Tai ketvirtas didysis artėjančio XXIX Pažaislio muzikos festivalio koncertas. Pažaislio vienuolyno kieme publika įpratusi girdėti operos žanro koncertus, tad šis džiazo vakaras neabejotinai įneš naujos muzikinės patirties.

„Pažaislio vienuolyno kiemas yra lankomiausia ir labiausiai festivalio gerbėjų pamėgta erdvė, todėl čia organizuojame vis daugiau koncertų, neapsiribodami tik pradedamuoju ir baigiamuoju. Šią vasarą vienuolyno kieme pristatysime 3 koncertus, kurių programose vyrauja operos kūriniai bei simfoninė muzika, tad  N. Zuraitis kartu su Kauno bigbendu ir V. Grubliausku paruošta džiazo programa į bendrą festivalio panoramą įneš įdomią muzikinę intrigą, kurios mes taip pat nekantriai laukiame“, –  apie koncertinių programų plėtrą ir artėjantį renginį sakė Pažaislio muzikos festivalio direktorė Giedrė Mikaitienė.

Charizmatiškoji N. Zuraitis yra talentinga pianistė, tris solinius albumus išleidusi kompozitorė, pasaulinio garso grupės „Birdland Big Band“ vokalistė. Naujausias jos modernaus džiazo albumas „Hive Mind“, išleistas 2018 metais, laimėjo geriausio džiazo albumo tarptautinį apdovanojimą, o už jame esančią, drauge su vyru muzikantu Danu Pugachu sukurtą, savą garsiosios Dolly Parton dainos „Jolene“ versiją atlikėja buvo nominuota prestižiniuose „Grammy“ apdovanojimuose. N. Zuraitis yra daugybės džiazo konkursų laureatė, per savo muzikinę karjerą bendradarbiavusi su tokiais muzikantais kaip Cyrille Aimee, Thana Alexa, Dave‘as Strykeris, Tomas Chapinas, Omaras Hakimas, Melanie Safka, Helen Sung ir kt.

N. Zuraitis kartu su Kauno bigbendu ir V. Grubliausku paruošta džiazo programa į bendrą festivalio panoramą įneš įdomią muzikinę intrigą. Atlikėjų archyvo nuotr.

JAV gimusi N. Zuraitis lietuviška kilme šiandien gali didžiuotis dėl savo senelio Danieliaus Zuraičio, kuris su tėvais, Juozapu ir Ona, į JAV emigravo 1909 metais. Atlikėjai užaugus paaiškėjo tikroji jos prosenelių gimtinės palikimo priežastis – Danieliaus mama buvo Lietuvos žydė, todėl bėgdami nuo žydų persekiojimo Zuraičiai įsikūrė JAV. N. Zuraitis iki šiol palaiko ryšį su Lietuvos konsulatu Niujorke, dalyvauja įvairiuose jų ir JAV lietuvių organizuojamuose renginiuose.

Kauno bigbendas. Atlikėjų archyvo nuotr.

Drauge su N. Zuraitis koncertuosiantis Kauno bigbendas skaičiuoja ketvirtą savo veiklos dešimtmetį. Su kolektyvu bendradarbiauja geriausi Lietuvos džiazo instrumentalistai ir vokalistai bei svečiai iš užsienio ša-lių. Kauno bigbendas yra aktyvus Lietuvos muzikinio gyvenimo ir džiazo festivalių, originalių programų dalyvis, yra apkeliavęs daugumą Europos šalių. Propaguojantis platų muzikos stilių diapazoną – nuo džiazo klasikos iki šiuolaikinių džiazo kompozicijų – kiekvieną kartą ieško netikėtų jungčių, susiliejimo muzikoje su džiazo meistrais. Klausytojams tapo įsimintinos programos su smuiko virtuoze ir kompozitore Line Kruse (Danija), pianistu Peteriu Beetsu (Nyderlandai), dainininke Claire Martin (Jungtinė Karalystė), kylančia suomių žvaigžde Maja Mannila, teatrališka dainininke bei kompozicijų autore Hilde Louise Asbjørnsen (Norvegija), intelektualiuoju prancūzų džiazo dainininku Davidu Linxu ir pan.

Prie N. Zuraitis ir Kauno bigbendo prisijungs trimitininkas bei vokalistas Vytautas Grubliauskas, kurį su menininke sieja ilgametė bičiulystė. Lietuviškuoju Armstrongu vadinamas muzikas ketina žaismingai įsilieti į koncerto programą, sustiprindamas ir įkaitindamas atmosferą jam būdingais intonacijų vingiais ir ekspresyviomis viršūnėmis.

Didžiausiuose festivalio koncertuose dvi operos – birželio 2 d. P. Mascagni „Kaimo garbė“ ir rugpjūčio 27 d. K. Szymanowskio „Karalius Rogeris“. Festivalio atidarymo vakaras skirtas italų kompozitoriaus sukurtai vienai pirmųjų ir ryškiausių verizmo srovės operų. Baigiamajame koncerte į mistišką viduramžiškosios Sicilijos pasaulį nukels didžiule dramatine jėga ir turtingu orkestriniu bei vokaliniu koloritu prisotintas lenkų kompozitoriaus kūrinys.

Opera „Kaimo garbė“ – žinomiausias ir sėkmingiausias Pietro Mascagni kūrinys. Dėl teisės operą pastatyti pirmiems kovojo tiek Europos, tiek ir Amerikos teatrai. Dar autoriui esant gyvam ši opera vien Italijoje, nuo jos pastatymo pradžios 1890 m., buvo atlikta 14 000 kartų. Šiais laikais pasaulinėse operos scenose kūrinys atliekamas daugiau kaip 700 kartų per metus.

Viktorija Miškūnaitė./ Organizatorių nuotr. 

Operos libreto pagrindas – to meto vieno ryškiausių verizmo literatūros autorių Giovannio Vergoso tuo pačiu pavadinimu sukurta novelė. Sulaukusi milžiniško populiarumo ir pripažinimo opera „Kaimo garbė“ tapo verizmo muzikos srovės pradininke, šios srovės manifestu, į pirmą planą iškeliančiu kasdienę buitį, psichologinius herojų išgyvenimus bei tamsiąsias žemiausių visuomenės sluoksnių gyvenimo puses. „Kaimo garbės“ muzika prisotinta lanksčia, aistringa kantilena, artima tautinei italų muzikai. Operoje pasakojama tragiška meilės istorija, įvykusi tyliame XIX a. Sicilijos kaimelyje.

Rugpjūčio paskutinį sekmadienį festivalį baigs visiškai kitokia sicilietiška istorija. Trijų veiksmų Karolio Szymanowskio opera „Karalius Rogeris“ pastatyta pagal paties kompozitoriaus kartu su dramaturgu Jarosławu Iwaszkiewicziumi sukurtą libretą. Operos pasaulinė premjera įvyko 1926 m. Viduramžių Sicilija, tapusi veiksmo vieta, sujungia asketišką ankstyvosios krikščionybės atmosferą su spalvingu ir paslaptingu bizantiškosios kultūros pasauliu.

Aleksandrs Antonenko./ Organizatorių nuotr. 

Daugelis žinovų šią operą vadina didžiuliu atradimu ir nepakankamai įvertintu kūriniu, kuriame susipina grigališkojo choralo melodijos, viduramžių mistika ir poetiškas rytietiškas jausmingumas. Orkestruotė įspūdinga, tiršta ir subtili, o įtakingojo „The Guardian“ apžvalgininkai „Karalių Rogerį“ pavadino „tobula opera tiems, kurie su šiuo žanru niekada nėra susidūrę gyvai“.

„Gražus sutapimas, kad šiųmetį 28-ąjį Pažaislio muzikos festivalį pradėsime ir pabaigsime Sicilijoje. Festivalio atidarymo ir uždarymo didieji koncertai – du labai skirtingi savosios epochos pavyzdžiai – verizmo perlas „Kaimo garbė“ nukels mus į XIX a. Sicilijos kaimą, o rugpjūčio gale grįšime į pirmojo amžiaus Sicilijos Karaliaus Rogerio laikus „lenkiškuoju C. Debiusi“ vadinamo kompozitoriaus K. Szymanowskio operos „Karalius Rogeris“ dėka. Pirmą kartą Pažaislio festivalyje pasirodysiantys Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoninis orkestras bei choras, diriguojami Ričardo Šumilos, festivalį pradės P. Mascagni opera „Kaimo garbė“ su tarptautine solistų komanda: latvių tenoru Aleksandru Antonenko, lietuvių sopranu Viktorija Miškūnaite bei ukrainiečių baritonu Andrei Bondarenko ir sopranu Maria Bondarenko. Festivalį baigsime gurmaniška muzikos puota kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, Kauno valstybiniu choru, bosu Brett Polegato (Italija-Kanada), sopranu Lauren Fagan (Australija) bei kitais solistais, diriguojant maestro Gintarui Rinkevičiui“, – apie didžiuosius šių metų festivalio koncertus kalbėjo Pažaislio muzikos festivalio meno vadovas, Nacionalinės premijos laureatas Edgaras Montvidas, kuris atliks ir vieną iš pagrindinių operos „Karalius Rogeris“ vaidmenų.

Abiejų operų dramatiškus ir spalvingus pasakojimus iš senųjų laikų Sicilijos gyvenimo sustiprins ir paryškins XVII–XVIII a. italų architektūros meistrų sukurto Pažaislio vienuolyno ansamblio aplinka, kurioje vyks abu koncertai.

Pažaislio muzikos festivalį pasirinkau baigti su „Trio Agora“ ir Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA) muzikos sekcijos dalyvių koncertu „Būkime kartu“. Rugpjūčio 27 d. koncertas įvyko Kauno valstybinėje filharmonijoje. Dar kartą ir su didžiuliu malonumu klausiausi šios programos rugsėjo 3 d. šviesioje VDU Katalikų teologijos fakulteto salėje.

„Trio Agora“ – Žilvinas Brazauskas (klarnetas), Natania Hoffman (violončelė), Robertas Lozinskis (fortepijonas) ir Nacionalinės moksleivių akademijos muzikos sekcijos dalyviai: Viltė Bagdžiūtė (fleita), Paulina Banaitytė (smuikas), Ema Fedorcovaitė (smuikas), Rugilė Juknevičiūtė (violončelė), Amelija Lapinskaitė (klarnetas), Dovydas Levickis (violončelė), Julija Rockina (fortepijonas), Taja Sokaitė (fleita), Karolina Stonytė (fortepijonas) ir Simonas Šablevičius (klarnetas) pristatė litvakų, lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių programą.

Koncerte Kauno filharmonijoje skambėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Dainų dainelė“, Ernesto Blocho „Malda“ iš ciklo „Žydų gyvenimas“ (1925), Felikso Mendelssohno Pirmoji dalis iš Trio d-moll Nr. 1 (1839), Joelio Hoffmano „Ei Jauga Jauga“ (2017), Fritzo Kreislerio-Sergejaus Rachmaninovo „Meilės kančios“ (1911–1931, koncertui Ž.Brazausko aranžuotas fleitoms ir klarnetams), Donato Zakaro „Teka teka“, Erico Whitacre antra, ketvirta ir penkta dainos iš ciklo „Penkios žydų meilės dainos“ (1996), Josepho Achrono „Vaikų siuita“ op. 57 (apie 1925) ir „Hoedown“ iš Aarono Coplando baleto „Rodeo“ (1942, koncertui aranžuotas Ž.Brazausko).

Antrame koncerte skambėjo J.Achrono „Vaikų siuita“ op. 57 , įspūdinga ir sukrečianti E.Blocho „Malda“ iš ciklo „Žydų gyvenimas“, Uvertiūra ir Divertismentas iš Darius Milhaudo Siuitos Op. 8 (1913), Pirma dalis iš F.Mendelssohno Trio d-moll Nr. 1, F.Kreislerio–S.Rachmaninovo „Meilės kančios“, „Hoedown“ iš A.Coplando baleto „Rodeo“, o pabaigoje – ketvirta ir penkta dainos iš E.Whitacre iš ciklo „Penkios žydų meilės dainos“.

Koncertų sales jie užpildė nuoširdumu, subtiliu skambesiu, jaunatvišku džiugesiu ir trapumu.

Pasirinkau šiuo koncertus ir nesuklydau – išgirdau jaunus, bręstančius ir su kiekvienu koncertu puikesnius talentus iš NMA muzikos sekcijos. Šioje unikalioje papildomo ugdymo institucijoje, kurių vizija yra tobulėti patiems ir keisti pasaulį, o misija – padėti jauniems žmonėms atskleisti savo potencialą ir visapusiškai jį realizuoti, nuo 2004 m. ugdymo programas baigė daugiau nei 1 500 talentingiausių Lietuvos vaikų.

Muzikos sekcijos vadovai – Mirga Gražinytė-Tyla, Ž.Brazauskas, N.Hoffman, R.Lozinskis, Algirdas Biveinis, Gabrielė Biveinienė. Pastaruosius dvejus metus NMA muzikos sekcijos pagrindinė mokymo kryptis buvo Lietuvos žydų (litvakų) kompozitorių muzikinis palikimas, jų vaidmuo Lietuvos muzikos pasaulyje; mokiniai buvo supažindinami su pasaulio ir Lietuvos žydų istorija, kultūriniu ir muzikiniu paveldu.

Klausiausi šio puikaus jaunimo ir mintyse šypsojausi įsivaizduodama, kaip kada nors senatvėje, taisydamasi žilas sruogas, išdidžiai ištarsiu – o aš ją / jį girdėjau jauną, ir jau tuomet tai buvo nepakartojama! Koncertų sales jie užpildė nuoširdumu, subtiliu skambesiu, jaunatvišku džiugesiu ir trapumu, kartais drąsiai slepiant nerimą prieš ne visai įprastą muzikantams veiklą – turiu omenyje NMA ansamblio dainuotus M.K.Čiurlionio ir D.Zakaro kūrinius, diriguotus Neringos Sidaugaitės. Stebėtina, kad abiejuose koncertuose „Agora“ paprastai ir natūraliai, tarsi vyresni broliai ir seserys, scenoje rūpinosi kėdėmis ir pultais, pristatė kūrinius ir jų dalis.

Tačiau prisipažinsiu – dar net nežinodama, kas bus atliekama, šiuo koncertus pasirinkau dėl „Trio Agora“. Pirmą kartą juos išgirdau ir susižavėjau 2018 m. šiuolaikinės muzikos festivalyje „Iš arti“, kuriame jie pristatė itin lietuviška programą. Koncerte „Kamerinės muzikos vitrina“ jie grojo kartu su belgų „Kugoni trio“, o pastarieji, pristatę išskirtinai belgiškos muzikos programą, akcentavo, kad jiems svarbu groti savo, belgišką, muziką. „Trio Agora“ tuomet grojo Mykolo Natalevičiaus, Jono Jurkūno, Jutos Pranulytės, Algirdo Klovos kūrinius, trio išskirtiniu kūriniu tapusį N.Hoffman tėvo Joelio Hoffmano sukurtą „Ei jauga, jauga“, o bisui – Juozo Naujalio „Svajonę“. Šią programą jie įrašė albume „Connecting Identities: Contemporary Lithuanian Landscapes“ (2020, Odradek Records).

Šių metų programoje – gražus kilmės vienijamų kompozitorių ratas, juos įrėminant M.K.Čiurlioniu ir šiuolaikiniu D.Zakaru. Tarp jų – plati laiko ir erdvės perspektyva: F.Mendelssohnas (1809–1847), F.Kreisleris (1875–1962), Ženevoje gimęs Šveicarijos ir JAV kompozitorius E.Blochas (1880–1959), Prancūzijoje gimęs, Brazilijoje ir JAV gyvenęs D.Milhaud (1892–1974), amerikietis E.Whitacre (1970), ciklą „Žydų meilės dainos“ sukūręs Jeruzalėje gimusios ir užaugusios dainininkės ir dainų kūrėjos Hilos Plitmann (1973) tekstais hebrajų kalba, JAV kompozitorius ir pianistas A.Coplandas (1900–1990), kurio tėvai kilę iš Šiaulių ir Vištyčio, kanadietis J.Hoffmanas, kurio šaknys nuveda į Zapyškį, ir Lietuvoje, Lazdijuose gimęs, Europoje ir JAV išgarsėjęs kompozitorius ir smuikininkas virtuozas J.Achronas (1886–1943).

„Trio Agora“ tinklalapyje pateikiamame repertuare radau ir J.Naujalį, ir šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių, ir čia norėčiau sugrįžti keliasdešimt metų į praeitį. 1937 m. kompozitorius ir muzikologas Vladas Jakubėnas konstatavo laikui imlų kompozitorių darbą, retai koncertuose ar Radiofone atliekamus to meto Lietuvos kompozitorių kūrinius, vangią natų leidybą, labiausiai akcentuodamas ne kartą išreikštą, tačiau nevykdomą principą – nė vieno koncerto be lietuviško kūrinio. Ar teisinga ši siekiamybė, atidėjus puikybę ir suvokiant, kad vargu ar užsienyje lietuviška muzika bus grojama be progos? Suvokiant tą paprastą „kas, jeigu ne mes?“

„Trio Agora“ savo koncertine ir pedagogine veikla deklaruoja itin svarbias muziko vertybes – profesionalumą, kolegiškumą, dėmesingumą paveldui ir atvirumą. Svarbiausia – jie atstato laiko tiltus tarp dabarties ir praeities. Ir nors trio susibūrė Vokietijoje, dviejų iš jų pradžia buvo Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje, kaip, beje, ir daugumos, stovėjusių scenoje. „Agora“ reiškia laisvų žmonių susitikimų vietą. Tad tebūnie tai Kaunas.

Legendiniai motetai

Rugpjūčio 19 ir 20 d. Pažaislio vienuolyno ir Dubingių Šv.Jurgio bažnyčiose Pažaislio muzikos festivalis kviečia klausytis itin retai Lietuvoje atliekamos muzikos – skambės chorinės muzikos kūrybos šedevrais laikomi J.S.Bacho motetai. Juos atliks Roberto Šerveniko diriguojamas profesionalusis Kauno valstybinis choras, basso continuo partiją atliks violončelininkė Asta Krištaponienė ir pianistė Lina Krėpštaitė.

Protestantiškoje baroko epochos Vokietijoje jis tapo savarankišku žanru – vokišku motetu ir buvo kuriamas ne tradiciniu lotynišku, o vokišku tekstu.

XII a. susiformavęs sakralinės giesmės – moteto žanras bėgant laikui keitėsi ir tobulėjo, įgavo įvairių formų ir tam tikrų tautinių bruožų. Protestantiškoje baroko epochos Vokietijoje jis tapo savarankišku žanru – vokišku motetu ir buvo kuriamas ne tradiciniu lotynišku, o vokišku tekstu. Muzikologai vienbalsiai sutaria, kad žanrinio ir muzikinio tobulumo viršūnę motetas pasiekė J.S.Bacho kūryboje. Jo meistriškai sukomponuoti, kupini įvairiausių polifoninių išraiškos priemonių motetai dažnai vadinami motetinėmis fugomis.

Šv.Tomo bažnyčios berniukų mokyklos choras J.S.Bacho motetus savo repertuare išlaikė net po kompozitoriaus mirties. Išliko užfiksuotas faktas, kad vienas iš motetų buvo atliktas, kai Leipcige viešėjo Wolfgangas Amadeus Mozartas. Chorui tuomet vadovavo J.S.Bacho mokinys Friedrichas Dolesas. „Štai kur dvasia, tai – nuostabu. Aš turiu tai pamatyti”, – sušuko W.A.Mozartas ir paprašė natų. Kai jam atnešė visų balsų partijas, didysis Vienos klasikas sudėliojo natas aplink save ir kurį laiką jas studijavo. Liudininkai pasakoja, kad kūrinius W.A.Mozartas įvertino puikiai ir galų gale pasakė: „Pasirodo, dar yra kai kas, iš ko galima pasimokyti...“

Pažaislio muzikos festivalio klausytojai girdės keturis iš aštuonių išlikusių J.S.Bacho motetų: dvigubam chorui parašytus „Singet dem Herrn ein neues Lied“ („Giedokite Viešpačiui naują giesmę“), „Komm, Jesu, komm“ („Jėzau, ateik“), penkiabalsį „Jesu, meine Freude“ („Jėzau, mano džiaugsme“) ir keturiems balsams skirtą „Lobet den Herrn alle Heiden“ („Šlovinkite Viešpatį, visos tautos“). Šie vokalinio meno šedevrai skambės taip, kaip buvo įprasta J.S.Bacho tarnystės Šv.Tomo bažnyčioje Leipcige metais – pritariant vargonų pozityvui ir violončelei.

Širdies poemos

Rugpjūčio 20 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje intriguojančią programą „Širdies poemos“ atliks Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir pianistė Onutė Gražinytė. Diriguos vis sparčiau užsienio šalyse karjeros laiptais kopianti jaunosios kartos dirigentė Giedrė Šlekytė.

Atlikėjų pasirinktoje programoje skambės retai girdimi ir išskirtiniai kūriniai. Koncertą pradės Maurice'o Ravelio choreografinė poema orkestrui „Valsas“, sukurtas choreografo Sergejaus Diagilevo. Išgirdęs muziką, žymusis choreografas ištarė: „Tai šedevras, bet ne baletas. Tai – baleto portretas.“ M.Ravelį taip įskaudino ši pastaba, kad jis nutraukė bet kokią draugystę su S.Diagilevu ir vėliau šių menininkų santykiai vos nesibaigė dvikova. Vis dėlto „Valsas“ netruko įsitvirtinti tiek koncertų salėse, tiek įvairiose baleto ir šiuolaikinio šokio scenose, o po kompozitoriaus mirties muzikologas Paulis Landormy šį kūrinį apibūdino kaip „netikėčiausią iš visų M.Ravelio kompozicijų, atskleidžiantį mums iki šiol nepažintus kompozitoriaus aspektus – romantizmo gelmes, jėgą, veržlumą ir naujas išraiškos priemones.“

G. Šlekytė / Asmeninio archyvo nuotr.

M.Ravelis partitūrą pradeda trumpa įžanga: „Silpnai tarsi pro debesis galima įžiūrėti valsą šokančias poras. Debesys pamažu išsisklaido ir matome didžiulę salę, užpildytą šėlstančios minios. Scena pamažu šviesėja ir visiškai nušvinta orkestrui pasiekus fortissimo. Veiksmas vyksta imperatoriškajame dvare apie 1855-uosius metus.“

Antrasis vakaro kūrinys – fortepijonui ir orkestrui parašytas garsiojo estų kompozitoriaus Arvo Pärto „Lamentate“, kurį įkvėpė britų skulptoriaus Anisho Kapooro sukurta frygų satyro Marsijo, iškvietusio Apoloną į muzikinę dvikovą, skulptūra. Trečioji koncerto kompozicija – Ramintos Šerkšnytės „Vasarvidžio daina“, apie kurią vokiečių kritikai rašė: „Kūrinys sujungia ilgesingai užaštrintus sąskambius, virpančius nuo įtampos ir ekstazės.“ Programą vainikuos didinga Richardo Strausso siuita operos „Rožės kavalierius“ temomis.

„Baltijos šalys nepaliauja mūsų stebinti išskirtinėmis ir ryškiomis meninėmis asmenybėmis!“ – taip užsienio spaudoje pristatoma jaunosios kartos lietuvių dirigentė G.Šlekytė, kurį laiką buvusi Klagenfurto miesto teatro orkestro pirmąja kapelmeistere, o šiuo metu einanti Linco Brucknerio orkestro pagrindinio kviestinio dirigento ir Bavarijos valstybinio teatro muzikos asistento pareigas. G.Šlekytė yra 2015 m. Kopenhagoje vykusio tarptautinio Malko jaunųjų dirigentų konkurso laureatė, 2013 m. Kipre vykusiame tarptautiniame dirigentų konkurse „Solon Michaelides“ pelnė II premiją (I premija niekam nepaskirta). 2015 m. kovą ji buvo nominuota Zalcburgo festivalio jaunųjų dirigentų apdovanojimui, o 2018 m. Tarptautiniuose operos apdovanojimuose buvo pristatyta „Metų debiutanto“ nominacijai.

Muzikų šeimoje gimusi O.Gražinytė pažintį su fortepijonu pradėjo būdama vos penkerių, vėliau mokėsi Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje, studijavo Hanoverio aukštojoje muzikos, teatro ir medijų mokykloje, nuo pirmųjų studijų metų tapo Yehudi Menuhino fondo „Live Music Now“ stipendininke. Meistriškumą atlikėja tobulino kursuose pas žymius fortepijono pedagogus, iškovojo laurus dešimtyje nacionalinių ir tarptautinių konkursų. Jos pasirodymų klausėsi Šveicarijos, Italijos, Austrijos, Vokietijos, Estijos, Nyderlandų, Lenkijos ir Danijos publika, pianistė grojo solo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Klaipėdos kameriniu, Kauno miesto simfoniniu, Alikantės universiteto filharmonijos, Zalcburgo Mozarteumo ir Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos orkestrais. Prieš metus, bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaline filharmonija ir Leipcige įsikūrusia leidykla „Accentus Music“, buvo išleista debiutinė O.Gražinytės kompaktinė plokštelė „Lamentate“.

Jau spėjusi išsikovoti tvirtas koncertuojančios pianistės pozicijas atlikėja taip apibūdina savo požiūrį į muzikavimą: „Mano tikslas yra kelionė. Ji turi džiuginti, maloninti, užvesti ir vesti. Muzikoje jaučiuosi laisvai ir noriu garsais paliesti kiekvieną žmogų. Galbūt didžiausia svajonė yra gebėti muzikoje rasti vis daugiau ir daugiau, o tada tais radiniais dalytis su žmonėmis. Gebėti parodyti, koks gražus, įvairus ir beribis yra emocinis garsų vandenynas.“

Gitaros magija

Rugpjūčio 21 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje XXVII Pažaislio muzikos festivalio klausytojai turės unikalią progą gyvai pasiklausyti vieno iš labiausiai pasaulyje pripažintų klasikinės gitaros virtuozų muzikavimo. Koncertą „Gitaros magija“ festivalio publikai dovanos Jungtinėje Karalystėje gyvenantis, iš Juodkalnijos kilęs gitaristas Milošas Karadaglićius, visame pasaulyje žinomas kaip Miloš.

Jo parengtoje programoje skambės nemarūs baroko epochos genijaus J.S.Bacho, XVIII a. ispanų gitaros virtuozo ir kompozitoriaus Fernando Soro, ispanų tautinę muziką į akademinį lygmenį iškėlusio Isaaco Albénizo ir svarbiausia figūra XX a. brazilų muzikos pasaulyje laikomo Heitoro Villos-Loboso kūriniai.

M. Karadaglić / Asmeninio archyvo nuotr.

„Meilė iš pirmo garso“ – taip Milošas apibūdina akimirką, kai, būdamas aštuonerių, pirmą kartą į rankas paėmė seną, apdulkėjusią namuose rastą gitarą. Būdamas septyniolikos jis nusiuntė vaizdo įrašą į Londono Karališkąją muzikos akademiją ir gavo kvietimą ten studijuoti. Praėjus dešimčiai metų nuo studijų Londone pradžios atlikėjas pasirašė sutartį su legendine klasikos įrašų kompanija „Deutsche Grammophon“, nors jau iki to laiko jo klausytis susirinkdavo pilnutėlės salės.

Ryškiausia žvaigžde čia tapo pati gitara – dėl rankų miklumo, paverčiančio  M.Karadaglićių ne tik burtininku, bet ir rimtu, netgi tobulu muzikantu.

Vienas ryškiausių šio periodo pasirodymų – solo rečitalis „Royal Albert Hall“ salėje. Tai buvo pirmasis toks gitaros rečitalis salės istorijoje, kritikai negailėjo pagyrų: „Labiausiai neįprasta buvo tai, kad gitaristas, teturėdamas vieną mikrofoną ir santūrų apšvietimą, sugebėjo didžiulę salę paversti jaukia ir intymia erdve. Ryškiausia žvaigžde čia tapo pati gitara – dėl rankų miklumo, paverčiančio  M.Karadaglićių ne tik burtininku, bet ir rimtu, netgi tobulu muzikantu.“

Pirmieji Milošo albumai „Mediterraneo“ ir „Latino“ buvo itin sėkmingi, o su Londono filharmonijos orkestru įrašyti Joaquíno Rodrigo koncertai gitarai tapo tikra bomba. Kitas albumas „Blackbird – The Beatles Album“, kuriame skamba unikalios grupės „The Beatles“ dainų aranžuotės, buvo sutiktas itin palankiai. Įrašydamas šį albumą atlikėjas bendradarbiavo su džiazo pasaulio legenda Gregory Porteriu, popdainininke Tori Amos, violončelininku Stevenu Isserlisu ir indiškojo sitaro superžvaigžde Anoushka Shankar. Penktasis jo studijinis albumas „Sound of Silence“ taip pat neišvengė populiarumo – čia išradingai pateikiamas klasikinės muzikos solo gitarai lobynas, naujoviškos akademinių kūrinių aranžuotės, papildytos lengvais populiariosios muzikos potėpiais.

Milošas žinomas ne tik kaip atlikėjas – jis žymiai prisidėjo prie gitaros populiarinimo. Pradedantieji gitaristai gali mokytis iš leidyklos „Schott“ išleistų „Play Guitar with Miloš“ knygų serijos, o „BBC Music Magazine“ pripažino atlikėją vienu iš šešių geriausių praėjusio šimtmečio pasaulio gitaristų.

Kaip solistas Milošas grojo su Londono ir Los Andželo filharmonijos, Atlantos ir Čikagos simfoniniais, Filadelfijos, Klivlendo, Ispanijos nacionaliniu, Romos Šv.Cecilijos (Santa Cecilia) ir Tokijo NHK orkestrais. Praėjusio sezono koncertų keliai pažymėti pasirodymais Verbier (Šveicarija), Šlėzvigo-Holšteino, Stambulo, Kotoro ir Ostravos muzikos festivaliuose, rečitaliais Niujorke, Londone, Vašingtone, koncertais su Atlantos ir Detroito simfoniniais ir Metropolitano orkestrais.

Milošas groja 2007 m. pagaminta išskirtine australų meistro Grego Smallmano rankų darbo gitara. Šio meistro instrumentai išsiskiria ne tik neįprasta forma ar gamybai naudojama mediena, bet ir švelniu, giliu tembru. Ne veltui šio meistro gamintus instrumentus renkasi tokios gitaros pasaulio įžymybės kaip Johnas Williamsas ir Xuefei Yangas.

Šiais metais įvyko naujas posūkis Milošo karjeroje – jis pasirašė sutartį su legendine įrašų kompanija „Sony Classical“. Pirmasis albumas bendradarbiaujant su šia kompanija bus išleistas kitais metais, jame skambės baroko epochos repertuaras solo gitarai.

Kas? Koncertas „Johann Sebastian Beach Bach – Motetai“.

Kur? Pažaislio vienuolyno bažnyčioje.

Kada? Rugpjūčio 19 d. 19 val.

Kur? Molėtų r. Dubingių Šv. Jurgio bažnyčioje.

Kada? Rugpjūčio 20 d. 16 val.

Kas? Koncertas „Širdies poemos“.

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? Rugpjūčio 20 d. 18 val.

Kas? Koncertas „Gitaros magija“.

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? Rugpjūčio 21 d. 18 val.

Ukrainos talentai

Rugpjūčio 12 d. Pažaislio vienuolyne festivalis ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ pakvies į išskirtinį muzikinį projektą „Pasaulio muzikos žvaigždės Pažaislyje“, skirtą Ukrainos kovai už laisvę palaikyti.

Tarptautinį pripažinimą pelniusi dirigentė O.Lyniv yra pirmoji moteris, dirigavusi Bairoito festivalyje.

Visame pasaulyje jau spėjusi išgarsėti ukrainiečių kilmės dirigentė Oksana Lyniv kartu su savo tautiečiais baritonu Andrei Bondarenka, smuikininku Andrii Murza, jauna ir išskirtiniu talentu žibančia dainininke Austėja Zinkevičiūte, Kauno miesto simfoniniu orkestru ir Kauno valstybiniu choru atliks programą, skirtą Ukrainai. Koncerte, be žinomų akademinės muzikos aukso fondo kūrinių, skambės gausybė ukrainiečių kompozitorių muzikos. Visos lėšos, surinktos už į šį koncertą parduotus bilietus, bus skirtos nuo karo nukentėjusiam Ukrainos jaunimo simfoniniam orkestrui paremti.

Tarptautinį pripažinimą pelniusi dirigentė O.Lyniv yra pirmoji moteris, dirigavusi Bairoito festivalyje. Čia ji prieš metus debiutavo su Richardo Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“. Menininkė – ir pirmoji italų operos teatro „Comunale di Bologna“ orkestro vyriausioji dirigentė moteris, o nuo šių metų – teatro muzikos vadovė. O.Lyniv pasiekimai ir talentas gavo aukščiausią įvertinimą 2020 m. Tarptautiniuose operos apdovanojimuose – ji pelnė „Operos Oskarą“ geriausios dirigentės kategorijoje.

Savo šalyje O.Lyniv yra festivalio „LvivMozArt“ įkūrėja ir meno vadovė, Ukrainos jaunimo simfoninio orkestro įkūrėja, dirigentė ir meno vadovė.

„Viena didžiausių Dievo dovanų žmogui – pasirinkimo dovana. Ir šis pasirinkimo klausimas man kyla kiekvieną dieną. Kiekvieną vakarą savęs klausiu: kam aš šiandien gyvenau? Man svarbiausia – būti savo pačios gyvenimo, mūsų (mano) šalies gyvenimo ir visos mūsų civilizacijos gyvenimo bendraautore“, – kalba dirigentė.

Baritonas A.Bondarenka 2011 m. laimėjo aukščiausią apdovanojimą prestižiniame „BBC Cardiff“ konkurse metų dainos atlikėjo kategorijoje. Solisto repertuare yra visos pagrindinės baritono partijos, o jo pasirodymais gėrėjosi „Carnegie“, „Wigmore“ koncertų salių, Kelno, Berlyno, Miuncheno, Štutgarto, Ciuricho, Sidnėjaus ir kitų garsiausių pasaulio operos teatrų klausytojai. Lietuvos operos mylėtojai taip pat puikiai prisimena A.Bondarenkos sukurtą Onegino vaidmenį Dalios Ibelhauptaitės režisuotoje Piotro Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“.

O.Lyniv sutuoktinis, smuikininkas A.Murza, greta solinės ir kamerinės muzikos atlikėjo karjeros yra tarptautinio Odesos smuikininkų konkurso įkūrėjas ir meno vadovas. Jis dalyvavo tarptautiniuose Heidelbergo, Santandero, „LvivMozArt“ festivaliuose, koncertavo daugelyje Europos, Azijos ir JAV koncertų salių. A.Murza kaip solistas koncertavo su Baden Badeno filharmonijos, Kordobos, Ukrainos nacionaliniu simfoniniu, Odesos simfoniniu orkestrais, bendradarbiavo su žymiais pasaulio dirigentais.

Jaunoji solistė A.Zinkevičiūtė – neseniai pas profesorę Ireną Milkevičiūtę studijas baigusi dainininkė, giriama už išskirtinį talentą ir balso tyrumą. Ji – ne vieno dainininkų konkurso laureatė, dalyvaujanti  koncertuose ir kurianti vaidmenis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.

Laukti susitikimai

Rugpjūčio 13 d. Zapyškio paminklinėje Šv.Jono Krikštytojo bažnyčioje nuskambės ilgai lauktas kamerinės muzikos koncertas „Laukti susitikimai“, kurį klausytojams dovanos Valstybinis Vilniaus kvartetas ir mūsų tautietė, Kanadoje gyvenanti pianistė Ilona Beres. Šio atlikėjų susitikimo scenoje dėl įvairių priežasčių laukti teko net trejus metus, bet pagaliau šis koncertas įvyks.

Vakaro programa taip pat išskirtinė: joje skambės visais laikais prieštaringos reputacijos tryliktasis Wolfgango Amadeus Mozarto koncertas fortepijonui ir styginių kvartetui C-dur ir vienu reikšmingiausių XIX a. kamerinės muzikos kūrinių laikomas Roberto Schumanno fortepijoninis kvintetas Es-dur.

Lietuvoje gimusi ir mokslus baigusi pianistė I.Beres po studijų aktyviai įsitraukė į Kanados muzikinį pasaulį. Atlikėja dirba su įvairiais ansambliais, solistais ir chorais, turi privačią fortepijono studiją ir šiuos darbus derina su intensyvia koncertine veikla. I.Beres yra buvusi „Humbercrest“ koncertų studijos ir Toronte populiaraus koncertų ciklo „Village Rhapsody“ meno vadove, „Calyx“ kamerinės muzikos ansamblio nare, dalyvavo Niagaros tarptautinio kamerinės muzikos festivalio „Vidurvasario muzika paežerėje“ edukacinėje programoje, festivalyje „Sugrįžimai“. Itin sėkmingi buvo su Valstybiniu Vilniaus kvartetu prieš ketverius metus surengti koncertai Kanadoje ir Lietuvoje.  Šiemet atlikėjų kūrybinė draugystė vėl rengiasi pradžiuginti kokybiškos kamerinės muzikos gerbėjus.

Valstybinis Vilniaus kvartetas – vienas ilgaamžiškiausių Lietuvos kolektyvų, kuriame šiuo metu groja smuikininkai Dalia Kuznecovaitė ir Artūras Šilalė, altininkė Kristina Anusevičiūtė ir violončelininkas Glebas Pyšniakas. Retas kuris Lietuvos kamerinės muzikos ansamblis gali pelnytai didžiuotis tokiu tvarumu ir sukaupta solidžia patirtimi. Daugiau nei penkis dešimtmečius aktyviai pulsuojanti Valstybinio Vilniaus kvarteto kūrybinė veikla paliko ryškų pėdsaką Lietuvos kultūriniame gyvenime. Kvartetas išplėtė raiškos priemonių skalę, ištobulino savitą interpretavimo tradiciją, stiprų ansambliškumo pojūtį ir gebėjimą įsigilinti į skirtingų epochų ir stilių muziką. Šie rafinuoti kolektyvo atlikimo stilistikos bruožai lėmė geriausius įvertinimus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Žolinės tradicija

Rugpjūčio 15 d. Pažaislio vienuolyne XXVII Pažaislio muzikos festivalis kartu su Lietuvos Šventojo Kazimiero seserų kongregacija kviečia švęsti Žolinę – Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventę. Tai tradicinis vienuolyno ir festivalio gražaus bendradarbiavimo pavyzdys. Kaip įprasta, Žolinės atlaidai Pažaislyje vyks šv.Mišių metu giedant Kauno valstybiniam chorui, kuriam diriguos Mindaugas Radzevičius.

Žolinė – iš senųjų laikų atkeliavusi žalumos suvešėjimo apogėjaus ir derliaus brandos šventė, o katalikiškoji Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventė – seniausia ir garbingiausia iš visų, skirtų Dievo Motinos garbei. Lietuvoje ji vadinama Žoline, nes nuo seniausių krikščionybės laikų gyvuoja paprotys šią dieną bažnyčiose šventinti laukų žoleles, gėles ir augalus. Tikima, kad pašventintos gėlės apsaugo namus nuo perkūno, gaisro, piktųjų dvasių. Katalikų manymu, V a. mirusios Marijos kūnas neliko kape, bet buvo sudvasintas ir paimtas į Dangų. Šv.Jonas Damaskietis raštuose mini paplitusį pasakojimą, kad apaštalai susirinko į Jeruzalę atsisveikinti su Išganytojo motina. Po laidotuvių jie budėjo prie Dievo Motinos kapo, kol Petras, apšviestas Dievo, pareiškė, kad Marija prisikėlė, ir pasiūlė atidaryti Jos karstą. Marijos kūno ten jau nebuvo, o karstas buvo pilnas nuostabiausių gėlių ir žolynų: „Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų – mėnulis, o ant galvos – dvylikos žvaigždžių vainikas.“

Senovės baltai Žolinę skyrė apeigoms didžiajai deivei gimdytojai Ladai ar Žemynai atlikti. Šia proga susirinkdavo giminės, kaimynai – pabendraudavo, pasidalydavo džiaugsmais ir rūpesčiais. Šventė ypatinga tuo, kad žmogus, turėdamas savo derlių aruoduose, atsigręžia į artimą ir siūlo savo pagalbą. Romėnai šią dieną garbindavo deivę Dianą, graikai – Artemidę. Tikėjimai ir papročiai rodo, kad Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnytinė šventė priglobė nemaža to paties metų laiko ikikrikščioniškųjų tradicijų. Būdingiausias šios dienos paprotys – pašventinti į bažnyčią neštis įvairių žolynų, darželio gėlių, daržovių. Sakoma, kad į Žolinės puokštę būtinai reikia įdėti tai, ką žmogus augino. Žemaitijoje į ją dėdavo piktdagį, parsinešę jį sodindavo į dirvą aukštyn šaknimis, mat buvo tikima, kad po šio ritualo iš dirvos išnyks piktžolės. Dzūkės į gėlių puokštę įdėdavo morką, griežtį, buroką ar net kopūsto galvą (galbūt dėl to Dzūkijoje Žolinė vadinama Kopūstine). Pašventintų daržovių valgydavo visa šeimyna, padalydavo su pašaru gyvuliams, tikėdami, kad taip visi bus apsaugoti nuo ligų. Merginos nusipindavo ir pašventindavo devynis skirtingų augalų vainikėlius, užėjus griaustiniui, jais smilkydavo namus, susirgę gerdavo iš jų išvirtą Žolinės arbatą.

Žolinė – nuo seno žinoma kaip susitikimo su draugais ir giminėmis, svečiavimosi metas. Tarp senųjų dzūkų dar gyvas posakis „Kas per Žolinę neviešės, tas visą gyvenimą nieko neturės“, todėl rugpjūčio 15-ąją visi, mylintys išmintingą Dievo žodį ir muziką, kviečiami apsilankyti Pažaislio vienuolyne.

Kas? Koncertas „Pasaulio muzikos žvaigždės Ukrainai“.

Kur? Pažaislio vienuolyne.

Kada? Rugpjūčio 12 d. 19.30 val.

Kas? Koncertas „Laukti susitikimai“.

Kur? Zapyškio paminklinėje Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje.

Kada? Rugpjūčio 13 d. 17 val.

Kas? ŽOLINĖS ATLAIDAI PAŽAISLYJE.

Kur? Pažaislio vienuolyne.

Kada? Rugpjūčio 15 d. 15 val.

Aukštas šių jaunų menininkų meistriškumo lygis ir talentas sulaukia didelio kritikų dėmesio ir įvertinimo visame pasaulyje. Giriamas B.Applo balsas, turintis begalinį atspalvių diapazoną. Jaunas menininkas yra vienas iš nedaugelio akademinės krypties dainininkų, nesiveržiančių į operos sceną, o karjeros keliui pasirinkusių dainos žanro atlikėjo kryptį. Tai itin retas ir išskirtinis atvejis vokalinio meno pasaulio istorijoje. Jo kolegos – pianisto S.Lepperio meistriškumą kritikai apibūdina kaip susiliejantį su tikru jautrumu žodžiui ir balsui, tai yra tikra retenybė. „BBC Music Magazine“ pavadino pianistą sensacingu atradimu.

B.Applas 2016 m. buvo apdovanotas „Gramophone Award“ metų jaunojo menininko titulu, 2014–2016 m. dalyvavo BBC Naujosios kartos menininkų programoje, 2015–2016 m. sezone buvo „Wigmore Hall“ pradedančiųjų menininkų ir ECHO kylančios žvaigždės programų narys, koncertavo didžiausiose Europos salėse, tarp jų – Londono „Barbican Centre“, Amsterdamo „Concertgebouw“, „Wiener Konzerthaus“, Paryžiaus ir Kelno filharmonijose, Hamburgo „Laeiszhalle“. 2016–2021 m. jis pasirašė išskirtinę sutartį su „SONY Classical“, šiuo metu sudarė ilgalaikio bendradarbiavimo sutartį su „Alpha Classics“ įrašų kompanija.

Pasaulinio ryškumo dainininko scenos partneris, pianistas S.Lepperis taip pat gali pasigirti įspūdinga biografija. Jis yra itin aukštai vertinamas dainininkų partneris scenoje.

Išskirtinio talento atlikėjų dviejų dalių koncerte Kauno filharmonijoje skambės Henri Duparco, Ernsto Kreneko, Hugo Wolfo, Ralpho Vaughano Williamso, Albano Bergo ir Franzo Schuberto dainos, suvienytos bendros koncerto tematikos – vidinės žmogaus kelionės, kurią sudaro tam tikri etapai: kvietimas – kelionė atrandant save – garsai iš tolumos – atskirtyje – susitaikymas – grįžimas.

Su baritonu B.Applu kalbėjome apie koncerto Kaune programos idėją, jos koncepciją, dainininko karjeros vingius ir gyvenimo už scenos ribų subtilybes.

– Pažaislio muzikos festivalyje nuskambėsianti programa – tarsi užkoduota kelionė?

– Manau, tai pats geriausias būdas atskleisti romantikos stilistiką. Taip tarsi bandau sukurti naują dainų ciklą, išreiškiantį vidinę žmogaus kelionę, turintį tam tikrą judėjimą ir kryptį. Kryptį ir judėjimą turi kiekvienas ciklas – netgi žymiojoje F.Schuberto „Žiemos kelionėje“ stebime žiemos keliautojo emocinių būsenų vyksmą. Taigi, pabandžiau suformuoti programą, kurioje surinktos įvairių kompozitorių dainos, atitinkančios šios kelionės situacijas. Tokia buvo pirminė šios programos idėja.

– Ar visada programos gimsta taip – sukuriate koncepciją ir tada ieškote tinkamų dainų?

– Dažniausiai taip. Žinoma, atlieku ir įprastas programas, kuriose kompozitorių dainos sudėliojamos blokais, arba atliekami tik vieno autoriaus opusai. Šiais laikais beveik viskas yra įrašyta į kompaktines plokšteles ar albumus. Galime dainuoti tik žinomą repertuarą, galbūt jį pateikiant kažkiek kitaip. Tiesa, yra keletas kūrinių, kurie dar niekada nebuvo įrašyti, bet mūsų dainininkų kartai vis sunkiau rasti naujo, negirdėto, bet kokybiško repertuaro. Tai problema, bet kartu ir šansas jaunajai atlikėjų kartai dainuoti žinomą repertuarą, pridedant prie jo nežinomus kūrinius ir taip atrandant naujas koncepcijas. Taip galima papasakoti nuosavą, asmeninę istoriją, išreikštą koncerto programoje. Svarbu atrasti idėją, kuri domintų tiek atlikėją, tiek klausytoją, emociškai paveiktų visus ir leistų keliauti vidinių jausmų keliu. Manau, šia programa man tai pavyks padaryti.

– Beje, tikėjausi, kad šioje programoje bus daugiau F.Schuberto kūrybos...

– O taip, kituose koncertuose dainuoju galybę F.Schuberto dainų, bet šį kartą norėjau padaryti kiek kitaip.

– Esu tikras, taip ir bus. Programoje skambės man iki šiol negirdėto čekų kilmės austrų-amerikiečių kompozitoriaus E.Kreneko dainos. Kuo jos ypatingos?

– Išties, tai mažai žinomas autorius ir jo vokalinė kūryba nelabai gausi. Bet dainos iš rinkinio „Austrijos Alpių dienoraštis“ puikiai tiko mano programos koncepcijai, tad dvi iš jų įtraukiau į koncerto repertuarą. E.Krenekas savo kūrybą grindė dvylikatone technika, kitaip tariant – dodekafonija. Ir šios dvi dainos parašytos naudojant dodekafonijos užuomazgas. Kita vertus, jų muzikinė kalba labai įdomi. Kas bijo žodžio „dodekafonija“, kuris dažniausiai asocijuojasi su antrąja Vienos mokykla ir Arnoldo Schoenbergo vardu, tegul pasiklauso jo ankstyvųjų „Kabareto dainų“. Jos tikrai pakels nuotaiką ir padvelks švelnia romantine muzikos kalba.

– Koncertą pavadinote „Duok man gyvenimą, kurį myliu“. Tai pirmieji žodžiai iš R.Vaughano Williamso ciklo „Kelionės dainos“. Ar šis ciklas yra centrinė programos ašis?

– Tikrai taip. Tai – vienintelis ištisinis dainų ciklas, kurį įtraukiau į šią programą. Jo muzika nuostabi. Ne veltui šis ciklas yra vienas iš nedaugelio anglų kalba parašytų dainos žanro kūrinių, kurie yra atliekami visame pasaulyje, o ne tik pačioje Anglijoje. Žinoma, šios šalies kompozitorių kūryboje yra daug puikios muzikos, bet ją sunku pritaikyti kuriant dainos žanro programų koncepcijas. Daugelis klausytojų nori koncertuose girdėti F.Schubertą ar Robertą Schumanną, tad įtraukti į programą anglišką ciklą – drąsus žingsnis. R.Vaughano Williamso ciklas tiek savo trukme, tiek muzikos kalba puikiai tinka manosios programos koncepcijai ir išties tampa centriniu koncerto tašku. Visos jo dainos savitos ir turinčios didžiulį emocinį krūvį. Netgi sunku kažkurią iš jų išskirti kaip svarbiausią. „Jaunystė ir meilė“, „Pakelės ugnis“, „Švytintis dangus nuraudo“ – mano mėgstamiausios. „Svajose“ – labiausiai abstrakti, labai įdomiai sukomponuota, emociškai išsiskirianti iš kitų ciklo dainų.

– Kaip atradote dainos žanrą? Gal pats žanras atrado jus?

– Kai pradėjau studijas Miuncheno aukštojoje muzikos mokykloje, pedagogai manęs klausė, kokią karjeros kryptį norėčiau pasirinkti. Atsakiau, kad mielai pasukčiau dainos žanro atlikėjo keliu, nes ši muzika man pati gražiausia. Jie man pasakė, kad tai neįmanoma – iš to nepragyvensi. Bet aš nepasidaviau. Atsigręžiant atgal, prisimenu, kad vokišką meninę dainą pamilau dar mokykloje. Žinoma, girdėjau šią muziką ir anksčiau – mano senelis dainuodavo „Liepą“ tarsi liaudies dainą ir nežinojo kad ši daina iš F.Schuberto ciklo „Žiemos kelionė“. Mokykloje viskas prasidėjo nuo to, kad muzikos mokytojas davė pasiklausyti Dietricho Fischerio-Dieskau atliekamų F.Schuberto dainų. Pajutau didžiulę, neįtikėtiną šios muzikos trauką. Tai man buvo nauja, įdomu ir nepažįstama. Bet nuo to prasidėjo meilė meninei dainai. Dar vienas neįtikėtinai sėkmingas žingsnis link dainos atlikėjo karjeros – studijos Londone. Tai miestas, kuriame atsiveria daugybė galimybių, ten daug agentūrų, galų gale – „Wigmore Hall“, kurioje dainos žanras gerbiamas ir dažnai atliekamas. Kur dar BBC Naujosios kartos atlikėjų programa... Jos dėka dainavau galybę koncertų, įrašiau nemažai dainų. Paskutiniu, lemiamu karjeros pasirinkimo tašku tapo pažintis su legendiniu dainininku D.Fischeriu-Dieskau ir trejus metus trukęs mokymasis su juo. Tai tapo laimingu posūkiu mano karjeroje, kitaip tariant, atsidūriau reikiamu laiku reikiamoje vietoje. Taip dainos žanras tapo kertiniu mano karjeros akmeniu.

– Jums pavyko įrodyti, kad iš dainos žanro galima pragyventi?

– Aš pabandžiau tai padaryti ir kol kas, manau, kad man pavyko. Jauni muzikantai gauna gausybę informacijos iš pedagogų, mokytojų, agentų, kolegų, iš visos aplinkos ir labai sunku tą informaciją, patarimus suvokti, aprėpti, apdoroti. Taip galima ir pasiklysti. Todėl visada savo studentams sakau, kad reikia daryti tai, kas tau iš tikrųjų patinka, ką tu myli. Didžioji dalis jaunų dainininkų perklausoms pasirenka tas pačias operų arijas. Derėtų pabandyti rasti savo kelią, savo nišą. Juk turi išsiskirti iš didžiulės atlikėjų minios. Deja, daugelis jų vis dar laikosi tos pačios schemos „F“, laikydamiesi tradicinio pasirinkimo. Ir tai tampa problema.

– Papasakokite plačiau apie savo pažintį su D.Fischeriu-Dieskau. Koks jis buvo mokytojas ir koks žmogus?

– Visada žavėjausi šia asmenybe ir jo kūrybiniu keliu. Kartą pamačiau afišą, kurioje buvo skelbiama apie meistriškumo kursus Švarcenberge. Atrankai reikėjo pateikti dešimt F.Schuberto dainų. Nusiunčiau 30 dainų sąrašą ir įrašus. Po poros savaičių gavau maestro atsakymą, kuriame buvo paprašyta įrašyti keturias F.Schuberto dainas. Nė viena nurodytų dainų nebuvo iš manojo 30 dainų sąrašo. Įrašiau ir buvau pakviestas į meistriškumo kursus, kuriuose dirbome savaitę, o pasibaigus kursams maestro davė man savo asmeninius kontaktus. Nuo to laiko trejus su puse metų iki pat jo mirties susitikdavome kas dvi savaites. Atvykdavau į maestro namus Bavarijoje ir tris–keturias dienas dirbdavome po šešias valandas per dieną. Žinoma, nedainuodavome ištisai. Daug laiko užimdavo diskusijos, pamokymai, kaip sudėlioti programas, kaip bendrauti su žmonėmis, kaip gyventi įprastą gyvenimą nulipus nuo scenos. Tai buvo tikri, visa apimantys meistriškumo kursai. Paskutinį kartą susitikome likus trims savaitėms iki jo mirties, maestro tąkart išties atrodė labai silpnas. Kaip žmogus jis buvo daugiasluoksnis. Kai kurie studentai jo netgi bijodavo. Jis greitai prarasdavo susidomėjimą mokiniu, jeigu pastebėdavo, kad šis negali padaryti to, ko maestro prašo. Su manimi jis visada buvo malonus. Vieną kartą supratau, kad jis nė karto manimi nenusivylė, ant manęs nepyko, visada palaikė, buvo labai palankus. Visada buvo geros nuotaikos, dažniausiai – malonus. Bet pastebėjau, kad dirbdamas su kitais studentais jis būdavo ir kitoks.

– D.Fisheris-Dieskau dainavo ne tik dainas, bet pasirodydavo ir operos scenoje. Koks jūsų santykis su opera?

– Taip pat dalyvauju operos pastatymuose. Po vieną naują spektaklį per metus. Toks mano apsisprendimas. Dainavau Papageną Wolfgango Amadeus Mozarto „Užburtojoje fleitoje“, Guljelmą operoje „Visos jos tokios“, ateityje laukia vaidmuo Claude‘o Debussy operoje „Pelėjas ir Melizanda“.

– Dainuoti dainas ir dainuoti operą – ar tai skirtingi dalykai?

– Ir taip, ir ne. Operos scenoje atlikėjas dirba su režisieriumi, dirigentu, kolegomis. Iš jų gauna inspiracijų, patarimų, nurodymų. Dainos žanro koncertuose visą šį darbą turi padaryti pats, suderindamas įkvėpimo šaltinius su pianistu. Kad ir ką dainuotum, reikalingas balsas. Taigi instrumentas – tas pats. Platesniam šių žanrų skirtumo suvokimui naudoju dailininko įvaizdį. Dainos žanras – tai nedidelis paveikslas su smulkiomis detalėmis, kurias dailininkas tapo plonu teptuku, akvarele ar guašu. Opera – didelis, stambių štrichų paveikslas, nutapytas šviesiomis ar intensyviomis aliejinių dažų spalvomis, naudojant platų teptuką. Aš taip regiu skirtumą tarp šių žanrų. Dailininkas tas pats, sudėtinės dalys tos pačios, bet technika ir įsivaizdavimas – skirtingi.

– Kaip mokotės naujų kūrinių, koks jų parengimo scenai procesas?

– Visada pradedu nuo darbo su tekstu. Užsirašau tekstą ranka. Darau tai keletą kartų, kol jį imu visiškai suvokti. Mano darbastalis nuolatos nukabintas lapeliais su dainų tekstais. Pradėdamas darbą nuo natų rizikuoji pamesti eilėraščio struktūrą. Visada išsiaiškinu posmus, rimo struktūrą, nes pasitaiko, kad kompozitorius akcentus sudėlioja kitur nei poetas. Tik visiškai išanalizavęs tekstą imuosi muzikos. Taigi, iš pradžių ieškau emocinių sąsajų su tekstu ir tada su muzika visa tai sujungiu. Atlikdamas dainos žanro kūrinius neturi galimybės daug repetuoti su pianistu. Dvi arba trys repeticijos prieš koncertą. Tai gali tapti iššūkiu operos atlikėjams, kurie įpratę daug laiko praleisti repeticijose. Čia per keletą kartų galvoje turi viskas susidėlioti. Tai puiki mankšta smegenims, nes koncertuose paprastai kūrinius dainuoju mintinai. Tiesa, dėl koncerto Kaune dar neapsisprendžiau, nes jį įrašinės radijas, o tai – papildoma atsakomybė. Pamatysime. Dainavimas mintinai suteikia kitokį santykį su publika – tampi artimesnis, lengviau pasiekiamas, atviresnis. Pultas su natomis gali tapti tam tikra siena, barjeru tarp klausytojo ir atlikėjo. Dainuodamas mintinai gali betarpiškai komunikuoti su publika ir laisviau atsiduoti jausmams.

– Kokių savybių privalo turėti dainos žanro atlikėjas?

– Jam privalomas didžiulis savybių komplektas, kuris bėgant laikui tampa vis sudėtingesnis. Man teko BBC radijuje vesti laidų ciklą, kuriame buvo kalbama apie tai, ką reiškia būti dainininku XXI a. Iš tiesų, daugelis reikalingų savybių parametrų nuo praeito šimtmečio gerokai pasikeitė. Žinoma, svarbiausia savybe išlieka balsas. Labai svarbus domėjimasis kalbomis, poezija, jautrumas, lankstumas, beprotiška savikontrolė, smalsumas, originalumas. Šio žanro atlikėjams neorganizuojamos specialios perklausos, tad tenka kliautis asmeniniais ryšiais, dalyvavimu forumuose, meistriškumo kursuose. Tenka plėsti pažinčių ratą ir pačiam sau susikurti gerą vardą. Tam padeda socialiniai tinklai ir medijos – juk mūsų laikais gyvenimo tempas nuolatos greitėja ir jaunoji karta tuo sėkmingai naudojasi. Vis dėlto labai svarbu šiame pašėlusiame tempe rasti atokvėpio ir ramybės minutę, kad galėtum užtikrintai užkopti į dainų vakaro koncerto sceną.

– Kaune koncertuosite su puikiu pianistu S.Lepperiu. Ar jau seniai bendradarbiaujate?

– Taip, esame geri pažįstami. Kartu dirbame jau nebe pirmą kartą ir esame paruošę ne vieną bendrą programą. Abu gyvename Anglijoje, tad mūsų bendradarbiavimas yra glaudus ir produktyvus. Pianistas su dainininku turi vienas kitą puikiai suprasti, ypač būnant scenoje. Tokiam tarpusavio supratimui padeda ir kasdienis bendravimas, kartais netgi laisvalaikio leidimas. Abu atlikėjai turi besąlygiškai vienas kitu pasitikėti, juk dainos žanre fortepijonas neatlieka akompanimento funkcijos. Tai – lygiaverčių partnerių, balso ir fortepijono duetas.

– Lietuvoje koncertuosite ne pirmą kartą?

– Pernai teko dalyvauti Thomo Manno festivalyje Nidoje, kur susipažinome su Edgaru Montvidu. Jis mane pakvietė į Pažaislio muzikos festivalį. Taigi, į Lietuvą atvyksiu antrą kartą. Nidos kraštovaizdis – stebuklingas, niekada dar tokio nebuvau matęs. Dabar džiaugiuosi, kad galėsiu nors trumpam aplankyti Kauną.

– Šiuo metu esate Toronto mieste?

– Taip, čia atvykau koncertuoti ir vesti meistriškumo kursų dainavimo studentams. Tikrieji mano namai yra Londone. Atvykau čia studijuoti, norėjau išmokti anglų kalbos, pažinti jų kultūrą, suvokti metropolio dvasią. Iš pradžių planavau po metų grįžti į Vokietiją, bet Londonas man labai patiko. Iš tiesų šis miestas – milžiniškas akademinės muzikos centras, tarsi jungiamasis tiltas tarp Amerikos, Europos ir Azijos. Įdomiausia – vokiškos meninės dainos žanras čia yra populiaresnis nei pačioje Vokietijoje. Rengiama daugybė panašaus pobūdžio koncertų ir publika šią muziką labai palankiai priima.

– Jūsų repertuaras išties labai platus. Ar dar turite kokią ypatingą svajonę, kūrinį, kurį norėtumėte atlikti dainos žanro koncerte?

– Yra dainų ciklas, kurio dar nesu dainavęs koncertuose, bet laikau jį gražiausiu iš visų. Tai – R.Schumanno Dvylika dainų Justinuso Kernerio tekstais, op. 35. Mano nuomone, šis ciklas fenomenalus. Žinoma, noriu atlikti daug kitų kompozitorių kūrybos, bet konkretaus plano dar nėra. Parašyta gausybė tikrai gražios ir geros muzikos, o mano kartos dainininkų užduotis – palikti įrašą atlikimo meno istorijoje. Apie tai aš ir svajoju.

Paskutinėmis liepos dienomis antrąjį vasaros mėnesį XXVII Pažaislio muzikos festivalis užbaigs trimis koncertais, kuriuose karaliaus kamerinė muzika.

Bendras projektas

Liepos 29 d. Birštono kurhauze skambės programa „Lietuviškos dainos“, kurią specialiai festivalio publikai parengė baritonas Eugenijus Chrebtovas ir pianistas Justas Čeponis. Klausytojai turės progą pasimėgauti spalvingais, tautinės lietuvių muzikos motyvais praturtintais Vytauto Klovos vokaliniais ciklais ir nuostabiausiomis arijomis iš lietuvių kompozitorių operų.

E.Chrebtovas gimė Ukrainoje, mokėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir stažavosi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Operos studijoje. Solistas sėkmingai pasirodė tarptautiniuose ir respublikiniuose dainininkų konkursuose: jis yra tarptautinio Tito Kuziko vokalistų konkurso pirmos vietos laureatas, tarptautinio Fiodoro Šaliapino vokalistų konkurso laureatas, Zenono Paulausko konkurse laimėjo trečiąją vietą, taip pat yra Stasio Baro konkurso laureatas. Išraiškingo baritono savininkas dirbo Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, sėkmingai debiutavo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje su Onegino vaidmeniu Piotro Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“, vėliau debiutavo Estijos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje. Solistas nuolat tobulina dainavimo įgūdžius meistriškumo kursuose, dažnai dainuoja Latvijos nacionaliniame teatre ir Tartu teatre „Vanemuine“, bendradarbiauja su žinomais Lietuvos ir užsienio dirigentais.

J.Čeponis – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ir Paryžiaus nacionalinės aukštosios muzikos ir šokio konservatorijos absolventas. Be solo koncertų fortepijonui, jis nuolat rengia įvairių žanrų programas su vokalinės ir instrumentinės kamerinės muzikos ansamblių solistais, yra kviečiamas dirbti „Vilnius City Opera“ pastatymuose. Kartu su „Vilnius City Opera“ ir Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru atstovavo Lietuvai Dubajuje vykusioje pasaulinėje parodoje ,,EXPO 2020“. Atlikėjas grojo solo su Lietuvos kameriniu ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestrais, koncertavo Vokietijos, Šveicarijos, Rumunijos, Graikijos, Prancūzijos ir daugelio Lietuvos miestų scenose. Talentingas pianistas pelnė antrąją vietą VII tarptautiniame Stasio Vainiūno pianistų ir kamerinių ansamblių konkurse, V tarptautiniame studentų ir moksleivių kamerinių ansamblių ir koncertmeisterių konkurse tapo pirmosios vietos laureatu koncertmeisterių grupėje. J.Čeponiui buvo įteikta Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės padėka už Lietuvos vardo garsinimą tarptautiniuose konkursuose.

Dainininko E.Chrebtovo įsitikinimu, visais laikais muzika, daina buvo tai, kas net ir pačiu sunkiausiu gyvenimo momentu padėjo pakelti sunkumus, nugalėti apatiją, pasisemti šviesos ir vilties. Atlikėjai žada, kad šviesos ir puikių emocijų, kurias žadins išskirtinai lietuviška koncerto programa, tikrai nepritrūks.

Jausmai: Pažaislio muzikos festivalio koncertas „Xylos Duo“ leis ne tik patirti įkvepiančių įspūdžių keliaujant per skirtingas epochas ir kultūras / „Xylos Duo“ archyvo nuotr.

„Pastoralinės scenos“

Liepos 30 d. Kauno evangelikų liuteronų bažnyčioje mėgautis nuostabiu styginių kvarteto ir obojaus tembrų deriniu klausytojus pakvies Kauno styginių kvartetas ir obojininkas Robertas Beinaris. Jų parengtoje programoje „Pastoralinės scenos“ skambės nemaraus klasiko Ludwigo van Beethoveno, „Oskarą“ už muziką kino filmui „Tiltas per Kvai upę“ (angl. „The Bridge on the River Kwai“) pelniusio britų kompozitoriaus Malcolmo Arnoldo, olandų kilmės obojininko ir kompozitoriaus Frédérico Bonzono ir puikią kamerinę muziką rašiusio italų belcanto meistro Gaetano Donizetti kūriniai.

Ketvirtąjį veiklos dešimtmetį pernai atšventusio Kauno styginių kvarteto, kuriame šiuo metu griežia Karolina Beinarytė-Palekauskienė (I smuikas), Aistė Mikutytė (II smuikas), Eglė Lapinskė (altas) ir Saulius Bartulis (violončelė), gerbėjai puikiai žino, kad kiekviena kolektyvo parengta programa taps dar vienu atradimu kamerinės muzikos pasaulyje. Per keturis gyvavimo dešimtmečius kolektyvas surengė daugiau nei du tūkstančius koncertų įvairiose Lietuvos ir užsienio salėse, išleido keliolika kompaktinių plokštelių. Kvarteto repertuare – tiek klasicizmo epochos, tiek šiuolaikinės muzikos opusai, kolektyvas atliko gausybę lietuvių kompozitorių kūrinių premjerų. Už šiuolaikinės muzikos populiarinimą kolektyvas pelnė apdovanojimą „Tikra muzika“, už lietuvių autorių muzikos garsinimą Lietuvoje ir pasaulyje buvo paskelbtas „Įsimintiniausiu Kauno kūrybiniu kolektyvu“, o už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui atlikėjams skirta Lietuvos Respublikos vyriausybės premija.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, menų daktaras, Pučiamųjų instrumentų katedros vedėjas R.Beinaris savo kelią į muzikos pasaulį pradėjo Kaune. Po studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje stažavosi Liono nacionalinėje muzikos konservatorijoje. Šio muziko kelias nužymėtas svariomis pergalėmis tarptautiniuose konkursuose, koncertais puikiausiose salėse, meistriškumo pamokomis su žymiausiais obojaus pedagogais. Įvairių kamerinių ansamblių sudėtyje ir kaip solistas R.Beinaris koncertavo daugelyje Europos šalių. Greta įprasto obojaus repertuaro jo koncertuose dažnai skamba lietuvių kompozitorių muzika. Jau daugiau nei dešimtmetį jis organizuoja Lietuvos obojininkų čempionatą, tarptautinį Liutauro Vėbros vardo obojininkų konkursą, tarptautinį kamerinių ansamblių konkursą „Muzikinė akvarelė“ ir tarptautinį obojininkų festivalį. Prieš keletą metų R.Beinaris buvo įtrauktas į Prancūzijos medinių pučiamųjų instrumentų gamintojo „Buffet Group“ sudarytą žymiausių obojininkų sąrašą, taip pat yra Lietuvos muzikų sąjungos įsteigto apdovanojimo „Auksinis diskas“ prizininkas.

Muzika ir diplomatija

Liepos 31 d. Zapyškio paminklinėje Šv.Jono Krikštytojo bažnyčioje į koncertą, skirtą Kroatijos ir Lietuvos diplomatinių santykių 30-mečiui paminėti, pakvies originalus ansamblis „Xylos duo“, kuriame groja smuikininkė Ieva Pranskutė ir violončelininkas Mislavas Brajkovićiius (Kroatija ir Austrija). Kūrybingų, jaunų stygininkų duetas susibūrė muzikos Mekoje – Vienoje, kur abu atlikėjai studijavo Vienos muzikos ir vaizduojamųjų menų universitete. I.Pranskutė ir M.Brajkovićius kamerinę muziką įvairiuose ansambliuose kartu atlieka jau septynerius metus. Duetas laimėjo ne vieną tarptautinį apdovanojimą, dirbo su garsiais profesoriais Pavelu Vernikovu, Johannesu Meisslu, Romolo Gessi, koncertavo tokiose prestižinėse scenose, kaip Vienos „Musikverein“ ir „Konzerthaus“, „RadioKulturhaus“, Albertinos muziejuje, Tokajaus teatre Vengrijoje ir kt. Jų įrašai skambėjo nacionaliniame radijuje Austrijoje ir Lietuvoje.

Smuikininkė I.Pranskutė, siekdama profesinių aukštumų, vadovaujasi Platono mintimi: „Muzika pasauliui suteikia sielą, mintims – sparnus, vaizduotei – skrydį, o viskam – gyvybę.“ Vilniuje gimusi atlikėja smuikuoti pradėjo būdama penkerių, o jau po metų koncertavo su Lietuvos kameriniu orkestru. Šiuo metu legendinio smuikininko Pavelo Vernikovo auklėtinė koncertuoja garsiausiose pasaulio salėse ir festivaliuose. Tik baigusi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklą, smuikininkė pradėjo griežti kameriniame orkestre „Kremerata Baltica“, studijuodama Vienoje ji bendradarbiavo su kompozitoriais Krzysztofu Pendereckiu, Friedrichu Cerha, Vytautu Barkausku, atlikėja lyderiauja įvairiuose projektuose, jos pasirodymai buvo transliuojami per Austrijos, Prancūzijos ir Lietuvos nacionalines televizijas ir radijo laidas. Nuo pernai ji koncertuoja kaip Vienos operos teatro artistė, buvo apdovanota Lietuvos Respublikos ambasados Austrijoje padėka už Lietuvos vardo garsinimą.

Temperamentingasis violončelininkas M.Brajkovićius vadovaujasi moto: „Kai žodžiai baigiasi, kalba muzika.“ Jis studijavo Zagrebo muzikos universitete, Lichtenšteino tarptautinėje muzikos akademijoje, o šiuo metu studijuoja Vienos muzikos ir vaizduojamųjų menų universitete. Violončelininkas net keturis kartus pelnė Kroatijos mokslo ir švietimo ministerijos apdovanojimą „Žinių Oskaras“ už išskirtinius laimėjimus tarptautiniuose ir nacionaliniuose konkursuose. Atlikėjas koncertavo prestižinėse salėse, dalyvavo Austrijoje, Danijoje ir Kroatijoje vykusiuose kamerinės muzikos festivaliuose. Nuolat su ansambliais „Doreen Quartet“, „Xylos Trio“ ir „Xylos Duo“ koncertuojantis atlikėjas sparčiai kopia solisto karjeros laiptais. Jo muzikavimas skambėjo Vienos „Musikverein“ ir „Konzerthaus“, „Lisinski“ ir „Muth“ koncertų salėse ir ORF radijo kultūros namuose.

Pažaislio muzikos festivalio klausytojai galės įsitikinti, ar tauriausios medienos tembrus ir spalvas pavyks lengvai pasaldinti jaunatvišku ansamblio narių entuziazmu ir kūrybiškumu.

Pažaislio muzikos festivalio koncerte „Xylos Duo“ leis ne tik patirti įkvepiančių įspūdžių keliaujant per skirtingas epochas ir kultūras, bet ir pažinti jų profesionalumą. Programoje skambės latvių kompozitoriaus Pēterio Vaskso, prancūzų romantiko Juleso Massenet, itališkojo baroko meistro Antonio Vivaldi, žydų kilmės smuikininko ir kompozitoriaus Alekseyaus Igudesmanno, kroatų kūrėjo Tomislavo Olivero ir Anatolijaus Šenderovo opusai. Į tokį įvairiaspalvį koncertą klausytojus kviečiantis „Xylos Duo“ savo pavadinimą, ko gero, kildina iš senosios graikų kalbos žodžio „xylon“, reiškiančio „medieną“ – juk ansamblio narių instrumentai yra pagaminti iš tauriausio medžio, suteikiančio unikalų ir nepakartojamą tembrą. Kita vertus, žodis „xylos“ švedų kalba reiškia „ksilozę“ – iš medienos išgaunamą tam tikrą cukraus rūšį. Tad Pažaislio muzikos festivalio klausytojai galės įsitikinti, ar tauriausios medienos tembrus ir spalvas pavyks lengvai pasaldinti jaunatvišku ansamblio narių entuziazmu ir kūrybiškumu.

Kas: programa „Lietuviškos dainos“, kurią specialiai festivalio publikai parengė baritonas Eugenijus Chrebtovas ir pianistas Justas Čeponis.

Kur: Birštono kurhauze.

Kada: liepos 29 d.

Kas: Kauno styginių kvarteto ir obojininko Roberto Beinario programa „Pastoralinės scenos“.

Kur: Kauno evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Kada: liepos 30 d.

Kas: ansamblio „Xylos duo“ koncertas, skirtas Kroatijos ir Lietuvos diplomatinių santykių 30-mečiui paminėti.

Kur: Zapyškio paminklinėje Šv.Jono Krikštytojo bažnyčioje.

Kada: liepos 31 d.

Meksikos skambesiai

Liepos 21 d. Tado Ivanausko Obelynės sodyboje festivalio publikos lauks pažintis su viena geriausių planetoje moterų mariačių grupe „Flor de Toloache“ iš egzotiškosios Meksikos: Shae Fiol (vokalas, viuela), Mireya Ramos (vokalas, smuikas), Julie Acosta (trimitas), Yesi Reyes (gitaronas).

Mariačis – vienas iš labiausiai paplitusių Meksikos tautinės muzikos žanrų. Tai – neatskiriama tradicinės ir dabartinės Meksikos kultūros dalis, plačiai žinoma daugelyje Lotynų Amerikos regionų, Ispanijoje ir pietinėje Jungtinių Amerikos Valstijų dalyje. Žanras gimė susiliejus Andalūzijos regiono tautinei muzikai ir Meksikos indėnų kultūrai. Egzistuoja dvi žodžio „mariachi“ kilmės versijos. Pirmoji teigia žodį kilus iš prancūziško ž. „mariage“ (vestuvės), nes būtent ši muzika buvo grojama per meksikietiškų sutuoktuves. Kita versija tapatina žodį su vietos indėnais, kurie taip vadino medinę platformą, ant kurios vykdavo muzikantų pasirodymai.

„Flor de Toloache“ – pirmoji ir vienintelė moterų mariačių grupė, susibūrusi prieš keturiolika metų. Savo veiklą grupė pradėjo kaip trio: arfa, smuikas ir viuela, o šiandien kolektyvo narės suvienija įvairias kultūras: Meksikos, Puerto Riko, Dominikos Respublikos, Kubos, Australijos, Kolumbijos, Vokietijos, Italijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Tai lemia unikalų ansamblio įvaizdį ir skambesį. Šios kultūrinės puokštės rezultatas – aštrus, įvairiapusis ir gaivus požiūris į tradicinę meksikiečių muziką. Grupės grakštumas ir gaivalingas grožis užburia klausytojus tarsi legendinė gėlė „Toloache“, Meksikoje naudojama meilės eliksyro gamybai.

Tokios nuotaikingos melodijos, kaip „Dulces Recuerdos“ ir „Ruisenor“, pradžiugins ne tik ištikimiausius mariačių gerbėjus, bet ir pirmą kartą jas girdinčius.

Siekdamos išsaugoti šimtmečius gyvuojančias mariačių tradicijas, ansamblio narės, naudodamos tradicinių ir modernių kūrinių sintezę, praplečia žanro ribas ir mariačių muziką dovanoja vis naujiems klausytojams. Per pastaruosius kelerius metus „Flor de Toloache“ pasirodymai skambėjo žinomiausiose Europos, Amerikos ir Indijos scenose. Po pasirodymų pilnutėlėse salėse Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Italijoje, Prancūzijoje grupė toliau žavėjo minias vakarinėse Jungtinių Amerikos Valstijų pakrantėse. Kritikai palankiai įvertino „Flor De Toloache“ debiutinį albumą, kuris 2015 m. buvo nominuotas „Latin Grammy“ apdovanojimui, jų pasirodymus gyrė prestižiniai žurnalai „Rolling Stone“, „Billboard Magazine“, „The New Yorker“ ir kt.

„Flor de Toloache“ / A. Averbuch nuotr.

Kritikai rašo: „Tokios nuotaikingos melodijos kaip „Dulces Recuerdos“ ir „Ruisenor“ pradžiugins ne tik ištikimiausius mariačių gerbėjus, bet ir pirmą kartą jas girdinčius. Juos išties sužavės taisykles laužantis grupės stilius.“ Koncerto Pažaislio muzikos festivalyje metu „Latin Grammy“ laureatės pristatys naujausią savo albumą „Indestructible“, prodiusuotą daugkartinio „Grammy“ laureato Rafos Sardinos (jo artistų sąraše puikuojasi tokios žvaigždės kaip Stevie Wonderis, Lady Gaga, Camila Cabello, Placido Domingo ir daugelis kitų). Albume tradiciniai meksikietiški ritmai ir melodijos suskamba įvairiausiuose muzikiniuose kontekstuose. Tai puikiai iliustruoja „Quisiera“ – daina, atlikta kartu su Johnu Legendu! Iš ko muzikinį eliksyrą ryškiosios Meksikos gėlės sumaišys Pažaislio muzikos festivalio publikai, bus galima sužinoti apsilankius nuotaikingiausiame vasaros koncerte.

Pažinti iš naujo

Liepos 24 d. Zapyškio paminklinėje Šv.Jono Krikštytojo bažnyčioje Pažaislio muzikos festivalis kvies iš naujo pažinti tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo žinoma ir įprasta. Į koncertą „Neatrastasis Mozartas“ klausytojus pakvies sopranas Lina Dambrauskaitė, baritonas Romanas Kudriašovas ir pianistė Gabija Butkutė. Gerai Lietuvos klausytojams pažįstamų atlikėjų programa, parengta specialiai Pažaislio muzikos festivaliui, pakvies iš naujo atrasti, kas yra Wolfgangas Amadeus Mozartas. Ar dar yra kažkas, ko nežinome apie šį muzikos genijų? Atlikėjai pasiruošę iššūkiui – atrasti ir atlikti mažai žinomas šio kompozitoriaus operų arijas, kurios buvo rašomos konkretiems dainininkams, siekiant pademonstruoti jų vokalinį meistriškumą.

Lietuvoje baigusi klasikinio vokalo magistrantūros studijas, L.Dambrauskaitė išvyko stažuotis į Londono karališkosios akademijos operos studiją. Prieš septynerius metus dainininkė debiutavo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, neilgai trukus įvyko debiutas „Vilnius City Opera“ kolektyve ir laimėta stažuotė Londono karališkosios muzikos akademijos operos studijoje. Užpernai solistė prisijungė prie Jaunųjų atlikėjų programos Ciuriche, kur šiuo metu gyvena ir dirba. L.Dambrauskaitė koncertavo Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Pietų Korėjoje, Kinijoje ir kt. Šiemet solistė buvo apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“.

Daugybės tarptautinių konkursų laureatas, II tarptautinio Virgilijaus Noreikos dainininkų konkurso finalininkas ir specialaus prizo laimėtojas, baritonas R.Kudriašovas pernai kartu su „Vilnius City Opera“ ir Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru atstovavo Lietuvai pasaulinėje EXPO parodoje Dubajuje. R.Kudriašiovas kuria vaidmenis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, „Vilniaus City Opera“, Ispanijos Valjadolido miesto teatre, Londono karališkajame operos teatre, Liono operos teatre Prancūzijoje, Glaindborno vasaros festivalyje ir kitose svarbiose šalies ir užsienio scenose. Baritonas yra surengęs nemažai rečitalių ir solinių koncertų Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Karališkajame Omano operos teatre, Turino teatre „Vittoria“, Italijoje, ir Lietuvoje.

G.Butkutė – didelę tarptautinę patirtį turinti koncertuojanti pianistė. Gimė Vilniuje, studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur įgijo magistro laipsnį, vėliau baigė akompanimento magistro studijas Londono karališkoje muzikos akademijoje. Atlikėja tobulinosi žymių muzikų meistriškumo kursuose Lietuvoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje ir Italijoje. G.Butkutė yra daugybės tarptautinių konkursų laureatė, laimėjo apdovanojimus Lietuvoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Čekijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

W.A.Mozartas dažnai tituluojamas vienu produktyviausių visų laikų kompozitorių. Per palyginti trumpą savo gyvenimą jis paliko aibę kūrinių, iš kurių dvidešimt priskiriama sceninės muzikos žanrams. Tarp jų galima aptikti rimtąją operą, komišką operą, zingšpylį, tragedijos intermezzo, komišką dramą, serenadą, netgi, pasak paties autoriaus, šventinį vaidinimą. Pasitaikydavo, kad būdavo sukuriamos net kelios to paties veikalo versijos: praėjus trejiems metams po premjeros W.A.Mozartas parašė dar vieną garsiosios operos „Figaro vedybos“ variantą. Pažaislio muzikos festivalio koncerte publika turės galimybę išgirsti Grafo ir Siuzanos arijas būtent iš šios versijos. Solistai žada, kad naujai suskambės ir gerai pažįstamos kompozitoriaus arijos ir duetai, atliekami W.A.Mozarto laikams būdingu stiliumi naudojant ornamentiką ir improvizacinius elementus.

Kas? Moterų mariačių grupės „Flor de Toloache“ koncertas.

Kur? Tado Ivanausko Obelynės sodyboje.

Kada? Liepos 21 d.

Kas? Koncertas „Neatrastasis Mozartas“.

Kur? Zapyškio paminklinėje Šv.Jono Krikštytojo bažnyčioje.

Kada? Liepos 24 d.

Kelionė į žvaigždes

Liepos 12 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje Kauno miesto simfoninis orkestras, bendradarbiaudamas su Lichtenšteino Kunigaikštystėje įkurtu jaunųjų dainininkų rėmimo fondu SIAA pristatys publikai programą „Kelionė į žvaigždes“, kurioje skambės nuostabiausios uvertiūros, arijos ir ansambliai iš operų ir operečių. Dainuos fondo stipendininkai, puikiausi operos solistai, jau tvirtai žengiantys karjeros keliu: sopranas iš Vengrijos Brigitta Simon, Lichtenšteinui atstovaujantis sopranas Cassandra Wyss, mūsų tautiečiai mecosopranas Eglė Šidlauskaitė ir baritonas Šarūnas Šapalas, lenkų baritonas Szymonas Mechlińskis ir bosas iš tolimosios Pietų Afrikos Respublikos Msimelelo Mbali. Atlikėjams diriguos maestro Jonas Janulevičius.

Ne paslaptis – jauno muziko, norinčio atsidurti didžiojoje scenoje, laukia ilga ir sunki kelionė. Lichtenšteine 2006 m. įkurto fondo „sic itur ad astra (siaa)“ tikslas – padėti talentingiems dainininkams siekti profesionalios karjeros scenoje. Fondas remia dainininkus, finansuodamas koncertus tarptautinėse scenose ir sudarydamas jiems galimybių koncertuoti su garsiais orkestrais ir dirigentais. Džiugu stebėti sėkmingas fondo globojamų solistų keliones į žvaigždes – šiandien ne vienas jų jau gali pasigirti kylančia tarptautine karjera, puikiais pasirodymais Europos ir kitų šalių operos teatruose. Fondo solistai koncertavo Berlyno filharmonijoje, Vienos „Konzerthaus“, Maskvos Piotro Čaikovskio koncertų salėje, Sankt Peterburgo filharmonijoje, Latvijos nacionalinėje operoje.

Budapešte gimusi B.Simon muzikos mokslus pradėjo gimtojoje šalyje, vėliau mokėsi Vienos muzikos ir atlikimo menų universitete. Laimėjusi gausybę tarptautinių konkursų, operos scenoje ji debiutavo prieš dvylika metų. Dainininkė buvo Placido Domingo jaunųjų artistų programos narė, o po pandemijos jos karjera pasuko kiek egzotiška kryptimi – Kairo (Egiptas) operos teatro link.

C.Wyss – sėkmingai koncertų dainininkės ir pianistės karjeros keliu žengianti atlikėja. Jos rečitalių noriai klausosi prestižinių Lichtenšteino ir kitų šalių salių publika. Įdomu tai, kad dainininkės kelią ji pradėjo vedama kitos šio koncerto dalyvės – E.Šidlauskaitės.

Aksominio mecosoprano savininkė E.Šidlauskaitė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ir Milano Giuseppe'ės Verdi konservatorijos absolventė. Ji – ne vieno tarptautinio dainininkų konkurso laureatė ir prizininkė, tapusi prestižinio BBC „Cardiff Singer's of the World“ konkurso finalininke. Dainininkės karjera plėtojosi Milano italų operos trupėje, su kuria solistė gastroliavo Vokietijoje, Austrijoje ir Prancūzijoje, vėliau – Freiburgo (Vokietija) operos teatre. Neseniai solistė debiutavo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, o šiuo metu Lietuvos ir užsienio teatrų ir muzikos festivalių klausytojai gali mėgautis spalvingais E.Šidlauskaitės vaidmenimis įvairiuose operos žanro spektakliuose.

Baritonas S.Mechlinskis – itin pageidaujamas svečias visos Europos operos teatrų scenose. Jo kuriami pagrindiniai vaidmenys lydimi sėkmės Suomijos nacionalinėje, Liono, Lenkijos nacionalinėje ir kitose operose, o ateities planai – dar įspūdingesni. Atlikėjo laukia sugrįžimas į prestižinį Glyndeburno festivalį, debiutai Milano „La Scala“, Glazgo ir Sevilijos operos teatruose.

M. Mbali karjerą pradėjo kaip savamokslis dainininkas, o šiuo metu yra vadinamas gimtojo regiono boso etalonu.

Š.Šapalas dainavimą studijavo ne tik gimtojoje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, bet ir Bratislavos muzikos akademijoje. Jo kuriamais vaidmenimis ir išraiškingu balsu džiaugiasi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, „Vilnius City Opera“ ir kitų teatrų klausytojai.

Pietų Afrikos scenose vienu geidžiamiausių bosų greitai tapęs M.Mbali karjerą pradėjo kaip savamokslis dainininkas, o šiuo metu yra vadinamas gimtojo regiono boso etalonu. Galybę prizų tarptautiniuose konkursuose pelnęs dainininkas prieš trejus metus tapo Londono nacionalinės operos studijos jaunųjų atlikėjų programos nariu ir nuo to laiko jo karjera sėkmingai klostosi ne tik gimtosios šalies, bet ir Europos scenose.

Prarasto laiko beieškant

Liepos 14 d. Kauno šv.Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje Pažaislio muzikos festivalio publikos lauks išskirtinis koncertas. Programą „Prarasto laiko beieškant“ jiems dovanos visame pasaulyje garsėjantis „Huelgas“ ansamblis iš Belgijos. Jau 50 metų Paulo van Nevelo šiuo metu vadovaujamas „Huelgas“ yra vienas garsiausių ansamblių, besispecializuojančių atliekti viduramžių ir Renesanso epochų polifoninę muziką. Kolektyvas visame pasaulyje gerai žinomas dėl išradingų programų, kritikai nuolat giria jį už gyvą ir novatorišką požiūrį į senąjį repertuarą. Ansamblis nuolat dalyvauja didžiausiuose senosios muzikos festivaliuose, kur dažnai koncertuoja – senovinėse koplyčiose, bažnyčiose ir vienuolynuose, taip savo koncertais tiesdamas tarpdisciplininį tiltą tarp architektūros ir polifonijos.

„Huelgas“ pasirodymams plojo tokių prestižinių meno centrų kaip „BBC Proms“ ar „Lincoln Center“ publika. Ansamblio parengtos programos grindžiamos giliomis viduramžių ir Renesanso epochų estetikos ir konceptualumo žiniomis. Jų išlaikomas aukštas atlikimo kokybės standartas – tarsi vizitinė ansamblio kortelė. Tai rodo ir vis dažnesnis šiuolaikinių kompozitorių siekis, kad būtent „Huelgas“ atliktų jų kūrinių premjeras.

Jau treti metai „Huelgas“ organizuoja savo festivalį. Sekminių metu vaizdingame Burgundijos Talanto kaime vykstantis festivalis suteikia daug erdvės muzikiniams eksperimentams, visiškai nežinomo aukščiausio lygio repertuaro pasirodymams ir interaktyviems susitikimams su publika. Festivalis skirtas tik vienam ansambliui, o tai yra absoliuti naujovė muzikos festivalių istorijoje.

Ansamblio diskografija itin turtinga: joje yra daugiau nei 100 išleistų plokštelių su XIII–XVII a. vokaline ir instrumentine muzika. Jos išleistos žymiausių įrašų kompanijų, tokių kaip „Sony Classical“, „Harmonia Mundi France“, „Deutsche Harmonia Mundi“ ir kt., o norint išvardyti visus kolektyvo pelnytus apdovanojimus prireiktų atskiro lapo.

Tad išgirsti „Huelgas“ ansamblį išties verta, nes kritikai apie šį kolektyvą kalba taip: „Huelgas“ skambesys – išskirtinis, garso grynumas – nepaprastas. Kiekvienas iš dvylikos balsų girdisi aiškiai ir tuo pat metu prisideda prie harmoningos simfonijos, kuri kartais tampa galinga, kartais – subtili ir visada – aistringa. „Huelgas“ skamba kaip dangus ir žemė kartu.“

Programą „Prarasto laiko beieškant“ sudaro dvi simbolinės dalys, kuriose aprašoma kelionė laiku: pirmoji dalis „Atgal į praeitį“ prasideda Johanno Sebastiano Bacho choralu ir veda klausytojus šimtmečiais atgal iki anonimo giesmės „Laudes regiae“, parašytos apie 800 m. Karolio Didžiojo karūnavimo iškilmėms. Antroji dalis, pavadinta „Iki ateities“, kviečia keliauti priešinga kryptimi – ji prasideda viduramžių muzika ir lydi klausytojus per įvairius muzikos stilius iki J.S.Bacho choralo.

„Huelgas“ ansamblio koncertas vienoje iš seniausių Kaune – Šv.Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje taps unikalia galimybe klausytojams iš naujo atrasti prarastą laiką, pamirštą muziką, o gal dar kažką daugiau  ir giliau.

Kas? Koncertas „Kelionė į žvaigždes“.

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? Liepos 12 d. 18 val.

Kas? Koncertas „Prarasto laiko beieškant“.

Kur? Kauno šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje.

Kada? Liepos 14 d. 19 val.

Orkestro, kuris kritikų vertinimu pasižymi interpretacijų gyliu bei atidumu detalėms, meno vadovu jau septynerius metus yra pasaulinio garso smuikininkas ir koncertmeisteris Vasko Vassilevas. Greta šio iškilaus menininko orkestrui vadovauja altininkė Emilia Goch Salvador, kurios pastangomis kolektyve groja pripažinti Lenkijos instrumentinės muzikos atlikėjai. Įvertintas Lenkijoje, Europoje ir pasaulyje, kolektyvas nuolat ieško naujų muzikinių idėjų, bendradarbiauja su garsiais kompozitoriais ir menininkais.

V. Vassilevas / V. Vassilevo asm. archyvo nuotr.

„Programą, skirtą Lietuvos publikai, sudaro serija koncertinių kūrinių, parašytų „Baltic Neopolis Orchestra“. Kiekvienas kūrinys pasižymi stipriu savitu charakteriu ir atskleidžia šiuolaikinių lenkų kompozitorių kūrybos įvairovę. Lyriškai suskambės vieno ryškiausių šiuolaikinių lenkų kompozitorių Paweło Łukaszewskio koncertas smuikui ir orkestrui. Argentiniečių bandonininko ir kompozitoriaus Marcelo Nisinmano, turinčio lenkiškų šaknų, trylika variacijų lenkų melodijos tema smuikui, violončelei ir styginių ansambliui atsiskleis plačiu emocijų spektru. JAV gyvenančio Mikołajaus Góreckio pjesė „Antroji erdvė“ styginių kvartetui ir styginių orkestrui perteiks solistų ir orkestro sąveiką laike ir erdvėje. O legendinio kino filmų muzikos autoriaus Wojciecho Kilaro kūrinyje „Orawa“ publika išgirs Tatrų kalnų tradicinės muzikos atgarsius.“, – taip įvairialypę orkestro programą pristatė E. Goch Salvador.

Koncerte solo partijas atliks smuikininkas iš Portugalijos Emanuelis Salvadoras bei orkestro muzikantai: Agnieszka Sawicka (smuikas), Emilia Goch Salvador (altas) ir Piotras Więcławas (violončelė). E. Salvadoras kritikų vadinamas vienu tobuliausių savosios kartos Portugalijos smuikininkų. Jis koncertuoja įvairių šalių prestižinėse salėse, yra ne vieno konkurso nugalėtojas, kaip solistas pasirodo su žinomiausiais orkestrais bei dirigentais. Šiam atlikėjui ne vienas kompozitorius yra sukūręs ir dedikavęs koncertus smuikui ir orkestrui. Smuikininkas groja Miunchene dirbančio meistro Martino Schleske‘ės pagaminta XVIII a. italų meistro Guarnerius del Gesu instrumento kopija, kurią atlikėjui paskolino britų atlikėjų rėmimo fondas „Loan Fund for Musical Instruments“.