„Ar jie turi supratimą, kada Ukraina galės gauti F-16?“ – sakė žurnalistams V. Zelenskis, turėjęs omenyje Vakarus.

„Nėra jokio mokymo misijų tvarkaraščio. Manau, kad kai kurie partneriai vilkina laiką. Kodėl jie tai daro? Nežinau“, – pareiškė ukrainiečių lyderis, šalia stovint Ispanijos ministrui pirmininkui Pedro Sanchezui (Pedrui Sančesui).

Britanijoje pagamintas vienmotoris lėktuvas „Hawk“ sudužo į pietus nuo Keurū, esančio maždaug už 290 km į šiaurę nuo Helsinkio.

Oro pajėgos socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, kad buvo atliekami pilotų sveikatos patikrinimai. Policija pranešė, kad ji ir gelbėjimo tarnybos yra įvykio vietoje.

Neaišku, dėl ko lėktuvas sudužo.

Vašingtonas ketvirtadienį paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje, jo teigimu, matyti, kaip Rusijos kariniai lėktuvai numuša droną, tačiau Maskva tvirtina, kad orlaivis buvo numuštas jam praradus kontrolę.

Konfrontacija padidino įtampą tarp Maskvos ir Vašingtono ir paskatino retą Jungtinių Valstijų ir Rusijos aukšto rango karinių pareigūnų pokalbį telefonu.

„Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu įteikė valstybinius apdovanojimus Su-27 pilotams, neleidusiems amerikiečių dronui MQ-9 pažeisti [Rusijos] laikinosios oro erdvės“, – pranešė ministerija.

Maskva teigė, kad, vykdydama karinę intervenciją Ukrainoje, oro erdvės apribojimus virš Juodosios jūros nustatė laikydamasi tarptautinių normų.

Penktadienį Maskva pakartojo, kad pilotai „nenaudojo savo turimų ginklų, nesusidūrė su bepiločiu orlaiviu ir saugiai grįžo į savo pagrindinį aerodromą“.

Maskva taip pat pakartojo, kad dronas sudužo „dėl staigaus manevravimo apie 9 val. 30 min. Maskvos (8 val. 30 min. Lietuvos) laiku“.

JAV naudoja MQ-9 stebėjimui ir smūgių vykdymui ir jau seniai vykdo skrydžius virš Juodosios jūros, stebėdamos Rusijos karines jūrų pajėgas.

Po šio incidento Vašingtonas pareiškė, kad „toliau skraidys ir veiks ten, kur leidžia tarptautinė teisė“.

Kanadoje įsikūrusiai bendrovei „Coulson Aviation“ priklausantis dvimotoris orlaivis sudužo Fitdžeraldo upės nacionaliniame parke pietinėje Vakarų Australijos valstijoje, kai vėlai pirmadienį gesino miško gaisrą.

Nors lėktuvas nuo smūgio skendėjo liepsnose ir dūmuose, abu pilotai patyrė tik lengvus sužalojimus, sakė skubios pagalbos tarnybų ministras Stephenas Dawsonas (Stivenas Dosonas).

„Tai, kad jiems pavyko išlipti iš lėktuvo, yra tikras stebuklas“, – žurnalistams teigė jis.

Lengvai nukentėję vyrai, kurie, kaip manoma, yra Kanados piliečiai, antradienį buvo išleisti iš ligoninės, pranešė „Australian Associated Press“.

Panaši nelaimė 2020-ųjų sausį įvyko rytinėje Naujojo Pietų Velso valstijoje, kai gesinant miško gaisrą sudužo taip pat „Coulson Aviation“ priklausęs keturių sraigtų gaisrų gesinimo lėktuvas „C-130 Hercules“. Tiesa, tuomet žuvo trys amerikiečių aviatoriai.

Australijos transporto saugos biuras, tiriantis avarijas, teigė, kad pirmadienį įvykęs incidentas buvo pirmoji rimta „Boeing 737“ avarija Australijoje.

Lėktuvas sudužo netrukus po to, kai apimtas turbulencijos išmetė vandens su papildomomis medžiagomis krovinį.

Reaguodama į įvykį, bendrovė „Coulson Aviation“ siunčia savo vadovus į Sidnėjų.

Tačiau avarijos tyrėjas Angusas Mitchellas (Angusas Mičelas) teigė, kad dar per anksti daryti prielaidas apie kokį nors ryšį tarp dviejų minėtų šios įmonės orlaivių avarijų ar platesnį poveikį keleiviniams lėktuvams „Boeing 737“.

„Tai gana dažnas atvejis, kai gaisrų gesinimo lėktuvai pertvarkomi iš kitų paskirčių“, – sakė jis.

„Kai nukrenta toks didelis orlaivis, tai paprastai niekada nenutinka tik dėl vieno dalyko, dažnai tai būna kelių dalykų seka“, – pridūrė A. Mitchellas.

Lėktuvas pakilo iš už 500 km esančio oro uosto. Tai buvo antrasis šio orlaivio pasiuntimas į nekontroliuojamą miško gaisrą netoli pakrantės miestelio Houptauno.

Susitarimą patvirtino ir bendrovė, ir profesinės sąjungos po derybų, trukusių visą pirmadienį iki išnaktų. Jos paskelbė, kad po 15 dienų trukusio streiko susitarė dėl naujų 5,5 metų trukmės kolektyvinių sutarčių ir ketina kuo greičiau atnaujinti skrydžius pagal įprastą skrydžių programą.

Pilotai streikavo nuo liepos 4 d., kai nutrūkus deryboms beveik 1000 jų pasitraukė iš darbo vietų. Jie protestavo prieš atlyginimų mažinimą, kurio reikalavo vadovybė pagal restruktūrizavimo planą, kuriuo buvo siekiama užtikrinti įmonės išlikimą, ir firmos sprendimą nebepriimti į darbą per COVID-19 pandemiją atleistų pilotų. SPF duomenimis, pagal naująjį susitarimą į darbą vėl bus priimta 450 pilotų.

Kai streikas vyko dešimtą dieną, SAS pranešė, kad tai jau atsiėjo nuo milijardo iki 1,3 milijardo Švedijos kronų (94 mln.–123 mln. JAV dolerių), buvo atšaukta daugiau nei 2500 skrydžių.

Beveik 7 tūkst. darbuotojų, daugiausia Danijoje, Norvegijoje ir Švedijoje, turinti SAS taip pat siekia pritraukti apie 9,5 mlrd. kronų naujo kapitalo.

Ukrainos oro pajėgos sunaikino daugiau nei 50 Rusijos karinių lėktuvų ir daugiau nei 80 sraigtasparnių. Kai kurie įgulos nariai išgyveno ir pasidavė. Dabar jie yra vertingi liudininkai ir svarbios informacijos šaltinis Ukrainos žvalgybai.

„Niekas nesijaudino, nes mūsų vadovybė nuolat informavo, kad Ukraina silpna oro gynyboje, kad viskas pasenę ir neveikia. Tad sakė: skriskite, įsiveržkite ir nieko nebijokite“, – pasakojo į nelaisvę paimtas rusų karys Oleksiy Golovenskyi.

Šis majoras jau kariavo Sirijoje. Tačiau šį kartą jam buvo liepta pulti žemę, kurioje gyvena jo paties tėvai. Jis vykdė įsakymą, atliko septynis kovinius skrydžius. Vaizdo įraše, kuriame jis pasidavė, jį atpažino jo motina, gyvenanti Poltavos srityje. Moteris įrašė vaizdo kreipimąsi, kuriame nusilaikė ašarų. Jai gėda dėl sūnaus.

Stop kadras

„Mane apėmė skausmas ir gėda dėl savo sūnaus. Savo gimtajame mieste ne kartą girdėjome oro antskrydžius ir sirenų garsą. Man buvo sunku suprasti savo sūnų. Kaip buvo galima įvykdyti nusikalstamąjį įsakymą bombarduoti Ukrainą? Atsiprašau Ukrainos žmonių už savo sūnų ir save, kad nesugebėjau išauginti doro žmogaus“, – kalbėjo į nelaisvę paimto rusų kario motina Olena Golovenska.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Į nelaisvę paimti Rusijos kariai pripažino, kad apie invaziją į Ukrainą jie buvo informuoti dar sausį. Tuo metu jie pradėjo tiekti amuniciją ir treniruotis. Paskutinė jų užduotis buvo bombarduoti gyvenamuosius rajonus.

Vykdydamas karinę užduotį ir gavęs koordinates supratau, kad taikinys – ne priešo kariniai objektai, o namai ir civiliai. Bet aš vis tiek paklusau.

„Kovo 6 d. buvo atliktas trečiasis skrydis. Laive buvo keturios tonos sprogstamų bombų. Vykdydamas karinę užduotį ir gavęs koordinates supratau, kad taikinys – ne priešo kariniai objektai, o namai ir civiliai. Bet aš vis tiek paklusau baudžiamajam įsakymui. Nuo bombardavimo mane numušė Ukrainos oro gynyba“, – teigė į nelaisvę paimtas rusų karys Maximas Kryštopas.

Charkovo taikiuose objektuose buvo panaudotos 250 ir 500 kilogramų kalibro laisvai krintančios aviacijos sprogstamosios bombos.

„Įsakymo buvo galima ir nevykdyti, bet aš parodžiau silpnumą, bailumą ir paklusau“, – sakė M. Kryštopas.

Trys į nelaisvę paimti rusų kariai atgailauja, jie laukia teismo. Jų gyvybė saugi, tačiau kitiems rusų lakūnams taip nepasisekė. Socialiniuose tinkluose plinta versija, esą jų parašiutai dabar taip sulankstyti, kad prireikus katapultuotis, neišsiskleidžia. Ar taip yra iš tikrųjų, pagauti rusai nežinojo, tačiau jie patvirtino, kad pilotai negali patikrinti, kaip sumontuotas jų parašiutas.

Lietuva nuo seno garsėja giliomis grupinių skrydžių tradicijomis, siekiančiomis laikus tarp dviejų pasaulinių karų. Bėgant metams, keitėsi ir lėktuvų ir lakūnų kartos. Dabartinės, deja, vienintelės Lietuvoje akrobatinės grupės „ANBO“ pilotai – Rolandas Paksas, Robertas Noreika, Algimantas Žentelis ir Antanas Marčiukaitis – kartu skraido jau daug metų, puikiai žino bei jaučia vienas kitą, todėl gali labai žemame aukštyje įspūdingai ir saugiai demonstruoti sudėtingas aukštojo pilotažo figūras, atlikti unikalius ir nepakartojamus grupinius skrydžius po tiltais.

Trumpąjį grupės pavadinimą „ANBO“ pilotai pasirinko pagerbdami aviacijos konstruktoriaus, Lietuvos karo aviacijos vado, brigados generolo Antano Gustaičio atminimą.

„ANBO“ grupės pasirodymais su dangų drebinančiu variklių riaumojimu, baltų ir spalvotų dūmų juostomis danguje, įspūdingais fejerverkais ir šviesų šou nuo visai šalia vienas kito skrendančių lėktuvų sparnų žavėjosi šimtai tūkstančių žiūrovų Pietų Korėjoje, Kinijoje, Rusijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje, bei Lietuvoje, o rugsėjo 10 d. savo pasirodymą dovanoja palangiškiams ir kurorto svečiams. „Ateikite 18 val. į pajūrį prie tilto ir pamatysite nepakartojamą ir įspūdingą reginį“, – rašoma Palangos miesto savivaldybės pranešime.

Pernai liepos 6-ąją oficialiai atidarytas Nidos oro uostas, kurio veikla dėl įvairių priežasčių buvo sustabdyta keliems dešimtmečiams.

Neringos savivaldybės įsteigtos viešosios įstaigos „Nidos oro parkas“ direktorius Bronius Zaronskis tikino, kad aviatoriams jau senokai rūpėjo, kada jie galės atskristi į Nidą, tačiau tam reikėjo įteisinti aerodromo statusą.

Atlikus visus formalumus, aerodromas buvo atidarytas. Pernai per tris mėnesius čia leidosi ir kilo per 300 lengvųjų lėktuvų. Šiemet jau apsilankė apie pusė šimto.

„Nidos oro uostas labai domina pilotus iš Vokietijos. Nida vokiečiams – kaip savas kraštas. Jiems čia labai patrauklu“, – tikino B.Zaronskis.

Manoma, kad pradžiai tai gana geri rezultatai, nes daugelis pilotų net nežinojo, jog šis oro uostas veikia.

„Na, o šiandienos renginys daugiau skirtas pilotams. Jie išbandys jėgas, skrisdami specialiai nustatytais maršrutais, tam tikrais oro koridoriais, iš kurių neturės nukrypti. Tai gana sudėtingos varžybos. Ketina dalyvauti apie 20 dalyvių, ultralengvųjų ir vienmotorių lėktuvų pilotai su savo technika. Šiomis varžybomis norime pradėti vasaros skraidymo sezoną“, – pasakojo B.Zaronskis.

Nidos oro uostas buvo pastatytas prieš 53 metus.

Nuo 1970 m. penkerius metus iš Nidos AN-2 tipo lėktuvais buvo vykdomi tiesioginiai skrydžiai į Palangą, Kauną ir Vilnių.

Po nepriklausomybės atkūrimo, 1992 m., Neringos miesto valdyba oro uostą su visa įranga perdavė Neringos švietimo, kultūros ir sporto skyriui.

2001 m. dėl lėktuvo avarijos Nidos oro uoste buvo uždrausta leistis visiems lėktuvams, išskyrus sraigtasparnius.

2015-aisiais oro uosto veikla atnaujinta. Bet, nepraėjus nė 8 mėnesiams, tuomečio Lietuvos kariuomenės vado įsakymu, orlaivių, nesusijusių su valstybės valdymo, paieškos ir gelbėjimo darbais, kilimas bei tūpimas šiame oro uoste uždraustas.

Ties Bulvikio kyšuliu įrengta aviacijos aikštelė galutinai apmirė. O pernai Nidos oro uosto veikla vėl atnaujinta.

Šiemet netgi pailgintas lėktuvų leidimosi ir kilimo takas nuo 500 iki 790 m.

Leidinio duomenimis, gyvūnas netikėtai atsidūrė pilotų kabinoje praėjus pusvalandžiui nuo lėktuvo pakilimo.

Katinas trukdė valdyti lėktuvą ir bandė užpulti jo kapitoną. Dėl šios priežasties lėktuvo ekipažas priėmė sprendimą grįžti atgal į tą oro uostą, iš kurio išvyko.

Pixabay nuotr.

Manoma, kad gyvūnas į lėktuvą pateko, kai jis buvo valomas arba tada, kai vyko jo techninė apžiūra.