„Trys gimnazijos, pagrinde, todėl, kad jos yra yra geografiškai arčiausiai Karo akademijos ir logistiškai mums yra lengviausia iš jų vaikus atsivežti. Bet ateity po truputį mezgam ryšius su kitom gimnazijom, dar nenorėčiau atskleist. Bet šita programa plėsis ir tų gimnazijų partnerių bus daugiau“, – aiškino LKA bazinių karininkų kursų taktikos sekcijos vyr. instruktorius Marius Dzencevičius.

Karo akademijoje moksleiviai mokosi atsakingo piliečio pareigų, gilinasi į šalies istoriją, vertybes, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo būdus.

„Šios programos metu mes mokom trijų dalykų, kuriuos jie ir taip gautų mokykloje – tai yra pilietiškumas, dorinis ugdymas ir kūno kultūra. Taip pat juos mokom lyderystės, kas yra Karo akademijoje pagrindinis dalykas, ką mes jiems duodam ir išskirtinumas“, – kalbėjo M. Dzencevičius.

Patys gimnazistai atskleidžia, kad pasirinko šią programą, nes jiems pasirodė ne tik nauja ir įdomi, bet ir naudinga.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Jaučiuosi išmokęs tikrai įvairių karybos elementų, rikiuotės ypač, kaip vaikščioti rikiuotėje bei disciplinos įgavau. Ši programa naudinga, nes tave gali paversti tikru vadu, suteikti disciplinos, kaip viską daryti laiku“, – pasakojo jaunojo kariūno-lyderio ugdymo programos mokinys Martynas.

„Naudinga, netgi jei ir nepateksi į Karo akademiją, būsi labiau pilietiškas, mylėsi labiau savo šalį ne tik kaip paprastas civilis, o kaip kariškis. Žinosi, kad jeigu kažkokia bus problema, tai tu tikrai padėsi kažkam“, – sakė kita mokinė Justina.

Su gimnazistais dirbantis būrio vadas mato jaunuolių progresą.

„Galiu teigti, kad jiems puikiai sekasi, jie tobulėja. Palyginus su pirmomis dienomis, jie tikrai daug ko išmoko, daug ko pasiėmė iš mūsų. Taip pat ir mes tobulėjame kaip vadai, gauname praktinių žinių ir įgūdžių, kaip dirbti su jaunesniais žmonėm. Jie įgauna šiokios tokios disciplinos, tvarkos išmoksta, pagarbos mokome, motyvacijos“, – teigė jaunojo kariūno-lyderio ugdymo programos būrio vadas Augustinas Adomaitis.

Tikimasi, kad ši programa padės ne tik sustiprinti pilietiškumą, bet ir padaugės norinčių stoti į Karo akademiją.

„Šios programos tikslas, visų pirma, yra juos paruošti kaip labiau pilietiškus mūsų visuomenės narius ir labiau motyvuoti mylėti mūsų tėvynę Lietuvą“, – teigė M. Dzencevičius.

„Norėjau sužinoti, ką galėčiau aš pati išmokti ir galvojau prieš tai, kad stosiu į Karo akademiją. Dabar, kai sužinojau naujų dalykų, jau planuoju stoti į pačią Karo akademiją“, – kalbėjo Justina.

Kaip pranešė Prezidentūra, prezidentas padės gėlių prie paminklo 1945–1954 metais žuvusiems partizanams, susitiks su Prienų savivaldybės meru Alvydu Vaicekausku.

Popietę numatytas šalies vadovo dalyvavimas diskusijoje „Dronų pramonė Lietuvoje – problemos ir perspektyvos“ Prienų kultūros ir laisvalaikio centre.

Vėliau su Prienų „Žiburio“ gimnazijos moksleiviais jis diskutuos apie pilietiškumą, lankysis J. Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje įrengtame poeto memorialiniame kambaryje.

Vakare numatytas G. Nausėdos susitikimas su rajono bendruomene Prienų kultūros ir laisvalaikio centre. 

Nors, panašu, jog kai kurie laukė dar vieno košmaro, matyt, tikėjosi Garliavos-2 istorijos ir kovos su iškrypėlių klanu, įtraukiančiu vaikus į šulinius, tęsinio, o kai kas, atrodo, jau dėliojo, kaip išnaudoti šį atvejį šturmuojant Seimą arba prezidentūrą.

Mūsų visų džiaugsmui viskas šį kartą baigėsi gana paprastai, buitiškai ir gana greitai.

Labai džiugu, kad pavyko išvengti siaubingos tragedijos, tačiau aš, kaip pridera prisiekusiam mizantropui, norėčiau įpilti į euforijos medų šiek tiek deguto.

Itin daug kas džiaugėsi, kad policijai šį kartą surasti ir išgelbėti vaiką padėjo pilietiški visuomenės nariai.

Tai, kad žmonės neliko abejingi mažametės dingimui ir jos artimųjų nerimui, aktyviai prisidėjo ieškant mergaitės, išties labai miela.

Tačiau viešojoje erdvėje jau nuskambėjo skandalas, kaip vienas prorusiškas politinis marginalas ir, nepabijokime to žodžio – „vatnikas“, dėl šios mergaitės dingimo socialiniuose tinkluose apkaltino niekuo dėtą asmenį, kuris, jeigu neklystu, yra seksualinių mažumų atstovas, ir užsiundė ant jo savo socialinių tinklų sekėjus.

Tai yra itin puikus pavyzdys, parodantis, kad kai kurių visuomenės narių tariamas pilietiškumas ir kova su jiems vieniems matomais „iškrypėliais“ gali nesunkiai virsti linčo teismu ir raganų medžiokle, per kuriuos niekuo dėtas žmogus, kuo nors išsiskiriantis iš kitų ir dėl to jiems nepatinkantis, gali tapti įtarimų, kaltinimų ir net išpuolių auka.

„Pilietiškiems“ žmonėms reikėtų prisiminti, kad Lietuvoje teisingumą vykdo ne „normalių“ žmonių minia, o teismai, kuriems talkina policija.

Svarbiausią vaidmenį, patvirtinant arba paneigiant žmogaus kaltę, vaidina ne sąmokslo teoretikų dievinamas klausimas: „kam tai naudinga?“, o įrodymai.

Žmogus gali nepatikti kitiems dėl savo pažiūrų, išvaizdos, elgesio arba gyvenimo būdo, tačiau tai savaime nėra nusikaltimas.

Jis taip pat gali elgtis „įtartinai“ ir „keistai“ dėl daugybės priežasčių, kurios nebūtinai yra nelegalios (pvz., „įtariamasis“ turi fizinės ar psichinės sveikatos bėdų), ir tol, kol jūs neturite patikimų įrodymų, kad konkretus fizinis ar juridinis asmuo vykdo nusikalstamą veiklą, tol nėra pagrindo sekti, tyrinėti, šnipinėti, analizuoti jums neįtinkančių žmonių ir apskritai kišti nosies ne į savo reikalus.

Maža to, viso šito apskritai jūs neturėtumėte daryti, nes tai yra policijos darbas.

Sovietiniais laikais buvo įprasta, kad visi visus sekė, šnipinėjo, skundė, tačiau santvarka jau daugiau nei trisdešimt metų yra pasikeitusi.

Kitaip tariant, žmonės turėtų suvokti, kad pernelyg įsijautus į pilietiško seklio Kalio-Morkos vaidmenį, galima pačiam nesunkiai atsidurti teismo salėje ar kalėjime dėl šmeižto, neteisėto šnipinėjimo ir persekiojimo, lindimo į privačią erdvę, grėsmės žmogaus ir jo artimųjų sveikatai, gerovei ar reputacijai sukėlimo.

Tikiuosi, kad pakankamai sugadinau nuotaiką ir prigesinau pilietišką entuziazmą.

Lapkritį mokymuose, skirtuose gerinti mokinių žinias apie nacionalinį saugumą, piliečių vaidmenį valstybės gynyboje dalyvaus devintokai iš Alytaus, Kauno, Pasvalio, Šaulių, Plungės, Utenos, Šalčininkų rajonų, Šilutės, Marijampolės, Tauragės mokyklų.

„Siekiame, kad pilietiškumas nebūtų tik vieno konkretaus mokomojo dalyko objektas, o aprėptų žymiai plačiau. Vis dėlto svarbu ne tik teorinės žinios, bet ir tai, kad šias žinias mokiniai gebėtų pritaikyti praktiškai. Todėl rengiami praktiniai mokymai, kur jaunuoliai mokosi tinkamai elgtis ir išvengti pavojaus gyvybei ir sveikatai ekstremalių situacijų atveju, suteikti pirmąją pagalbą ištikus nelaimei ir kt.“, – pranešime sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Praktiniai pilietiškumo ir gynybos įgūdžių mokymai bus tęsiami ir pavasarį. Planuojama, kad per keletą ateinančių mokslo metų juose galės dalyvaus visi šalies devintokai: 2022–2023 metų pavasarį dalyvaus 10 proc. visų devintų klasių mokinių, 2023–2024 metų – 50 proc., 2024–2025 metų – 100 procentų.

Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas devintųjų klasių moksleiviams yra bendras Krašto apsaugos bei ŠMSM projektas, pristatytas gegužę.

„Mūsų kursas ir yra išskirtinis tuo, kad jis praktinis. Turbūt būtent todėl mokyklos, kuriose kursas vyko pavasarį, apie jį atsiliepė itin teigiamai. Tad įvertinę pilotinio projekto sėkmę – nusprendėme jį tęsti“, – teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Mokymais rūpinasi Lietuvos šaulių sąjunga. Kursą veda šauliai, atsargos kariai, profesinės karo tarnybos kariai.

Pasak Lietuvos šaulių sąjungos vado pulkininko Alberto Dapkaus, tris dienas moksleiviai mokosi išgyvenimo lauko sąlygomis pagrindų, pavyzdžiui, kaip įkurti laužą, statyti palapines, pirmosios medicinos pagalbos ir kitų įgūdžių.

Dauguma mokymų dalyvių tikino, jog, jei būtų galimybė, panašiuose kursuose dalyvautų dar kartą.

Planuojama, kad nuo 2024–2025 metų trijų dienų trukmės kursas bus privalomas ir organizuojamas kasmet.

Šiemet šis renginys buvo išskirtinis tuo, kad jis yra visą savaitgalį Kaune vyksiančių 50-ųjų Romo Kalantos žūties metinių minėjimo dalis. Ir šios žaidynės, pirmą kartą įvykusios taip pat Kaune, Santakos parke, prieš ketverius metus, šiemet vėl surengtos po dvejų metų priverstinės pertraukos dėl pandemijos.

Galbūt dėl to žaidynių organizatoriams – Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos – net teko pratęsti norinčių dalyvauti jose komandų registracijos laiką.

Anot minėto departamento atstovės Linos Kranauskienės, galiausiai užsiregistravo 20 komandų iš, kaip reikalauta, penkių narių: šeimos, moksleiviai, studentai, jaunieji skautai bei šauliai ar šiaip tiesiog draugai. Kaip ir tikėtasi, dauguma šių žaidynių dalyvių šiemet buvo kauniečiai. O jauniausiasis jų dalyvis, anot registravusiųjų komandas, – dar ikimokyklinio amžiaus. Jis buvo šeimos komandos, kurią sudaro tėvai ir vaikai, narys.

Renginio, vykusio Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karinės technikos ekspozicijos teritorijoje Kauno VI forte, dalyvius egzaminavo kariuomenės, šaulių, policijos, greitosios medicinos pagalbos, ugniagesių gelbėtojų, viešojo saugumo ir pasienio tarnybų bei radiacinės saugos centro atstovai.

Laimučio Brundzos nuotr.

Jų parengtos užduotys buvo ne tik iššūkis žaidynių dalyviams, kuriuos jų organizatoriai kvietė „patreniruoti pilietiškumo raumenį, nes karo Ukrainoje kontekste pravartu jį atnaujinti kiekvienam“, bet ir nepakartojamas renginys žiūrovams.

Pavyzdžiui, reikėjo užlipti ant įspūdingo Viešojo saugumo tarnybos šarvuočio ir nusileisti nuo jo greitojo nusileidimo virve, šios tarnybos naudojama, leidžiantis iš sraigtasparnio. Arba užgesinti gaisrą, vilkint ugniagesių gelbėtojų aprangą ir su jų kasdiene darbo priemone – vandens švirkštu, kurį nulaikyti galėjo tik stipriausias komandos narys arba pusė komandos, jeigu tokio joje nebuvo. Ne ką mažesniu išbandymu žaidynių dalyviams tapo ir pasieniečių kinologų naudojami specialūs keliolikos kilogramų svorio drabužiai, kuriuos dėvint pakilti nuo žemės sugebėjo ne visi. Arba šaulių parengta užduotis – pereiti virš griovio ištiestą virvę, laikantis už kitos virvės, kurią įsitempę laikė kiti komandos nariai. O Karo akademija buvo parengusi kliūčių ruožą, kurį vainikavo šaudymas oriniais šautuvais.  

Už šių bei panašių ekstremalių užduočių įveikimą jų sumanytojai skyrė atitinkamus balus, atsižvelgdami, jų pačių teigimu, ne tik į greitą reakciją, bet ir išlaikytą šaltą protą.

Nepaisant kai kurias užduotis dar ekstremalesnėmis padariusio lietaus, beveik visi žaidynių dalyviai buvo gerai nusiteikę.

Laimučio Brundzos nuotr.

Dar daugiau spalvų, kvapų, garsų ir skonių šiam renginiui suteikė Lietuvos kariuomenės baikerių klubo „Perkūnas“ pasirodymas bei Oro pajėgų orkestro atliekami kūriniai ir italų virtuvės šefo Gian Luca Demarco paruoštas karštas patiekalas iš kariuomenės lauko virtuvės, kuriuo vaišinti renginio dalyviai.

Komandų, surinkusių daugiausiai balų, įveikiant visas užduotis, laukė prizai. Už pirmąją vietą – skrydis Marijampolės oreivių klubo oro balionu pasirinktu laiku. Už antrąją – pasivažinėjimas Viešojo saugumo tarnybos šarvuočiais po varžybų jų teritorijoje. Už trečiąją – nemokama ekskursija su gidu Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

Pirmąją vietą iškovojo jungtinė dviejų kauniečių, tiek pat vilniečių ir alytiškės komanda, surinkusi 101 balą. Antrąją - KTU progimnazijos komanda, kurią sudarė mokytojas ir mokiniai, surinkusi 99 balus. Trečiąją - senų draugų iš Kauno komanda - keturios moterys ir vyras, surinkusi 96,5 balo.

Ar sugebėtumėte išgyventi gamtoje, susikurti laužą, pasigaminti maisto, pasistatyti palapinę ir ar žinotumėte, ką daryti, jeigu prireiktų suteikti pirmąją pagalbą, pavyzdžiui, sustabdyti kraujavimą? Jau netrukus šių dalykų pradės mokytis mūsų šalies mokiniai nuo penktos klasės. 

„Brutali Rusijos invazija, karas Ukrainoje mus tik įspėjo, kad tai turi būti esminis švietimo ir valstybės prioritetas“, – teigė švietimo, sporto ir mokslo ministrė Jurgita Šiugždienė.

Apima tokias temas kaip: elgesys ekstremalių situacijų metu, orientavimasis vietovėje, maisto ir vandens paruošimas, higiena lauko sąlygomis, pirmoji medicininė pagalba.

Pilietiškumo ir gynybos kursas vyks tris dienas – dvi mokyklos teritorijoje, o paskutinę mokymų dieną numatytas žygis, kurio metu įgūdžius įtvirtins.

„Pakeliui mokiniams bus numatytos tiek kolektyvinės, tiek individualios užduotys tam, kad pasižiūrėtume, kaip jie sugebėjo įsisavinti tuos dalykus per pirmas dvi dienas“, – sakė Šaulių sąjungos vadas pulkininkas Albertas Dapkus.

„Apima tokias temas kaip elgesys ekstremalių situacijų metu, orientavimasis vietovėje, maisto ir vandens paruošimas, higiena lauko sąlygomis, pirmoji medicininė pagalba. Kurso turinys užtikrins ir pirminį piliečių pasirengimą valstybės gynybai“, – vardino J. Šiugždienė.

Vienos iš sostinėje esančių mokyklų direktorė sako, kad pilietiškumo mokymas – vienas iš prioritetų ir mokykloje diegiama jau pirmokams.

„Aš pasitikau labai pozityviai, nes manau, kad seniai reikėjo tą padaryti. Jau truputį gal ir vėluojame“, – kalbėjo Vilniaus Senvagės gimnazijos direktorė Ana Staniukėnienė.

Mokykloje kurį laiką veikia ir šaulių būrelis, tad mokiniams kai kas jau bus žinoma.

„Mes labai dažnai kalbam apie teises, bet pamirštam pareigas. Pilietiškumas remiasi ir į pareigą šeimai, bendruomenei ir valstybei. Labai džiugu, kad nuo žemesnių klasių mokiniai pradės mokytis“, – teigė jaunųjų šaulių būrelio vadovė Kristina Kazlauskaitė.

Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursai startuos birželį dešimtyje šalies mokyklų. Pirmieji naują kursą išbandys Alytaus, Klaipėdos, Kauno, Šiaulių, Vilkaviškio, Telšių, Tauragės, Zarasų, Panevėžio bei Trakų rajonų devintų klasių moksleiviai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kiekvienoje apskrityje pasirinkta po vieną mokyklą kaip bandomasis variantas. Trys dienos, dešimt mokyklų, Šaulių sąjunga administruoja šitą kursą“, – sakė plk. A. Dapkus.

Kursą ves Šaulių sąjungos nariai, atsargos kariai ir profesinės karo tarnybos kariai. Juose kartu su mokiniais galės dalyvauti ir pedagogai.

„Pilotinį kursą planuojame atlikti iš sukauptų resursų, pasinaudojus mūsų etatiniais šauliais“, – teigė plk. A. Dapkus.

Papildomų išteklių nereikės daug, o ateityje galėtų būti maksimaliai 0,5 mln. eurų 7–9 klasėms.

„Jaunimas yra nepaprastai svarbi mūsų visuomenės dalis ir tai, kaip jie bus pasiruošę ateičiai, kuri gali būti ne visada patogi, lengva, kaip jie sugebės priimti iššūkius, kaip jie sugebės į juos atsakyti, daug kas priklauso nuo jų pasirengimo“, – aiškino krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Švietimo ministerija jau preliminariai apskaičiavo ir kiek švietimo sistemai mokymai kainuos. 

„Matome, kad turėtume prisiimti ir mokinių maitinimą, ir pavežėjimą, kuris yra reikalingas mokiniams. Šiandien vyksta ir mokinių maitinimas, ir pavežėjimas, tai matom, kad šitam aspektui papildomų išteklių nereikės daug, o ateityje galėtų būti maksimaliai 0,5 mln. eurų 7–9 klasėms“, – sakė švietimo ministrės patarėjas Ignas Gaižiūnas.

Kol kas tai – bandomasis projektas, tačiau planuojama, kad ateityje pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas turėtų būti įprasta ir privaloma ugdymo programos dalis. Taip pat ruošiama gyvenimo įgūdžių programa, kuri turėtų būti dėstoma 1–10 klasių mokiniams.

„Ten atsispindi ir pasirengimo ekstremalioms situacijoms temos, ir pilietiškumo temos“, – šią savaitę Seimo Švietimo ir mokslo komitete sakė švietimo ministrės patarėjas Ignas Gaižiūnas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija informavo BNS, kad gyvenimo įgūdžių programa bus skirta 1-10 klasių mokiniams.

Joje bus integruotos kelios ankstesnės programos – sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai, žmogaus saugos, patyčių, smurto, narkotikų, alkoholio prevencijos, socialinio emocinio ugdymo.

Anot ministerijos, programos tikslas – mokiniams sudaryti galimybę nuosekliai ugdytis gyvenimui svarbius socialinius, emocinius įgūdžius, sveikos gyvensenos nuostatas, mokytis saugoti savo ir kitų sveikatą bei gyvybę, pasiruošti kurti asmeninius ir profesinius santykius.

Taip pat – būti jautriems ir atliepiantiems kitų asmenų, bendruomenės ir visuomenės gerovės poreikius.

Pasak ministerijos, mokydamiesi gyvenimo įgūdžių mokiniai tyrinės savo ir kitų emocijas, mokysis atpažinti jas sukeliančius impulsus ir juos valdyti, tobulinti įtraukiojo elgesio įgūdžius, padedančius kurti santykius, dirbti ir bendradarbiauti.

Be kita ko, analizuos situacijas, kaip priimti atsakingus sprendimus ir įvertinti pasekmes dėl savo ir kitų gerovės, įgys žinių ir įgūdžių sveikatai bei gyvybei saugoti, mokysis suteikti pirmąją pagalbą.

Švietimo ministerija numato gyvenimo įgūdžių programą įgyvendinti nuo 2023 metų.

Rugsėjo 3-iosios vakarą automobiliu namo grįžęs klaipėdietis pastebėjo, kad nepažįstamas vyras nudaužė kieme stovėjusio automobilio BMW veidrodėlį ir mėgino pasišalinti iš įvykio vietos.

Pilietiškas vyras nedvejodamas apie įvykį pranešė pareigūnams ir leidosi paskui galimą pažeidėją.

Šiam ketinant sėsti į taksi automobilį, Germanas vairuotojui riktelėjo, kad jo nevežtų, nes šis klientas gali būti nusikaltęs.

Atvykusiems pareigūnams vyras nurodė, kur galimas pažeidėjas nuėjo.

Policijos pareigūnai sulaikė 1983 m. gimusį vyrą, kuris įtariamas apgadinęs automobilį. Sulaikytajam buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis.

Apgadinto BMW savininkas patirtą žalą įvertino 230 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnį.

Pandemija suvienijo lietuvius ir tai įrodo pasikeitę pilietinės visuomenės galios indekso rodikliai. Ką tai reiškia, aiškino Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto docentė Rūta Žiliukaitė.

„Šiuo atveju šuolis pilietinės galios pirmiausia yra sietinas su labdara. Mes ir patys matėme tas dideles susitelkimo bangas, kada reikėjo ir buvo aukojama medikams, medikų apsaugai. Pasiūla buvo nemaža per metus ir žmonės išgirdo kvietimą. Žmonės tikrai daug aukojo. Kita vertus, pats uždarymas namuose, kaip ten bebūtų, karantinas reiškė, kad žmonės buvo skatinami likti namuose, nejudėti. Tai irgi lėmė, kad daug daugiau žmonių įsitraukė į vietos bendruomenės veiklas. Taip pat tai buvo geras laikas žmonėms apsitvarkyti aplink namus, nes kai toli nevažiuoji, galbūt matai, ką daryti toj pačioj aplinkoj, kurioje esi. Tos veiklos daugiausia ir sutelkė žmones“, – kalbėjo R. Žiliukaitė.

„Žmonės, atrodo, tapo dėmesingesni kitų žmonių pažeidimams. Kita vertus, kalbant apie pilietinę galią, yra ir kitas svarbus aspektas, kurį verta paminėti. Žmonės per šituos metus jautėsi turį mažiau įtakos. Jie negalėjo valdyti nei karantino, jie negalėjo nustatyti taisyklių ir labai daug sprendimų buvo sutelkta Vyriausybės rankose. Buvo pastebėta, kad, kai vertino tiek pilietinių organizacijų, tiek eilinių piliečių, tiek savo pačių įtaką, žmonėms atrodė, kad tos įtakos priimat sprendimus jie turi mažiau“, – teigė docentė.

Galbūt mes turėsime kartą, kuri turės mažiau galimybių formuoti tuos pilietinius įgūdžius.

„Aktyviausi vis tiek yra žmonės, kurie stipriau stovi gyvenime: turintys didesnes pajamas, žmonės, kurie yra su aukštuoju išsimokslinimu. Išsimokslinimas, pajamos yra labai svarbūs rodikliai. Augimas ir buvo susijęs su tomis grupėmis. Mes matėme mokyklų uždarymo pasekmes jaunų žmonių aktyvumui. Labai daug jaunų žmonių aktyvumo, kuris anksčiau būdavo, ir mes matydavom, kad jauni žmonės tikrai dažnai daug aktyviau dalyvauja aplinkos tvarkymo talkose ar kažkokiose kitokiose pilietinėse iniciatyvose, tai pagal 2020 metų pilietinės galios indekso duomenis, jaunų žmonių aktyvumas sumažėjo. Tai kokias pasekmes šitiems jauniems žmonėms turės visa tai, atsakyti šiuo metu negalime, bet galima kelti hipotezę, kad galbūt mes turėsime kartą, kuri turės mažiau galimybių formuoti tuos pilietinius įgūdžius. Tai yra labai svarbu“, – sakė ji.

„Norėtųsi, kad žmonės tiesiog matytų daugiau gero aplink save, tada būtų lengviau jiems tarpusavyje telktis. Telktis ne tik su pažįstamais žmonėmis, bet ir su nepažįstamais žmonėmis. Kur reikėtų pasitempti? Savanorystės srityje. Ilgalaikės savanorystės srityje. Savanorių ilgalaikių ir reguliarių mes turime labai mažai. Tik apie 3 proc. Lietuvos gyventojų reguliariai savanoriauja. Galvojant, kur mes galime pasitempti, galima atsiliepti į kvietimus. O tų kvietimų tikrai yra, nevyriausybinių organizacijų, kurios kviečia prisidėti prie jų veiklų ir tapti nuolatiniais, reguliariais savanoriais, tikrai yra. Norintiems ir turintiems laiko tai yra tikrai labai prasmingos veiklos“, – pridūrė R. Žiliukaitė.

Pasak Kauno policijos, mobiliaisiais greičio matavimo prietaisais užfiksuoti 1276 greičio viršijimo atvejai.

Savaitės greičio rekordas užfiksuotas gegužės 18 d. apie 16.25 val. Kauno r., kelyje Marijampolė-Kaunas, kai automobilis vietoje leistino 90 km/val. važiavo 150 km/val. greičiu. Vairuotojui automatiniu būdu suformuotas ir išsiųstas protokolas su administraciniu nurodymu.

Dar viena greičio mėgėja, 1992 m. gimusi vairuotoja, važiavusi 137 km/val. greičiu, užfiksuota gegužės 23 d. apie 15.50 val. magistraliniame kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, kuriame leidžiamas maksimalus 90 km/val. greitis. Įvertinus matavimo prietaiso paklaidą, už greičio viršijimą 42 km/val., vairuotojai surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Kauno policijos nuotr.

Gegužės 19–20 d. Kauno mieste ir rajone, Kelių patruliai, kartu su Lietuvos policijos mokyklos kursantais, vykdė policines priemones, skirtas neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojams, saugos diržų naudojimo, pėsčiųjų kontrolei bei kitiems teisėtvarkos pažeidimams išaiškinti. Per abi dienas patikrinta beveik 4 tūkst. transporto priemonių, išaiškinti aštuoni neblaivūs vairuotojai – visiems jiems nustatytas lengvas girtumas.

Gegužės 22 d. iš pilietiško asmens gavus pranešimą apie kelyje važiuojantį galimai neblaivų automobilio „VW Golf“ vairuotoją, Kaišiadorių r., Kruonio mstl., apie 19.10 val. policijos pareigūnai sustabdė minėtą automobilį, kurį, kaip paaiškėjo, iš tiesų vairavo neblaivus vyras (gim. 1969 m.).

Nors vairuotojas neigė vartojęs svaigiųjų gėrimų, iš automobilio sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotojo kalba buvo nerišli, o judesiai nekoordinuoti. Vairuotojui alkoholio matuokliu nustačius vidutinį girtumo laipsnį (2,14 prom.), jis visgi pripažino iš vakaro vartojęs alkoholio. Taip pat paaiškėjo, kad vyras niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemonę. Už KET pažeidimus asmeniui gresia ir baudžiamoji atsakomybė.

Tą pačią dieną, kiek anksčiau, taip pat Kaišiadorių r., magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, pareigūnai sustabdė ir neblaivų dviratininką (gim. 1969 m.), kuriam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,55 prom.) ir surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Kauno policijos nuotr.

Savaitgalį Kauno mieste ir rajone pareigūnai patikrino dar apie 1 tūkst. transporto priemonių, išaiškino penkis neblaivius vairuotojus, tarp jų – ir neblaivų mopedo vairuotoją, bei dar penkis asmenis, vairavusius transporto priemones neturėdami tam teisės.

Iš viso per savaitę pareigūnai nustatė septyniolika neblaivių vairuotojų ir keturis dviratininkus. Dar dvylika asmenų vairavo transporto priemones neturėdami tam teisės.

Kauno apskrityje šiais metais žuvo penki eismo dalyviai (pernai iki gegužės mėnesio pabaigos – vienuolika), dar 197 sužeisti (pernai – 204).