Pastebima, jog kai kuriuose miestuose pirkėjų ir lankytojų srautai reguliuojami tik epizodiškai, o aktyviau susidarančias eiles prie kasų ar įėjimų reguliuoti imamasi tik inspektorių kontrolės metu.

VMVT duomenimis, patikrų metu prekybos centrų, maisto prekių parduotuvių administracijoms bei pavieniams prekiautojams nurodoma skirti daugiau dėmesio dažnai liečiamų paviršių valymui bei dezinfekavimui.

Sausio-vasario mėnesiais beveik 40 proc. tikrintų atvejų buvo fiksuota, kad nematuojama darbuotojų kūno temperatūra atvykus į darbą. Trečdalis vis dar nesilaiko reikalavimo prie įėjimų lankytojams skelbti informacija apie asmens higienos laikymąsi ir būtinybę dėvėti apsaugines veido kaukes. Ne visuomet prie įėjimų yra sudaromos ir galimybės pirkėjams bei lankytojams dezinfekuoti rankas.

Pasak prokuratūros, toks sprendimas priimtas nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

„Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pažymima, kad ypač pavojingos ir užkrečiamos ligos COVID-19 plitimas dėl pačios ligos plitimo ypatybių, naujumo ir ypač didelio užkrečiamumo dažnais atvejais negali būti suvaldytas net ir taikant visus sveikatos apsaugos reikalavimus“, – teigia prokuratūra.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas praėjusių metų gegužę, gavus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pareiškimą dėl minėtoje gydymo įstaigoje nustatytų aplinkybių, manoma, lėmusių COVID-19 infekcijos išplitimą. Ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.

„Įvertinęs tyrimo metu surinktus duomenis, liudytojų parodymus, prokuroras konstatavo, kad nusikalstamos veikos, kurias įtarus buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas – nenustatytos“, – rašoma pranešime.

Pasak prokuratūros, nebuvo gauta duomenų, kad ligoninės darbuotojai būtų pažeidę kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisykles ir būtent dėl šių pažeidimų sukėlę pavojų kitiems asmenims užsikrėsti.

Taip pat nenustatyta ir aplinkybių, pagrindžiančių ligoninės personalo galimą tarnybos pareigų neatlikimą: visi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento nustatyti pažeidimai buvo operatyviai pašalinti, nurodymų vykdymas buvo savalaikis.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, kai minėtoje ligoninėje COVID-19 buvo užsikrėtę apie 40 pacientų ir darbuotojų.

Didžiausias dėmesys buvo skirtas grožio paslaugas teikiantiems ūkio subjektams. Per praėjusią savaitę jų patikrinta 491.

Jungtinės NVSC ir Valstybinės maisto ir veterinarijos specialistų, Lietuvos policijos pareigūnų ir šalies savivaldybių atstovų pajėgos patikrino 67 prekybos ne maisto prekėmis vietas, gamybos įmones, turgavietes, avalynės taisyklas ir pan. Taip pat 13 sveikatos priežiūros įstaigų, 11 apgyvendinimo, soliariumo, sporto klubų, skalbyklų, baseinų veiklą vykdančius ūkio subjektus, 9 maisto produktų parduotuves, 4 švietimo įstaigas ir 2 stacionarias socialines paslaugas teikiančias įstaigas.

Patikrinimai parodė, kad dauguma žmonių laikosi karantino reikalavimų, tačiau 13-likoje grožio paslaugų teikimo vietų pažeidimų buvo nustatyta. Kituose tikrintuose sektoriuose pažeidimų nebuvo nustatyta.

Pagrindiniai pažeidimai, fiksuoti grožio paslaugų teikimo vietose: nedėvimi respiratoriai ir neužtikrintas numatytas plotas klientui, nebuvo paskelbta lankytojams apie būtinybę laikytis higienos reikalavimų. Taip pat nebuvo užtikrintos priemonės rankų higienai ir dezinfekcijai. Dažniausiai pasitaikę pažeidimai – dėvimos ne medicininės kaukės, t. y. skydeliai arba medžiaginės kaukės. Pagal šiuo metu galiojančius nurodymus aptarnaujantys asmenys turi dėvėti medicinines veido kaukes arba respiratorius, o vyresni nei 6 metų amžiaus lankytojai, pirkėjai – nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Kaukių leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei, tik tokiu atveju rekomenduojama dėvėti veido skydelį.

NVSC Vilniaus departamento specialistai, atlikdami patikrinimus, taip pat domėjosi, kaip grožio paslaugų teikėjai laikėsi rekomendacijos prieš pradedant dirbti atlikti profilaktinį vienkartinį tyrimą dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos). Deja, tyrimą buvo atlikę tik pusė (51 proc.) asmenų.

Kaip pranešė centrinis bankas, Finansų rinkos priežiūros tarnyba nustatė, kad finansų maklerio įmonėje įdiegtos kliento pažinimo procedūros, susijusios su politiškai pažeidžiamų asmenų (angl. Politically Exposed Person, PEP) nustatymu, turėjo trūkumų. Už šį pažeidimą įmonei skirtas įspėjimas.

Pasak Lietuvos banko, inspektavimo metu taip pat buvo konstatuoti pažeidimai, susiję su tarptautinių finansinių sankcijų stebėsenos reikalavimų vykdymu bei nuolatine kliento dalykinių santykių ir sandorių stebėsena inspektavimo laikotarpiu.

„Įvertinęs pažeidimų pobūdį ir atsižvelgęs į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, Lietuvos bankas skyrė bendrovei 40 tūkst. eurų baudą ir įpareigojo iki 2021 metų balandžio 30 dienos pašalinti nustatytus klientų dalykinių santykių ir sandorių stebėsenos pažeidimus“, – teigia Lietuvos bankas.

Nurodoma, kad „Orion securities“  informavo Finansų rinkos priežiūros tarnybą, kad ėmėsi veiksmų šalinti inspektavimo metu nustatytus pažeidimus ir dalį pažeidimų jau pašalino.

Sprendimas priimtas po to, kai Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) atliko papildomą tyrimą ir  nustatė, kad projektas neatitinka reikalavimų, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Lėšų projektui iki šiol nebuvo išmokėta.

Ministerija BNS nurodė, kad ES lėšos turėtų būti skiriamos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, tuo metu ekspertai jausmomačio projekto tam nepriskyrė.

„Leisdami valstybės lėšas, pirmiausia turime kelti skaidrumo, nešališkumo ir objektyvumo kriterijus, todėl negali būti net menkiausios abejonės dėl vieno ar kito vykdomo projekto tikslingumo. Gavę išvadas dėl nustatytų pažeidimų, nedvejodami pritarėme sprendimui stabdyti šį projektą“, – pranešime sakė ministrė Aušrinė Armonaitė.

Vadinamojo jausmomačio idėja pradėta plėtoti dar 2017 metais, o finansavimo sutartis su LVPA pasirašyta 2019 metų lapkritį.

Vėliau pasiūlymus kurti šį prietaisą pateikė šeši dalyviai, tačiau jo kūrimas sukėlė abejonių dėl skaidrumo ir tikslingumo.

Naujienų portalas 15min.lt ir LNK pernai balandį skelbė, jog prietaisą norėjo įsigyti Trakų rajono savivaldybės Pedagoginė psichologinė tarnyba. Ji ieškojo verslininkų arba mokslininkų, kurie sukurtų šį prietaisą.

Pasak 15min.lt, projekte taip pat ketino dalyvauti Ukmergės švietimo pagalbos tarnyba bei Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.

Skelbta, jog prietaisas įvertins ir atskirs ne mažiau kaip šešias emocijas, jos būtų nustatomos matuojant širdies ritmą, odos šilumą, kvėpavimą, raumenų dinamiką, garso vibracijas ar biolaukus.

Tačiau psichologai šį projektą vertino kritiškai. Anot jų, biolauko matavimas nėra iki galo ištirtas.

Pasak departamento, pareigūnai ant Rėkyvos ežere žuvis gaudančius vyrus pradėjo tikrinti sulaukę pranešimo, kad vienas asmuo neteisėtai sužvejojo lydeką.

Kadangi ant ledo žvejų buvo daug, aplinkosaugininkai išsiskirstė ir pradėjo juos tikrinti.

Vienai pareigūnei priėjus prie žvejo ir paprašius parodyti laimikį šis aplinkosaugininkę nustūmė ir įmetė žuvį atgal į eketę.

„Asmens buvo paklausta, ar neturi sugavęs lydekų. Sulaukiau atsakymo – sugavau. Tada aš pasilenkiau prie žvejybinėje dėžėje esančio balto nepermatomo maišelio. Prisilietus prie jo, žuvis suspurdėjo ir pasirodė lydekos galva. Paprašiau žvejo mėgėjo atsitraukti, nes norėjau užfiksuoti lydeką. Tačiau netikėtai pilietis griebė lydeką, stipriai trenkė man į raktikaulį ir įmetė lydeką į vandenį“, – pranešime cituojama Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnė Jovita Martinonienė.

Jos teigimu, vyras kategoriškai neigė sugavęs žuvį, tačiau pripažino pasipriešinęs pareigūnei.

Už neteisėtą lydekos sugavimą žvejui gresia bauda iki 300 eurų bei žvejybos įrankių konfiskavimas. Taip pat jam teks atlyginti 240 eurų žalą gamtai.

Aplinkosaugininkai pradėjo administracinę teiseną ir dėl pareigūnų reikalavimo nevykdymo, už tai vyrui gresia bauda iki 700 eurų.

„Netoleruosime jokių neteisėtų pažeidėjo veiksmų. Bet kuriam asmeniui, nepaklūstančiam teisėtiems aplinkosaugininko reikalavimams, gresia mažų mažiausiai administracinė atsakomybė“, – cituojama departamento direktorė Olga Vėbrienė.

Vasario 16 d. Klaipėdos r., kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, sustabdyto automobilio „Audi“ vairuotojui, 1991 m. gimusiam vyrui, buvo nustatytas 0,95 prom. neblaivumas. Net šeši pareigūnų patikrinti vairuotojai vairavo, nors tai daryti neturėjo teisės. Vasario 16 d. Klaipėdoje, prie Dariaus ir Girėno g. bei Sportininkų g. sankryžos sustabdytas, 1999 m. gimęs BMW vairuotojas vairavo neturėdamas tam teisės, nes jos nėra įgijęs, be to paaiškėjo, kad anksčiau stacionariu greičio matuokliu yra užfiksuota, jog jis, neturėdamas teisės vairuoti, viršijo leistiną greitį daugiau nei 20 km/val. – dėl šio pažeidimo vairuotojui taip pat surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Du protokolai surašyti ir vasario 21 d. Kauno g. sustabdytam, 1989 m. gimusiam „Mercedes Benz“ vairuotojui, kuris vairavo neįgijęs teisės vairuoti ir anksčiau, neturėdamas teisės vairuoti, leistiną greitį viršijo 40 km/val. Dar vienas teisės vairuoti neįgijęs, 1980 m. gimęs vairuotojas buvo sustabdytas kelyje Klaipėda–Liepoja. Dviem vairuotojams – 1996 m. gimusiam, sustabdytam Klaipėdoje, Taikos pr., ir kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda sustabdytam, gimusiam 1977 m. – teisė vairuoti yra atimta, o 1996 m. gimusiam, kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda sustabdytam „Toyota“ vairuotojui teisė vairuoti yra sustabdyta.

Praėjusią savaitę taip pat užfiksuota, kad 24 vairuotojai neleistinai naudojosi mobiliaisiais įrenginiais, 20 – nebuvo atlikę privalomosios techninės apžiūros, 17 – pažeidė šviesoforų signalus, 14 – neturėjo privalomo daudimo, 10 – nesegėjo saugos diržų. Atsakomybės sulauks ir 10 kelių eismo taisykles pažeidusių pėsčiųjų.

Mobiliuoju greičio matuokliu Klaipėdoje ir Kretingoje per savaitę užfiksuotas 61 greičio viršijimo atvejis.

Kaip pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, inspektoriai šeštadienį patikrino 65 žvejus, šešiems jų surašyti administracinių nusižengimų protokolai už žvejybą be smaigų ant ledo ir be reikiamų leidimų.

Taip pat nustatytas vienas lankymosi miške taisyklių pažeidimas, už jį asmeniui skirtas įspėjimas.

Balsio ežere pareigūnams patikrinus 85 žvejus, tik du jų neturėjo leidimų žvejoti, jiems surašyti administracinio nusižengimo protokolai, kai kuriems jų gresia bauda nuo 90 iki 170 eurų.

Sekmadienį inspektoriams patiktinus 187 žvejus, dviem asmenims skirti įspėjimai už žvejybą be leidimo, dar du asmenys neturėjo leidimo žvejoti limituotos žvejybos ežere.

Vasario 8–14 d. Aplinkos apsaugos departamentas gavo 387 pranešimus apie galimus pažeidimus, daugiausiai – dėl atliekų deginimo, netinkamo atliekų tvarkymo, taip pat oro ir kitos taršos, medžioklės ir žvejybos pažeidimų.

Apie į autoįvykius pakliuvusius laukinius gyvūnus praėjusią savaitę kreiptasi 125 kartus, ankstesnę savaitę tokių pranešimų buvo 121. Dėl kitų įvykių su gyvūnais kreiptasi 130 kartų – 20-čia atvejų daugiau nei ankstesnę savaitę.

Reaguodami į pranešimus apie galimus pažeidimus, aplinkosaugininkai ne darbo metu patikrinti informacijos vyko 36 kartus, 21 iš jų pasitvirtino.

Leidimus dėl pieno supirkimo veiklos vasario 9 dieną VMVT panaikino trijuose „Krosnos pienas“ priklausančiuose punktuose – Alytaus rajono „Pošnios“, Lazdijų rajono „Krasenos“ ir „Ramanavo“ pieno supirkimo punktams.

Kaip skelbia VMVT, patikrinimų metu nuolat būdavo konstatuojama, kad privalomi nurodymai pašalinti pažeidimus nebuvo vykdomi. ŽŪK „Krosnos pienas“ už reikalavimų pažeidimus ne kartą buvo pritaikytos kitos priemonės – raginimai ir įspėjimai kuo skubiau pašalinti nustatytus pažeidimus, skirtos baudos.

VMVT inspektoriai per keletą metų ne kartą yra pažymėję, kad ŽŪK „Krosnos pienas“ priklausančios pieno supirkimo punktų patalpos ir priemonės neatitinka nustatytų reikalavimų, kad jomis nesinaudojama, nors tai yra pagrindinė superkamo žaliavinio pieno tvarkymo vieta. Į nustatytus trūkumus šis kooperatyvas nereaguodavo ir jų nešalindavo, neįgyvendindavo nustatytų reikalavimų.

Pienas buvo superkamas nesilaikant teisės aktų reikalavimų – į pieno supirkimo punktą jis nebuvo pristatomas, nesilaikyta pristatymo grafiko, pienas būdavo tiesiog supilamas į bendrą pienovežio talpą ir sumaišomas su kitų ūkininkų pienu. Užfiksuota, kad pienas iš gamintojų buvo superkamas pakelėse ar net kiemuose. Laboratoriniams tyrimams atrinktų pieno mėginių, pristatytų perdirbimui, rezultatai parodė, kad pienas neatitinka nustatytų kokybės rodiklių ir patvirtintų reikalavimų bendram bakterijų skaičiui.

Kortas maišė COVID-19

„Jei būtume dirbę įprastu režimu, skaičiai būtų visiškai kitokie. Manau, būtume išaiškinę daugiau pažeidimų“, – svarstė Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas.

Užklupus pandemijai, buvo apribotas žmonių judėjimas, sustojo verslas. Ne tik sumažėjo pažeidėjų – Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojams teko imtis neįprastos veiklos.

Mūsų darbuotojų surašytos baudos sudaro iki 65 proc., likusios – radarų.

„Dirbome prie keltų, uoste pasitikdavome grįžtančiuosius – reikėjo juos nukreipti į gyvenamąsias savivaldybes. Tikrinome prekybos, maitinimo, paslaugų teikimo vietas“, – paaiškino L.Lapinskas.

„Ir dabar didžiausias dėmesys skirtas saviizoliacijai užtikrinti ir kitiems su COVID-19 susijusiems patikrinimams. Protokoluose jie dažniausiai neatsispindi“, – antrino Klaipėdos savivaldybės Administracinės veiklos poskyrio vedėjas Marius Poimanskis.

Jis paaiškino, kad pernai, pandemijai tik prasidėjus, savivaldybė baudų skirti neskubėjo, specialistų darbas buvo labiau informacinis ir prevencinis.

Marius Poimanskis / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Daugiausia baudų – vairuotojams

Koronavirusas ir šiandien Viešosios tvarkos skyriui kelia daugiausia rūpesčių. Tačiau neatsilieka ir sniego negailinti žiema.

„Būtų gerai, kad žmonės kiemus valytųsi. Kai pradės namų valdos ir bendrijų pirmininkai gauti reikalavimus su protokolais, tada jau visi pasipiktins“, – perspėjo M.Poimanskis.

Pernai Viešosios tvarkos skyriaus specialistai rašiklius baudos protokolams pasirašyti traukė daugiau nei 14 tūkst. kartų. Dažniausiai – dėl vairuotojų.

Beveik pusę milijono eurų surinkti padėjo ir stacionarūs greičio matuokliai.

„Mūsų darbuotojų surašytos baudos sudaro iki 65 proc., likusios – radarų“, – patikslino M.Poimanskis.

Daugiausia – per 7,5 tūkst. administracinių nusižengimų protokolų surašyta už ne vietoje paliktas mašinas.

„Ant šaligatvio, ant vejos, po kelio ženklu, draudžiančiu stovėti“, – vardijo L.Lapinskas.

Prognozė buvo kuklesnė

Antra pagal populiarumą klaipėdiečių nuodėmė – pamirštas ar laiku nesumokėtas automobilio statymo mokestis.

Senamiestyje ir pajūryje tokių vairuotojų užfiksuota daugiau nei 6 tūkst.

Dar apie 50 protokolų surašyta už kiemuose rūdijančias apleistas mašinas.

Likusias baudas susimokėjo tvarkymo, švaros ar prekybos viešose vietose taisyklių nepaisę klaipėdiečiai.

Pernai savivaldybės biudžetas iš pažeidėjų gavo šimtu tūkstančių eurų mažiau nei 2019 m.

Tačiau lūkesčiai buvo dar mažesni – iš baudų biudžetą planuota papildyti tik apie 400 tūkst. eurų.