„Siūlome didesnę išmoką už karvę ir tik tiems ūkiams, (...) kurie patiria didžiausią naštą. Sulaukėme pastabų, turime patvarkyti pradinį siūlymą ir pateiksime šiandien į teisės aktų registrą“, – BNS po Pieno tarybos posėdžio penktadienį sakė ministras.

Anksčiau planuota, kad išmoka siektų apie 37–38 eurus už karvę. Ministras teigė, kad ji didės, tačiau kiek – nedetalizavo.

„Dar reikia papildomai pasverti dedamąją dėl ekologinio pieno, nes nesimatė ji dalis, to teisingumo, ir apsvarstyti atvejus pieną priduodant per kooperatyvus ir tiesiogiai“, – sakė K. Navickas.

Dar reikia papildomai pasverti dedamąją dėl ekologinio pieno, nes nesimatė ji dalis, to teisingumo, ir apsvarstyti atvejus pieną priduodant per kooperatyvus ir tiesiogiai.

Žemdirbių atstovai šią savaitę teigė nepritariantys dabar numatytam paramos skirstymo modeliui. Jie norėtų, kad lėšos būtų paskirstytos tiems ūkiams, kurie parduodant pieną gauna mažiau nei 35 centus už litrą.

Pasak K. Navicko, valstybės paramos taisyklės neleidžia jos sieti su produkcijos kaina, išmokos gali būti mokamos tik už pienines karves.

Lietuva sunkumų patiriantiems šalies pieno gamintojams taip pat prašo pagalbos Europos Komisijos (EK) – skirti po 18,6 mln. eurų paramos per ketvirtį, kol kainos normalizuosis. K. Navickas sako, kad derybinių argumentų dar turi, tačiau nėra tikras, ar parama bus suteikta.

„Aš netikiu tiek plačiai, kiek tikėjau prieš susitikimą (su eurokomisaru Januszu Wojciechowskiu – BNS), bet turime kelis taktinius veiksmus atlikti, jų neįvardinsiu ir turi būti darbo grupėse svarstoma pačiame techniniame lygmenyje. Jei nebus sprendimo iš Komisijos dėl paramos iki kovo 30 dienos, tada ir įvardinsiu, kad nėra“, – sakė K. Navickas.

Pasak ministro, Pieno taryboje, kurią sudaro pieno gamintojų, perdirbėjų ir valstybės institucijų atstovai, penktadienį taip pat aptartas Pieno įstatymas bei planuojami pakeitimai.

Anot K. Navicko, siekiama, kad susikooperavę ūkininkai už tuos pačius pieno rodiklius gautų vienodą kainą, be to, norima, kad priedai sudarytų iki 20 proc. žaliavinės pieno kainos.

„Dabar yra pieno grupės, bazinė kaina ir kaip susitaria gamintojas ir perdirbėjas, tie priedai svyruoja, gali pakilti iki 40 ir daugiau procentų“, – sakė K. Navickas.

Be to, pasak jo, priedų skyrimo tvarka turėtų būti skelbiama viešai.

Ketvirtadienį pienininkai surengė protesto akcija prie Seimo. Jie reikalavo didesnės paramos bei ministro atsistatydinimo.

Prezidentūra teigė, jog 8 mln. eurų parama pieno gamintojams nėra adekvati sprendžiant kritusių žaliavinio pieno supirkimo kainų krizę. Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad problemą išspręsti galima didinant ūkininkų derybines galias jiems kooperuojantis.

Tuo metu pieno gamintojų – karvių laikytojų dalis sumenko 10,2 punkto iki 28 proc., o prekybininkų dalis – 0,1 punkto iki 29,6 proc. Likusią dalį – 17,4 proc. – sudaro pridėtinės vertės mokestis (PVM), rodo Žemės ūkio duomenų centro statistika.

Tuo metu sviesto kainoje savo dalį labiausiai augino prekybininkai – per metus ji augo 8,3 punkto iki 35,5 proc. Pieno gamintojų dalis augo 6,4 punkto iki 24,3 proc., o perdirbėjų – mažėjo 14,7 punkto iki 22,8 proc.

Žemės ūkio duomenų centro stebimų „Tilsit“ sūrių kainos dalį labiausiai – 9,3 punkto – per metus augino perdirbėjai, tačiau jų dalis kainoje buvo mažiausia ir siekė 16,7 proc. Pieno gamintojų dalis sumenko 11,5 punkto ik 34,2 proc., tačiau išliko didžiausia. Tuo metu prekybininkų dalis per metus augo 2,3 punkto iki 31,7 proc.

Tuo metu perdirbėjai tikina, kad supirkimo kainą veikia eksporto rinkos, kur pastaraisiais mėnesiais smuko tiek kainos, tiek paklausa.

Nepaisant žaliavinio pieno kainos kritimo, parduotuvėse jo produktų kainos labai didelės. Tačiau tiek perdirbėjai, tiek ekonomistai sako, kad pokyčiai parduotuvių lentynose taip pat turėtų pasimatyti.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, gruodį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina mažėjo antrą mėnesį iš eilės – ji siekė 51 centą už kilogramą ir buvo 6,7 proc. mažesnė nei lapkritį, bet 19,3 proc. didesnė nei prieš metus.

Karvių augintojai baiminasi, kad teks baigti ūkininkavimą

Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos pirmininkė Renata Vilimienė sako, kad sausio ir vasario kainos dar labiau mažėja, dalis pieno gamintojų svarsto nutraukti veiklą. Pasak jos, kooperatyvui, per dieną primelžiančiam 300-500 litrų pieno, bazinė kaina, kuri dar kis priklausomai nuo riebalų kiekio piene, vasarį sieks 25 centus.

„Sunku šnekėti, negaliu rinkti žodžių, nežinau, ar bebuvo kažkada tokia baisi situacija. Kai būdavo krizė, ji būdavo visur, o šiuo atveju viskas sukilę aukštumose“, – BNS sakė R. Vilimienė.

Žemdirbiai gali tik parduoti karves ir užrakinti vartus, ką, manau, didžioji dalis ir padarys.

„Žemdirbiai čia yra bejėgiai kažką padaryti. Žemdirbiai gali tik parduoti karves ir užrakinti vartus, ką, manau, didžioji dalis ir padarys, bet yra tokių, kurie turi įsipareigojimus, pasistatę tvartus, mūsų asociacijos nariai robotus įsirengę, jauni žmonės, paskolos milijoninės, tai ką jiems daryti“, – pridūrė ji.

Pasak R. Vilimienės, turintiems įsipareigojimų ūkininkams veiklą nutraukti visiškai sudėtinga, tačiau gali tekti atsisakyti dalies pašarų, o dėl to nukentės pieno kiekis ir kokybė.

„Turime padarę pirkimus grūdų po 320 eurų, tai man labiau apsimoka parduoti grūdus ir neduoti karvėms, taip išeis geriau nei aš juos sušersiu karvėms. Pašarai neatsipirks, o apie savo darbo įkainį nebegali būti jokios kalbos“, – sakė asociacijos pirmininkė.

Perdirbėjai: kainų kritimą lemia griūtis eksporto rinkose

Vienos didžiausių pieno perdirbimo bendrovių Lietuvoje „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius Trumpa sako, kad pieno supirkimo kaina tiesiogiai priklauso nuo situacijos eksporto rinkose. „Rokiškio sūris“ eksportuoja apie 80 proc. produkcijos. 

Situacija tokia, kad praėję metai visiems buvo labai geri, ir paklausa, ir kainos kilo iki 2022 rudens pabaigos – žiemos pradžios, todėl ir įmonės galėjo mokėti didesnę kainą, ir ūkininkai gavo didesnę kainą, niekas nesiskundė ir nesirūpino, kas yra blogai, ypač iš ministerijos pusės, kad nepasinaudojo geru laiku padaryti ilgalaikių investicijų į pieno pramonę.

„Situacija tokia, kad praėję metai visiems buvo labai geri, ir paklausa, ir kainos kilo iki 2022 rudens pabaigos – žiemos pradžios, todėl ir įmonės galėjo mokėti didesnę kainą, ir ūkininkai gavo didesnę kainą, niekas nesiskundė ir nesirūpino, kas yra blogai, ypač iš ministerijos pusės, kad nepasinaudojo geru laiku padaryti ilgalaikių investicijų į pieno pramonę“, – BNS sakė D. Trumpa.

„Situacija praėjusių metų pabaigoje pasikeitė, šiuo metu eksportinėse rinkose yra ir kainų, ir pasiūlos ne tai kad kritimas, o griūtis. Didžiausią nuostolių dalį dėl tos griūties greitai prisiima pieno perdirbimo įmonės, bet su laiku jos atsigula ir ant žemdirbių pečių, nes įmonės nebegali mokėti tokių didelių kainų“, – pridūrė jis.

D. Trumpos teigimu, išrūgų baltymų izoliatas pernai vasarą kainavo iki 18 tūkst. eurų už toną, o dabar – 11 tūkst. eurų, tuo metu sūrio kaina buvo 5,8 tūkst. eurų už toną, dabar – 3,4 tūkst. eurų.

„Pagrindinė žinia – mes esame vienoje valtyje su ūkininkais, gerėjant situacijai eksporto rinkose visiems gerai, blogėjant situacijai eksporto rinkose visiems darosi blogiau, tai yra rinkos ekonomika ir esame vienoje valtyje banguojančiam vandenyne“, – teigė „Rokiškio sūrio“ vadovas.

Ekonomistas: artimiausiais mėnesiais kainos dar gali kristi

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat sako, kad žaliavinio pieno kainas lemia pieno produktų eksporto rinkos, kadangi didžioji dalis produkcijos eksportuojama. Jis taip pat pastebi, kad pernai žaliavinio pieno supirkimo kainos buvo rekordiškai aukštos, o gruodį, nors ir sumažėjusios, jos vis dar buvo didesnės nei prieš metus.

„Pernai bent jau iki metų vidurio pieno produktų kainos eksporto rinkose buvo šokusios iki rekordinio lygio, tuo pačiu ir žaliavinio pieno kaina buvo rekordinė. Tokia padėtis buvo susiformavusi labai palanki ir Lietuvos eksportuotojams, ir tuo pačiu pieno ūkiams“, – BNS sakė ekonomistas.

Pasak jo, Lietuvoje, priešingai nei Europos Sąjungoje, pirmąją 2022 metų pusę augo pieno primilžis, bet viskas apsivertė antrąjį pusmetį, kai jis pradėjo mažėti.

„Metinis pokytis buvo neigiamas, o Europos Sąjungoje teigiamas. Kai pradėjo smarkiai kristi žaliavinių pieno produktų kaina, riebaliniai produktai, grietinėlė, sviestas, nugriebto pieno milteliai, pieno išrūgos, pradėjo judėti žemyn ir žaliavinio pieno kaina“, – kalbėjo T. Povilauskas.

Anot jo, remiantis ES duomenimis, eksporto rinkose sviestas yra apie 10 proc. pigesnis nei prieš metus, nugriebto pieno milteliai – apie 23 proc. pigesni.

Ekonomistas sako, kad praėję metai pieno gamintojams buvo rekordiniai, tokių aukštų pieno supirkimo kainų nebuvo Europoje 20-30 metų, o Lietuvoje jos buvo pasivijusios ES vidurkį.

„Suprantama, kad po tokių aukštų kainų yra sudėtinga ir visiems nepatinka, kad tos žaliavinio pieno kainos koreguojasi žemyn. Iš ūkininkų perspektyvos, suprantama, kad erzina, kad pieno produktų kaina mažmeninėje rinkoje kol kas nesikeičia“, – sakė T. Povilauskas.

Anot jo, normalu, kad bent artimiausius du-tris mėnesius pieno supirkimo kainos dar kris, tačiau to baimintis labai nereikėtų.

„Žiūrint istoriškai, pieno supirkimo kaina būdavo virš 30 centų ir būdavo pakankamai nebloga kaina. Pernai buvo virš 50 centų, dabar sausį turbūt 40 centų, bet tai vis tiek gerokai aukščiau tarp buvusių aukštų žaliavinio pieno kainų“, – sakė T. Povilauskas.

Jo nuomone, didelių kainų svyravimų galima išvengti, jei Kinijos vidaus vartojimas sustiprės, o turizmo sezonas nepaisant infliacijos Europoje bus stiprus.

„Matau ne vien blogų ženklų, vienas iš kintamųjų yra Kinija. Bendrai ES mastu viena iš pagrindinių eksporto rinkų. Po lapkričio sprendimo išeiti iš nulinės kovido strategijos, nuo antro ketvirčio turbūt vidaus vartojimas bus pakankamai spartus, kas reikš vėl augantį importą į Kiniją, tai čia turbūt yra vilčių“, – sakė T. Povilauskas.

„Kalbant apie mocarelą, kur mūsų gamintojai stiprūs, eksportuodami į Italiją, kol kas irgi yra daugiau ženklų, kad turizmo sezonas nepaisant infliacijos ir panašių dalykų Europoje prognozuojamas pakankamai stiprus šiais metais. Tai yra ženklų, kurie sakytų, kad didesnių pokyčių galima išvengti“, – kalbėjo jis.

Produktų kainos turėtų mažėti

Eksporto rinkose produkcijai pingant, tai turėtų pasimatyti ir Lietuvos mažmeninėje rinkoje, tačiau tam reikia laiko, sako ekonomistas.

„Sviestas, kaip pavyzdys, pirmas pradėjo pirkti eksporto rinkose, matosi kainos prekybos tinkluose, aišku, nuolaidinės, yra paėjusios į apačią, nuolaidų yra gerokai daugiau. Sviestas parduotuvėse yra pingantis. Eksporto rinkose sūriai dar gerai laikosi, tai kai sūriai pradės pigti eksporto rinkose, viskas persimes ir į mažmeninę rinką Lietuvoje“, – sakė T. Povilauskas.

„Akivaizdu, kad mažmenininkai seka informaciją, kas darosi eksporto rinkose ir turbūt tie pokalbiai su pieno produktų tiekėjais vyks ir bus siūlymas tas kainas pradėti mažinti žemyn. Visi nori, kad būtų čia ir dabar, bet pieno supirkimo kainos Lietuvoje pradėjo kristi tik lapkritį, niekas taip greitai mažmeninėje rinkoje kainodaros nekeičia. Čia labiau laiko klausimas“, – sakė jis.

„Rokiškio sūrio“ vadovas taip pat sako, kad produktų kainos dar yra veikiamos inercijos.

„Pieno kaina ir eksporto rinkose situacija 2022 metais pradėjo gerėti metų pradžioje, 2021 metų pabaigoje, o pieno produktų lentynose kainos pradėjo keistis tik vėlyvą pavasarį ar vasaros pradžioje, beveik su pusės metų atsilikimu. Panašios tendencijos bus ir dabar“, – sakė D. Trumpa.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas trečiadienį šaukia Pieno tarybos posėdį, kur bus kalbama apie padėtį pieno rinkoje ir mažėjančias supirkimo kainas. Tarybą sudaro pieno gamintojų, perdirbėjų ir valstybės institucijų atstovai.

D. Trumpa šį ministro žingsnį vadino politikavimu. Pasak jo, įmonių vadovai į tarybą nėra įtraukti.

„Mes kaip pieno perdirbimo atstovai prašėmės į ministeriją susitikimo, kad paaiškintume situaciją, ministras atsisakė mus priimti, o Pieno tarybos posėdyje nėra nė vieno įmonės vadovo. Yra perdirbėjų atstovai, bet tai nėra įmonių vadovai, tai gali atstovų ir klausytis ministras, jei nenori tiesiai kalbėti su įmonių vadovais. Iš mūsų įmonės nedalyvaus niekas, nesame įtraukti į Pieno tarybos narius. (...)Taryba neveikė trejus metus, nebuvo jokio posėdžio ir nematau šito posėdžio reikalingumo, išskyrus politikavimo aspektą“, – sakė D. Trumpa.

Supirkimo kainų kritimą lėmė perteklinis pienas

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad pieno supirkimo kainų kritimą lėmė staiga rinkoje atsiradęs perteklinis pienas. Tuo metu Pieno perdirbėjų asociacijos Pieno centras vadovas Egidijus Simonis teigia, kad perteklinio pieno nebuvo – atvirkščiai, jo trūksta, o kainų kritimą lėmė eksporto rinkos.

„Lietuvoje kainos pradėjo kristi, kai staiga atsirado perteklinio pieno, sutrikus vienai iš pieno perdirbimo įmonių“, – LRT radijui trečiadienį sakė ministras.

Pasak jo, labiausiai neramina situacija dėl pieno gamintojų, kurie investuoja į pieno ūkių modernizavimą ir galimybės toliau tęsti plėtrą ir ateitį.

„Žaliavinio pieno trūksta, trūkumas yra visoje Europos Sąjungoje. Ir staiga dėl simboliškų kiekių perteklinio pieno atsiradimo yra tokie dideli kainų svyravimai. Tada pakimba stipriai klausimas, ar ūkiai, kurie dabar investuoja ir sudėjo savo pajamas, pelno dalis į ūkio modernizavimą, ar jie galės toliau tęsti šituos projektus“, – sakė ministras.

„Ilgesnėje perspektyvoje tas faktorius tikrai neramina, juolab atsiranda vis daugiau pieno perdirbėjų, žaidėjų rinkoje ir reikia galvoti, ką mes darysime“, – pridūrė jis.

Anot jo, būtina ieškoti sprendimų dėl žaliavinio pieno kainų, kurių kritimas pirmiausia stebimas Baltijos šalių regione.

Pieno centro vadovas E. Simonis teigė, kad Lietuvoje perteklinio pieno nebuvo, jaučiamas jo trūkumas, apie 30 proc. jo importuojama ir Latvijos ir Estijos, o kainų kritimą lėmė eksporto rinkos.

„Po pusantrų metų po kainų kilimo ir stabilumo eksporto rinkose – Lietuva eksportuojanti šalis, todėl labai svarbu eksporto rinkos – atėjo kritimo laikotarpis, produktų kiekis nuo rudens pradėjo kristi, krito 20-25 proc., kainos eksporto rinkose mažėjo 20-60 proc. atskirų produktų. tai atsiliepė žaliavos kanai, ne pieno kiekio padidėjimas“, – teigė E. Simonis.

Pasak jo, ši situacija turės įtakos ir pieno produktų kainoms parduotuvėse – jie turėtų pigti.

Žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Tomas Raudonius kalbėjo, kad reikalingi greiti sprendimai – valstybės pagalba ir nuosaikesnis požiūris į ūkius, kurie plečiasi ir investuoja į savo gamybą. Taip pat, anot jo, reikia ir sisteminių pokyčių stiprinant kooperaciją.

„Kooperacija užtikrina kainų stabilumą žiūrint ir į Vakarų šalis, kita dalis yra tai, kad prarandame vidinę mažmeninę pieno produktų rinką, kas yra kainų stabilumo garantas. Importas auga kaip ant mielių, dėl to ilgainiui mūsų konkurencingumas mažėja“, – teigė T. Raudonius.

Trečiadienį K. Navickas sušaukė Pieno tarybos posėdį, kur bus kalbama apie padėtį pieno rinkoje ir mažėjančias supirkimo kainas. Tarybą sudaro pieno gamintojų, perdirbėjų ir valstybės institucijų atstovai.

Pasak Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, pasaulyje toliau krintant pieno produktų ir žaliavinio pieno kainoms, perdirbėjai pasirengę bręstančią krizę įveikti dirbdami rinkos ekonomikos sąlygomis.

„Mes įsipareigojame rinkos kainomis supirkti visą šalyje pagamintą pieną, nepaisant vis sunkėjančio produktų realizavimo vidaus bei užsienio rinkose. Tuo tarpu pieno žaliavą gaminantiems ūkininkams būtini tiesioginės finansinės paramos instrumentai, kurie užtikrintų jų veiklos tvarumą bręstančių iššūkių akivaizdoje“, - pranešime žiniasklaidai teigia E. Simonis.

Pasak jo, kol kas Lietuvos pieno sektorius veikia stabiliai, užtikrinamas nepertraukiamas gyventojų aprūpinimas pieno produktais, išsaugomos darbo vietos.

Konsultavimo bendrovės CLAL duomenimis, kuriais naudojasi Europos Komisija, šių metų sausį-kovą natūralaus pieno supirkimo kainos Lietuvoje buvo aukščiausios per pastaruosius trejus metus.

Pasak E. Simonio, šiuo metu žaliavinio pieno ir pieno produktų kainos krinta visame pasaulyje ir tai neišvengiamai veikia žaliavos supirkimo kainas mūsų šalyje. Europos pienininkų asociacijos EDA duomenimis, žaliavinio pieno kainų indeksas europietiškam pienui per pastaruosius du mėnesius nukrito 24 proc. – nuo 37,1 iki 28,2 cento už kilogramą.

„Mes siūlome Lietuvos valstybei taikyti tikslines tiesioginės paramos priemones žemdirbiams, kaip tai buvo daroma 2015-2016 metų krizės laikotarpiu, ir kaip tai daro kaimyninės valstybės jau dabar. Būtina pasinaudoti kaimynų praktika ir neatsilikti nuo jų“, - teigia E. Simonis.

Praėjusią savaitę tiesioginė finansinė parama paskirta Latvijos žemdirbiams. Šios šalies pieno ūkininkams jau skirta 12,5 mln eurų.

Tuo tarpu Lenkijos žemdirbiai pasiūlė pandemijos laikotarpiui numatyti žaliavinio pieno kainą, kuri būtų išvedama iš trijų metų vidurkio, šiek tiek jį sumažinant. Skirtumą tarp išvestos ir realiai mokamos kainos žemdirbiams turėtų padengti valstybė - tiesioginėmis išmokomis ūkininkams.

Pasak Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, fiksuojamas pieno gaminių vartojimo mažėjimas, dėl sudėtingų prekių transportavimo sąlygų stoja eksportas. Tuo tarpu ūkiuose, atėjus pavasariui, primelžiamo pieno kiekiai pradeda didėti. Pienininkų laukia didžiausias iššūkis, kaip artimiausiais mėnesiais pavyks išlaikyti balansą tarp augančios pieno gamybos ūkiuose ir pieno produktų realizacijos vidaus bei užsienio rinkose.

„Europoje sezoninė pieno gamyba ūkiuose pajudėjo aukštyn ir tęsis iki sezoninio piko balandžio–gegužės mėnesiais. Lietuvos atveju sezoninė pieno gamyba ilgesnė – žalio pieno kiekis augs iki pat vasaros pabaigos“, - sako E. Simonis.

Jis primena, kad Lietuvos pieno sektorius yra priklausomas nuo eksporto – šalyje primelžiama ir perdirbama dukart daugiau pieno, nei jo suvartoja šalies gyventojai. Tad maždaug pusė produkcijos realizuojama užsienyje.

Pasak E. Simonio, esant perteklinei žaliavai yra vienintelė išeitis – daugiau gaminti produktus, tinkamus sandėliuoti – sviestą, kietuosius sūrius, pieno miltus, išrūginius baltymus.

„Tačiau tokiu atveju išaugs ne tik produktų sandėliavimo kaštai – visas sektorius, tiek pieno ūkiai, tiek perdirbimo grandis,patirs apyvartinių lėšų trūkumą“, - pažymi ekspertas.

E. Simonio teigimu, tiksliai prognozuoti, ko tikėtis pieno sektoriui, neįmanoma, tai priklausys nuo to, kiek ilgai truks ir kaip pavyks suvaldyti pasaulinę krizę dėl pandemijos.

„Tačiau situaciją galima modeliuoti pagal 2015–2016 metų patirtį. Tuomet dėl Eurazijos eksporto rinkų paklausos griūties, taikant Europos Sąjungos ir nacionalines priemones, pavyko išgelbėti (išlaikyti) šalies pieno sektorių“, - primena E. Simonis.

Jo vertinimu, priemonės, kurių Vyriausybė tada ėmėsi krizei suvaldyti buvo pakankamos – įsijungė nuostolių kompensavimo mechanizmas pieno ūkiams, o perdirbimo ir prekybos grandims buvo palikta veikti pagal rinkos sąlygas.

E. Simonis neabejoja, kad didieji pieno perdirbėjai savo sutartinius įsipareigojimus partneriams vykdys ir iš šalies ūkininkų supirks visą žaliavinį pieną.

E. Simonis sako, kad pieno sektoriaus balansas visiškai priklauso nuo pagrindinių pasaulinių pieno šalių eksportuotojų ir didžiausių šalių importuotojų. Didysis pieno produktų eksporto ketvertas yra ES, Naujoji Zelandija, JAV ir Australija. Tuo tarpu iš pieno gaminių importuotojų didžiausia yra Kinija.

„Koronavirusas jau paveikė Eurozoną, kurių šalių gamybos grandinės yra glaudžiai susijusios su Kinija. Tikimasi, kad vartojimas Kinijoje normalizuosis iki šių metų antrosios pusės. Tačiau vartojimo nuosmukio laukiama JAV ir Europos Sąjungoje, kurioje pandemija dar tik įgauna pagreitį“, - sako ekspertas.

Jis pažymi, kad pasirašius svarbų pirmojo etapo prekybos susitarimą tarp JAV ir Kinijos, Kinija įsipareigojo iš JAV pirkti didelius pieno produktų kiekius, tačiau šalis gali remtis nenugalimos jėgos straipsniu, kad galėtų atidėti šį susitarimą.

„Visas maisto sektorius pirmasis patyrė neigiamą koronaviruso pandemijos poveikį. Pieno produktų sektoriuje prognozuojama gamyba į sandėlius, o tai padarys papildomą spaudimą rinkai iki tol, kol situacija normalizuosis“, - sako E. Simonis.

Iki istorinio minimumo kritusios naftos kainos taip pat yra rimta problema visam pasauliui. E.Simonis primena, kad yra tiesioginis ryšys tarp naftos ir pieno kainų. Jo teigimu, remiantis istorinėmis pieno gaminių ir žalios naftos kainomis, koreliacija tarp šių abiejų kainų siekia daugiau kaip 80 proc. Daugelis didžiausių pieno produktų importuojančių šalių yra ekonomikos, priklausančios nuo pajamų iš naftos.

„Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regionai yra didžiausi pasaulyje naftos eksportuotojai ir vieni didžiausių pieno produktų importuotojai. Pieno gaminių eksportas į minėtus regionus pastebimai auga, esant aukštoms naftos kainoms. Tačiau krintant naftos kainoms, atitinkamai traukiasi ir pieno gaminių importas“, - sako E. Simonis.

Penktadienį panaikinti apribojimai Likiškėlių, Zaidų, Jurgiškių, Laburdiškių, Radžiūnų ir Talokių kaimuose karves laikantiems žmonėms. Naujausių tyrimų duomenimis, gaisro Alytaus padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ tarša jų nepasiekė, pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba.

Likusioje gaisro paveiktoje teritorijoje gyvenantys ūkininkai kol kas negali tiekti pieno.

Pieno, šulinių vandens, vaisių ir daržovių, pašarų bei želmenų mėginių tyrimų rezultatai rodo, kad tarša iš gaisro židinio nepasiekė kaimų į pietus nuo gaisro židinio.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto duomenimis, dioksinais buvo užteršti du iš aštuoniolikos pieno mėginių, paimtų Genių kaime. Švarus buvo dešimties šulinių vanduo, taip pat po du vaisių (vynuogių ir obuolių), daržovių (kopūstų) ir trys pašarų ir želmenų mėginiai.

Be to, paaiškėjo, kad šeši paukščiai (balandžių, strazdų, dagilio) ir stirnos nugaišo natūraliai, o ne dėl taršos. 

Specialistai gaisro paveiktose teritorijose ir už jų ribų yra atrinkę virš 110 mėginių, iš jų 70 ištirta. Likę mėginiai dar tiriami.

Didžiosios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės stambiesiems pieno gamintojams sausį už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 362 eurus už toną.

Portalo milkprices.nl duomenimis, didžiosios Europos pieninės stambiesiems gamintojams sausį už pieną mokėjo vidutiniškai 354 eurus už toną, JAV – 293 eurus, Naujosios Zelandijos – 312 eurus už toną.

Šių metų sausį, palyginti su gruodžiu, vidutinės pieno supirkimo kainos stambiesiems tiekėjams daugiausia krito JAV – 11,5 proc., Lietuvoje jos smuktelėjo 4,7 proc., o Europoje – 3,3 proc. Supirkimo kainos šiek tiek ūgtelėjo tik Naujoje Zelandijoje – 1,2 proc.

Pasak pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktoriaus Egidijaus Simonio, stambiaisiais žaliavos tiekėjais Lietuvoje laikomi tie, kurie parduoda daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį, arba atitinkamai daugiau kaip 480 tonų per metus.

Tokio dydžio šalies pieno gamintojai sausį tiekė 4,24 proc. riebumo ir 3,48 proc. baltymingumo pieną.

„Lietuvos pieno perdirbimo įmonės perdirba apie 95 proc. vietinės pieno žaliavos. Iš šio skaičiaus apie 60 proc. pieno perdirbėjai superka tiesiogiai iš stambiųjų ūkių“, - sakė E. Simonis.

Likusį trečdalį pieno kiekio šalies perdirbėjai superka iš tarpininkų ir kooperatyvų.

Kitų pasaulio pieninių supirkimo kainos nurodytos pieno gamintojams, kurių metinis pristatomas keikis siekia 500 tonų, o pienas atitinka standartinius 4,20 proc. riebumo ir 3,40 proc. baltymingumo reikalavimus.

Pieno pramonė yra viena svarbiausių Lietuvos maisto pramonės šakų. Lietuviški pieno gaminiai sudaro per ketvirtadalį visos maisto ir gėrimų pramonės gamybos, o pieno produktų eksportas – apie trečdalį viso maisto ir gėrimų pramonės eksporto.

Beveik pusę Lietuvos pieno supirkimo rinką valdantiems stambiems pieno ūkiams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį, šalies pieno perdirbimo įmonės gegužę už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 329,5 eurus už toną. Per mėnesį pieno žaliava iš stambių ūkių pigo 2,3 proc., o per metus kaina kilo 50 proc.

Europos Sąjungos (ES) šalyse, kuriose dominuoja dideli pieno ūkiai, išankstiniais duomenimis, gegužę mokėta  vidutinė kaina už natūralų pieną siekė 328 eurus už toną, arba 1,2 proc. mažiau nei balandį. Šių metų gegužę vidutinės pieno supirkimo kainos Bendrijoje buvo 25 proc. didesnės nei atitinkamai pernai.

Lietuvos pieno perdirbėjai dėl pastebimai pagerėjusios situacijos eksporto rinkose pieno supirkimo kainas ūkiams kelis pastaruosius mėnesius, palyginti su atitinkamais pernykščiais mėnesiais, kėlė kur kas daugiau nei kitos ES šalys siekiant padėti atsistatyti per krizę sumenkusiam pieno sektoriui.

Aukštas pieno supirkimo kainas Lietuvoje palaiko vietinės pieno žaliavos trūkumas ir didėjanti perdirbtos produkcijos gamyba eksportui. Per keturis šių metų mėnesius Lietuvos ūkininkai pardavė 2,9 proc. mažiau žalio pieno perdirbti, nei pernai tuo pačiu metu. Per tą laiką šalies perdirbėjai kartu su importuota žaliava perdirbimo mastą padidino 2,1 proc. Perdirbtos žaliavos kiekio augimą nulėmė 0,2 proc. ūgtelėjusi lietuviško sūrio gamyba, kurio didžioji dalis eksportuojama.

Situacija Lietuvoje atspindi bendrąją ES tendenciją – per pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pernai, pieno žaliavos gamyba Bendrijos ūkiuose sumenko 2,3 proc., kai sūrių, grietinėlės ir nenugriebto pieno miltelių gamyba išaugo. Gaminti daugiau europiečius paskatino augantis pieno gaminių vartojimas Pietryčių Azijoje. Per pirmąjį ketvirtį ES pieno produktų eksportas pagal kiekį išaugo 2,5 proc., o pagal vertę – 13,4 proc.

Pieno produktų paklausos ir pasiūlos svarstyklės lems tolimesnį aktyvų kainų svyravimą tarptautinėje prekyboje, tačiau kalba daugiau eina apie rinkos stabilizavimą ir kainų atsistatymą po 2014-2015 metų drastiško jų kritimo.

Apie tai liudija pieno produktų prekybos sistemoje „Global Dairy Trade“ (GDT) šeštą mėnesį iš eilės didėjęs bendrasis pieno produktų kainų indeksas, kurio augimo tempas pastebimai sulėtėjo. Paskutiniame GDT aukcione birželio 6 dieną indeksas augo vos 0,6 proc. Kainų indekso mažesniam augimui įtakos turėjo dviejų svarbiausių prekių kainos kritimas.

Nepaisant sviesto, sūrio ir visų kitų pieno produktų kainų didėjimo, GDT aukcione 2,9 proc. krito pagrindinės prekės - nenugriebto pieno miltelių – kaina.  Prekyba šiuo pieno produktu, užimančiu pirmąją poziciją svarbiausių prekių sąraše, sudaro pusę viso GDT pardavimo. Aukcione taip pat sumažėjo bevandenio pieno riebalų (trečioji vieta sąraše) kaina – šis produktas sudaro daugiau kaip dešimtadalį viso GDT pardavimo.

GDT sandoriai vykdomi dukart per mėnesį. Kitas aukcionas įvyks birželio 20 d.

Sviesto kainą pasaulinėje rinkoje didina šio produkto gamybos sumažėjimas Europos Sąjungoje ir atitinkamai sumenkusios sviesto atsargos sandėliuose. Per pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pernai, ES sviesto pagaminta 4 proc. mažiau. Sviesto paklausos ir kainos augimą pasaulyje taip pat padidino šio produkto eksporto mažėjimas iš JAV bei Naujosios Zelandijos.

Didėti sūrių kainai įtakos turi aktyvus paklausos augimas Pietų Korėjoje, Australijoje ir Kinijoje. Tuo tarpu nenugriebto pieno miltelių kainos mažėjimą lėmė šįmet padidėjusi šio produkto gamyba Europos Sąjungoje.

"Šiandien tai yra absoliučiai neįmanoma ir jokie produktai iš Lietuvos nėra vežami į Rusiją. Vienintelis variantas, jei kokios nors įmonės yra įsigijusios franšizes gaminti kokius nors lietuviškus produktus", - dienraščiui teigė E.Šimonis.

Tai patvirtina ir skaičiai:į Baltarusiją Lietuvos perdirbėjai per aštuonis šių metų mėnesius produkcijos išvežė vos už 717 tūkst. eurų, o per tą patį laikotarpį 2015-aisiais - už 1,6 mln. eurų. Beje, ir Rusija Baltarusijai nuolat siunčia perspėjimus, kad dėl prastos produkcijos kokybės importo iš šios šalies gali būti atsisakyta. Nuo šių metų pradžios Baltarusija didžiajai kaimynei pardavė 304 tonas pieno produktų, o tai yra gana menkas kiekis.

Pasak "Rokiškio sūrio" valdybos pirmininko Daliaus Trumpos, buvimas biržoje turi daugiau teigiamų nei neigiamų aspektų.

"Šiuo metu mes neturime idėjų trauktis iš biržos. Aš nesakau, kad mes esame patenkinti taip, kaip yra biržoje. Buvimas biržoje reikalauja papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių, bet buvimas biržoje turi ir savų privalumų. Yra klientai, kurie dirba tik su bendrovėmis, esančiomis biržoje", - teigė D.Trumpa.

Anot jo, "Žemaitijos pienas" ir anksčiau turėjo minčių palikti biržą, tačiau vėliau jų atsisakė.

"Su tiesiogine pieno gamybos veikla buvimas biržoje nėra susijęs. Tai daugiau turto valdymo klausimas, todėl "Žemaitijos pieno" pasitraukimas rinkoje neatneštų kažkokių pokyčių. Mano supratimu jie taip elgiasi dėl to, kad tikriausiai šiek tiek atsibodo kai kurie mažieji akcininkai. Aš taip spėju", - kalbėjo D.Trumpa.

Vilkyškių pieninės, kuri į Vilniaus biržą atėjo tik 2006-ųjų gegužę, vadovas ir pagrindinis akcininkas Gintaras Bertašius taip pat tvirtino, jo šiuo metu nėra svarstomi jokie planai dėl traukimosi iš biržos.

"Prieš 10 metų buvo svarbu būti biržoje, nes tu buvai patikimesnis prieš partnerius. Galimybė pritraukti kapitalo, ką mes ir padarėme. Tokie mūsų buvo tikslai. Mes nesakome, kad ateityje to vėl nereikės daryti, tai čia mūsų yra tikslai buvimui biržoje. Mes apie traukimąsi neturime net pamąstymų ir mes neįžvelgiame jokių minusų (buvimo biržoje - BNS). Mes iš biržos gauname tik pliusus", - BNSsakė G.Bertašius.

G.Bertašius nesiryžo vertinti "Žemaitijos pieno" ketinimų trauktis iš biržos.

"Jie tam turi savas priežastis, kurių viešai per daug nedetalizuoja", - teigė Vilkyškių pieninės vadovas.

Pasak "Pieno žvaigždžių" finansų direktoriaus Audriaus Statulevičiaus, jis iš įmonės akcininkų nėra girdėjęs apie ketinimus trauktis iš biržos.

"Tikrai iš akcininkų negirdėjau tokių užuominų ir nemanau, kad artimiausiu metu tokių ketinimų būtų. Mūsų šiek tiek yra kitokia akcininkų struktūra. Nėra vieno dominuojančio akcininko ir dalyvavimas biržoje suteikia naudos smulkiesiems akcininkams", - BNS tvirtino A.Statulevičius.

Trečiadienį "Žemaitijos pieno" valdyba pranešė apie ketinimą delistinguoti bendrovę ir nebesiūlyti įmonės akcijų viešai. Dėl tokio bendrovės valdybos siūlymo bus sprendžiama rugpjūčio 26 dieną vyksiančiame akcininkų susirinkime.

2015 metų pabaigoje "Žemaitijos pieno" generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Algirdas Pažemeckas valdė 44,63 proc., o kartu su sutuoktine Danutė Pažemeckienė - 50,88 proc. akcijų. 7,06 proc. akcijų priklausė Liuksemburgo SEB bankui, 6 proc. - bendrovei "Klaipėdos pienas".

Vilniaus biržoje "Žemaitijos pieno" akcijos kotiruojamos nuo 1997 metų spalio, "Rokiškio sūrio" akcijos - nuo 1995-ųjų liepos, "Pieno žvaigždžių" akcijos - nuo 1999 metų sausio mėnesio.