„Buvo ašarų. Visiems nepatiko rezultatai. Tikrai ne to, ko tikėjosi“, – atviravo vienuoliktokė Deimilė. „Galiu pripažinti, kad pati išėjau su ašaromis, liūdėjau dėl savo rezultatų“, – tą patį sakė ir moksleivė Mintarė.

Dvi dienas vienuoliktokai verkė dėl tarpinio matematikos patikrinimo. Kovo 13 d. jį laikė paprastesniu, B lygiu, besimokantys, o vakar – išplėstinio kurso moksleiviai.

„Egzamino rezultatai nekoreliuoja su pažymiais mokykloje. Labai liūdina, kai ruošiesi, labai daug kartojiesi, sprendi ir išeini iš egzamino visiškai savimi nusivylęs“, – dalijosi emocijomis vienuoliktokė Agnė.

Šis patikrinimas vienuoliktokams labai svarbus. Surinkta balų kraitė lems abitūros egzaminų aruodą. Tačiau iš patikrinimo nedaug išsinešė net dešimtukininkai.

„Tikėjausi maždaug apie 18–20, bet nenoriu sakyti, kiek gavau. Tiesiog...“ – nusivylimo neslėpė Deimilė.

„Užduotys neturėjo kelti Licėjaus mokiniams didelių problemų, greičiausiai išlaikė, bet maksimalių balų iš 20 taškų neteko girdėti“, – sakė Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Mokiniai įvardijo priežastis, kodėl rezultatai neatitinka realybės, – streso daug, o patikrinime spaudžia laikas, tik po ilgo skaitymo supranta, ko prašo užduotys. „Vienai užduočiai perskaityti reikėjo kokių trijų minučių, nes kol įsiskaitai, kol supranti, ko iš tavęs nori. Yra iš viso penkiolika užduočių, o duoda tik 45 minutes visoms joms atlikti“, – pasakojo Mintarė.

Pedagogai svarsto ir ar nebus supainioti patikrinimai – silpnesniems mokiniams pakištos sunkesnės užduotys nei matematikos pirmūnams. „Ar tikrai tas žmogus, kuris rengė B kurso užduotis, yra įsigilinęs į to kurso programą?“ – kėlė klausimą Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorė Aldona Šventickienė.

Negana to, mokiniai liko nesupratę ir kur suklydo. „Nėra komentarų, nėra grįžtamojo ryšio. O kur aš suklydau, kur mano konkrečiai klaidos? Ar aš neteisingai atsakymą pateikiau, ar aš neteisingai išsprendžiau? Vaikams trūksta paaiškinimo“, – sakė Vilniaus Žemynos gimnazijos matematikos mokytoja metodininkė Vilma Aleščikaitė.

Kilus chaosui, švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas pats sėdo spręsti testo. Nepadėjo net matematikos magistro išsilavinimas. Jis, lyg mokinys, nutyli, kiek balų surinko, bet sako, kad B lygio užduotys pasirodė ne kaip gyvenimiška patirtis, o kaip olimpiada.

„Atsiprašome už tai, kokios buvo užduotys. Suprantame, kiek jums tai streso ir įtampos sukėlė“, – kreipėsi į moksleivius ministras. Sako sieksiantis išsiaiškinti, kur šuo pakastas: „Kur ta problema užduočių parengime, ar užduočių rengėjai parengė netinkamai, ar jiems instrukcija buvo pateikta netinkama, dar aiškinamės, bet problemos yra su užduotimis.“

Dabartiniai valdantieji nusprendė, kad reformas reikia įgyvendinti buldozeriu, tai dabar buldozeris, atrodo, įvirto į griovį.

Užduotis ruošusios Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) laikinasis vadovas Aidas Aldakauskas problemos nemato: „Užduotys tikrai nebuvo, sakykime, lengvos, penktos ar šeštos klasės lygio, tikrai buvo trečios gimnazijos klasės B kurso programos.“

Privalomi patikrinimai, kurie lems egzamino rezultatus, organizuojami pirmą kartą. Ekspertai sako, kad jiems nepasiruošta. „Dabartiniai valdantieji nusprendė, kad reformas reikia įgyvendinti buldozeriu, tai dabar buldozeris, atrodo, įvirto į griovį“, – ironizavo žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.

„Pradėjome eiti geru keliu, bet atsakingesnio pasiruošimo reikėtų“, – tikino Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorė.

Nemažai vienuoliktokų testams ruošėsi be vadovėlių, jų mokyklos tiesiog negavo. Keitėsi ir ugdymo programų turinys. „Gal tempas nebuvo pakankamas ir gal kažko ir nebuvo suspėję išeiti“, – svarstė NŠA vadovas.

Ministras teigia, kad ieškos ne kaltų, o išeičių. Patikrinimo užduotis įvertinti pavedė ekspertų komisijai. „Visada lengva sakyti: kažkas blogai, tvarkykitės, aš išeinu. Mano tikslas dabar yra išspręsti, kad tos problemos nebūtų“, – tikino jis. Kita vertus, G. Sarafinas tuo abejoja: „Nesu matęs per pastaruosius 20 metų, kad komisija ką nors išspręstų.“

Viena komisija jau vertina fizikos patikrinimą, dabar ir matematikos. Pedagogai sako, kad toks startas toliau sėkmės neatneš. Patikrinimus reikia stabdyti. „Kas sugalvojo būtent tokią sistemą, turėtų kaip ir atsakyti už tai, kas būtent šiuo metu vyksta mokyklose“, – įsitikinęs Vilniaus licėjaus direktorius.

O ašaras nusibraukę mokiniai žada patikrinimus perlaikyti kitąmet prieš pat egzaminus. Gal užduotys jau bus tikslesnės. „Gal jie pagaliau supras, kad vis dėlto kažkas yra negerai ir gal pakeis, kad vaikams būtų geriau“, – svarstė Mintarė.

Antradienį vyks pirmosios užsienio kalbos prancūzų, o penktadienį – fizikos patikrinimai, pirmadienį pranešė Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA).

„Naujoji brandos egzaminų tvarka remiasi kaupiamuoju vertinimu, kurio neatsiejama dalis – tarpiniai patikrinimai. Šių mokslo metų vienuoliktokai, dalyvaujantys tarpiniuose patikrinimuose, į būsimus savo brandos atestatus įsirašys pirmuosius rezultatus. Surinkę atitinkamą taškų skaičių, kandidatai jau šiemet bus išlaikę brandos egzaminą“, – sako NŠA Pasiekimų departamento direktorius Vidmantas Jurgaitis.

NŠA atstovas pažymi, kad nepavykus pasirodyti taip gerai, kaip tikėtasi, mokiniai galės tarpinius patikrinimus perlaikyti, bet tokia galimybė suteikiama tik šių metų vienuoliktokams.

Nuo 2024–2025 mokslo metų valstybinio brandos egzamino įvertinimą (iki 100 balų) sudarys tarpinio patikrinimo (iki 40 balų) ir brandos egzamino (iki 60 balų) įvertinimai. Per tarpinį patikrinimą surinkęs ne mažiau kaip 35 taškus, į egzaminą atėjęs abiturientas jau bus tikras, kad jį išlaikė ir turės galimybę rezultatą pagerinti.

Jei mokinio netenkintų tarpinių patikrinimų metu gautas rezultatas, juos jis galės perlaikyti kitų metų pavasarį paskutinėje gimnazijos klasėje, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros pirmąjį tarpinį patikrinimą.

Jei per tarpinį patikrinimą mokinys surinks nulį taškų, jis vis tiek galės laikyti to dalyko brandos egzaminą. Dėl pateisinamų priežasčių negalėję dalyvauti tarpiniame patikrinime galės jį laikyti kitais metais, kartu su tuometiniais vienuoliktokais.

Tarpiniai patikrinimai vyks kovo 5 – balandžio 5 dienomis ir gegužės 3–7 dienomis mokyklose, mokiniams įprastoje aplinkoje. Jie bus vykdomi elektroniniu būdu.

Kaip skelbia NŠA, sausio viduryje mokyklose NŠA atliktas techninių galimybių vykdyti tarpinius patikrinimus bandymas, kuriame dalyvavo daugiau nei 22 tūkst. mokinių. Pasak pranešimo, per bandymą techninė infrastruktūra, elektroninė testavimo sistema ir tarpinio patikrinimo vykdymo procesas vyko sklandžiai.

– Ar Lietuvoje būna fiktyvių santuokų, kai tuokiamasi ne iš meilės, o dėl kažkokios naudos?

– Nedažnai, bet būna.

– Kokie duomenys pernai, užpernai metų?

– Pernai buvo nustatyti šeši fiktyvių santuokų atvejai, trys prieš išduodant leidimą gyventi, trys jau po to, kai buvo išduota ir nustačius, kad tai buvo fiktyvios santuokos, buvo panaikinta. Ankstesniais metais nebuvo, o dar anksčiau tendencijos tos pačios, per metus nustatydavome po vieną, du ar kelis atvejus. Tai nėra dažni atvejai, bet jie nustatomi.

– O kaip nustatyti, ar santuoka fiktyvi, ar iš meilės?

– Sudėtinga nustatyti, nes kartais net ir pačių sutuoktinių jausmai pasikeičia. Iš pradžių sako, kad čia tikra meilė, paskui paaiškėja, kad buvo vienpusė. Lengviausia nustatyti akivaizdžius atvejus, kai matai, kad sutuoktiniai nekalba bendra kalba, susipažino per internetą, niekada nebuvo susitikę. Būna, kad lyg ir gerai ten viskas, įtikinamai atrodė susipažinimo istorija, bet paskui pastebime, kad, pavyzdžiui, arba gauname pranešimą, kad jie negyvena kartu, arba fiziškai registruoti kartu, bet sutuoktinis galbūt su kita moterimi. Būna įvairių pranešimų, tada pradedi tikrinti. Paaiškėja, kad vaikai vis dėlto ne bendri, nors teigia, kad čia mano vaikas, o paaiškėja, kad ne visai tavo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dažniausiai tai būna moterys, Lietuvos pilietės, kurios sutinka ištekėti už užsieniečių už atlygį, arba iš nuoširdžių jausmų, bet paskui supratusios, kas įvyko, kad jomis buvo pasinaudota arba, kad tas žmogus yra negeras, atvyko su blogais tikslais, tada jos pačios pasako ir prisipažįsta, kad tai buvo fiktyvi santuoka.

– Koks atlygis vyrauja už fiktyvią santuoką?

– Jau senokai buvau susidūrusi su tais atvejais, bet tai būna vienkartinės sumos. Gali būti keli tūkstančiai arba dažniausiai pastovūs susitarimai, pavyzdžiui, padėti išlaikyti ūkį, šeimą. Yra buvę atvejų, kad kol buvo išlaikomi, viskas buvo gerai, bet paskui užsienietis nusprendė nutraukti tai ir iš keršto buvo pateikta informacija mums.

– Kaip atrodo tas patikrinimas?

– Patikrinimas vyksta taip, kaip ir amerikietiškose komedijose. Suskaičiuojami dantų šepetukai, apklausiami sutuoktiniai atskirai ir prašoma papasakoti apie konkretų įvykį iš jų praeities, kur matosi akivaizdūs nesutapimai. Apklausiami kaimynai. Būna tokių atvejų, kad tėvai apklausiami ir tėvai pirmąkart sužino, kad jų dukra ištekėjusi. Yra tokių atvejų buvę.

– Kas gresia tiems žmonėms?

– Už padėjimą užsieniečiui neteisėtu būdu gauti dokumentą yra numatoma administracinė atsakomybė. Aišku, nebaudžiame iš karto, žiūrime, jeigu bendradarbiauja ir taikome atleidimo priemones.

Jeigu patys tos santuokos nepanaikina, Migracijos departamentas kreipiasi į prokuratūrą, kad teismo keliu santuoka būtų pripažinta negaliojančia, kaip fiktyvi. Santuoka savaime yra pagrindas gauti leidimą gyventi. Kol turi žmoną arba vyrą Lietuvos pilietį, tol tu gali prasitęsti leidimą gyventi. Tai yra pagrindinis tų žmonių tikslas, kad jie gautų leidimą gyventi Šengene, Europos Sąjungoje ir čia galėtų užsiimti kuo tik nori.

Prieš imigrantus nukreipta retorika jau daugelį metų yra Lenkijos valdančiosios konservatorių partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), kuri rengiasi kitą mėnesį vyksiantiems visuotiniams rinkimams, politikos akcentas.

Lenkija ir Slovakija priklauso Europos atvirų sienų Šengeno erdvei. Joje pasienio kontrolę leidžiama atnaujinti tik išskirtinėmis aplinkybėmis.

„Nelegalūs imigrantai keliauja vadinamuoju Balkanų keliu per Vengriją, Slovakiją, nes tarp Lenkijos ir Slovakijos nėra sienos, tik Šengeno siena“, – rinkimų kampanijos metu sakė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis).

„Nurodžiau vidaus reikalų ministrui pradėti tikrinti tuos mikroautobusus, furgonus, lengvuosius automobilius, autobusus, kuriuose, kaip įtariama, yra nelegalių imigrantų“, – pridūrė jis. Jo žodžiai cituojami Lenkijos naujienų agentūros PAP pranešime.

Slovakijoje pastaruoju metu padaugėjo migrantų.

Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius šalyje aptikta apie 24 tūkst. 500 nelegaliai atvykusių migrantų, dauguma – iš Serbijos per Vengriją. Slovakijos policijos duomenimis, per visus praėjusius metus jų buvo beveik 10 tūkst. 900, o prieš tai – tik po kelis šimtus per metus.

Slovakijos policijos viršininkas Stefanas Hamranas sakė, kad 97 proc. nelegalių migrantų Slovakijoje prisistato sirais. Sirai pagal tarptautines taisykles negali būti sulaikyti ar deportuoti.

S. Hamranas teigė, kad atlikę administracines procedūras Slovakijoje, migrantai toliau keliauja į Vakarų Europą.

Maisto siūlys 256 prekybininkai

Šiais metais šventėje dalyvaus 258 (2022-aisiais jų būta 223) maisto tvarkymo subjektai, iš jų 227 (2022 m. – 197) prekybos, 31 (2022 m. – 26) – viešojo maitinimo.

VMVT ypač kreips dėmesį į priemonių, nukreiptų į maisto saugą ir kokybę, svarbą.

Dar vasaros pradžioje vyko susitikimai su verslininkais, buvo kalbama, ko reikėtų, siekiant užtikrinti, kad maistas, įsigytas šventės metu, netaptų užkrečiamos ligos priežastimi.

Atsižvelgiant į rizikos veiksnius – šiltąjį metų laiką, prekybos ypatumus iš laikinų įrenginių, prekiautojų sąrašai buvo patikrinti, įvertinta, ar ūkio subjektai turi leidimus tvarkyti maistą švenčių metu.

Antanas Bauža / Vytauto Petriko nuotr.

Neleido dalyvauti renginyje

Pasak VMVT Klaipėdos departamento direktoriaus Antano Baužos, buvo nustatytas atvejis, kai į sąrašus pateko įmonė, kuri nebuvo registruota VMVT maisto tvarkymo subjektų sąraše.

Pernai Jūros šventės metu buvo nustatyta maisto tvarkymo trūkumų.

„Šiam ūkio subjektui buvo neleista dalyvauti renginyje, prekiauti maisto produktais. Pažymėtina, kad ruošiantis Jūros šventei, organizatoriai noriai bendradarbiavo su VMVT Klaipėdos departamentu, teikė informaciją. Dar prieš prasidedant šventei, liepos 19 d. vyko susitikimas su įmonės, organizuojančios šventę, atsakingais darbuotojais, per kurį aptartas pasirengimas šventei, atsakingų institucijų bendradarbiavimas renginio metu, jei kiltų nesklandumų“, – teigė A. Bauža.

VMVT Klaipėdos departamento maisto inspektoriai visas šventės dienas budės, atliks patikrinimus, teiks pastabas.

Būta rimtų pažeidimų

„Pernai Jūros šventės metu buvo nustatyta maisto tvarkymo trūkumų. Dažniausiai pasitaikė bendri higienos, produktų laikymo sąlygų (temperatūrinio režimo, apsaugos nuo galimos aplinkos taršos), dokumentų, įrangos priežiūros, asmens higienos, tinkamumo vartoti terminų pažeidimų“, – pažymėjo A. Bauža.

Nefasuoti maisto produktai buvo laikomi atvirai, neapsaugoti nuo aplinkos taršos, taip pat buvo netinkamose pakuotėse laikoma kepta duona (atliekoms skirtuose maišuose).

Taip pat nustatyta, kad greitai gendantys maisto produktai, mėsos ir konditeriniai gaminiai su varškės įdaru buvo laikomi netinkamoje temperatūroje.

Užfiksuotas ir netinkamas nuotekų surinkimas.

Pernai šventės metu neapsieita ir be personalo higienos pažeidimų – kai kurie neturėjo priemonių rankų higienai, dėvėjo nešvarius darbo drabužius, neturėjo produktų įsigijimą ar gamybos laiką patvirtinančių dokumentų.

Vartotojų skundų ar pranešimų apie užregistruotus ūmių infekcinių žarnyno susirgimų atvejus, kurių priežastis būtų maistas, valgytas renginyje per Jūros šventę, pernai negauta.

Nuolatiniai pažeidimai

Praėjusį mėnesį VMVT išplatino pranešimą, kad atlikę patikrinimą žemės ūkio bendrovėje „Delikatesas“ nustatė grubių higienos ir atsekamumo pažeidimų.

Po šios informacijos VMVT sulaukė prašymo šią mėsos perdirbimo įmonę įtraukti į nepatikimų maisto tvarkytojų sąrašą, kad ji negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

VMVT parašytame skunde dėstoma, kad „Delikatesas“ ne pirmą kartą baudžiamas už higienos normų nepaisymą. Pasak skundo autorių, pernai gegužės 12 d. „Delikatesui“ už Maisto įstatymo 7 str. 1 dalies pažeidimą skirta 800 eurų bauda, gegužės 26 d. už tą patį nusižengimą – 960 eurų. Skunde dėstoma, kad ir šį vasarį buvo skirta 700 eurų bauda.

Šių metų kovą VMVT išplatino pranešimą, kad dėl grubių higienos ir atsekamumo pažeidimų „Delikatesui“ bus taikomos administracinės poveikio priemonės, sustiprinta jos tolesnės veiklos veterinarinė kontrolė.

Situacija: VMVT išplatino pranešimą, kad atlikę patikrinimą žemės ūkio bendrovėje „Delikatesas“ nustatė grubių higienos ir atsekamumo pažeidimų. („Delikateso“ feisbuko nuotr.)

VMVT skelbė, kad, Šiaulių departamento duomenimis, patikrinimas užtruko tris dienas. Inspektoriai nustatė, kad įmonėje buvo rastas didelis kiekis neženklintos, neaiškios kilmės mėsos. Neženklinta mėsa buvo laikoma kartu su paruošta gamybai. Bendras aptiktos neženklintos mėsos ir įmonėje laikytų trijų šalutinių gyvūninių produktų kategorijos kiekis – daugiau kaip 9 t. Visas jis perduotas šalutinius gyvūninius produktus tvarkančiai įmonei.

„Inspektoriai taip pat nustatė, kad mėsos atšildymo patalpoje, gamybai skirta žaliava (mėsa) buvo laikoma tiesiogiai ant grindų, gamybos patalpose neveikė įrankių sterilizatoriai, rankų plautuvė nenukanalizuota, nuotekos iš plautuvės tekėjo tiesiai ant grindų. Nustatyta, kad ne visi įmonės darbuotojai yra pasitikrinę sveikatą.

Įmonė VMVT Šiaulių departamentui nedelsiant turi pateikti trūkumų šalinimo planą, po nustatyto termino bus atliekamas įvertinimas“, – nurodyta VMVT pranešime.

Įvertinus šią informaciją, skundo autoriai VMVT prašė imtis priemonių ir „Delikatesą“ įtraukti į nepatikimų maisto tvarkytojų sąrašą.

„Stebint iš viešai pateiktos informacijos dėl ŽŪB „Delikatesas“ patikrinimo metu rastų pažeidimų, kyla klausimas, kodėl šis maisto tiekėjas dar neįtrauktas į nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašą, nors praeitais metais jau buvo baustas tris kartus“, – rašoma VMVT dresuotame skunde.

Prašymą įtraukti į nepatikimų maisto tvarkytojų sąrašą skundo autoriai grindė kriterijais, kurie taikomi higienos normų nesilaikančioms įmonėms.

„Pakartotinai per dvylikos mėnesių laikotarpį priimtas VMVT nutarimas už Maisto įstatymo nuostatų dėl maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų saugos pažeidimą, terminą pradedant skaičiuoti nuo paskutinio nutarimo įsigaliojimo dienos, kuriuo maisto tvarkymo subjektas pripažintas kaltu dėl maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų saugos pažeidimo“, – VMVT taisykles citavo skundo autoriai.

„Šis tiekėjas tiekia maisto produktus jautrioms visuomenės grupėms, vaikų darželiams ir mokykloms, ligoninėms, todėl šis sprendimas turi būti priimtas adekvačiai greitai. Jei subjektas nebus įtraukiamas į nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašą, prašome motyvuotai atsakyti, kokiais teisės aktais vadovaujantis jis nebuvo įtrauktas“, – į VMVT kreipėsi verslininkai.

VMVT pozicija

„Kauno diena“ pasidomėjo, kodėl „Delikatesas“ vis dar neįtrauktas į nepatikimų maisto tvarkytojų sąrašą. Taip pat prašėme patikslinti, kiek kartų pernai ir šiemet ši bendrovė buvo tikrinta ir ar rasta pažeidimų.

„ŽŪB „Delikatesas“ yra VMVT kontroliuojamas subjektas. 2022–2023 m. laikotarpiu buvo atlikti septyni patikrinimai: du patikrinimai vyko dėl gautų skubių pranešimų dėl nesaugių mėsos produktų patekimo į rinką, vienas – pagal NMA prašymą dėl pažymos išdavimo, vienas – savikontrolės sistemai įvertinti ir du planiniai patikrinimai.

Paskutinio planinio patikrinimo metu buvo nustatyti grubūs higienos ir atsekamumo pažeidimai. Patikrinimas buvo vykdomas tris dienas, jo metu higienos pažeidimai buvo pašalinti, o žaliava ir produktai, kuriems nebuvo užtikrinamas atsekamumas, – sunaikinti“, – apie tai, kokius patikrinimus pastaraisiais metais vykdė „Delikatese“, dienraščiui aiškino VMVT atstovai.

VMVT aiškino, kad „Delikatesas“ į nepatikimų maisto tvarkytojų sąrašą neįtrauktas, nes esą neatitinka VMVT direktoriaus įsakymo „Dėl Nepatikimų maisto tvarkymo subjektų sąrašo sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatytų kriterijų.

„Tokių kriterijų tikrinant ŽŪB „Delikatesas“ nebuvo nustatyta. Patikrinimų metu nustatyti trūkumai buvo pašalinti per suderintą trūkumų šalinimo plane numatytą terminą“, – komentavo VMVT.

Išpūtė pranešimą?

Komentarą dėl dažnų VMVT apsilankymų pateikė ir ŽŪB „Delikatesas“ vadovas Marius Budrys. Jis tikino, kad VMVT išplatintas pranešimas esą klaidina visuomenę, o apie bendrovę skleidžiama neigiama informacija – tendencinga, todėl tai kenkia reputacijai.

„Mūsų įsitikinimu, VMVT informacija yra tendencinga, neišsami, jos negalima laikyti objektyvia. Taip ŽŪB „Delikatesas“ buvo padaryta didžiulė, sunkiai pataisoma reputacinė ir turtinė žala“, – tikino M. Budrys.

Taisyklės: prašymą įtraukti „Delikatesą“ į nepatikimų maisto tvarkytojų sąrašą skundo autoriai grindė kriterijais, kurie taikomi higienos normų nesilaikančioms įmonėms. („Delikateso“ feisbuko nuotr.)

Jis patvirtino, kad kovo 13 d. VMVT specialistai atliko patikrinimą, kurio metu nustatyta tam tikrų neatitikimų teisės aktų reikalavimams, tačiau didžioji dalis jų esą buvo pašalinta dar nepasibaigus patikrinimui ir tarnyba pretenzijų nebeturėjo, tačiau pranešime vis tiek akcentavo pažeidimus, o ne tai, kad jie jau pašalinti.

„VMVT oficialiame tinklalapyje informacija paskelbta neobjektyviai, kai kurios patikrinimo metu nustatytos nesusijusios aplinkybės pranešimo tekste susietos taip, kad skaitytojui susidaro iš esmės klaidingas įspūdis apie bendrovės produkcijos kokybę, elementarių higienos reikalavimų nesilaikymą. Taip buvo suteikiamas prioritetas sensacingumui, o ne objektyvumui“, – savo poziciją dėstė „Delikateso“ pirmininkas.

Tenka pripažinti, kad „Delikatesas“ jaučia tam tikrą VMVT, kaip institucijos, spaudimą, didesnį dėmesį, netgi persekiojimą, kuris ne visuomet yra pagrįstas, teisėtas.

Jis pateikė kelis pavyzdžius, kaip VMVT išplatintame pranešime galėjo būti klaidinami vartotojai. Štai VMVT skelbė, kad buvo aptiktas didelis kiekis neženklintos mėsos, kiekis – daugiau nei 9 t. M. Budrys aiškino, kad iš tiesų patikrinimo metu buvo rasta ne tonos mėsos, o kaulų ir išpjaustant susidariusių atliekų, skirtų utilizavimui, o ne ne pardavimui ar kitokiam realizavimui.

„Pažeidimas pašalintas sudedant kaulus į atskirą šaldiklį ir jį paženklinant nustatyta tvarka“, – pažymėjo M. Budrys.

VMVT konstatavo, esą mėsa buvo sukrauta ant grindų, rankų plautuvė nenukanalizuota ir nuotekos tekėjo tiesiai ant grindų.

„Tame pranešime nenurodoma, kad atšildoma mėsa buvo laikinai sukrauta ant švarių grindų vakuuminėse pakuotėse. Plautuvės vamzdis paprasčiausiai buvo išvestas tiesiogiai į grindyse esantį tarpą, kurio turinys patenka tiesiai į kanalizaciją. Taip, formaliai tai pažeidimas, tačiau oficialios institucijos pateiktame pranešime buvo sąmoningai siekiama sudaryti klaidingą įspūdį apie tikrąjį pažeidimų pobūdį ir mastą.

Be to, skirtingomis aplinkybėmis, skirtingose patalpose nustatyti pažeidimai pateikiami viename sakinyje taip, tarsi sąmoningai siekiama sudaryti įspūdį, kad mėsa laikoma ant grindų, o ant tų pačių grindų tariamai teka nuotekos iš nenukanalizuotos plautuvės, nors tokie teiginiai neatitinka tikrovės“, – aiškino „Delikateso“ pirmininkas.

Jis nurodė, kad bendrovė stengiasi laikytis visų teisės aktų, o jei būna pažeidimų – juos iš karto pašalina. Taip esą buvo ir kovo mėnesį atlikto patikrinimo metu. Siekdamas, kad tokių pažeidimų nepasikartotų, ŽŪB „Delikatesas“ inicijavo nepriklausomą auditą.

Jaučia spaudimą

M. Budrys teigė, kad per 2022–2023 m. VMVT ne kartą tikrino ŽŪB „Delikatesas“, nes bendrovė turi ne vieną, o du tikrinamuosius objektus, susijusius su mėsos produkcijos gamyba.

„Tenka pripažinti, kad „Delikatesas“ jaučia tam tikrą VMVT, kaip institucijos, spaudimą, didesnį dėmesį, netgi persekiojimą, kuris ne visuomet yra pagrįstas, teisėtas, o dažniausiai yra susijęs su vieno iš bendrovės pajininkų asmenybe“, – mįslingai kalbėjo ŽŪB „Delikatesas“ pirmininkas.

„Neginčijame VMVT teisės ir pareigos atlikti patikrinimus, teikti informaciją visuomenei, tačiau tokia informacija turi būti objektyvi, nešališka, pateikiama aiškiai, nesudarant pagrindo spekuliacijoms. Nors atliekama šimtai patikrinimų ir nustatomi ūkio subjektų daromi pažeidimai, kažkodėl VMVT pagal mums nežinomus kriterijus pasirenka, kuriuos viešinti, o kurių ne. Pvz., po ŽŪB „Delikatesas“ patikrinimo viešai buvo skelbiama apie kitame rajone ūkio subjekto padarytus grubius pažeidimus, tačiau ūkio subjekto pavadinimas nebuvo nurodytas ir nėra galimybės jo identifikuoti“, – pridūrė M. Budrys.

Pažeidimų tendencijos

VMVT informavo, kad gaunamų pranešimų, susijusių su mėsa, skaičiai kelerius metus yra panašūs ir didesnės pranešimų augimo tendencijos nepastebima.

„Pastaraisiais metais daugiausia vartotojų pranešimų gauta dėl prekybos įmonėse įsigytų maisto produktų, dėl, vartotojų manymu, netinkamos maisto produktų kokybės, taip pat pranešama dėl higienos neužtikrinimo, neuždengtų produktų parduotuvėse, taip pat dėl nešvaros, netvarkos parduotuvėse ir maitinimo įstaigose, higienos reikalavimų nesilaikymo.

Kiek mažiau pranešimų gaunama dėl maisto produktų su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais, ženklinimo neatitikimų“, – bendrą situaciją dėl galimų pažeidimų, susijusių su mėsa ir jos produktais, reziumavo VMVT atstovai.

Kaip BNS sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Julija Samorokovskaja, penktadienį jų sulaukė dvi sostinės ugdymo įstaigos, Seimas, Generalinė prokuratūra bei „15min“ redakcija.

„Gauti pranešimai apie padėtus sprogmenis. Pirmas buvo 8.01 val. gautas į Generalinę prokuratūrą, 8.08 val. portalo „15min“ darbuotojas pranešė, kad el. paštu gautas pranešimas apie padėtus sprogmenis“, – sakė atstovė.

„8.15 val. privačios mokyklos, darželio „Stembridge“ direktorė pranešė apie panašaus pobūdžio gautą laišką, 8.37 val. darželio direktorė taip pat gavo laišką apie padėtą sprogmenį ir 9.06 val. taip pat pranešta, kad Seimo pastate – sprogmenys“, – pažymėjo ji.

Pareigūnai reaguoja, tikrina, susisiekia su kiekviena įstaiga, teikia rekomendacijas. Įtartinų asmenų nebuvo pastebėta.

Anot jos, pareigūnai patikrino visus pranešimus ir minėtose vietose įtartinų daiktų bei asmenų nenustatė.

„Pareigūnai reaguoja, tikrina, susisiekia su kiekviena įstaiga, teikia rekomendacijas. Įtartinų asmenų nebuvo pastebėta“, – teigė J. Samorokovskaja.

Apie padėtus sprogmenis buvo pranešta ir praėjusią savaitę. Sausio 23 dieną elektroniniu paštu gavus informacijos apie galimą sprogmenį nenurodytame Lietuvos oro uoste, visuose juose buvo evakuoti keleiviai. Informacija nepasitvirtino.

Melagingi pranešimai apie sprogmenis pasiekė ir vieną Vilniaus mokyklą bei sostinės savivaldybę, naujienų portalo „15min“ redakciją. Tokie laiškai taip pat pasiekė Vilniaus ir Kauno apygardų teismus, oro uostus, prokuratūras ir mokyklas.

Melagingų pranešimų autoriams gresia viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienų metų.

Pažeidimai – pas kas antrą

2022 m. gruodžio 10 d. VDI, VSAT vykdė bendras krovininio transporto priemonių vairuotojų patikras Šalčininkų, Medininkų ir Lavoriškių pasienio kontrolės punktuose.

Patikrinti 85 Lietuvos įmonėms priklausančių transporto priemonių vairuotojai, iš jų 76 – trečiųjų šalių piliečiai. Pažeidimų rezultatai aiškiai matomi: 13 nelegalaus darbo (visi – trečiųjų šalių piliečiai) atvejų, 31 informacijos apie Lietuvoje įdarbintus užsieniečius teikimo tvarkos pažeidimas.

Apibendrinant rezultatus konstatuotina, kad tik kas antras vairuotojas įdarbintas nepažeidžiant įdarbinimo tvarkų: patikrinus 85 vairuotojus, rasti 44 pažeidimai. Tad pažeidimai –  kas antroje sustabdytoje transporto priemonėje. Akivaizdu, kad įvykdyta prevencinė priemonė dėl bendrų krovininio transporto priemonių vairuotojų patikrų visiškai pasiteisino, tad šias neplanines patikras ketinama vykdyti ir toliau.

Tendencijos nesikeičia

Ankstesni panašių patikrų rezultatai – analogiški, pavyzdžiui, 2022 m. balandžio 16 d. VDI pareigūnai Šalčininkų pasienio kontrolės poste taip pat bendrai tikrino krovininio transporto priemonių vairuotojus.

Šios patikros metu buvo patikrinta dvylika Lietuvos įmonių vairuotojų ir tik du iš jų buvo įdarbinti nepažeidžiant įdarbinimo tvarkos.

VDI pradėjo tyrimus: trys atvejai dėl nelegalaus darbo, aštuoni atvejai dėl informacijos apie Lietuvoje įdirbintus užsieniečius nepateikimo, vienas atvejis, kai vairuotojas dirbo nemokamų atostogų metu. Be to, nustatyta, kad dvi įmonės jau yra baustos už nelegalų darbą, tačiau ir vėl įkliuvo pakartotinai.

Reikalavimai darbdaviams

VDI primena, kad Užsieniečių teisinės padėties įstatyme yra nustatytas reikalavimas: darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba atsiųstą laikinai dirbti užsienietį teikia Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai ir Užimtumo tarnybai per informacinę sistemą nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta pranešimo tvarka ir terminai: „Darbdavys, įdarbinęs Aprašo 4.1 papunktyje nurodytą užsienietį, privalo užpildyti LDU pranešimą ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos“.

Nurodymai užsieniečiams

Be to, Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas Ramūnas Rakauskas atkreipia dėmesį į Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatas, jog kvota nustatoma užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją. Jei užsieniečių veikla įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą, jie atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti.

Migracijos departamentas skaičiuoja kvotos išnaudojimą ir apie išnaudotą kvotą skelbia viešai. Išnaudojus kvotą, darbdaviai, norintys įdarbinti darbuotojų (vairuotojų) iš trečiųjų šalių, privalo kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl Lietuvos darbo rinkos poreikių įvertinimo.

Darbuotojams užsieniečiams privalu įsigyti leidimą dirbti

Specialistas atkreipia dėmesį, kad užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, privalo įsigyti šį leidimą.

„Įdarbinus tokius vairuotojus iš trečiųjų šalių be Užimtumo tarnybos leidimų dirbti, vadovaujantis Užimtumo įstatymu toks darbas laikomas nelegaliu ir kyla atsakomybė darbdaviui nuo 868 iki 2 896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusi užsienietį“, – akcentavo R. Rakauskas.

„Ši tvarka priimta Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu iki atskiro sprendimo priėmimo, atsižvelgiant į pastarųjų dienų skaudžias ir netikėtas policijos bei bausmių vykdymo sistemos pareigūnų netektis, siekiant eliminuoti bet kokias rizikas ir pavojų gyvybėms“, – skelbia Kalėjimų departamentas.

Kalėjimų departamento administracija ir visa bausmių vykdymo sistemos bendruomenė pareiškė viešą užuojautą artimiesiems dėl Alytaus pataisos namuose dirbusio Nedo Kantaravičiaus mirties.

„Kiekvieno bendruomenės nario netektis skausminga, netikėta jauno pareigūno mirtis – ypač sukrečianti“, – sako bausmių vykdymo sistemos pareigūnai.

BNS žiniomis, 22 metų N. Kantaravičius buvo rastas negyvas ne tarnybos metu, be smurto žymių.

„Mes prisijungiam prie Vidaus reikalų ministerijos sudarytos komisijos“, – BNS penktadienį sakė Kalėjimų departamento atstovė Irmina Frolova-Milašienė, pridūrusi, kad mirtis su krūviu tarnyboje nesiejama, pastaruoju metu fizinių normatyvų jaunuolis nebuvo laikęs.

Kalėjimų departamento atstovai, Vidaus reikalų ministerijos kvietimu, dalyvaus darbo grupėje, ieškant sprendimų dėl pareigūnų sveikatos tikrinimo, fizinių normatyvų laikymo.

„Taip pat pareigūnus, darbuotojus raginame ir savarankiškai rūpintis savo sveikata, laiku ir profilaktiškai ją tikrintis“, – nurodė Kalėjimų departamentas.

Kiekvieno bendruomenės nario netektis skausminga, netikėta jauno pareigūno mirtis – ypač sukrečianti.

Po to, kai netrukus po fizinių normatyvų laikymo Šiauliuose mirė pareigūnas, policijos generalinis komisaras Renatas Požėla nurodė laikinai sustabdyti jų laikymą, antradienį pranešė Policijos departamentas.

Šių veiksmų imtasi reaguojant į spalio pradžioje įvykusią nelaimę, kuomet Šiaulių policijos pareigūnas mirė iškart po normatyvų laikymo, persirengimo kambaryje.

Pasak departamento, tolimesni sprendimai dėl pareigūnų fizinių normatyvų laikymo ir papildomų pareigūnų sveikatos tikrinimų bus priimti įvertinus situaciją, teisinį reglamentavimą, normatyvų atlikimo sąlygas, pasikonsultavus su vidaus reikalų ministerijos vadovybe ir ministerijos Medicinos centru.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė praeitą savaitę pavedė visoms vidaus reikalų statutinėms tarnyboms užtikrinti, kad pareigūnų fizinio pasirengimo normatyvų vertinimą prižiūrėtų medikai.

Statutinių įstaigų vadovai ir VRM Medicinos centras įpareigoti iki spalio 24 dienos pateikti kompleksinius siūlymus, kaip tobulinti pareigūnų fizinio pasirengimo patikros procesą, pagerinti fizinės ir psichologinės būklės prevenciją, kaip skatinti sveiko gyvenimo būdą.