„Kas dėl Rusijos naftos, mes ruošiamės, pasirengėme ir turime diversifikuotą tiekimą, taigi nematome galimybės toliau naudoti rusišką naftą Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje“, – pirmadienį Vyriausybėje po susitikimo su Lietuvos premjere ir energetikos ministru teigė D. Obajtekas.

„PKN Orlen“ prezidentas aiškina, kad esanti naftos kaina yra karo padarinys. Anot jo, „PKN Orlen“, būdama sąžininga korporacija, negali prisidėti prie to, kad būtų finansuojama agresoriaus naudojama ginkluotė.

„Visi mokame karo kainą, bet solidarumas yra svarbus visos Europos skalėje, nes turi būti sudarytos lygios sąlygos visiems verslams, ypač naftos sektoriuje. Galime susidurti su ta situacija, kad turėsime konkuruoti su pigesniais degalais, kuriuos kažkas gamins iš rusiškos naftos“, – sakė D. Obajtekas.

„Tokia situacija gali būti, bet mes turime būti sąmoningi, nenuleisti rankų ir visokeriopai remti pastangas tam, kad atsiribotume nuo šaltinių iš Rusijos“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad kovo viduryje „Orlen Lietuva“ Pardavimų palaikymo vadovas Ričardas Morkvėnas teigė, kad įmonė vasario pabaigoje turėjusi apie 300 tūkst. tonų rusiškos „Urals“ rūšies naftos likutį, daugiau sandorių šio tipo naftai įsigyti tiek kovo, tiek balandžio mėnesiais nesudarė.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Įrengs vėjo jėgainių parką

Lenkijos naftos perdirbimo koncernas „PKN Orlen“ Lietuvoje, šalia savo padalinio Mažeikiuose, įrengs 57 MW galios sausumos vėjo elektrinių parką, praneša koncerno vadovas Daniel Obajtek, pirmadienį su premjere Ingrida Šimonyte ir energetikos ministru Dainiumi Kreiviu susitikęs Vyriausybėje.

„Investicija numatyta sausumoje, netoli naftos perdirbimo gamyklos Mažeikiuose. Dabartiniame etape leidimai jau gauti ir žiūrima, kaip pradėti statybą“, – po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje sakė D. Obajtek.

Bendra parko galia sieks 57 MW, o jame pagamintą elektrą vartos „Orlen Lietuva“.

Pasak koncerno vadovo, „PKN Orlen“ taip pat ketina dalyvauti jūrų vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje statybų konkurse.

Energetikos ministro D. Kreivio teigimu, pirmasis jūros vėjo parko plėtros konkursas bus skelbiamas 2023 m., antrasis – po metų.

„Pakvietėme „PKN Orlen“ aktyviai dalyvauti. Taip pat kartu, jei bus galimybės dirbti su lietuviškais partneriais“, – spaudos konferencijoje sakė ministras.

D. Kreivys taip pat pažymėjo, kad jau numatytos koncerno investicijos į vėjo jėgainių parką Mažeikiuose parodo rimtus jo ketinimus likti ir veikti Lietuvoje.

„Tai didelės investicijos ir tai rodo, kad įmonė Lietuvoje tikrai mato ateitį, dirba socialiai atsakingai ir esame labai patenkinti šia investicija“, – teigė D. Kreivys.

2021 m., „Litgrid“ duomenimis, Lietuvoje įrengta 671 MW galios vėjo elektrinių, kurios pagamino 1,36 TWh elektros energijos, kas sudarė 11,5 proc. viso šalies praėjusių metų poreikio.

Ketvirtadienį I. Šimonytė susitiko su „PKN Orlen“  koncerno prezidentu Danieliu Obajteku ir „Orlen Lietuva“ generaliniu direktoriumi Michalu Rudnickiu.

Kaip nurodoma Vyriausybės kanceliarijos pranešime, susitikimo metu „PKN Orlen“ koncernas pristatė 2030-ųjų strategiją ir būsimas investicijas. Jos susijusios su koncerno įsipareigojimais mažinti taršą ir siekti aplinkosaugos tikslų.

„Planuojamos „PKN Orlen“ investicijos Lietuvoje turėtų prisidėti prie naujų darbo vietų kūrimo ir ekonomikos atsigavimo regione. Labai svarbu, kad koncerno akiratyje išlieka aplinkosauga ir investicijos bus skirtos atsinaujinančiai energetikos plėtrai“, – pranešime sako I. Šimonytė.

Įgyvendinant strategiją bus diversifikuojami pajamų šaltiniai, siekiant iki 2050 metų sumažinti anglies dvideginio emisijas iki nulio.

Lenkijos Vyriausybė vykdo koncerno įmonių konsolidavimą, pagal kurį prie „PKN Orlen“ prijungs „Lotos“, PGNiG, „Energa“.

Šių 4 įmonių metinės pajamos – 45 mlrd. eurų, grynasis pelnas – 1,33 mlrd. eurų.

„Šiuo metu vyksta konsultacijos šiuo klausimu“, - spaudos konferencijoje Vilniuje sakė Urszula Doroszewska (Uršula Doroševska).

Taip diplomatė atsakė į BNS klausimą, ar mato perspektyvų taikiam sutarimui, ar tikėtini „Orlen Lietuvos“ ieškiniai „Lietuvos geležinkeliams“.

Lietuvai ir Lenkijai reikia susitarti

Lenkijos dienraščio „Rzeczpospolita“ apžvalgininkas sako, kad Lietuva turėtų siekti susitarimo su Lenkija dėl išardytų bėgių, nes taikus ginčo išsprendimas paskatintų koncerno „PKN Orlen“ investicijas į gamyklą Mažeikiuose ir palengvintų energetikos bei transporto projektų įgyvendinimą.

Tomaszas Furmanas (Tomašas Furmanas) BNS sakė manantis, kad bylinėtis nusprendę „Lietuvos geležinkeliai“ tik atitolintų neišvengiamas sankcijas.

„Europos Komisijos sprendimas skirti baudą „Lietuvos geležinkeliams“ buvo prognozuojama daugelio rinkos apžvalgininkų ir nėra didelė staigmena. Jis taip pat atrodo visiškai pagrįstas, nes išardžius bėgius nuo Mažeikių iki Latvijos sienos buvo akivaizdžiai pažeistos Europos Sąjungoje galiojančios konkurencijos taisyklės“, - teigė apžvalgininkas.

„Esant dabartinei padėčiai „Lietuvos geležinkeliai“ gali toliau atkakliai ginti savo poziciją, tačiau tik atitolintų laiką, kai patirs sankcijas už ankstesnius sprendimus“, - sakė „Rzeczpospolita“ ekonomikos žurnalistas.

Jo įsitikinimu, ilguoju laikotarpiu visam regionui būtų daug naudingesnis „per daug metų susikaupusių problemų taikus sprendimas dialogo būdu“, o šiemet pasiektas sutarimas dėl tarifų rodo, jog kompromisas įmanomas.

„Pirmoji kregždė buvo šių metų birželio pabaigoje „Lietuvos geležinkelių“ ir „PKN Orlen“ sudaryta sutartis dėl apmokėjimo už degalų pervežimą traukiniais. Tai rodo, kad susitarimas yra įmanomas, juolab kad šiuo metu abi šalys kur kas palankiau vertina derybų galimybę negu prieš keletą metų“, - teigė T. Furmanas.

Anot apžvalgininko, šio ginčo išsprendimas gali suteikti postūmį geležinkelio, greitkelių, dujotiekių ir elektros jungčių plėtrai bei „PKN Orlen“ investicijoms Lietuvoje.

„Išardytų bėgių problemos sprendimas – be abejo, juos atstatant – taip pat gali palengvinti ir paspartinti kitų prioritetinių projektų įgyvendinimą regione. Pakanka prisiminti geležinkelio liniją „Rail Baltica“, turinčią sujungti Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją. Tarp kitų svarbių mūsų regionui projektai – greitkelių, dujotiekių ir elektros energijos linijų statyba“ , - BNS sakė T. Formanas.

„Išsprendus logistikos problemas pati „PKN Orlen“ gali būti daug labiau linkusi daug investuoti Lietuvoje. Tai svarbu, nes Mažeikių įmonė visuomet buvo laikoma silpniausiu šios grupės aktyvu. Šiuo metu ji uždirba gana daug dėl palankios makroekonominės aplinkos, bet jeigu padėtis pablogėtų, ši įmonė būtų pirmoji, kur būtų mažinama gamyba, darbuotojų skaičius, o ypač nepalankiomis sąlygomis galėtų netgi būti uždaryta“, - teigė jis.

Europos Komisija praeitą savaitę „Lietuvos geležinkeliams“ skyrė 27,87 mln. eurų baudą už tai, kad ji apribojo konkurenciją, 2008 metais išardžiusi bėgius iš Mažeikių į Rengę Latvijoje. Briuselis sutiko su „PKN Orlen“ argumentais, kad Lietuva tokiu būdu apribojo galimybę įmonei vežti krovinius Latvijos geležinkeliais.

Šis sprendimas atveria galimybę Lenkijos ir Latvijos įmonėms reikšti civilinius ieškinius dėl žalos atlyginimo. Be to, Lietuva įpareigota pašalinti pažeidimą atstatant bėgius arba kitaip atkuriant konkurencinę aplinką.

„Orlen Lietuvos“ atstovas Tomas Digaitis BNS šią savaitę teigė, kad įmonė kol kas neturi jokios medžiagos, kurią galėtų komentuoti.

Lietuvos pareigūnai viešai tikina, kad bėgiai 2008 metais buvo išardyti dėl saugumo, o šis sprendimas iš esmės nepakeitė krovinių srautų.

Šiek tiek istorijos: 1999 m. tuometė Lietuvos valdžia su konservatoriais priešakyje pasirašė sutartį su amerikiečių bendrove "Williams International" dėl "Mažeikių naftos" pardavimo. Nuo 2002 m. įmonę valdė Rusijos oligarcho Michailo Chodorkovskio koncernas "Yukos", o 2006 m. "Mažeikių naftos" pagrindiniu akcininku tapo Lenkijos koncernas "PKN Orlen".

Dabarties aktualijos: skandalas dėl nuardytų bėgių kilo dėl to, kad Lietuva, galima sakyti, pagrįstai siekė, jog jos teritorijoje veikiančios naftos perdirbimo gamyklos ("Mažeikių naftos") gaminami produktai būtų kraunami per valstybinį uostą (Klaipėdą) ir vežami valstybiniu transportu ("Lietuvos geležinkeliais"). Nelabai aišku, kodėl Lietuva turėtų būti suinteresuota "Mažeikių naftos" produkciją vežti per Latviją? Nelogiška. Šiuo atveju, kaltinimai buvusiai ir esamai "Lietuvos geležinkelių" vadovybei ar jų buvusiems bei esamiems globėjams valdžioje nepagrįsti. Kad ir kaip būtų, liūto dalis už pervežimus uždirbtų pinigų atiteko šalies biudžetui.

Esmė: suinteresuotas kuo greičiau ir kuo pigiau vežti krovinius yra "Mažeikių naftą" valdantis Lenkijos koncernas "PKN Orlen". Kaip ir kiekviena stambiojo kapitalo įmonė, o dar ir iš užsienio, "PKN Orlen" siekia uždirbti kuo daugiau pelno. Ir Lenkijos koncernui Lietuvos ekonominiai interesai, švelniai tariant, neįdomūs. O kodėl turėtų būti įdomūs?

Išvada yra paprasta: Europos Komisijos paskirtą baudą sumokėsime dėl to, kad anksčiau Lietuvą valdę politikai perleido valstybės įmonę "Mažeikių nafta" užsienio kapitalui.

Vienintelę Lietuvoje naftos perdirbimo gamyklą valdantis didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ gali būti jungiamas su kitu šalies naftos koncernu „Lotos“, kuris Lietuvoje valdo beveik visą naftos gavybą. Šią savaitę apie tai prabilo politikai, nors rinkos žinovai abejoja, ar tokiai pertvarkai pritartų konkurencijos pareigūnai.

„Su tuo susiję sprendimai priklausys nuo koncernų valdybų“, - iždo ministrą Andrzejų Czerwinskį (Andžejų Červinskį) cituoja naujienų portalas tvn24bis.pl.

Lenkijos iždo ministerijos atstovai tvirtina, kad ji neanalizavo koncernų sujungimo. „Orlen“ neteikia komentarų šiais klausimais, rašo dienraštis „Rzeczpospolita“.

Lenkijos naujienų portalas 4.rp.pl rašo, kad rimta kliūtimi dviejų koncernų sujungimui gali tapti leidimas koncentracijai. Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybos atstovai „Orlen“ ir „Lotos“ sujungimo galimybės nekomentuoja, kol nėra gavę prašymo.

„Abiejų naftos koncernų sujungimas gali nulemti sinergiją, sumažinti kaštus. Taupymas gali pasijusti atliekant remontus, degalų distribucijoje bei atsargų valdyme. Vertinant socialinę pusę, tikriausiai sunkiausia būtų sumažinti išlaidas personalui“, - sakė „DM mBank“ analitikas Kamilis Kliszczas (Kamilis Kliščas).

„Lotos“ atstovai teigia, kad koncernas apie pertvarką negalvoja - tai turėtų priklausyti nuo akcininkų.

„Lotos“ grupės valdyba neanalizavo ir neanalizuoja jokios galimos konsolidacijos Lenkijos naftos sektoriuje“, - tvirtino „Lotos“ atstovas Mateuszas Cabakas (Mateušas Cabakas). Jo teigimu, tai būtų įmonių akcininkų kompetencijos klausimas.

„Rzeczpospolita“ teigimu, Lenkijoje dirbantys du naftos koncernai turi natūralią monopoliją vietos rinkoje, gaminant ir parduodant degalus.

Tvn24bis.pl duomenimis, „Orlen“ yra Lenkijos naftos sektoriaus lyderis ir vienas didžiausių Europoje. Jam priklauso antrinės įmonės Vokietijoje, Čekijoje, Lietuvoje ir Kanadoje, jis valdo 100 proc. „Orlen Lietuvos“ akcijų.

„Lotos“ grupė yra antras pagal dydį Lenkijos naftos koncernas, kuris žvalgo ir išgauna naftą, ją perdirba, parduoda mažmeniniams ir didmeniniams klientams, jam priklauso keliolika antrinių įmonių. Grupė turi apie 30 proc. didmeninės ir apie 10 proc. mažmeninės degalų rinkos Lenkijoje.

Lietuvoje „Lotos“ priklauso 100 proc. „Lotos Geonaftos“ akcijų, o ši valdo naftos gavybos bendroves „Genčių nafta“ ir „Manifoldas“, taip pat 50 proc. „Minijos naftos“ akcijų.

Anksčiau Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą rimtai ketinę pirkti kazachai gali sugrįžti į Lietuvą -ties bankroto riba atsidūrusią įmonę lenkai dabar bando įpiršti bendrovei "Kazmunaigaz", kuriai, analitikų nuomone, Kazachstano kompanijai ši gamykla gali labai praversti.

"Lietuvos ryto" žiniomis, "PKN Orlen" atstovai šiais metais ne kartą buvo susitikę su Kazachstano bendrovės vadovais ir siūlė pradėti derybas dėl gamyklos perėmimo. Lenkai bandė įtikinėti ir Kazachstano valdžią. Tikėtina, kad kazachai laukia, kol lenkai sumažins gamyklos kainą iki itin žemos ribos.

"Įvykus sandoriui, "Kazmunaigaz" galėtų užtikrinti stabilų naftos tiekimą Mažeikių įmonei, tačiau jos sėkmę vis vien lemtų perdirbimo maržos, nes nafta toliau būtų parduodama rinkos kaina", - dienraščiui sakė Lietuvos investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Lenkijos naftos milžinė "PKN Orlen" neatmeta galimybės likviduoti Mažeikių naftos perdirbimo įmonės, radijo "Znad Wilii" portalas penktadienį citavo bendrovės valdybos narį Mareką Podstavą.

Trečiadienį vykusiame Lenkijos Seimo valstybės iždo komisijos posėdyje M.Podstawa pažymėjo, kad derybos su Lietuvos vyriausybe duoda menkų vilčių, kad Mažeikių įmonės finansinė padėtis pagerės, o "PKN Orlen" neatmeta jokio tolesnių veiksmų scenarijaus, įskaitant gamyklos likvidavimą.

Dabartinė padėtis susiklostė dėl įvairių priežasčių: ekonomikos sulėtėjimo, politinės atmosferos, didėjančios konkurencijos su Rytais, skalūnų dujų revoliucijos Jungtinėse Valstijose, taip pat itin brangaus jūrinio transporto.

Bendrovė "Orlen Lietuva" ne kartą pabrėžė, kad įmonės padėtis smarkiai priklauso nuo Lietuvos valdžios institucijų, su kuriomis ji bendradarbiauja - ypač dėl pervežimų geležinkeliais tarifų.
"Šiuo metu už pervežimą geležinkeliais mums taikomi didesni įkainiai negu mūsų konkurentams", - prieš mėnesį pareiškė bendrovės vadovybė, išreiškusi viltį, kad bus rastas kompromisas.

Antradienį valstybinė įmonė "Lietuvos geležinkeliai" nesutiko suteikti beveik 100 mln. litų nuolaidos "Orlen Lietuva" už naftos pervežimą iš Klaipėdos uosto ir naftos produktų pervežimą iš Mažeikių į uostą.

Įmonės, kuri anksčiau vadinosi "Mažeikių Nafta", o dabar - "Orlen Lietuva", įsigijimas ir nuo 2006 metų vykdytos investicijos "PKN Orlen" kainavo beveik 4 mlrd. JAV dolerių.

Lenkijos koncernas pabrėžia, kad nuo Mažeikių įmonės įsigijimo nė karto nebuvo nuspręsta išmokėti dividendų nuo jos pelno, "nukreipiant visas finansines lėšas į Lietuvos bendrovės plėtrą".

Aiškintis padėties, Lenkijos „Orlen“ grupei priklausančiai naftos bendrovei „Orlen Lietuva“ atsidūrus sudėtingoje finansinėje situacijoje, į Lietuvą žada atvykti Lenkijos vyriausybės atstovai, teigia premjeras Algirdas Butkevičius.

„Artimiausiu metu laukiame iš Lenkijos atvykstant vieno viceministro. Taip pat labai aktyviai šiame procese dalyvauja ir Lenkijos ambasadorius Lietuvoje, bet ta informacija, kuri buvo pasakyta, kad Vyriausybė jiems nepadeda, jie nuo tos informacijos atsiribojo ir pareiškė, kad tai yra netiesa“, - ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą teigė A.Butkevičius.

Vėliau A.Butkevičius BNS teigė, kad į Vilnių atvykti yra pažadėjęs ne tik energetikos, bet ir iždo viceministras, nes „Orlen“ iš dalies priklauso valstybei.

„Kol kas dar neaišku, kokie viceministrai, jie yra prižadėję, kad netgi du viceministrai atvyks, jeigu reikės ir ministras, bet negaliu pasakyti pavardžių“, - teigė premjeras.

A.Butkevičiaus teigimu, pažadai dėl jų vizitų yra duoti energetikos ministrui Jaroslavui Neverovičiui.

A.Butkevičius Seimo narius taip pat informavo, kad dėl blogos naftos perdirbimo gamyklos finansinės padėties Vyriausybė sužinojo ne iš įmonės, o iš Valstybinės mokesčių inspekcijos.

„Kad būtų kuo mažiau spekuliuojama šituo klausimu, pirmiausia Vyriausybė, sužinojusi iš mokesčių inspekcijos, kad labai sumažėjo apyvarta, mes kaip tik ir inicijavome susitikimą pačioje Mažeikių bendrovėje. Mes pasiūlėme pirmiausia, kuo galėtume padėti ir kokius namų darbus jie turėtų padaryti ir paprašėme, kad jie atvirai pasakytų, kokia yra jų finansinė padėtis ir kaip jie rengiasi artimiausiu metu įgyvendinti investicijas, kurias buvo prižadėję prieš metus“, - parlamentarams teigė premjeras.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad geležinkelio tarifas sunkioje padėtyje esančiai naftos perdirbimo gamyklai "Orlen Lietuva" nesumažės, kiek ši norėtų, tačiau bendrovė gaus nuolaidų. Pavyzdžiui, nemokės infrastruktūros mokesčio ir taip per metus sutaupys 30 mln. litų. Tačiau ministras pirmininkas piktinasi bendrovės pasyvumu, ieškant sprendimų, kaip gelbėti bendrovę, ketvirtadienį rašo "Verslo žinios".

"Esu tikras, kad kompromisas bus. (...) Aš jums galiu pasakyti iš karto - geležinkelio infrastruktūros mokesčio jiems nebus. Tai jau ir taip 30 mln. litų per metus jiems leis sutaupyti. Be to, paprašyta geležinkelių pažiūrėti tarifų pamažinimo galimybę tam tikram laikotarpiui, kol yra sunki jų finansinė padėtis. Tuo metu "Lietuvos geležinkeliai" galbūt galėtų dirbti minimaliu pelnu", - interviu "Verslo žinioms" sakė A.Butkevičius.

Tačiau jis piktinosi, kad "Orlen Lietuva" nepakankamai iniciatyvi, ieškant sprendimų pagerinti jos rezultatus: "Mes jiems netgi žinot, ką suradom? Suradom, kas nori į jų įmonę atvežti naftos, perdirbti jų gamykloje ir patys išsivežti naftos produktus. Tai įsivaizduojat, kiek tęsiasi "Orlen Lietuvos" derybos su tokiu potencialiu partneriu? Jau septynis ar aštuonis mėnesius! Tai ar čia Vyriausybės darbas ir rūpestis, ar jie patys turi sparčiau pasirūpinti atsirandančiomis bent štai tokiomis darbo galimybėmis?"

"Orlen Lietuva": sustabdžius gamyklą, kiltų problemų dėl degalų importo

Sudėtingoje finansinėje situacijoje esančios naftos perdirbimo gamyklos "Orlen Lietuva" atstovas teigia, kad sustabdžius įmonės veiklą, Lietuvoje kiltų problemų dėl degalų importo, o joms išspręsti reiktų daug laiko ir lėšų. Tačiau mažmenininkai to nesureikšmina ir teigia, kad degalų importą padidinti truktų neilgai, ketvirtadienį rašo "Verslo žinios"."Reikės keisti kuro kokyb

ės kontrolės procesą, taip pat privalomojo rezervo saugojimo bei finansavimo tvarką (degalus sudėtinga sandėliuoti požeminėse saugyklose). Remiantis šiais veiksniais, galima daryti išvadą, kad gamyklos uždarymas yra labai brangi ir kraštutinė priemonė. Tiek gamyklų savininkai, tiek vyriausybės jos mielai išvengtų, atsižvelgdami į ekonomines ir socialines pasekmes", - teigė įmonės savininkės "PKN Orlen" vyriausiasis ekonomistas Adamas Czyzewskis (Adamas Čyževskis).

Tačiau degalus importuojančios "Lukoil Baltijos" tiekimo ir didmeninės prekybos direktorius Raimundas Dabravskis gamyklos uždarymo nesureikšmina: "Jei stos, degalų bus. Pasiūla Europoje smarkiai viršija paklausą. Jei galimas toks scenarijus, tai nieko baisaus, mes juk per "Klaipėdos naftą" dirbame jau 4 metus. Teka mažas upeliukas, jį padaryti upe - 10 minučių darbas".