Tačiau Linas Kukuraitis pabrėžia, kad klausimas nėra vienareikšmiškas ir 13-oji pensija viena ar kita forma galėtų atsirasti Lietuvos pensijų sistemoje.

„Šiuo atveju, taip, kaip atsirado Seime, galima būtų nuspėti, kad tai yra rinkiminis siūlymas ir matosi, kad ta partija, kuri siūlė, būtent Lietuvos lenkų rinkimų akcija, jiems ta korta jiems nepaėjo, nepavyko pritraukti daug daugiau balsuotojų“, – LRT radijui antradienį sakė L. Kukuraitis.

Linas Kukuraitis/Vilmanto Raupelio nuotr.

„Tačiau tai nėra toks paprastas klausimas, kaip šiuo metu yra diskutuojama. Keliolika Europos valstybių turi 13-ąją pensiją, arba kažkaip kitaip vadina tai savo pensijų sistemoje“, – pridūrė jis.

Tačiau ministras pabrėžė, kad 13-oji pensija turėtų būti sukonstruota išmintingiau, nei siūloma Seime.

„Jeigu ir galėtų atsirasti tokia pensija, ji turėtų būti paremta tiek tvariais finansais, tiek socialiai teisinga“, – sakė L. Kukuraitis.

„Turiu galvoje, kad jei galvojame, jog iš „Sodros“ rezervo galime paimti ir visiems išdalinti vienodą pensiją, tai nebūtų teisinga, nes į „Sodros“ biudžetą žmonės skirtingai sudeda pinigus. Dėl to iš „Sodro“ biudžeto turėtų būti skirstoma pagal tai, kiek žmogus į „Sodrą“ įdėjo“, – tvirtino ministras.

Jeigu ir galėtų atsirasti tokia pensija, ji turėtų būti paremta tiek tvariais finansais, tiek socialiai teisinga.

Įstatymo dėl 13-tos pensijos pataisas inicijavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija, kuri daugiamandatėje apygardoje neperžengė 5 proc. ribos ir į Seimą nepateko.

Siūlymą netvariu vadino prezidentas Gitanas Nausėda, tuo metu finansų ministras Vilius Šapoka tvirtino, kad siekiant suvaldyti skolos augimą, šalis turėtų vengti papildomų finansinių įsipareigojimų prisiėmimo.

Premjeras Saulius Skvernelis ministrui praėjusią savaitę atkirto, kad dėl 13-osios pensijos sprendimą priims Vyriausybė ir pabrėžė, jog šios idėjos nėra atsisakoma.

Skaičiuojama, kad 13-tai pensijai reikės apie 120-180 mln. eurų, ją gautų apie 600 tūkst. žmonių. 

Opozicija kaltino pataisų iniciatorius, kad taip jie nori įsiteikti rinkėjams.

Nuo kitų metų pensijos bus indeksuojamos, kaip ir kasmet, tačiau Seime svarstoma, kaip pakeisti dabartinę pensijų indeksavimo formulę, kad jos ateityje didėtų, o ne išliktų tokio pačio dydžio arba mažėtų. Valdantieji siūlo formulėje nustatyti didesnę manevro laisvę. 

„Laukiam, jaudinamės, nekantraujam. Šiandien ateis šimtas mūsų patreonų (patreon – platforma, kurioje žmonės gali pasirinkta suma paremti savo mėgstamus kūrėjus, red.past.), tapkite jais, jei ateityje norėsite tokių išskirtinių renginių. O dabar einame ruoštis“, – pirmaisiais įspūdžiais prieš prasidedant filmavimui dalinosi M.Stonkus, kuris, susirinkus žiūrovams, kartu su kolegomis neskubėjo lipti ant scenos, bet su kiekvienu asmeniškai sveikinosi prie durų, kvietė daugiau pabendrauti asmeniškai, nusifotografuoti.

Nors užėmę savo vietas prieš kameras vyrai neslėpė, kad nerimauja, kaip viskas pavyks, greitai jaudulį pakeitė net beveik tris valandas trukęs juokas. Žiūrovai turėjo galimybę užduoti klausimus iš savo vietos, o diskusijai tarp salės ir vedėjų įsibėgėjus, M. Katleris pakvietė visus pasilikti ir po filmavimo: „Iki kelintos valandos mes dar galim čia būti? Kai baigsim, liekam visi kartu dar pasėdėti“. Iki vėlaus vakaro trukusio pokalbio kulminacija tapo M. Stonkaus pažadas – jei Lietuvos atstovas „The Roop“ šiais metais laimės „Euroviziją“, jis sušoks jų šokį, su kojine prisidengęs vos vieną vietą.

Po renginio R. Mackevičius teigė, kad šis kartas buvo planuotas tik kaip pabandymas, bet viskas pavyko taip gerai, kad pats nekantrauja, kada galės su gerbėjais susitikti ir kituose miestuose, pradedant Londonu, kur keliaus jau balandžio mėnesį, tęsiant Kaunu ir Klaipėda bei neatmetant galimybės suorganizuoti turą ir po kitus miestus. „Labai geras jausmas suprasti, kad su savo mintimis ir požiūriu esi toks ne vienas. Mūsų yra daug, kurie gyvena panašiai“, – pasakojo Rolandas. „Kažkas klausė, ar mums apsimoka visa tai daryti. Mes darome ne dėl to, kad apsimokėtų, o dėl to, kad mums smagu. Ir darysime tol, kol ir jums bus smagu“, – geromis emocijomis po pirmojo renginio dalijosi vedėjai.

„Per pastaruosius porą metų priaugau nemažai kilogramų, todėl noriu nustoti valgyti greitą maistą bei atsisakyti saldumynų. Tačiau ne kilogramų metimas čia yra svarbiausias. Pirmiausia noriu savo gyvenimą pakreipti sveikesne vaga ir patikti sau“, – savo gyvenimo planais dalinasi atlikėja Liepa

Savo „Instagram“ paskyroje atlikėja gerbėjams davė pažadą ir apie jo įvykdymą turi griežtą bei konkrečią nuomonę. „Nors savo socialinio tinklo paskyroje daviau pažadą, jog iki gegužės mėnesio numesiu 10 kilogramų, tačiau džiaugsiuosi, jei numesiu 5 ar tik 3, svarbiausia man yra mano savijauta, o ne skaičiai svarstyklėse. Viso pažado esmė – sveikesnis gyvenimo būdas, kai pradėsiu sveikai maitintis, sportuoti, tai ir tie kilogramai nukris. Jokių dietų nesilaikau, valgau tiesiog sveiką ir subalansuotą maistą. O šį tikslą aš tikrai ištesėsiu. Kam žadėti, jeigu galvoji, kad jo neištesėsi“, – laidoje „Atsakyk“ pasakoja Liepa.

Metai dainininkei prasidėjo ne tik su pažadais sau, bet ir pažadais gerbėjams. Atvykusi į LNK laidą „Atsakyk“ Liepa dar laidos pradžioje teigė atsakysianti į visus užduotus balso klausimus, o jų jis buvo paruošęs išties daug. Asmeniškų, dar niekam negirdėtų ir itin kompromituojančių. Tačiau ar Liepa tikrai buvo tokia atvira, kaip, kad žadėjo būti?

Jos kolekcijoje daugybė pramogų pasaulio atstovų – šio trečiadienio vakarą 20 val. LNK laidos „Šiandien. Po metų“ studijoje išvysite kone visą pluoštą nuotraukų su aktoriumi Džiugu Siaurusaičiu, dainininku Justinu Jaručiu, laidų vedėja Indre Stonkuviene ir kitais žymiais žmonėmis.

Drąsi mergina atvirauja, jog su Lietuvos žvaigždėmis nusifotografuoti nėra labai sunku, tad dabar jos iššūkis – asmenukė su pasaulinio lygio žvaigžde. Lietuva merginai pasirodė per ankšta, tad ji nusprendė sudalyvauti laidoje „Šiandien. Po metų“ ir viešai pažadėti, jog per metus laiko ji pasidarys asmenukę su dainininke Beyonce! Beje, entuziastinga mergina sako, jog tai bus tik pradžia, sustoti ties Beyonce ji net neketina.

Paklausta, kaip ketina įgyvendinti šį pažadą, atkakli mergina stebina toliau, sako, jog jeigu reikės, ji ketina susisiekti net ir su dainininkės prodiuseriais. Dainininkė Beyonce yra Jūros moters idealas, ji žavisi jos asmenybe, energija bei charizma. Išlydėdama Jūrą iš studijos, laidos vedėja Agnė Jagelavičiūtė kalbėjo: „Jūros pažado aš netgi šiek tiek pavydžiu. Jis tiek daug nuotykių žadantis!“

Jūra ir Donatas Montvydas. LNK arch. nuotr.

Tam, kad įgyvendintų savo neįtikėtiną pažadą, jauna mergina turėjo viską gerai apsvarstyti ir gerokai pasistengti. Dainininkės Beyonce koncertas vyko Prancūzijoje, o kad pavyktų įgyvendinti pažadą, bilietus teko pirkti kuo arčiau scenos.

Po metų į LNK studiją atvykusi mergina prisipažino, kad viskas pavyko ne visiškai taip, kaip ji tikėjosi. Tačiau tai, ką Jūra parodė studijos ekrane, sukėlė pavydą net pačiai A. Jagelavičiūtei. Atsidėkodama laidos vedėja suruošė staigmeną ir pačiai merginai: į studiją Agnė pakvietė vieną žaviausių Lietuvos dainininkų, kuris žvaigždžių medžiotojai padovanojo ne tik asmenukę, bet ir savo naujos dainos premjerą.

Kita laidos „Šiandien. Po metų“ dalyvė Irena prieš kelis metus išgirdo skausmingą gydytojų diagnozę – jos trejų metų mergaitė Viktorija serga onkologine liga. Ši žinia pakirto mamą, Irena paniro į liūdesį ir kaltinimus sau. Ir vieną dieną gydytojams besilankant jų palatoje, Irena išgirdo dukros žodžius: „Aš tai gerai gyvenu, tik mama verkia ir verkia“, – šie mažametės žodžiai mamai buvo lyg spyris, kuris privertė susiimti. Tuomet Irena suprato, jog liūdėti gana, Viktorijai reikia stiprios mamos, kuri padėtų įveikti ligą. Į visą niūrią ligoninės techniką ir procedūras jos pradėjo žiūrėti kitaip: gąsdinantiems ligoninės aparatams sugalvojo žaismingus pavadinimus, išpuošė palatą, o artimi draugai internete sukūrė grupę, kurios nariai labai palaikė mamą Ireną. Šiuo metu Viktorijos liga sustabdyta. O mama su dukra į laidą atvyko turėdamos pažadą tiems geriems žmonėms, kurie nuolat palaiko ir teikia visokeriopą pagalbą. LNK studijoje jos pažadėjo per metus laiko joms padėjusiems žmonėms.

Viktorija su mama Irena. LNK arch.nuotr.

Per tuos metus Viktorija sugalvojo labai jaukią ir nuoširdžią padėką, kurią kiekvienam žmogui kuria pati. Irena sako, jog atrodo, kad šio pažado išsipildymui pabaigos nebus, nes gerų žmonių, kurie visais būdais padeda šeimai, kone kasdien daugėja! Liga pakeitė ir mamos požiūrį į žmones, ir į patį gyvenimą. Dabar ji džiaugiasi: „Didžiausia mano svajonė, kad visiems pavyktų kaip ir mums įveikti ligą. Svajoju, kad kiekviena mama po mėnesio raudų susiimtų į rankas ir ligai beliks trauktis“, – laidoje graudinosi Irena.

Knygų apie JAV prezidentus Baracką Obamą (Baraką Obamą) ir Frankliną Rooseveltą (Frankliną Rusveltą) autorius dabar rašo Jimmy Carterio (Džimio Karterio) biografiją.

Leidykla „Simon & Schuster“ antradienį pranešė, kad Jonathanas Alteris (Džonatanas Alteris) dirba „intensyviai bendradarbiaudamas“ su buvusiu prezidentu ir jį pažįstančiais žmonėmis.

J.Carterio biografija turėtų pasirodyti 2018 metais, kol kas jos pavadinimas nežinomas.

„Simon & Schuster“ visai neseniai išleido J.Carterio memuarus „Pilnas gyvenimas“ (A Full Life).

Praėjusią savaitę 90 metų J.Carteris pranešė, kad gydosi nuo vėžio, kuris išplito jam į smegenis.

J.Alteris anksčiau yra parašęs knygą „The Defining Moment“, pasakojančią apie F.Roosevelto pirmąjį 100 darbo dienų, ir „Pažadą“ (The Promise), kuriame apžvelgiami pirmieji B.Obamos prezidentavimo metai.

Australijos premjeras Tony Abbottas (Tonis Abotas), ką tik pažadėjęs skirti karių kovai su „Islamo valstybe“ (IS), pirmadienį perkėlė savo biurą į palapinę atokiai įsikūrusioje aborigenų bendruomenėje, taip tesėdamas pažadą, kurį davė atėjęs į valdžią.

T.Abbottas pažadėjo kiekvienais metais po savaitę praleisti atokioje aborigenų vietovėje, kai prieš 12 mėnesių davė premjero priesaiką. Jis siekia būti „aborigenų reikalų premjeru“.

Savo pažadą jis tesėjo vyriausybės centrą perkeldamas į palapinių kompleksą prie Nalunbajaus šiauriniame Australijos pakraštyje, beveik 1 tūkst. km į rytus nuo Darvino.

Nors vietovė labai atoki, T.Abbottas sakė, kad palaikys glaudžius kontaktus su Kanbera ir tuo tikslu turės prieigą prie saugių linijų.

„Aišku, jei bus dramatiškų naujų įvykių, aš, jei reikia, galiu persikelti“, – sakė jis, dalydamas interviu radijui ir televizijai, kitą dieną po to, kai pažadėjo 600 karių tarptautinėms pajėgoms, kovosiančioms su „Islamo valstybe“ Irake ir Sirijoje.

Sprendimas prisidėti prie kampanijos prieš IS buvo priimtas kelios dienos po to, kai Kanbera, didėjant susirūpinimui dėl australų džihadistų, grįžtančių iš kovų Artimuosiuose Rytuose, terorizmo pavojaus laipsnį padidino iki „aukšto“.

Australijoje, kurioje gyvena 23 mln. gyventojų, aborigenų yra maždaug 500 tūkst. ir jų padėtis yra blogiausia iš visų australų: jų didžiausias sergamumas, didžiausias kalėti nuteistų žmonių santykinis skaičius, didžiausios socialinės problemos, mažesni pasiekimai įgyjant išsilavinimą ir įsidarbinant, mažesnė vidutinė gyvenimo trukmė.

Manoma, kad prieš du šimtmečius, kai pradėjo atvykti britų kolonistai, aborigenų buvo maždaug milijonas.

Australų parlamentarai pernai oficialiai pripažino aborigenus pirmaisiais šalies gyventojais – praėjus penkeriems metams po istorinio atsiprašymo, pareikšto aborigenams už praeities skriaudas.

Dabar planuojama surengti referendumą dėl aborigenų ir jų teisių pripažinimo konstitucijoje.

Premjeras socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius sako sulaukęs iš Broniaus Bradausko pažado, jog ateityje šis vengs skandalingų pareiškimų.

Tokią poziciją premjeras išsakė, kai partijos Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Etikos ir procedūrų komisija dėl B.Bradausko pasisakymų apie žydų gelbėtojus apsiribojo svarstymu.

"Šitas klausimas taip pat buvo svarstomas, ir jis pats pasakė, kad padarė klaidą, nors, kiek girdėjau, komisijoje buvo labai didelės diskusijos ir gal nereikalingos. Jis tą pripažino, kai emocijos nusiramino, sumažėjo, ir pasakė, kad tokių daugiau pareiškimų tikrai nebus", - po partijos prezidiumo posėdžio ketvirtadienio vakarą žurnalistams sakė premjeras.

LSDP Etikos ir procedūrų komisija 7 balsais priėmė sprendimą dėl B.Bradausko pasisakymų apsiriboti svarstymu, 3 buvo už tai, kad jam būtų pareikštas įspėjimas.

Komisijos pirmininkas Kęstutis Virbickas sakė, kad toks sprendimas priimtas, nes B.Bradauskas minėtus žodžius pasakęs pasikarščiavęs ir neapgalvojęs, o norėjęs pareikšti bendrą Seimo Biudžeto ir finansų komiteto poziciją, jog nėra lėšų plėsti valstybinių pensijų gavėjų sąrašą.

Klausiamas, kodėl Etikos komisija priėmė paties B.Bradausko pasiūlymą dėl jo pasisakymų apsiriboti svarstymu ir ar partijoje tai įprasta praktika, jog galimai etiką pažeidęs asmuo nurodinėja, kokį sprendimą jo atžvilgiu priimti, K.Virbickas aiškino, jog komisija teiravosi parlamentaro požiūrio.

"Paklaustas, kaip jis galvoja, kaip mes jį turėtumėm vertinti, jis pasakė, kad tas svarstymas komisijoj kaip tokiam patyrusiam politikui yra gana stipri nuobauda", - sakė K.Virbickas.

Svarstant klausimą už durų buvo girdėti, kaip B.Bradauskas komisijai siūlo apsiriboti svarstymu ir "daugiau klausimo neeskaluoti".

B.Bradauskas žurnalistams tvirtino komisijos nariams nenurodinėjęs, kokį sprendimą priimti.

"Aš buvau išėjęs, be manęs priėmė sprendimą Etikos ir procedūrų komisija, aš nedalyvavau", - sakė B.Bradauskas.

Į komisiją su prašymu įvertinti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko B.Bradausko žodžius kreipėsi Socialdemokratų partijos lyderis premjeras A.Butkevičius.

A.Butkevičius tuomet sakė "labai neigiamai" vertinantis partijos bendražygio Seimo nario B.Bradausko pareiškimą, kad žydus Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjusiems lietuviams valstybines pensijas turėtų mokėti ne Lietuva, o Izraelis, nuo B.Bradausko pozicijos dėl žydų gelbėtojų atsiribojo ir partija.

Vyriausybė šį mėnesį pritarė, kad Antrojo pasaulinio karo metais žydus gelbėję piliečiai gautų laisvės kovų dalyvių statusą ir valstybines pensijas.

Iš pradžių Ministrų kabinetas taip pat buvo pasiūlęs Seimui kol kas nepriimti šio įstatymo dėl lėšų trūkumo, bet tokia Vyriausybės pozicija sulaukė pasmerkimo viešojoje erdvėje. Kritikai atkreipė dėmesį, kad valdžia rado lėšų kitąmet pakelti politikų ir valstybės tarnautojų algas, bet nesutinka paremti žmonių, kurie gynė lietuvių tautos garbę karo metais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, holokausto aukų gelbėtojų valstybinėms pensijoms mokėti kasmet papildomai reikės po 860 tūkst. litų. Vienkartinėms kompensacijoms žuvusiųjų šeimoms išmokėti reikės 1 mln. litų.

Per Antrąjį pasaulinį karą naciai, neretai talkinami lietuvių kolaborantų, išžudė apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Karo metais buvo išgelbėti apie 8 tūkst. Lietuvos žydų, dar maždaug tiek pat liko gyvi, nes spėjo pasitraukti į Sovietų Sąjungos gilumą.

Izraelyje įsikūręs Holokausto studijų centras "Yad Vashem" už žydų gelbėjimą pasaulio teisuoliais yra pripažinęs 865 lietuvius, sąrašas yra nuolat pildomas.

Rusijos premjeras pažadėjo paraginti šalies pareigūnus sparčiau svarstyti Lietuvos pasiūlymus koncernui "Gazprom" dėl mažesnės dujų kainos, sako Lietuvos Vyriausybės vadovas.

"Tikrai toliau dirbti turi ekspertai šiuo klausimu, kaip jis (D.Medvedevas - BNS) išsireiškė, yra pilnai susipažinęs ir su mūsų pateiktais pasiūlymais. Bet manoma, kad ministrų lygyje šis klausimas turėtų būti toliau svarstomas ir jisai netgi, aš paprašiau, kad gal būtų galima greičiau prieiti prie tam tikrų sprendimų, buvo pasakyta, kad tikrai dar šiandien jis paragins atsakingus pareigūnus Rusijoje, kad šis klausimo svarstymas sustiprėtų", - žurnalistams trečiadienį sakė Algirdas Butkevičius.

Rusijos vyriausybės spaudos tarnyba pranešė, kad D.Medvedevas A.Butkevičiui trečiadienį telefonu išsakė priekaištų dėl dujų sektoriaus pertvarkos. Rusijos premjeras taip pat pareiškė, kad Lietuvos pasirinkti Europos Sąjungos (ES) Trečiojo energetikos paketo įgyvendinimo metodai pažeidžia Rusijos investuotojų interesus bei prieštarauja dvišaliams tarpvyriausybiniams susitarimams.

Tokia pozicija kertasi su anksčiau A.Butkevičiaus išsakytais teiginiais, jog balandžio mėnesį Sankt Peterburge iš D.Medvedevo jis išgirdęs, kad "Gazprom" susitaikė su Lietuvos įgyvendinamu ES trečiuoju energetikos paketu ir jokių reikalavimų nekels.

Įgyvendinant paketą, magistraliniai dujotiekiai atiteko nuo "Lietuvos dujų" atskirtai naujai įmonei "Amber Grid", o iki kitų metų lapkričio turi būti atskirta ir pastarosios akcininkų nuosavybė - tikėtina, kad "Gazprom" ir "Vokietijos "E.ON Ruhrgas" parduos jų valdomas akcijas.

Šiuo metu E.ON valdo po 38,9 proc. "Lietuvos dujų" ir "Amber Grid" akcijų, "Gazprom" - po 37,1 proc., po 17,7 proc. priklauso Lietuvos energetikos ministerijai.