Pervargusiam, o neretai ir perdegusiam žmogui toks pažadas atrodo patrauklus, tačiau būtina panagrinėti, kaip jis keičia jo paties, darbo rinkos ir ekonomikos apskritai perspektyvas. Ar susigundę trumpesne savaite nerasime savęs prie suskilusios geldos, kai darbo nėra visai?

Pažado esmė – įteisinti keturių dienų darbo savaitę, už kurią darbuotojui būtų sumokama tiek pat, kiek dabar už penkių dienų savaitės darbą. Kitaip tariant, žadama mokėti tą pačią algą už mažesnę sukurtą vertę. Iš kur nukris toji mana, nelabai rūpi. Nors Darbo kodeksas ir dabar leidžia susitarti dėl trumpesnės, prie žmogaus poreikių pritaikytos darbo savaitės ir individualaus darbo grafiko.

Pavojus įstrigti

Trumpos savaitės utopija populiarėja tuo metu, kai Lietuvai būtina ieškoti ekonomikos našumo rezervų ir puoselėti darbo kultūrą, kuri būtų palanki tam našumui didinti. Juk kol atlyginimai augo šimtais procentų, našumas – vos dešimtimis. Entuziastai teigia, kad keturių dienų darbo savaitė kaip tik ir leistų tą našumą padidinti. Neva per trumpesnį laiką būtų padaroma daugiau. Ekonominėje tikrovėje rasti našumo rezervų geriausiai padeda būtinybė, kurią privačios įmonės jaučia dėl konkurencijos, kainų-kaštų žirklių ir kitų suspaudimų, verčiančių nuolat siekti išgyventi ir sukurti daugiau už mažiau. Tų suspaudimų kasdien daugėja ir atsilaikyti konkurencinėje kovoje vis sunkiau.

Privačiame sektoriuje sukurti daugiau už mažiau siekiama organiškai, o tai reiškia, kad kiekviena įmonė ir jos grandis natūraliai susitelkia į tikslą, vartotojo lūkesčius, inovuoja, taupo, ir ieško trumpesnių kelių. Būtent taip veikdamos Lietuvos įmonės sukūrė tokią gerovę, kad pagal pajamų vidurkį aplenkėme visas buvusio socialistinio bloko šalis ir priartėjome prie ES lygio. Kai konkuruojama nebe pigia darbo jėga, viskas pasidaro svarbu – darbo motyvacija ir našumas, darbo santykių reglamentavimo ypatumai (čia mūsų pagerintas Darbo kodeksas vis dar turi skaudžių trūkumų), kvalifikuotų darbuotojų apmokestinimas ir apskritai galimybė rasti darbuotojų. Dar ir geopolitinės sąlygos, kurios verčia daugelį, ypač užsienio kapitalo įmones, rimtai svarstyti, ar neverta perkelti gamybos ar paslaugų centro į konkurencingesnes vietas.

Privačiam sektoriui nereikia nurodinėti, kaip sutaupyti laiko ir kelti našumą. Ypač dabar, kai darbuotojų trūksta, ieškoma visų būdų, kaip juos motyvuoti ir sukurti daugiau su mažiau.

Kas motyvuos valdininką?

Natūralių optimizavimo variklių tikrai stokojama valstybės valdose. Juk viską lemia motyvacija, o kai jos trūksta, nebūtinai siekiama sukurti kuo didesnę vertę visuomenei ir savo klientui. Tiesą sakant, vis dar svarstoma, kas tiksliai yra valstybės tarnautojo klientas, kokią vertę jam reikia sukurti, ir koks KPI leistų taikliai išmatuoti tarnystės rezultatus. Dažni atvejai, kai tikslus nusistato patys tarnautojai ir tuomet šie garantuoja saugią rutiną, o ne paskatą optimizuoti ir pasitempti. Tarnautojas vis dar jaučiasi nuo kliento nepriklausomas, neieško grįžtamojo ryšio. Privačiame sektoriuje tai reikštų greitą fiasko, tačiau ne valstybės valdose.

Biurokratiją galima būtų pagreitinti naikinant daugybę privisusių perteklinių reikalavimų, procedūrų ir kliūčių. Nors valstybės tarnautojai pagal visus įstatymus įpareigoti juos naikinti, sistemiškai to nedaro. Nenuostabu, kad vis dar susiduriame su praėjusio amžiaus rutina, popierizmu ir biurokratija. Tik pagalvokime: džiaugiamės sparčia skaitmenizacija, o atsakymą pateikti vis dar privaloma per tas pačias 20 darbo dienų. Ne per tris, penkias, ar bent jau dešimt. O kiek trunka priimti sprendimus, nuo kurių priklauso ekonomikos pagreitis? Štai, ką reikia trumpinti, štai, kur reikia ieškoti rezervų.

Sunku patikėti, tačiau išdavus pažymą per tris dienas, kai įstatymas leidžia skirti tam 20 dienų, kai kuriose srityse galima sulaukti įtarimų dėl korupcijos ir specialiųjų tarnybų dėmesio. Bijoma trumpinti procesus, siūlyti sisteminius sprendimus ir todėl, kad tai reikš padidėjusį darbo krūvį, kurio niekas savo valia didinti nenori. Arba atleidimus, kurių visi bijo. Nors darbuotojų paklausa rinkoje lenkia pasiūlą.

Didžiulė klaida, kad, imantis viešojo sektoriaus reformos, pabijota numatyti privalomą 25 proc. biudžetų sutaupymą.

Koks paradoksas – vienintelis būdas išgauti valstybės valdose esantį našumo rezervą yra asmeninis tarnautojo suinteresuotumas. Kai jis atsiranda, gali paaiškėti, kad kai kuriems procesams pakanka dviejų ar net ir vienos dienos, o kai kurių galima visiškai atsisakyti. Štai, ko reikia imtis, kai ieškoma papildomų išteklių šalies gynybai.

Taupymo išraiška

Noras sutrumpinti darbo savaitę yra natūrali žmonijos siekio taupyti energiją išraiška. Būtinybė atlikti darbą greičiau, visur ieškoti trumpesnių kelių (angl. shortcut) yra varomoji progreso jėga. Kai valstybės valdose stokojama natūralaus poreikio eiti trumpesniais keliais, tų valdų šeimininkas – valstybė – privalo sukurti spaudimą ir įgyti būtiną pagreitį – dėl mūsų visų.

Iš dangaus krintantis laikas, kaip ir pajamos, kurių nereikia uždirbti, iš pirmo žvilgsnio atrodo patraukliai. Prašydami iš politikų šios manos, mes tampame panašūs į vaikus, svajojančius pabėgti iš pamokų. O paklausti, nežinome, kodėl – nes visi bėgo. Kai ekonomikai reikia išlikti konkurencinėje kovoje, arba tiesiog – išlikti, svajonės apie trumpesnį darbą gali nuvesti mus prie suskilusios geldos, kai darbo tiesiog nėra.

Ukrainai 2022 m. buvo suteiktas kandidatės statusas. ES viršūnių susitikime gruodžio 14 ir 15 dienomis šalių lyderiai spręs, ar oficialiai pradėti stojimo derybas su Rusijos užpulta šalimi. Didžioji dauguma ES valstybių remia derybų startą. Tačiau sprendimas dėl to turi būti priimtas vienbalsiai. Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas prieš kelias dienas pagrasino jį blokuoti.

Jis, be kita ko, kritikavo, kad Ukraina dar neįgyvendino visų reformų reikalavimų. Tačiau kai kurie diplomatai mano, jog V. Orbano grasinimų tikslas iš tikrųjų yra didinti spaudimą Briuseliui, kad jo šaliai būtų leista naudotis įšaldytomis ES lėšomis.

Apie tai plačiau papasakojo Seimo narys Algirdas Sysas.

– Kaip jūs vertintumėte prezidento siūlymą išsiimti dalį pinigų iš II-os pensijų pakopos? Ar tai smarkiai pakeistų situaciją?

– Šitą siūlymą priimu kaip rinkiminį. Neužilgo – prezidento rinkimai, prezidentas turi kažkaip reaguoti į tai, ką šneka žmonės. Susidaro įspūdis, kad prezidentas ir toliau atstovauja pensijų fondo valdytojus. Dauguma gyventojų aiškiai pasisako, kad jie galėtų pasinaudoti tais pinigais, kada nori ir kiek nori, o ne 25 proc. Kas yra 25 proc. šios dienos pinigais ir skaičiais, tai yra kažkur 1,5 tūkst. eurų. Kaip aš juokauju, kad vieną dantį jau galima susitaisyti pas odontologai. Šis pasiūlymas toks dvipusis, kad ir gyventojams kažkas siūloma, bet svarbiausia, nenuskriaudžiami ir bankai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jūsų manymu, ta suma turėtų būti didesnė?

Susidaro įspūdis, kad prezidentas ir toliau atstovauja pensijų fondo valdytojus.

– Reikėtų, kaip padarė kitos demokratinės šalys, atsisakyti šitos ydingos sistemos. Tikslas buvo, kad kiekvienas pensininkas prie socialinio draudimo pensijos gautų apčiuopiamą priedą iš II-os pensijų pakopos. O ką mes matome? Pagrindinis tikslas, kad pensininkai turėtų didesnes pensijas, nepasiektas. Jei tuos pinigus, kuriuos metame į šiuos fondus, įdėtume į socialinio draudimo pensijas, tai ta pensija tikrai padidėtų visiems. Mano nuomone, valstybė pirmiausia turi rūpintis visais, o ne tais, kurie gali pasirūpinti savimi. Jie uždirba didesnes pajamas, automatiškai gaus didesnes pensijas. Daug metų kalbu, kad šis eksperimentas nepasisekė Lotynų Amerikoje. Lietuvoje taip pat matome, kad šis eksperimentas naudingas tik pensijų fondų valdytojams.

– Įvairios partijos turi įvairių siūlymų. Manote, kad prezidento siūlymas sulauks palaikymo Seimo salėje?

– Kiek girdėjau, valdančioji dauguma laiko tai populistiniu siūlymu. Greičiausiai jis nepraeis.

Tapo kone keiksmažodžiu

Pagal individualios veiklos pažymėjimą statybų srityje dirbantis Vytautas Kavaliūnas dažniausiai siūlosi įrengti santechnikos ir vėdinimo, kondicionavimo įrangą.

Penkiolikos metų darbo patirtį turintis 40 metų vyras tapo kone keiksmažodžiu būriui žmonių, planavusių gražiai ir kokybiškai susitvarkyti savo būstus.

Pažadų dalytojas iš savo aukų sugebėdavo gauti didelį moralinio pasitikėjimo avansą, kurį netrukus iššvaistydavo kartu su paimtais pinigais.

Tas klausimas tikrai nepadėtas į šoną ir viskas daroma, kad artimiausiu metu klausimas būtų išspręstas.

Susitiko prie degalinės

Kauno pakraštyje nevisiškai įrengtą kotedžą planavusi nusipirkti jauna moteris (visų šioje publikacijoje paminėtų nukentėjusiųjų vardai ir pavardės redakcijai žinomi) ieškojo meistro, kuris patalpose įrengtų rekuperavimo ir kondicionavimo sistemas.

Pažįstama dizainerė M.G. jai rekomendavo V. Kavaliūną.

Paskambinusi rekomenduotam meistrui moteris jam apibūdino planuojamus darbus ir paprašė pateikti sąmatą. Sąmata buvo pateikta, kainos tiko.

2020 m. gruodžio mėnesį, sužinojusi, kad netrukus galės įsigyti nusižiūrėtą kotedžą, moteris vėl susisiekė su V. Kavaliūnu ir sutarė susitikti Savanorių prospekte esančioje degalinėje „Cirkle K“, kur aptarė numatytus darbus ir V. Kavaliūnui padavė 2,8 tūkst. eurų už dalį planuojamų pirkti medžiagų.

Padavė ir raktus

Pinigus gavęs vyras netrukus pranešė, kad gali pigiau gauti santechnikos prekių, bet jam reikės visos pirkiniams numatytos sumos. Jis paaiškino, neva prekės jau užsakytos ir bus atvežtos maždaug po penkių savaičių.

Moteris internetu pasidomėjo analogiškų prekių kainomis kitur ir nusprendė, kad pirkti, tarpininkaujant V. Kavaliūnui, apsimoka.

Vėl susitiko toje pačioje degalinėje, V. Kavaliūnas gavo dar 3 tūkst. eurų ir raktą nuo kotedžo, kur buvo sutarta atvežti užsakytą įrangą.

Nė dėl vienos sumos moteris nereikalavo surašyti pinigų paėmimo kvitų.

Nežinia kuo pagrįstas pasitikėjimas gali atrodyti labai naivus ir neatsargus, tačiau pinigų paėmimo kvitų iš V. Kavaliūno kartais nereikalaudavo ir daug patirties statybose turintys vyrai. Tai galima paaiškinti tuo, kad V. Kavaliūną dažnai rekomenduodavo pažįstami, nors ir menkai, žmonės.

Pradėjo delsti

Išseko kotedžo savininkei žadėtų nupirkti prekių atgabenimo terminas, tačiau jų vis nebuvo. Buvo aiškinama, kad tikrai bus, bet truputį vėliau.

Užsakovei pasidarė neramu. Negana to, nuvažiavus į kotedžą paaiškėjo, kad yra atvežti tik du potinkiniai unitazo rėmai.

Susiskambinusi su V. Kavaliūnu moteris pagrasino policija ir pareikalavo, kad būtų pasirašyti pinigų paėmimo kvitai. Toje pačioje degalinėje įvyko dar vienas susitikimas. Kvitai buvo pasirašyti.

Netrukus paaiškėjo, kad panašių kvitų turi daug klientų, tačiau jie niekaip nepadeda susigrąžinti prarastų pinigų.

Taip ir nesulaukusi žadėtų prekių ir nesusigrąžinusi pinigų, moteris kreipėsi į policiją. Tyrėjams ji sakė supratusi, kad V. Kavaliūnas neketina grąžinti pinigų, be to, yra įsitikinusi, kad, imdamas pinigus už prekes ir jų nepristatydamas, jis įgyvendino iš anksto sugalvotą sukčiavimo planą, t. y. galimai padarė nusikalstamą veiką – siekė pasisavinti svetimą turtą.

Klaida pavardėje

Policijoje buvo apklausta V. Kavaliūną pažįstamai rekomendavusi interjero dizainerė M. G. Ji papasakojo, kad su šiuo asmeniu yra turėjusi ne vienus bendrus klientus, kurie buvo patenkinti jo darbu, todėl maniusi, kad jis yra geras savo srities specialistas. Ne kartą jį rekomendavusi pažįstamiems.

Anot M. G., praėjus kažkuriam laikui, klientas T. K. ėmė skųstis, kad V. Kavaliūnas neatlieka darbų laiku, neatsako į skambučius. Taip pat sužinojo, kad V. Kavaliūnas už padarytus darbus prašydavo sumokėti  tik grynaisiais ir iš anksto.

Sužinojusi, kad šis nesugeba laikytis įsipareigojimų ir pradėjus klientams skųstis, V. Kavaliūno ji paprašė atsiųsti savo asmens duomenis ir šis jai žinute atsiuntė individualios veiklos pažymėjimo numerį, savo vardą, pavardę: „Vytautas Koniliunas, a. k. 3...“

Pagal pateiktus duomenis identifikuoti asmens nepavyko, tačiau pagal individualios veiklos numerį M. G. išsiaiškino, kad tai yra V. Kavaliūnas. Panaršius daugiau paaiškėjo, kad internete yra skundų ir neigiamos informacijos apie jo atliekamus darbus.

Sugeba išsisukti

Į redakciją kreipėsi nuo V. Kavaliūno nukentėjęs V. B. Juo nuomone, gali būti, kad V. Kavaliūnas teisėsaugoje turi kažkokį užnugarį, nes sugeba išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės

Su „Kauno diena“ bendravęs V. B. sakė neabejojantis, kad veikiama pagal iš anksto sudarytą nusikalstamą sukčiavimo schemą.

„Akistatoje policijoje metu jis man žadėjo grąžinti skolą, bet jos taip ir negrąžino. Paskui, kaip sužinojau, apgautųjų sąraše atsirado ir naujų aukų. Kol vyko mūsų teismai, aukų dar padaugėjo. Jaučiasi nebaudžiamas“, – tvirtino V. B. Jis siekia, kad V. Kavaliūno atžvilgiu būtų atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Neseniai V. B. gavo Kauno apygardos prokuratūros sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nenustačius įtariamojo V. Kavaliūno nusikalstamų veikų.

V. B. ir kiti nukentėjusieji šį nutarimą nutarė apskųsti ir siekti, kad tyrimą atliktų ne Kauno apygardai priklausanti prokuratūra.

Situacija: Kauno apygardos prokuratūra neseniai nutraukė ikiteisminį tyrimą, esą nenustačius įtariamojo nusikalstamų veikų. (Elijaus Kniežausko nuotr.)

Skolino lengva ranka

Į apmaudžią situaciją įsivėlęs V. B. pasakojo, kad V. Kavaliūnas jo paprašė įvesti instaliaciją Kauno rajone, tarp Ringaudų ir Kačerginės esančiose Virbališkėse, Klevų gatvėje, statomame name.

„Sakė, kad namas priklauso jam ir kad atsiskaitys, kai visi darbai bus padaryti. Nors, kaip suprantu dabar, iš anksto žinojo, kad negalės atsiskaityti“, – pasakojo V. B.

Netrukus V. B. iš V. Kavaliūno sulaukė prašymo paskolinti 2,2 tūkst. eurų. Paskolino. Po savaitės paprašė paskolinti dar 580 eurų. Vėl paskolino.

Atlikti darbai kainavo 2,2 tūkst. eurų. Su paskolintais pinigais užsakovas turėjo sumokėti per 5 tūkst. eurų.

Pasitikėjo darbininkais

„V. Kavaliūnas žadėjo šią sumą sumokėti per vieną dieną, bet to nepadarė. Jam paskambinus vis žadėdavo sumokėti ir susigalvodavo įvairių priežasčių, dėl ko nesumokėjo. Tuomet buvo surašytas vekselis dėl skolos. Kai skolos mokėjimo vis tiek nesulaukiau, 2021 m. rudenį kreipiausi į policiją. Tada jis pradėjo mokėti skolą ir dalimis grąžino 3 290 eurų, dabar yra skolingas 1 990 eurų“, – pasakojo V. B.

Paprašytas paaiškinti, kodėl taip pasitikėjo beveik nepažįstamu žmogumi, skolino pinigus ir rėmėsi tik žodiniais susitarimais, V.B. pasakojo neturėjęs pagrindo įtarimams.

„Mane jam rekomendavo pažįstami darbininkai, kurie dirbo jo name. V. Kavaliūnas jų pasiteiravo, kas galėtų sutvarkyti instaliaciją. Jie ir pasiūlė mane. Tie darbininkai man pasakojo, kad užsakovas su jais laiku atsiskaito, nekyla jokių problemų“, – sakė V. B.

Priekaištai teisėsaugai

Bendradarbiavimas su V.Kavaliūnu panašiai klostėsi ir Ž. S, T. B., A. L.,  T. K., D. R., A. D., L. R., V. A., A. M, A. B., D. B ir kitiems.

Vienam liko skolingas 7 900 eurų, kitam – 18 450 eurų, dar kitiems – 4 000 eurų, 5 070 eurų, 1 339 eurus, 4 500 eurų, 4 812 eurų.

Pinigai dažniausiai būdavo perduodami Kaune esančių prekybos centrų automobilių stovėjimo aikštelėse arba degalinėse.

Kai kuriais atvejais, prieš duodant pinigus, buvo pasirašomi pinigų priėmimo paliudijimai, tačiau nukentėjusieji iš to naudos neturi.

„V. Kavaliūnas siekia prisidengti civiline teise ir parodyti, kad yra sudaryta sutartis dėl pinigų grąžinimo, nors yra žinoma, kad jis nemokus ir neturi iš ko atlyginti žalos, jam iškeltas įspūdingas skaičius civilinių bylų, bet gali dėl to jaustis ramus, nes teisėsauga kažkodėl čia nieko tokio neįžvelgia“, – apgailestavo kitas nukentėjusysis.

Skundėsi ir sveikata

Skolas iš V. Kavaliūno siekia atgauti ir įvairiomis statybinėmis medžiagomis prekiaujančios bendrovės.

Vienos iš bendrovių savininkas N. B. nurodė, kad V. Kavaliūno prašymu buvo atvežtos apdailos medžiagos – akmens masės plytelės (21,31 km. m. už 1 650 eurų). Plytelės buvo nuvežtos į Raudondvario plente esantį objektą.

Buvo sutarę, kad už plyteles atsiskaitys vietoje, tačiau, vairuotojui nuvežus plyteles nurodytu adresu, V. Kavaliūnas pasakė, kad šiuo metu neturi pinigų, bet atveš juos vėliau į bendrovės biurą. Vairuotojas, palikęs plyteles, išvažiavo.

Tačiau iki jokio apmokėjimo už pristatytas plyteles bendrovė taip ir nesulaukė. Bandė jam skambinti, rašyti, bet jis vis sugalvodavo įvairių pasiaiškinimų: išvykęs, serga ir pan.

Pasijuto baloje

Paprašytas pakomentuoti savo veiksmus, kuriais į problemas įvėlė daug žmonių, V. Kavaliūnas „Kauno dienai“ aiškino, kad jo elgesyje nėra piktos valios.

„Dabar yra laikinų finansinių sunkumų. Su visais, kuriems likusi kažkokia skola, bendraujame. Kas yra likę, artimiausiu metu bus sugrąžinta. Tai tikrai, patikėkite manimi, ne tas variantas, kuris yra piktybinis. Yra netgi sudėlioti visi grafikai, yra į bankus pateiktos paraiškos dėl paskolos paėmimo, kad būtų galima grąžinti skolas. Padaryta visa eilė veiksmų. Tiesiog atsitiko taip, kad viename objekte mums nunešė nemažą pinigų sumą, mes atsisėdome į balą ir dabar nuo to kenčiame baisiausiai. Žmonės ir pyksta, ir nelaukia, ir kerštauja, o mes norime tik viską susitvarkyti, išsispręsti ir ramiai gyventi“, – kalbėjo V.Kavaliūnas.

– Kaip gausite paskolų iš bankų, jei jus yra apgulę antstoliai? – pasiteiravome V. Kavaliūno.

– Visa šeima draugiškai sprendžiame, kaip būtų galima išspręsti tą klausimą. Tas klausimas tikrai nėra padėtas į šoną ir viskas daroma, kad artimiausiu metu klausimas būtų išspręstas.

– Ką jūs laikote artimiausiu metu?

– Aš manau, kad pusės metų bėgyje visi klausimai bus sudėlioti…

– Pašnekovai redakcijoje sakė ne kartą girdėję panašius jūsų pažadus, ir tie pažadai tęsiasi ne pirmus metus...

Akivaizdu, kad plačiai naudojamos apgaudinėjimo schemos. Pas antstolius yra dešimtys bylų dėl V. Kavaliūno įsiskolinimų.

– Dalis jau yra grąžinta… Paskui nebuvo daugiau lėšų, todėl tarėmės dėl papildomų terminų, bet ne kiekvienas sutinka laukti. Normalu – vieni gali laukti, kiti negali. Kiti mano atveju kreiptųsi į teismą dėl asmens bankroto, bet aš to nedarau, nes noriu sąžiningai atiduoti. Tačiau tam reikalingas laikas, norai. Tiesiog kantrybės reikia dar truputį.

Problema – pandemija

Policijoje tyrėjams išsakytuose paaiškinimuose V. Kavaliūnas dažnai mini pandemiją ir netikėtus rinkos svyravimus.

Paklaustas, kaip buvo išleisti vienos iš klienčių pinigai, aiškino negalintis tiksliai pasakyti.

„Dėl kainų šuolio rinkoje atsirado finansinių sunkumų, nes iš klientų gauti pinigai buvo bendrame biudžete ir buvo vykdomi bendrai visi objektų darbai“, – aiškino jis.

Tyrėjams jis pabrėžė, nava nesklandumų atsirado dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių: prekių pristatymas strigo dėl šventinių laikotarpių ir karantino sukeltų nepatogumų.

Tokio pobūdžio paaiškinimai ir pareigūnų pasyvumas kelia apmaudą apgautiesiems.

„Mūsų nuomone, akivaizdu, kad plačiai naudojamos apgaudinėjimo schemos. Pas antstolius yra dešimtys bylų dėl V. Kavaliūno įsiskolinimų. Kad nesąžininga veikla būtų sustabdyta, būtina taikyti baudžiamąją atsakomybę. Civilinė atsakomybė nieko nekeičia, leidžia lengvai išsisukti nuo skolų grąžinimo ir toliau piktnaudžiauti naudojantis įstatymų spragomis ir teisėsaugos neveiklumu“, – kalbėdamas su „Kauno diena“ apgautųjų kartėlį ir nusivylimą išsakė vienas iš nukentėjusiųjų.

Įvaizdis – dar ne viskas

Po to, kai Lietuvos regionų partijos pretendentė į mero postą uostamiestyje nesurinko būtino skaičiaus rėmėjų parašų, kandidatų į Klaipėdos vadovus liko vienuolika.

Būti Klaipėdos meru siekia dvi moterys ir devyni vyrai. Vienas svarbesnių elementų rinkimų kovoje – kandidatų įvaizdis, kuris irgi daug pasako apie pretendentus.

Politikės moterys laikosi įprasto dalykiško, neprovokuojamo stiliaus, vyrai – irgi panašiai, beveik visi – kostiumuoti, nors vieni jų atsisakė kaklaraiščio, o kai kas – ir švarko.

Komunikacijos eksperto A. Katausko teigimu, politikai jau kurį laiką siekia laisvo, neformalaus įvaizdžio, kuris populiarėja tiek verslo, tiek politiniame pasaulyje.

„Laisvesnio politikų įvaizdžio tendencija stebima jau kurį laiką. Politikai nusiriša kaklaraiščius, bando būti labiau atpažįstami, susitapatindami su rinkėjais, bet ir išlaikydami solidumą. Tiesa, viešai kiti politikai dar kol kas nedrįsta rengtis Volodymyro Zelenskio stiliumi, jie puikiai supranta, kokios kritikos sulauktų. Nes tai, ką gali V. Zelenskis, negali nė vienas Lietuvos politikas, tai yra visiškai kitokios politinio svorio kategorijos. Todėl tikiu, kad jiems užteks proto nerizikuoti, mėgdžiojant šį įvaizdį“, – pabrėžė A. Katauskas.

Savojo rinkėjo paieškos

Be įvaizdžio, politikui svarbi retorika, programa, pažadai rinkėjui. Klaipėdoje žmones jau pasiekė rinkimų informaciniai leidiniai, kuriuose politikai atskleidė savo politinius siekius.

Vienoje kandidato į Klaipėdos merus programoje, be įprastų lozungų apie tvarumą, pareikšta ir tai, kad pretendentas, jei būtų išrinktas miesto vadovu, sieks „Klaipėdos vienaragio užauginimo“.

„Kokį šansą turi politikas, iškėlęs tokį šūkį? Klausimas, į kokią auditoriją savo tokiu kalbėjimu jis taikosi? Jei pagrindinis rinkėjas yra vyresnio amžiaus žmogus, turbūt tokia žinutė tikrai nesužaistų. Tačiau partijos atlieka įvairius tyrimus ir parenka savo retoriką pagal aktualijas. Tiesą sakant, politikai žada tai, ko žmonėms iš tikrųjų reikia, nes jie prieš tai atlieka tyrimus, išsiaiškina problemas, o tai jau tam tikra politinė apgavystė. Kitaip tariant, jie prieš tai paklausia, ko jūs norėtumėte, ir tada jums tai pažada per rinkimus“, – teigė A. Katauskas.

Vis dėlto, jei šūkis apie vienaragio arba perspektyvios įmonės išauginimą Klaipėdoje orientuotas į jauną, iki 35 metų, dirbantį su šiuolaikiškomis technologijomis žmogų, gal jis ir suveiktų.

Tačiau, pasak komunikacijos eksperto, nežinia, ar tai apskritai yra veiksminga savivaldos rinkimuose.

Jie prieš tai paklausia, ko jūs norėtumėte, ir tada jums tai pažada per rinkimus.

Politinių pažadų žaismas

Kitų kandidatų į Klaipėdos merus šūkiai yra nuo „nulinio pakantumo korupcijai“ iki „sveikatos įstaigų vadovų rotacijos“.

Ne vienas būsimas Klaipėdos meras savo rinkimų programoje atsigręžė į bendruomenę, ir tai natūralu, nes būtent bendruomenė ir yra rinkėjai, nulemsiantys rinkimų rezultatus, todėl pažadai jiems – itin svarbūs.

„Padidinsime dalyvaujamojo biudžeto finansavimą 5 kartus!“

„Peržiūrėsime socialinio būsto suteikimo tvarką ir sudėsime aiškias taisykles.“

„Klaipėdoje labai reikalingas tiltas arba požeminis pravažiavimas per geležinkelį ties Rimkais.“

„Sieksime miesto praplėtimo ribų iki Radailių kelio. Čia sieksime pastatyti 2 mokyklas ir 4 darželius. Bei įrengti rekreacinę poilsio zoną.“

„Tai ketinu pasiekti atidžiai įsiklausydamas į gyventojų poreikius, kurie gali būti: nemokamas viešasis transportas mokiniams, daugiavaikėms šeimoms, socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms ir negalią turintiems asmenims.“

„Pirmasis ir neatidėliotinas darbas – daugiabučių kiemų sutvarkymas, išsprendžiant automobilių statymo klausimą taip, jog nė vienas klaipėdietis nebūtų nubaustas už automobilio pastatymą ne vietoje.“

„Siekti Klaipėdos miesto įtraukimo į valstybinio jūrų uosto valdymą.“

„Sieksiu užtikrinti miesto gyventojų civilinę saugą.“

„Vis dėlto yra problemų, kurių sprendimui neužteks vien miesto valdžios pastangų. Tačiau politikas puikiai žino, kad visuomenė nesidomės nei ekonomika, nei geopolitika, ir jis tuo žaidžia“, – pabrėžė komunikacijos ekspertas.

Įžvalgos: anot komunikacijos eksperto A. Katausko, dėl nesibaigiančių ekonominių iššūkių ir karo Ukrainoje dauguma politikų nusiteikę skelbti žinutes, kurios žmonėms suteiktų nors šiek tiek ramybės. I. Gelūno / BNS nuotr.

Politikas jums meluoja?

Yra ir tų, kurie žada Klaipėdoje visą parą veikiančią biblioteką, daugiafunkcius užimtumo centrus, naują polikliniką, miestiečiams atvertas krantines ir kokybišką poilsį pajūryje, be to, naują socialinį daugiabutį.

Vienas kandidatas į Klaipėdos merus mano, kad seniūnijos turi turėti savo biudžetus, nors uostamiestyje tokio darinio jau seniai nėra.

Tas pats kandidatas žada remti ne tik daugiabučių, bet ir privačių bei kitų statinių renovaciją ir Klaipėdoje išsaugoti „rajonų bibliotekas, medicinos punktus, poliklinikas bei ligonines“.

Ir tai dar ne viskas. Politikas, jei bus išrinktas Klaipėdos meru, ketina mažinti skurdą, kurdamas gerai apmokamas darbo vietas.

„Kokias darbo vietas gali sukurti miesto meras? Čia ir yra tas žaidimas, kurį politikai gerai įsisavinę. Viešojoje erdvėje dėl to diskutuojama, bet analitinės informacijos yra per mažai. Pavyzdžiui, politikas pasako, kad sumažins šildymo kainas, bet jei šalia atsistotų ekspertai ir pagrįstų, kodėl jis negali to padaryti, paaiškėtų akivaizdus politiko melas. Mes per daug leidžiame politikams meluoti. Reikėtų dekonstruoti politikų pažadus ir aiškiai pasakyti rinkėjams, kad šitas žmogus jums meluoja, tai būtų naudinga, bet tai turbūt tik svajonė“, – kalbėjo A. Katauskas.

Mes per daug leidžiame politikams meluoti.

„Apsikandžiojimui“ yra laiko

Dauguma pretendentų į Klaipėdos merus savo programose kol kas yra korektiški konkurentų atžvilgiu, išskyrus vieną atvejį, kai vienas kandidatas informaciniame rinkimų leidinyje aštrokai kirto kitam.

A. Katausko teigimu, santūrus politikų elgesys konkurentų atžvilgiu gali būti laikinas dalykas, esą prieš pat rinkimus viešai skelbiamų piktesnių pastabų ar replikų gali padaugėti.

„Galbūt tai yra rinkimų strategijos pasirinkimas. Kai kuriais atvejais rinkimai būna gana nuobodūs, nes nėra tos dvikovos, „apsikandžiojimo“, agresyvesnio savo pozicijos apgynimo. Ir tai, kad vienas kandidatas kiek aštriau pasisakė konkurento atžvilgiu, nė kiek nestebina. Tai yra tam tikras šansas atkreipti į save dėmesį, nors čia kyla ir tam tikrų pavojų dėl negražaus elgesio, konfliktiškumo, kas irgi gali nepatikti rinkėjams“, – kalbėjo komunikacijos ekspertas.

Žaidimas su ugnimi

Vienas kandidatas žada būti „uraganu, kuris išvers politinio dumblo užtvanką“ ir „įleis gryno skaidraus vandens į veidmainių avantiūrų dumblą“. Jis nesibodėjo „įpilti žibalo“ ir tautinių bendrijų klausimu.

„Klaipėdoje gyvena daug mūsų piliečių, kurie turi rusiškas ar pavardes, ar yra rusakalbiai, kurie pastaruoju metu jaučia didesnę atskirtį. Aš esu prieš stigmų klijavimą pagal tautas ar kalbą – visi klaipėdiečiai yra Klaipėdos ir Lietuvos žmonės (kalba netaisyta – A. D.)“, – rašoma vieno kandidato į Klaipėdos merus programoje.

Pasak A. Katausko, tokios deklaracijos yra kai kurių partijų ir kandidatų žaidimas su ugnimi, kai yra užaštrinamos problemos, kad politikas parodytų savo išskirtinumą.

„Kai kuriais atvejais problemos tarsi nėra, tačiau labai agresyvi politikų komunikacija, tam tikras visuomenės skaidymas leidžia tikėtis daugiau matomumo. Ir čia svarbus visuomenės informavimo priemonių vaidmuo, kurios gali aiškiai pasakyti, ką vienas ar kitas politikas daro ir ko siekia. Neretai politikai laviruoja ant ribos, kol ją peržengia, ir mano, kad tai duos daugiau pliusų nei minusų. Kai tik viskas apsivers, politikas iš karto atsisakys tokio pobūdžio komunikacijos, kuri jam kenkia. Šiuo atveju yra bandoma pasitikrinti, kaip tokia retorika suveiks“, – įsitikinęs A. Katauskas.

Anot pašnekovo, vienas variantų yra į tokius pasisakymus visiškai nereaguoti, nes tai jau provokacija, kuria siekiama sulaukti daugiau dėmesio.

„Kuo išskirtiniai šie savivaldos rinkimai? Turbūt bendrąja aplinka, kurioje mes esame. Tai ir ekonominiai iššūkiai dėl popandeminės situacijos, ir karas Ukrainoje, kurio pasekmes juntame. Todėl dauguma politikų nusiteikę kalbėti žmonėms tai, kas jiems suteiktų nors kažkiek ramybės. Tai buvo galima numatyti, nes visuomenė jau reikalauja tiek iš politikų, tiek iš verslų, kad būtų labiau pasirūpinta žmogumi, saugumu, valstybe. Ir tai atsispindi rinkimų retorikoje, tačiau, kaip bežiūrėtume, svarbiausias akcentas vis tiek yra pinigai – kiek žmogus uždirba ir kiek už ką sumoka. Viso ko epicentre yra socialinė ir ekonominė politika, tačiau savivalda čia turi mažiau galių nei nacionalinė valdžia, nors vietos politikai paprastai žada daugiau, nei galėtų padaryti“, – pastebėjo A. Katauskas.

Kad ir kokias teorijas keltų lygių galimybių gynėjai ar vyrų psichikos sveikatos saugotojai, niekas nepakeis prigimtinės vyrų teisės būti gynėjais, saugotojais.

Ir tam nebūtina eiti į karą. Šiomis dienomis pamatėme, kiek vyriškumo ar net didvyriškumo gali pareikalauti net ir kasdienis darbas.

Savo dviejų vaikų auginti ir ginti Vilniaus greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties Naujosios Vilnios pastotės darbuotojas Dmitrijus Alimovas nebegalės – žuvo gelbėdamas traukinio vagonu-cisterna vaikščiojusį, elektros kabelį nutraukusį ir elektros nupurtytą paauglį.

Du vyrai – du poelgiai: vienas – žmogiško dugno ir gyvuliško smurto, kitas – vyriškumo ir pasiaukojimo. Nes vyriškumas – dar ir gebėjimas priimti tinkamą sprendimą.

Kitas GMP darbuotojas nukentėjo teikdamas pagalbą ant šaligatvio parkritusiam vyrui. Tiesa, vyru pastarąjį sunku pavadinti: prasiblaivęs paleido į darbą kumščius ir kojas – iki sąmonės netekimo sumušė ir suspardė jam pagalbon atskubėjusį greitosios vairuotoją.

Du vyrai – du poelgiai: vienas – žmogiško dugno ir gyvuliško smurto, kitas – vyriškumo ir pasiaukojimo. Nes vyriškumas – dar ir gebėjimas priimti tinkamą sprendimą, atsakyti už savo veiksmus. Ir už žodžius. To, deja, šiandieniame viešajame lauke itin pasigendame.

Toks vyriškas elgesys, kaip Latvijos Seimo nario Ivaro Zarinšo, pas mus neturi atitikmenų. Šio politiko vienas svarbiausių gyvenimo principų – laikytis duoto žodžio.

Viešai pasakęs, kad Rusija su niekuo nekariaus, o karui vis dėlto kilus – jis atsiprašė ir pasitraukė iš Seimo nario pareigų. Mūsų politikai pažadus taip pat lengvai užmiršta, kaip ir dalija.

Jiems priimtiniausia nuostata: pažadėjai – patiešijai, netesėjai – negriešijai...

Sumaištis dėl įkainių

Neramiais laikais bent kiek stabilesnio pagrindo po kojomis ieškantys verslininkai apie patikimą atramą gali tik pasvajoti. Vyriausybė skelbia parengusi pagalbos priemonių verslui paketą, kuriame, kaip pabrėžiama, daugiausia dėmesio skiriama energijos kainų augimo šokui amortizuoti.

Tačiau „Kauno dienos“ kalbinti įmonių vadovai atkreipia dėmesį į dviprasmišką situaciją: nors paramos pakete kalbama apie elektros kainų amortizavimą, būtent elektros ir jos persiuntimo įkainiai kelia bene daugiausia sumaišties.

Iki šiol paramos dar nebuvo. Suprantu, kad galbūt jos ir nebus.

Pašnekovų tvirtinimu, taip yra dėl to, kad, nepaisant kalbų apie elektros rinkos liberalizavimą, bendrovė „Ignitis“ tebelieka absoliuti monopolistė, su kuria nepasiderėsi.

Paaiškinimų nesulaukė

Apie tai kalbėjęs bendrovės „Krekenavos agrofirma“ vadovas Linas Grikšas sakė, kad energetikų elgesys jaukia gamybos planus.

Neseniai bendrovei buvo atsiųstos naujos elektros persiuntimo sąskaitos, kurios bendroje sąskaitų už elektrą sumoje sudaro palyginti nedidelę dalį. Daug elektros sunaudojančiai „Krekenavos agrofirmai“ ta santykinai nedidelė bendros elektros kainos dedamoji per mėnesį pareikalavo papildomų 13 tūkst. eurų išlaidų.

„Kodėl padidinta elektros persiuntimo kaina, nei „Ignis“, nei ESO nesivargino paaiškinti. Paprasčiausiai gauni raštą prieš mėnesį ar kiek anksčiau, kad bus pakelta, ir yra pakeliama. Tokių dovanėlių sulaukia visos gamybos įmonės. Neatmestina, kad netrukus vėl gausime raštus apie padidėjusias persiuntimo kainas. Toliau mokėsime, nes neturime kitos alternatyvos – nėra pasirinkimo galimybės, nepaisant vykdyto vadinamojo elektros rinkos liberalizavimo. Tiesa yra ta, kad Lietuvoje nėra laisvos elektros rinkos, kurioje būtų galima pasirinkti tiekėją“, – apgailestavo L.Grikšas.

Padariniai: bendrovės „Krekenavos agrofirma“ vadovas L.Grikšas apgailestavo, kad energetikų sprendimai neretai jaukia gamybos planus. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Vienašališkai, be derybų

Anot bedrovės „Krekenavos agrofirma“ vadovo, verslui egzistencinių iššūkių laikotarpiu alternatyva elektros rinkoje yra labai svarbi.

„Tačiau su jais dėl kainos nepasiderėsi. Turėtų būti reguliavimo priemonių, eliminuojančių vienašališkų, tik sau palankių sprendimų galimybes. Sprendimai turi būti aiškiai pagrindžiami, o ne atsirandantys plaukiant ant bendros visko branginimo bangos“, – apie verslą neraminančias tendencijas pasakojo bendrovės „Krekenavos agrofirma“ vadovas L.Grikšas.

Jis sakė jau girdėjęs kalbų, kad kitų metų pradžioje verslas vėl sulauks rašto apie elektros energijos persiuntimo paslaugos pabranginimą.

„Tokios kalbos sklando, ir negali jų atmesti, nes apie energijos tiekėjų planus verslininkai neinformuojami. Trumpai tariant, nėra viešos ir skaidrios komunikacijos“, – sakė bendrovės vadovas.

Neturi iliuzijų

Bendrovių „Norfos mažmena“ ir „Rivona“ vadovas D.Dundulis, paklaustas, ar mato požymių, kad Vyriausybės paskelbtas paramos paketas jau būtų įdarbintas, sakė pažadus apie pagalbą priimantis skeptiškai ir tokio požiūrio laikosi remdamasis ilgamete patirtimi.

„Norfos mažmena“ ir „Rivona“ elektros brangimo piko metu per mėnesį vien už elektrą sumokėjo beveik 5 mln. eurų – be PVM ir be elektros skirstymo dedamosios.

„Gal aš ko nors nesuprantu, bet iki šiol paramos dar nebuvo. Suprantu, kad galbūt jos ir nebus. Dėl Vyriausybės pagalbos verslui daug kartų esu sakęs, kad dirbu nuo 1993 m., mūsų dvi įmonės „Norfa“ ir „Rivona“ pagalbą yra gavusios tik vieną kartą – apie 30 tūkst. Niekados daugiau gyvenime nesame gavę, išskyrus tai, kad mokesčių esame sumokėję šimtais milijonų. Visada sakiau verslininkams ir toliau, remdamasis savo patirtimi, sakysiu, kad gelbėtis reikia patiems. Vyriausybė neišgelbės. Mes gelbėjame Vyriausybę, o ne ji mus, nes mes nešame jiems pinigus, o ne jie mums“, – pabrėžė D.Dundulis.

Anekdotinė situacija

Pašnekovas prisipažino nepasitikintis dotacijomis, nes jų skirstymas visada subjektyvus.

„Neseniai per radiją girdėjau, kad Vyriausybė ras pinigų kažkokiai verslui skirtai paramai arba netgi jau rado. Man tai skamba anekdotiškai. Pinigų yra arba nėra. Jei kažkur eini ieškoti pinigų, tai nevaldai situacijos. Jei pas mane ateitų darbuotojas ir paprašytų padidinti atlyginimą, o aš pasakyčiau, kad einu paieškoti pinigų, gal pavyks rasti, tai atrodytų visiškai absurdiškai. Jei verslas suneš pinigų, tai Vyriausybė ras, o jei nesuneš, nors ir labai ieškos, neras nieko“, – ironizavo D.Dundulis.

Pasak jo, ypač sunku bus rasti, jei dėl elektros kainų padaugės bankrotų. „Šnekėsiu tik apie „Norfą“. Rugpjūtį už elektrą sumokėjome 3,393 mln. eurų. Ir kaip tik žiūrėjau: už rugsėjį jau turime 1 mln. 978 tūkst eurų sąskaitą kartu su paskirstymu. Kaina mažėja, tad galima sakyti, kad tendencijos teigiamos. Tačiau taip sakyti galime tik santykinai, nes, palyginti su praėjusiais metais, matome, kad tada už rugpjūtį mokėjome 830 tūkst. eurų“, – sakė D.Dundulis.

Jis pastebėjo, kad pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje mažėjanti elektros kaina neatrodo optimistiškai bendrame ES kontekste. „Spalio 20 d. 1 kWh kaina Lietuvoje – 23 ct, Belgijoje, kuri, kaip žinome, yra didelių kainų šalis, – 12 ct, Vokietijoje ir Prancūzijoje – 14 ct, Olandijoje – 12,5 ct, Švedijoje – 5 ct. Mes labai džiaugiamės, kad kainos Lietuvoje, kaip tikinama, dabar santykinai mažos, bet Vakarų Europoje elektra beveik perpus pigesnė. Ar čia yra rinkos liberalizavimo pasekmė? Mane tikrai siutina, kai išgirstu prekybininkams adresuojamus priekaištus, kad keliamos maisto produktų kainos“, – sakė D.Dundulis ir pabrėžė, kad pagrindinė maisto produktų kainų didėjimo priežastis – gamybos kaštus didinančios elektros kainos.

Nebekreipia dėmesio

Kaip ir „Norfos mažmena“ vadovas, D.Dundulis atkreipė dėmesį į tai, kad iš elektros tiekėjų nesulaukia paaiškinimų, kodėl staiga buvo padidinta elektros paskirstymo dedamoji.

Neaišku: D.Dundulis suabejojo, ar Lietuvoje efektyviai veikia monopolines tendencijas turintis stabdyti Konkurencijos įstatymas. (I. Gelūno/BNS nuotr.)

„Padidinimą tiesiog priimame kaip neišvengiamybę ir į tai nebesigiliname“, – numojo ranka verslininkas.

D.Dundulis suabejojo, ar Lietuvoje efektyviai veikia monopolines tendencijas turintis stabdyti Konkurencijos įstatymas. „Girdėjau tuos pasakojimus apie elektros rinkos liberalizavimą ir, atvirai pasakius, niekaip neatsistebiu. „Ignitis“ turi apie 70 proc. rinkos, ir ši bendrovė yra nereguliuojama įmonė, absoliuti monopolistė. Taip neturėtų būti – juk yra Konkurencijos įstatymas, kuris turėtų neleisti įgauti monopolinių galių“, – pabrėžė D.Dundulis.

Pakeitė dedamąsias

Bendrovės „Ignitis“ atstovas Artūras Katlerius, komentuodamas situaciją dėl elektros energijos paskirstymo tarifų padidėjimo, aiškino, kad viena iš priežasčių – pakeista dedamoji.

Tiesa, kad Lietuvoje nėra laisvos elektros rinkos, kurioje būtų galima pasirinkti tiekėją.

„Komerciniai vartotojai, atsiskaitydami už persiuntimo paslaugas, iš esmės mokėdami už persiuntimo paslaugą, atsiskaito už dviejų tinklų operatorių (t. y. perdavimo tinklo LITGRID ir skirstomojo tinklo ESO) paslaugas. Kadangi nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. buvo pakeista perdavimo sistemos operatoriaus viena iš kainos dedamųjų dalių (t. y. „papildomų paslaugų įsigijimo dedamosios prie perdavimo paslaugos“ kaina), atitinkamai padidėjo ir galutinė persiuntimo paslaugos (t. y. suminė abiejų tinklų operatorių) kaina. Į 2022 m. papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos (iki 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojusių Elektros energetikos įstatymo pakeitimų – sisteminių paslaugų kaina) buvo papildomai įtrauktos AB „Ignitis gamyba“ su papildomo dujų kiekio, reikalingo elektros energetikos sistemos izoliuoto darbo sisteminei paslaugai užtikrinti, įsigijimu susijusios sąnaudos“, – dėstoma redakcijai atsiųstame bendrovės „Ignitis“ paaiškinime.

Monopolistė: nors kalbama apie elektros rinkos liberalizavimą, „Ignitis“ turi apie 70 proc. rinkos ir yra nereguliuojama įmonė. (I. Gelūno / BNS nuotr.)

Planuose – sustiprėjimas

Paprašyta informuoti, kaip yra įdarbintas Vyriausybės paskelbtas pagalbos paketas, Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) atsiuntė paaiškinimą:

„Siekdama pagelbėti šalies verslui išaugus energijos kainoms, Vyriausybė parengė 2,5 mlrd. eurų pagalbos priemonių verslui paketą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama energijos kainų augimo šoko amortizavimui, galimybei atidėti mokesčius, paskoloms išlaikyti likvidumui, taip pat investuoti į atsinaujinančiąją energiją. Už šias tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu suplanuotas pagalbos priemones yra atsakingos kelios valstybės institucijos.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra parengusi priemonę, kuri buvo suderinta su Europos Komisija, – investicinės ir apyvartinės paskolos pagal karo komunikatą, kurioms numatyta 50 mln. eurų. Verslas jau teikia paraiškas, jau gauta paraiškų už 8,8 mln. eurų, paraiškas vertina „Invega“. Tikimasi, kad tai leis verslui sušvelninti susidariusią sudėtingą situaciją dėl pakilusių energijos kainų.

Krizės paveiktų įvairių sektorių įmonės gali kreiptis ir dėl garantijų apyvartinėms ir investicinėms paskoloms ir finansinės nuomos (lizingo) sandoriams. Pagal šią priemonę galima suteikti garantijų už 120 mln. eurų. Šiuo metu jau gauta paraiškų už 4,6 mln. eurų, vyksta paraiškų vertinimas.

Be to, „Invega“ šiuo metu verslui siūlo ir daugiau lengvatinių paskolų ir garantijų paskoloms priemonių. Jomis šiais metais jau pasinaudojo beveik 4 tūkst. šalies įmonių.

Šiuo metu ruošiama subsidijų energijai imlioms įmonėms priemonė, kuriai numatyta apie 30 mln. eurų. Priemonę įgyvendins ministerija kartu su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI). Šiuo metu yra rengiamos priemonės sąlygos, rengiamasi jas derinti su socialiniais partneriais ir kitomis valstybės institucijomis. Planuojama, kad lėšos verslus galėtų pasiekti iki metų pabaigos, bet tai priklausys ir nuo Europos Komisijos sprendimo, ji derina valstybės pagalbos verslui priemones.

Pažadai: Ekonomikos ir inovacijų ministerija vardija žadamos paramos skaičius ir tikina, kad investicinės paramos priemonės duos ilgalaikį rezultatą. (J. Kalinsko/BNS nuotr.)

Be to, Vyriausybė, atsižvelgdama į su sunkumais susiduriančius sektorius, nusprendė pratęsti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą pusmečiui iki 2023 m. II ketvirčio pabaigos maitinimo, kultūros, poilsio ir sporto renginių ir atlikėjų paslaugoms. Apgyvendinimo paslaugoms lengvatinį 9 proc. PVM nuspręsta pratęsti neribotam laikui. Šie siūlymai pateikti svarstyti Seimui.

Be jau egzistuojančių ir netrukus pasileisiančių pagalbos priemonių, svarbu galvoti ir apie tai, kaip sustiprėsime. Todėl ministerija ragina verslą aktyviai naudotis investicinėmis paramos priemonėmis, kurios duos ilgalaikį rezultatą, – iki 2023 m. pabaigos ekonomikai stiprinti yra suplanuota beveik 1 mlrd. eurų. Iš jų žalesnei ekonomikai numatyta 268 mln. eurų. Jau startavo pirmieji kvietimai – pramonės įmonės, dalyvaujančios apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, gali kreiptis dėl finansavimo energijos vartojimo efektyvumą didinančioms gamybos technologijoms diegti, taip pat saulės ir vėjo jėgainėms įsigyti ir įsirengti. Paskelbtų kvietimų vertė – 40 mln. eurų.

Žaliajai ekonomikai skatinti iki 2023 m. pabaigos suplanuota paskelbti dar devynis kvietimus už daugiau kaip 228 mln. eurų. Tai ilgalaikės investicijos, kurios padės įveikti ir pastarųjų mėnesių iššūkius, nes verslas gaus paramą persitvarkyti ir sumažinti savo išlaidas energetikai, mažiau teršti aplinką.“

„Jau 13 dienų girdime pažadus, 13 dienų mums buvo sakoma, kad sulauksime pagalbos ore, kad bus lėktuvų, kad jie bus mums perduoti“, – per „Telegram“ paskelbtame vaizdo pranešime sakė V. Zelenskis.

„Tačiau atsakomybė taip pat tenka tiems, kas Vakaruose nesugeba priimti sprendimo jau 13 dienų, – pridūrė jis. – Tiems, kad neužtikrino Ukrainos padangės saugumo nuo Rusijos žudikų.“

Svarbi arterija

Dardame žvyrkeliu Jieznas–Nibriai. Greitis 20 km/val. Susišnekėti su automobilį vairuojančiu fotografu beveik neįmanoma – baisu pamesti dantis. „Sako, kad reikia greičiau važiuoti, tada taip stipriai nesijaučia kratymo“, – šypteli fotografas. Susižvalgome. Aišku, redakcijoje tikrai nepaglostytų už tokius eksperimentus.

Automobilis pavojingai laksto po išvažinėtą žvyrkelį, kol atrandame kiek tinkamesnių vėžių. Vietiniai pasakoja, kad įprastai kelyje Jieznas–Nibriai dulkės nespėja nusėsti, nes eismas čia gana intensyvus. Pasakojama, LKD matavus kelio apkrovimo intensyvumą, pritrūko trijų pravažiuojančių automobilių, todėl pagal asfaltavimo prioritetus šis žvyrkelis užėmė garbingą trečią vietą.

5777 km – tiek Lietuvoje yra rajoninių kelių su žvyro danga.

Prienų rajono Jiezno seniūnijos Benčiakiemio bendruomenės seniūnaitis Jonas Anužis pasakojo, kad žvyrkelis Jieznas–Nibriai yra vienintelė arterija šio krašto gyventojams susisiekti su seniūnijos centru, esančiu Jiezno miestelyje, rajono centru Prienais ir kitomis gyvenamosiomis vietovėmis.

„Šis žvyrkelis, tebesitęsiantis daugiau nei 10 km, jungia daugybę greta išsidėsčiusių kaimų ir vienkiemių, kuriuose apstu gyventojų ir jų gausėja. Į tėvų sodybas grįžta iš šių vietovių kažkada išvykęs jaunimas, atsinaujina senosios sodybos, kuriasi nauji verslai. Tik šiuo keliu galima privažiuoti prie respublikinės reikšmės paminklo konglomerato uolos „Ožkų pečius“, esančios Žideikonių kaime. Pasigrožėti šia vieta, ypač šiltuoju metų laiku, atvyksta ganėtinai daug lankytojų ne tik iš mūsų šalies, bet ir užsieniečių“, – pasakojo seniūnaitis.

Kad ir kaip nemalonu važiuoti išdaužytu žvyrkeliu, akį maloniai nuteikia apylinkių vaizdai – vis rečiau laukuose matomos pavienės karvės čia ramiai rupšnoja žolę, rodyklės šalikelėje skelbia tolėliau esančių kaimų gausą.

Aplenkė prioritetą

LKD skelbia visos šalies asfaltuotinų žvyrkelių sąrašą. Taip skelbiama ir atrankos metodika, tiesa, atrodo, kad pati direkcija nelabai jos laikosi.

Seniūnaitis J.Anužis ir pokalbyje su „Kauno diena“ dalyvavęs advokatas Antanas Grušelionis baksnoja į sąraše esančius kelius, kurių ruožuose visai ne pagal pačios direkcijos sudarytą tvarką asfaltavimo darbai jau įvyko.

Seniūnaitis J.Anužis (dešinėje) ir advokatas A.Grušelionis baksnoja į sąraše esančius kelius, kurių ruožuose visai ne pagal pačios direkcijos sudarytą tvarką asfaltavimo darbai jau įvyko. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Žvyrkeliai Liepalotas–Ašminta–Pakuonis, Išlaužas–Klebiškis–Igliauka, Jaknikis–Užgirėlis–Darsūniškis, Stakliškės–Butrimonys, Balbieriškis–Jiestrakis–Plutiškės jau išasfaltuoti, nors prioritetiniame sąraše jie yra žemiau žvyrkelio Jieznas–Nibriai.

„Mes turime LKD Transporto infrastruktūros planavimo ir inovacijų departamento direktoriaus Aivaro Vilkelio atsakymą, kurį gavome pernai liepą. Kelių direkcija buvo numačiusi, kad kelio Jieznas–Nibriai asfaltavimo darbai turėjo prasidėti šių metų kovo 15 d. Buvo numatyta išasfaltuoti pusę žvyrkelio – t.y. 5 km“, – istorinius susirašinėjimus kloja A.Grušelionis.

Šiemet kovą taip ir nesulaukę kelio asfaltavimo technikos, bendruomenės vardu vėl buvo kreiptasi į atsakingas institucijas.

Atsakydama LKD nesigynė, kad Prienų rajone buvo numačiusi asfaltuoti 5 km žvyrkelių, tačiau apgailestavo, kad kelio Jieznas–Nibriai projektavimo darbai esą užsitęsė ir dar nebaigti.

Tad kelio Jieznas–Nibriai projektas geriausiu atveju į viešuosius pirkimus papuls tik kitąmet, tad darbai bus pradėti 2023 m. Štai tau ir trečias prioritetinis kelias Prienų rajone.

Nepaiso savivaldos

Vietos savivaldos vaidmuo, atrenkant žvyrkelių asfaltavimo eiliškumą, skelbiama esantis ne antraeilis, tačiau panašu, kad jis tėra deklaratyvus. Realiai į savivaldos rekomendacijas mažai kreipiama dėmesio. Prienų rajoną raizgantys žvyrkeliai, jų asfaltuojami ruožai gana aiškiai atspindi realią situaciją, nes asfalto danga klojama visai ne pagal LKD skelbiamą prioritetinių žvyrkelių sąrašą.

Pasigrožėti šia vieta, ypač šiltuoju metų laiku, atvyksta ganėtinai daug lankytojų ne tik iš mūsų šalies, bet ir užsieniečių.

„Tiesa tokia, kai mes reitingavome kelius, LKD pakeitė jų eiliškumą ir sudėliojo galutinius taškus. Kai kur mes net nesutinkame su jų reitingavimu“, – aiškino Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas.

Pasak mero, dalis kelio, jungiančio Pakuonį su Kaunu, išasfaltuota – apie 3 km Kauno rajone ir panaši atkarpa Prienų rajone. Kelio viduryje liko maždaug 5 km žvyrkelio atkarpa, tačiau nieko nedaroma.

„Čia nematau jokio ūkiškumo. Taip neturėtų būti. Jei jau užsiimame keliu, padarykime jį iki galo“, – kritikos direkcijai pažėrė Prienų rajono meras.

Kaip pavyzdį A.Vaicekauskas minėjo ir tą patį kelią Jieznas–Nibriai. Esą jų pateiktame prioritetų sąraše šis kelias buvo antras pagal svarbą, tačiau pastūmėtas punktu žemyn.

„Buvo planuota praėjusiais metais suprojektuoti tą kelią, o šiais metais asfaltuoti. Mums pasiteiravus, paaiškėjo, kad projektavimo darbai vyksta ir trečią metų ketvirtį planuojama vykdyti darbų pirkimus. Vadinasi šiais metais tas kelias nebus padarytas. Tikėtina, kad darbai bus pradėti tik kitais metais, nes dar yra technologinė pertrauka žiemą, kada kelininkai nedirba“, – gautą LKD raštą minėjo Prienų rajono meras.

10 km žvyrkelio ruožas Jieznas–Nibriai – kantrybės išbandymas juo važiuojantiesiems. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Keisti pasirinkimai

Grįžkime prie LKD skelbiamo prioritetinių žvyrkelių sąrašo. Realybėje direkcijos valdininkai tuos prioritetus stumdo kaip tik nori. Tai įrodo žvyrkelių asfaltavimo darbai tame pačiame Prienų rajone.

„Prioritetų sąraše kelias „Išlaužas–Klebiškis–Igliauka pagal mūsų siūlymą buvo žemiau nei, tarkime Jieznas–Nibriai, tačiau padarytas greičiau. Ne visada atsižvelgiama į savivaldos sprendimus. Čia LKD kelias, jų turtas ir jie sprendžia kada, ką daryti. Tačiau dabar jau tikimės, kad taip nebus, nes ir LKD vadovas žadėjo, kad bus atsižvelgta į savivaldos nuomonę. Buvo minimi asfaltuojami keliai kitose savivaldybėse, kurie veda į mišką, kur nelabai ir gyventojų yra, gal kokie įtakingesni prisiprašė“, – stebėjosi A.Vaicekauskas.

Žvyrkelio virsmą asfaltuotu keliu turėtų lemti ir gyventojų skaičius, ir eismo intensyvumas. Kur daugiau žmonių – ten ir kelio labiau reikia.

„Kelias Stakliškės–Butrimonys buvo pradėtas asfaltuoti, nors pgal mūsų reitingą jo visiškai nebuvo. Į Butrimonis iš Stakliškių galima važiuoti asfaltuotu keliu pro Jiezno ir Punios sankryžą, nors išeina šiek tiek tolėliau. Bet kelias daromas ir nežinau, kokie motyvai čia lemia“, – dėstė meras.

A.Vaicekauskas išskyrė, kad ne vienas kelias sutvarkytas Balbieriškio apylinkėse. Tačiau meras tikina, kad tokius sprendimus priėmė LKD. „Kai kurie sprendimai logiški, su Alytaus savivaldybe jungiantys keliai. Svarstant prioritetus, gyventojų skaičių, svarbą, mūsų savivaldos būtų kitokie sprendimai“, – tvirtino A.Vaicekauskas.

Nerašyta taisyklė, kad per sostinės ministerijų, direkcijų ir kitų įstaigų langus esą geriau matyti, todėl ir sprendimus priimti galima be vietos savivaldos trigrašio. Ką tie provincialai apie kapitalinius kelių remonto darbus išmano?

Direkcijos valdininkai toliau tuščiažodžiauja

LKD, atsakydama į „Kauno dienos“ klausimus, net nesivargino gilintis, ar tai, ką jie rašo, atitinka realybę. „Pagal metodikas buvo reitinguoti visi valstybinės reikšmės keliai su žvyro danga ir sudarytas asfaltuotinų kelių ruožų sąrašas, kurį ketiname įgyvendinti iki 2024 m. Žvyrkelių asfaltavimas vykdomas atsižvelgus į skiriamą lėšų kiekį ir žvyrkelių asfaltavimo sąrašą“, – lengvu rankos judesiu nukopijavo atsakymą nuo pranešimo spaudai.

Tikslindami tam tikruose kelių ruožuose atliktus arba atliekamus darbus, LKD valdininkai jau gavo paplušėti ir iš principo patvirtino, kad pagal prioritetą žemiau esančiuose keliuose asfaltavimo darbai vyko.

Rajoninio kelio Rokeliai–Vainatrakis–Pakuonis ruože nuo 1,989 iki 5,045 km ir ruože nuo 11 iki 13,621 km darbai įgyvendinti 2019, 2020 m. Likęs neasfaltuotas 6 km gabalas kelio viduryje. Kelyje Balbieriškis–Jiestrakis–Plutiškės darbai bus baigti šiemet rugpjūtį, tačiau dar bus likę 3 km žvyrkelio.

Panašiai ir keliuose Išlaužas–Klebiškis–Igliauka, Jakniškės–Užgirėlis–Darsūniškis asfaltuota gabalais, bet dar likę žvyrkelio. Bene didžiausios pajėgos buvo mestos kelio Stakliškės–Butrimonys trims ruožams asfaltuoti. Čia tas kelias, apie kurį Prienų rajono meras kalbėjo kaip apie mažiausiai reikalingą. Tačiau likęs 5 km žvyrkelio ruožas dar kažkiek laiko primins dulkėtą praeitį.

Visi šie LKD išvardyti keliai prioritetų sąraše eina po kelio Jieznas–Nibriai, kurį minime kaip nesėkmių pavyzdį.

„Žvyrkelių asfaltavimas priklauso nuo skiriamų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Po šiais metais perskirstytų lėšų žvyrkeliams, objekto įgyvendinimas nukeltas“, – taip LKD paaiškino prioritetinio žvyrkelio ignoravimą.

Taip pat informavo, kad LKD šių metų trečią ir ketvirtą ketvirčius planuoja pradėti skelbti viešųjų pirkimų konkursus kapitalinio remonto darbams, kurie būtų atliekami 2022 m. pagal šiuo metu turimus ir jau parengtus vykdomos žvyrkelių asfaltavimo programos projektus. Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3311 Jieznas–Nibriai ruožo nuo 0 iki 5 km rangos darbų konkursą planuojama skelbti kitais metais, o numatyta vykdyti 2023 m.

Štai ir prioritetai.

Lietuvoje yra 5 777 km rajoninių kelių su žvyro danga.

Toliau apžvelgiami penki dalykai, kuriuos Talibanas pažadėjo, ir ankstesnė talibų pozicija dėl šių sričių.

Moterys turės teises, bet...

Talibanas yra „įsipareigojęs“ dėl moterų teisių; moterys galės dirbti bei mokytis, antradienį pareiškė judėjimo atstovas Zabihullah Mujahidas (Zabihula Mudžahidas).

Tačiau kaskart paminėdamas moteris jis pabrėždavo, kad jų teises apibrėš islamo teisė.

Ją visuomet interpretuodavo ultrakonservatyvi Talibano vadovybė.

Kai praėjusį kartą buvo valdžioje, Talibanas brutaliai varžė moterų teises. Mergaitėms buvo uždrausta lankyti mokyklas; moterims iš esmės buvo draudžiama dalyvauti viešajame gyvenime, o iš namų jos galėdavo išeiti tik su visą kūną, įskaitant veidą, dengiančia burka ir lydimos artimo giminaičio vyro.

Taisyklių pažeidimais apkaltintoms moterims būdavo skiriamos griežtos bausmės, įskaitant mirties bausmę užmėtant akmenimis už svetimavimą.

Net po Talibano nuvertimo per JAV vadovautą invaziją 2001 metais moterims galiojo panašūs suvaržymai Talibano kontroliuojamose teritorijose. Kovotojai du dešimtmečius grasindavo aktyvistėms, žurnalistėms, parlamentarėms ir net pedagogėms bei jas puldinėdavo.

Amnestija visiems?

Talibanas tvirtina, kad atleido visiems, kas su juo kovojo, įskaitant vyriausybės pareigūnus, policiją ir ginkluotąsias pajėgas.

Tačiau daug kas tai vertina skeptiškai dėl ankstesnių tokių pareiškimų apie amnestijas, o dešimtys tūkstančių afganistaniečių po Talibano pergalės baimindamiesi keršto desperatiškai bando išvykti iš šalies.

Valdant pirmajam Talibano režimui, jo kovotojai žudydavo politinius oponentus, rengdavo civilių gyventojų, įskaitant religines mažumas, žudynes.

Pastaraisiais mėnesiais Talibanas kaltinamas pasidavusių karių ir civilių žudymu. Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisarė sakė, jog buvo pranešimų apie galimus karo nusikaltimus.

Ambasadų, užsienio organizacijų saugumas

Talibanas iškart ėmėsi raminti užsienio vyriausybes ir organizacijas, kad jų ambasados, biurai ir darbuotojai yra saugūs, o vienas rusų diplomatas sakė, kad situacija jau yra geresnė nei valdant ankstesnei administracijai.

Tačiau anksčiau Talibanas pasirodydavo prastai, kalbant apie užsienio darbuotojų ir misijų apsaugą.

1996 metais talibai įžengė į vieną Jungtinių Tautų kompleksą, kur buvo suteiktas prieglobstis buvusiam prezidentui Najibullah (Nadžibulai), ištempė jį lauk, nužudė, o jo kūną pakabino ant stulpo.

Po dvejų metų, užėmę šiaurinį Mazari Šarifo miestą, talibai įsiveržė į Irano konsulatą, kur nužudė devynis diplomatus ir žurnalistą.

Afganistano teritorijos nenaudojimas prieš kitas šalis

Tarp svarbių pernai pasirašyto JAV ir Talibano susitarimo dėl amerikiečių pajėgų išvedimo klausimų buvo sąlyga, kad Talibanas neleis iš Afganistano veikti kovotojų grupuotėms.

JAV vadovaujamos pajėgos pirmąjį Talibano režimą nuvertė todėl, kad jis po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų neišsižadėjo Osamos bin Ladeno ir tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“.

Talibanas pabrėžia, kad laikysis šio sutartyje numatyto įsipareigojimo, ir po valdžios perėmimo pakartojo, kad grėsmės kitoms šalims nebus.

Tačiau birželį paskelbtoje JT Saugumo Tarybos ataskaitoje sakoma, kad Talibanas ir „al Qaeda“ iki šiol palaiko glaudžius ryšius.

Jokių narkotikų

Talibanas yra pažadėjęs padaryti galą narkotikų industrijai Afganistane, kuris yra tarp pagrindinių narkotikų, įskaitant heroiną, gamybos ir kontrabandos regionų pasaulyje.

Tai gali būti sunku pasiekti, ypač jei naujoji vyriausybė negalės naudotis tokiais finansiniais ištekliais ir užsienio pagalba, kokie du dešimtmečius palaikė trapią Afganistano ekonomiką.

Ir nors talibai teigia priešingai, JT stebėtojai sako, kad nelegali narkotikų industrija yra tarp didžiausių Talibano pajamų šaltinių. Pernai paskelbti skaičiai rodo, kad iš šios veiklos Talibanas gauna šimtus milijonų eurų.