Vaizdo įrašu, kuriame matyti per raudonai mirksintį semaforą pravažiuojantis krovininis ir lengvieji automobiliai, pasidalyta feisbuko grupėje „Reidas TV“.

Čia aprašoma eismo situacija, užfiksuota Kybartuose. „Ar raudonas semaforas nieko nereiškia? Traukinys ką tik pravažiavo, sustojo, ir tuoj pajudės atbulas. Štai ką reiškia tas signalas. Eismas draudžiamas, o mes?“ – rašė autorius.

Po įrašu netrukus prasidėjo kontraversiška diskusija – vieni puolė kritikuoti tokį neatsakingą vairuotojų elgesį, kiti – užtarė.

„Na, o paskui, kai nukala, tada jau visi kalti, tik ne aš. Na, jei paklius, kur reikia, baudų gaus normaliai. Aš nesuprantu, kas tiems žmonėms yra, – ar jie tiek buki, ar visiems tiek nesvarbu?“ – plūdo Algis. „Va, čia tai neblogai pavarė, – dabar kiek vairuotojų be teisių liks“, – spėliojo Gediminas. „Ačiū Dievui, kvailiams bent gyvybes pasisekė išsaugoti“, – piktai rėžė Rasa. „Kaip vairavimo teorijos mokytojas pasakytų: „Privažiuoji prie pervažos, atsidarai langą ir išmeti vairuotojo pažymėjimą, nes tau jo jau nebereikės“. Nei juoktis, nei verkti“, – svarstė Monika.

„Dešinėje yra pervažos postas, kai sugenda šviesoforas arba sugenda šilumvežis lieka degti šviesoforas raudonai. Pervažos darbuotojas, susiderinęs su stoties budėtoju, atitinkamu ženklu parodo, kad galima važiuot degant raudonam šviesoforo signalui... Bėda čia šita pervaža. Pirmas stovintis prie šviesoforo greičiausiai nematė pervažininko rankinių signalų...“ – spėjo Romanas. „Niekas per tą pervažą taip nevažinėja savavališkai – nebesvaikit jau. Dažnai būna dėl gedimų ar taisymų darbuotojai su lazdele praleidžia važiuoti! Neskleiskit nesąmonių“, – antrino Giedrė.

„Traukinys pervažą kirto, šviesoforas tebedega, taigi šviesoforas rodo nesąmones. Arba sugedęs, arba Lietuvos geležinkeliai nesugeba susitvarkyti su infrastruktūra. Bet kuriuo atveju, šviesoforas raudonas būti neturėjo“, – pastebėjimą išsakė Giedrius. „Pačiam buvę taip: pravažiavo traukinys, sustojo ant jutiklio, ir liko signalas, ir užkarda. Išlipęs mašinistas pamojavo, kad važiuočiau, kol jie vagonus prisikabins, ir tiek žinių“, – patirtimi dalijosi Andrius. „Na, gal ir tikėtinas variantas, kad davė signalą – važiuoti. Na, tiek asilų tikrai nebūtų“, – vylėsi Linas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (ANK) nurodoma, kad įvažiavimas į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, užtraukia baudą vairuotojams nuo 180 iki 280 eurų.

Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dviejų iki šešių mėnesių.

Trukdis eismo saugumui

Situacija Kiškėnų geležinkelio pervažoje kelia pavojų eismo dalyviams. Važiuojantieji automobiliais nuo Jakų pusės Dovilų link nemato iš dešinės pusės atlekiančių traukinių. Atidundantį šilumvežį pavyktų išvysti tik pastačius automobilį prieš „Stop“ ženklą ir išlipus iš transporto priemonės.

Matomumą vairuotojams užstoja metalinė tvora, kurią surentė įmonė „Logistikos technologijų centras“. Tvora, pasirodo, pastatyta valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teisė valdo geležinkelininkai.

Prie geležinkelio pervažos metalinė tvora įrengta iki 20,72 m atstumu už sklypo ribos, geležinkelio pervažos link.

„Šia padaryta veika yra savavališkai užimta (užtverta tvora) 0,7886 ha ploto valstybinės žemės sklypo.(…) Metalinė tvora ties šiaurės krypties žemės sklypo riba iš Birbinčių gatvės pusės yra įrengta iki 3,20 m atstumu už žemės sklypo ribų, gretimame valstybinės žemės sklype. Šia padaryta veika yra savavališkai užimta ir užtverta tvora 0,0501 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kurį patikėjimo teise valdo valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Iš viso savavališkai užimtos valstybinės žemės plotas – 0,8400 ha“, – konstatuojama NŽT patikrinimo akte.

Skyrė baudą

NŽT specialistai patikrinimų ėmėsi praėjusių metų lapkritį.

Po patikrinimo aktu, kuris konstatavo, kad neteisėtai yra užimtas valstybinės žemės sklypas, verslininkai pasirašė, tačiau tvoros iki šiol taip ir nenuardė.

„Atsakomybė už 2020 m. lapkričio 18 d. nustatytą žemės naudojimo tvarkos pažeidimą yra numatyta Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 110 str. 1 d. 2021 m. vasario 10 d. minėtos įmonės vadovui surašytas Administracinio nusižengimo protokolas ir paskirta bauda už padarytą nusižengimą. ANK 41 str. nurodyta, kad administracinės nuobaudos paskyrimas neatleidžia administracinį pažeidimą padariusio asmens nuo pareigos, už kurios vykdymą buvo paskirta administracinė nuobauda, vykdymo. Klaipėdos rajono skyrius suteikė terminą iki 2021 m. birželio 1 d. pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą, už kurį paskirta nuobauda, t. y. atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinės žemės plotą, pašalinti metalinę tvorą“, – informavo NŽT.

Administracinių nusižengimų kodeksas už savavališką žemės užėmimą, naudojimą ir vengimą ją grąžinti numato baudą nuo 300 iki 500 eurų. Už pakartotinai padarytą nusižengimą numatyta nuo 550 iki 1,2 tūkst. eurų bauda.

„NŽT Klaipėdos rajono skyrius, siekdamas nustatyti, ar pažeidimas pašalintas pasibaigus numatytam terminui, atliks patikrinimą vietoje, prieš tai suplanavęs skyriaus darbus ir, kaip numato teisės aktai, informavęs pažeidimą padariusį asmenį raštu prieš 10 darbo dienų“, – pažymėjo NŽT.

Reikės bylinėtis?

Jei įmonė ir toliau nepaisys nurodymo nugriauti metalinę tvorą, NŽT teks kreiptis į teismą.

Įmonės „Logistikos technologijų centras“ vadovas Laurynas Bagdonas aiškino, kad šiuo metu jis atostogauja.

„Dar deriname su matininkais. Esame gavę Saugaus eismo komisijos išaiškinimą dėl dalies tvoros perkėlimo. Dar ir su NŽT reikės derinimų. Norėjome pradėti, bet lietus sutrukdė. Grįšiu iš atostogų po savaitės, gal tada ir atnaujinsime darbus“, – pokalbį pabaigė verslininkas, taip ir neatsakęs, ar sumokėjo jam skirtą baudą.

Vyras vasarį žurnalistams aiškino, kad žemės sklypą nuomoja iš geležinkelininkų, o jie esą leido jam statyti tvorą ten, kur ji yra.

„Mes turime visus leidimus. Su „Lietuvos geležinkeliais“ dar 2017 m. pasirašėme susitarimus. Ir niekam ta tvora neužkliuvo, kol NŽT nepradėjo tikrinti“, – tuomet įtikinėjo L.Bagdonas.

Tačiau įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ Komunikacijos departamento projektų vadovas tą kartą komentavo kiek kitaip.

„Išanalizavus esamą situaciją, nustatyta, kad matomumą riboja tvora, kuri yra netesėtai pastatyta „LTG Infra“ patikėjimo teise valdomame sklype. Siekiant spręsti šią situaciją, raštu kreipėmės į tvoros savininką dėl tvoros dalies nukėlimo. Savininko paprašyta iki 2021 m. sausio 22 d. perkelti ar išardyti neteisėtai „LTG Infra“ valdomame sklype pastatytą tvoros dalį. Perkėlus nurodytą tvoros dalį, būtų užtikrintas tinkamas matomumas“, – tą kartą aiškino „Lietuvos geležinkelių“ Komunikacijos departamento projektų vadovas Domas Jurevičius.

Klausimai – dėl tvoros

Bėgiai kelią Jakai–Dovilai kerta įstrižu kampu. Tad, važiuojant Dovilų link, vairuotojas iš dešinės pusės visiškai nemato atvažiuojančių traukinių.

Nuo gresiančio susidūrimo žmonių gyvybes gelbsti tik mašinisto paleistas signalas. Jei jo kas nors neišgirstų, šioje pervažoje būtų aukų.

„Taip, ši kelio ir geležinkelio sankirta įstriža, taip neturėtų būti, bet tokia jau ji yra. Nieko nematyti važiuojant nuo Klaipėdos. O geležinkelininkų didžiulę teritoriją privatininkai yra užtvėrę. Kelias priklauso Kelių direkcijai, geležinkelis – geležinkelininkams. Ir tokios įmonės negali bent veidrodžio nupirkti? O pagal tvarką, tai turėtų būti semaforai. Tiek metų niekas nesprendžiama“, – tikino Klaipėdos rajono Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė Ilginienė.

Tvora: įmonės Logistikos technologijų centro  direktorius L.Bagdonas Saugaus eismo komisijos nariams rodė dokumentus, kuriais geležinkelininkai derino tvoros atsiradimą.

Klausimų keliantys faktai ėmė lįsti į viešumą tik tuomet, kai šia istorija ėmė domėtis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narė Alina Velykienė, kuri su surinkta medžiaga nubildėjo į kaimyninę Klaipėdos rajono savivaldybę ir paprašė galimybės dalyvauti Saugaus eismo komisijos posėdyje.

„Dar praėjusių metų lapkritį aš rašiau skundus policijai ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai. Kreipiausi į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri padarė tokią patikrą, kad net žagtelėjau. Ten savavališkai užimta beveik hektaras valstybinės žemės. Man jau senokai kilo įtarimas, kaip čia prie pat geležinkelio atsiranda tokios tvoros? Kaip niekam kitam nekilo klausimų dėl eismo saugumo, nesuprantu“, – piktinosi A.Velykienė.

Apakti galima dėl tokio įžūlumo. Lietuvos Respublikos žemė yra valstybės turtas, ir jokie verslininkai neturi teisės jos apsitverti.

Atsitvėrė 0,84 ha

Pernai, spalio 18 d., Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) patikrino situaciją Kiškėnų pervažoje.

Paaiškėjo, kad šalia geležinkelio žemės sklypą valdo įmonė Logistikos technologijų centras.

Nacionalinės žemės tarnybos specialistai sutikrino valdomo sklypo ribas su esančios tvoros padėtimi ir konstatavo, kad metalinė tvora palei geležinkelį yra įrengta už žemės sklypo ribų, gretimame valstybinės žemės sklype.

Alina Velykienė / Redakcijos archyvo nuotr.

„Prie geležinkelio pervažos metalinė tvora yra įrengta iki 20,72 metro atstumu už sklypo ribos, link geležinkelio pervažos. Šia padaryta veika yra savavališkai užimta (užtverta tvora) 0,7886 ha ploto valstybinės žemės sklypo. (…) Metalinė tvora ties šiaurės krypties žemės sklypo riba, iš Birbinčių gatvės pusės, yra įrengta iki 3,2 metro atstumu už žemės sklypo ribų, gretimame valstybinės žemės sklype. Šia padaryta veika yra savavališkai užimta ir užtverta tvora 0,0501 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kurį patikėjimo teise valdo valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Iš viso savavališkai užimtos valstybinės žemės plotas – 0,8400 ha“, – konstatuojama NŽT patikrinimo akte.

Konstatavo pažeidimus

NŽT konstatavo, kad buvo pažeistos Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų nuostatos.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 1 dalies 45 punkte nustatyta, kad NŽT administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo dėl žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, numatytų Administracinių nusižengimų kodekso 110, 112, 257, 258, 261, 333 straipsniuose.

„Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 615 straipsnio 3 dalimi, Klaipėdos rajono skyriaus darbuotojai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus yra įgalioti pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl Administracinių nusižengimų kodekso 110, 112, 113, 257, 258, 261, 333, 505, 507 straipsniuose numatytų pažeidimų, taip pat priimti nutarimus paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą dėl Administracinių nusižengimų kodekso 333 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų, padarytų Klaipėdos rajono skyriaus teritorinio padalinio veiklai priskirtoje teritorijoje. Informuojame, kad atsakomybė už 2020 m. lapkričio 18 d. nustatytą žemės naudojimo tvarkos pažeidimą yra numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, pranešame, kad yra pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl žemės naudojimo tvarkos pažeidimo, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnyje“, – konstatavo NŽT.

Nurodė: tikrintojai nurodė verslininkui nuardyti dalį tvoros, kad vairuotojai galėtų bent už 100 metrų pamatyti atvažiuojantį traukinį.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Išlipkite apsidairyti“

Dienraščio „Klaipėda“ žurnalistai ne kartą kreipėsi į įmonę „Lietuvos geležinkeliai“ dėl paaiškinimo apie šią tvorą. Tuomet atsakymuose užsiminta, kad vis dėlto vairuotojams yra apribotas matomumas dėl pastatytos tvoros.

„Išanalizavus esamą situaciją nustatyta, kad matomumą riboja tvora, kuri yra netesėtai pastatyta „LTG Infra“ patikėjimo teise valdomame sklype. Siekiant spręsti šią situaciją, raštu kreipėmės į tvoros savininką dėl tvoros dalies nukėlimo. Savininko paprašyta iki 2021 m. sausio 22 d. perkelti ar išardyti neteisėtai „LTG Infra“ valdomame sklype pastatytą tvoros dalį. Perkėlus nurodytą tvoros dalį būtų užtikrintas tinkamas matomumas“, – tą kartą aiškino įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ Komunikacijos departamento projektų vadovas Domas Jurevičius.

Dienraščio „Klaipėda“ žurnalistai Kiškėnuose apsilankė sausio 25 d., tvora jau turėjo būti išardyta, tačiau to nebuvo padaryta. Ji stovi ir šiuo metu.

Minėtą sausio 25-ąją apžiūrėti tvoros atvyko ir geležinkelio infrastruktūros specialistai.

Vienas jų, užuot pasakęs, kada pagaliau bus verčiama tvora, ėmė aiškinti, kaip čia turi vairuotojai kirsti pervažą.

„Aš jums paaiškinsiu, kaip turi vykti eismas prie pervažos. „Stop“ ženklą matote? Tai va, automobiliai turi sustoti ties šiuo ženklu, tuomet vairuotojas turi įsitikinti, kad neatvažiuoja traukinys, ir tik tuomet kirsti pervažą. Nesimato? Tada taip, užtraukite rankinį stabdį ir išlipkite apsidairyti“, – patyčiomis atsiduodantį paaiškinimą išdėstė vienas geležinkelininkų.

Į klausimą, ar ketinama statyti semaforą, du įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai papurtė galvas, nes tai esą brangu.

Išgirdę siūlymą įrengti bent veidrodį, tas pats įmonės darbuotojas dar kartą paauklėjo klausiančiuosius: „O ar to užteks?“

„O jei vis tiek kas žus? Kas atsakys?“ – samprotavo Geležinkelių infrastruktūros skyriaus darbuotoju prisistatęs ponas.

Turi verslo santykių

Įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas D.Jurevičius, atsakydamas į papildomus klausimus, patikino, kad valstybinės žemės sklypas nėra ir nebuvo nuomojamas bendrovei Logistikos technologijų centrui, tačiau telefoninio pokalbio metu įmonę vadino geležinkelininkų klientais.

„Jūs tikriausiai kažką ne taip supratote, aš negalėjau pavadinti šios įmonės nuomininkais, nebent mūsų klientais. Atsakydamas į jūsų klausimus rėmiausi NŽT išvada, tačiau, aiškinantis detaliau, paaiškėjo, kad ši įmonė 2017 m. buvo kreipusis į „Lietuvos geležinkelius“ prašydama suderinti tvoros projektą ir toks projektas buvo suderintas. Šiuo metu mūsų įmonės ekspertai aiškinasi, ar tvora trukdo matomumui“, – situaciją komentavo D.Jurevičius.

Jis įvardijo, kad minėta įmonė, kaip logistikos paslaugas teikianti įmonė, naudojasi ir „LTG Cargo“ paslaugomis.

21 metras už ribos

Iš viso įmonė Logistikos technologijų centras valdo beveik 12,8 ha pramonės ir sandėliavimo paskirties žemės sklypą Birbinčių kaime, Dovilų seniūnijoje.

Patikrinimo akte NŽT specialistai pažymėjo, kad gyventojams klausimų kėlusi ir eismo saugumui trukdžiusi verslininkų tvora nuo pervažos yra įrengta beveik 21 metru arčiau kelio, nei derėtų. Todėl ji ir užstoja matomumą vairuotojams.

„Man jau seniai kilo įtarimas – dvidešimt metrų paimta valstybinės žemės daugiau, nei reikia. Gyventojai juk ne kartą skundėsi ir aš gavau skundų. Tačiau čia apakti galima dėl tokio įžūlumo. Lietuvos Respublikos žemė yra valstybės turtas, ir jokie verslininkai neturi teisės jos apsitverti. Tačiau man, kaip pilietei, kyla klausimas – kada pagaliau bus išspręstas pervažos saugumo klausimas? Kiek reikia žūčių, kad kažkas pagaliau pajudėtų?“ – klausė Klaipėdos miesto tarybos narė A.Velykienė.

Klaipėdos rajono savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Algirdas Ronkus pripažino, kad visame rajone nėra tokios bjaurios pervažos, kaip Kiškėnuose.

„Negalime mes nieko padaryti nei geležinkelininkams, nei Kelių direkcijai. Labai blogai. Kol pervažoje nebus kažkieno kraujo, tol niekas nepajudės. Žinau, kad tvora nelegaliai pastatyta. Šnekėjome mes su tuo įmonės savininku, bet gal ta tvora čia mažiausia bėda. Perkels jis ją. Tačiau aš nežinau, ar tikrai pervaža taps saugesnė. Verslininkas sakė, kad leido geležinkelininkai jam tvorą užsitverti“, – tarstelėjo A.Ronkus.

Svarstydamas, ką reikėtų daryti dėl šios pervažos, specialistas įvardijo tik du problemos sprendimo būdus – arba reikia įrengti veidrodį, arba įrengti semaforą.

Tvorą tverti leido?

Pats įmonės Logistikos technologijų centro vadovas Laurynas Bagdonas sakė, jog visai  nepatinka, kad tenka aiškintis dėl tvoros, kuri stovi mažiausiai trejus metus.

„Mes turime visus leidimus. Su įmone „Lietuvos geležinkeliai“ dar 2017 m. pasirašėme susitarimus. Ir niekam ta tvora neužkliuvo, kol NŽT nepradėjo tikrinti. Situacija labai keista, patikrinimą jie atliko praėjusių metų lapkritį, o paaiškinimus mes galime teikti tik vasario mėnesį. Davė tris mėnesius atsakymui. Žemė yra ne mūsų, o patikėjimo teise valdoma geležinkelininkų, todėl patikrinimo metu aš negalėjau pateikti dokumentų, nors juos ir turiu“, – aiškino L.Bagdonas.

Jis patikino, kad iš geležinkelininkų žemės jokios naudos neturi.

„Ten ilgą laiką prie geležinkelio buvo sukrautos šiukšlės, mes sutvarkėme teritoriją, ją šienaujame. Realiai iš viso valdomo sklypo  naudojame tik 30 procentų. Mes nei nuomojamės, nei naudojame, nei kokios naudos gauname“, – tikino L.Bagdonas.

Iš jo pateikto atsakymo žurnalistams aiškėja, kad verslininkai su įmone „Lietuvos geležinkeliai“ smulkiai derino tvoros įrengimo schemas.

„Parašai sudėti, visas patvirtinta. Juk nebuvo taip, kad aš paėmiau ir vieną dieną sugalvojau apsitverti valstybinę žemę. Taip tikrai nebuvo“, – aiškino L.Bagdonas

Pakrypus pokalbiui apie pervažos saugumą, L.Bagdonas vis dėlto pripažino, kad tai valstybinės įmonės – „Lietuvos geležinkeliai“ arba Automobilių kelių direkcija turėtų sukti galvas dėl vairuotojų saugumo.

„Ar pervaža yra saugi? Ten yra bukas kampas. Ji tokia yra. O galiausiai išeina taip, kad mes, kaip esą neatsakingas verslo subjektas, paėmėme ir užtvėrėme valstybinę žemę, kurios mums nereikia, o tai reiškia, kad savivaliaujame. Mūsų reputacija nukenčia. Mums nėra sudėtinga nuimti tą tvorą. Nieko čia tokio, nuardys, jei tik reikia. Bet ir aš pritariu tam, kad nesaugi čia pervaža, bent veidrodžio reikėtų“, – teigė L.Bagdonas.

Nematė ir nežinojo?

Po kelias savaites trukusio susirašinėjimo su įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovu D.Jurevičiumi, vis dėlto išaiškėjo, kad tvora iš tiesų yra pastatyta remiantis suderinimu, tai reiškia, kad patys geležinkelininkai leido statyti statinį, kuris trukdo saugiai kirsti pervažą.

„Iki šio kreipimosi nebuvo imtasi jokių veiksmų dėl tvoros nugriovimo, nes anksčiau nebuvome gavę skundų dėl minėtos situacijos. Vos tik gavę informaciją, kad autotransporto dalyviams ši tvora riboja matomumą, ėmėmės veiksmų ir paprašėme, kad minėta tvoros dalis būtų demontuota. Reaguodamas į mūsų prašymą, įmonės Logistikos technologijų centro direktorius paprašė sudaryti Saugaus eismo komisiją ir identifikuoti, ar tikrai minėta tvora riboja autotransporto dalyvių matomumą artėjant prie geležinkelio pervažos“, – atsakė D.Jurevičius.

Komentaras

Aurelijus Jankauskas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio viršininkas, Klaipėdos rajono savivaldybės Saugaus eismo komisijos narys

Dėl šios pervažos ir saugaus eismo klausimais ne tik gyventojai, bet ir mes, policija, siuntėme raštus. Komisija vasario 3 d. pritarė siūlymui nuardyti dalį tvoros. Tiesės aktai numato, kad nuo „Stop“ ženklo vairuotojui turi būti užtikrintas matomumas 100 metrų. Nors tvoros savininkas ir tikino, kad turi visus leidimus, geležinkelininkų suderinimus tvorai, nemažai investavo, tačiau čia jokių kitų klausimų negali kilti – eismo saugumas pervažoje turi būti užtikrintas. Mūsų akimis, nors tvora ir yra permatoma, tačiau ji sukelia problemų matomumo laukui. Komisija siūlo nuardyti dalį tvoros segmentų tiek nuo kelio pusės, tiek nuo geležinkelio bėgių pusės. Nesuprantama, kad galima buvo derinti tvoros atsiradimo projektą, nevertinant eismo saugumo pervažoje klausimo. Prabilus apie veidrodžio pastatymą, geležinkelininkai patikino, kad jis problemų neišspręstų. Kodėl Rimkų pervažoje nėra tiek įvykių, kiek čia nutinka? Daugybė žmonių nesustoja prie pervažos, o traukinys pervažą kerta, kaip tikino geležinkelininkai, du kartus per parą. Aš ir paklausiau geležinkelininkų, ar teisės akte parašyta, kad gali būti kokių nors statinių 100 metrų matomumo zonoje? Man atsakyta, kad nieko negali būti. Vadinasi, klausimų nėra, tvora yra statinys ir ją reikia nukelti.

Judri geležinkelio pervaža Rimkuose bus uždaroma nuo šeštadienio 18 val. Eismas bus draudžiamas iki sekmadienio 9.30 val. Gyventojams sankryžą teks aplenkti.

Bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" atstovas Gintaras Liubinas teigė, kad Rimkų geležinkelio pervažoje bus atliekamas geležinkelio kelio geometrinių parametrų reguliavimas.

"Tokie darbai priskiriami prie priežiūros darbų ir yra vykdomi esant poreikiui", – aiškino G.Liubinas.

Numatoma, kad bus vykdomas geležinkelio kelio remontas, išardant pervažos klojinį. Darbo vieta bus atitverta kelio ženklais, eismas per pervažą bus draudžiamas ir organizuojamas pagal iš anksto parengtą bei suderintą apylankos schemą.

Baigus darbus eismas per pervažą bus atnaujintas ir vykdomas įprasta tvarka.

Pašnekovas taip pat akcentavo, kad "Lietuvos geležinkeliai" Rimkų pervažai skiria ypatingą dėmesį, mat čia eismas yra vienas aktyviausių.

"Karantino metu, kai miesto transporto srautai yra gerokai mažesni, stengiamės kaip galima intensyvinti darbus, kad atliktume visus reikalingus remontus ir būtų kuo mažiau trukdžių miesto gyventojams, gyvenimui grįžus į įprastas vėžes", – sakė bendrovės atstovas.

Delsia spūstyse

Dėl esą prastai organizuojamo traukinių eismo Rimkų geležinkelio pervažoje žmonės į Klaipėdos miesto savivaldybę kreipiasi nebe pirmą kartą.

Vis dėlto prašymai koreguoti eismo tvarką reikiamų ausų nepasiekia.

"Kiekvieną dieną piko metu, ryte ir vakare, vis dar neišspręsta problema – Rimkų pervaža. Miesto valdžia žadėjo, bet neištesėjo, kad piko metu traukinių srauto nebus. Daugybę metų stovime spūstyse po 20–30 min. Pažymėtina, kad iš grafiko "išeina" ir viešasis transportas – vaikai vėluoja į mokyklas, mes nespėjame į darbus. Nesvarbu, kada išvažiuoji iš namų. Kam tada reikalingas viešojo transporto grafikas?" – klausė gyventojai.

"Bandome judinti"

Esą rytais, didžiausio transporto srauto metu, pervaža uždaroma kas kelias minutes.

"Lapkričio 19-ąją 7.18 val. pervaža uždaryta, 7.25 val. – uždaryta, 7.30 val. vėl uždaryta. Kitą dieną situacija ta pati. Suprantama, kai pralekia keleivinis traukinys, na, bet krovininių traukinių stumdymasis pirmyn atgal yra nedovanotinas. Kada bus paviešintas traukinių "stumdymosi" grafikas?" – teiravosi žmonės.

Dar šiemet miesto savivaldybė kreipėsi į bendrovę "Lietuvos geležinkeliai", prašydama atsižvelgti į uostamiesčio vairuotojų skundus. Tačiau, panašu, savivaldybei nepavaldi bendrovė imtis rimtų veiksmų nesiteikė.

"Tąkart jie, kaip visada, atsakė, kad žiūrės, nagrinės srautus, darys. Dabar vėl persiunčiau "Lietuvos geležinkeliams" gyventojų užklausą, bet, deja, atsakymo taip pat nesulaukiu. Patys, kiek galime, bandome judinti", – ketvirtadienį sakė Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus.

Stengiasi patenkinti lūkesčius

Kaip teigė bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" Komunikacijos departamento atstovas Gintaras Liubinas, siekdami užtikrinti kuo sklandesnį susisiekimą Klaipėdos miesto gyventojams, šių metų pradžioje "Lietuvos geležinkeliai" priėmė sprendimą Klaipėdoje piko valandomis sustabdyti visus traukinių manevravimo darbus, ir šio nutarimo griežtai laikomasi.

Išimtys yra ypatingai retos – tik labai neatidėliotinais atvejais.

Eismo valdymo departamento vadovai informavo, kad lapkričio 19–20 d. rytiniu metu jokie traukinių manevravimo darbai nebuvo atliekami.

Tiek lapkričio 19-ąją, tiek lapkričio 20-ąją tarp 7.20 val. ir 7.30 val. vyko keleivinis traukinys Nr. 502 Šilutė–Klaipėda. Lapkričio 19-ąją 7.25 val. važiavo krovininis traukinys į Draugystės stotį, kuriam pravažiavus, buvo leidžiamas keleivinis traukinys Nr. 502, vykstantis iš Šilutės į Klaipėdą.

"Atkreiptinas dėmesys, kad keleivių pageidavimu nuo praėjusių metų pabaigos papildomai atidarytas naujasis maršrutas Klaipėda–Šilutė–Klaipėda, kuris turi įtakos eismui, nes rytais šiuo maršrutu žmonės vyksta į darbus, vaikai – į mokyklas, o vakarais – atgal", – komentavo bendrovės atstovas.

"Lietuvos geležinkeliai" nuolatos ieško būdų, kaip geriausiai organizuoti traukinių srautus, kad būtų patenkinti visos visuomenės – keleivių keliavimo, verslo krovinių gabenimo ir gyventojų patogumo – lūkesčiai.

Laukė ilgiau nei valandą

Jau ne vieną dešimtmetį klaipėdiečius kamavusi Rimkų geležinkelio problema ir vėl iškyla kaip feniksas iš pelenų.

Vairuotojų liudijimu, absurdiška situacija tęsiasi jau ne vieną mėnesį.

Neretai šalia pervažos nusidriekia didžiulė eilė automobilių, kurioje vairuotojams tenka laukti ilgiau nei valandą.

Uždaro piko metu

"Klaipėdoje yra tokia problema, vadinama Rimkų pervaža. Ketvirtadienį šalia uždarytos pervažos teko laukti nuo 16.50 iki 18.10 val. Daugiau nei valandą! Per visą šį laiką pervaža buvo atidaryta tik 15-ai minučių. Ilgiau nei valandą žmonės stebėjo, kaip traukinys keturis kartus važiavo pirmyn ir atgal. Taip pat keturis kartus į abi puses buvo stumiamos cisternos. Galiausiai atvažiavo dar vienas traukinys, kuris sustojo pervažoje ir grįžo atgal. Tai yra pasityčiojimas iš žmonių. Vairuotojai kenčia dėl blogo geležinkelių darbuotojų eismo organizavimo. Kodėl pagrindinis eismas geležinkelyje vyksta būtent piko valandomis? Vaikai darželiuose laukia nežinia kiek laiko, kol tėvai stūkso prie Rimkų geležinkelio pervažos", – raštu piktinosi dienraščio skaitytojas.

Vaikai darželiuose laukia nežinia kiek laiko, kol tėvai stūkso prie Rimkų geležinkelio pervažos.

Savivaldybės prašymo neišgirdo?

Pasak Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vyriausiojo specialisto Vytauto Paukštės, miesto savivaldybė prieš kurį laiką kreipėsi į bendrovę "Lietuvos geležinkeliai" prašydama atsižvelgti į uostamiesčio vairuotojų skundus.

"Tai yra ne miesto savivaldybės, o bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" veiklos sritis ir atsakomybė. Savo ruožtu bendrovei prieš kurį laiką parengėme ir siuntėme raštus, prašydami  pervažų neuždaryti piko metu. Visgi sulaukėme atsakymo, kad pervažų yra šimtai ir prie visų vairuotojų prisiderinti neįmanoma", – pasakojo V.Paukštė.

Komentaras

Gintaras Liubinas

Bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" Komunikacijos departamento atstovas

Vadinamieji stumdomų traukinių grafikai yra nuolatos sudaromi ieškant įmanomų pačių geriausių variantų. Reguliariai susitinkame su Klaipėdos bendruomenėmis ir miesto savivaldybės administracijos vadovais, todėl niekuomet nepamirštame susitarimo dėl piko valandų – nuo 7.15 iki 8.30 val. ir nuo 16.30 iki 18.00 val. Šis laikas, kai žmonės važiuoja į darbą, veža vaikus į mokyklas, darželius bei skuba jų pasiimti, yra ypatingo dėmesio ir planavimo centre, todėl darome viską, kad Rimkų pervažos darbas būtų kuo sklandesnis. Pastaruoju metu nuo 7 iki 9 val. esame apskritai nutraukę traukinių eismą, tačiau toks darbo nutraukimas vakarais atneštų apčiuopiamų nuostolių verslo bendrovėms. Ne paslaptis, kad daugėja ir krovinių, ir traukinių. Grafikai yra nuolatos peržiūrimi, kai tik atsiranda kokie nors nauji judėjimai. Grafikai yra optimizuojami taip, kad būtų užtikrintas kokybiškas visų uoste dirbančių įmonių darbas, kuriose dirba didelė dalis klaipėdiečių ir kurie taip pat skuba į darbus ir iš darbų. Turime iššūkį Klaipėdoje organizuoti darbus taip, kad grafikai tiktų visiems kuo geriausiai. Eismą pavėlinus, gyventojai būna nepatenkinti dėl pernelyg didelio triukšmo vakare, dieną – dar didesnio eismo intensyvumo pageidauja vežantieji krovinius. Šių metų balandžio 4 d. pirmoje dienos pusėje ties Rimkais buvo vykdomi remonto darbai, todėl po 14.30 val. prasidėjo intensyvesnis negu įprastai traukinių judėjimas. Tą dieną nuo 16.45 iki 18.15 val. Rimkų pervaža buvo uždaroma 8 kartus, tačiau, esant net menkiausiai galimybei, ji buvo atidaryta nors trumpam, kad transporto eismas būtų kuo mažiau trukdomas. Nuolatos bendraujame su Klaipėdos savivaldybe ir visuomet ieškome bendrų priemonių, kad miestas ir uostas galėtų kuo geriausiai išnaudoti verslo potencialą, tačiau tuo pat metu klaipėdiečiams būtų užtikrintas patogus susisiekimas ir kuo geresnė gyvenimo kokybė.

"Geležinkelis kerta su gyvenviete jungiantį krašto kelią. Vieną dieną išvydome uždarytą pervažą, joje dirbo geležinkelininkai. Jokios informacijos, kas čia bus daroma, neturime. Nėra aišku, ar pervaža bus uždaroma, ar gyventojams į uostamiestį teks važiuoti Karklės ar kitais keliais?" – redakcijai klausimus bėrė Kalotėje gyvenanti Birutė.

Valstybės valdomos įmonės "Lietuvos geležinkeliai" atstovai dienraščiui aiškino, jog šiuo metu vyksta remonto darbai.

"Tarpstotyje Giruliai–Kretingalė yra vykdomi suplanuoti kelio remonto darbai – valoma skalda, keičiami ilgabėgiai ir tvirtinimo elementai. Keičiant bėgius, būna daromos 2–3 val. traukinių eismo pertraukos. Pakeitus dalį bėgių ir atlikus darbus, traukiniai vėl leidžiami", – aiškino bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" Komunikacijos departamento atstovas Gintaras Liubinas.

Įmonės atstovai pareiškė, jog eismas šioje pervažoje vis dėlto bus stabdomas, tačiau apie tai vietos gyventojų niekas nepasivargino informuoti.

"Jei darbai vykdomi pervažose, tuomet būna apribojamas automobilių eismas, tačiau darbai būna organizuojami taip, kad automobilių pralaidumas vis vien vyktų. Pervažose darbai atliekami itin greitai, kad darbai netrukdytų įprasto gyvenimo ritmo", – tikino G.Liubinas.

Šiurkštus pažeidimas

Kauniečiai socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuota, kaip Kauno policijos pareigūnai per Amalių sankryžą pervažiuoja dar degant raudonam šviesoforo signalui. Įraše matyti, jog policijos automobilis prie pervažos stovėjo pirmas eilėje. Atitvaras, skiriantis geležinkelį nuo gatvės, dar nebuvo iki galo pakilęs, o policininkai jau pajudėjo. Pervažą jie kirto dar degant draudžiamam šviesoforo signalui.

Kelių eismo taisyklėse (KET) nurodyta, kad draudžiama įvažiuoti ar įeiti į geležinkelio pervažą, kai užtvaras nuleistas arba pradeda leistis, savavališkai pakelti užtvarą arba jį apvažiuoti (apeiti). Šiuo atveju internautai įsitikinę, kad pareigūnams skubėti nebuvo būtinybės.

Pasipiktinimo banga

Žmonės piktinasi, kad už tokį pažeidimą paprastiems vairuotojams gresia didelė bauda arba net vairuotojo pažymėjimo atėmimas. Socialinių tinklų vartotojai tikino, kad policijos pareigūnai nebuvo įsijungę švyturėlių, todėl negalima aiškinti, kad jie skubėjo į įvykį.

„Atimt jiems teises“, – tiesiai šviesiai rėžė „Facebook“ vartotojas Gintaras.

„Juk jiems KET negalioja“, – antrino Igoris.

Kiti feisbuko grupės „Kur stovi policija Kaune“ nariai taip pat buvo negailestingi ir siūlė įrašą nusiųsti ne tik Kauno apskrities vyriausiam policijos, bet ir generaliniam komisarui. Visgi, kai kurie internautai neslėpė nusivylimo sakydami, kad pareigūnai išsisuks, nes policija sugalvos kokį neįtikėtiną paaiškinimą.

Aiškinsis situaciją

Portalas kauno.diena.lt Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) komunikacijos specialistų užklausė, kodėl pareigūnai kirto Amalių geležinkelio pervažą, nors dar degė raudonas šviesoforo signalas. Policijos atstovai patikino, kad vadovai aiškinsis situaciją.

„Dėkojame už pateiktą vaizdinę medžiagą. Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos pareigūnai priims sprendimą vairuotojo atžvilgiu, prieš tai įvertinę vaizdinėje medžiagoje matomą policijos pareigūno manevrą bei galimas tokio elgesio kelyje priežastis.

Kauno apskrities policijos pareigūnai dėkoja pilietiškiems gyventojams už teikiamą informaciją bei ragina visuomet apie pastebėtus galimai daromus teisės pažeidimus nedelsiant pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. Taip pat primename, kad visuomet pastebėjus Kelių eismo taisyklių pažeidimus galima pranešti naudojantis elektroninių policijos paslaugų portalu www.epolicija.lt“, – dėstoma atsakyme.

Gyvenamoji zona

Ekspertų teigimu, pagrindinė taisyklė gyvenamoje zonoje – tinkamo greičio pasirinkimas, o tiksliau, jo sumažinimas tiek, kad spėtumėte pastebėti visus galimus netikėtumus. Saugiausia važiuoti einančio žmogaus greičiu, nes toks greitis užtikrina pėsčiųjų saugumą.

„Gyvenamoje zonoje reikia būti itin dėmesingam bei pasirinkti saugų greitį, kad iškilus bet kokiam pavojui galėtumėte staigiai sustoti. Tokiose vietose įprastai yra įrengtos vaikų žaidimo aikštelės, o dėl stovinčių transporto priemonių matomumas tampa labai ribotas. Būtent dėl to kyla didelė rizika, jog bet kurią akimirką aplinkybės gali pasikeisti ir jums teks staigiai stabdyti“, – sako „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas.

Važiuojant einančio žmogaus greičiu, pėstiesiems taip pat suteikiama daugiau laiko pastebėti pasikeitusią situaciją bei priimti reikiamus sprendimus, jog nebūtų sutrikdomas įprastas transporto eismas.

„Judėjimas gyvenamoje zonoje reikalauja iš vairuotojo ne tik išskirtinio atidumo, bet ir sveikos nuovokos. Labai svarbu laikytis greičio ribojimų, kad būtų pakankamai laiko sureaguoti į staiga atsiradusią kliūtį ir sustabdyti automobilį. Jei vairuotojas per greitai važiuoja, pėstieji, nesuprasdami, ar juos mato ir ar ketinama pristabdyti, gali pasielgti neprognozuojamai. Pavyzdžiui, staiga pakeisti judėjimo kryptį“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentė dr. Laura Šeibokaitė.

Geležinkelio pervažos

Geležinkelio pervaža – dar viena padidintos rizikos vieta. Čia įvykusių eismo įvykių pasekmės būna labai rimtos, todėl imkitės visų įmanomų atsargumo priemonių. Venkite staigiai stabdyti, nes tai gali suklaidinti iš paskos važiuojantį vairuotoją, kuris, nespėjęs sustabdyti ir atsitrenkęs, gali išstumti bet kurį eismo dalyvį ant bėgių. Atėjus jūsų eilei važiuoti per pervažą, priartėję prie bėgių, apsidairykite į kairę ir į dešinę, jog įsitikintumėte, kad neatvažiuoja traukinys. Jei už pervažos yra transporto spūstis, turite įvertinti, ar įveiksite visą pervažą, nes sustoti ant bėgių – negalima. 

„Eismo įvykiai geležinkelio pervažose būna labai skaudūs, nes dėl didelio traukinio greičio ir masės padaroma milžiniška žala. Svarbu efektyviai žvalgytis ir paisyti kelio ženklų, ženklinimo bei šviesoforo signalų. Net ir degant leidžiamam šviesoforo signalui, būtina žvalgytis ir visiškai įsitikinti, jog neartėja traukinys. Taip pat nepamirškite, kad besileidžianti saulė gali akinti ir dėl to galite nepamatyti raudonos spalvos šviesoforo signalo“, – sako S. Šuminas.

Kartais transporto priemonės pervažoje užgęsta – tai gali turėti rimtų pasekmių. Kai geležinkelio pervaža įrengta įkalnėje, tikimybė, jog automobilis užges, padidėja, todėl stenkitės kiek įmanoma labiau sumažinti šią riziką.

Lietuva – palanki geležinkeliui

Į Klaipėdos uostą geležinkeliais daugiausiai gabenami naftos produktai, cheminės ir mineralinės trąšos, augalinės kilmės produktai, iš uosto įvairūs produktai, tarp jų ir konteineriai.

Oficialiai teigiama, kad apie 85 proc. krovinių į Klaipėdos uostą juda geležinkeliais. Ir tai yra labai gerai, nes sumažina sunkiojo transporto srautą Klaipėdos mieste.

Pagrindinis traukinių srautas į Klaipėdos uostą rieda geležinkelio linija Radviliškis – Telšiai – Plungė – Klaipėda. Tačiau vis labiau naudojamasi ir iš esmės atnaujinta geležinkelio linija Radviliškis – Pagėgiai – Šilutė – Klaipėda.

Lietuvoje pagal Europos audito rūmų duomenis, geležinkeliais gabenama apie 33 proc. visų jos krovinių. Ta dalis mažėja. Tarkim 2000 m. Lietuvoje geležinkeliais buvo gabenama net 53 proc. visų krovinių.

Daugiau krovinių už Lietuvą ES šalyse geležinkeliais gabena tik Švedija (38 proc.), Austrija (42 proc.), Estija (44 proc.) ir Latvija (apie 60 proc.).

Vertindami geležinkelių prieigas prie uostų Europos audito rūmų ekspertai turėjo rimtų pastabų Lenkijai ir Prancūzijai, kur geležinkelių prieigos prie uostų buvo konflikuotos. Minėtas Lenkijos Gdynės uostas. Bet daugiausiai pastabų pateikta Prancūzijai, kur septyniuose didžiausiuose jos uostuose tik 11,5 proc. krovinių buvo vežama geležinkeliais.  

Geležinkeliams vystyti – milijardai

Kad Lietuvos geležinkeliai sėkmingai veiktų pastaraisiais metais į juos investuotos didžiulės lėšos.

2014-2020 m. „Lietuvos geležinkeliai“ planuoja panaudoti 631,5 mln. eurų ES paramos geležinkeliams vystyti. Didžiausia dalis – per 357 mln. eurų susieta su pagrindinės geležinkelio linijos, kuri jungia Kena su Klaipėdos uostu, tvarkymui. Numatyta elektrifikuoti pagrindinę Lietuvos geležinkelio magistralę. Tai planuojama padaryti iki 2022 m. Tai padarius traukiniai šia linija galėtų važiuoti ir 200 km per valandą greičiu.

Kiti dideli paketai susieti su „Rail Baltica“ linijos vystymu.

2007–2013 m. ES geležinkeliams vystyti iš viso buvo skirta 27 mlrd. 952 mln. eurų. Daugiausiai net 5 mlrd. 587 mln. eurų gavo Lenkija. 4,3 mlrd. eurų buvo skirta Ispanijos geležinkeliams vystyti.

Didžiausias ES įgyvendintas geležinkelio statybos projektas buvo geležinkelio linijos „Krokuva–Žešuvas“ modernizavimas Lenkijoje.

Lietuvos dalis buvo 642 mln. eurų. Ji didesnė už Latvijos (273 mln. eurų) ir Estijos (199 mln. eurų) dalis. Dvi šalys – Malta ir Kipras ES iš viso neturi geležinkelių.

Pervažos išlieka avaringiausios

Šiomis dienomis Lietuvos transporto saugos administracija paskelbė konkursą sukurti Lietuvos geležinkelio pervažų saugos programinę įrangą.

Pervažos yra tarsi „Achilo kulnas“ Lietuvos geležinkeliuose. Per metus vidutiniškai fiksuojama apie 300 atvejų, kai geležinkelio pervažose nepaisoma signalų, per arti privažiuojama prie pervažų.

Buvo metų, kai Lietuvos geležinkelio pervažose per metus žūdavo iki 3-4 žmonių ir dar 5-6 būdavo sunkiai sužeisti.

Paskaičiavus dėl avarijų Lietuvos geležinkelio pervažose patirtą žalą buvo konstatuota, kad ji kasmet priklausomai nuo avarijų kiekio pervažose siekia nuo 1 iki 1,9 mln. eurų. Žala susidaro dėl sužeistų ir žuvusių asmenų, o taip pat traukinių vėlavimo. Pervažose įvykus avarijoms kurį laiką užblokuojamas traukinių eismas ta linija.