Permainų periodas

Visas dėmesys šią savaitę Briuselyje buvo nukreiptas į, atrodo, nesibaigiančias "Brexit" derybas ir paskutinį šių metų Europos Vadovų Tarybos (EVT) viršūnių susitikimą. Jo centre atsidūrė Lenkijos ir Vengrijos grasinimais vetuoti dramatiškai, tačiau tik laikinai įstrigdintas ES 2021–2027 m. ilgalaikės finansinės perspektyvos biudžeto ir šalių narių pandemijos paveiktų ekonomikų gelbėjimo paketo likimas – galiausiai istorinis biudžetas ir gaivinimo paketas buvo patvirtinti.

Gal kiek mažiau aptarinėtas savaitės pradžioje pristatytas Briuselio naujienų variklio "Politico" sudarytas kasmetinis įtakingiausių Europos žmonių sąrašas. Naują 2021-ųjų klasę – taip ją pavadino "Politico" žurnalistų komanda su Sarah Wheaton priešaky – šiemet sudaro 28 asmenys. Tai yra politikos, kultūros, sporto ir mokslo atstovai, kurie ateinančiais metais greičiausiai darys reikšmingą įtaką tolesnei Europos raidai.

Turbūt nesunku prognozuoti, kad kitų metų pradžioje visų žvilgsnius prikaustys koronaviruso vakcinų vajus ir JAV prezidento Donaldo Trumpo oficialus pasitraukimas iš posto bei Baltųjų rūmų užleidimas išrinktajam valstybės vadovui Joe Bidenui.

Abu šie įvykiai reiškia, kad Europos vadovai turi šansą pasirinkti: grįžti prie savo įprasto kurso ar pasinaudoti savotiškais perversmais, kad transformuotų žemyno vaidmenį pasaulyje.

Praėję metai parodė, kokie bejėgiški yra Europos lyderiai – nė vienas jų iš tiesų taip ir nesugebėjo nulaužti pasaulį keičiančios pandemijos kodo. Šiandien dauguma Europos sostinių gyvena viltimi atkurti ryšius su Baltaisiais rūmais, kai į juos įžengs naujas prezidentas.

Jau kurį laiką įtampos kyla ir dėl Europos bei jos gyventojų tapatybės klausimų ir pagrindinių politinių vertybių. Pasitikėjimas žiniasklaida, vyriausybėmis ir mokslu smunka, o tai, paradoksalu, bet tam tikra prasme skatina technologijų pažanga – juk taip paprasta naudojantis socialiniais tinklais skleisti sąmokslo teorijas ir taip kaitinti skeptikų aistras.

Būtent šios raudonos vėliavėlės sąrašo sudarytojus vertė ieškoti kylančių žvaigždžių arba tylių, bet iš tiesų gana produktyviai veikiančių personažų, ir menkai suprantamų savitų idėjų generatorių.

Galiausiai šių 28 asmenų sąrašas buvo suskirstytas į tris kategorijas: veikėjai (angl. doers), arba lyderiai, kurių valdžia ir įtaka ar, priešingai, neveikimas vienaip ar kitaip lems tolesnį žemyno kelią; svajotojai (angl. dreamers), arba tie, kurie suasmenina idėją ar idealą ir skatina diskusijas; trikdytojai (angl. disrupters), arba žmonės, keičiantys mūsų išankstines nuostatas ir aplenkiantys oficialią valdžios struktūrą.

Pandemijos veikėjai

Veikėjų sąrašo viršuje kiek netikėtai atsidūrė Italijos premjeras Giuseppe Conte – didysis išlaidautojas. Na, bent jau taip jį pavadino "Politico". Namuose jam tenka kovoti su savo pakrikusiais politiniais partneriais, o užsienyje jis ramina skeptiškas ES vyriausybes, kad šį kartą Italija iš tikrųjų susitvarkys su savo finansiniais sunkumais.

Veikėjų sąrašo viršuje kiek netikėtai atsidūrė Italijos premjeras Giuseppe Conte – didysis išlaidautojas.

G.Conte teko rimtas iššūkis susidoroti su pirmąja koronaviruso banga Italijoje šių metų pradžioje. Atėjus antrajai bangai, jo laukia lemiami sprendimai, kurie gali jį paversti stabiliausiu šiuolaikinės Italijos istorijos lyderiu ir patvirtinti naują ES fiskalinės vienybės erą arba viską sužlugdyti.

Teisės dėstytojas, kuris į valdžią atėjo kartu su populistais, bet taip ir išliko nepartinis, žlugus koalicijai sugebėjo išlaikyti premjero postą. Ir nors koronavirusas nusiaubė Italiją, politiškai G.Conte'i tai buvo savotiškas laiptelis į sėkmę. Kai jo šalis pirmoji Europoje patyrė pandemijos niokojimo jėgą, premjero sprendimas uždaryti sienas per kelis mėnesius galiausiai pasiteisino.

G.Conte išlieka populiariausiu šalies politiku, nors, prasidėjus antrajai bangai, apklausos rodo, kad jis susiduria su šiokiu tokiu pasitikėjimo nuosmukiu. Dabar Italijos, kaip aukos, statusas užgožia tinginių, korumpuotų pietiečių šaržus, kuriuos kartais piešia taupiosios ES šalys. Galiausiai nacionaliniai lyderiai pritarė planui sukurti 750 mlrd. eurų vertės Bendrijos narių ekonomikos gaivinimo fondą, prisiimdami grupės skolas – tai didele dalimi yra būtent G.Conte nuopelnas.

Jei COVID-19 krizė Italijoje kilstelėjo jį aukštyn, o G.Conte kitų metų sprendimai gali padaryti įtaką jo politinei ateičiai, Europos vaistų agentūros vykdomoji direktorė Emer Cooke 2021 m. turės dar atsakingesnę užduotį: pasirūpinti, kad koronaviruso gydymas būtų saugus visiems europiečiems. Saugumo inspektore praminta 59-erių airė sąmokslo teorijų ir dvejonių dėl vakcinų kontekste taip pat bus atsakinga už savo agentūros sprendimų gynimą ir visuomenės, kuri trokšta, kad gyvenimas sugrįžtų į normalias vėžes, įtikinimą jos ėjimų efektyvumu. Dezinformacija apie naująsias vakcinas sparčiai plinta, o lapkričio 16 d. pareigas eiti pradėjusi E.Cooke, regis, dar neturi aiškios strategijos, kaip su tuo kovoti.

Pandemijos valdymas kitais metais nebus įsivaizduojamas ir be Europos Centrinio Banko (ECB) prezidentės Christinos Legarde sugebėjimo valdyti eurozonos monetarinę politiką, ir be Vokietijos, kuri siekia save įtvirtinti kaip pasaulinę sveikatos lyderę, sveikatos ministro Jenso Spahno. Berlynui pradėjus vadovauti ES Tarybai, J.Spahnas šį rudenį tapo varomąja jėga, skatinusia suteikti Briuseliui daugiau galios visuomenės sveikatos srityje – tiesa, toks posūkis sulaukė netikėtų žvilgsnių.

Ir, žinoma, kalbant apie popandeminį atsigavimą negalima pamiršti kaip mantros ES galvų nuolat kartojamo žaliojo kurso vaidmens. Paryžiaus klimato susitarimo architektė Teresa Ribera, Ispanijos ekologinės tranzicijos ministrė, kloja pagrindą lengvesniam Briuselio planui atsigauti.

Maždaug trečdalis ES planuojamo 750 mlrd. eurų vertės atsigavimo fondo skirta klimato kaitos problemoms spręsti – pasirodo, didžiąja dalimi dėl tylios, bet tvirtos T.Riberos diplomatijos. Ji viena pirmųjų pareikalavo gaivinti koronaviruso paveiktą ekonomiką pasitelkiant žaliąjį kursą kaip patikimiausią būdą grįžti prie šaknų.

Laikas apsispręsti

Kiti metai kai kuriems ryškiems Europos politikams, kurie galbūt nėra tiesiogiai susiję su globalesniu pandemijos valdymu, gali tapti apsisprendimo metais. Pavyzdžiui, Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui kitais metais gali tekti apsispręsti dėl neva ES primetamų teisės viršenybės principų: laikytis savo, prieštarauti toliau ir tyčiomis ar ne kenkti kaimynams, ar paklusti ES standartams? Jei ne, koks tikslas pasilikti tokių principų Sąjungoje?

Prancūzijos prezidentui-filosofui Emmanueliui Macronui taip pat pagaliau teks pasirinkti, ko jis iš tikrųjų nori. Prancūzijos vadovas gali ir toliau likti vyriausiuoju septintosios pagal dydį pasaulio ekonomikos idėjų kalviu – ir toliau rengti įspūdingas konferencijas ir sakyti kalbas, kurių centre yra grįžimo prie multilateralizmo tematika. Arba jis gali sutelkti dėmesį į pandemijos valdymą, "geltonųjų liemenių" protestuotojų lūkesčius ar 2022 m. laukiančius Prancūzijos prezidento rinkimus.

Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui tikriausiai taip pat ateis laikas susivokti, ar jo šalis nori tapti Europos dalimi, kaip neseniai pareiškė jis pats, ar ir toliau būti bloguoju kaimynu, kuris nuolat kaišioja pagalius į ratus Kipre, Graikijos vandenyse ar konfliktų teritorijose, kuriose ES laikosi priešingos pozicijos.

Blefo meistrui, politiniam chameleonui ir Jungtinės Karalystės premjerui Borisui Johnsonui – dar neseniai dviračiu važinėjusiam Londono merui, virtusiam į "Brexit" epopėjos centrinę figūrą, kitąmet tikriausiai teks ir vėl keisti įvaizdį. Jam teks apsispręsti, kaip Jungtinė Karalystė atrodys oficialiai pasitraukusi iš ES. Ir nors B.Johnsonas nepaliaujamai kartoja, esą jo šalies bet kokiu didžiųjų derybų dėl santykių su Bendrija po pereinamojo laikotarpio baigties atveju laukia puikiausia įmanoma ateitis, kol kas ji yra miglota.

Pagrindinis trikdytojas

Veikėjai darys įtaką arba turės pagaliau apsispręsti, bet trikdytojai kitąmet privers sistemos šalininkus kraipyti savo pasimetusias galvas. Remiantis "Politico" prognozėmis, didžiausias 2021 m. toks tikėtinas trikdytojas – įtampos laidas Pavelas Durovas. Veikėjas iš Rusijos, tiesa, iš jos pabėgęs 2014 m.

Jis sukūrė socialinį tinklą "Telegram". 2013 m. sukurtas konkuruoti su "WhatsApp" ir išvengęs Kremliaus šnipinėjimo, "Telegram" ilgą laiką buvo Europos vyriausybių radare kaip teroristų planavimo ir propagandos priemonė. Pastaruoju metu šis socialinis tinklas tampa vis populiaresnis organizuojant masinius judėjimus Vakaruose ir aplink juos.

Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Cichanouskaja per "Telegram" skelbia savo pranešimus, o uždraustas Baltarusijos žiniasklaidos kanalas "Nexta Live" naudojasi šia programėle pranešimams apie policijos žiaurumą skelbti. "Telegram" taip pat naudojasi ir vokiečių QAnon sąmokslo teoretikai, o protestuojantys prieš kaukes per šį kanalą organizuoja eitynes Berlyne.

P.Durovas 2016 m. sukūrė rusiškąjį "Facebook" kloną "VKontacte". Jis atsisakė uždaryti opozicijos puslapius, todėl prarado "VKontacte" kontrolę ir pabėgo iš šalies, bet ne bet kur, o į Karibų salas – Sent Kitsas ir Nevis jam suteikė pasą.

"Telegram" gali būti naudojamas individualiam susirašinėjimui, tačiau šis socialinis tinklas taip pat turi kanalus ir plačiam pasiekiamumui – jei pageidaujama, anonimiškam. Tai patogu nepriklausomiems žurnalistams, demokratiją palaikantiems protestuotojams ir propagandininkams. Tinklo vartojimas tarp rusiškai ir arabiškai kalbančiųjų plinta žaibiškai, kaip ir tarp kraštutinių dešiniųjų, kurie dievina neapykantos kalbą, ir džhadistų grupuotės "Islamo valstybė" šalininkų.

"Telegram" likimas gali paaiškėti 2021 m. Tikimasi, kad būtent kitais metais Europos žmogaus teisių teismas tęs 2018 m. pateiktos P.Durovo apeliacijos nagrinėjimą dėl Rusijos įsakymo suteikti valdžios institucijoms prieigą prie šios užšifruotos programos. Teismo baigtis gali turėti įtakos tam, kaip kitos vyriausybės vertins nacionalinio saugumo ir skaitmeninio privatumo pusiausvyrą.

Tačiau praktiniu požiūriu P.Durovas jau laimėjo kovą: vasarą Maskva iš esmės pasidavė po to, kai jis ne kartą aplenkė sistemos pastangas išjungti programėlę. Kitos vyriausybės taip pat stengėsi išsiaiškinti, kaip elgtis su "Telegram": tai, kad ši platforma neuždirba pinigų ir nerenka vartotojų duomenų, paverčia ją kur kas sunkiau reguliuojama. Žinoma, čia kyla klausimas, kiek ilgai asmeninis P.Durovo turtas išlaikys tokią platformą, tačiau ateičiai, neabejotinai, šis trikdytojas turi naujų planų.

Šokiravo savo armiją

Tarp trikdytojų – marios politikų, o tarp jų: už ES vidaus rinką atsakingas komisaras Thiery Bretonas, siekiantis įgyvendinti Paryžiaus strateginės autonomijos planą ir kartu sudaryti puikias sąlygas Europos įmonėms čempionėms, kurios gali įgyti Kinijos ir Amerikos verslo modelius; Škotijos pirmoji ministrė Nicola Strugeon, "Brexit" pasipiktinusius škotus pakursčiusi dar kartą svarstyti atsiskyrimą nuo Jungtinės Karalystės; naujai karūnuota Europos kraštutinių dešiniųjų lyderė, italė Giorgia Meloni, kuri yra pasiruošusi savo kurso sėkmei; Rusijos patriarchas Vladimiras Putinas, kuris tradiciškai vieno piršto mostelėjimu sėkmingai ir tyliai vykdo savo pogrindinius prieš Europos vienybę nutaikytus manevrus.

Tačiau viena įdomiausių sąrašo trikdytojų – rašytoja Joanne K.Rowling, kuri šiemet šokiravo savo pačios iš dalies užaugintą karingąją ir tolerantiškąją tūkstantmečio kartą. Šie vaikai užaugo skaitydami jos istorijas apie Harį Potterį. Šiandien jie paskendę apmąstymuose apie transseksualų ir moterų teises. Logiška, kad J.K.Rowling gerbėjai nebuvo patenkinti, kai 55-erių kultinė rašytoja į transfobijos kaltinimus birželį atsakė 3,6 tūkst. žodžių esė, teigdama, kad XX a. lytis yra politinė ir biologinė tikrovė, o ne išskydusi spektro dalis. Negana to, J.K.Rowling rugsėjį išleido naują detektyvinį romaną, kuriame pasirodė žudikas, persirengęs moters drabužiais ir pats tuo pasišlykštėjęs.

Svajoti – privalu

Kokia ES be jos idealus ginančių svajotojų? Didžiausia Bendrijos svajotoja – Ursula von der Leyen. Ji siekia savos didžiosios Europos vizijos. Tik kažkodėl, priešingai nei Ameriką padaryti didžia siekusio D.Trumpo atveju, tai U.van der Layen tikslas daugumai skamba žavingai, o ne gąsdinančiai.

Didžiausia Bendrijos svajotoja – Ursula von der Leyen.

Sunku rasti politikos sritį, kurioje Europos Komisijos pirmininkė neturėtų ambicijų: ji kalba ir apie LGBTQ teisių įtvirtinimą visame bloke, ir kovą su rasizmu, ir apie tai, kad visiems ES darbuotojams būtina garantuoti minimalų atlyginimą, būtina sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 55 proc., ir būtina sukurti Europos sveikatos sąjungą, kuri suteiktų ES biurokratijai daugiau galimybių valdyti nuožmiai saugomas nacionalines prerogatyvas. Visą tai kaip artimos ateities realybę ji įvardijo neseniai Briuselyje skambėjusioje savo metinėje kalboje.

Greta U.von der Leyen svajotojų kategorijoje stovi ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, kuriam kelerius pastaruosius metus tenka mažinti tarp kai kurių Aljanso partnerių (pvz., Prancūzijos ir Turkijos) tvyrančią bemaž nuolatinę įtampą. Neseniai vieno interviu metu Briuselyje jam buvo užduotas aptakiai suformuluotas klausimas, kurio esmė – ar į Baltuosius rūmus įžengus J.Bidenui galima tikėtis palengvėjimo. J.Stoltenbergas – puikus diplomatas, todėl jis nepasidavė provokacijai, atsargiai nusišypsojo ir atsakė, kad visi politikai turi savo stilių ir tame nėra nieko blogo, NATO sėkmingai dirbo ir su savitą stilių demonstruojančiu D.Trumpu, kuris, nepaisant kai kurių kontroversijų, sugebėjo priversti Aljanso partneres į bendrą aruodą įdėti kur kas daugiau nei iki šiol. J.Stoltenbergas, neabejotina, ir toliau sieks išlaikyti diplomatinę NATO svajonę.

Daugybė Europos politinių figūrų į kitus metus žengs su savo vizijomis ir svajonėmis, kaip ir Baltarusijos pilietinės sąmonės atgimimo simboliu tapusi Sviatlana Cichanouskaja, vis dar ieškanti būdų, kaip galutinai palaužti Aliaksandro Lukašenkos galios svertus.

Štai Didžiojoje Britanijoje šiuo metu populiariausia politinė figūra – 23 metų futbolo žvaigždė Marcus Rashfordas, supratęs, kad nugaros trauma gali pastūmėti jį padaryti ką nors iš tiesų prasmingo. "Manchester United" puolėjo kampanija prieš vaikų badavimą verčia britų vyriausybę iš esmės kovoti su koronaviruso žala ir kai kuriose mažiau aptarinėjamose sferose. Du kartus per pastaruosius metus M.Rashfordas, kurį augino vieniša mama ir kuris puikiai žino, ką reiškia alkis, spaudė premjerą B.Johnsoną pratęsti nemokamą maitinimą mažas pajamas gaunančiųjų vaikams, net jei tai yra atostogų laikas ir mokyklose nevyksta pamokos. Rezultatas – ne tik apie 1,7 mln. daugiau sočių Jungtinės Karalystės vaikų, bet ir didesnis už pačio B.Johnsono, leiboristų lyderio Keiro Starmerio ir net karalienės Elžbietos II visuomenės nuomonės apklausose fiksuojamas populiarumas.

Savo svajonėmis – kartais naiviomis, kartais iš tiesų gelbėjančiomis pasaulį – šiemet stebino ir sveikatos sektoriaus atstovai. Švedijos vyriausiasis epidemiologas Andersas Tegnellis siūlė vyriausybei nevaržyti visuomenės ir geriau pasitikėti jos sąmoningumu, bet, pažvelgus į Švedijos koronaviruso krizės statistiką, panašu, kad tai tebuvo naivi svajinga viltis. Tačiau spaudoje pusiau juokais, pusiau rimtai kalbama, kad "BioNTech", prisidėjusios prie išganingos vakcinos nuo koronaviruso sukūrimo, medicininės dalies lyderė Özlem Türeci kitais metais gali siekti bent dviejų Nobelio premijų: medicinos ir taikos. Tokia įtakinga yra ši turkų kilmės medikė, imunologė ir verslininkė iš Vokietijos.

Ir už visus veikėjus, trikdytojus bei svajotus kartu sudėjus įtakingesnė, pasirodo, vis dar yra nepakeičiamoji Vokietijos kanclerė Angela Merkel – ji "Politico" sąraše išskirta iš visų kategorijų.

Praėjus beveik šešiolikai metų kanclerės poste, A.Merkel ketina išeiti į pensiją po 2021 m. rudenį vyksiančių Vokietijos rinkimų. Jos viešpatavimas politikos olimpe pasižymi stabilumu, o ne ambicijomis. Iki to momento, kai Europa nustatė kryptį iš koronaviruso krizės, ji greičiausiai išliks įtakingiausia ES lydere istorijoje, atlaikiusi galybę ekonominių ir politinių drebėjimų Vokietijoje, ES ir už Atlanto.

Eroje po A.Merkel į Berlyno areną greičiausiai bus įtraukti nauji žaidėjai, pavyzdžiui, šiandien beveik visur populiarūs "Žalieji". Kraštutiniai dešinieji, tikriausiai, irgi išsaugos savo vietą Bundestage. Analitikai prognozuoja, kad Briuselyje jos pasitraukimas paskatins intensyvesnę konkurenciją tarp nepaprastai skirtingų ES ateities vizijų. Tad, kaip Europa atrodys be visų Mutti (vok. mama), – sunku įsivaizduoti.

„Įjungėme savo anticenzūros instrumentus Baltarusijoje, kad „Telegram“ liktų pasiekiamas daugeliui vietos vartotojų“, – tviteryje parašė P. Durovas.

„Tačiau ryšys vis dar nestabilus, nes kartas nuo karto visiškai atjungiamas internetas“, – pridūrė jis.

Anksčiau skelbta, kad sekmadienio vakarą, pasibaigus prezidento rinkimams, Baltarusijos sostinėje nebuvo pasiekiamos taksi paslaugos.

Nuo sekmadienio ryto naudotojai socialiniuose tinkluose praneša apie susirašinėjimo programėlių, įskaitant „Telegram“, veikimo sutrikimus, taip pat apie stringančią prieigą prie „YouTube“ platformos. 

Neveikia kai kurios interneto svetainės, įskaitant nepriklausomo stebėjimo svetainę Zubr.in. 

Taip pat neveikė populiarūs virtualieji privatūs tinklai (Virtual Private Network, VPN), nuslepiantys įrenginių buvimo vietą.

Apie problemas pranešė ir stacionaraus, ir mobiliojo interneto naudotojai. 

Be to, tam tikrose prekyvietėse buvo iškabinti skelbimai, jog dėl techninių sutrikimų gali neveikti atsiskaitymo terminalai.

Didžiausia šalies interneto ryšio operatorė „Beltelekom“ teigė, jog yra „problemų su išorės kanalais, didelė apkrova“. Kada šios problemos bus išspręstos, bendrovė nepranešė.

JAV Valstybės departamentas anksčiau pirmadienį pasmerkė „tokių technikų, kaip interneto išjungimas, naudojimą, siekiant užkirsti kelią Baltarusijos žmonėms keistis informacija apie rinkimus ir demonstracijas“.

Baltarusijoje sekmadienį vyko balsavimas prezidento rinkimuose, kuriuose 26 metus šaliai nepertraukiamai vadovavęs ir perrinkimo šeštai kadencijai siekiantis autokratinis prezidentas Aleksandras Lukašenka varžėsi dėl posto su opozicijos kandidate Svetlana Tichanovskaja ir dar keliais kandidatais.

Centrinės rinkimų komisijos skelbiami preliminarūs rinkimų rezultatai rodo, kad su 80,08 proc. balsų A. Lukašenka užsitikrino šeštą kadenciją, o S. Tichanovskaja esą surinko 10,09 proc. balsų.

Opozicija teigia, kad rezultatai buvo suklastoti.

Sekmadienio vakarą į Minsko ir kitų Baltarusijos miestų gatves protestuoti išėjo opozicijos šalininkai, kilo protestuotojų susirėmimų su milicija; jie tęsėsi iki pirmadienio paryčių.

Pirmadienį Minske ir kituose miestuose antrą vakarą iš eilės žmonės rinkosi protestuoti dėl kontroversiškų prezidento rinkimų. Nepriklausoma Baltarusijos žiniasklaida pranešė, kad policija panaudojo gumines kulkas, kurtinamąsias granatas ir ašarines dujas, siekdama išvaikyti susirinkusiuosius.

„Roskomnadzor“ gavo (Maskvos) Tagankos rajono teismo nutarimą blokuoti „Telegram“ veikimą Rusijos teritorijoje. Ši informacija buvo išsiųsta interneto tiekėjams pirmadienį, balandžio 16 dieną“, – sakoma tarnybos pranešime.

Kai kurie Rusijos interneto tiekėjai pradėjo blokuoti „Telegram“ veikimą pirmadienio popietę.

„Rusijos valdžios atstovai pradėjo blokuoti „Telegram“ veikimą. Paslaugų teikimas gali būti nestabilus nenaudojant VPN (virtualaus privataus tinklo). Informuosime jus apie besiklostančią padėtį“, – savo vartotojams pranešė programėlės kūrėjai.

Per demonstraciją prie Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pastato buvo suimti apie 10 aktyvistų, protestavusių prieš „Telegram“ blokavimą, radijui „Echo Moskvy“ sakė merginų pankroko grupės „Pussy Riot“ narė Marija Aliochina.

Pasak jos, tarp suimtųjų buvo ir „Pussy Riot“ narės.

„Policija atėjo, griebė mus už rankų ir nuvedė į furgoną, – sakė M. Aliochina. – Jie nenurodė mums jokios (sulaikymo) priežasties.“

Ji pasakojo, kad protestuotojai prie FSB būstinės laidė popierinius lėktuvėlius – „Telegram“ simbolį.

Kremliaus spaudos tarnyba pirmadienį žurnalistams sakė, kad ateityje bendraus su jais 1996 metais sukurtu pokalbiu tinklu ICQ, šiuo metu priklausančiu milijardieriaus Ališero Usmanovo bendrovei „Mail.ru“.

„Tai liudija, kad autoritarinės vyriausybės (pavyzdžiui, Rusija) mėgina užblokuoti „Telegram“ dėl susirašinėjimo šifravimo, tuo pat metu ne taip griežtai žiūrėdamos į kitas šifravimą naudojančias susirašinėjimo programėles“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė Rusijos Marku Zuckerbergu (Marku Zukerbergu) pramintas Pavelas Durovas, sukūręs blokuojamą programėlę.

Savo sukurtame socialiniame tinkle „VKontakte“, šiandien kontroliuojamame valstybės, P. Durovas parašė, kad toks sprendimas kenkia Rusijos nacionaliniam saugumui, kadangi vartotojai pradės naudotis „iš JAV kontroliuojama“ programėle „WhatsApp“ bei socialiniu tinklu „Facebook“.

„Manome, kad šis uždraudimas yra antikonstitucinis, tad ir toliau ginsime Rusijos gyventojų teisę į privatų susirašinėjimą“, – sakė 2014 metais iš Rusijos išvažiavęs P. Durovas, šiuo metu gyvenantis Dubajuje.

Jis jau seniai kartoja, kad neleis Rusijos saugumo tarnyboms slapta stebėti programėlės vartotojus.

Sprendimas užblokuoti „Telegram“ veikimą buvo priimtas po ilgos kovos tarp valdžios įstaigų ir programėlės kūrėjų, garsėjančių savo saugiai šifruojamų ryšio paslaugomis, Maskvai vis intensyviau sekant piliečių veiklą internete.

„Telegram“ yra nemokama programėlė, leidžianti vartotojams siųsti iki 5 000 žmonių grupėms žinutes, šypsenėles, nuotraukas ir vaizdo įrašus. Daugiau nei 200 mln. vartotojų turinčią programėlę 2013 metais pristatė P. Durovas ir jo brolis Nikolajus.

„Telegram“ yra itin populiarus tarp įvairių politinių aktyvistų, ja Kremlius bendravo su žurnalistais, tačiau programėle taip pat naudojasi džihadistai.

Socialiniams tinklams tapus pagrindine demonstracijų organizavimo priemone, Rusija ėmėsi veiksmų, nukreiptų į interneto laisvių apribojimą.

Rusijos didžiausias socialinis tinklas „VKontakte“ paskyrė naują generalinį direktorių
Maskva, rugsėjo 18 d. (AFP-BNS). Didžiausias Rusijoje socialinis tinklas „VKontakte“ ketvirtadienį paskyrė naują generalinį direktorių – po to, kai anksčiau šiais metais iš posto pašalino savo charizmatišką įkūrėją Pavelą Durovą.

„VKontakte“ (VK) taip pat paskelbė, kad buvo „užbaigtas“ kelis mėnesius trukęs akcininkų konfliktas, kai anksčiau šią savaitę 48 proc. bendrovės akcijų įsigijo interneto investicijų grupė „Mail.Ru Group“, tapusi vienintele jos savininke.

Nauju generaliniu direktoriumi tapo Borisas Dobrodejevas, sakoma bendrovės pranešime.

B.Dobrodejevas tėvas Olegas Dobrodejevas yra Rusijos didžiausios žiniasklaidos holdingo grupės VGTRK, be kita ko, kontroliuojančios aiškiai Kremliaus politiką palaikančią televiziją „Rossija“, vadovas.

Jis buvo „faktinis vadovas nuo balandžio“, kai „VKontakte“ įkūrėjas ir buvęs generalinis direktorius P.Durovas pabėgo iš šalies, sakoma pranešime.

29 metų P.Durovas, dažnai lyginamas su socialinio tinklo „Facebook“ įkūrėju Marku Zuckerbergu (Marku Zakerbergu), buvo priverstas pasitraukti kilus nesantaikai tarp akcininkų, o dabar jis dirba kituose projektuose.

P.Durovas, kuris įkūrė VK baigęs aukštąją mokyklą 2006 metais, sakė neplanuojantis grįžti į Rusiją, aiškindamas, kad toje šalyje neįmanoma užsiimti verslu.

„VKontakte“ yra didžiausias socialinis tinklas Rusijoje, turinti apie 260 mln. vartotojų. „Mail.Ru Group“ yra kontroliuojama milijardieriaus Ališero Usmanovo.

JAV saugumo informaciją nutekinęs Edwardas Snowdenas (Edvardas Snoudenas) turėtų pradėti dirbti didelėje Rusijos interneto svetainėje, praėjus trims mėnesiams nuo prieglobsčio šiam bėgliui suteikimo Rusijoje, ketvirtadienį pranešė jo advokatas.

„Edwardas Snowdenas penktadienį, lapkričio 1 dieną, pradės dirbti vienoje didžiųjų Rusijos bendrovių. Jo pareigos bus prižiūrėti ir plėtoti vieną stambiųjų Rusijos interneto svetainių“, – sakė teisininkas Anatolijus Kučerena naujienų agentūrai „Interfax“.

A.Kučerena vis tik atsisakė nurodyti bendrovės pavadinimą, esą negalėdamas to padaryti dėl saugumo priežasčių.

Spėjama, kad E.Snowdenas pradeda dirbti naujai atidarytame rusiško „Facebook“ atitikmenyje „Vkontakte“, kurio charizmatiškasis įkūrėjas Pavelas Durovas dar rugpjūtį viešai pasiūlė E.Snowdenui darbą savo įmonėje.

Jo spaudos atstovas Georgijus Lobuškinas atsisakė kalbėti šiuo klausimu su naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Kitos dvi didelės Rusijos interneto bendrovės „Mail.Ru Group“ ir „Yandex“ sakė neįdarbinusios E.Snowdeno.

Nutekinęs didelį kiekį slaptos informacijos iš JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA), E.Snowdenas rugpjūčio mėnesį gavo laikiną Rusijos prieglobstį.

Jo advokatas interviu sakė, kad E.Snowdenui baigiasi pinigai.

Nors iki šiol E.Snowdeno šalininkų svetainė surinko 49 tūkst. JAV dolerių aukų.

Kita populiari Rusijos interneto svetainė „Life News“ ketvirtadienį paskelbė nuotrauką, kurioje E.Snowdenas plaukioja laivu Maskvos centre.

Sensacingas naujienas skelbianti svetainė nurodė, kad nuotrauka buvo daryta rugsėjo mėnesį ir už ją buvo sumokėta 100 tūkst. rublių (apie 3 tūkst. JAV dolerių).