"Gero maisto skanavimas turėtų nueiti į antrą planą – reikėtų labiau koncentruotis į bendravimo džiaugsmą", – sako Kauno klinikų Virškinimo sistemos tyrimų instituto ir Gastroenterologijos klinikos Hepatologijos sektoriaus vadovas profesorius gydytojas gastroenterologas Limas Kupčinskas. Jis pataria per šventes visą dieną nesėdėti prie stalo – išeiti pasivaikščioti, pasigrožėti kalėdiniu miestu, ir apskritai – nelaikyti maisto pagrindiniu švenčių akcentu.
– Artėja šventės. Ką ir kaip valgyti, gerti, kad per jas ir po jų gerai jaustumėmės – nepūstų pilvo, neskaudėtų galvos ar skrandžio, neėstų rėmuo?
– Džiugu, kad Kūčios ir šv.Kalėdos yra tapusios šeimos susirinkimo laiku ir šios tradicijos neišnyksta – jos neretai suburia šeimos narius, išsibarsčiusius po visą pasaulį. Šios tradicijos – didelis turtas, bet per šias šventes labai daug dėmesio skiriame maistui. Ir, jei nesilaikoma saiko, gali kilti įvairiausių problemų. Lietuvės moterys Kūčių vakarienei būtinai gamina dvylika patiekalų ir stengiasi, kad nebūtų jokių gyvūninių produktų. Nepaisant to, stalas būna gausus. Nors dabar – ne vasara, kai maistas genda daug greičiau, vis dėlto būdamas ne šaldytuve ar šaldymo kameroje, jis genda, atsiranda toksinių infekcijų, sukeltų Salmonella ar Escherichia coli bakterijų, rizika. Gali pasitaikyti ir virusinių infekcijų, pavyzdžiui, rotavirusas, kuriuo dažniausiai sergama šaltuoju metų laiku ir kuris greta dažniausiai pasitaikančio oralinio-fekalinio užsikrėtimo būdo, gali būti perduodamas ir per užkrėstą maistą. Taigi šeimininkės neturėtų ilgai laikyti maisto nesaugioj aplinkoj – nepalikti Naujiesiems metams Kūčioms pagaminto maisto.
Pagal lietuviškas tradicijas, Kūčių stalas neapsieina ir be patiekalų iš džiovintų ar konservuotų grybų. Konservuoti grybai gali kelti pavojų: jei jie konservuojami nepakankamai steriliai, galima sunkiai apsinuodyti. Namuose konservuoti grybai – dažniausia sunkios ligos botulizmo priežastis. Šiam ūminiam susirgimui būdingas raumenų paralyžius, o esant sunkiam paralyžiui, galimas kvėpavimo nepakankamumas ir mirtis (net jei žmogus iki tol buvo sveikas). Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus buvo užregistruoti net aštuoni šios sunkios ligos atvejai.
Kalėdinis laikas turėtų būti jausmų, o ne valgymo laikas.
Kita problema yra paprasčiausias persivalgymas. Jo reikia vengti ne tik dėl to, kad visus metus dėtos pastangos siekiant išvengti antsvorio per šventinį laikotarpį nenueitų veltui, bet ir saugant sveikatą.
– Kuo persivalgymas kenkia sveikatai?
– Persivalgymas gali sukelti pilvo pūtimą, rėmens graužimą, dėl to po per sočios Kūčių vakarienės gali sutrikti ir naktinis miegas. Taigi, saiką išlaikyti labai svarbu. Vykstant evoliucijai žmogus dažnai išgyvendavo gausaus maisto, besikaitaliojančio su badu, laikotarpius. Ir per gausaus maisto laikotarpius riebaliniame sluoksnyje sukauptos maisto atsargos badaujant ištirpdavo. Dabar mes nebebadaujame – nuolatos, kada tik panorėję, galime gauti maisto ir valgyti. O mūsų organizmo medžiagų apykaita likusi nuo senų laikų – jis vis dar linkęs kaupti atsargas. Todėl vis dažniau susiduriame su antsvoriu.
Visa tai atsispindi skirtingų religijų teiginiuose, kad reikia pasninkauti. Tai – ne tik ritualai: tai teigiamai sveikatą veikiantys dalykai. Ir dabar dietologai sako, kad efektyviausias būdas kontroliuoti svorį – kartą per savaitę laikytis gerokai sumažintų kalorijų dietos. Tai atitinka anksčiau krikščionių rekomenduotus penktadieninius pasninkus. Tai – daug efektyvesnis būdas kontroliuoti svorį nei kartais žalingos madingos dietos, tokios, kaip ketogeninė, arba Atkinso, dieta (kai iš mitybos visiškai pašalinami angliavandeniai, o didžioji dalis organizmui reikalingos energijos gaunama deginant riebalus – red. past.), kurios kartais sukelia didesnį šalutinį poveikį, nei duoda naudos.
– Tai vis dėlto, ar egzistuoja kokia nors dieta be trūkumų, be neigiamo poveikio?
– Dietologai jau daug metų suka galvas, kuri dieta sveikiausia. Viduržemio jūros dieta (jos pagrindą sudaro daržovės, švieži vaisiai, grūdiniai augalai ir jūros gėrybės – red. past.) pripažinta kaip labiausiai subalansuota, kurioje pakanka ir baltymų, ir riebalų, ir angliavandenių, mineralinių medžiagų.
O grįžtant prie antsvorio – jis yra daugelio ligų rizikos faktorius, nuo cukrinio diabeto (ypač – antrojo tipo), kardiovaskulinių ligų iki onkologinių. Taigi, reikėtų stengtis palaikyti normalų svorį. O persivalgymas gali išprovokuoti ir sunkias ligas. Didelis apkrovimas baltyminėmis ir riebalinėmis medžiagom, ypač jei nesusilaikyta nuo kalėdinio vyno ir vartota jo gausiai, gali išprovokuoti ir sunkų ūminį pankreatitą. Galiausiai tiems, kas serga tulžies pūslės akmenlige, tai gali sukelti labai rimtas sveikatos problemas, ne vien paprasčiausiai nemalonius jutimus, tokius kaip pilvo pūtimas ar rėmens graužimas nuo refliukso.
– Bet juk sunku, kai stalas lūžta nuo valgių, visko neprisiragauti. Ragauji ragauji, ir jauti, kad jau persivalgei...
– Kad nekiltų tokios pagundos, per Kalėdas reikėtų ne vien sėdėti prie stalo, bet ir išeiti pasivaikščioti. Bet koks judėjimas padeda virškinti. Be to, reikėtų ne vien patiems valgyti – galima išėjus pasivaikščioti ir paukščiukus palesinti (juokiasi). Gero maisto skanavimas vis dėlto turėtų nueiti į antrą planą – reikėtų labiau koncentruotis į bendravimo džiaugsmą.
Juk apsivalgymas, arba apsirijimas, – viena iš septynių didžiųjų nuodėmių. Katalikų bažnyčia ją laiko net šalia pavydo, gašlumo, tingumo, pykčio ir kitų. Taigi, per kalėdinę savaitę svarbu neįpulti į vieną iš didžiųjų nuodėmių. Tai ne tik neleistų pajusti tikrosios Kalėdų nuotaikos, džiaugsmo – tai gali rimtai pakenkti sveikatai.
– Ar apskritai mes, lietuviai, mokame valgyti?
– Lietuvių mitybos įpročiai iš tolo prasilenkia su sveikos mitybos piramide. Dažnai per daug vartojame riebalų. Ir bulvių produktus – cepelinus, bulvių plokštainį, bulvinius blynus, vėdarus – dažnai gardiname ne tik grietine, bet ir spirgučiais. Tai tikrai nėra sveikiausia dieta ir tokie patiekalai neturėtų būti dažni. Vis dėlto reikėtų orientuotis į Viduržemio jūros dietą. Šiais laikais yra ir vegetariškų, ir veganiškų dietų. Nemažai jų, ko gero, yra sugalvotos svoriui reguliuoti. Bet jos – taip pat ne išeitis, nes vegetariškai, veganiškai maitinantis ima trūkti kai kurių grupių vitaminų, gali atsirasti ir mažakraujystė. Todėl šiuo metu lyg ir nieko geriau už Viduržemio jūros dietą nėra sugalvota.
Kalbant apie mokėjimą valgyti – čia mes vėl grįžtame prie saiko. Jis reikalingas visur, prie stalo – taip pat. Vykstant evoliucijai žmogus priprato valgyti įvairiausią maistą. Dabar rekomenduojamos proporcijos – kaip sveikos mitybos piramidėje, kad didžiąją raciono dalį sudarytų vaisiai, daržovės ir kiti skaidulų turintys produktai. O riebalų, angliavandenių turėtume gauti mažiau.
– O kuo rizikuoja tie paaugliai, kuriems geriausias maistas – pica, mėsainiai, dešrainiai, gruzdintos bulvytės ir kokakola. Kas jiems gresia?
– Šios problemos ateina iš JAV. Amerikiečius dažai varginanti problema – kepenų suriebėjimas. To suriebėjimo sukeltas uždegimas gali progresuoti iki kepenų cirozės – kartais net prireikia kepenų transplantacijos. Lietuvoje taip pat turime gana daug kepenų suriebėjimo atvejų, tačiau jis paprastai neprogresuoja iki kepenų cirozės. Ir, ko gero, viena iš šių skirtumų priežasčių yra skirtinga mityba. Vis dėlto Lietuvoje mes nesame taip labai pripratę prie greitojo maisto ir daug cukraus bei fruktozės turinčių produktų kaip JAV. Vaisius mes rekomenduojame, tačiau saldžių, daug fruktozės turinčių vaisių perdozavimas taip pat kenkia kepenims. Didelis angliavandenių, sacharozės (cukraus) kiekis kenkia kepenims. Ir jei mūsų jaunimas perima vakarietišką greitojo maisto kultūrą, dietą su kokakola, kurioje – didžiulis kiekis angliavandenių, tai reiškia, kad mes su kepenų suriebėjimo problemomis ateityje susidursime daug dažniau. Faktas: JAV kepenys dėl jų suriebėjimo sukeltos cirozės persodinamos daug dažniau. Mūsų chirurgams dėl šios priežasties kepenų persodinti dar netenka – Lietuvoje kepenys persodinamos dėl hepatito C sukeltos kepenų cirozės, dėl autoimuninių ligų, galiausiai – dėl alkoholinės kepenų ligos. Anksčiau kepenų suriebėjimas buvo vyresnio amžiaus žmonių problema, o dabar jį diagnozuojame ir jauniems žmonėms. Taigi, greitojo maisto tradicija nėra sveikas gyvenimo būdas. Kaip pasipriešinimas šiai tradicijai, Italijoje atsiranda lėtojo maisto restoranai. Galų gale mūsų Kūčių vakarienė yra lėtojo maisto tradicijų dalis.
Galima kartais ir picerijoje pasivaišinti, tačiau tai neturėtų tapti kasdienės mitybos pagrindu.
Taigi, greitasis maistas su dideliu angliavandenių kiekiu, su sacharoze ir fruktoze gresia kepenų suriebėjimu, o kur dar skrudinti produktai, kuriuose susidaro kancerogeninių medžiagų. Iš pažiūros tų medžiagų – minimalūs kiekiai, tačiau, kai jie gaunami nuolat, rizika susirgti onkologinėmis ligomis išauga. Taigi, geriau jau išsaugoti lėtojo maisto tradicijas. Tiesa, itališkos mitybos tradicijos taip pat nėra be priekaištų – picose taip pat gausu angliavandenių. Tačiau italai į savo maisto racioną įtraukia daugiau vaisių ir daržovių.
Aš nesiūlau uždrausti jokios maisto rūšies, tačiau mitybos įvairovė yra sveikos mitybos pagrindas. Galima kartais ir makdonalde, ir picerijoje pasivaišinti, tačiau tai neturėtų tapti kasdienės mitybos pagrindu.
– Užsiminėte apie alkoholį. Per šventes jis vartojamas dažniau...
– Sakoma, kad viena kita taurė kalėdinio vyno nekenkia, tačiau mes pastebime, kad per šventes ir po jų padaugėja ligonių, sergančių paūmėjusia kepenų ciroze, ūminiu pakreatitu. Tai rodo, kad daliai žmonių šis ramybės ir susikaupimo laikotarpis tampa tiesiog gera proga nesaikingai vartoti alkoholį. Kartais tenka plauti skrandį. Būna, atveža ne tik dėl ūminio pankreatito – ir dėl ūmaus toksinio gastrito, ir dėl alkoholinio hepatito, ir dėl kepenų cirozės paūmėjimo. Deja, tokių ligonių šventiniu laikotarpiu padaugėja.
– Grįžtant prie dietų – kaip jūs vertinate protarpinį badavimą?
– Per iškrovos dieną galima tris kartus sumažinti bendrą suvartojamo maisto kiekį, ir tai, ko gero, bus dar efektyviau.
– Tai po švenčių rekomenduotumėte iškrovos dienas?
– Geriau per šventes valgyti taip, kad iškrovos dienų nereikėtų. Kitaip tai gali tapti panašu į bulimiją, kai persivalgoma, o paskui visais įmanomais būdais bandoma suvalgytą maistą iš organizmo pašalinti, net sukeliant vėmimą ar viduriavimą.
– Ką patartumėte žmonėms, kuriems gerai pavalgyti yra vienas didžiausių gyvenimo džiaugsmų?
– Patarčiau pasiieškoti kitų džiaugsmų (juokiasi). Kalėdinis laikas turėtų būti jausmų, o ne valgymo laikas.
– Kodėl atsitinka taip, kad tas žmogus, kuris ilgą laiką, kaip juokaujama, galėjo valgyti ir akmenis, ilgainiui pradeda skųstis virškinimo problemomis?
– Bet kurios ligos – ir miokardo infarktas, ir insultas – kartais ištinka tarytum iš niekur nieko. Nesilaikant sveiko gyvenimo būdo, riebiai valgant, nereguliuojant arterinio kraujo spaudimo, cukraus kiekio, kai kraujagyslės pažeistos, gali netikėtai ištikti infarktas. Taip ir čia. Daugelis kepenų, kaip ir kitų organų, ligų vystosi palaipsniui, ir iš pradžių gali nepasireikšti jokiais simptomais. Galiausiai, žmogus sensta, ir nereikia stebėtis, kad ilgą laiką netaisyklingai maitinantis organizmas neatlaiko.
– Kaip Jūs vertinate patarimus valgyti kas tris valandas?
– Sergant kai kuriomis virškinimo ligomis vienu metu suvalgytas didesnis maisto kiekis gali sukelti ligos simptomų. Tai būdinga ir dažnai pasitaikančiai gastroezofaginio refliukso ligai, kai susilpnėja stemplės–skrandžio raukas – kai vienu metu suvalgoma daug, rūgštus skrandžio turinys patenka į stemplę ir juntamas rėmens graužimas. Taigi, sergant šia liga geriau valgyti dažniau po mažesnį maisto kiekį – geriau valgyti penkis kartus per dieną nei tris, kaip rekomenduojama pagal klasikinį modelį. Tačiau iš tiesų žmogaus organizmas yra prisitaikęs prie ritmo valgyti tris–keturis kartus per dieną. Ir, ko gero, nutukimo požiūriu nuolatinis užkandžiavimas sveikam žmogui yra pavojingesnis nei klasikinis maitinimosi ritmas pusryčiai–pietūs–vakarienė. Na, dar gali būti priešpiečiai. Vis dėlto nuolatinis užkandžiavimas nėra geriausia maitinimosi strategija, ypač nutukimo atžvilgiu.
– Galite duoti daug patarimų, kaip maitintis sveikai, o Jūs pats ar maitinatės sveikai?
– Gydytojo darbas toks, kad pietų pertrauka mums nenumatyta. Ne visada pavyksta tuo pačiu metu pavalgyti pietus, tačiau aš ne iš tų, kurie prisivalgytų eidami miegoti. Tai būtų blogiausias dalykas. Refliukso ligos atveju mes rekomenduojame vakarieniauti ne vėliau kaip 19 val. Aš pats stengiuosi vėliau kaip 19.30 val. nevalgyti, taip pat riboti riebalų ir angliavandenių kiekį – orientuojuosi į Viduržemio jūros dietą.
– Ko, artėjant šventėms, palinkėtumėte "Kauno dienos" skaitytojams?
– Prie septynių didžiųjų nuodėmių neįrašytas nesaikingas alkoholio vartojimas. Tačiau ir jį, manau, galima priskirti prie persivalgymo, arba apsirijimo, kaip vadinama šeštoji didžioji nuodėmė. Linkiu "Kauno dienos" skaitytojams į ją nepulti. Advento metu geriau susilaikyti nuo triukšmingų linksmybių ir su džiaugsminga viltimi laukti artėjančių šv.Kalėdų.