„Trečios pakopos knibinėjimas... Daugelis žmonių priprato prie pensijų kaupimo modelio ir tuos dalykus reikia daryti labai atsargiai, o kiekviena valdžia prie jų maga prikišti pirštus“, – antradienį Seime žurnalistams teigė parlamentaras.   

Jis teigė nepritariantis ir siūlomam visuotiniam nekilnojamojo turto (NT) mokesčiui.

„Tie mokesčiai nelabai turi didelio šanso išgyventi iki priėmimo stadijos, nes pasiūlytas modelis yra nelabai ką keičiantis fiskaline, biudžeto surinkimo prasme, o jeigu jis nelabai ką keičiantis, bet pakankamai plačiai bandantis apsižioti, tai kam jo reikia?“ – kalbėjo V. Mitalas.  

Laisvės frakcijos vadovas, be kita ko, žada aiškintis, kuo užsiima 25 proc. iš individualios veiklos gyvenančių žmonių, kuriems siūloma didinti mokesčius.

„Kas jie yra? Ar jie tikrai tikrai yra „gyvulių ūkio“ fauna, ar žmonės, kuriems mokesčiai tiesiog didės neįvertinant jų veiklos specifikos“, – teigė V. Mitalas.

V. Mitalas pripažįsta, kad paviešintos pertvarkos tikslų ir pakeitimų yra „labai gerų“, pavyzdžiui, pelno mokesčio pertvarka, kad verslas galėtų daugiau investuoti į technologijas, ir gyventojų pajamų mokesčio pakeitimai.

„Akcizų klausimą reikės išjudinti – už taršius produktus akcizai turi didėti“, – pabrėžė jis. 

Tačiau V. Mitalas baiminasi, kad diskutuojant dėl mokesčių sistemos pakeitimų galima „užsivelti detalėse“.

„Nerimą kelia, ar nebus užsivelta detalėse, kurios pakankamai smulkios, bet kelia nemažai klausimų“, – tvirtino Laisvės frakcijos atstovas.

E. Macrono sąjungininkai žemuosiuose parlamento rūmuose – Nacionalinėje Asamblėjoje – sudaro mažumą ir tai reiškia, kad gali pralaimėti, jei opozicija susivienytų vienam iš balsavimų. Debatai parlamente turi prasidėti 16 val. (17 val. Lietuvos laiku).

Sprendimas ketvirtadienį Nacionalinėje Asamblėjoje prastumti pensijų reformą be balsavimo išprovokavo protestus ir raginimus streikuoti. Šį vyriausybės manevrą daugelis laiko nedemokratiniu.

Vyriausybės nuvertimas yra „vienintelis būdas sustabdyti šioje šalyje socialinę ir politinę krizę“, pirmadienį radijui „France Inter“ sakė ilgiausiai dirbantis Prancūzijos parlamentaras, vieno iš dviejų balsavimų iniciatorius Charles'is de Coursonas (Šarlis de Kursonas).

Jei taip tęsime ir toliau, niekas nieko nebekontroliuos.

„Jei taip tęsime ir toliau, niekas nieko nebekontroliuos. Štai ką mums sako visi profesinių sąjungų lyderiai... Jie mato, kad reikalai radikalėja“, – sakė jis.

Žmonės vyriausybėje ir stebėtojai nuogąstauja, kad Prancūzijos vėl laukia milžiniški, smurtiniai antivyriausybiniai protestai, praėjus keleriems metams po E. Macrono vyriausybę ir šalį sukrėtusio „geltonųjų liemenių“ judėjimo.

Po savaitgalio, kai Paryžiuje vyko smurtiniai protestuotojų ir policijos susirėmimai, pirmadienį ryte buvo padeginėjamos šiukšliadėžės šalies šiaurės vakaruose esančiame Rene.

Dauguma analitikų tikisi, kad vyriausybė pirmadienį išsilaikys – dėl dešiniojo sparno opozicinės Respublikonų partijos, turinčios 61 vietą, paramos.

Tačiau persvara gali būti maža, įtakingam respublikonų parlamentarui Aurelienui Pradie (Oreljanui Pradijė) pareiškus, kad jis balsuos prieš vyriausybę.

„Manau, kad tai vienintelė išeitis. Mums reikia pereiti prie kažko kita“, – sakė jis.

Sprendimas pasinaudoti specialia konstitucine vyriausybės teise priimti įstatymą be balsavimo prilygo pripažinimui, kad vyriausybė neturėjo daugumos paramos savo planui pensinį amžių padidinti nuo 62 iki 64 metų.

Parlamento aukštieji rūmai – Senatas – anksčiau ketvirtadienį pritarė reformai 193 balsais prieš 114, bet dešiniojo sparno opozicijos parlamentarų Nacionalinėje Asamblėjoje nenoras paremti E. Macrono reiškė, kad žemuosiuose rūmuose vyriausybės laukė pralaimėjimas.

„Negalime leisti, kad 175 parlamento debatų valandos pavirstų į nieką“, – sakė ministrė pirmininkė Elisabeth Borne (Elizabet Born), aktyvavusi Prancūzijos konstitucijos 49 straipsnio 3 dalį.

Opozicijos parlamentarai garsiai reiškė savo pasipiktinimą, taip pat sugiedojo šalies himną.

Tai visiška vyriausybės nesėkmė.

Prie parlamento rūmų istorinėje Paryžiaus Santarvės aikštėje susirinko tūkstančiai protestuotojų, juos stebėjo riaušių policija.

Maždaug 20 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku, žmonėms aikštės centre uždegus laužą, policija panaudojo ašarines dujas ir vandens patranką.

Areštuota maždaug 120 žmonių, įtartų ketinus daryti žalą, nurodė sostinės policija.

Net išvaikius mitingą kai kurie protestuotojai šoninėse gatvėse kėlė gaisrus ir niokojo parduotuvių fasadus.

Kelios parduotuvės buvo išplėštos per protestus pietiniame Marselio mieste. Protestuotojų ir saugumo pajėgų susirėmimų taip pat kilo vakariniuose Nanto ir Reno miestuose, Lione šalies pietryčiuose, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentai.

„Visiška nesėkmė“

Profesinės sąjungos ir politikos analitikai įspėjo, kad teisės akto priėmimas be balsavimo, remiantis Konstitucijos 49 straipsnio 3 dalimi, gali radikalizuoti oponentus ir pakenkti įstatymo demokratiniam teisėtumui.

„Tai visiška vyriausybės nesėkmė, – žurnalistams sakė kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen). – Nuo pat pradžių vyriausybė save apgaudinėjo manydama, kad turi daugumą.“

Apklausų duomenimis, du trečdaliai prancūzų nepritaria pensijų pertvarkai.

„Kai prezidentas neturi daugumos šalyje, daugumos Nacionalinėje Asamblėjoje, jis turi atsiimti savo įstatymo projektą“, – pridūrė Socialistų partijos vadovas Olivier Faure'as (Olivjė Foras).

Penktadienį kai kurios opozicinės partijos, tarp jų ir M. Le Pen partija, ketina surengti balsavimą dėl nepasitikėjimo centristų vyriausybe, tačiau tikimasi, kad E. Borne kabinetas išliks dėl dešiniosios Respublikonų partijos paramos.

Profesinės sąjungos nedelsdamos paragino kitą ketvirtadienį surengti dar vieną masinių streikų ir protestų dieną, o vyriausybės žingsnį pavadino „visišku demokratijos paneigimu“.

Antoine'as Bristielle'is (Antuanas Bristjelis), analitinio centro „Fondation Jean-Jaures“ viešosios nuomonės ekspertas, AFP teigė, kad tokio svarbaus įstatymo priėmimas be parlamento balsavimo gali dar labiau supriešinti šalį ir pakurstyti nepasitenkinimą E. Macronu.

Visuomenės nuomonės apklausos parodė, kad maždaug aštuoni iš dešimties žmonių nepritaria tokiam įstatymų leidybos būdui ir kad vis daugiau žmonių praranda tikėjimą Prancūzijos demokratija, sakė jis.

Padegtos šiukšlės

Pirmąją kadenciją nesėkmingai bandęs įgyvendinti pensijų reformą, E. Macronas grįžo prie šio klausimo per rinkimų kampaniją praėjusį balandį.

Tačiau birželį po Nacionalinės Asamblėjos rinkimų jis neteko parlamentinės daugumos.

Nors diena buvo labai dramatiška, E. Macronas ketvirtadienį šio klausimo viešai nekomentavo.

„Negalima žaisti su šalies ateitimi“, – teigė jis ketvirtadienio rytą vykusiame uždarame vyriausybės posėdyje, teisindamas šį žingsnį. Prezidento žodžius citavo vienas iš posėdžio dalyvių.

Geležinkelių, mokyklų, uostų darbą ir viešąsias paslaugas nuo sausio mėnesio trikdantys streikai yra vieni didžiausių protestų per pastaruosius dešimtmečius.

Dėl Paryžiaus savivaldybės šiukšlių surinkėjų streiko gatvėse susikaupė apie 7 000 tonų šiukšlių, kurios traukia žiurkes ir kelia pasibaisėjimą turistams.

Išplatinti vaizdai rodė, kad protestuotojai Paryžiuje ir kituose miestuose naudojosi situacija ir padeginėjo nesurinktas šiukšles.

Priverstinės reformos, kuriai nepritaria dauguma gyventojų, politinės pasekmės yra neaiškios.

Profesinės sąjungos CGT vadovas Philippe'as Martinezas (Filipas Martinesas) šią savaitę įspėjo, kad E. Macronas rizikuoja ir kad jam per kitus rinkimus 2027 metais, kai pagal Prancūzijos konstituciją jis negalės siekti trečios kadencijos, gali tekti „perduoti [prezidentūros] raktus“ M. Le Pen.

– Koks dabar yra policininko amžiaus vidurkis?

– 38 metai.

– Kada policininkas išeina į užtarnautą pensiją?

– Policijos pareigūnas pagal Vidaus tarnybos statutą turi galimybę išeiti ištarnavęs 25 metus. Prieš kurį laiką, kai galiojo kitos nuostatos, užteko 20 metų.

– Tai, paskaičiavus, gautųsi 40–45 metų amžiaus darbuotojas?

– Kažkada į pensiją buvo galima išeiti 38 metų. Pavyzdžiui, aš pats galėjau išeiti prieš vienuolika metų. Dabar laikas yra šiek tiek pavėlintas. Taip, yra problema. Mes ne tik konstatuojame, kad yra problema, nes didelis skaičius mūsų pareigūnų jau šiandien gali palikti tarnybą, tačiau problema yra sprendžiama. Pavyzdžiui, šiais metais jau turime arti 500 kandidatų papildyti policijos gretas. Manau, kad iš metų į metus tas skaičius didės ir problema amortizuosis. Bet ši problema, organizacijos senėjimas, nėra tik Lietuvos policijos. Mes matome bendras demografines problemas, situaciją tiek Lietuvoje, tiek ES šalyse, todėl mes ne vieni kovojame su šiuo iššūkiu.

– Apklausos rodo, kad policijos įvaizdis visuomenės akyse gerėja, tačiau to nepakanka, kad jauni žmonės rinktųsi darbą policijoje. Profsąjungos paskaičiavo, kad alga būtų tas dalykas, kuris pastūmėtų jaunuolius rinktis policijos darbą. Tačiau, jei teisingai sako, į rankas yra 1 tūkst. eurų.

Tikimės, kad atlyginimai didės.

– Šiais metais policijos pareigūno atlyginimo vidurkis pasieks 1440 eurų į rankas, tai šiek tiek daugiau nei 1 tūkst. eurų. Kai kuriais klausimais mes su profesinėmis sąjungomis sutariame, bet kai kuriais klausimais turime skirtingų nuomonių. Tikrai matome, kad atlyginimai auga. Per trejus metus statistiškai policijos pareigūnas uždirbo trečdaliu daugiau. Tikimės, kad atlyginimai didės. O dėl policijos pareigūno profesijos populiarumo, tai iš metų į metus mes turime didesnį skaičių norinčių papildyti policijos gretas, jeigu mes juos visus priimtume, tos problemos nebeturėtume. Bet, deja, žinome, kad policija nėra UAB ir galioja visai kiti reikalavimai, tad didelė dalis atkrenta dėl reputacijos, kita dalis neišlaiko egzaminų, trečia dalis turi problemų su sveikata. Šios trys dedamosios daro situaciją tokią, kokia yra – priimame ženkliai mažiau, nei yra norinčiųjų tapti policijos pareigūnais.

– Na, o tiems, kurie dirba, tenka didesnis krūvis. Profsąjunga sako, kad dabar Lietuvoje trūksta 1,5 tūkst. policijos pareigūnų.

– Šiuo atveju problema yra procedūros. Pasinaudosiu ES šalių policijos statistika. Pavyzdžiui, Suomijoje 100 tūkst. gyventojų yra dvigubai mažiau policijos pareigūnų nei Lietuvoje, tačiau Suomijoje policija sėkmingai vykdo pavestas funkcijas. Matyt, problemos yra ir mūsų funkcijose, ir Baudžiamojo proceso kodekse, apie kurį kalbame. Manau, kad tinkamai sutvarkius procedūras, toks policijos pareigūnų skaičius būtų optimalus tokiai valstybei kaip Lietuva, kuri demografiškai ir senėja, ir toliau mažėja. Tad šioje vietoje su profesinėmis sąjungomis nelabai norėčiau sutikti, kad mes mažėjame, kad mūsų yra per mažai, kad mes visi esame pervargę. Iš dalies tai yra tiesa, tačiau, matyt, problemos slypi kiek kitose vietose.

– Grįžtant prie pareigūnų senėjimo temos ir tai, kad kas antras galėtų išeiti į užtarnautą pensiją, tai ar bus po dešimtmečio, kas mus „gins, saugos ir padės“?

– Tikrai Lietuvos gyventojai gali būti ramūs, jaustis saugiai, mes kartu su visuomene viską padarysime, kad Lietuvoje būtų saugu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Dabar yra policininkų trūkumas Vilniuje, Panevėžyje, Mažeikiuose. Kaip ten sprendžiamos problemos?

– Vilniaus policijos problemas mes sprendžiame mokėdami specialų sostinės priedą. Turbūt esame pirmieji iš visų institucijų Lietuvoje, kuri moka 150 eurų. Kiekvienais metais tuos skaičius peržiūrinėsime. Atsiranda naujos socialinės lengvatos, pavyzdžiui, darbdavys apmoka už buto nuomą. Pakeliui yra įstatymo projektas, kad būtų apmokėta ir dalis palūkanų. Manau, kad socialinis paketas auga, didėja ir tai mūsų tarnybą daro patrauklesne.

– Kaip dėl tarnybos regionuose?

– Galioja tas pats, bet mes pirmiausia kalbame, kad Vilniuje turime užtikrinti maksimalius reikalavimus sau, pirmiausia spręsti sostinės problemas, tačiau kai kurie didieji ir regioniniai miestai irgi susiduria su problemomis, bet tos papildomos socialinės lengvatos, atlyginimų didinimas, krūvių ir funkcijų peržiūra irgi turbūt tarnautų kaip policijos kaip patrauklesnės institucijos padarymas.

Pasak jos, koreguojant pensijų kaupimo sistemą žmonėms reikia suteikti daugiau savarankiškumo.

„Mano įsitikinimu, pokyčiai reikalingi. Viena vertus, nereikia griauti visos sistemos, bet kita vertus reikia atliepti žmonių lūkestį turėti daugiau savarankiškumo ir daugiau sprendimo galios“, – sekmadienį LRT laidai „Savaitė“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Mano manymu, reikėtų sulaukti ir tokio labiau galbūt kompleksinio pasiūlymo iš (Socialinės apsaugos ir darbo – BNS) ministerijos pusės, iš Vyriausybės pusės ir tuomet Seimas apsispręs. Bet, kad šis klausimas bus Seimo pavasario darbotvarkėje jau akivaizdu“, – pridūrė ji.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlymus dėl pensijų kaupimo sistemos korekcijų ketina pristatyti pirmadienį.

Visuomenėje kilus diskusijoms dėl automatinio įtraukimo į antrąją pensijų sistemos pakopą, Lietuvos bankas siūlo sistemą ne reformuoti, o ją tobulinti – susieti pensijų išmokų ribas su būsimos pensijos dydžiu, indeksuoti anuitetus jų fondui uždirbus pelno bei suteikti daugiau lankstumo.

Premjerė Ingrida Šimonytė sausį interviu BNS pranešė apie galimus svarstymus keisti tvarką, o socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė BNS yra sakiusi, kad pakeitimai bus nedideli – vienas siūlymų būtų rečiau žmones informuoti apie privalomą įtraukimą – du kartus vietoj trijų.

Antros pakopos pensijų kaupime šiuo metu dalyvauja apie 1,4 mln. žmonių. Preliminariai skaičiuojama, kad šiemet į pensijų kaupimą bus įtraukta apie 64,8 tūkst. žmonių. Pernai kaupti nusprendė per 60 tūkst. asmenų. 

Antrosios pakopos pensijų fondai Lietuvoje pradėjo veikti 2004-aisiais.

Galime klausti, tai kur jie? Juk antrosios pakopos pensijų kaupimas buvo skirtas papildomoms lėšoms sukaupti. Autoritetingi ekspertai (pvz., ekonomistas R. Lazutka) tvirtina, kad antroji pensijų pakopa žlugo.

Pasak jo, antrosios pakopos kaupimą žlugdo blogi pensijų fondų investavimo rezultatai. Tiesa, pensijų fondų grąža aplenkė infliaciją, bet, pabrėžia ekonomistas, atsilieka nuo vidutinio atlyginimo augimo ir tai yra rodiklis, išryškinantis, kad antroji pensijų kaupimo pakopa neefektyvi.

Prasidėjus viešoms diskusijoms apie žemyn vedančią antrąją kaupimo pakopą, daugėja norinčių nešti iš jos kudašių. Tačiau čia laukė netikėtumas – pasigirdo perspėjimas: „Pala, pala… Nė iš vietos!“

„Kokia čia diktatūra? Kur pasirinkimo laisvė?“ – visai pagrįstai ėmė piktintis būsimieji senjorai.

Tada paaiškėjo, kad ant antrosios pakopos užlipti galima, o nuo jos nulipti – ne. Taip numatyta Pensijų kaupimo įstatyme.

Kokia čia diktatūra? Kur pasirinkimo laisvė?

Seime prasidėjo diskusijos. Griežtą poziciją išsakė ir Prezidentas G. Nausėda: pasak jo, prie pakopos prirakintų žmonių laikyti negalima.

Tačiau kodėl negalima? Pavyzdžiui, konservatoriai ragina stovėti ant tos pakopos ir laukti, kokie bus ilgalaikiai rezultatai. Jie, kaip visiems žinoma, visada viską išmano geriausiai, mat galvoja stovintys ant aukštesnės pakopos.

Kai kurie socialdemokratai siūlo leisti gyventojams nutraukti dalyvavimą antrosios pakopos pensijų kaupime ir pasiimti sukauptas lėšas kaip vienkartinę išmoką, dar nesulakus pensinio amžiaus.

Taip buvo padaryta Estijoje: žmonės prisipirko buitinės technikos, automobilių, bet liko su kuklia pensija. Nejaugi ir mums teks spręsti, kas geriau: skalbimo mašina, šaldytuvas ar antroji pakopa?

„Šiuo metu susidariusioje situacijoje reikėtų ne žūtbūt siekti nutraukti dalyvavimą pensijų fonde (...), o išlaukti, kol investicinio vieneto vertė atsities“, – ketvirtadienį Seime spaudos konferencijoje teigė frakcijos narė Laima Nagienė.

Kitų opozicinių partijų siūlymus dėl pasitraukimo iš pensijų fondų ji vadina bandymais bet kokia kaina pataikauti gyventojams ir įspėja, kad tokie siūlymai žmonėms gali būti žalingi.

„Sprendimas visą praėjusiais metais nuvertėjusį pensijų turtą dabar pasiimti ir išleisti pinigus, tai yra pirkti pirkinius rekordiškai išpūstomis kainomis, būtų tik dar vienas be galo neapdairus, žalingas žingsnis. Būtų labai abejotina ir trumpalaikė nauda“, – tvirtino ji. 

Politikė kritikavo ir valstybės įnašą į pensijų kaupimą. Pasak jos, tokios paskatos nėra nė vienoje valstybėje. L. Nagienė mano, tokia tokia paskatina prieštarauja Konstitucijai.  

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija siūlo nustatyti vienkartinį automatinį gyventojų įtraukimą į antros pakopos pensiją fondus ir kas trejus metus leisti juose kaupiantiems žmonėms neterminuotai laikinai stabdyti įmokų mokėjimą, o per tą laiką jau sukauptos lėšos liktų pensijų fonde ir būtų toliau investuojami. Dabar pasitraukti galima ne ilgiau kaip 12 mėnesių iš karto arba dalimis per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį. 

Taip pat siūloma apriboti pensijų fondų netiesiogines išlaidas, kurios atskaitomos iš dalyvių turto bei atsiskaityti kai kurių išmokų rūšių, o įvesti naują, kuri leistų pensijų gavėjams išmokėti visas sukauptas lėšas iškart tais atvejais, jeigu išmokos būtų mažesnės negu 10 proc. gaunamos senatvės pensijos. 

Visuomenėje kilus diskusijoms dėl automatinio įtraukimo į antrąją pensijų sistemos pakopą, Lietuvos bankas siūlo sistemą ne reformuoti, o ją tobulinti – susieti pensijų išmokų ribas su būsimos pensijos dydžiu, indeksuoti anuitetus jų fondui uždirbus pelno bei suteikti daugiau lankstumo.

Antros pakopos pensijų kaupime šiuo metu dalyvauja apie 1,4 mln. žmonių. Preliminariai skaičiuojama, kad šiemet į pensijų kaupimą bus įtraukta apie 64,8 tūkst. žmonių. Pernai kaupti nusprendė per 60 tūkst. asmenų. 

Antrosios pakopos pensijų fondai Lietuvoje pradėjo veikti 2004-aisiais.

Galvoti ne tik apie rytojų, bet ir kelis dešimtmečius į priekį vis paskatina valdžia.

„Jaučiame, kad tas automatinis, ypač pakartotinis, įtraukimas, kai jau žmonės vieną kartą išreiškė valią ir atsisakė kaupimo II pensijų pakopoje, turbūt labiausiai ir erzina kaupiančiuosius“, – teigė „Goindex“ valdybos narys ir investicijų vadovas Marijus Kalesinskas.

„Galbūt anksčiau dar galvojau, kad reikėtų dalyvauti II pakopos pensijų kaupime, bet kai dabar keičiasi įstatymai, nebėra pasitikėjimo“, – atviravo gatvėje užkalbinta pašnekovė.

Aštrėjant gyventojų susierzinimui, parlamentarai jau siūlo visą puokštę būdų, kaip tobulinti II pakopos pensijų kaupimo sistemą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Šiandien yra taip, kad daug žmonių galbūt norėtų pasitraukti, o čia tas pats, kas išstoti iš Sovietų Sąjungos. Trūksta lankstumo“, – teigė Seimo narys Eugenijus Gentvilas.

Šiandien yra taip, kad daug žmonių galbūt norėtų pasitraukti iš kaupimo, o čia tas pats, kas išstoti iš Sovietų Sąjungos. Trūksta lankstumo.

 

„Turbūt reikia daryti reguliarius „langus“, kada žmonės galėtų sustabdyti dalyvavimą II pakopos pensijų kaupime“, – tokia buvo Seimo nario Lino Kukuraičio nuomonė.

„Negalime daugumos Seime įtikinti, kad ne tuo keliu patraukėme, kaip dainoje dainuojama,“ – sakė Seimo narys Algirdas Sysas.

Šiuo metu II pakopoje kaupiantys papildomai prie pensijos, tikimasi, prisidės 30 proc. nuo buvusių pajamų. Tiesa, daliai tai reikš tik kelias dešimtis papildomų eurų.

„Buvo planuojama, kad įmokos sieks 5–6 proc. nuo atlyginimo. Jei tokius procentus būtume taikę nuo pačios pradžios, šiandien sukauptos įmokos būtų milžiniškos“, – sakė ekonomistas Marius Dubnikovas.

Lietuvos bankas tikina, kad automatinis gyventojų įtraukimas į sistemą taip pat būtinas.

„Tiek Lietuvos, tiek kitų šalių patirtis rodo, kuomet pasirinkimas apverčiamas, žmogus tik aktyviu veiksmu yra įtraukiamas į sistemą, tuomet dalyvavimas joje reikšmingai krenta“, – konstatavo Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.

S. Krėpšta tikina, kad gyventojų susierzinimas sumažėtų, jei tie, kurie atsisakė kaupti, į sistemą būtų pakartotinai įtraukiami rečiau. Dabar tai daroma kas trejus metus, kol žmogui sukanka 40 metų. Lengvinti išėjimų iš kaupimo fondų sąlygų Lietuvos bankas taip pat nerekomenduoja.

„Mes tikrai nesiūlome atidaryti „langų“ išėjimui. Kuomet lėktuvas skrenda pro turbulencijos zoną, nėra pats geriausias būdas spręsti problemas atveriant langus ir duris“, – kalbėjo S. Krėpšta.

Anot Lietuvos banko, būtų galima kalbėti apie ilgesnes atostogas nuo įmokų, kurias šiuo metu galima stabdyti tik metams. Apie galimybę išsiimti visus sukauptus pinigus, kaip tai leido, pavyzdžiui, Estija, anot ekspertų, esą nė neverta svarstyti.

„Jeigu, pavyzdžiui, būtų leidžiama pasiimti visas lėšas iš karto, tai galėtume pamatyti nusipirktą raudoną kabrioletą, apie kurį seniai buvo svajojama. Tačiau vėliau susidurtume su problema, kai tas žmogus vėliau neturi lėšų ir tiesia ranką valstybei, prašydamas padengti jam gyvenimo išlaidas“, – sakė M. Dubnikovas.

Jei būtų leidžiama pasiimti visas lėšas iš karto, tai galėtume pamatyti nusipirktą raudoną kabrioletą, apie kurį seniai buvo svajojama. Tačiau vėliau susidurtume su problema.

 

„Čia mūsų pinigėliai ir mes žinosime, kaip su jais elgtis – ar, kaip laikraščiuose rašo, raudoną kabrioletą pirksime, ar kažkur kitur panaudosime“, – išsakė savo nuomonę praeivė.

„Suprasdamas kaupiančiuosius, sakyčiau, verta svarstyti atskiras išimtis. Būna, kad žmogus suserga kažkokia sunkia liga, o jam dar tik 40–50 metų. Jis turi nemažas santaupas II pensijų kaupimo pakopoje ir, tarkim, jam labai reikia pinigų operacijai ar gydymui“, – teigė M. Kalesinskas.

Tiesa, Lietuvos bankas visgi siūlo susieti mėnesinių išmokų ribas su būsimos senatvės pensijos dydžiu. Tokiu atveju sukauptą sumą išėjus į pensiją būtų galima pasiimti iš karto.

„Jeigu žmogaus pensija iš „Sodros“ yra, tarkim, 500 eurų, ir jam periodinė išmoka gaunasi tik kokie 5–10 eurų, tai reikšmingai jo situacijos nekeičia“, – svarstė M. Kalesinskas. 

Gyventojai šiuo metu II pakopoje yra sukaupę beveik 6 milijardus eurų. Kaupiantys pernai patyrė seniai nematytą nuosmukį. Fondų grąža smuko beveik 14 proc.

Tokią Pensijų kaupimo įstatymo pataisą penktadienį Seime įregistravo 10 opozicijos frakcijai priklausančių parlamentarų  – 2018 metais, valdant „valstiečiams“, jie pritarė Vyriausybės pateiktai reformai, numačiusiai privalomą gyventojų įtraukimą į pensijos kaupimą. 

Be to, dabar jie siūlo žmonėms suteikti galimybę visiškai sustabdyti įmokų mokėjimą. Dabar žmonės tai gali padaryti laikinai – nuo vieno iki 12 mėnesių per visą kaupimo laikotarpį.

Siūloma, kad patys kaupiantieji pasirinktų išmokos laiką ir būdą. Iki šiol žmogus neturi jokios pasirinkimo laisvės pasinaudoti savo sukauptomis lėšomis.

Premjerė Ingrida Šimonytė sausio pabaigoje BNS interviu panešė apie galimus antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pokyčius, o socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė BNS yra sakiusi, kad sistemos kryptis bus išlaikyta, o pakeitimai bus nedideli ir Seimą pasieks pavasario ar rudens sesijoje. Pasak jos, vienas siūlymų būtų rečiau žmones informuoti apie privalomą įtraukimą – du kartus vietoj trijų.

Antros pakopos pensijų kaupime šiuo metu dalyvauja apie 1,4 mln. žmonių. Preliminariai skaičiuojama, kad šiemet į pensijų kaupimą bus įtraukta apie 64,8 tūkst. žmonių. Pernai kaupti nusprendė per 60 tūkst. asmenų. 

Antrosios pakopos pensijų fondai Lietuvoje pradėjo veikti 2004-aisiais. 

Laiku apsispręsti

„Sodra“ pabrėžia: labai svarbu, kad visi įtrauktieji sprendimą dėl kaupimo priimtų iki birželio 30-osios.

Į kaupimą antrojoje pakopoje sausio pradžioje įtraukti beveik 68 tūkst. gyventojų. Tai žmonės, kuriems mažiau nei 40 metų, kurie dirba pagal darbo sutartį arba vykdo savarankišką veiklą ir niekada iki šiol nekaupė pensijai.

„Sodros“ duomenimis, prieš metus tokiu pat metu jos žinutes jau buvo atsidarę 66 proc. gavėjų – dvigubai daugiau nei dabar. Perskaityti pranešimą laiku itin svarbu dėl to, kad įtrauktieji turi pusmetį apsispręsti: nieko nedaryti, nuo liepos 1 d. tapti pensijų kaupimo dalyviais „Sodros“ parinktoje bendrovėje ir pradėti mokėti pensijų kaupimo įmokas; sudaryti sutartį su savo pasirinkta kaupimo bendrove; iki birželio 30 d. pateikti prašymą asmeninėje paskyroje arba „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje ir atsisakyti dalyvauti kaupime.

Prognozuojama, kad daugiau kaip 50 proc. žmonių, išėję į pensiją, vidutiniškai gyvens dar bent 20 metų.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba primena, kad, pradėjus kaupti antrojoje pakopoje, galimybės atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime nebėra, todėl ypač svarbu, kad visi įtrauktieji pasirinktų sau tinkamiausią variantą. „Sodra“ perspėja, kad jei žmogus neperskaitys pranešimo asmeninėje paskyroje, informacija apie įtraukimą į pensijų kaupimą jam bus siunčiama registruotu laišku.

Įtraukimas, bet ne priverstinis

„Sodra“ tikina, kad įtraukimas į antrąją pakopą vyksta automatiniu būdu – žmogus įtraukiamas į pensijų kaupimą, tačiau per pusmetį gali apsispręsti, ar nori dalyvauti kaupime. Įmokos pradedamos nuskaičiuoti nuo liepos 1 d., tačiau tik tuo atveju, jei iki birželio 30-osios asmuo neatsisako dalyvauti kaupime.

„Naujai įtrauktiems dalyviams atsisakyti kaupimo labai paprasta. Prisijungus prie asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui, matomas prašymas atsisakyti kaupimo. Prašymas yra beveik užpildytas, tereikia paspausti mygtuką „pateikti“. Prašymą taip pat galima užpildyti atvykus į bet kurį „Sodros“ priimamąjį”, – rašoma Valstybinio socialinio draudimo fondo pranešime.

Svarbu prisiminti, kad žmonės įtraukiami į pensijų kaupimą kas trejus metus, kol jiems sukaks 40 metų. Tad, jei 2020 m. asmuo atsisakė dalyvauti pensijų kaupime, šiemet vėl galėjo sulaukti kvietimo pradėti kaupti. Tai pasitikrinti galima asmeninėje „Sodros“ paskyroje.

„Sodros“ pensija nemažės

Vienas iš nuogąstavimų, kuriuos dažnai girdi šios įstaigos atstovai, – esą, mokant įmokas į pensijų fondus, mažėja senatvės pensija, kurią mokės „Sodra“. Ši tvirtina, kad antrosios pakopos pensijų kaupimas papildo „Sodros“ senatvės pensiją. „Nereikia rinktis tarp šių pensijų, nes antrosios pakopos pensijų kaupimo dalyvis gaus ir nesumažintą senatvės pensiją iš „Sodros“, – skelbia socialinio draudimo fondas.

Anot jo, dalyvavimas antrosios pakopos pensijų kaupime neturi jokios įtakos senatvės pensijos dydžiui: „Į gyventojo sąskaitą pensijų fonde pervedamos tik įmokos nuo jo darbo užmokesčio (3 proc. žmogaus draudžiamųjų pajamų) ir paskata iš valstybės biudžeto (1,5 proc.  vidutinio darbo užmokesčio šalyje). Pasinaudojus „Sodros“ pensijos skaičiuokle, galima pasitikrinti, kokio dydžio pensija prognozuojama, jei nedalyvausite pensijų kaupime, ir kokio dydžio pajamas turėtumėte senatvėje, jei dalyvautumėte kaupime.“

Valstybės paskata – 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje – gali padvigubinti mažiausiai uždirbančių kaupimo dalyvių įmokas. Pavyzdžiui, šiais metais minimalią mėnesinę algą gaunančio žmogaus įmoka į pensijų fondus yra 25,2 euro, valstybės įmoka už žmogų – 23,85 euro. Taigi, iš viso kaupiama 49,05 euro per mėnesį.

Kuo ilgiau gyventojas dalyvauja antrosios pakopos pensijų kaupime, kuo didesnę sumą sukaupia, tuo didesnio priedo prie pensijos gali tikėtis, skaičiuoja „Sodra“.

Išmokos gali didėti

Gyventojai antrosios pakopos pensijų kaupimo įmokas moka nuo savo draudžiamųjų pajamų – lėšas perveda darbdavys kartu su kitomis socialinio draudimo įmokomis. „Jeigu gyventojo pajamos sumažėja arba jis praranda darbą, atitinkamai į pensijų kaupimo fondą pervedamos mažesnės įmokos arba jos išvis nemokamos“, – aiškina „Sodra“.

Pasak jos, gyventojai taip pat gali bet kada laikinai sustabdyti antrosios pakopos pensijų kaupimo įmokų mokėjimą ne ilgesniam kaip dvylikos mėnesių laikotarpiui per visą kaupimo laiką. Stabdyti įmokų mokėjimą galima tuomet, kai žmogus gauna pajamas, tačiau jam reikia lėšų kitoms reikmėms.

Dar viena nereta gyventojų nuostata, su kuria susiduria „Sodra“, – esą pensijų išmokos niekada nedidės. Tačiau pensijų išmokų fondas gautus pinigus investuoja, kad būtų uždirbtas papildomas pelnas, o ne tik garantuojamos palūkanos, kurios jau įskaičiuotos į pensijų išmokų dydį.

Pensijų išmokų indeksavimas priklauso nuo finansų rinkų ir investavimo rezultatų, todėl ne kiekvienais metais yra galimybė indeksuoti pensijų išmokas, tačiau „Sodra“ pabrėžia, kad neigiami investavimo rezultatai nemažina pensijų išmokų. Kita vertus, teigiami investavimo rezultatai gali padidinti šias išmokas.

Turtą gautų paveldėtojai

Kartais viešosiose diskusijose vyrauja nuotaika, kad galbūt neverta visą gyvenimą mokėti antrosios pakopos pensijų kaupimo įmokų, nes juk ne visi sulauks pensijos arba, prasidėjus pensiniam amžiui, gyvens vos kelerius metus. Tačiau „Sodra“ sako, kad žmogui, nesulaukus senatvės pensijos amžiaus, pensijų fonde sukauptą turtą gautų jo paveldėtojai.

Be to, Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė ilgėja ir vejasi Vakarų Europos visuomenių gyvenimo trukmę, todėl vis daugiau žmonių sulauks senatvės pensijos amžiaus. Prognozuojama, kad daugiau kaip 50 proc. žmonių, išėję į pensiją, gyvens vidutiniškai dar bent 20 metų.

Tai lemia ir pensijų išmokų, kurias moka „Sodra“, dydį. Sukaupta suma paskirstoma vidutinės gyvenimo trukmės sulaukus pensinio amžiaus laikotarpiui. Tačiau, jeigu žmogus gyvena ilgiau, jis nelieka be pajamų – senatvės pensiją ir pensijų išmokas iš pensijų fonde sukauptos sumos gauna visą likusį gyvenimą.

Tarp norų ir galimybių

Ekonomistas Teodoras Medaiskis dabartinę Lietuvos pensijų kaupimo sistemos būklę vertina kaip pusiausvyrą tarp norų ir galimybių, nes dėl palyginti trumpo veikimo laiko ji nesuspėjo atskleisti savo masto. Jis prognozuoja, kad, laikui bėgant, dalis jos trumpo kaupimo laiko nulemtų elementų, tarp kurių yra vienkartinės ir periodinės išmokos, turėtų išnykti ar bent jau sudaryti nedidelę išmokų dalį.

T. Medaiskis atkreipia dėmesį į pastaruoju metu daug priekaištų sulaukusį automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą mechanizmą.

„Iš esmės kaupimas antrojoje pakopoje yra tarsi papildoma kvaziprivaloma prievolė papildomai pasirūpinti savo pajamomis senatvėje, kad jas užtikrintų ne tik būsimos dirbančiosios kartos atlyginimai, bet ir kapitalas. Šią prievolę vykdyti įstatymas leidžia netgi pernelyg liberaliai: galima jos atsisakyti, o jos vykdymas skatinamas valstybės įmoka į kaupiančiojo sąskaitą. Pakartotinis automatinis įtraukimas, vieną kartą atsisakius, galbūt ir galėtų būti pakeistas asmeniui siunčiamu priminimu, kad dalyvauti verta, argumentuojant tokio dalyvavimo naudą“, – sako ekonomistas.

Jis taip pat teigia, kad būtų galima svarstyti, ar nevertėtų dabartinę antrąją pakopą transformuoti į profesinių pensijų sistemą, vietoj valstybės priemokos kaupimo dalyviui įvedant darbdavio įmoką, atitinkamai sumažinus darbdavio apmokestinimą.

„Valstybės priemoka kaupiančiajam nėra visiškai neginčytinas dalykas ir turėtų būti tik laikina priemonė, skirta artėjančios demografinės disproporcijos tarp darbingo ir pensinio amžiaus žmonių skaičiaus neigiamiems padariniams pensijų adekvatumui įveikti. Taip automatinis įtraukimas natūraliai virstų sutarties su darbdaviu dalimi“, – svarsto T. Medaiskis.