Kai kuriuose gamtiniuose draustiniuose ir kitose gamtiniu požiūriu vertingose teritorijose draudžiama lankytis nuo balandžio 1 dienos iki rugpjūčio 1 dienos.

Lankymas ribojamas ornitologiniuose, teriologiniuose, herpetologiniuose, entomologiniuose, telmologiniuose draustiniuose.

Anot tarnybos, tuo metu gamtoje vykstančiam paukščių perėjimui ir jauniklių vedimui bet koks trikdymas gali turėti neigiamą poveikį.

„(...) Išimtys yra taikomos tuomet, kai vykdomi aplinkos tyrimo, aplinkos monitoringo, mokslo tiriamieji darbai ir jiems vykdyti yra gautas atsakingos institucijos pritarimas, vykdoma aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė, valstybinė saugomų teritorijų kontrolė, nustatytas draudimo lankytis laikotarpis aplinkos ministro įsakymu paankstintas arba pratęstas ne ilgiau kaip 30 dienų ir kita“, – nurodoma pranešime.

Draustinių teritorijoje gyvenančių asmenų veikla nėra priskiriama teritorijos lankymui.

Šis draudimas galios paukščių perėjimo laikotarpiu, iki rugpjūčio 1 dienos.

Nurodytu laiku miško kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiami II miškų grupei priskirtuose (ekosistemų apsaugos bei rekreacijos) miškuose, III grupės (apsauginiuose) miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, kurios įsteigtos nustatyta tvarka, taip pat IV grupės (ūkiniuose) miškuose, esančiuose nacionaliniuose parkuose.

Draudimas netaikomas sanitariniams gamtos stichijų, gaisrų, kenkėjų pažeistiems medžių kirtimams.

Veisimosi sezoną pelėdiniai paukščiai pradeda anksti – jau žiemai baigiantis galima išgirsti vestuvinių balsų ir ūbavimų, o kovo–balandžio mėnesiais šie paukščiai pradeda perėti.

Natūraliai įvairios pelėdų rūšys kiaušinius deda skirtingose vietose: kai kurios rūšys užima senus nenaudojamus stambių paukščių lizdus, kitos įsikuria drevėse ar atitinkamo dydžio uoksuose, dar kitos peri nulūžusių stuobrių ertmėse.

Tokių natūralių vietų miškuose nėra gausu.

Kaip galime padėti pelėdoms susirasti daugiau tinkamų veisimosi vietų?

Norėdami padėti šiems paukščiams, galime iškelti tinkamo dydžio inkilus.

„Pačiai smulkiausiai žvirblinei pelėdai tinkamas inkilas šiek tiek didesnis už varnėno inkilą, tačiau stambesnėms pelėdų rūšims – naminei ar uralinei – inkilai turi būti daugiau kaip pusės metro aukščio ir apie 40 cm pločio“, – paaiškino Valstybinių miškų urėdijos Gamtotvarkos skyriaus specialistas Mindaugas Ilčiukas.

Pasak miškininko, geriausia tokius inkilus kelti dideliuose miško masyvuose – potencialiose pelėdų veisimosi vietose, brandžiuose medynuose.

Galima tokius inkilus kelti šalia miško laukymių ar didesnių miško aikščių – pelėdos dažnai maisto ieško atviresnėse vietose.

Svarbu keliant inkilą jį pakabinti taip, kad būtų stabiliai pritvirtintas ir nesiūbuotų, o priskridimo prie landos neužstotų šakos.

Tinkamiausias kabinimo aukštis – daugiau kaip 5 m nuo žemės.

Pelėdos nesuka lizdo ir neneša lizdinės medžiagos, todėl keliant joms inkilus būtina įberti drožlių, kad sudėti kiaušiniai negulėtų visiškai ant inkilo dugno.

Besiblaškantys gandrai

„Kauno dienos“ redakciją pasiekė susirūpinusių LLBM lankytojų laiškas. Žmonės piktinosi, jog iškarto po gandrų sugrįžtuvių šventės, muziejuje išardytas gandralizdis, į kurį jau buvo sugrįžę sparnuočiai. Žmonės tikino, kad dabar du gandriukai blaškosi, nes neturi perėjimo vietos.

„Gretimoje muziejaus sodyboje vyko Gandrinės. Šalia yra pastatas su aukštu kaminu, ant kurio buvo gandralizdis. Gandrai į jį sugrįžo pirmadienį, o penktadienį lizdas buvo išardytas – atseit planuojama keisti pastato stogą“, – apie laiką iš karto po Gandrinių kalbėjo į redakciją parašiusi moteris.

Ji tikino, kad muziejaus administracija liepė išardyti lizdą, nes planuojamas pastato stogo remontas.

„Apie tai, kad šalia gandrams būtų įrengtas stovas su lizdu, ar kitaip būtų bandoma spręsti šį klausimą, net nebuvo kalbos. Dėl išardyto gandralizdžio buvo kreiptasi į aplinkosaugininkus, tačiau jie atvažiavę tik pažiūrėjo, pakraipė galvas ir tiek. O sugrįžę gandrai čia skraido, šapelius ant kamino bando krauti“, – dėstė muziejaus lankytoja.

„Kauno dienos“ skaitytojos nuotr.

Kieno atsakomybė?

„Kauno diena“ susisiekė su LLBM administracija dėl išardyto gandralizdžio, tačiau iš darbuotojų sulaukė skirtingų versijų. Laikinasis muziejaus direktorius Eligijus Morkūnas tikino, kad išardyti lizdą buvo ne jo, o kito darbuotojo idėja.

„Lizdas buvo panaikintas, nes numatomas stogo remontas, keisis danga. Ta firma, kuri apsiėmė tai daryti, ardė tą lizdą, bet tai darė su mūsų darbuotojo sutikimu. Bėda tame, kad niekam nesakė, kada prasidės darbai. Turėjo būti visi darbai padaryti iki gandrų grįžimo, bet čia dar net neprasidėjo. Svarbiausia, kad nereikėjo nieko nuardyti, nes gandralizdis pagal aukštį yra gan toli nuo stogo, tai galėjo sėkmingai perėti“, – sakė laikinasis muziejaus vadovas.

Gandrinės Lietuvoje švenčiamos kovo 25-ąją. Kadangi ši diena buvo pirmadienį, muziejuje gandrai pasitikti kiek kitu laiku. Anot E.Morkūno, jis į aplinkosaugininkus dėl išardyto lizdo kreipėsi iškart po Gandrinių.

„Mums Gandrinės labai svarbios, darome renginį, pasitinkame gandrus, tad gandralizdžiai mums labai svarbūs, bet mūsų ūkio dalies vedėjas, matyt, galvoja kitaip. Aplinkosaugininkai sakė, kad gamta pati gal viską atitaisys, taip pat ir gandrai, nes jie patys neša šapelius“, – pridūrė E.Morkūnas.

„Kauno dienos“ skaitytojos nuotr.

Lizdas yra

Antanas Andriulaitis, LLBM direktoriaus pavaduotojas bendriems ūkio reikalams, pateikė visai kitą versiją. Jis aiškino, kad tiek jo kolegos, tiek į redakciją parašiusi moteris klaidingai suprato situaciją. Muziejaus darbuotojas teigė, jog gandralizdžio niekas neišardė, tik padarė mažesnį.

„Viskas ten yra, gandrai yra savo vietose. Buvo numatytas stogo remontas, bet buvo labai aukštas lizdas, tad jį tiesiog nužemino ir gandrai toliau jame peri, niekas nenuskriaustas. Lizdas buvo aukštas, kreivas ir šleivas, tad jį pažemino, bet tikrai neišardė. Kiekvieną rytą matau, kad gandrai tupi lizde. Pats esu gamtos mylėtojas ir neleisčiau skriausti paukščių“, – sakė A.Andiulaitis.

Jis nurodė, jog pastato stogo remontas dar nėra atliktas. Darbai bus planuojami taip, kad netrukdytų perintiems paukščiams.

„Pradėsime darbus nuo kito galo. Jeigu reikės, palauksime, kol gandrai išperės“, – sakė muziejaus darbuotojas.

Abrahamas Poinchevalis (Abramas Puanševalis) nusprendė tapti „žmogumi višta“ ir išperėti kiaušinius už stiklinės vitrinos Paryžiaus modernaus meno centre.

Šis performansas, kuris vadinasi „Kiaušinis“ (Oeuf), gali trukti nuo trijų iki keturių savaičių, per kurias menininkas galės per parą tik pusvalandžiui pasitraukti nuo perimų kiaušinių.

Siekiant neleisti kiaušinių temperatūrai nukristi žemiau 37 laipsnių pagal Celsijų, jam sudaryta speciali dieta, kurioje yra daug imbiero.

44 metų A.Poinchevalio pavardė dar vasarį mirgėjo laikraščių antraštėse, kai jis savaitę išgyveno užsidaręs 12 tonų sveriančiame akmens riedulyje Tokijo rūmų (Palais de Tokyo) muziejuje.

Šį kartą jis vilkės specialiai jam pagamintą tradicinį korėjietišką apsiaustą, kuris šiltai uždengs jo lizdą ir kiaušinius.

Menininkas sukūrė specialų „perėjimo stalą“, kuriame kiaušiniai bus apsaugoti, kad vyras jų netyčia nesudaužytų.

Pasak A.Poinchevalio, šiam sumanymui jį įkvėpė prancūzų rašytojo Guy de Maupassanto (Gi de Mopasano) tragikomiška novelė. Joje pikto būdo ūkininko žmona nusprendžia atkeršyti linksmam dykaduoniui savo vyrui ir pasinaudodama jį paralyžiavusia paslaptinga liga naudoja jo kūno šilumą kiaušiniams perėti.

Nors savaitę, praleistą akmenyje, menininkas pavadino palaiminga, jis prisipažino, kad būsimas tupėjimas ant kiaušinių jam jau kelia nerimą.

„Anksčiau niekada taip tiesiogiai nesieksponavau publikai. Paprastai aš esu ko nors viduje. Bet kiekvienam pasirodymui būna pirmas kartas“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

„Buvimas akmenyje man nekėlė jokių rūpesčių, – pridūrė prancūzas. – Paprastai ateina momentas, kai pradeda stiprėti jaudulys, bet akmenyje to nebuvo. Jau beveik jaudinausi dėl to, kad nesijaudinu“.

Pasikalbėjęs su geologais menininkas tai paaiškino kalkakmenio „ypatinga ramybe“.

„Aš sužinojau, kad jis susiformavo iš lėto, sluoksnis po sluoksnio, per tūkstančius metų“, – sakė jis.

Karalius Beždžionė

Nors akmens riedulys, kuriame menininkas praleido savaitę, savo forma priminė kiaušinį, A.Poinchevalis sako, kad šie du jo pasirodymai Tokijo rūmų muziejuje tiesiogiai nėra susiję.

Nors palikęs savo ankštą akmeninį būstą menininkas iš kinų studentų išgirdo pasakojimą apie Sun Wukongą (Sun Vukongą), Karalių Beždžionę, kuris išsirito iš akmeninio kiaušinio.

A.Poinchevalis pažadėjo, kad jeigu jam pavyks išperėti viščiukus, mažyliai „eis gyventi pas mano tėvus“ Prancūzijos vakarinėje dalyje.

Jo tėvas Christainas (Kristianas) yra išradėjas, tarp kurio geriausiai žinomų išradimų yra rožių ar net šokolado kvapo tabletės.

Dažnai radikaliausiu Prancūzijos menininku vadinamam A.Poinchevaliui keisti performansai nėra svetimi. Pernai jis savaitę praleido ant 20 metrų baslio prie Paryžiaus traukinių stoties. Kitais kartais savaitę išbuvo meškos iškamšoje, valgydamas kirmėles ir vabalus, aštuonias dienas išgulėjo palaidotas po akmeniu ir plaukė Ronos upe, sėdėdamas dideliame užkimštame plastikiniame butelyje.

Tačiau didžioji menininko svajonė – pasivaikščiojimas ant debesų.

„Tam ruošiuosi jau penkerius metus, bet dar nebaigiau“, – sakė jis.

Uostamiesčio gatvėse viena po kitos buvo panaikintos pėsčiųjų perėjos. Tačiau klaipėdiečiai prie tokių permainų pratinasi itin sunkiai. Tose vietose, kur dabar jau pėstieji nebegali judėti, žmonės iš įpročio ir toliau eina per gatvę. Nepaisant to, mieste perėjų turėtų likti dar mažiau.

Vaikščios požeminėmis

Nesaugiomis pripažintų pėsčiųjų perėjų naikinimo darbai baigti prieš mėnesį. Šį kartą jie vyko pagrindinėse miesto arterijose.

Dviejų pėsčiųjų perėjų nebeliko Naujojo Sodo gatvėje. Viena buvo įrengta ties viešbučiu, kita – ties Jūros gatve. Statybininkų prospekte ištrinta perėja prie E.Balsio gimnazijos.

Jos praretintos ir Taikos prospekte. Perėjos abiejose pusėse pašalintos ties sankryža su Statybininkų prospektu, Naujakiemio gatve.

Šilutės plente pėsčiųjų perėjos panaikintos ties Paryžiaus Komunos, Šiaulių, Kauno gatvėmis. Šiaurės prospekte – dvi. Viena buvo netoli prekybos centro.

Nugrandyta ir buvusi Vilniaus plente prie degalinės, iš karto už žiedinės sankryžos su Šilutės plentu ir Baltijos prospektu.

Kauno gatvėje pėsčiųjų perėjos nebeliko ties 2-uoju namu, o šiek tiek anksčiau nuvalyta buvo ir Kretingos gatvėje ties Šiltnamių gatve.

Saugaus eismo komisija buvo rekomendavusi pašalinti daugiau pėsčiųjų perėjų. Tarp jų – esanti Taikos prospekte ties "Pempininkais", Naikupės gatve, dvi Statybininkų prospekte.

Tačiau pastarosios vietos buvo apvažiuotos dar kartą ir apsispręsta kol kas perėjas palikti. Statybininkų prospekte įrengtas ir kryptinis apšvietimas.

Dvi Šilutės plente nebuvo panaikintos, nes laukiama, kada bus suremontuotos požeminės.

Nesulaiko nė tvorelės

Pėstieji prie pokyčių sunkiai pripranta. Gatvę vietose, kur anksčiau buvo einama, jie kerta toliau.

Pakeisti maršrutų ir paėjėti iki kitos vietos nepaskatina net ryškūs geltoni ženklai, informuojantys, kad pėsčiųjų perėja šioje vietoje panaikinta.

Ten, kur ypač pavojinga, sumontuotos tvorelės, kad pėstieji nevaikščiotų. Viena tokių vietų – Naujojoje Uosto gatvėje ties Danės gatve.

Teigiama, kad čia žmonės saugiau gali pereiti gatvę atnaujinta požemine pėsčiųjų perėja.

Vairuotojai piktinosi, kad pėstieji nekreipia dėmesio į panaikintas perėjas. Būna net atvejų, kad žmonės, nekreipdami į nieką dėmesio, tiesiog išpuola į gatvę.

"Ypač pavojinga, kai taip būna išvažiuojant iš žiedinės sankryžos. Kartais tenka staigiai spausti stabdžių pedalą", – tvirtino vienas seniai vairuojantis vyras.

Kai kurie vairuotojai patys pamiršta, kad nebeliko perėjos, ir sustoja praleisti laukiančių pėsčiųjų. Tačiau tokie geranoriški yra toli gražu ne visi. Dalies vairuotojų nuomone, taip elgtis nereikėtų, kad pėstieji greičiau priprastų, jog pėsčiųjų perėja toje vietoje panaikinta.

Sulaukė gyventojų skundų

Nepatenkintų gyventojų skambučių dėl panaikintų pėsčiųjų perėjų sulaukė ir miesto valdžia.

Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus tvirtino, kad daugiausia pastebėjimų išsakyta dėl pašalintos perėjos prie Naujojo turgaus, Taikos prospekte, ties jo žiedine sankryža su Statybininkų prospektu.

"Čia pakabinome ir įspėjimą. Iš pradžių žmonės piktinosi, bet pastaruoju metu nusiskundimų negauname", – pasakojo vedėjas.

R.Mockus pabrėžė, kad pėsčiųjų perėjos buvo panaikintos ne šiaip sau. Jos buvo nesaugios. Perėjose buvo ir eismo įvykių, kuriuose sužaloti žmonės.

Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Paukštė atkreipė dėmesį, kad pėsčiųjų perėjoms yra taikomi nauji reikalavimai. Tad jais vadovaujantis ir buvo apsispręsta kai kurias panaikinti.

"Jei yra daugiau nei dvi eismo juostos, nebegali būti nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Naikinamos ir tos, kurios yra per arti šviesoforais reguliuojamų sankryžų. Atstumas turi būti ne mažesnis nei 100 metrų. Kai kurios buvo labai arti viena kitos. Statybininkų prospekte tarp kai kurių nereguliuojamų perėjų nebuvo nė 50 metrų", – aiškino vyriausiasis specialistas.

Įpročius pakeisti sunku

Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriaus Liudviko Dūdos, sugrąžinti panaikintų pėsčiųjų perėjų tikrai nereikėtų, nors žmonės ir kerta gatvę tose vietose.

Vadovo nuomone, reikia tik laiko, kol klaipėdiečiai pakeis savo įprastus maršrutus į naujus.

"Žmonės per daug metų priprato taip elgtis. Iš karto jie negali pakeisti savo įpročių. Kartais įjungi šviesoforą, kuris daug metų neveikė, dega raudonas signalas, o visi pralekia net nepasižiūrėję", – palygino direktorius.

L.Dūdos teigimu, įspėjamųjų lentelių, kad šioje vietoje pėsčiųjų perėjos nebeliko, ar tvorelių reikėjo ne visose vietose. Tai buvo daroma ten, kur žmonės dažniausiai vaikščiodavo.

"Vietose, kur panaikintos pėsčiųjų perėjos, tikrai yra galimybių pereiti gatvę kitur. Taip elgėmės ne šiaip sau. Matėme, kad mieste per daug pėsčiųjų perėjų", – pabrėžė direktorius.

Tačiau pasitaiko atvejų, kai panaikinus pėsčiųjų perėją ji vėl sugrąžinama. Tokia situacija buvo Liepų gatvėje, ties K.Donelaičio aikšte.

"Tokie atvejai nėra dažni. Liepų gatvė – vienas pavyzdžių. Pirmiausia perėja buvo panaikinta, o tada sugrąžinta, tik truputį kitoje vietoje. Senoji perėja buvo supinta su automobilių stovėjimo vietomis. Tad nukėlėme ją toliau", – komentavo direktorius.

Įvertins ir kitas gatves

Uostamiesčio valdžia toliau planuoja naikinti nesaugias pėsčiųjų perėjas. Bus peržiūrėtos įrengtos Laukininkų, I.Simonaitytės, Liepojos gatvėse.

"Jei nustatysime, kad kažkurios nesaugios, naikinsime ir jas arba perkelsime į kitas vietas", – tvirtino V.Paukštė.

Pasak vyriausiojo specialisto, vieną perėją į saugesnę vietą ketinama perkelti Kauno gatvėje. Čia žadama įrengti ir saugumo salelę, nes gatvė yra plati.

Salelę vienoje pėsčiųjų perėjų sumontuoti planuojama ir Liepojos gatvėje, kur yra keturios eismo juostos. Taip pat žadama įrengti ir kryptinį apšvietimą.

"Liepojos gatvę kerta daug regos sutrikimų turinčių žmonių. Jie čia eina į stotelę. Dar nesame apsisprendę, kada tai darysime, bet planuojame", – tvirtino vyriausiasis specialistas.

Vieną naują pėsčiųjų perėją numatoma įrengti Bangų gatvėje ties Kooperacijos gatve. Čia turėtų atsirasti ir saugumo salelė. Ten vaikams sudėtinga pasiekti mokyklą.

"Ši pėsčiųjų perėja visiškai atitiks reikalavimus. Mokiniai juk turi pasiekti mokyklą. Kada įrengsime, sunku pasakyti. Viskas priklauso nuo oro. Anksčiau pėsčiųjų perėjos šioje gatvėje buvo įrengtos painiai", – pasakojo vyriausiasis specialistas.

Anot V.Paukštės, įvairių gyventojų nuomonių galima sulaukti ir peržiūrėjus planuojamas naikinti pėsčiųjų perėjas. Tačiau jis pabrėžė: "Geriau jau pėsčiasis pasikeiks, bet saugiai pereis gatvę praleidęs automobilius, nei eis drąsiai ir nukentės. Geriau lai mus keikia, bet gyvi vaikšto".

Komentaras

Ramūnas Šideikis

Klaipėdos kelių policijos biuro viršininkas

Panaikinus pėsčiųjų perėjas, kurios neatitinka reikalavimų, mieste pėstiesiems tapo saugiau. Žmonės turėtų gatvę kirsti ten, kur jos išliko ir yra reguliuojamos. Vietose, kur anksčiau buvo pėsčiųjų perėjos, gatvę galima pereiti tik tada, kai nėra automobilių. Anksčiau žmonės pamatydavo, kad "zebras", ir eidavo per gatvę, nežiūrėdami nei į kairę, nei į dešinę. Dabar, kai pastarojo nebeliko, apsižiūri, ar nėra automobilių, saugodami savo gyvybę. Perėjose, kurios panaikintos, buvo eismo įvykių. Buvo atvejų, kai žmonės žuvo, buvo ir sužeistų. Kai perėjos panaikintos, nebuvo nė vieno eismo įvykio registruota. Tai dar kartą parodo, kad žmonės saugosi.

Anot Žuvinto biosferos rezervato specialistų, ši vasara gandrams nebuvo sėkminga. Daug metų rezervato darbuotojų stebimuose lizduose išaugo mažiau jauniklių nei pernai. 2014 m. rezervate perėjo 35 gandrų poros, išauginusios 112 gandriukų, 2015 m. ten pat perėjo tik 24 poros, kurių lizduose užaugo 55 jaunikliai. Panaši situacija ir visoje Lietuvoje. Skaičiuojama, kad šalyje peri apie 20 tūkstančių baltųjų gandrų porų ir kasmet lizdus palieka 40–45 tūkstančiai jauniklių. Šiemet šis skaičius gerokai mažesnis – apie 30–35 tūkst.

Priežastys, lėmusios tokį žemą gandrų produktyvumą, nėra žinomos. Gamtoje būna metų, kai gyvūnams kažkas netinka. Kai kada vandens paukščių lizduose ritasi tik pusė kiaušinių – kiti būna neapvaisinti. Tačiau kitąmet tų pačių rūšių jauniklių išsirita daug ir populiacija nejaučia nepatogumų. 

Gandrai skrenda ne visi iš karto. Šiemet Lietuvoje buvo iki 10 000 gandrų, kurie nesukūrė porų, neperėjo. Šie paukščiai jau išlėkė rugpjūčio pradžioje. Ankstyvieji jaunikliai, sustiprėję ir išmokę gaudyti žiogus ir peles, taip pat išplasnojo kartu su tėvais. Ilgiau lieka tik vėlyvieji jaunikliai, kurie skraidyti pradėjo visai neseniai, rugpjūtį. Tiesa, dar skris pulkai gandrų iš šiaurės, tačiau po rugpjūčio 24-sios kiekvienas pamatytas gandras – jau įvykis.

Kurlink skrenda mūsų gandrai? Jų kelias į žiemavietes nesikeičia tūkstančius metų. Mūsiškiai paukščiai paprastai lekia vadinamu rytiniu keliu – tiesiai į pietus, aplenkdami Karpatų kalnus pro Ukrainą pasiekia Bulgariją. Maisto čia gausu, tad jie keletui dienų apsistoja ir poilsiauja. Veliau jie skrenda per Mažąją Aziją (Turkiją) iki Sinajus pusiasalio, kur paukščiai dar sykį apsistoja ilsėtis. Afrikoje gandrai keliauja Nilo slėniu, kol pasiekia Viktorijos ir Tanganikos ežerus. Kai kurie čia lieka žiemoti, kiti skrenda dar toliau ir pasiekia net Pietų Afrikos Respubliką. Tokia kelionė trunka 2–3 mėnesius, paukščiai įveikia mažiausiai 8–10 tūkstančių kilometrų. Vakarinės populiacijos, perinčios Vokietijoje, Vengrijoje, Šveicarijoje (šioje valstybėje populiacija suformuota dirbtinai) gandrai skrenda vadinamuoju vakariniu keliu, kuris eina pro Vakarų Europą, Ispaniją, Gibraltarą.

Pastebėjus sveiką, skraidantį gandrą, kuris dar neišskrido žiemoti, jaudintis nereikėtų. Paukščiai dar turi laiko išskristi ir gamtoje randa pakankamai lesalo.

Kas kita – sužeisti, neišsivystę jaunikliai, kurie negali skristi. Tokius būtina gelbėti, juos laikinai gali pagloboti sodybų su gandrų lizdu šeimininkai, vėliau juos globai ir gydymui perims gyvūnų globėjai. Apie sužeistus, neskraidančius paukščius ir visus sužeistus gyvūnus, kuriems tikrai reikalinga globa ir gydymas, riekia pranešti Gyvūnų globėjų asociacijai (tel. 8 686 44 828).

Lietuvoje – jau bręstanti, o pagal kai kuriuos požymius – brandi vasara. Štai ir mūsų kaimynas žvirblis prabilo. Jo vasara labai užimta – jis dabar peri ir augina gal jau trečią šių metų vadą.

Iš tikrųjų naminis žvirblis yra mūsų gyvenimo, ūkininkavimo ir buitinės kultūros rodiklis. Ten, kur sąlygos tinkamos, kad ir kaimo sodyboje, žvirbliai peri, žiemoja. Žodžiu, gyvena žvirblišką gyvenimą.

Beje, ūkininkai skundžiasi, kad žvirblių daug prisiveisė – net žalą daro. Bet ką jau ten gali padaryti žvirblis... Be to, vasarą juos reikėtų laikyti tikraisiais pagalbininkais, nes savo jaunikliams žvirbliai, kaip ir visi kiti grūdlesiai paukščiai, renka vabzdžius.

Jam galima linkėti perėti ne vieną ar du, o tris ar net keturis kartus. Juk žvirbliai, savotiška gerai gyvenančio kaimo etiketė ar ženklas, tebėra gana reti.

Ankstyvas pavasaris pakoregavo aplinkosaugininkų planus – Juodkrantėje perintys kormoranai šį pavasarį nebus vaikomi iš lizdų. Neringos valdžia sunerimusi ir teigia, kad dėl to Kuršių nerijai bus padaryta didžiulė žala.

Nors orai didele šiluma nelepina, gamtosaugininkai teigia, kad pavasaris į Kuršių neriją šiemet atskubėjo kone dviem savaitėmis anksčiau. Anksčiau į Juodkrantę grįžo ir kormoranai. Kai kuriuose lizduose, pasak ornitologų, jau yra išsiritusių jauniklių. Todėl, nors viešieji pirkimai pradėti, kormoranų populiacija Juodkrantėje šiemet ribojama nebus. Tai daryti, pasak specialistų – per vėlu. Pagal Aplinkos ministerijos planą, keletą metų šaldomos dėtys, nubaidant kormoranus nuo kiaušinių.

„Yra tam tikra stadija kuomet embrionas žūsta. Jeigu tai bus padaryta anksčiau arba vėliau, tiesiog šitas dėčių šaldymas nepasiteisins, kaip metodas. Arba paukščiai išsiperės iš kiaušinio arba paukščiai sudės naujas dėtis ir procesas toliau vyks“, – sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus pavaduotoja Lina Dikšaitė.

Naikinti paukščių paplitimą jiems perint, draudžia Europos Sąjungos direktyvos. Neringos vadovai sunerimę. Jų teigimu, kormoranų populiaciją būtina reguliuoti kasmet, kitaip Kuršių nerija nukentės.

„Vienkartinis baidymas apčiuopiamų rezultatų tikrai neduos, patys paukštininkai tą pripažįsta. Ir toks pertraukos padarymas, manau, kad gali suveikti taip, kad vėl atsistatys senoji populiacija, kuri buvo per šiuos metus. Vėl reikės pradėti nuo nulio, visas įdirbis nueis šuniui ant uodegos, kaip liaudyje kalbama“, – teigė Neringos savivaldybės atstovas Viktoras Kolokšanskis.

Pirmieji kormoranai Juodkrantėje pastebėti prieš daugiau kaip du dešimtmečius. Vienu metu šimtametėje girioje perėjo per 4 tūkst. kormoranų porų, pastaruosius 5–6 metų jų sumažėjo iki 3 tūkst. porų.

Kormoranai itin piktina marių žvejus. Teigiama, kad per metus Juodkrantės kormoranai sulesa apie 1 tūkst. tonų jaunos žuvies. Panašiai tiek pat jos sugauna ir žvejai. Bet labiausiai neringiškius piktina kormoranų daroma žala gamtai. Savo rūgščiomis išmatomis šie paukščiai išnaikino apie 20 hektarų sengirės.

„Tai pasaulinio lygio reliktinis miškas su savo genetika, išlaikyta dar iš viduramžių. Ir kormoranai, tokia viena rūšis, kuri tikrai nėra stebuklas, visame pasaulyje jų pilna, naikina unikalų daiktą. Kadangi per kelis metus nudergia visą ekosistemą“, – pasakojo Neringos savivaldybės atstovas Viktoras Kolokšanskis.

Šaudyti kormoranus galima tik žuvininkystės tvenkiniuose, perimvietėse – draudžia įstatymai. Neringiškiai sako, kad ir ateityje gamta gali nepaisyti kalendoriaus todėl, kad nebūtų vėl vėluojama vykdant viešuosius pirkimus, įmonė, kuri baidytų kormoranus iš lizdų, turėtų būti parinkta ne vieniems, o keleriems metas.

Pagal gamtines sąlygas pavasarį buvo prognozuota, kad šiemet paukščiai perės anksčiau ir kad kai kurie iš jų galbūt išves ne vieną, o dvi vadas. Tačiau prognozės nepasitvirtino. Volungės, lakštingalos, raudongalvės sniegenos, kukučiai, iš žiemaviečių sugrįžę tik gegužę, jau išvedė jauniklius ir antrą kartą nebeperės, o rugpjūtį visi šie paukščiai išskris iš Lietuvos.

Gamtininkus nustebino kai kurių paukščių gebėjimas prisitaikyti prie aplinkos sąlygų ir veiksnių, trukdančių jiems perėti. Nors šiemet kai kurios didžiųjų ančių poros jauniklius išperėjo balandį, tačiau dauguma šių ančių juos išperėjo tik dabar. Pasak specialistų, taip būna retai.

Kas atsitiko didžiosioms antims, kad jos dėtis perėjo tik birželį? Gamtininkai linkę manyti, kad daug ankstyvųjų dėčių sunaikino varniniai paukščiai, lapės, mangutai, kiaunės. Ant žemės perinčios ir anksti pavasarį savo dėčių nuo plėšrūnų akių paslėpti negalinčios antys rizikuoja jų netekti. Vasaros pradžioje dėtys jau slepiamos po žolių kupstais, jų neranda plėšrūnai.

Ančiukai pradeda skraidyti būdami 55-60 dienų. Taigi rugpjūčio viduryje jie jau skraidys. Tiesa, pievose lizdus turinčios antys gali nukentėti šienapjūtės metu. Todėl ūkininkams rekomenduojama prie šienapjovių įrengti pabaidymo priemones, kurios paukščius nuo lizdų „pakeltų“ iš anksto