„Pavasario karantino metu ir dar kurį laiką po jo gyventojų aktyvumas įsigyjant būstą buvo sumažėjęs, tačiau vidutinė būsto paskolos suma augo. Gyventojai skolinosi didesnes sumas ir pirko brangesnį būstą. Trečdalis besiskolinančių būstui paskolą ėmė nuosavo namo statyboms ar jo pirkimui. Tai 4 procentiniais punktais daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais“, – sako Pavelas Ladziato, „Swedbank“ privačių klientų tarnybos vadovas.

Ar keitėsi besiskolinančiojo portretas?

Pasak P. Ladziato, planų įsigyti nuosavą būstą visų pirma nusprendė neatidėti tie gyventojai, kurie, įvertinę pandemijos rizikas, jautėsi užtikrinti dėl savo pajamų ir būsto įsigijimui ruošėsi, tam buvo sukaupę daugiau nuosavų lėšų.

„Šiais metais būsto paskolos gavėjo portreto iš esmės nepakeitė ir pandemijos akivaizdoje naujo būsto įsigijimas ar seno keitimas naujesniu netapo vien tik aukštas pajamas gaunančių gyventojų pasirinkimu. Mūsų banko duomenys rodo, kad būstui ir toliau dažniausiai skolinasi 27–31 m. didesnių nei vidutinių pajamų gyventojai“, − komentuoja P. Ladziato.

Tipinis būsto paskolos gavėjų portretas – tai dažniausiai vedę, aukštąjį išsilavinimą turintys didžiųjų miestų gyventojai.

Tipinis būsto paskolos gavėjų portretas – tai dažniausiai vedę, aukštąjį išsilavinimą turintys didžiųjų miestų gyventojai. Didesnioji dalis jų (64 proc.) būstui skolinasi su bendraskoliu.

Remiantis banko duomenimis, būsto paskolai dengti tenkanti gyventojų pajamų dalis sudaro vidutiniškai 26 proc., tai yra vienu procentiniu punktu daugiau nei pernai. Vidutinis paskolos grąžinimo terminas siekia 25,5 m.

Sostinė neužleidžia lyderio pozicijos

Būsto finansavimo pasiskirstymas pagal šalies miestus išlieka panašus kaip ir per praėjusius metus.

„Daugiausia būsto finansavimo sutarčių tradiciškai pasirašoma Vilniaus mieste (48 proc.). Toliau rikiuojasi Kaunas (16 proc.) ir Klaipėda (12 proc.), Šiauliams ir Panevėžiui tenka, atitinkamai, 3 proc. ir 4 proc.“, − komentuoja P. Ladziato.

Pasak jo, tokia didelė būsto paskolų dalis, tenkanti sostinei, nestebina, nes čia sutelkta daug ekonominio potencialo, sukuriamos gerai apmokamos darbo vietos, sparčiai vystosi paslaugų sektorius, todėl Vilnius yra didžiausias šalyje ekonominis traukos centras.

Pandemija pagreitino pokyčius

Nors šalies gyventojai dar iki pavasarį įvesto pirmojo karantino buvo įpratę naudotis įvairiomis kasdienių finansų funkcijomis interneto banke ar išmaniojoje programėlėje, poreikis laikytis socialinio atstumo gyventojų persikėlimą į skaitmeninę erdvę tik dar labiau sustiprino.

Banko duomenimis, 9 iš 10 būsto paskolos paraiškos yra pateikiamos nuotoliniu būdu, per nuotolį vyksta ir didžioji dalis viso būsto paskolos pasirašymo proceso.

„Kita pandemijos ypatybė – gyventojai ėmė aktyviau domėtis būsto įsigijimo sąlygomis iš anksto. Pastebime, kad gyventojai daugiau laiko skiria susipažinti su banko siūlomomis būsto finansavimo sąlygomis, dažniau naudojasi banko pateikiamomis skaičiuoklėmis ar konsultuojasi internetu“, − sako P. Ladziato.

Jis taip pat pabrėžia, kad išaugo gyventojų susidomėjimas papildomomis apsaugos priemonėmis, kurios padėtų vykdyti savo įsipareigojimus, susidūrus su finansiniais sunkumais. Gyventojai domisi turto, darbo netekimo, gyvybės draudimo sprendimais, kurie sušvelnina nepalankią asmeninių finansų situaciją turint ilgalaikių įsipareigojimų.

Kaip praneša LNK, valstybės keliamus reikalavimus atitikusių šeimų viltis daužo bankai.

Jauna šeima, išsirinkusi norimą pirkti būstą, įtaria bankų savivalę.

Bankininkai tvirtina, kad lengvatinis kreditas niekuo nesiskiria nuo paprasto ir jam gauti keliami tokie pat reikalavimai.

„Istoriškai Baltijos šalių nekilnojamo turto rinkos yra pakankamai skirtingos, šiuo metu jos yra skirtinguose raidos taškuose, ir tai atsispindi gyventojų skolinimosi poreikiuose. Latvijoje ir Estijoje didžioji dalis būsto sandorių sudaromi šių šalių sostinėse, kuriose būstas yra brangiausias, tuo metu nekilnojamo turto rinka Lietuvoje pagal aktyvumą pasiskirsčiusi tolygiau ir sostinė neturi tokio dominavimo“, − sako „Swedbank“ gyventojų finansavimo ekspertas Tomas Pulikas.

Atliktos Baltijos šalių būsto rinkos analizės duomenimis, per praėjusius metus Latvijos sostinėje Rygoje sudaryti 79 proc., o Taline – 67 proc. visų būsto sandorių. Lietuvoje praėjusiais metais Vilniui teko 34 proc., Kaunui ir Klaipėdai kartu sudėjus 33 proc., o likusiems mūsų šalies regionams – taip pat 33 proc. visų būsto sandorių.

Pasak T. Puliko, nepaisant nekilnojamo turto rinkų skirtumų ir skirtingų vidutinės išduotos paskolos sumų, visose trijose Baltijos šalyse praėjusiais metais vidutinė suteikiamos būsto paskolos vertė augo. Latvijoje ir Lietuvoje vidutinė būsto paskola per 2017 m., palyginus su 2016 m., išaugo atitinkamai 10 ir 9 procentais. Estijoje vidutinės būsto paskolos augimas buvo nuosaikesnis ir per palyginamąjį laikotarpį siekė 3 procentus.

Būsto paskolų gavėjų pasiskirstymas pagal amžių Baltijos šalyse taip pat skiriasi. Vertinant pernai metais naujai išduotas būsto paskolas pagal amžiaus grupes, Lietuvoje ir Estijoje aktyvumu išsiskyrė 26-30 metų gyventojai, Latvijoje dažniausiai būstui skolinosi 31-35 metų gyventojai.

„Lietuva Baltijos šalių kontekste išsiskiria didele dalimi paskolų, kurios imamos kartu su bendraskoliu. Tokių būsto paskolų dalis Lietuvoje siekia 65 proc., tuo metu kai Estijos ir Latvijos gyventojai būstui su bendraskoliu skolinasi rečiau, atitinkamai 44  proc. ir 42 proc. nuo visų būsto paskolų“, − komentuoja ekspertas.

Pasak jo, visose trijose Baltijos šalyse būsto pirkėjų, kurie per praėjusius metus kreipėsi dėl banko finansavimo, mėnesio pajamos atskaičius mokesčius dažniausiai siekė 1–1,5 tūkst. eurų per mėnesį.

Apklausti būstą įsigiję gyventojai įvardija, kad jei tektų pakartoti nuosavų namų pasirinkimo ir pirkimo procesą, jie labiau domėtųsi nekilnojamojo turto tendencijomis, ilgiau svarstytų skirtingus būsto variantus ir sukauptų didesnį pradinį įnašą.

Nuosavų namų pirkimas yra labai svarbus sprendimas, susijęs su ilgalaikiu šeimos gyvenimo komfortu bei rimtais finansiniais įsipareigojimais, galinčiais daryti lemiamą įtaką visos šeimos gyvenimo kokybei artimiausius 20 ar net 30 metų. Dėl to šį sprendimą reikėtų priimti tik kruopščiai atlikus visus namų darbus, o mokytis geriau ne iš savo, bet iš kitų klaidų.

Būsto įsigijimo sandorių vasarą paprastai sumažėja, tačiau turint omenyje, kad nuosavų namų paieškos ir pirkimo procesas vidutiniškai užtrunka nuo 3 iki 6 mėnesių, vasara yra bene geriausia proga susirinkti visus argumentus, prielaidas ir sąlygas būstui įsigyti. Kai dienos ilgesnės, o darbo krūvis tradiciškai mažesnis, galima daugiau laiko skirti įvairių būsto variantų apžiūrai, be to, paprasčiau įvertinti galimų būsimų namų kaimynystę. Geriau keliais mėnesiais ar net pusmečiu prailginti būsto įsigijimo procesą, nei vėliau gailėtis kelis dešimtmečius.

Pirmiausia ir turbūt svarbiausia užduotis yra savo ir šeimos poreikių apibrėžimas ir įvertinimas. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad nuosaviems namams keliami reikalavimai kinta, keičiantis šeimos situacijai, didėjant pajamoms arba su amžiumi. Pavyzdžiui, kuo jaunesni žmonės iš mažesnių šeimų renkasi būstą, tuo jiems aktualesnis yra miesto centras, pramogų ir paslaugų koncentracija.

Tuo tarpu šeimai, auginančiai vieną ar keletą vaikų, svarbu daugiau erdvės, saugi kaimynystė, vaikų darželių ir kitų ugdymo įstaigų infrastruktūra. Suprantama, kad mažiau patirties turintiems gyventojams gali būti sunku prognozuoti būsimus poreikius, tačiau apie juos galima pakalbėti su specialistais, vyresniais draugais ar kolegomis – vasara yra puikus metas juos aplankyti ir pramogas suderinti su vertingos informacijos dalybomis.

Labai svarbu ir realiai įvertinti savo galimybes: ar esama finansinė situacija leidžia įsigyti poreikius atitinkantį būstą? Kiek santaupų reikia būti sukaupus, kokią dalį reikėtų skolintis? Kokios turėtų būti šeimos pajamos, mokant būsto paskolą ir atsiradus šeimos pagausėjimui, iš kokių pajamų ir kiek laiko šeima galėtų išgyventi, jei vienas iš sutuoktinių netektų pajamų šaltinio? Šiuos klausimus reikėtų aptarti, sprendžiant asmeninių ir šeimos poreikių bei finansinių galimybių atitikimą įsigijus nuosavus namus. Tiesa, svarbu ne tik aptarti, bet ir atlikti bent preliminarius skaičiavimus. Tai galima padaryti bendradarbiaujant su specialistais ar pasitelkus įvairias finansinių institucijų pateikiamas skaičiuokles, savo išlaidų istoriją.

Kai poreikiai ir galimybės aiškios, kita labai svarbi dalis yra paties būsto įvertinimas, nes jis susijęs su galimu mažesniu ar didesniu turto nuvertėjimu ateityje, jo likvidumu, atsiradus poreikiui būstą parduoti. Taip pat su būsimų būsto išlaikymo kaštų dydžiu.

Vertėtų pasidomėti planuojamo pirkti būsto statybos kokybe, pavyzdžiui, kokia yra projektą plėtojusios bendrovės reputacija, kokią patirtį turi name jau gyvenantys kaimynai. Jei būstas senos statybos, verta išsiaiškinti apie vamzdynų, elektros instaliacijos, stogo atnaujinimo darbus, namo renovacijos galimybes ar planus, įvertinti gyventojų bendrijos aktyvumą ir panašiai. Iš pirmo žvilgsnio net ir nedideli niuansai vėliau gali virsti nenumatytomis išlaidomis, nemalonumais ar netgi finansiniu nuostoliu.

Nemažiau svarbi visų laikų būsto likvidumo sudedamųjų dalių visada buvo ir yra vieta, todėl išsirinkus nuosavus namus patartina pasidomėti numatyta miesto plėtra ir planais aplinkui. Pavyzdžiui, jei jums svarbiau ne miesto šurmulys, o ramybė ir planuojate pirkti būstą kvartalo pakraštyje su didesne neužstatyta erdve matoma pro langus, turėtumėte įsitikinti, ar po metų kitų ten nebus pastatytas populiarus prekybos centras, nutiestas aplinkkelis ir panašiai.

Labai panašius namų darbus reikėtų atlikti ir ketinantiems įsigyti antrąjį būstą, sodo sklypą ar sodybą poilsiui.

Vienas iš trijų svarbiausių žingsnių, kuriuos imant būsto paskolą Lietuvos gyventojai keistų, yra pradinio įnašo dydis – antrą kartą pirkdami būstą jie sukauptų daugiau nuosavų lėšų. Galbūt vasarą verta išnaudoti papildomas galimybes užsidirbti ar brangias šeimos atostogas užsienyje kūrybiškai iškeisti į lėtą vasarojimą Lietuvos kaime pas tėvus ar senelius ir tokiu būdu padidinti santaupų sumą?

Taupymas pirmajam būstui, mažesnėsiš laidos maistui ir komunaliniams mokesčiams ar negalėjimas įsigyti nuosavo būsto – tai priežastys, jaunas šeimas paskatinančios šeimyninį gyvenimą pradėti tėvų namuose. O tokių šeimų Lietuvoje – kas antra. DNB banko tyrimas parodė , kad 46 proc. šeimų yra gyvenusios ar šiuo metu gyvena kartu su tėvais.

Penktadalis respondentų (22 proc.) teigia, kad jų šeimai teko gyventi su tėvais, nes negalėjo įsigyti savo būsto. Kiek mažiau apklaustųjų (13 proc.) šeimyninį gyvenimą pradėjo tėvų namuose, nes tuo metu taupė pinigus savo pirmajam būstui.

Sprendimą įsikurti kartu su tėvais lemia ir tokios priežastys kaip būtinybė padėti tėvams buityje (7 proc.), galimybė pasidalinti išlaidas komunaliniams mokesčiams ir maistui (3 proc.), kitos (1 proc.).

Tyrimas atskleidė, kad šeimos gyvenimui tėvų namuose įtakos neturi nei vidutinės šeimos nariui tenkančios pajamos, nei vietovė, kurioje šeima gyvena.

Ne kiekviena jauna šeima bendrą gyvenimą nori pradėti tėvų namuose, todėl, negalėdamos įsigyti nuosavo būsto, renkasi būsto nuomą. Šeimos bankininkų vertinimu, būsto nuoma gali būti tinkama alternatyva šeimoms, kurios dar nėra apsisprendusios, kuriame mieste ar miesto dalyje įsikurti. Tokiai šeimai pirkti savo būstą gali būti net finansiškai nenaudinga.

Visgi šeimos bankininkai šeimoms, apsisprendusioms įsigyti savo būstą ir taupančioms jam, gyvenimą kartu su tėvais siūlo kaip finansiškai efektyvesnį sprendimą nei būsto nuomą. Galimybė kartu su tėvais pasidalinti būsto išlaikymo ir kitas išlaidas, leidžia šeimai didesnę dalį pajamų atidėti taupymui.

DNB vyr. ekonomistė Jekaterina Rojaka atkreipia dėmesį, kad gyventi su tėvais jaunas šeimas gali paskatinti ne tik finansinės priežastys, bet ir ne visada joms palanki būsto nuomos rinka.

„Šiuo metu būsto nuomos rinkoje paplitusi tendencija būstą nuomoti per tarpininkus, t.y. agentūras. Toks modelis iš būsimų nuomininkų reikalauja nemažai pradinių investicijų: sumokėti tarpininkui už paslaugą, apmokėti kelių mėnesių nuomą iš anksto ir kt. Taip pat praktiko rodo, kad jaunos šeimos su mažais vaikais neretai susiduria su papildomomis kliūtimis, norėdamos išsinuomoti būstą. Iš tokios šeimos gali būti prašoma sumokėti iš anksto už ilgesnį laikotarpį, mokėti didesnę nuomos kainą. Pasitaiko atvejų, kai jaunoms šeimoms su mažyliais apskritai atsisakoma išnuomoti būstą. Tokios šeimos arba laikinai įsikuria tėvų namuose, arba, gerėjant ekonominei situacijai ir gyventojų lūkesčiams, anksčiau nei planavo pradeda dairytis nuosavo būsto“, - situaciją būsto nuomos rinkoje apžvelgia DNB vyr. ekonomistė Jekaterina Rojaka.

Pasak DNB vyr. ekonomistės, banko išduodamų paskolų portfelis pastaraisiais metais nuosekliai auga. Didėjantys atlyginimai ir mažėjantis nedarbas sudaro palankias sąlygas šeimoms optimistiškai vertinti savo lūkesčius, taupyti ir pasiimti paskolą pirmajam būstui.

Per pirmus šešis šių metų mėnesius banko išduodamų paskolų portfelis išaugo 5,1 proc., lyginant su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, ir siekė 1,4 mlrd. eurų. Išaugo ir imamų paskolų skaičius, ir vidutinės būsto paskolos vienam namų ūkiui dydis. Po pirmojo šių metų pusmečio vidutinė būsto paskola vilniečių namų ūkiui sudaro 54 322 Eur (2014 m. sudarė 51 851 Eur), kauniečių – 41 360 Eur (2014 m. - 40 420 Eur), klaipėdiečių – 43 812 Eur (2014 m. - 42 357 Eur).

DNB banko prognozėmis, ir antrąją šių metų pusę būsto paskolų portfelis nuosaikiai augs.

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Spinter tyrimai“ atliko šių metų balandžio mėnesį. Apklausti 1007 respondentai.

Butų kainų augimas praėjusių metų pabaigoje dar paspartėjo, o gyventojų galimybės išsigyti būstą toliau mažėjo, rodo „Swedbank" skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas. Visgi dėl naujas istorines žemumas pasiekusių būsto paskolų palūkanų įperkamumas išliko gana aukštame lygyje. Kol kas ženklų, kad būstas būtų pervertintas, nematyti, ir butai didžiuosiuose Lietuvos miestuose išliks lengvai įperkami. Po praėjusių metų šuolio šiemet tikėtinas nuosaikesnis būsto rinkos vystymasis - sandorių skaičius bus šiek tiek mažesnis nei pernai, o kainos išliks stabilios.

Butų kainos Vilniuje ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, augo 15,1 proc. ir tai buvo sparčiausias augimas iš visų iš Baltijos šalių sostinių. Taline per metus kainos pasistiebė 12,1proc., o Rygoje jos beveik nesikeitė ir buvo 0,6 proc. didesnės nei prieš metus. Butų kainų augimą Vilniuje metų pabaigoje daugiausiai lėmė net 20 proc. ūgtelėjusios naujų butų kainos, kurios ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį jau tik 8,7 proc. atsiliko nuo savo piko 2008-aisiais. Naujų butų rinka išsiskyrė ir tuo, kad čia, skirtingai nei senų butų segmente, toliau sparčiai augo sandorių skaičius. Ketvirtąjį ketvirtį naujų butų parduota daugiausiai nuo 2008 metų.

„Butų kainų ir atlyginimų santykis, nuomos pajamingumas bei būsto įperkamumas rodo, kad butų kainos nėra žymiai nutolę nuo savo tikrosios vertės. Be to, kainų augimą bent iš dalies galėjo lemti tai, jog didesnė dalis parduotų butų buvo aukštesnės klasės. Sandorių skaičiaus augimas naujų butų segmente neišsikvėpė iki metų pabaigos, tačiau šiemet augimo nebereikėtų tikėtis",  teigia ﾄSwedbank" vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.

Aukštą būsto įperkamumą palaiko žemos palūkanų normos

„Swedbank" būsto įperkamumo indeksas parodo, kaip standartinį 55 kvadratinių metrų butą įperka namų ūkis, kurio pajamos siekia pusantro vidutinio atlyginimo. Namų ūkis butą įperka ir indekso reikšmė lygi 100 tuomet, kai naujai įsigyjamo būsto paskolos, siekiančios 85 proc. buto vertės, mėnesio įmoka yra lygi 30 proc. jo mėnesinių pajamų. Didėjanti indekso reikšmė reiškia, kad būsto paskolos įmokos sudaro vis mažesnę pajamų dalį - būstas tampa lengviau įperkamas.

Kadangi metinis kainų augimas ir Vilniuje, ir Taline toliau žymiai lenkė atlyginimų augimą, būsto įperkamumo indeksas ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu metu prieš metus, Vilniuje sumažėjo 5,2 punkto iki 123,7, o Taline - 4,6 punkto iki 148,7. Tuo tarpu Rygoje, kur atlyginimų augimas buvo sparčiausias ir kainos beveik nepasikeitė, įperkamumas išaugo 12,4 punkto iki 155,4. Pasak V. Šečkutės, tai reiškia, jog namų ūkių pajamos Vilniuje buvo 23,7 proc. didesnės nei pakankamos, norint su paskola įsigyti 55 kvadratinių metrų butą. Taline pajamos buvo 48,7 proc., o Rygoje net 55,4 proc. didesnės nei pakankamos.

„Jei būsto paskolų palūkanos būtų nemažėjusios, būsto įperkamumas dėl augusių butų kainų Vilniuje būtų nukritęs iki 117,8. Šiuo metų būtent žemos paskolų palūkanos, metų pabaigoje sumažėjusios iki 2,2 proc., išlaiko būsto įperkamumą gana aukštame lygyje. Jei jos padidėtų iki savo istorinio vidurkio (4,4 proc.), būstas Vilniuje taptų nebeįperkamas. Visgi bent jau artimiausius porą metų įperkamumas mažėti neturėtų, kadangi prognozuojame, jog būsto paskolų palūkanos išliks žemos, atlyginimų augimas nelėtės, o kainų augimą stabdys didelė pasiūla",  teigia „Swedbank" vyresnioji ekonomistė.

Būsto įperkamumo indeksas, kurį „Swedbank" skaičiuoja devyniuose Lietuvos miestuose, rodo, kad butų savo mieste negalėjo įpirkti tik Neringos gyventojai, nes jų pajamos buvo 44,6 proc. mažesnės nei pakankamos. Tuo tarpu Alytuje namų ūkių pajamos buvo net 4 kartais, Panevėžyje 3,3 karto, Šiauliuose - 2,7 karto, Kaune - 2,4 karto, Klaipėdoje - 81,6 proc., Druskininkuose - 54,7 proc., Palangoje - 14,7 proc. didesnės nei pakankamos. Tiesa, ekonomistai primena, kad mažesniuose Lietuvos miestuose aukštas butų įperkamumas nėra džiuginantis reiškinys  jis tiesiog rodo, kad juose yra labai mažai potencialių pirkėjų ir nekilnojamo turto rinka yra labai sekli.

Ateities tendencijos - miglotos, daug ką lems gyventojų lūkesčiai

Nuomos pajamingumas, rodantis, kokią būsto kainos dalį sudaro metinės jo nuomos pajamos, šių metų pradžioje Vilniuje ir Kaune sumažėjo. Tai lėmė ir butų kainų augimas, ir šiek tiek atpigusi nuoma. Vilniaus mieste nuomos pajamingumas sausio-vasario mėnesiais sumažėjo iki 6 proc. ir buvo mažesnis nei istorinis vidurkis bei mažiausias nuo 2013 metų pradžios. 

„Nuomos pajamingumo sumažėjimas rodo, kad praėjusių metų butų kainų šuolis neatsispindėjo būsto nuomos rinkoje. Tai reiškia, kad pernai dėl artėjančio euro įvedimo galėjo formuotis vienkartinė paklausa - rinkoje buvo aktyvūs emigrantai, šešėlinių pajamų ar šiaip santaupų turintys pirkėjai, kurie skubėjo įsigyti nekilnojamojo turto, ir būsto kaina jiems nebuvo svarbiausias apsisprendimo kriterijus. Tačiau šiais metais derybinė galia vėl bus pirkėjų, o ne pardavėjų rankose",  prognozuoja „Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Jis atkreipia dėmesį ir į tai, jog remiantis vartotojų pasitikėjimo rodikliu, bent jau kol kas gyventojai yra linkę taupyti, o ne įsigyti ilgalaikio vartojimo prekes ir nekilnojamąjį turtą. „Dauguma ekonominių veiksnių būsto įsigijimui išlieka palankūs, tačiau gyventojų lūkesčius gali slėgti ir neigiamos ekonominės tendencijos iš rytų, ir geopolitinių konfliktų eskalacijos baimė",  mano N. Mačiulis.

Svarstantieji, ar imti paskolą būstui įsigyti, susiduria su dilema – suskubti skolintis iki Naujųjų ar verčiau sulaukti euro? Analitikai sako, kad naujoji valiuta poveikio nei paskolų palūkanoms, nei nekilnojamojo turto (NT) kainoms artimiausioje ateityje neturės.

Esą euras rinkai reikšmingas tiek, kiek jis paspartins Lietuvos ekonomiką, nes būtent ekonomikos kilimas ir didėjanti gyventojų perkamoji galia, o ne bendra europinė valiuta gali kilstelėti ir būsto kainas. Tiesa, tai greičiausiai nebus spartus procesas, tad jau pasiryžusiems skolintis dėl euro dvejoti nevertėtų.

„Dabar jau didžioji gyventojų dalis ima paskolas eurais, taigi valiutos pasikeitimas neturės jokios įtakos jų finansams. Kalbant apie nekilnojamojo turto kainas, euro įvedimas nėra tas veiksnys, kuris galėtų pakeisti tendencijas NT rinkose.

Daugiau negu pusė visų sandorių įvyko be jokių paskolų. Tai rodo, kad nemaža gyventojų dalis tiesiog nusprendė litus konvertuoti ne į eurus, o į NT. Ir, aišku, tai turėjo įtakos NT rinkos aktyvumui, bet, žiūrint į ateitį, nereikėtų tikėtis nei stagnacijos, nei didelio kainų augimo“, – tvirtina  „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Rinka yra gana rami, rinkoje pigių pinigų yra labai daug, bankininkai yra linkę tuos pinigus skolinti ir savo aruodus, kiek įmanoma, ištuštinti. Todėl besiskolinantiems dabar konjunktūra yra labai palanki – jie gali gauti paskolas už pakankamai pigias palūkanas“, – teigia asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys.

Apsisprendusiems imti paskolą būstui patariama skolintis eurais ir kritiškai įvertinti savo finansines galimybes bei realius poreikius. NT rinkos ekspertai prognozuoja, kad artimiausioje ateityje būsto kainos ir sandorių skaičius turėtų išlikti stabilūs, o augimas neviršys gyventojų pajamų didėjimo ir ekonomikos kilimo spartos. Vis dėlto kaimyninių eurą jau įsivedusių valstybių patirtis rodo, jog galvojantiems apie ilgalaikę grąžą investuoti santaupas į kokybišką NT patraukliose vietose verta.

„Latviai šiuo metu jau turi eurą. Kainos Rygoje šiuo metu, lyginant su sausio 1 diena, ūgtelėjo vos 3 proc. Kažkokio didelio kainų augimo nėra. Bet turime ir kitą pavyzdį – Estiją, kuri eurą įsivedė 2011 m. Jei pažiūrėsime į praėjusius ketverius metus, tai kainos Taline yra paaugusios beveik 60 proc.“, – sako NT bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.

Šiais metais NT kainos pastebimiau didėjo tik Vilniuje – nuo metų pradžios jos sostinėje ūgtelėjo 7 proc. Kituose Lietuvos didmiesčiuose augimas siekia vos 2 proc. Kovo–balandžio mėnesiais Lietuvos banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad beveik 54 proc. gyventojų tikėjo, jog būsto kainos kils. Prieš metus tokių buvo 36 proc.