Persivalgymo ir apsinuodijimo simptomai yra gana panašūs: persivalgius dažniausiai pasireiškia sunkumas, skausmas pilvo srityje, pilvo pūtimas, pykinimas, rėmuo, o pagrindiniai apsinuodijimo simptomai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas, apetito netekimas, nuovargis ir, kai kuriais atvejais, karščiavimas.

„Vis dėlto persivalgius sunkumas pilvo srityje atsiranda nuo per didelio maisto kiekio, o apsinuodyti galima net ir nedidele porcija, pavyzdžiui, grybais“, – pastebi M. Žalytė.

Neslopinkite apsinuodijimo simptomų. Jei vaikas ar suaugusysis ėmė vemti ar viduriuoti, pasak šeimos gydytojos I. Juškienės, negalima slopinti šių simptomų, nes taip organizmas valosi nuo toksinių medžiagų. M. Žalytė priduria, kad tokiais atvejais reikėtų gurkšnoti negazuotą mineralinį vandenį ir vartoti elektrolitų skysčius, kurie atstato skysčių bei druskų kiekį organizme.

Apsinuodijus taip pat rekomenduojama vartoti aktyvuotos anglies tabletes, kurios padeda pašalinti toksinus iš organizmo, ir gerųjų bakterijų, kurios atstato žarnyno mikroflorą.

Jei vaikas ar suaugusysis ėmė vemti ar viduriuoti negalima slopinti šių simptomų, nes taip organizmas valosi nuo toksinių medžiagų.

Esant sutrikusiam virškinimui galima išgerti virškinimo fermentų, tačiau, pasak I. Juškienės, jais piktnaudžiauti nederėtų.

„Dažnai naudodami virškinimo fermentus mes tarsi apgauname savo organizmą ir dirbtinai padidiname jo galimybes virškinti. Tai ilgainiui skatina antsvorio formavimąsi, cholesterolio kiekio organizme didėjimą, endokrininės sistemos veiklos sutrikimus, judamojo aparato sistemos pakitimus“, – įspėja „MediCA klinika“ gydytoja.

Kurį laiką susilaikykite nuo maisto. M. Žalytė pataria dieną ar pusdienį atsisakyti maisto, gerti negazuotą mineralinį vandenį, o maistą pradėti valgyti mažomis porcijomis ir lengvai virškinamą, pavyzdžiui, košes, vaisius ar daržoves.

I. Juškienės teigimu, esant lengvam negalavimui galima gerti šiltą vandenį, arbatas, sultinį, o pasireiškus alkiui – užkąsti džiūvėsėlių.

Kurį laiką organizmą pailsinti nuo maisto naudinga ir vaikams. Nors, pasak vaistininkės M. Žalytės, kartais sunku nustatyti, ar persivalgymo simptomai kamuoja vaikus, bet jei po valgymo pasikeitė elgesys – vaikas tapo vangus, galima įtarti, kad jis persivalgė. Tokiu atveju taip pat reikėtų susilaikyti nuo maisto ir palaukti, kol vaikas pats išalks ir paprašys valgyti – tam tinka nedidelė porcija lengvai virškinamo maisto.

Lengvai pajudėkite. „Camelia“ vaistininkė, tiems, kurie jaučia lengvus persivalgymo simptomus, taip pat pataria užsiimti lengva fizine veikla. „Pakilę nuo stalo galite išeiti pasivaikščioti po apylinkes. Suaktyvėjus kraujotakai pagerėja ir virškinamojo trakto veikla. Žinoma, sočiai prisivalgius nederėtų užsiimti aktyviu sportu, nes kraujas tokiu atveju priteka į raumenis ir virškinimas dar labiau sulėtėja“, – teigia M. Žalytė.

Atsigerkite arbatos. Esant virškinimo negalavimams geriau pasijusti gali padėti vaistažolių arbatos. „Natūraliausias ir saugiausias būdas padėti sau pagerinti virškinimą – pelynų arbata. Ją reikėtų vartoti 3-4 kartus per dieną iki tol, kol jausitės gerai. Paprastai persivalgymo sukeltas diskomfortas trunka 2-3 dienas, jei savijauta po 3 dienų negerėja, rekomenduojama kreiptis į gydytoją“, – tvirtina I. Juškienė.

Karčiųjų kiečių arbata mažina skrandžio spazmus, rūgštingumą bei uždegimą. Gydytojos teigimu, virškinimui taip pat naudingos ramunėlių, šalavijų, medetkų arbatos.

„Virškinimui naudinga ir pankolių vaisių arbata, kuri mažina pilvo pūtimą ir gali padėti esant refliuksui. Kmynų vaisiai taipogi mažina pilvo pūtimą, tinka esant viduriavimui ar vidurių užkietėjimui. Ramunėlės mažina uždegimą ir gali sumažinti pilvo spazmus, dujų kaupimąsi. Čiobrelių žolė gali malšinti skrandžio skausmą, mažina viduriavimą bei pilvo pūtimą“, – priduria M. Žalytė.

Nesistenkite suvalgyti maisto likučių. Šiais metais, dėl siaučiančios pandemijos ir karantino ribojimų, daugelio šventės bus kuklesnės, švenčiamos mažesniame artimųjų rate. „Patarčiau atsižvelgti į tai ir gaminti atitinkamai mažiau maisto. Jei vis dėlto nutiko taip, kad per šventes nespėjote visko suvalgyti, nesistenkite subaigti visų likučių ir nerizikuokite apsinuodyti sugedusiu maistu – atidžiai įvertinkite, ar maistas tikrai saugus vartoti“, – atkreipia dėmesį M. Žalytė.

Stresą malšino persivalgymu

Medicinos mokslų daktarei, gydytojai dietologei Editai Gavelienei nerimą kelia valgymo sutrikimai, žmonių baimė valgant ar renkantis maistą, sau įsivedami valgymo draudimai, dėl kurių vėliau seka persivalgymas ir nereguliari mityba. Jai pritaria ir vaistininkas Marius Lukštaraupis, pastebėjęs dažnesnį žmonių pasirinkimą stresinėje situacijoje pirkti vitaminus, bet ne pradėti sveikai maitintis.

Vaistininkas stresą valdyti pataria ne vaistais, o gilinimusi į stresinę situaciją. "Svarbu suvokti aplinkybes ir žinoti visą galimą informaciją, nes dažniausiai stresas žmonėms kyla iš nežinomybės. Prasidėjus karantinui, galėjome stebėti kilusį visuotinį stresą, kai nebuvo jokios patikrintos informacijos ir vyravo tik spėlionės. Kilęs ir užsitęsęs nerimas iškart atsiliepė žmonių sveikatai – fiksavome padidėjusius papildų, vitaminų, raminamųjų arbatų ir žolelių pardavimus", – pirminį žmonių impulsą gerinti savijautą vitaminais prisimena M.Lukštaraupis.

Gydytoja dietologė E.Gavelienė teigia, kad jau yra atliktos studijos, apžvelgiančios, kaip žmonės pasaulyje reagavo į karantino laikotarpiu kilusį stresą: "Mokslininkai daro išvadą, kad žmonės tuo metu žymiai dažniau persivalgydavo, o maisto pobūdis, kurį dauguma dažniausiai rinkosi, nebuvo sveikatai palankus – kilo saldumynų vartojimas. Toks didelis noras valgyti specifinį, ne visuomet sveikatai palankų maistą stresinėje aplinkoje siejamas su keletu veiksnių: emocijomis (troškimas valgyti), elgsena (maisto paieška), išmoktu žinojimu / patirtimi (mintys apie maistą), fiziologija (seilių išsiskyrimas). Saldumynai skatina smegenyse serotonino, vadinamojo laimės hormono, gamybą. Taip siekiama nusiraminimo. Tačiau nebūtina rinktis saldumynus emocijoms koreguoti, melatonino, serotonino gautume skanaudami avižų dribsnius, vyšnias, bananus, migdolus, sėklas, šakniavaisius ir kitą neperdirbtą maistą. Toks maistas veikia kaip streso reguliatorius."

Svarbu sau leisti viską

Gydytoja dietologė į šiuo metu populiarius draudimus sau valgyti vieną ar kitą produktą žiūri skeptiškai. "Visiems atrodo, kad sveika mityba tai lyg kariuomenės rikiuotė, kurioje yra griežta tvarka. Kalbant apie maistą, taip neturėtų būti. Turėtume kiekvieną dieną įvertinti, kada norėtume ir galėtume valgyti, kokiu maistu norėtume šiandien papuošti savo lėkštę, papildyti ją kuo įvairesniu turiniu ir spalvomis. O jei teko suvalgyti maisto, kurį mes įsivaizduojame kaip sveikatai nepalankų, – saldumynų, perdirbtų mėsos gaminių, greitojo maisto svarbu pavalgius nejausti dėl to kaltės, tačiau aiškiai sau įvardyti, kodėl taip nutiko ir kada tai galėtų pasikartoti, suplanuojant tą pasikartojimą saugiu, nutolusiu atstumu. Valgyti turėtume siekdami jaustis komfortiškai fiziškai – nei persivalgę, nei nusilpę ar svaigstančia galva dėl alkio, bet kartu, kad nebūtų vidinės graužaties dėl neva padarytos nuodėmės", – pataria E.Gavelienė.

Žmonės jaučiasi kalti valgydami, ir tai pats blogiausias įmanomas santykis su maistu.

Pasak specialistės, nereikia savaitę laukti įkrovos dienos (angl. "cheat day"), kad galėtumėte suvalgyti tą norimą torto gabalėlį: "Svarbu tai daryti tuomet, kai jums to reikia, o ne per prievartą spausti save laukiant sekmadienio, kai prisikimšite iki blogumo. Didžiausia klaida, kad žmonės gyvena susivaržę, laukia kažkokios vienintelės dienos, kai jau galės sau kažką leisti. Ne. Jeigu kažko labai užsinorėję įvertinate savo pajėgumus ir esate įsitikinęs, kad po to savijauta jus tenkins – pirmyn. Man, kaip gydytojai dietologei, didžiausią nerimą kelia atsirandanti žmonių baimė valgyti. Žmonės jaučiasi kalti valgydami, ir tai pats blogiausias įmanomas santykis su maistu. Be maisto žmogus negyvena ir nė viena mūsų ląstelė nefunkcionuotų negaudama maistinių medžiagų. Tad pirmiausia ir galvoti reikėtų apie tokį maistą, kuris gerintų fizinę būklę. Tos situacijos, kai žmogus pats nuo savęs slėpdamasis bando valgyti spurgas ar ledų kibirėlius, yra pavyzdžiai, vedantys į nesveiką visomis prasmėmis gyvenimą."

Visi vitaminai – su maistu

Nors nusilpus organizmui dažnas eina tiesiai į vaistinės vitaminų ir papildų skyrių, M.Lukštaraupis tokius žmones linkęs sustabdyti. "Kai žmogus, atėjęs į vaistinę, pradeda rinktis vitaminus, aš visada pirmiausia paklausiu, kaip jis maitinasi – kuo įvairesnė mityba, tuo mažesnė tikimybė, kad žmogui trūksta vitaminų. Visada geriau juos gauti su maistu, tad pirmiausia svarbu pažvelgti į savo lėkštę ir pagalvoti, ko dar joje galėtų atsirasti, kad nebūtų vitaminų trūkumo. Išgėrus tabletę, tikrai nenutiks stebuklas ir imuninė sistema, kurią silpnina stresas, staiga nepasidarys stipresnė. Miegas, nuolatinė fizinė veikla ir sveika mityba, iki minimumo sumažintos stresinės situacijos yra tiesiausias kelias į stiprų imunitetą ir sveikatą. Nevertėtų kliautis tik vitaminais ar papildais", – dėmesį atkreipia vaistininkas.

E.Gavelienė pastebi, kad gyvenant Lietuvoje vitamino D ir omega-3 riebalų rūgščių su maistu gauti sudėtingiausia, tad jas vartoti papildomai rekomenduojama norint, kad organizme jų netrūktų: "Artėjant rudeniui, svarbiausia laikytis tos pačios, fiziniu aktyvumu ir subalansuota mityba grįstos, gyvenimo būdo linijos. Tuomet nereikės specialiai ruošti organizmo jokiems metų laikams, liks tik šilčiau apsirengti."

Nori atsivalgyti

Be to, atkreipia dėmesį mitybos konsultantė, sukaupti vitaminų atsargų ilgesniam laikui arba vasarą atsivalgyti uogų, daržovių, vaisių yra neįmanoma. "Sukaupti galima tik emocijų arba papildomų kilogramų, bet ne vitaminų. Uogos yra puikus maisto produktas, tačiau rekomenduočiau jas užsišaldyti, o ne mėginti suvalgyti visą derlių iškart. Kadangi uogose randama daugiausia vandenyje tirpių vitaminų ir įvairių biologiškai aktyvių medžiagų, mūsų organizmas jų nekaupia arba tai daro ypač mažais kiekiais. Taigi, visą perteklių, kurio mūsų organizmui neprireiks, jis tiesiog pašalins", – teigia E.Gavelienė.

Šventinį Velykų savaitgalį uostamiesčio medikams, kaip įprasta, darbo netrūko. Tarp medikų pagalbos besišaukusiųjų būta ir persivalgiusių ar alkoholio padauginusių asmenų.

„Turėjome šiek tiek daugiau nei įprastai kvietimų dėl virškinimo sistemos sutrikimų. Turėjome ir alkoholio padauginusiųjų, agresyvių, visokių. Tiek jie, kaip ne keista šiam laikotarpiui, buvo ne viešose vietose, o namuose“, – apibendrino Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties vyr. gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė.

Vis dėlto, pastebima, kad šiemet griežto karantino sąlygomis sutiktos Velykos buvo kiek ramesnės.

„Neveikė kavinės, naktiniai klubai, aktyviai nesilinksmino jaunimas, todėl mažiau traumų, kurios dažniausiai būdavo dėl vartojamo alkoholio“, – teigė pašnekovė.

Anot N.Dambrauskienės, iškvietimų skaičius per šventes nebuvo ypač didelis – skaičiuota dešimtimis.

Tiesa, tai medikams atsipūsti neleido – medikai visą šventinį savaitgalį kasdien vyko pas įtariamai koronavirusu užsikrėtusius asmenis.

Daugiausiai tokių iškvietimų būta šeštadienį ir sekmadienį – į ligoninę išvežta 13 virusui būdingus simptomus jautusių gyventojų. Pirmadienį – 9 žmones.

Pasitaikė ir atvejis kai pas vieną senyvo amžiaus žmogų medikai skubėjo ne tik „pasipuošę“ specialia įranga, bet ir pasirengę naudoti specialią įrangą, nes žmogus duso.

Teigiama, kad ūmius simptomus jaučiančių asmenų uostamiestyje nepasitaiko.

„Visi pacientai, kuriems įtariama ši infekcija, paprastai būna lengvai sergantys – būna minimaliai aukščiau normos pakilusi temperatūra, keik intensyvesnis kosulys. O šiaip su kvėpavimo nepakankamumo požymiais dar neteko susidurti“, – dėstė N.Dambrauskienė.

Laukia pacientų antplūdžio

Kai vieni švenčia, kitiems būna pats darbymetis. Ne išimtis ir medikai, kurie šventiniu laikotarpiu ruošiasi didesniam, nei įprasta, pacientų srautui. Tiesa, pastebima, kad prognozuoti jų srautus – gana rizikingas užsiėmimas.

Ligoninės priėmimo skyriuje ramybė – reta viešnia, o vienas kitą keičiantys įvykiai dažnai primena įtempto siužeto filmą. Šiemet laukia gana ilgas šventinis laikotarpis, tad planuojamos gausesnės budinčių medikų pajėgos.

Klaipėdos ligoninės pacientus, kuriems prireikia skubios pagalbos, priima pagal paskirtas budėjimo dienas: atitinkamomis dienomis greitosios medicinos pagalbos medikai pacientus dažniausiai veža į tądien budinčios ligoninės priėmimo skyrių.

Šio susitarimo nesilaikoma nebent tuo atveju, jei pacientui reikalinga specializuota pagalba arba jis pageidauja važiuoti į kitą gydymo įstaigą.

Šiemet pagal šį susitarimą per Kūčias ir Naujųjų metų sutiktuves budės Respublikinė Klaipėdos ligoninė.

Vienais metais, švenčiant Naujuosius, prieš pat vidurnaktį į Skubios pagalbos skyrių kreipėsi jauna, alkoholio padauginusi mergina, kuri skundėsi... nagu įsibrėžusi kaktą.

Palygino su lėktuvo keleiviais

Pasak Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus Dariaus Steponkaus, iš praktikos žinoma, kad per šventes galima tikėtis didesnio pacientų antplūdžio, tad tam atitinkamai ruošiamasi.

"Resursų skirsime daugiau nei eilinę darbo dieną. Šiemet šventinis laikotarpis – gana ilgas,  tikėtina, kad švęsdami žmonės patirs vienokių ar kitokių negalavimų, tad dirbs didesnės, nei įprasta, medikų pajėgos", – sakė įstaigos vadovas.

Nors pacientų srautai per šventes – sunkiai prognozuojami, tačiau planuojama, kad ligoninė jų sulauks 20–30 proc. daugiau nei eilinę budėjimo dieną. Šventiniu laikotarpiu medikų pagalbos gali prireikti ne tik klaipėdiečiams, bet ir pajūrio svečiams.

"Pacientai, kaip ir lėktuvo keleiviai, gali jaustis ramūs: nesvarbu, kada skrydis, jie žino, kad vis tiek skris, – juokavo D. Steponkus. – Klaipėdiečius, Vakarų Lietuvos gyventojus ir svečius galiu nuraminti, kad mūsų ligoninė ir kitos gydymo įstaigos pasiruošusios priimti pacientus. Bet linkėčiau nesusirgti ir šventes pasitikti sveikiems."

Geriausias "patiekalas" – saikas

Respublikinės Klaipėdos ligoninės vidaus ligų gydytoja Inga Ubartienė pastebėjo, kad pacientų srautas Skubios pagalbos-priėmimo skyriuje per šventes priklauso nuo metų: įprasta, kad Kūčios, Kalėdos – šeimos šventės, tad pasitaiko metų, kai šiomis dienomis pacientų srautas net sumažėja.

Tačiau kai kuriais metais ligoniai plūsta į ligoninę ir per šias šventes. Būtent dėl šios priežasties sunku iš anksto prognozuoti, kokių pacientų srautų galima tikėtis.

"Šventinis laikotarpis nėra kažkuo ypatingas, nes pacientų srautas Skubios pagalbos skyriuje visada didelis. Vyresni gyventojai dažniausiai kreipiasi dėl padidėjusio kraujospūdžio, skausmų krūtinėje, jaunesnius dažniau kamuoja pilvo, vieno ar kito šono skausmai, karščiavimas ar kosulys", – pasakojo I. Ubartienė.

Šventiniu laikotarpiu padaugėja pacientų su tam tikrais negalavimais. Pastebima, kad per šventes lietuviai yra linkę persivalgyti, tad atsikėlus nuo gausaus vaišių stalo ne vienas kreipiasi į ligoninės priėmimo skyrių, kur juos pirmiausia konsultuoja pilvo chirurgai.

Tokie pacientai dažniausiai skundžiasi pilvo skausmais, pykinimu, sunkumo jausmu, tačiau jie nekarščiuoja. Pastarasis simptomas signalizuoja apie ūmią žarnyno ligą ar infekciją.

"Dažniausiai diagnozuojamas persivalgymas, tad sėdantis prie švenčių stalo reikėtų pagalvoti apie saiką ir stengtis, kad šventinė mityba nesiskirtų nuo kasdienės. Rekomenduočiau valgyti po truputį ir dažniau, stengtis visko tik paragauti, o ne prisivalgyti", – patarė vidaus ligų gydytoja.

Rekomendacija: norint išvengti virškinimo negalavimų, gydytoja I. Ubartienė per šventes patarė nenukrypti nuo kasdienės mitybos. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Padaugėja girtų

I. Ubartienė patvirtino, kad alkoholio padauginusių pacientų sulaukiama ne tik šventiniu laikotarpiu. Per įprastą budėjimo parą skubios pagalbos skyriuje apsilanko ne mažiau kaip penki girti pacientai. Šventiniu laikotarpiu jų dar padaugėja.

Pastaruosius porą metų pastebima tendencija, kad mažėja pacientų, nukentėjusių nuo pirotechnikos gaminių. Gydytojos manymu, žmonės pasidarė sąmoningesni, taip pat sumažėjo susidomėjimas petardomis.

Medikai tikisi, kad didžiosios metų šventės bus be ledo – tada traumatologai turės mažiau darbo.

Kitų ligoninių medikai yra atkreipę dėmesį, kad jei šventinės dienos būna ramios, pacientų srautai gerokai išauga joms praėjus. Gydytojai vos spėja suktis, padėdami padauginusiems alkoholio, maisto ar paūmėjus lėtinėms ligoms.

Išvargina slauga

Kartais medikams tenka tapti ir jautrių bei skaudžių šeimyninių scenų liudininkais dar neprasidėjus šventėms. Prieš didžiąsias metų šventes į ligoninę iš namų atvežamas sunkus ligonis ar garbaus amžiaus žmogus, kuriam būtina nuolatinė priežiūra, su prašymu paguldyti į gydymo įstaigą.

Artimųjų reakcijos išduoda, kad jie pavargo nuo kasdienės slaugos ir norėtų ramiai sutikti šventes.

Kartais paciento akys išduoda, kad jis supranta esąs nereikalingas. Gydytojams tokiu atveju tenka priimti sunkų sprendimą, nes pagal skubios pagalbos reikalavimus tokį pacientą ne visada galima guldyti į ligoninę, tačiau gaila ir nuolatinės slaugos išvargintų artimųjų.

Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės vyriausioji gydytoja Danguolė Drungilienė patvirtino, jog pasitaiko atvejų, kai prieš šventes atvežamas sunkus ligonis ir paliekamas, artimiesiems motyvuojant, kad jie neaukos savo gyvenimo.

"Nereikėtų smerkti žmogaus, jei jis sunkiai sergantį palieka ligoninėje. Kai kurie artimieji per kelerius metus, slaugydami sunkų ligonį, pavyzdžiui, sergantį Alzheimerio liga, ir patys pavargsta, praranda sveikatą. Tad noras atsikvėpti – suprantamas", – sakė ligoninės vadovė.

Per ilgametę darbo praktiką vyriausioji gydytoja pastebėjo, kad daug kas priklauso nuo santykių šeimoje: vienus sunki liga dar labiau suartina, o tarp kitų tik pagilina prarają.

Pasak D. Drungilienės, esama ir kitokių pacientų artimųjų. Kai kurie, atvirkščiai, prieš šventes savo artimuosius stengiasi pasiimti namo, nors pacientas dar galėtų gulėti ligoninėje.

Daug bėdų dėl nago

Skubios pagalbos-priėmimo skyriaus medikai ne be pagrindo pasakoja, kad jų darbas primena kino filmą, kurio pobūdis priklauso nuo pacientų skundų.

Kartais tai būna įtempto siužeto filmas, kai į ligoninę atvežamas su mirtimi kovojantis pacientas, kartais – drama, patikrinanti šeimos tarpusavio santykius, o retkarčiais neišvengiama ir komedijos žanro.

Kartais per šventes sulaukiama pacientų ir dėl gana keistai skambančių skundų. Vienais metais, švenčiant Naujuosius, prieš pat vidurnaktį į Skubios pagalbos skyrių kreipėsi jauna, alkoholio padauginusi mergina, kuri skundėsi... nagu įsibrėžusi kaktą.

Medikai jai dezinfekavo žaizdą ir pasiūlė važiuoti namo toliau švęsti Naujųjų metų.

Kitą kartą į priėmimo skyriaus medikus kreipėsi neblaivi mergina dėl patirtos traumos. Konsultacijos metu paaiškėjo, kad merginai nulūžo priaugintas nagas.

Pacientės nagą apžiūrėjęs gydytojas traumatologas pasiūlė jį pašalinti, tačiau mergina nesutiko – teko traumatologui jį prisiūti.

"Gero maisto skanavimas turėtų nueiti į antrą planą – reikėtų labiau koncentruotis į bendravimo džiaugsmą", – sako Kauno klinikų Virškinimo sistemos tyrimų instituto ir Gastroenterologijos klinikos Hepatologijos sektoriaus vadovas profesorius gydytojas gastroenterologas Limas Kupčinskas. Jis pataria per šventes visą dieną nesėdėti prie stalo – išeiti pasivaikščioti, pasigrožėti kalėdiniu miestu, ir apskritai – nelaikyti maisto pagrindiniu švenčių akcentu.

– Artėja šventės. Ką ir kaip valgyti, gerti, kad per jas ir po jų gerai jaustumėmės – nepūstų pilvo, neskaudėtų galvos ar skrandžio, neėstų rėmuo?

– Džiugu, kad Kūčios ir šv.Kalėdos yra tapusios šeimos susirinkimo laiku ir šios tradicijos neišnyksta – jos neretai suburia šeimos narius, išsibarsčiusius po visą pasaulį. Šios tradicijos – didelis turtas, bet per šias šventes labai daug dėmesio skiriame maistui. Ir, jei nesilaikoma saiko, gali kilti įvairiausių problemų. Lietuvės moterys Kūčių vakarienei būtinai gamina dvylika patiekalų ir stengiasi, kad nebūtų jokių gyvūninių produktų. Nepaisant to, stalas būna gausus. Nors dabar – ne vasara, kai maistas genda daug greičiau, vis dėlto būdamas ne šaldytuve ar šaldymo kameroje, jis genda, atsiranda toksinių infekcijų, sukeltų Salmonella ar Escherichia coli bakterijų, rizika. Gali pasitaikyti ir virusinių infekcijų, pavyzdžiui, rotavirusas, kuriuo dažniausiai sergama šaltuoju metų laiku ir kuris greta dažniausiai pasitaikančio oralinio-fekalinio užsikrėtimo būdo, gali būti perduodamas ir per užkrėstą maistą. Taigi šeimininkės neturėtų ilgai laikyti maisto nesaugioj aplinkoj – nepalikti Naujiesiems metams Kūčioms pagaminto maisto.

Pagal lietuviškas tradicijas, Kūčių stalas neapsieina ir be patiekalų iš džiovintų ar konservuotų grybų. Konservuoti grybai gali kelti pavojų: jei jie konservuojami nepakankamai steriliai, galima sunkiai apsinuodyti. Namuose konservuoti grybai – dažniausia sunkios ligos botulizmo priežastis. Šiam ūminiam susirgimui būdingas raumenų paralyžius, o esant sunkiam paralyžiui, galimas kvėpavimo nepakankamumas ir mirtis (net jei žmogus iki tol buvo sveikas). Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus buvo užregistruoti net aštuoni šios sunkios ligos atvejai.

Kalėdinis laikas turėtų būti jausmų, o ne valgymo laikas.

Kita problema yra paprasčiausias persivalgymas. Jo reikia vengti ne tik dėl to, kad visus metus dėtos pastangos siekiant išvengti antsvorio per šventinį laikotarpį nenueitų veltui, bet ir saugant sveikatą.

– Kuo persivalgymas kenkia sveikatai?

– Persivalgymas gali sukelti pilvo pūtimą, rėmens graužimą, dėl to po per sočios Kūčių vakarienės gali sutrikti ir naktinis miegas. Taigi, saiką išlaikyti labai svarbu. Vykstant evoliucijai  žmogus dažnai išgyvendavo gausaus maisto, besikaitaliojančio su badu, laikotarpius. Ir per gausaus maisto laikotarpius riebaliniame sluoksnyje sukauptos maisto atsargos badaujant ištirpdavo. Dabar mes nebebadaujame – nuolatos, kada tik panorėję, galime gauti maisto ir valgyti. O mūsų organizmo medžiagų apykaita likusi nuo senų laikų – jis vis dar linkęs kaupti atsargas. Todėl vis dažniau susiduriame su antsvoriu.

Visa tai atsispindi skirtingų religijų teiginiuose, kad reikia pasninkauti. Tai – ne tik ritualai: tai teigiamai sveikatą veikiantys dalykai. Ir dabar dietologai sako, kad efektyviausias būdas kontroliuoti svorį – kartą per savaitę laikytis gerokai sumažintų kalorijų dietos. Tai atitinka anksčiau krikščionių rekomenduotus penktadieninius pasninkus. Tai – daug efektyvesnis būdas kontroliuoti svorį nei kartais žalingos madingos dietos, tokios, kaip ketogeninė, arba Atkinso, dieta (kai iš mitybos visiškai pašalinami angliavandeniai, o didžioji dalis organizmui reikalingos energijos gaunama deginant riebalus – red. past.), kurios kartais sukelia didesnį šalutinį poveikį, nei duoda naudos.

– Tai vis dėlto, ar egzistuoja kokia nors dieta be trūkumų, be neigiamo poveikio?

– Dietologai jau daug metų suka galvas, kuri dieta sveikiausia. Viduržemio jūros dieta (jos pagrindą sudaro daržovės, švieži vaisiai, grūdiniai augalai ir jūros gėrybės – red. past.) pripažinta kaip labiausiai subalansuota, kurioje pakanka ir baltymų, ir riebalų, ir angliavandenių, mineralinių medžiagų.

O grįžtant prie antsvorio – jis yra daugelio ligų rizikos faktorius, nuo cukrinio diabeto (ypač – antrojo tipo), kardiovaskulinių ligų iki onkologinių. Taigi, reikėtų stengtis palaikyti normalų svorį. O persivalgymas gali išprovokuoti ir sunkias ligas. Didelis apkrovimas baltyminėmis ir riebalinėmis medžiagom, ypač jei nesusilaikyta nuo kalėdinio vyno ir vartota jo gausiai, gali išprovokuoti ir sunkų ūminį pankreatitą. Galiausiai tiems, kas serga tulžies pūslės akmenlige, tai gali sukelti labai rimtas sveikatos problemas, ne vien paprasčiausiai nemalonius jutimus, tokius kaip pilvo pūtimas ar rėmens graužimas nuo refliukso.

– Bet juk sunku, kai stalas lūžta nuo valgių, visko neprisiragauti. Ragauji ragauji, ir jauti, kad jau persivalgei...

– Kad nekiltų tokios pagundos, per Kalėdas reikėtų ne vien sėdėti prie stalo, bet ir išeiti pasivaikščioti. Bet koks judėjimas padeda virškinti. Be to, reikėtų ne vien patiems valgyti – galima išėjus pasivaikščioti ir paukščiukus palesinti (juokiasi). Gero maisto skanavimas vis dėlto turėtų nueiti į antrą planą – reikėtų labiau koncentruotis į bendravimo džiaugsmą.

Juk apsivalgymas, arba apsirijimas, – viena iš septynių didžiųjų nuodėmių. Katalikų bažnyčia ją laiko net šalia pavydo, gašlumo, tingumo, pykčio ir kitų. Taigi, per kalėdinę savaitę svarbu neįpulti į vieną iš didžiųjų nuodėmių. Tai ne tik neleistų pajusti tikrosios Kalėdų nuotaikos, džiaugsmo – tai gali rimtai pakenkti sveikatai.

– Ar apskritai mes, lietuviai, mokame valgyti?

– Lietuvių mitybos įpročiai iš tolo prasilenkia su sveikos mitybos piramide. Dažnai per daug vartojame riebalų. Ir bulvių produktus – cepelinus, bulvių plokštainį, bulvinius blynus, vėdarus – dažnai gardiname ne tik grietine, bet ir spirgučiais. Tai tikrai nėra sveikiausia dieta ir tokie patiekalai neturėtų būti dažni. Vis dėlto reikėtų orientuotis į Viduržemio jūros dietą. Šiais laikais yra ir vegetariškų, ir veganiškų dietų. Nemažai jų, ko gero, yra sugalvotos svoriui reguliuoti. Bet jos – taip pat ne išeitis, nes vegetariškai, veganiškai maitinantis ima trūkti kai kurių grupių vitaminų, gali atsirasti ir mažakraujystė. Todėl šiuo metu lyg ir nieko geriau už Viduržemio jūros dietą nėra sugalvota.

Kalbant apie mokėjimą valgyti – čia mes vėl grįžtame prie saiko. Jis reikalingas visur, prie stalo – taip pat. Vykstant evoliucijai žmogus priprato valgyti įvairiausią maistą. Dabar rekomenduojamos proporcijos – kaip sveikos mitybos piramidėje, kad didžiąją raciono dalį sudarytų vaisiai, daržovės ir kiti skaidulų turintys produktai. O riebalų, angliavandenių turėtume gauti mažiau.

– O kuo rizikuoja tie paaugliai, kuriems geriausias maistas – pica, mėsainiai, dešrainiai, gruzdintos bulvytės ir kokakola. Kas jiems gresia?

– Šios problemos ateina iš JAV. Amerikiečius dažai varginanti problema – kepenų suriebėjimas. To suriebėjimo sukeltas uždegimas gali progresuoti iki kepenų cirozės – kartais net prireikia kepenų transplantacijos. Lietuvoje taip pat turime gana daug kepenų suriebėjimo atvejų, tačiau jis paprastai neprogresuoja iki kepenų cirozės. Ir, ko gero, viena iš šių skirtumų priežasčių yra skirtinga mityba. Vis dėlto Lietuvoje mes nesame taip labai pripratę prie greitojo maisto ir daug cukraus bei fruktozės turinčių produktų kaip JAV. Vaisius mes rekomenduojame, tačiau saldžių, daug fruktozės turinčių vaisių perdozavimas taip pat kenkia kepenims. Didelis angliavandenių, sacharozės (cukraus) kiekis kenkia kepenims. Ir jei mūsų jaunimas perima vakarietišką greitojo maisto kultūrą, dietą su kokakola, kurioje – didžiulis kiekis angliavandenių, tai reiškia, kad mes su kepenų suriebėjimo problemomis ateityje susidursime daug dažniau. Faktas: JAV kepenys dėl jų suriebėjimo sukeltos cirozės persodinamos daug dažniau. Mūsų chirurgams dėl šios priežasties kepenų persodinti dar netenka – Lietuvoje kepenys persodinamos dėl hepatito C sukeltos kepenų cirozės, dėl autoimuninių ligų, galiausiai – dėl alkoholinės kepenų ligos. Anksčiau kepenų suriebėjimas buvo vyresnio amžiaus žmonių problema, o dabar jį diagnozuojame ir jauniems žmonėms. Taigi, greitojo maisto tradicija nėra sveikas gyvenimo būdas. Kaip pasipriešinimas šiai tradicijai, Italijoje atsiranda lėtojo maisto restoranai. Galų gale mūsų Kūčių vakarienė yra lėtojo maisto tradicijų dalis.

Galima kartais ir picerijoje pasivaišinti, tačiau tai neturėtų tapti kasdienės mitybos pagrindu.

Taigi, greitasis maistas su dideliu angliavandenių kiekiu, su sacharoze ir fruktoze gresia kepenų suriebėjimu, o kur dar skrudinti produktai, kuriuose susidaro kancerogeninių medžiagų. Iš pažiūros tų medžiagų – minimalūs kiekiai, tačiau, kai jie gaunami nuolat, rizika susirgti onkologinėmis ligomis išauga. Taigi, geriau jau išsaugoti lėtojo maisto tradicijas. Tiesa, itališkos mitybos tradicijos taip pat nėra be priekaištų – picose taip pat gausu angliavandenių. Tačiau italai į savo maisto racioną įtraukia daugiau vaisių ir daržovių.

Aš nesiūlau uždrausti jokios maisto rūšies, tačiau mitybos įvairovė yra sveikos mitybos pagrindas. Galima kartais ir makdonalde, ir picerijoje pasivaišinti, tačiau tai neturėtų tapti kasdienės mitybos pagrindu.

– Užsiminėte apie alkoholį. Per šventes jis vartojamas dažniau...

– Sakoma, kad viena kita taurė kalėdinio vyno nekenkia, tačiau mes pastebime, kad per šventes ir po jų padaugėja ligonių, sergančių paūmėjusia kepenų ciroze, ūminiu pakreatitu. Tai rodo, kad daliai žmonių šis ramybės ir susikaupimo laikotarpis tampa tiesiog gera proga nesaikingai vartoti alkoholį. Kartais tenka plauti skrandį. Būna, atveža ne tik dėl ūminio pankreatito – ir dėl ūmaus toksinio gastrito, ir dėl alkoholinio hepatito, ir dėl kepenų cirozės paūmėjimo. Deja, tokių ligonių šventiniu laikotarpiu padaugėja.

– Grįžtant prie dietų – kaip jūs vertinate protarpinį badavimą?

– Per iškrovos dieną galima tris kartus sumažinti bendrą suvartojamo maisto kiekį, ir tai, ko gero, bus dar efektyviau.

– Tai po švenčių rekomenduotumėte iškrovos dienas?

– Geriau per šventes valgyti taip, kad iškrovos dienų nereikėtų. Kitaip tai gali tapti panašu į bulimiją, kai persivalgoma, o paskui visais įmanomais būdais bandoma suvalgytą maistą iš organizmo pašalinti, net sukeliant vėmimą ar viduriavimą.

– Ką patartumėte žmonėms, kuriems gerai pavalgyti yra vienas didžiausių gyvenimo džiaugsmų?

– Patarčiau pasiieškoti kitų džiaugsmų (juokiasi). Kalėdinis laikas turėtų būti jausmų, o ne valgymo laikas.

– Kodėl atsitinka taip, kad tas žmogus, kuris ilgą laiką, kaip juokaujama, galėjo valgyti ir akmenis, ilgainiui pradeda skųstis virškinimo problemomis?

– Bet kurios ligos – ir miokardo infarktas, ir insultas – kartais ištinka tarytum iš niekur nieko. Nesilaikant sveiko gyvenimo būdo, riebiai valgant, nereguliuojant arterinio kraujo spaudimo, cukraus kiekio, kai kraujagyslės pažeistos, gali netikėtai ištikti infarktas. Taip ir čia. Daugelis kepenų, kaip ir kitų organų, ligų vystosi palaipsniui, ir iš pradžių gali nepasireikšti jokiais simptomais. Galiausiai, žmogus sensta, ir nereikia stebėtis, kad ilgą laiką netaisyklingai maitinantis organizmas neatlaiko.

– Kaip Jūs vertinate patarimus valgyti kas tris valandas?

– Sergant kai kuriomis virškinimo ligomis vienu metu suvalgytas didesnis maisto kiekis gali sukelti ligos simptomų. Tai būdinga ir dažnai pasitaikančiai gastroezofaginio refliukso ligai, kai susilpnėja stemplės–skrandžio raukas – kai vienu metu suvalgoma daug, rūgštus skrandžio turinys patenka į stemplę ir juntamas rėmens graužimas. Taigi, sergant šia liga geriau valgyti dažniau po mažesnį maisto kiekį – geriau valgyti penkis kartus per dieną nei tris, kaip rekomenduojama pagal klasikinį modelį. Tačiau iš tiesų žmogaus organizmas yra prisitaikęs prie ritmo valgyti tris–keturis kartus per dieną. Ir, ko gero, nutukimo požiūriu nuolatinis užkandžiavimas sveikam žmogui yra pavojingesnis nei klasikinis maitinimosi ritmas pusryčiai–pietūs–vakarienė. Na, dar gali būti priešpiečiai. Vis dėlto nuolatinis užkandžiavimas nėra geriausia maitinimosi strategija, ypač nutukimo atžvilgiu.

– Galite duoti daug patarimų, kaip maitintis sveikai, o Jūs pats ar maitinatės sveikai?

– Gydytojo darbas toks, kad pietų pertrauka mums nenumatyta. Ne visada pavyksta tuo pačiu metu pavalgyti pietus, tačiau aš ne iš tų, kurie prisivalgytų eidami miegoti. Tai būtų blogiausias dalykas. Refliukso ligos atveju mes rekomenduojame vakarieniauti ne vėliau kaip 19 val. Aš pats stengiuosi vėliau kaip 19.30 val. nevalgyti, taip pat riboti riebalų ir angliavandenių kiekį – orientuojuosi į Viduržemio jūros dietą.

– Ko, artėjant šventėms, palinkėtumėte "Kauno dienos" skaitytojams?

– Prie septynių didžiųjų nuodėmių neįrašytas nesaikingas alkoholio vartojimas. Tačiau ir jį, manau, galima priskirti prie persivalgymo, arba apsirijimo, kaip vadinama šeštoji didžioji nuodėmė. Linkiu "Kauno dienos" skaitytojams į ją nepulti. Advento metu geriau susilaikyti nuo triukšmingų linksmybių ir su džiaugsminga viltimi laukti artėjančių šv.Kalėdų.

Riebus maistas sukelia papildomą apkrovą įvairiems organams, tarp jų – ir širdžiai. Be to, „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje keliantys patiekalai prisideda prie padidėjusios širdies smūgio rizikos. Suklusti ir labiausiai atsirinkti, kiek ir ko valgo, turėtų jau patyrę infarktą, turintys per didelį cholesterolio kiekį ir sergantieji įvairiomis širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL).

Keturi patarimai, padėsiantys apsaugoti organizmą ir širdį nuo persivalgymo:

– Suplanuokite meniu iš anksto. Rekomenduojamas maisto porcijos kiekis žmogui – maždaug tiek, kiek telpa į delną. Vadovaujantis šia taisykle ir žinant svečių skaičių, galima nesunkiai suplanuoti reikiamo šventinio maisto kiekį. Parduotuvėje apsilankyti reikėtų jau turint patiekalų ir maisto produktų sąrašą, kitaip nesunku nukrypti nuo pirminio plano. Be to, svarbu iš anksto susitarti su svečiais – ar į šventę reikia atsinešti savo patiekalus ir kokius.

Svarbu nepamiršti, kad švenčių metu daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendravimui su artimaisiais, o ne maistui.

– Venkite širdžiai nepalankių produktų. Jei tarp šeimos narių ar svečių yra sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis ar vartojančių cholesteroliui mažinti skirtus vaistus statinus, reikėtų „negundyti“ šių žmonių vengtinais patiekalais ir atidžiau rinktis produktus. Rekomenduojama vengti itin riebaus maisto, perdirbtos mėsos gaminių, saldžių kepinių, margarino, gazuotų gėrimų. Sergantiesiems ŠKL patariama vengti ir itin sūraus, spaudimą keliančio maisto. Į šį sąrašą patenka silkė, be kurios kalėdinis laikotarpis sunkiai įsivaizduojamas. Abejojantiems, kiek ir kokių patiekalų galima suvalgyti, patarimo reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją ar kardiologą.

Redakcijos archyvo nuotr.

– Protingai panaudokite maisto likučius. Net jeigu visi patiekalai atrodo skaniai ir kyla noras kiekvieno paragauti – nevalgykite visko iš eilės, pasilikite kitai dienai. Jei jūsų šeimoje švenčiamos abi Kalėdų dienos, užuot gaminus naujus patiekalus, galima kūrybingai panaudoti pirmosios dienos ir Kūčių patiekalų likučius. Paukštienos, mėsos ar žuvies likučius galima sudėti į troškinį, sriubą ar salotas. Taip pat nesuvalgytą maistą galima pasilikti tarpšventiniam laikotarpiui, įdėti svečiams į namus arba – pavaišinti sunkiau besiverčiančius kaimynus ar pažįstamus.

– Nepamirškite aktyvios veiklos. Užsiimti sportu iš karto po šventinių pietų tikrai nereikėtų, tačiau pasivaikščioti gryname ore – patartina. Blogiausia, ką galite padaryti, – nepakilti nuo stalo ar būti netoliese jo. Taip žmonės ima nevalingai užkandžiauti, todėl tarp kelių patiekalų nėra padaroma pertrauka.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie patarimai turėtų padėti apsisaugoti nuo persivalgymo, tačiau sergantiems ŠKL ar vartojant statinus – pagrindinius gydytojų rekomenduojamus ir išrašomus vaistus, mažinančius bendrojo cholesterolio kiekį, blogojo cholesterolio gamybą ir didinančius organizmui būtino gerojo cholesterolio kiekį – patartina vadovautis prižiūrinčio gydytojo mitybos nurodymais.

Svarbu nepamiršti, kad švenčių metu daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendravimui su artimaisiais, o ne maistui. Kokybiškas laikas suteiks teigiamų emocijų, o ir širdis bus apsaugota nuo per didelio krūvio ir riebaus maisto.

Paprastai per parą uostamiesčio greitosios pagalbos stoties darbuotojai sulaukia iki 100 iškvietimų.

Panašus skaičius Klaipėdoje vyravo ir švenčių dienomis.

"Tiesiog įprastinės darbo dienos, tik keliais iškvietimais daugiau – 106, 109", – teigė Klaipėdos greitosios medicinos stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė.

Išskirtinių apsinuodijimų alkoholiu, persivalgymo atvejų ar ūmių pilvo skausmų esą nepasitaikė.

Tiesa, klaipėdiečiai skundėsi kur kas rimtesnėmis problemomis.

"Turėjome keletą infarktų, bet tai nesusiję su persivalgymu ar šventėmis. Galbūt labiau su orų kaita, staiga atšilus", – svarstė N.Dambrauskienė.

Medikai skubėjo į pagalbą širdies smūgio ištiktai ir autobusų stotelėje sukniubusiai moteriai.

Laimei, gydytojai ją atgaivino ir iškart pristatė į ligoninę.

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai švenčių šįkart taip pat nesureikšmino.

Tarnybos viršininkas Antanas Bauža sakė, kad vakar iki pietų vartotojų skundų dėl netinkamo, pasibaigusio galiojimo produktų nesulaukė.

Pranešimų apie apsinuodijimus maistu, infekcines ligas švenčių metu tarnyba irgi negavo.

"Vadinasi, kiaušiniai saugūs. Matyt, gerai išvirė ir salmoneliozės niekas nepasigavo", – tarstelėjo pašnekovas.

Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Nijolė Dambrauskienė patarė, jog norint išvengti organizmo apsinuodijimo svarbu rinktis tinkamai apdorotą maistą.

Taip pat medikė ragina žmones patiekalais gardžiuotis saikingai.

"Persivalgius kiaušinių, baltymai gali apsunkinti virškinimą. Per šventes neretai suvalgoma daugiau kiaušinių, salotų, majonezo, baltymų, riebaus maisto. Rekomenduojama iš anksto pasirūpinti, kad namų vaistinėlėje atsirastų virškinimą lengvinančių fermentų ir anglies tablečių, kurios absorbuoja toksinus", – patarė medikė.

Apsinuodijus maistu sutrinka virškinimas, vemiama, viduriuojama, jaučiami pilvo skausmai, gali pakilti aukšta kūno temperatūra.

Paūmėjus šiems simptomams rekomenduojama kreiptis į medikus.

Tiesa, pernai klaipėdiečiai Velykas šventė kur kas kukliau nei ankstesniais metais.

Iškvietimų sulaukta tiek pat kiek ir eilinėmis darbo dienomis.

Visgi, per šventes padaugėja ne tik apsinuodijimo, bet ir užspringimo maistu atvejų.

Pasakyti, kad esame kažkur gamtoje, prie upelio, tikrai nepakanka.

"Atšilus orams, švęsti žmonės skuba į gamtą, kur kepa kepsnius ir kitus mėsos gaminius. Pastebėta, jog šiltuoju sezonu padaugėja iškvietimų dėl užspringimo maistu. Valgant rekomenduojama negerti alkoholio, gerai sukramtyti maistą, stengtis nekalbėti", – priminė medikė.

Jeigu valgydamas žmogus užspringo, pagalbos prašantys asmenys  turėtų tiksliai nurodyti buvimo vietą.

"Kartais medikams paskambinę žmonės tiksliai nurodyti buvimo vietos nesugeba, nes neįsiminė kelio. Pasakyti, kad esame kažkur gamtoje, prie upelio, tikrai nepakanka. Skubant į pagalbą brangi kiekviena minutė", – pažymėjo N.Dambrauskienė.

Kaip pažymi mitybos ekspertė Indrė Trusovė, prieš sėsdami prie šventinio vaišių stalo turėtume nepamiršti apie persivalgymo pasekmes: skrandžio skausmus, silpnumą ir kitus galimus sveikatos sutrikimus. Kad netektų su tuo susidurti, ji vadovaujasi penkiais esminiais punktais, tarp kurių – sveikesni, mažiau kalorijų turintys šventiniai patiekalai. Artėjant Velykoms, mitybos specialistė ne tik dalijasi patarimais, kaip išvengti persivalgymo, bet ir pateikia puikiai Velykoms tinkančio vištienos pyrago receptą.

Penki patarimai, kaip išvengti persivalgymo:

– Gerkite daug vandens. Nesirinkite saldžių, gazuotų vaisvandenių. Vietoj jų paruoškite vandens su įvairiomis uogomis, mėtomis. Išties sveikiau ir ne ką mažiau gardu.

– Įprasta, kad dauguma laukia sočių šventinių pietų, o iki jų būna tuščiu skrandžiu, kad tik daugiau vaišių sutalpintų. Nebadaukite nuo ryto, o prieš šventę pavalgykite maistingus pusryčius.

– Nors be majonezo daugelis Velykų neįsivaizduoja, tačiau stenkitės jį pakeisti sveikesniais padažais. Sveikesniam padažui rinkitės graikinį jogurtą, avokadą, česnaką, šlakelį citrinos sulčių, druskos ir pipirų. Viską sutrinkite, sumaišykite ir štai jau turite padažą, kuris puikiai tiks ir prie tradicinio Velykų patiekalo – virtų kiaušinių.

– Pagrindiniam šventiniam patiekalui rinkitės mažiau kalorijų turinčius maisto produktus. Žinoma, šventės neįsivaizduojamos be mėsos. Vienas iš galimų pasirinkimų – paukštiena, kuri yra liesa mėsa, o svarbiausia – joje gausu baltymų.  Be to, ji lengvai ir greitai paruošiama, o tai itin aktualu, norint per šventes daugiau laiko skirti šeimai, o ne virtuvėje prie puodų. Prie mėsos nepamirškite ir daržovių.

– Tarp valgymų darykite pertraukas ir stenkitės nemaišyti maisto: sūru, saldu, sūru... Pertraukų metu pajudėkite, nesėdėkite ištisą dieną prie stalo.

Mitybos ekspertė atskleidžia, kad per šventes ruošiant vaišių stalą jai svarbūs du dalykai: kad patiekalas neapkrautų skrandžio bei tai, kad jį paruošti būtų paprasta ir greita.

„Per šventes visą savo dėmesį ir laiką noriu skirti šeimos nariams. Nors ir mėgstu gaminti maistą, šventėms renkuosi patiekalus, kurie būtų lengvai ir greitai pagaminami. Todėl dažniausiai renkuosi vištieną“, – sako moteris. Velykoms ji rekomenduoja pagaminti vištienos pyragą ir dalijasi šio patiekalo receptu.

Vištienos pyrago receptas

Reikės:

– vištienos šlaunelių mėsos;

– 3 kiaušinių;

– 50 g avižinių miltų;

– 20 g parmezano;

– 150 g morkų;

– 15 vyšninių pomidorų;

– 100 g brokolio;

– skiltelės česnako;

– druskos ir pipirų pagal skonį.

Kaip pagaminti:

Vištieną supjaustome smulkiais gabaliukais, išplakame kiaušinius su druska ir pipirais, susmulkiname morkas, česnaką, brokolius. Į vištieną supilame kiaušinius, visas daržoves, sudedame tarkuotą parmezano sūrį, avižinius miltus.

Viską išmaišome ir sudedame į kepimo indą. Kepame orkaitėje, įkaitintoje iki 180 laipsnių temperatūros. Kepimo laikas – apie 50 min.

Prie šio patiekalo puikiai tiks graikinio jogurto ir avokado padažas. Padažui paruošti Jums reikės: 100 g graikinio jogurto, 100 g avokado, česnako skiltelės, valgomą šauktą citrinos sulčių, žiupsnelis druskos ir pipirų pagal skonį. Viską sutriname ir sumaišome.