-
J. Olekas: dabar Patriotų premija tikrai žinoma 3
Ketvirtadienį rašytojai Kristinai Gudonytei Patriotų premiją įteikęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas sako, kad dėl kilusių viešų diskusijų ši premija nėra diskredituota.
Jis pabrėžė, kad jam susidarė įspūdis, jog tiek Lietuvos leidėjų asociacija, tiek patriotizmo tema rašantys autoriai yra pasiryžę išsaugoti šią premiją.
„Dabar nusiteikimas yra tęsti šių premijų teikimą“, - BNS sakė ministras.
„Aš manau, kad šita premija dabar tikrai yra žinoma Lietuvoje, nes anksčiau jai nebuvo skirta tokio dėmesio“, - pridūrė jis.
Patriotų premija K.Gudonytei buvo įteikta ne Knygų mugėje, kaip planuota anksčiau, o Krašto apsaugos ministerijoje.
K.Gudonytei Patriotų premija įteikta už knygą „Jie grįžta per pilnatį“.
„Kadangi pradžioje buvo numatyta tris premijas teikti, tai buvome užsisakę specialiai vietą ir laiką, bet kai išaiškėjo, kad bus viena premija, tai mes nusprendėme racionaliau, kad bus čia, Krašto apsaugos ministerijoje, teikiama“, - teigė J.Olekas.
Šiais metais Patriotų premija Lietuvos leidėjų asociacijos suburtos ekspertų komisijos sprendimu turėjo būti skirta trijų knygų autoriams, tarp jų ir filosofei Nerijai Putinaitei už knygą „Nugenėta pušis. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje“. Tačiau ministras J.Olekas blokavo premijos skyrimą N.Putinaitei, motyvuodamas, jog nepritaria autorės reiškiamam požiūriui į poetą Justiną Marcinkevičių, premijos skyrimo nuostatais ir tuo, jog už premijos skyrimą N.Putinaitei komisija nebalsavo vieningai.
Tuo metu N.Putinaitė teigia Patriotų premijos nepaskyrimą vertinanti kaip istorinės tiesos ir faktų išraišką. Filosofė įsitikinusi, kad ministro sprendimas neskirti jai premijos susijęs su knygoje dėstomu požiūriu į J.Marcinkevičių.
„Laisvai cituojant vieną profesorių, pripažinus Marcinkevičių turint sovietinio kolaboravimo dėmelių, dėmėti turės jaustis ir dalis socialdemokratų partijos narių. Neabejoju, kad kilusi diskusija prisidės prie to, kad lietuviškojo patriotizmo savivokoje rasis kuo daugiau tiesos elementų. Tikiuosi, kad po kiek laiko galėsime didžiuotis, jog tiesa ir jos paieškos yra tapusios patriotizmo atrama“, - rašoma ketvirtadienį BNS paskelbtame N.Putinaitės komentare.
Po sprendimo neskirti jai Patriotų premijos šios premijos atsisakė ir leidinio „Kaunas 1918-2015. Architektūros gidas“ autorių kolektyvas.
„Manome, kad premijos steigėją - Krašto apsaugos ministeriją - atstovaujantis ministras Juozas Olekas, ignoravęs ekspertų nuomonę ir vienašališkai atšaukęs paviešintą Komisijos sprendimą apdovanoti Neriją Putinaitę už monografiją „Nugenėta pušis: ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje“, išsižadėjo demokratinės žodžio laisvės vertybės“, – bendrame viešame pareiškime rašė knygos autoriai.
Krašto apsaugos ministrui nusprendus neskirti premijos N.Putinaitei ir dėl to premijos atsisakius „Kauno architektūros gido“ autoriams, vienintele premijos laureate likusi K.Gudonytė BNS sakė nesureikšminanti šios istorijos ir laikanti ją „audra stiklinėje“ bei apgailestavo, kad dėl to kenčia premijos idėja.
Patriotų premijų konkursas rengtas šeštą kartą. Šiomis premijomis siekiama skatinti Lietuvos ir užsienio autorius rašyti pilietiškumo ir patriotizmo tematika, per knygą skiepyti meilę ir ištikimybę savo šaliai.
Konkursui teikiamos grožinės, memuarinio pobūdžio, edukacinės, mokslo populiarinimo srities knygos, išleistos per pastaruosius kalendorinius metus Lietuvoje ir kitose šalyse. Šiemet vienos premijos dydis – 1,5 tūkst. eurų.
-
J. Olekas: atėjo laikas pasitarti, ar teikti Patriotų premijas ateityje 12
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas atsisakė skirti Patriotų premiją kultūros tyrėjai ir kritikei Nerijai Putinaitei, nors apie komisijos sprendimą skirti premiją jau buvo paskelbta viešai. Ministras atsisakė tai padaryti, nes esą nepritaria, kaip knygoje, analizuojančioje ateizmą sovietinėje Lietuvoje, pateikiama poeto Justino Marcinkevičiaus kūryba. Pokalbis su J. Oleku – laidoje „Dėmesio centre“.
– Gal per savaitgalį perskaitėte visą N. Putinaitės knygą ir supratote padaręs klaidą?
– Perskaičiau kiek anksčiau nei savaitgalį, vežiausi į komandiruotę. Bet manau, kad tikrai neklydau ir priėmiau teisingą sprendimą.
– Niekaip negaliu suprasti, kas gi jus papiktino?
– Pirmiausia, komisijos siūlymas buvo skirti šią knygą kaip trečiąją premiją. O tam, kad paskirtume trečiąją, reikalingi ypatingi tos knygos privalumai.
– Pagal nuostatus numatyta skirti dvi, o esant poreikiui – dar ir trečią?
– Taip. Numatyta skirti knygą už patriotiškumą ir pilietiškumą suaugusiems ir vaikams. Ir gali būti skiriama trečioji Patriotų premija, kurios ypatingus privalumus komisija įvardina. Man pateiktoje medžiagoje jokių ypatingų šios medžiagos privalumų nebuvo.
– Na, komisija sako, kad tai esąs „gaivaus oro gūsis į sovietmetį“.
– Taip, bet premija yra už pilietiškumą ir patriotiškumą, o ne už „oro gūsius“. Todėl aš, gavęs šitas komisijos išvadas, susipažinau su knyga. Čia reikėjo ne tik komisijos, bet ir ministerijos pritarimo, kad būtų paskirta trečia premija.
– Taip, bet jūs motyvavote tuo, kad jūs nepritariate tam, kaip analizuojama ir vertinama J. Marcinkevičiaus kūryba.
– Mano ir ponios N. Putinaitės J. Marcinkevičiaus vertinimas skiriasi. Ir aš, gyvenęs tuo laiku, žinau, kad buvo tam tikrų dūmų tiek poezijoje, tiek kitur, kad galėtų žmogus pažiūrėti į tai, į ką visa Lietuva žiūrėjo. Mano pilietiškumas ir patriotiškumas taip pat rėmėsi ir J. Marcinkevičiaus kūryba. „Laisvė“, kiti jo kūriniai, galų gale, „Mindaugas. Mažvydas. Katedra.“ – visi sustoję plodavome ir skanduodavome kartu su aktoriais.
– Kiekvienas ten rasdavo tam tikrą antisovietinės ideologijos krislą.
– Be abejo. Netgi tuos mąstymus, galvojimą apie Leniną nuo ryto iki vakaro, daug kas supratome, kad tai yra pasišaipymas.
– Mano nuomone, kelios esminės N. Putinaitės tezės apie J. Marcinkevičių: „Dievas 7-ojo dešimtmečio Marcinkevičiaus poezijoje pakeičiamas gamta, tėvyne, na dar duona“ – turbūt su tuo sunku ginčytis?
– Aš manau, kad per mišias, kaip Kristaus ženklas, laužiama ir visiems dalinama duona. Tai tam tikras duonos iškėlimas tiek kūryboje, tiek gyvenime, aš manau, kad nieko blogo.
– Kai kurių kūrinių mintis, kad „Dievo atsisakymas palengvina gyvenimą, panaikina baimę“ ir t.t. Žinome J. Marcinkevičiaus gyvenimo istoriją, jis pats yra pripažinęs, kad kai kurie kūriniai yra autobiografiniai.
– Aš perskaičiau atidžiai, jūsų čia tik dalis pažymėta. Bet pasakyti, kad J. Marcinkevičius savo kūryboje vykdė politinį užsakymą, tai tikrai negalėčiau. Turėdamas omenyje visą jo kūrybą.
– Taip ir nėra pasakyta. Yra pasakyta, kad J. Marcinkevičius, turėdamas didelį talentą ir politinę nuovoką, buvo labai patogus sovietinei ideologijai.
– Ir jūs blogai cituojate, ir aš gal ne visai tiksliai. Bet mintis, kad ta jo kūryba – vykdant politinį užsakymą...
– Bet kuriuo atveju, čia ne apie J. Marcinkevičiaus kūrybą mes diskutuojame. O apie patį precedentą. Jūs sukuriate komisiją, kuriai deleguojate tam tikrą pasitikėjimą.
– Ir patvirtiname nuostatus, kaip ji turi veikti, kokius vertinimus turi pateikti, už ką skiriama premija.
– Bet jūs neatšaukiate komisijos, nepanaikinate visų premijų, bet tiktai tą vieną, kuri jums nepriimtina?
– Aš labai aiškiai vadovaujuosi, kad trečioji premija gali būti skiriama komisijos ir ministerijos sprendimu. Ne komisijos, bet komisijos ir ministerijos. Todėl aš, gavęs šitą teikimą ir pažiūrėjęs, už ką siūloma teikti – „už gaivų orą“, persiskaičiau, susipažinau su kūriniu ir žiūriu, kad čia nėra to patriotiškumo ir pilietiškumo, dėl ko mes galime svarstyti. Nėra nei vieno ypatingo privalumo. Netgi komisijos protokole, kurį aš turiu, neužsiminta apie šitos knygos pilietiškumą ir patriotiškumą. Kalbama apie aktualumą, kas mums tinka, ir apie gerą stilių ir lengvą skaitymą.
– Taip, galima iš dalies su jumis sutikti, kad, nepaisant to, kad ir tema labai įdomi, ir atlikta išsami analizė, taip vertinant grynai tiesmukai – patriotizmo čia sunku surasti, nebent pritempti. Tai yra apie tai, kaip ateistinė ideologija buvo brukama į sovietinės Lietuvos gyventojų galvas.
– Taip, bet tik iš vienos pusės yra taip sakoma. Jei čia taip nuasmeninta ateizmas... Tai buvo sisteminis dalykas, buvo daug KGB įtakos. O čia pasakyta, maždaug, kaip „įrankėlis KGB“. Kunigas J. Ragauskas, pasirodo, ne KGB veikiamas, pats apsisprendė dėl merginos Barboros. Kunigas T. Šernas – ne KGB veikiamas, o dėl to, kad norėjo pinigų senatvėje. Tai čia netgi tam tikras priešingas efektas, jei skaitytume taip giliai, kaip čia surašyta.
– Ministre, jei jūs turite tam tikrų priekaištų, tai gal reikėjo apskritai neskirti nei vienos, performuoti iš naujo komisiją, jei jūs matote, kad komisija nukrypo nuo originalios minties. Juk, tarkime, viena iš dviejų premijų, dėl kurių jūs neturite priekaištų, skirta „Kaunas 1918–2015. Architektūros gidas“. Čia irgi galima įžvelgti lygiai tiek pat patriotizmo, kiek ir ateizmo analizėje.
– Iš dalies sutinku. Daugiau galima įžvelgti patriotizmo einant per Kauno statinius, kurie mena tam tikrą mūsų istoriją ir yra tam tikras mūsų pasididžiavimas, bet sutinku, kad tai taip pat truputį pritempta. Kai tarėmės su Lietuvos leidėjų asociacija (LLA), labai aiškiai įvardinome, už ką mes norime paskirti premiją. Todėl aš nutariau padaryti kompromisą, kad tos premijos – viena suaugusiems, viena vaikams, kurios labiau yra komisijos nusprendimas ir ministras tik pasirašo tą premiją, bet trečioji premija, kuri turėtų būti už ypatingus privalumus, yra ir komisijos, ir ministerijos vardu. Tai aš tikrai turiu įgaliojimus ir galiu pažiūrėti, ar reikalingas tas skyrimas. Ir, juo labiau, kad šiuo atveju jokių privalumų nebuvo įvardinta.
– Ką jums sakė jūsų deleguoti komisijos nariai? KAM Viešųjų ryšių departamento direktorė, Gynybos politikos ir planavimo departamento direktorė, literatūros ekspertai?
– Tai mane supažindino, kad dėl pirmosios knygos, dėl architektų, buvo nubalsuota vienbalsiai, visi 7 komisijos nariai pasisakė už ją . Už antrąją, gerb. N. Putinaitės knygą balsavo tik 4 nariai. Tai reiškia, kad tik 1 balso persvara ji buvo pasiūlyta teikti. Tai kaip antroji, ji turėtų būti ypatingų privalumų turinti knyga. Ji neatitiko to reikalavimo.
– Ministre, bet skamba, kaip cenzūra. Jūs surenkate komisija, kuri padaro sprendimą, o po to jūs, deleguodamas atsakomybę komisijai atrinkti, ja nepasitikite.
– Aš pasitikiu. Jie atrinko ir, pagal mūsų nuostatus, dviem mes pritariame, o trečiosios, kur jau reikia ministerijos nuomonės, mes, neturėdami pagrindo, nevertinome. Ir aš manau, kad čia yra visiškai teisinga. O jei jūs norite mano nuomonės, tai aš tikrai nemanau, kad ji yra pilietinė ir patriotinė. Ji yra įdomi tyrinėjimo aspektu – ką reiškia margos juostos, „Poezijos pavasarių“ renginiai, jų atitraukimas nuo tikėjimo, ką reiškia asmeniškumas apsisprendžiant ateizmo klausimais. Kaip aš čia sakiau, kad kunigai ne dėl kokio KGB poveikio ar kitų struktūrų, o patys, dėl labai asmeninių motyvų nusprendžia išeiti, o paskui jais pasinaudoja. Tai mano bobutė sakydavo: „Ką tu čia, anūkėli, klausai, ką apie tą J. Ragauską rašo. Jis gi dėl mergos išėjo iš kunigų.“ Tai nėra čia labai didelio pilietiškumo ir patriotiškumo.
– Kaip per pastaruosius pusę metų šiai valdžiai pavyksta sukompromituoti net kelias premijas? Dalis autorių jau atsisako šios premijos, pamatydami tam tikrą cenzūrą. Jau nekalbu apie „Laisvės“ premiją V. Landsbergiui. Kur tik dalyvauja politikai, visur skandalai.
– Aš galvoju, kad mes dėl šitos premijos turėsime pasitarti – ar ją tęsti, ar ne. Mes turime „Jūrinių mazgų“ įteikimą, kur daugiau rašoma apie kariuomenę. Turbūt yra gera proga pasikalbėti su leidėjais, ar reikalinga toliau tęsti tas premijas. Per visą tą knygų atranką, per tuos šešerius metus, kai veikia ta komisija, tikrai buvo gerų knygų, kur matėsi ta pilietiškumo ir patriotizmo motyvacija. O kitur net sunku buvo paieškoti knygų, kurios tiktų į panašią temą.
– Ministre, jūs linkęs atšaukti apskritai šią komisiją ir Patriotų premijos nebeteikti?
– Aš linkęs pasitarti su LLA, kadangi čia, kiek aš žinau, ponios R. Juknevičienės laikais sutarta tą premiją teikti. Jie kreipėsi, kad gal KAM galėtų būti premijos steigėja ir teikti tą premiją. Tai iš to, kas dabar diskutuojama ir matoma, aš manau, kad yra labai rimtas pagrindas pasikalbėti, ar tokią premiją reikalinga toliau teikti. Nemaža dalis knygų, kurios – nepriklauso LLA . Aš turiu labai aiškų nusiskundimą, kad ta knyga nepatekusi į akiratį.
– Na, pavyzdžiui? Kas, jūsų nuomone, būtų vertas, bet nebuvo svarstyta?
– Yra visa eilė knygų. Pavyzdžiui, R. Sakalauskaitės knyga apie monsinjorą, kur žymiai patriotiškiau monsinjoras pasakoja tą savo gyvenimo istoriją, kuri gali būti pavyzdys. Yra ir kitų, bet aš turiu laišką iš autoriaus iš Alytaus, kad jo knygos pragulėjo pašte ir komisija jų nepasiėmė pasvarstyti, nors buvo paprašiusi atsiųsti. Jis teigia, kad galbūt net dėl to, kad jis nepriklauso LLA. Matyt, kad tikrai subrendo laikas pasitarti ir pažiūrėti, kaip čia bus ateityje.
– Kita vertus, į nepatogią padėtį statote ir autorę N. Putinaitę, kuri viešai buvo paskelbta, kaip premijos laureatė ir staiga jūs atšaukiate sprendimą.
– Aš manau, kad čia yra tam tikras nesusipratimas. Autorė čia mažiausiai kalta, nes buvo toks komisijos siūlymas ją atrinkti. Tik, galbūt, autorės kaltė yra ta, kad, deja, ji to pilietiškumo ir patriotiškumo čia nesužadina. Jei kalbėti grynai apie J. Marcinkevičiaus kūrybą, tą dalį, kur šaukė į tautiškumą, į valstybės atkūrimą, į Lietuvos vardo garsinimą, galbūt būtų kaip tik tas motyvas, skirti tą premiją.
– Bet ministre, N. Putinaitė niekaip neneigia J. Marcinkevičiaus veiklos tautinio atgimimo laikotarpiu. Kalbama apie ateistinės ideologijos įsitvirtinimą visuomenėje.
– Kaip ir aš neneigiu jos teisės rašyti, ką ji mano, kad reikalinga rašyti. Bet aš tikrai nemanau, kad už šitą rašymą, už šitą analizę, ne pilietiškumo ar patriotiškumo skatinimą, o analizę, kas galbūt per asmeninę prizmę buvo ateistine prasme, reikia skirti Patriotų premiją. Tai čia vienas su kitu visiškai nesikerta. Ir aš džiaugiuosi, kad mes gyvename tokioje šalyje, kur žmogus gali reikšti savo mintis, su kuriomis dalis ar dauguma nesutinka.
– Taip, bet mes gyvename šalyje, kur suformuota komisija vertina nuopelnus remiantis tam tikrais kriterijais. Komisija priima sprendimą, kurį ministras vienašališkai atšaukia. Tai irgi, kaip sako N. Putinaitė, kvepia sovietiniais laikais.
– Aš galiu duoti paskaityti. Yra trečias punktas, už ką gali būti teikiama trečioji premija. Už ypatingus privalumus, jei komisija tokių mato, kuriuos įvertina KAM. Ar jums parodyti protokolą, kuriame nei vieno žodelio apie ypatingus privalumus, o tik „gaivaus oro gūsis į sovietmetį“? Aš nemanau, kad čia ypatingi privalumai pilietine patriotine tematika.
– Galima ilgai diskutuoti. Kritinis mąstymas, tam tikrų aplinkybių suvokimas irgi prisideda prie tam tikro pilietiškumo.
– Jei būtų visi 7 komisijos nariai, kaip ir pirmą premiją, taip parašę ir pasakę, kad mes negalime skirti tik vienos, kad visi manome, jog yra tokie ir tokie tos knygos privalumai, kaip kritinis mąstymas, kova su ateizmu ir dar kas nors kita, tada mes būtume ir ministerijoje kitaip svarstę.
-
Patvirtino: N. Putinaitei premijos neskirs dėl požiūrio į J. Marcinkevičių 16
Krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas patvirtino nutaręs neskirti Patriotų premijos filosofės Nerijos Putinaitės knygai „Nugenėta pušis. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje“.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) atsiųstame ministro komentare teigiama, kad taip J.Olekas pasielgė dėl knygoje išdėstyto požiūrio į poetą Justiną Marcinkevičių.
„Gerbdamas kiekvieno asmens teisę turėti ir reikšti nuomonę, turiu pateikti ir savo asmeninį požiūrį į Justiną Marcinkevičių ir jo kūrybą, kurią kaip pavyzdį pateikia Nerija Putinaitė savo knygoje. Prasidėjus Sąjūdžiui už laisvę ne vieną ir ne du kartus teko stovėti Sąjūdžio tribūnoje už Justino Marcinkevičiaus nugaros. Sovietiniais metais, skirtingai nei Nerija Putinaitė, sėmiausi tvirtybės iš Justino Marcinkevičiaus kūrybos, pasirinkdamas jo „ašarą dievo aky, Lietuva kur tu eini“ ar skiemenuotą LIE-TU-VA“, – teigia J.Olekas.
Todėl atsižvelgdamas į Patriotų premijos skyrimo nuostatus bei visuomenės reakciją, jis sako priėmęs sprendimą premijas skirti autorių leidybiniam kolektyvui, atstovaujamam leidinio sudarytojos Julijos Reklaitės, už Lietuvos miestų architektūros gidų leidybos projektą ir knygą „Kaunas 1918-2015. Architektūros gidas“ ir už knygą vaikams ir jaunimui „Jie grįžta per pilnatį“ Kristinai Gudonytei.
„Gimiau tremtyje. Augau sovietinės okupacijos metais. Noriu pasakyti, kad sovietiniais laikais, skirtingai nei tai daro kritikuojantys mane asmenys, į bažnyčią nueidavau dažniau, nei tą darau laisvoje Lietuvoje“, – sprendimą dėl Patriotų premijos teikimo pakomentavo krašto apsaugos ministras J.Olekas.
Krašto apsaugos ministerija anksčiau paskelbė, kad jos knyga „Nugenėta pušis: ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje“ bus apdovanota už gaivų oro gūsį į sovietmetį.
Pagal premijos nuostatus, pateiktas knygas atrenka ir vertina konkurso vertinimo komisija. Premijas komisijos teikimu skiria krašto apsaugos ministras.
Patriotų premijos skyrimą administruoja Lietuvos leidėjų asociacija (LLA).
„Mūsų asociacija surenka paraiškas, sudaro ekspertų komisiją, viešina, yra atsakinga už premijos įteikimo renginį Knygų mugėje. Asociacija visiškai pasitiki komisijos ekspertais, jų kompetencija“, – BNS penktadienį sakė LLA vykdomoji direktorė Aida Dobkevčiūtė.
Beje, vertinimo komisijoje yra ir du KAM deleguoti atstovai: Krašto apsaugos ministerijos Viešųjų ryšių departamento direktorė Rūta Apeikytė ir Gynybos politikos ir planavimo departamento direktorė Giedrė Statkevičiūtė.
Pasak LLA vadovės, tokio precedento, kai premija neskiriama ministrui prieštaraujant dar niekada nėra buvę per šešerių metų premijos skyrimo laiką.
Anot A.Dobkevičiūtės, yra buvę ekspertų diskusijų ir prieštaravimų dėl premijos skyrimo Rūtos Šepetys knygai „Tarp pilkų debesų“. Tačiau tąkart komisijai vis dėlto nusprendus skirti premiją šiai knygai, Krašto apsaugos ministerija šiam sprendimui neprieštaravo.
Pasak LLA vadovės, knygų atranka Patriotų premijai gauti vyko dviem etapais – po pirmojo etapo atrinktos septynios knygos, kurios antrajame etape vertintos reitinguojant. Daugiausia balų surinkusios trys knygos, tarp jų ir N.Putinaitės, pripažintos vertomis šių metų Patriotų premijos.
Konkurso Patriotų premijai gauti vertinimo komisijos narys Rimantas Kmita sakė, kad neskirdamas premijos N.Putinaitei krašto apsaugos ministras visiškai supainiojo savo kaip privataus asmens prisiminimus ir ekspertinį vertinimą tiek apie pačią knygą, tiek apie J.Marcinkevičių.
„Kas labiausiai kliuvo, kad ministras net nesivargino pasitelkti kitokių ekspertų ar suformuoti profesionalų atsakymą, o tik pateikė savo asmeninę nuomonę. Tai ir yra blogiausia, nes ministro postas nėra jo asmeninė uždaroji akcinė bendrovė“, - BNS sakė R.Kmita.
Pasak jo, N.Putinaitės knyga atitiko reikalavimus Patriotų premijai gauti, be to, akademikė sovietmetį apžvelgė skirtingai nuo kitų autorių.
„Putinaitė tą objektą susikuria iš tokių labai skirtingų kampų (...) - ji analizuoja ne tik sovietmečio politiką, bet ir kaip organizuojamos šventės, perteikiama kasdienė buitis“, - kalbėjo ekspertas.
„Pati medžiaga yra tokia gana gyva, iki tol netyrinėta. Aš irgi ne visur sutinku su tuo, kas ten parašyta, bet tai yra naujas ir drąsus žvilgsnis“, - pridūrė jis.
Vasario 15 dieną LLA gavo KAM leidimą skelbti informaciją apie šių metų Patriotų premijos laimėtojus, tačiau ketvirtadienio vakarą pranešta, kad ministras nesutinka premiją skirti N.Putinaitei, todėl LLA atitinkami turėjo taisyti pranešimus savo puslapyje, socialiniuose tinkluose, pranešant, jog šiemet premijų laimėtojai – du autoriai.
N.Putinaitė ketvirtadienį BNS sakė esanti tikra, kad ministro sprendimas neskirti jai premijos yra susijęs su kritika poetui J.Marcinkevičiui.
„Aš įsivaizduoju, kad dėl to, jog kažkam nepatinka mano išvados iš mano tyrimų ir dėl to kažkas nori bent jau ideologiškai izoliuoti, neįvertinti. Aišku, kad čia viskas dėl J.Marcinkevičiaus vertinimo“, – kalbėjo filosofė.
„Aš labai puikiai žinau, kur gyvenu, kad tai yra posovietinė visuomenė su visomis tam būdingomis konvulsijomis: yra dalis žmonių, matančių laisvės perspektyvas, yra dalis žmonių, kurie yra visiškai nedesovietizavęsi ir galvoja, kad dabartinė Lietuva yra tęstinumas sovietinės. Man tai yra labai charakteringa – dabartinės posovietinės Lietuvos prieštarų paveikslas“, – sakė N.Putinaitė.
Konkurse dalyvavo 42 knygos, jas vertino speciali komisija. Patriotų premijos dydis – po 1500 eurų.
Laureatai bus apdovanoti Vilniaus knygų mugėje vasario 25 dieną. Patriotų premijų konkursas surengtas šeštą kartą.