Prasidėjus daržovių sezonui maisto ir veterinarijos inspektoriai tikrins, kaip ūkininkai laikosi reikalavimų ir ar pas pirkėjus ant stalų nepatenka nekokybiškų daržovių bei vaisių. 

Inspektoriai lankėsi ne vienoje Kauno turgavietėje ir pažeidimų rado ne vieną. 

Ant prekystalių rasta ir valgyti jau netinkamų produktų. 

Pirkėjai pasakoja, kad ir jie randa supuvusių vaisių ar daržovių, tačiau apgailestauja, jog dažniausiai pastebi jau parsinešę namo. 

„Kai perku, tai pasižiūriu. Gal daugiausia pasitaiko su uogomis“, – pasakojo viena pirkėja.

„Parsineši namo, kelias valandas pabūna ir tada atsiranda kažkokie negerumai. Liūdna, bet atgal juk neneši“, – kalbėjo kita pirkėja.

Visgi ūkininkai sako, kad šiemet vasara – kaip niekad sudėtinga. Pirkėjų mažai, o derlius skęsta vandenyje.

„Vagose stovi vanduo ir kol kas sudėtinga pasakyti, kokie bus metai“, – teigė ūkininkas. 

Kol ūkiai skęsta, kainos kyla. Žmonės sako, kad kai ko net neįperka. 

„Turguje brangiau negu parduotuvėje. Bet kokybė geresnė“, – pastebėjo pirkėjas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Visgi specialistai ragina prieš perkant atkreipti dėmesį į kelis dalykus, kad vėliau suvalgius daržovių netektų ieškoti vaistų. 

„Reikia atkreipti dėmesį, kad ant vaisių ir daržovių nebūtų perteklinės drėgmės, nebūtų pažeista kenkėjų arba jų pėdsakų nebūtų, kad nebūtų per daug žemėti, nešvarūs, nekokybiški“, – patarė maisto produktų inspektorė Jurgita Sargiūnienė.

Maisto ir veterinarijos inspektoriai prasidėjus šviežių vaisių ir daržovių sezonui apipilami skundais. Neretai jie būna dėl kilmės šalies, kai produktas būna, pavyzdžiui, iš užsienio, o rašoma, kad yra lietuviškas. Dažniausiai skundžiamasi dėl braškių ir bulvių. 

Nekokybiški produktai iškart turi būti pašalinti iš prekybos, o prekeiviams surašomi protokolai ir skiriami įspėjimai arba baudos. 

„Užsienio agento“ statusas, nuo sovietmečio turintis neigiamą konotaciją, įpareigoja asmenis ir organizacijas atskleisti finansavimo šaltinius ir žymėti visą savo medžiagą, įskaitant įrašus socialiniuose tinkluose, antraip jiems gresia baudos.

Šią priemonę Maskva plačiai naudoja prieš oponentus, žurnalistus ir žmogaus teisių gynėjus, kaltinamus užsiimant užsienio finansuojama politine veikla.

Kontroversiškas įstatymas, kurį Rusijos parlamentas 2020-aisiais išplėtė, pasitelkiamas prezidento Vladimiro Putino oponentams tildyti, pasinaudojant juo buvo priverstos užsidaryti dešimtys organizacijų.

Rusija ilgai buvo 1953 metų Europos žmogaus teisių konvencijos dalyvė, bet kovo mėnesį dėl invazijos į Ukrainą ją pašalinus iš Europos Tarybos, ji nuo rugsėjo nebebus konvencijos „susitariančioji šalis“.

Tai reiškia, kad Rusijos piliečiai nebegalės kelti bylų EŽTT dėl vyriausybės vykdomų teisių pažeidimų.

Minima EŽTT byla yra susijusi su baudžiamosiomis priemonėmis prieš 73 nevyriausybines organizacijas, savo dėmesį skyrusias pilietinėms teisėms, aplinkosaugai, švietimui ir kitiems klausimams.

Šios organizacijos skundus EŽTT pateikė 2013–2018 metais. Jos smerkė griežtus patikrinimus ir biurokratinius reikalavimus paskelbus jas „užsienio agentais“, jų viešų susibūrimų ir kitos veiklos apribojimus, dideles baudas.

Organizacijos teigė, kad pažeidžiamos jų raiškos bei susirinkimų laisvės, įrašytos Europos žmogaus teisių konvencijoje, ir kad jos yra diskriminuojamos dėl savo politinių pažiūrų.

Teisėjai palaikė šiuos argumentus ir nurodė, kad „trukdymas organizacijų pareiškėjų teisėms nebuvo nei privalomas pagal įstatymą, nei „būtinas demokratinėje visuomenėje“.

EŽTT nurodė Rusijai sumokėti pareiškėjoms iš viso 1,02 mln. eurų kompensacijas ir 119 tūkst. eurų teismo išlaidų.

„Rusai pažeidė paliaubų pažadą ir neleido evakuoti civilių gyventojų, kurie toliau slepiasi nuo apšaudymo gamyklos rūsyje“, – „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše teigė S. Palamaras.

Trečiadienį Rusijos kariuomenė paskelbė trijų dienų paliaubas gamykloje „Azovstal“, sakydama, kad leis civiliams gyventojams išvykti, o Kremlius anksčiau ketvirtadienį teigė, kad humanitariniai koridoriai „veikia“.

S. Palamaras sakė, kad Rusijos kariai įsiveržė į gamyklą „prieš tris dienas“ ir kad kilo intensyvūs susirėmimai. Pasak jo, „sunkūs kruvini mūšiai tęsiasi“.

Jis teigė, kad gamykloje besislepiantys sužeisti Ukrainos kariai „miršta agonijoje dėl netinkamo gydymo“, ir paragino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį „pasirūpinti“ jais bei rasti būdą išvežti žuvusių karių kūnus.

S. Palamaras taip pat paragino „pasaulio bendruomenę“ padėti evakuoti civilius gyventojus iš „Azovstal“.

Trečiadienio vakarą V. Zelenskis paprašė Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso (Antoniju Guterišo) padėti „išgelbėti“ „Azovstal“ komplekse esančius sužeistus Ukrainos karius.

Seimui siekiant apriboti atsiskaitymus grynaisiais, grupė valdančiųjų ir opozicijos atstovų Seime įregistravo Mokesčių administravimo įstatymo pataisas.

Jos numato, kad įmonės, kurios nepaisys draudimo ir grynaisiais atsiskaitys virš 3 tūkst. eurų, būtų pripažintos neatitinkančiomis minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Tai reiškia, kad jos vienerius metus negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. 

Be to, numatoma, kad gyventojai, pažeidę Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą, ateityje nebegalėtų pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinių.

Vienas pataisų iniciatorių, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad pakeitimais būtų mažinamos prielaidos šešėlinei ekonomikai, didinamas mokestinės kontrolės efektyvumas ir galimai neteisėtų sandorių atsekamumas. 

Seimas po svarstymo yra pritaręs pataisoms, ribojančioms atsiskaitymus grynaisiais – nuo lapkričio tiek įmonėms, tiek gyventojams siūloma drausti atlikti sandorius grynaisiais virš 3 tūkst. eurų.

Lietuvos banko duomenys rodo, kad 97 proc. visų mokėjimų nesiekia 5 tūkst. eurų, o 92 proc. – iki 1250 eurų. 

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos duomenimis, nekilnojamojo turto rinkoje 26,5 proc. atsiskaitymų vis dar sudaro grynieji pinigai.

Seimas taip pat svarsto Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, numatančias, kad už atsiskaitymų grynaisiais pažeidimus baudos būtų skiriamos ir mokantiems pinigus, ir juos priimantiems: gyventojams jos siektų 300-900 eurų, įmonėms arba jų vadovams – 600-1500 eurų. Už pakartotinus pažeidimus baudos būtų atitinkamai iki 2,4 tūkst. ir iki 3 tūkst. eurų.

Pasak pareigūnų, lėktuvas vėlai penktadienį įsibrovė į danų oro erdvę į rytus nuo Danijai priklausančios Bornholmo salos Baltijos jūroje, o paskui įskrido į Švedijos oro erdvę.

„Rusijos ambasadorius rytoj bus iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją“, – sekmadienį per „Twitter“ parašė danų užsienio reikalų ministras Jeppe Kofodas (Jepė Kofodas), atkreipęs dėmesį į „Rusijos įvykdytą naują Danijos oro erdvės pažeidimą“.

Švedijos užsienio reikalų ministerija taip pat nurodė, kad Rusijos ambasadorius bus iškviestas Stokholme.

„Tokiems atvejams egzistuoja nustatytos procedūros. Jos, visų pirma, apima atitinkamos šalies atstovo iškvietimą į Užsienio reikalų ministeriją“, – rašoma URM atsiųstame elektroniniame laiške.

J. Kofodas įsibrovimą pavadino „visiškai nepriimtinu ir keliančiu itin didelį nerimą dabartinėmis aplinkybėmis“, turėdamas omenyje Rusijos invaziją į Ukrainą ir augančią įtampą tarp Maskvos ir NATO, kuriai priklauso Danija.

Apie incidentą naujienų agentūrai AFP sekmadienį pranešė Danijos gynybos vadovybės atstovas Henrikas Mortensenas.

„Tai buvo žvalgybinis lėktuvas, labai trumpą akimirką buvęs mūsų oro erdvėje. Du Danijos [naikintuvai] F-16 iš karto sureagavo“, – sakė H. Mortensenas ir pridūrė, jog tokie incidentai yra reti.

Danija yra NATO narė, priešingai nei Švedija, kur vyksta diskusijos, ar reikėtų atsisakyti neprisijungusios šalies statuso ir įstoti į šį aljansą.

Švedų gynybos ministras Peteris Hultqvistas (Pėteris Hultkvistas) laikraščiui „Dagens Nyheter“ pareiškė, kad nėra įrodymų, jog pažeidimas susijęs su šiuo metu vykstančiomis diskusijomis dėl galimo šalies stojimo į NATO.

Rusija jau užsiminė, kad Stokholmas ir Helsinkis, taip pat svarstantis narystės galimybę, turėtų įvertinti tokio žingsnio pasekmes dvišaliams santykiams bei bendrai Europos saugumo architektūrai.

Komiteto vadovas į Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK) siūlo įrašyti, kad tokie pažeidimai grynuosius pinigus mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims užtraukia 300–900 eurų baudą, o juridiniams asmenims – 600–1500 eurų baudą.

Pakartotiniai pažeidimai grėstų 900–2400 eurų bauda fiziniams asmenims ir 1500–3000 eurų bauda juridiniams asmenims.

S. Šedbaras pažymi, kad šiuo metu ANK nėra nustatytos atsakomybės už mokėjimų grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimus, tuo tarpu Seime svarstomas siūlymas uždrausti sandorius grynaisiais virš 3 tūkst. eurų.

Šią savaitę Seimo posėdyje pristatydamas siūlymą dėl 3 tūkst. eurų ribos atsiskaitymams grynaisiais Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas teigė, kad draudimas būtų svarbi priemonė kovojant su šešėline ekonomika ir pinigų plovimu.   

Pasak jo, atsiskaitymai grynaisiais ribojami daugelyje Europos Sąjungos šalių, pavyzdžiui, Italijoje riba yra 1 tūkst. eurų, ribojimai taikomi Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje. Graikijoje atsiskaitymai grynaisiais leidžiami iki 500 eurų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba anksčiau pateikė duomenis, kad nekilnojamojo turto rinkoje 26,5 proc. atsiskaitymų vis dar sudaro grynieji pinigai.

Šis žingsnis žengtas praėjus kiek daugiau nei trims savaitėms po to, kai Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas vėl iškovojo užtikrintą pergalę rinkimuose.

Nacionalistinių pažiūrų vengrų vyriausybės vadovas Briuselyje dažnai yra kaltinamas demokratinių normų nepaisymu.

Biudžeto ir administravimo eurokomisarui Johannesui Hahnui (Johanesui Hanui) leista nusiųsti Vengrijos vyriausybei „rašytinį pranešimą“ ir taip pradėti teisinės valstybės mechanizmo taikymą, sakė EK vicepirmininkas Margaritis Schinas.

Pasak vieno aukšto rango ES pareigūno, šis žingsnis yra „pats pirmasis oficialus žingsnis“ ilgoje procedūroje. Gavusi laišką Vengrija turės per du mėnesius į jį atsakyti, sakė jis.

Bendrai tokia komunikacija su Budapeštu gali užtrukti devynis mėnesius, o bet kokiam galimam ES finansavimo Vengrijai mažinimui turės pritarti didžioji dauguma iš 27 bloko valstybių narių.

Briuselis ne kartą priekaištavo Vengrijai dėl jos viešųjų pirkimų sistemos, interesų konflikto ir korupcijos.

Sąlygiškumo mechanizmas buvo sukurtas 2020 metais per patį pandemijos piką po viršūnių susirikimo, kai buvo sutarta dėl bendro skolinimosi siekiant suformuoti 800 mlrd. eurų subsidijų ir paskolų paketą ES šalių atsigavimui.

Biudžeto „vanagai“, tarp jų Austrija ir Nyderlandai, pareikalavo sąlygiškumo mechanizmo, turinčio užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų leidžiami tinkamai.

Vengrija ir Lenkija užginčijo naująją procedūrą ES aukščiausios instancijos teisme. Tačiau Europos Teisingumo Teismas (ETT) vasario mėnesį leido ją naudoti ir nurodė, kad ES „turi turėti galimybes ginti vertybes“.

Europos Parlamentas spaudė Europos Komisiją taikyti sąlygiškumo mechanizmą Lenkijos ir Vengrijos atžvilgiu. EP ėmėsi teisinių veiksmų, kad priverstų Komisiją veikti.

„Europos Komisija inicijavo teisinės valstybės mechanizmą prieš Vengriją“, – paskelbė žaliųjų europarlamentaras Danielis Freundas (Danielis Froindas).

„Netrukus finansavimas Orbano korumpuotai autokratijai baigsis. PAGALIAU!!“, – rašė jis.

Šio mechanizmo panaudojimas yra viena iš virtinės kitų procedūrų, kurių ėmėsi Komisija, kilus nerimui dėl Vengrijos ir Lenkijos veiksmų.

Dažniausiai fiksuojami motociklininkų pažeidimai yra leistino greičio viršijimas, pavojingo ar chuliganiško vairavimo atvejai, posūkių signalų nerodymas. Policijos pareigūnai primena, kad leistiną greitį daugiau nei 30 km/val. viršijantiems motociklų vairuotojams gresia bauda nuo 120 iki 550 eurų ir teisės vairuoti praradimas nuo trijų mėnesių iki pusantrų metų. Už pavojingą vairavimą gali būti skiriama bauda nuo 170 iki 230 eurų, o už chuliganišką – nuo 450 iki 550 eurų.

Gyventojai vis dar dažnai skundžiasi dėl motociklų keliamo triukšmo, ypač vakarais ir savaitgaliais. Todėl pareigūnai žada intensyviai tikrinti, ar motociklo skleidžiamas triukšmas neviršija nustatytų normų. Naudodami mobilųjį triukšmo lygio matuoklį vykdyti triukšmo kontrolę pareigūnai gali greitai ir efektyviai. O bauda už šį pažeidimą siekia nuo 100 iki 600 eurų, pakartotinai prasižengusiam vairuotojui ji gali išaugti nuo 500 iki 1000 eurų. Taip pat yra anuliuojamas motociklo privalomosios techninės apžiūros galiojimas.

Gatvėse daugėja ne tik motociklų, bet ir motorolerių, kuriais dažniausiai važinėja jauni, tik pradedantys eisme dalyvauti vairuotojai. Todėl Klaipėdos policijos pareigūnai ragina visus eismo dalyvius būti atidesnius ir tolerantiškesnius – sumažinti skaudžių nelaimių keliuose skaičių galime tik bendromis pastangomis. Per 2021 m. visoje Klaipėdos apskrityje registruota 40 eismo įvykių, kuriuose dalyvavo motociklai. Iš jų – 31 įskaitinis eismo įvykis, per kuriuos vienas motociklo vairuotojas žuvo, o nukentėjo – 29. Per tą patį laikotarpį visoje apskrityje fiksuota 12 eismo įvykių, kuriuose dalyvavo mopedai. Iš jų – aštuoni, kuriuose nukentėjo septyni šių dviračių transporto priemonių vairuotojai.