Mokslininkas Vytautas Liakas sako, kad tokių stiprių šalnų tokiu metu nebuvo daugiau kaip 30 metų, o kai kurie ūkiai gali netekti net iki pusės derliaus.

„Per visą mano praktiką, o mano praktika yra nuo 1987 metų, neprisimenu, kad taip 10 ir daugiau dienų tęstųsi šalnos. Būdavo standartinė šalna – sodai žydi, šalna viena-dvi naktys ir baigiasi. Dabar 10 dienų šalnos (...) Ir sausra, gegužės mėnesį kai kuriuose rajonuose kritulių nebuvo. Dabar buvau pas vieną ūkininką užsukęs, tai sako, gegužės mėnesį pas mane neiškrito nė lašo“, –  BNS teigė VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentas V. Liakas.

Anot jo, dėl tokių sąlygų sunkiausia ūkininkams, auginantiems kaulavaisius ir žolę gyvuliams. Jis pažymėjo, kad šiais metais Lietuvoje ypač nukentėjo rapsų ūkiai.

„Soduose kai kurių augalų rūšys tai nušalo, kai kurie ir negrįžtamai, kaulavaisių, ypač tų egzotinių aplinkos. Šiaurės Lietuvoj ir ankstyvesnės obelys bus nušalusios, nes tokios šalnos retai kada pasitaiko. (...) Gyvulininkystės ūkiams po 10 dienų šienapjūtė turėtų prasidėti, o žolėj net varnėnas nepasislepia. Gyvulininkystę visapusiškai užpuolė tos bėdos“, – pasakojo V. Liakas.

„Dabar labiausiai nukenčia tokie rapsai, kurie žydi. Įsivaizduokim, tai pats aktyviausias jų laikotarpis ir tokia minusinė temperatūra ir drėgmės trūksta, tai jie labiausiai kenčia, nes jų vyksta aktyvus augimas“, – teigė V. Liakas.

Rapsus auginantis ir jų aliejų spaudžiantis Šventežerio kaime Lazdijų rajone įsikūrusio E. Jastramsko ekologinio ūkio savininkas Edmundas Jastramskas teigė pastebėjęs nušalusių rapsų, be to, nėra ir bičių.

„Rapsai išžiemojo neblogai ir prieš šalnas pradėjo žydėti, bet žiūriu, kad žiedynuko tai nėra, o žiedukai nukritę, matyt, šalna paveikė“, – BNS teigė ūkininkas.

„Nė jokia bitė neatskrido užtai, kad šaltas oras ir nektaro, matyt, nebuvo. Negyvi žiedai, nušalę. Bet aš tikiuosi, kad gal bus gerai“, – teigė E. Jastramskas.

„Dr. Algirdo Amšiejaus medelyno“ vadovas Rokas Amšiejus BNS taip pat teigė, kad pavasario šalnos pakenkė jo ūkiui, tačiau tikino, kad didesnę žalą padarė ne oro temperatūra, bet sausros.

„Aviečių sodinukus apšaldė, medelynų šakutės buvo išsprogę, tai apšaldė, bet tai čia ne pasaulio pabaiga. (...) Aišku, tokioms trešnėms, slyvoms, vyšnioms, abrikosams, kurie sužydėjo, tai greičiausiai vaisių bus nematyt“, – sakė R. Amšiejus.

Ūkininko teigimu, pavasario neišgyveno ir kai kurie senesni medeliai.

„Tikrai taip, (pavasaris – BNS) labai sudėtingas. (...) Aštuonių metų krūmai pradeda mirt, tai ką šnekėti, kas naujai pasodinę“, – teigė R. Amšiejus.

Ignalinos rajone daugiau nei 1,1 tūkst. avių auginanti ūkininkė Ligita Ralienė teigė, kad dėl nepalankių pavasario orų labiau kenčia mažesni ūkiai – didesnieji turi daugiau plotų ganymui, todėl žolės jiems užtenka.

„Viskas gerai, kadangi turime pakankamai ganyklų, kas turi mažai, tam problema. Mes turim pakankamai ganyklų, tai mes pervarinėjam avis kas dvi dienas, žolė, taip, jai trūksta vandens, teisingai“, – BNS pasakojo L. Ralienė.

Mokslininko V. Liako teigimu, panašios ūkininkų nuotaikos vyrauja ir visoje Europoje.

„Šitas (pavasaris – BNS) tai tikrai su labai dideliais iššūkiais, kadangi nesušyla oras niekaip, tai visoje Europoje tokia problema yra, ne tik pas mus. (...) Neseniai teko būti Balkanų šalyse, ten tokiu metu prasideda sausros ir šilta, dabar devyniais laipsniais temperatūra mažesnė nei įprasta ir kritulių yra. (...) Ir Bulgarijos ūkininkai skambino, temperatūra vidury dienos 13 laipsnių, kai paprastai 25 būdavo. Ispanai džiūsta, Ispanijoj drėgmės nėra, Vokietijoje šalta dabar, kai kurie augalai net nepasėti“, – teigė jis.

Anot V. Liako, kai kurie ūkiai šiais metais gali netekti net iki pusės planuoto derliaus.

Be to, nemažai ūkininkų šiemet nukentėjo ir dėl žiemos šalnų – daugiau kaip 110 tūkst. ūkininkų vienijančio tarptautinio pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ (VH) padalinys Lietuvoje „VH Lietuva“, pernai apdraudęs kas trečią draustiną Lietuvos pasėlių hektarą, ūkininkams išmokės per 2,5 mln. eurų.

Bendrovės teigimu, dėl žiemą iššalusių pasėlių kreipėsi beveik 500 žemdirbių, o 90 proc. visų pranešimų buvo dėl žieminių rapsų. Augalų iššalimas fiksuotas 25 tūkst. hektarų pasėlių plotuose.

Anot fondo, daugiausiai nukentėjo Kelmės, Šiaulių, Joniškio, Jurbarko, Šakių, Jonavos, Mažeikių rajonų žemdirbiai.

Šiandien rytas bus saulėtas ir gražus. Po pietų saulę gali užstoti debesys, bet lietaus jie neatneš. Temperatūra laikysis apie 19–21 laipsnį šilumos. Vyraus šiaurės vakarų vėjas, kurio greitis sieks 4–9 m/s.

Panašus bus ir sekmadienis. Naktį temperatūra laikysis apie 9–11 laipsnių, o dieną pakils iki 20–22 laipsnių šilumos. Naktį lietus neprognozuojamas, o diena bus debesuota, bet be žymesnio lietaus. Nepastovios krypties vėjas visą dieną sieks apie 2–7 m/s.

Pirmadienio naktis numatoma be lietaus, bet dieną veikiausiai palis. Naktį rodys 11–13 laipsnių, o dieną sušils iki 19–21 laipsnio šilumos. Po šios dienos nežymiai keisis oro temperatūra – nesieks 20 laipsnių.

Antradienio naktį ir dieną vėl numatomas lietus, naktį – gausesnis, dieną – trumpas. Naktį temperatūra nukris iki 10–12 laipsnių šilumos, o dieną laikysis apie 14–16 laipsnių. Naktį vyravusį šiaurės vėją dieną pakeis silpnas pietvakarių, vakarų vėjas, kuris sieks tik 2–7 m/s.

Trečiadienis bus apsiniaukęs. Vėjo kryptis ir stiprumas pernelyg nesikeis. Naktį nelis, o dieną sulauksime nebent nežymaus lietaus. Palyginus su ankstesnių dienų orais, temperatūra bus vėsesnė – naktį sieks 7–9 laipsnius, dieną – 12–14 laipsnių šilumos.

Nuo ketvirtadienio visą likusią savaitę lietus neprognozuojamas, bet dienos kol kas numatomos apniukusios, tad neatmestina bent trumpo lietaus tikimybė. Vyraus šiaurės vakarų vėjas, sieksiantis iki 8–13 m/s. Naktį temperatūra laikysis apie 6–8 laipsnius, dieną bus 10–12 laipsnių šilumos.

Penktadienį ir savaitgalį temperatūra vėl šils. Penktadienio dieną termometrai dar rodys apie 13–15 laipsnių, o savaitgalį šils iki 15–17 laipsnių šilumos. Vyraus silpnas šiaurės, vakarų vėjas, kuris sieks apie 5–10 m/s.

Šiandien šiluma kaulų dar nelaužys, termometrai rodys 10–12 laipsnių šilumos.

Sekmadienio naktis vis dar bus vėsi – vos keli laipsniai aukščiau termometro nulio padalos, užtat dieną šils iki 12–14 laipsnių.

Pirmadienį pūs nepastovios krypties vėjelis, naktį termometrai rodys 2–4 laipsnius, dieną – jau 13–15 laipsnių šilumos.

Antradienį rytų, pietryčių vėjas nevargins, naktį jau neturėtų būti šalta, apie 5–7 laipsnius, dieną numatoma 13–15 laipsnių šiluma.

Trečiadienį vis dar pūs nestiprus pietryčių vėjas, naktis numatoma dar pora laipsnių šiltesnė nei ankstesnė, dieną šils iki 17–19 laipsnių.

Ketvirtadienis jau turėtų būti panašus į vasarą – naktį termometro stulpelis rodys dviženklį skaičių, šils iki 11 laipsnių, dieną tikėtina 18–20 laipsnių šiluma.

Kol kas prognozuojama, kad toks pat bus ir penktadienis.

Kopose saulės spindulius jau gaudo pirmosios pliažo lankytojos.

Toks sausas ir šiltas oras žada žalumą ir gėlių spalvas, tik daržininkai ir sodininkai laukia lietaus.

Jiems šiokių tokių vilčių teikia kito savaitgalio prognozės. Tikėtina, kad kitą šeštadienį gali nedaug palyti.

Šeštadienis bus debesuotas su pragiedruliais. Dieną galbūt sulauksime nedidelio lietaus. Vyraus pietų, pietryčių vėjas, kuris sieks 6–11 m/s. Temperatūra laikysis apie 12–14 laipsnių šilumos.

Sekmadienis bus vėsesnis. Naktį temperatūra rodys apie 5–7 laipsnius, dieną bus tik 7–9 laipsniai šilumos. Naktį sulauksime lietaus, tačiau dieną jo nebus, išlįs saulė. Vyraus šaltesni vėjo gūsiai. Dieną šiaurės vakarų vėjas sieks 6–11 m/s.

Antradienio naktis nusimato vėsi, diena – šiltesnė. Naktį temperatūra nukris iki 3–5 laipsnių šilumos, o dieną pakils iki 12–14 laipsnių. Naktis numatoma be lietaus, o dieną veikiausiai palis. Pietvakarių vėjas naktį pūs iki 4–9 m/s, o dieną – iki 6–11 m/s.

Trečiadienio naktį ir dieną numatomas lietus ir šaltesni vėjo gūsiai. Vyraus vakarų, šiaurės vėjas, kuris naktį sieks 9–14 m/s, dieną kiek sustiprės. Naktį temperatūra laikysis apie 6–8 laipsnius šilumos, dieną pakils iki 8–10 laipsnių.

Ketvirtadienis irgi bus gana vėsus, bet be lietaus. Vėjo kryptis nesikeis, tik pūs šiek tiek stipriau negu vakar. Nors dieną temperatūra sieks 7–9 laipsnius šilumos, jutiminė temperatūra bus daug žemesnė ir šilumos, net ir pasirodžius saulei, beveik nepajusime.

Penktadienio naktis bus šalta, temperatūra sieks nuo 0 iki 2 laipsnių šilumos, vietomis galimos šalnos. Dieną temperatūra bus 7–9 laipsniai šilumos. Lietus nenumatomas. Šiaurinių krypčių vėjas sieks 10–15 m/s.

Savaitgalis kol kas numatomas giedras ir be lietaus. Temperatūra tiek šeštadienį, tiek sekmadienį naktimis laikysis apie 5–7 laipsnius šilumos, o dienomis pakils iki 11–13 laipsnių šilumos.

Grafų Tiškevičių dvaro kompleksas

Viena iš Kretingos miesto pažibų, žinomas visoje Lietuvoje – grafų Tiškevičių dvaras ir ten įrengtas įspūdingas Žiemos sodas (pastaba: šiuo metu Žiemos sodas yra uždarytas rekonstrukcijai. Atidarymas planuojamas šią vasarą). Dvare įkurdintame muziejuje apstu archeologinių vertybių ir meno kūrinių bei kitų eksponatų. Šalia veikia tradicinių amatų centras, kuriame lankytojai kviečiami – iš anksto užsisakius – tikroje senovinėje duonkepėje išsikepti tradicinės duonos, dvaro saldaininėje pasigaminti gardžių karamelinių saldainių. Grafų Tiškevičių puoselėtas Kretingos dvaro parkas žavi visus miesto svečius ir šiandien. Net 23 hektarų parke tyvuliuoja trys tvenkiniai, ošia grafų didybę prisimenančios medžių alėjos ir šimtamečiai ąžuolai. Parko teritorijoje yra išlikęs ne vienas dvaro pastatas – malūnas, ūkvedžio namas, spirito varykla, darželis. Vasaros sode, kaip jį vadino Tiškevičiai, prieš keletą metų atstatytas vienas iš keturių fontanų, tebestovi legendomis apipintas Meilės akmuo. Tarp gausybės įvairių rūšių medžių, spalvingų gėlynų ir minkštos vejos puikiai dera Astronominis kalendorius su Saulės laikrodžiu.

Pažadas, virtęs vienuolynu ir bažnyčia

Turistų keliai Kretingoje dažniausiai veda į garsųjį Kretingos pranciškonų vienuolyną ir šalia jo esančią Mergelei Marijai dedikuotą bažnyčią. Šį kompleksą XVII amžiaus pradžioje įsakė pastatyti LDK karvedys Jonas Karolis Chodkevičius. Tai – jo pergalės Salaspilio mūšyje paminklas. Paminklas, kuris pakeitė visos Kretingos gyvenimą. Vos tik įėjus į bažnyčią žvilgsnį pagauna grafų Tiškevičių greičiausiai varstytos ir Joną Karolį Chodkevičių regėjusios įspūdingos durys. Jos oficialiai pripažintos seniausiomis bažnytinėmis durimis Lietuvoje. Jas pravėrus aiktelėti priverčia barokinio stiliaus pagrindinis bažnyčios altorius. Jis pagamintas iš medžio, tačiau atrodo lyg būtų iškaltas iš marmuro. Tai – aukščiausias medinis altorius Žemaitijoje, siekiantis 16 metrų aukštį. Priešais didįjį altorių kukliai kamputyje stovi nedideli vargonai. Nors ir kuklūs, jie turi ypatingą titulą. Šie XVII amžiuje pagaminti vargonai yra seniausi grojantys vargonai Lietuvoje. Ir šis rekordas – ne paskutinis, kurį verta pamatyti lankantis bažnyčioje. Vienuolyno kiemelyje stūkso akmuo, kuris yra seniausias šalyje saulės laikrodis, o Chodkevičių šeimos kriptoje stovi sunkiausias sarkofagas Lietuvoje, šalia kurio prigludęs mažytis, tačiau vienas seniausių šalyje sarkofagų.

Jauryklos upės parkas

Jauryklos upės parkas – pati naujausia gamtinė erdvė Kretingos mieste. Net 10-ies hektarų ploto parkas patiks ir ieškantiems ramaus gamtos prieglobsčio, ir norintiems aktyviau praleisti laiką. Daugiau negu trijų kilometrų ilgio takai vingiuoja palei smagiai čiurlenantį Jauryklos upelį. Per jį kiekvieną keliaujantį veda tilteliai, lieptai, o besmalsaujantį pasitinka ir informaciniai stendai. Pavargus galima prisėsti vienoje iš penkių apžvalgos aikštelių, iš kurių atsiveria malonūs akiai vaizdai. Parkas itin patiks vaikams – jiems įrengtos net kelios žaidimų aikštelės. Sveikatingumo bei edukaciniai takai parke yra pritaikyti neįgaliesiems, visų patogumui įrengti biotualetai, amfiteatras įvairiems renginiams. Šis parkas yra ideali vieta pasivaikščiojimams, žaidimams bei gamtos pažinimui.

Kretingos Lurde – stebuklingas vanduo

Kretingos Lurdo grota – ramybės oazė miesto centre. Legendomis apipintą vietą mėgsta tiek tikintieji, tiek ieškantys trupučio tylos. Kretingos Lurdo grotą pranciškonai pastatė 1933 metais – tuomet tikrasis Prancūzijos Lurdas šventė 75-ąjį jubiliejų. Skirtumas tik, kad Prancūzijos grotoje vaikams Mergelė Marija pasirodė. Kretingoje toks stebuklas neįvyko, tačiau nuo seno tikima, kad šalia grotos tekantis šaltinis – stebuklingas ir gydantis. Pastatytas iš nugriautos alaus daryklos akmenų, Kretingos Lurdas per atidarymo ceremoniją pritraukė net 25 tūkstančius maldininkų iš visos Lietuvos. Per karą ir sovietmetį Lurdo grotoje sunaikintas balto marmuro altorius, tačiau iki šių dienų išliko grotą puošusios skulptūros. Vis dėlto šiokiadieniais ši vieta – ne tik rami poilsio vieta, bet ir vienas vaizdingiausių miesto kampelių.

Lietuvos Šveicarija

Norint pasijausti kaip Šveicarijoje, visai nebūtina ten vykti. Kretingos rajone galima aptikti lietuviškąją Šveicariją – nuostabius Minijos upės vingius, kuriuose per daugelį metų susiformavo įspūdingos atodangos. Viena gražiausių – Dauginčių atodanga. Jos plotis – net 44 metrai, o aukštis – 22 metrai. Dauginčių atodanga yra viena iš lankytinų vietų, kurias galima aptikti vaikštant Šilpelkės miško pažintiniu taku. Tako ilgis yra 1,5 kilometro ir vingiuoja per natūraliai susiformavusį Šilpelkės mišką. Nuostabus Minijos upės darbas atima žadą – prieš tūkstančius metų išraityta upės vaga ir nugludinti aukšti krantai tikrai verti ne vieno gero kadro.

Perkeltas, pirktas ir parduotas Lazdininkų vėjo malūnas

Lazdininkų vėjo malūno istorija sužavės ir daug ko girdėjusius. Iki pasiekė Lazdininkų kaimą, jis stovėjo Padvariuose, o dar anksčiau – mūsų sostinėje Vilniuje! Į Lazdininkus medinis aštuonbriaunis malūnas pargabentas Darbėnų miestelio vaistininko iniciatyva. Malūnas buvo keliskart pirktas ir parduotas, kol galiausiai atiteko vietiniam ūkininkui, įsigijusiam jį už Amerikoje anglies kasyklose uždirbtus pinigus. Dabar jis vadinamas prezidentiniu, nes priklauso Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos šeimai.

Baltų mitologijos parkas: kuo tikėjo mūsų protėviai?

Unikali ir turininga buvo mūsų protėvių Baltų (aisčių) pasaulėjauta, vaizdžiai atkartota Baltų mitologijos parke netoli Darbėnų miestelio. Čia, gryniausiame ore, miške, kvepiančiame grybais ir samanomis, gyvena visi baltų dievai. Eidami miškų takeliais, klaidžiodami mitologijos labirintais atrasite meilę, savastį ir sudėtingą, bet kartu ir paprastą pasaulio tvarką. Kai kurie lankytojai sako, kad parką tarsi supa gera energija ir čia vis norisi sugrįžti.

Žemaitijoje – Japoniško sodo tradicijos

Netoli Darbėnų miestelio, plyname lauke pradėtas meistro iš Japonijos Hajime Watanabe ir gydytojo Šarūno Kasmausko jau daugiau nei dešimtmetį kuriamas Japoniškas sodas – neatsiejama japonų kultūros dalis. Šis Japoniškas sodas yra didžiausias Europoje ir apima 16 ha teritoriją. Sode įspūdinga bonsai medelių kolekcija, akmenų sodas su sakuromis ir tvenkiniais. Šiuo metu Japoniškame sode prasideda rožinių sakurų žydėjimas, taip pat galite pasidžiaugti ir žvaigždinių magnolijų, azalijų, lazdenių ir kt. augalų žiedais.

Karus menantis Kartenos piliakalnis

Leidžiantis vaizdingu keliu pro Kartenos miestelio slėnį, atsiveria įspūdingas Kartenos piliakalnis. Jei tikėtume legendomis, šį piliakalnį supylė užsispyrę žemaičiai, kariavę su švedais ir rusais. Toje pačioje kalvoje atsirado ir Kartenos pavadinimas. Neva žemaičių karalius stovėjęs savo tvirtovėje, kai pilies link veržtis pradėjo net dvi priešų armijos. Švedai su rusais susipešė, kas turi pirmi pilį pulti. Bežiūrėdamas į tas peštynes, žemaičių karalius ištarė: „veiziekit, karė tena“. Ne žemaičiams vertimas būtų – žiūrėkite, karas tenai. Remiantis archeologiniais tyrinėjimais, ant Kartenos piliakalnio pilį VIII–IX amžiuje pastatė ne žemaičiai, o kuršiai. Tie, kas užlipa į piliakalnį, gali pasigrožėti nuostabiu Kartenos apylinkių peizažu.

Legendomis apipintas Imbarės piliakalnis

Jei Imbarės piliakalnis dalyvautų grožio konkurse, neabejotinai patektų į finalą. Nuo menkaverčių medžių išvalytas piliakalnis yra vienas įspūdingiausių Kretingos rajone. Ir, ko gero, pats svarbiausias. Ant piliakalnio X-XIII amžiuje stovėjusi kuršių pilis buvo Ceklio žemės administracinis ir ūkinis centras. Imbarės pilis buvo tokia svarbi, kad net konkuravo su Apuolės pilimi, o pilies papėdės gyvenvietėje aptikta gatvių sistema leidžia daryti prielaidą, jog viduramžiais Imbarė turėjo miesto bruožų. Viena legenda byloja, kad pilies valdovo dukra pamilo ir išlaisvino bokšte įkalintą kryžiuotį. Jos motina mergelę užkeikė (sen. žem. inbarė). Merginos gelbėtoju galėjo tapti tik meilę prisieksiantis smuikininkas. Toks jaunuolis atsirado, tačiau jam nusibodo groti vien tik išrinktajai. Vos jis užgrojo praeiviams, pilis prasmego, o kalne liko žiojėti vien tik gili duobė. Nuo to laiko žmonės piliavietę ir apylinkę ėmė vadinti Imbare. Nuo Imbarės piliakalnio iki pat Kalnalio kaimo įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas, kurio ilgis apie 2 km.

Šeštadienio dieną temperatūra laikysis apie 12–14 laipsnių, o sekmadienį pakils net iki 18–20 laipsnių šilumos. Pasak sinoptikų, tai bus šilčiausias šio mėnesio savaitgalis, tad patariama praleisti kuo daugiau laiko gryname ore, nes vėliau kitą savaitę tokia galimybė beveik nepasitaikys.

Pirmadienį dar galėsime pasidžiaugti geru oru. Naktį tikėtinas nedidelis lietus, o diena numatoma debesuota, lietaus nebus. Temperatūra vis dar džiugins – naktį rodys apie 7–9 laipsnius, o dieną pakils iki 17–19 laipsnių šilumos. Visą dieną laikysis pietinių krypčių vėjas, kuris sieks 6–11 m/s.

Antradienio naktį ir vėl numatomas nedidelis lietus, nemenka tikimybė, kad jo sulauksime ir dieną. Visa diena bus apniukusi. Temperatūra naktį bus tokia pati kaip ir pirmadienį, o dieną sieks 8–10 laipsnių šilumos. Pietvakarių vėjas pūs silpnai, sieks 4–8 m/s.

Trečiadienį temperatūra dar keliais laipsniais nukris. Naktį laikysis apie 4–6, o dieną – 6–8 laipsniai. Naktį lietaus nesulauksime, bet dieną tikėtinas trumpas, nežymus lietus. Pakils pietvakarių vėjas, kuris pūs iki 10–15 m/s.

Ketvirtadienis labai primins trečiadienio orus. Vėjo kryptis ir jo stiprumas bei temperatūra nesikeis, tačiau ir naktį, ir dieną palis.

Panašūs orai išliks ir penktadienį. Vis dar nestipriai pūs pietvakarių vėjas, jis naktį sieks 5–9 m/s, o dieną pakils iki 6–11 m/s. Temperatūra irgi bus panaši kaip praėjusiomis dienomis, naktį rodys 4–6, o dieną – 6–8 laipsnius šilumos.

Paskutinis balandžio savaitgalis kol kas numatomas debesuotas ir lietingas. Temperatūra kitą šeštadienį ir sekmadienį laikysis apie 9–10 laipsnių šilumos. Bėgant savaitei situacija, žinoma, dar gali keistis.

Šeštadienis uostamiestyje nusimato šiek tiek debesuotas, bet be kritulių. Oro temperatūra sieks 11–13 laipsnių šilumos. Vyraus rytų vėjas, kuris sieks 8–13 m/s.

Sekmadienio naktį šiaurės rytų vėjas pūs silpnai. Tikėtinas nedidelis lietus tiek naktį, tiek dieną. Visa diena bus apniukusi. Temperatūra naktį sieks 5–7 laipsnius šilumos, dieną – 11–13 laipsnių.

Pirmadienis bus giedras, veikiausiai išlįs ir saulė. Šiaurinių krypčių vėjas pūs nestipriai – iki 3–8 m/s. Temperatūra naktį laikysis apie 3–5 laipsnius šilumos, dieną pakils iki 10–12.

Antradienio naktį gali šiek tiek palyti, diena numatoma be žymesnio lietaus. Vėjo kryptis nesikeis, bet gūsiai sustiprės iki 8–13 m/s. Naktį termometro stulpeliai rodys apie 5–7, dieną –14–16 laipsnių šilumos.

Nuo trečiadienio visą likusią savaitę, išskyrus savaitgalį, sinoptikai prognozuoja be lietaus, bus mažai debesuota, pasirodys saulė. Vėjo kryptis ir smarkumas šią dieną nesikeis, o temperatūra, palyginus su antradieniu, keliais laipsniais nukris – naktį iki 3–5 laipsnių šilumos, o dieną – iki 12–14.

Ketvirtadienis numatomas šiek tiek apniukęs, bet be kritulių. Šiaurės vėjas vis dar pūs silpnai, naktį sieks 3–8 m/s, dieną pakils iki 7–12 m/s. Temperatūra naktį bus apie 3–5 laipsnius šilumos, o dieną laikysis apie 11–13 laipsnių.

Penktadienį irgi lepins šiltesnė oro temperatūra, diena numatoma giedra. Naktį, kaip įprasta, temperatūra žemesnė ir sieks 4–6 laipsnius šilumos, o dieną pakils iki 9–11 laipsnių šilumos.

Kitą savaitgalį prognozuojamas nedidelis lietus. Numatoma, kad šeštadienį ir sekmadienį temperatūra sieks 12–15 laipsnių šilumos.

Kaip įprasta, gėlynų tvarkymas prasidėjo nuo daugiamečių augalų paruošimo – nudengimo, sanitarinio tvarkymo, tręšimo ir vienmečių augalų plotų paruošimo sodinimo darbams.

Sodinamos stambiažiedės ir smulkiažiedės našlaitės, spalvos – artimos jūros atspalviams.

Ketvirtadienį po pietų gėlės pradėtos sodinti prie Herkaus Manto g. viaduko esančio šlaito, čia gėlėmis bus išrašyta „Klaipėda 770“, ir Karlskronos aikštėje.

Likusius vienmečius gėlynus planuojama apsodinti per kitą savaitę.

Pavasarinėmis gėlėmis, užaugintomis Ukmergės rajone įsikūrusiame Prano Rimando Olisevičiaus gėlininkystės ūkyje, miestą puošia bendrovė „Klaipėdos želdiniai“.

Klaipėdos savivaldybės užsakymu iš viso šiemet mieste bus pasodinta apie 33 tūkst. vienetų vėsiems orams atsparių našlaičių.

Praėjusios savaitės pabaigoje, atšilus orams, gėlės pražydo ir kitose uostamiesčio vietose, šlaituose prie įvažų į miestą sužydo įvairiaspalviai krokai.

Uostamiestyje yra 151 pastatoma gėlinė.

Daugiamečių gėlynų plotas siekia 5 891 kv. m, vienmečių gėlynų – 1 485 kv. m.

Pavasariniam gėlių sodinimui šiemet suplanuota 30 tūkst. eurų.

Miesto tvarkymo skyriaus atstovai dar kovą nurodė, kad pastatomų gėlinių sanitarinis tvarkymas ir apsodinimas vyks Taikos pr. ir Sausio 15-osios g. sankryžoje, Pilies g. ir Galinio Pylimo g. sankryžoje, Naujojo Sodo g. ir Naujosios Uosto g. sankryžoje, Liepų g., Taikos pr. sankryžoje su Dubysos g., Priestočio g. ir daugelyje kitų miesto vietų.

Neturi sujaukti biudžeto

Naujausias „YouGov“ Europos mados tyrimas rodo, kad, žemyno gyventojams įsigyjant naujų drabužių, didžiausią įtaką daro jų kaina – 68 proc., 61 proc. sprendimus lemia drabužių kokybė, o 56 proc. – modelis. Duomenys atskleidžia, kad 46 proc. europiečių renkasi greitosios mados drabužius, o 17 proc. – drabužius iš antrųjų rankų.

Finansų valdymo ekspertės Donatos Stoškuvienės nuomone, garderobo atnaujinimas nepriklauso būtinosioms išlaidoms, todėl vertėtų į tai žvelgti atsakingai. Žinant, kad atšilus orams prireiks įsigyti sezoninių drabužių, vertėtų tam taupyti iš anksto arba, jei to padaryti nepavyksta, rinktis kitas alternatyvas – išparduotuves arba suteikti jau dėvėtiems drabužiams ir avalynei antrą šansą.

Pandemijos metu vis daugiau europiečių naudojasi pastaruoju variantu – tyrimai rodo, kad dėvėtų drabužių nešiotojų gretos nuo 20 proc. ūgtelėjo iki 75 proc.

Finansų valdymo ekspertė dalijasi keletu rekomendacijų, padėsiančių ne tik tvariau žvelgti į madą ir spintos atnaujinimą, bet ir sutaupyti.

Tik tai, ką iš tiesų dėvėsite

Pirmas žingsnis, kurį reikėtų atlikti tvarkant spintą šiltajam sezonui – atsikratyti ilgą laiką nenešiojamų ar susidėvėjusių drabužių. Neperkraudami spintos emocinę vertę turinčiais, nepatogiais, suplyšusiais ar prie kitų aprangos detalių nederančiais drabužiais ne tik sutaupysite vietos, bet ir taps lengviau pasirinkti, ką apskritai dėvėti.

Nedėvimus drabužius galite atiduoti draugams, kolegoms, giminaičiams, už simbolinę kainą parduoti tam skirtuose interneto puslapiuose, padovanoti nepasiturinčioms šeimoms ar specialioms organizacijoms, galima juos paprasčiausiai nunešti į tekstilės surinkimo konteinerius.

Klasika neišeina iš mados

Sakoma, kad mados tendencijos visada sukasi ratu ir tai, kas buvo madinga prieš dešimtmetį, vėl karaliaus tiek ant podiumų, tiek drabužių parduotuvėse. Klasikiniai drabužių modeliai ir neutralios spalvos visada išlieka tendencijų dalimi.

Mados pasaulyje dažniausiai įvardijama dešimt klasikinių drabužių, kurie turėtų būti kiekvienoje spintoje. Svarbu atkreipti dėmesį į spalvas – parankiausia rinktis įvairius baltos, melsvos, rudos, pilkos atspalvius ar juodą.

1. Balti marškiniai ilgomis rankovėmis.

2. Tiesūs melsvi džinsai.

3. Balta trumparankovė palaidinė.

4. Šiltas megztinis.

5. Golfas.

6. Juodas kostiumas ar juoda suknelė.

7. Tiesaus kirpimo švarkas.

8. Patogios klasikinės kelnės.

9. Odinė striukė ar lietpaltis.

10. Klasikinis ilgas paltas ar pūkinė striukė.

Kokybė ar kiekybė?

Mados ekspertai visada pataria turėti keletą kokybiškų ir paprastai prižiūrimų drabužių, o ne visą krūvą drabužių, kurie po vieno sezono jau bus bene nebedėvimi.

Rekomenduojama drabužių spintoje palikti tarpusavyje derančius, patogius ir kokybiškai pasiūtus drabužius, kurie tarnaus ne vienus metus. Įsigyjant drabužius svarbu atkreipti dėmesį ne tik į kainą ar patį modelį, bet ir į medžiagas. Natūralu, kad kokybiškų medžiagų gaminiai kainuos atitinkamai brangiau, jei juos įsigysite naujų drabužių parduotuvėse. Pigesnis variantas būtų tokių drabužių ieškoti antrų rankų parduotuvėse.

Pašalinkite pernykščius stiebus

Nutirpus sniegui daugiamečiuose gėlynuose lieka pernykščių augalų stiebų, kuriuos reikėtų pašalinti, kol nepradėjo kaltis nauji stiebeliai. Gėlių augintoja, ūkio „Gėlių upė“ įkūrėja Angelina Kurauskienė pataria sudžiūvusius stiebus pašalinti iš gėlyno, kad atsikratytumėte kenkėjų.

„Stiebus galima pašalinti ir rudenį, bet aš daugiamečių gėlynų prieš žiemą nepjaunu, tuo pasirūpinu atėjus pavasariui. Jei gėlyne vyrauja varpiniai arba gražūs struktūriniai augalai, kaip gumbenės, monardos, ežiuolės, reikėtų nudžiūvusią dalį nupjauti iki pat žemės, tuomet stiebai gražiai atželia. Tada reikėtų mulčiuoti ar tręšti ir to ankstyvą pavasarį užtenka“, – dalijasi A. Kurauskienė.

Aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ atliekų surinkimo verslo direktorė Daiva Skrupskelienė primena, kad susidariusių žaliųjų atliekų negalima mesti bet kur, reikėtų kompostuoti arba išmesti į specialius žaliųjų atliekų konteinerius.

„Nukarpyti nudžiūvę augalų stiebai, įvairios šakelės, lapai turėtų keliauti į žaliųjų atliekų konteinerį. Žaliųjų atliekų negalima mesti į mišrioms komunalinėms atliekoms skirtus konteinerius, nes jos greičiau užpildo konteinerius, pradeda pūti ir skleisti nemalonų kvapą“, – įspėja specialistė.

Pasirūpinkite turtinga dirva

Kad augalai klestėtų, svarbu jiems parinkti tinkamą vietą ir įsitikinti, kad dirva būtų pakankamai drėgna arba priešingai – sausa, jei augalai mėgsta sausrą.

„Jei sodelis yra nedideliame kieme, kur nėra galimybės turėti komposto, reikėtų pasirūpinti trąšomis. Trūkstant drėgmės, veiksmingai padeda molio milteliai. Būna, kad šalia neseniai pastatytų namų po žeme yra statybinė skalda, tokia žemė greitai išdžiūna, todėl čia reikėtų sodinti sausrai atsparius augalus – šalavijus, zundas, šilokus, astrus, bandrenius, vidutiniškai atsparias sausrai ežiuoles, levandas, dekoratyvinius kiečius“, – rekomenduoja A. Kurauskienė.

Kai kurie daugiamečiai augalai po žiemos pašalo iškyla į paviršių, matosi jų šaknys, tuomet reikėtų užpilti papildomos žemės arba komposto. Tokios pagalbos prireikia kroksams, ežiuolėms, pentiniams. Jei gėlynas samanoja, samanas reikėtų pašalinti, jos trukdo prasikalti stiebeliams.

D. Skrupskelienė atkreipia dėmesį, kad žemės derlingumą pagerina ne tik sintetinės trąšos, tačiau ir pačių pasigamintas kompostas.

„Kompostuoti galima visas žaliąsias atliekas – lapus, nedideles šakeles, gėles, žolę, pelenus, augalinio maisto likučius, laikraštinį popierių, pjuvenas. Kompostas tampa puikia dirva įvairiems augalams. Žaliųjų atliekų konteinerių turinys taip pat yra kompostuojamas specialiose kompostavimo aikštelėse, o pagamintas kompostas keliauja į ūkius, naudojamas dirvožemiui papildyti“, – paaiškina specialistė.

Tinkamai patręškite

Jaukumo gėlynams vasarą suteikia ir medžiai, tačiau rudenį prikritę lapai sukelia papildomų rūpesčių. A. Kurauskienė teigia, kad po medžiais dirva yra kitokia, tamsesnė, turtingesnė, nes ją patręšia nukritę lapai. Natūraliai yrantys lapai užtikrina bioįvairovę gėlyne – veisiasi sliekai, žiemoja vabzdžiai.

„Pernykščius lapus aš paprastai palieku gėlyne, nes tai puikus, lengvai suyrantis mulčias, tačiau reikia turėti omenyje, kad po lapais slepiasi sraigės ir šliužai, pavasarį reikėtų tikrinti, ar jų nėra. Šliužus galima naikinti ir moliuskocidais, bet paprasčiau tokiu atveju lapus nugrėbti ir pašalinti“, – komentuoja A. Kurauskienė.

Žaliosios atliekos susidaro ir rūpinantis rožynais, pašalinant eglišakius, po kuriais augalai žiemojo. A. Kurauskienė pataria rožes atidengti palaipsniui – nusistovėjus 5 laipsniams šilumos, reikėtų atidengti plėvelę, po keleto dienų nuimti ir eglišakius, kad nesusidarytų pumpurų, kurie užėjus pavasarinėms šalnoms gali nušalti.

„Pernykščius lapus, nuo peržiemojusių augalų nuimtus eglišakius galima mesti į žaliųjų atliekų konteinerį. Jei žaliųjų atliekų susidaro itin daug, verta pasirūpinti didmaišiais – į juos telpa iki 800 kg žaliųjų atliekų. Svarbu nepamiršti, kad didmaišiuose atliekos turėtų būti homogeniškos, negalima žaliųjų atliekų maišyti su statybinėmis ar kitomis atliekomis“, – rekomenduoja D. Skrupskelienė.