėmesį muzikos propagavimui pačiomis įvairiausiomis formomis.

Tad Lietuvos muzikų sąjungos bendruomenė jau kelintus metus puoselėja ir tęsia gražiai pradėtus žymiausių pasaulio muzikų idealus, bendrystei telkdama visų kartų muzikus. „Savo renginiuose ir kasdieninėje veikloje stengiamės kuo daugiau bendrauti, kad laiku pastebėtume ir paragintume aktyviau muzikuoti jaunuosius talentus ir suspėtume išminties ir patirties pasisemti iš vyriausių bendruomenės narių“, – pažymima Lietuvos muzikų sąjungos pranešime.

Minint Pasaulinę muzikos dieną, primenama, kad būtent spalio 1 dieną savo gimtadienį švenčia ir pagrindinis Lietuvos muzikų leidinys muzikos meno ir mokslo žurnalas „Muzikos barai“. Brolių Motiejaus, Broniaus ir Antano Budriūnų iniciatyva pradėtas leisti 1931 m., šiais metais leidinys švenčia 90-metį.

1974 m. lordo Yehudi Menuhino iniciatyva UNESCO spalio 1 d paskelbė Pasauline muzikos diena. Dar gyvas būdamas, žymusis pasaulio humanistas visus pasaulio muzikus ragino tą dieną skirti ypatingą dėmesį muzikos propagavimui pačiomis įvairiausiomis formomis.

Tad kas, jei ne Lietuvos muzikų sąjungos bendruomenė, privalo puoselėti ir tęsti gražiai pradėtus žymiausių pasaulio muzikų idealus?

Jau kelintus metus Lietuvos muzikų sąjunga išgyvena ypatingą emocinį pakilimą, bendrystei telkdama visų kartų muzikus. Savo renginiuose ir kasdieninėje veikloje stengiasi kuo daugiau bendrauti, kad laiku pastebėtų ir paragintų aktyviau muzikuoti jaunuosius talentus ir suspėtų išminties ir patirties pasisemti iš vyriausių bendruomenės narių.

Minėdami Pasaulinę muzikos dieną, sąjunga kiekvieną kartą primena, kad būtent spalio 1 dieną savo gimtadienį švenčia ir pagrindinis Lietuvos muzikų leidinys muzikos meno ir mokslo žurnalas „Muzikos barai“. Brolių Motiejaus, Broniaus ir Antano Budriūnų iniciatyva pradėtas leisti1931 m. Šiais metais leidinys švenčia 90-metį.

„Didžioji muzikų šventė“ vyks 2021 m. spalio 1 d. 18 val. Vilniaus rotušės aikštėje – Lietuvos kariuomenės orkestro pasirodymas, 19 val. Vilniaus rotušėje – šventinis koncertas.

„Spalio 1-ąją įvairiose šalyse švenčiama Pasaulinė muzikos diena – būtent tądien rengiami išskirtiniai koncertai bei įvairūs renginiai. Tad ir mes visus klausytojus maloniai kviečiame pasimėgauti muzikos galia, kuri suteikia vilties, optimizmo ir mūsų kasdienybę paverčia turininga bei prasminga. Tikimės, kad publika yra pasiilgusi gyvų pasirodymų taip pat, kaip mes pasiilgę muzikinių susitikimų su ja. Ir drąsiai bei saugiai lankysis mūsų koncertuose“, – pristatydamas ryškiausius naujojo kūrybos sezono pirmosios dalies akcentus, sakė Kauno miesto simfoninio orkestro (KMSO) vadovas A. Treikauskas.

Jo teigimu, sezono pradžios koncertą kartu su orkestru atliks vienas geriausių Lietuvos violončelininkų M. Bačkus, koncertuojantis visais įmanomais amplua: ir kaip solistas, ir kaip ansamblių bei orkestrų narys. Šis, nė akimirkai nenustygstantis atlikėjas, regis, akimoju užvaldo visą sceną, o įvairiausi stiliai ir muzikos perteikimo formos jam paklūsta pavydėtinai lengvai. Koncerte skambės Friedricho Guldos koncertas violončelei ir pučiamųjų orkestrui.

Vienos dalies koncerte, pasak KMSO atstovės Aistės Pupkytės, klausytojai taip pat išgirs vieną žymiausių simfonijų pasaulyje – Ludwigo van Beethoveno Penktąją simfoniją, kurią daugelis žino kaip „Likimo“. Šis sudėtingas opusas reikalauja profesionalaus atlikimo bei meistriško ir išskirtinio batutos valdymo. Visų šių savybių nestokoja Lietuvos publikai puikiai pažįstamas dirigentas Vytautas Lukočius. Būtent jis savo išraiškingais batutos mostais, kuriems paklus orkestras, klausytojams parodys L. Beethoveno opuso grožį.

Kitas muzikos gerbėjų susitikimas su Kauno simfoniniu orkestru susijęs su dviejų valstybių – Armėnijos ir Lietuvos – kultūriniu bendradarbiavimu. Šie metai abiem šalims yra ypatingi, nes jos mini diplomatinių santykių užmezgimo 30-metį. 2021-aisias metais Armėnija taip pat mini ir Nepriklausomybės dienos 30-ąjį jubiliejų.

Tad klausytojams beliks tik užsimerkti ir mėgautis šiuo pasirodymu.

Kauno miesto simfoninis orkestras, bendradarbiaudamas su Kauno valstybine filharmonija bei Armėnijos Respublikos ambasada Lietuvoje, spalio 4-osios vakarą Filharmonijoje surengs šventinį koncertą, kviesdamas visus kartu pasidžiaugti šiomis gražiomis sukaktimis. Vakaro solistai – Marija Arutiunova (sopranas), Gabrielė Kuzmickaitė (mecosopranas), Mindaugas Zimkus (tenoras) ir Žygimantas Galinis (baritonas). Taip pat dalyvaus Kauno valstybinis choras. Diriguos maestro Robertas Šervenikas.

Spalio 15-ąją Kauno valstybinės filharmonijos Didžiojoje salėje skambės „Kosminė muzika“, kurią su KMSO atliks smuikininkas Dainius Peseckas. Koncerte skambės Lietuvos muzikos istorijoje ryškią vietą užimančio Vytauto Basevičiaus ir vokiečių kompozitoriaus F. Mendelssohno opusai. Solistui ir orkestrui diriguos Karolis Variakojis.

Spalio 22 dieną toje pačioje Kauno filharmonijoje skambės „Karališkasis arfos solo“, ir Kauno miesto simfoninis orkestras kviečia į šį koncertą visus, pasiilgusius dieviškuoju instrumentu vadinamos arfos užburiančių melodijų. Lietuvių „arfos ambasadore“ vadinama solistė Joana Daunytė klausytojus džiugins atlikdama prancūzų kompozitoriaus Gabrielio Pierné Koncertą arfai ir orkestrui. Tą vakarą taip pat skambės KMSO atliekama Antoníno Dvořáko Simfonija Nr. 8 G-dur, op. 88. Solistei ir orkestrui diriguos Juozas Mantas Jauniškis.

Orkestras, anot jo vadovo A. Treikausko, nepamiršo ir savo mažųjų klausytojų. Jiems, kartu su dirigentu Martynu Staškumi bei aktoriumi Pauliumi Markevičiumi, lapkričio 14 d. atliks linksmą, o kartu intriguojančią bei pamokančią istoriją apie brolių Nif Nifo, Nuf Nufo ir Naf Nafo nuotykius ir juos užklupusius sunkumus bei išbandymus. Muzikinė pasaka „Trys paršiukai“ skirta ne tik mažiesiems žiūrovams, bet ir jų tėveliams, ir net seneliams.

„O tuos, kurie seniai girdėjo fagoto ir batutos muzikinį dialogą, kviečiame nepraleisti lapkričio 26-ąją Kauno valstybinėje filharmonijoje vyksiančio koncerto, nes jame muzikuos ypatingai retai gimtosios šalies teatrų ar koncertų salėse scenose pasirodantis fagotininkas Martynas Šedbaras. Šiuo metu Vokietijoje sėkmingai muziko karjeros siekiantis solistas, kaip pats pripažino, be galo pasiilgęs susitikimų su Lietuvos publika. Po ilgų mėnesių į Kauną taip pat sugrįžta ir Lietuvos klausytojams puikiai pažįstamas, visų mylimas dirigentas Vilmantas Kaliūnas. Tad klausytojams beliks tik užsimerkti ir mėgautis šiuo pasirodymu“, – sakė KMSO vadovas.

Naujame koncertų sezone Kauno miesto simfoninis orkestras taip pat atliks dvi koncertines programas, skirtas Kauno valstybinio choro įkūrėjui, meno vadovui ir vyr. dirigentui prof. Petrui Bingeliui bei kompozitoriui Vidmantui Bartuliui atminti.

Reikia išskirti dar vieną šio sezono koncertą, kuris anksčiau vis negalėjo įvykti dėl pasaulį sukausčiusios COVID-19 pandemijos. Šįsyk, viliamasi, jis būtinai vyks, tad dalyvaudamas tarptautiniame džiazo festivalyje „Kaunas Jazz“, gruodžio 6 dieną „Žalgirio“ arenoje Kauno miesto simfoninis orkestras surengs pasirodymą su prestižinių „Grammy“ muzikos apdovanojimų laureatu, vienu geriausių pasaulyje džiazo solistu Gregory Porter.

Kaip įprastai, Kauno miesto simfoninis orkestras 16-ojo koncertinio sezono pirmąjį pusmetį užbaigs išskirtiniais koncertais, skirtais Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų sutikimui.

Pulkas muzikuojančio Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos ir Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos jaunimo bandė nuginti debesis grodami fleitomis, klarnetais, styginiais instrumentais, dainuodami tiek vieni, tiek pasitelkę savo mokytojus, chorų vadovus. Bet dangaus permaldauti nepavyko, tačiau smagiai pajudėti progų buvo pakankamai. Tą buvo galima padaryti ir žygiuojant su Kauno pučiamųjų instrumentų orkestru „Ąžuolynas“, jo choreografine merginų grupe ir su Kauno bigbendu. Angelų sargų dienos išvakarėse policijos pareigūnų pulką sveikino muzikos dienos šventės sumanytojas, koncertinės įstaigos „Kauno santaka“ vadovas Vaidas Andriuškevičius, o visus muzikai neabejingus žvaliais savo sveikinimais pasitiko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Darius Pliavga.

Kaip gi tokią dieną neprisigalvojus visokių linksmybių? Specialus (ir pirmasis) muzikinis laikraštis, spalvingi balionai, policijos pareigūnai, žygiavę kartu su pučiamųjų orkestru ir apdovanoję visus atšvaitais, restorano „Miesto sodas“ šeimininkų vaišinama kava, aviečių arbata... Visko neišvardinsi, tačiau, kurie ėjo pro šalį, pasiautėjo su muziką lydinčiu lietaus akompanimentu. „O dabar – plauksime į labai įdomų ir gausų rudens bei žiemos koncertų sezoną, kuriame bus tokio džiazo, kurio niekada negirdėjote... tokios pučiamųjų muzikos, kuri šiame mieste dar niekada negriaudėjo ir tokių „šposų“, kurie užklups jus su ansamblio „Ainiai“ naujausia komedija...“ – intrigos dozę visiems mestelėjo „Kauno santaka“ vadovas Vaidas Andriuškevičius.