Rizikuoja visi

"Transporto priemonės apgadinimo rizikos neišvengia ir sertifikuoti servisai bei plovyklos. Incidentai kyla ir dėl netyčia atliktų darbuotojų veiksmų ar jų neatidumo, ir dėl netinkamo įrangos naudojimo ar jos gedimo. Žalos paprastai siekia nuo kelių šimtų iki poros tūkstančių eurų, tačiau yra ir didesnių. Pavyzdžiui, buvo atvejis, kai dėl nekokybiško remonto sugedus automobiliui asmuo pareiškė servisui pretenziją dėl 43 tūkst. eurų. Šią sumą išmokėjo draudimo bendrovė, nes servisas buvo apsidraudęs Bendruoju civilinės atsakomybės draudimu (BCAD)", – sakė BTA draudimo bendrovės Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo produkto vadovas Eugenijus Bulavas.

Pasak draudimo eksperto, automobilių apgadinimo aplinkybės būna įvairios.

Servisuose lūžta keltuvai, netyčia sudaužomi žibintai, suplėšomas salonas, apgadinama išorės apdaila, montuojant signalizaciją įvyksta trumpasis jungimasis ir sudega valdymo blokas, automobilis apgadinamas per bandymų važiavimus. Tokie atvejai nedažni, greičiau – retai pasitaikantys, tačiau jų neišvengiama.

Neatidūs darbuotojai

Plovyklose kyla rizika, kad įtrūks ar suduš stiklai, bus išlaužti valstybinio numerio rėmeliai, nulaužti valytuvai, veidrodėliai, apibraižytas ar apdaužytas variklio dangtis, durelės, sparnai.

Automobiliai apgadinami ir dėl netvarkingai ar ne vietoje padėtos įrangos: vienu atveju į šepetį įsisukusi plovimo žarna subraižė ir apdaužė visą automobilį, kitu atveju transporto priemonę apgadino krisdamos ne vietoje pastatytos kopėtėlės.

Pasitaiko atvejų, kai automobiliai yra subraižyti ar kitaip apgadinti seniau, tačiau jų savininkai ima kaltinti plovyklą ar autoservisą ir reikalauja atlyginti žalą.

Nemažai atvejų nutinka ir dėl plovyklų personalo žmogiškų klaidų.

"Pasitaiko, kad darbuotojai, išvažiuodami automobiliu iš plovyklos, statydami automobilį kur nors atsitrenkia. Kartą bandė išvažiuoti pro ne iki galo atsidariusius plovyklos vartus – buvo sudaužytas kliento automobilio galinis stiklas ir bagažinės dangtis, o plovyklai tai kainavo 2,6 tūkst. eurų", – pasakojo E.Bulavas.

Dėmesio: seni defektai

Kai automobilis apgadinamas dėl plovyklos ar serviso kaltės, šios įstaigos turi atlyginti ir visą žalą, ir jos administravimo kaštus. Draudimas tuo pasirūpina tada, jei įmonė yra apsidraudusi BCAD.

"Tačiau dažni atvejai, kai tunelinėse plovyklose dėl pakeltos rankinio stabdžio svirties transporto priemonė laiku neišrieda iš plovyklos ir į jį atsitrenkia kiti. Tai – jau pirmojo automobilio vairuotojo atsakomybė", – aiškino E.Bulavas. – Pasitaiko atvejų, kai automobiliai yra subraižyti ar kitaip apgadinti seniau, tačiau jų savininkai ima kaltinti plovyklą ar autoservisą ir reikalauja atlyginti žalą. Todėl paslaugų teikėjams rekomenduojama iš anksto atidžiai apžiūrėti automobilį ir fiksuoti visus defektus, surašyti aktą ir pasirašyti jį kartu su transporto priemonės savininku. Pretenzijų dėl automobilio subraižymo dažniau sulaukia plovyklos. Tokiais atvejais pirmiausia reikia fiksuoti įvykį ir nustatyti priežastinį ryšį tarp padarytos žalos bei veiksmų. Ryšį turi įrodyti nukentėjęs asmuo. Buvo įvykis, kai klientas tikino, kad žala jo automobiliui padaryta dėl plovyklos šepečio, tačiau nepriklausomi ekspertai išsiaiškino, kad kaltas visai ne šepetys ir ne plovykla."

Geranoriška atomazga

Sostinėje gyvenanti Justė, nusprendusi automatinėje plovykloje nusiplauti automobilį, iš jos grįžo su apgadinta transporto priemone.

Vilnietė pastebėjo, kad po valymo atsikabino šoninio veidrodėlio dalis. Mergina kasko draudimo neturi, tad nusprendė eiti kitu keliu.

"Važiavau į automobilių servisą, kuriame apgadintas veidrodėlis buvo suremontuotas. Žalą nufotografavau ir nusiunčiau nuotrauką bei sąskaitą plovyklai. Plovykla išlaidas kompensavo", – sėkmingai pasibaigusią istoriją prisiminė Justė.

Padės BCA

Komentuodamas vilnietės pasakojimą draudimo bendrovės ERGO turto žalų administravimo skyriaus vadovas Mindaugas Ratkevičius pastebėjo: tokiais atvejais vairuotojams patartina elgtis kitaip.

Pastebėjus, kad žala padaryta, reikia informuoti plovyklos darbuotojus, pateikti pretenziją ir užpildyti jų duotą blanką – nesvarbu, vairuotojas turi kasko draudimą ar ne.

Nuostoliai, sukelti dėl plovyklos kaltės, yra atlyginami bendrosios civilinės atsakomybės (BCA) draudimu, kuris galioja tais atvejais, kai padaroma žala patikėtam klientų turtui. Daugelis šias paslaugas teikiančių bendrovių juo yra apsidraudusios.

"Patartina įvykį fiksuoti iškart, vietoje. Pastebėjus, kad žala padaryta, reikia informuoti plovyklos darbuotojus, pateikti pretenziją ir užpildyti jų duotą blanką – nesvarbu, vairuotojas turi kasko draudimą ar ne. Jei jis yra, pateikęs pretenziją turto savininkas gali kreiptis į savo draudiką, kuris atlygina nuostolius, o sumokėta draudimo išmoka išieškoma iš atsakingos už žalą plovyklos. Jei kasko draudimo nėra, vairuotojas dėl nuostolių atlyginimo kreipiasi į plovyklą", – paaiškino procedūrą M.Ratkevičius.

Svarbu nedelsti

Kalbėdamas apie BCA draudimą, M.Ratkevičius papildė, kad juo įmonės apdraudžiamos nuo tretiesiems asmenims padarytos žalos.

Remiantis sutartimi su draudiku, sprendžiama, ar kaltė yra bendrovės, darbuotojų, kaip atlyginami nuostoliai. Pasak M.Ratkevičiaus, BCA draudimu draudžiami automobilių servisai, transporto priemonių detalių parduotuvės, prisiimant atsakomybę už prekių arba suteiktų paslaugų kokybę.

"Svarbus yra ir kitos pusės vaidmuo. Kiekvienas BCA draudėjas, šiuo atveju plovykla, savo atsakomybę gali ginčyti. Todėl, prieš naudodamiesi paslaugomis, vairuotojai privalo gerai susipažinti su jų teikėjo taisyklėmis. Šios perspėja, kur reikia įvažiuoti, sustoti, kaip tinkamai plovimui paruošti automobilį, kokį valymo režimą rinktis. Jei vairuotojas taisyklių nepaiso, pavyzdžiui, nenuima antenų, neatlenkia veidrodėlių, už automobiliui padarytą žalą plovykla, tikėtina, neatsakys", – dėmesį atkreipė M.Ratkevičius.

Ne veltui draudiko atstovas rekomenduoja po plovimo iškart apeiti bei apžiūrėti savo automobilį.

Tuomet, pasak M.Ratkevičiaus, pastebėjus žalą ją būtina iškart fiksuoti ir kreiptis į plovyklos darbuotojus: "Taip, kaltieji atsakomybės neišvengs. Tačiau nuostolius pamačius namuose, kompensavimo procesas gali tapti sudėtingesnis. Žalą įrodyti įmanoma, nes kiekvienos plovyklos darbas dažniausiai yra filmuojamas."

Nuo šiol išlieka tas pats 50 metrų atstumas, bet jis bus matuojamas ne nuo žemės sklypo ribų, o nuo projektuojamų ir statomų atvirų automobilių plovyklų statinių vietų žemės sklype iki jau minėtų įstaigų bei gyvenamųjų namų, paaiškino sprendimo projektą miesto politikams nuotoliniame posėdyje pristatęs Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.

Anot jo, keisti atstumų matavimo tvarką prireikė todėl, kad sklypas gali būti ir hektaro dydžio. O priėmus sprendimą, tikimasi suderinti fizinių ir juridinių asmenų interesus, esant poreikiui, vykdyti automobilių plovimo paslaugų veiklą Kauno miesto savivaldybės teritorijoje.

Kad nebūtų ateityje apkaltintas interesų painiojimu, nuo šio sprendimo priėmimo miesto tarybos posėdyje nusišalino daugumą joje turinčio „Vieningo Kauno“ narys Šarūnas Matijošaitis, susijęs su sparčiai mieste pastaraisiais metais daugėjančių autoplovyklų paslaugų plėtojimu bei kitokiais verslais.

„Circle K Lietuva“ vadovas Skirmantas Mačiukas teigia, kad autoplovyklų kapitalinio atnaujinimo procesas truko apie 2 metus ir dabar nauji šepečiai yra visose 38-iose „Statoil“ autoplovyklose. Nors Lietuvoje automatinių plovimų rinka yra gana inertiška, tikimasi, kad investicijos į naujas technologijas pasiteisins.

„Užsienio ekspertų vertinimu, pernai Europos automobilių plovimų rinkos vertė pernai išaugo 5-6 proc., tačiau manoma, kad taip nutiko daugiausiai dėl kainodaros pokyčių: atpigus naftai ir nukritus degalų kainoms, buvo stengiamasi užsidirbti iš brangintų papildomų paslaugų. Lietuvos rinka labai jautri kainoms, be to, vairuotojų įpročiai keičiasi lėtai, todėl nepaisant to, kokia situacija degalų rinkoje, automatinio plovimo kainos mūsų automobilių plovyklose yra stabilios, o konkurencinį pranašumą užtikriname investuodami į pažangias technologijas bei paslaugų kokybę“, - sako S.Mačiukas.

Prieš priimant sprendimą, į kokią technologiją investuoti, bendrovė įvertino vartotojų nuomonę ir pagrindinę baimę, kad plovykloje gali būti subraižytas automobilio paviršius.

„Nors porėto pluošto šepečių pluoštas tankus, tačiau mikroskopinės ertmės jame leidžia išvengti purvo dalelių prispaudimo ir automobilio lako bei dažų dangos subraižymo. Be to, šie šepečiai  nedyla ir nepalieka akimi nematomos plėvelės kaip įprasti plovyklų šepečiai, todėl jie tinka naujiems automobiliams plauti. Šia išskirtine technologija pasitiki ir automobilių dileriai“, – teigia „Circle K Lietuva“ vadovas.

Kadangi porėto pluošto šepečiai dėvisi ypač lėtai, Lietuvos degalinių tinklo operatorė sumažins veiklos poveikį aplinkai, nes „SofTecs“ šepečius naudos mažiausiai dvigubai ilgiau nei įprastus polietileno šepečius. Be to, palyginti su šepečius visiškai eliminavusia šarko technologija, „Statoil“ automobilių plovyklos sunaudos mažiau cheminių priemonių, nes jas kompensuos fizinis šepečių kontaktas su automobilio paviršiumi.

Degalinių tinklo „Statoil“ atliktas reprezentatyvus tarptautinis tyrimas apie automobilio plovimo įpročius Skandinavijos ir Baltijos valstybėse atskleidė, kad lietuviai savo automobilius plauna dažniausiai: 49 proc. teigė transporto priemonę plaunantys bent kartą per dvi savaites.

„SofTecs“ technologija sukurta Vokietijoje, kuri yra didžiausia Europoje automatinio automobilių plovimo rinka. Skaičiuojama, kad pernai Vokietijos autoplovyklų rinkos apimtys pasiekė beveik 2 mlrd. eurų. Vokietijoje gaminami „Volkswagen“, „Audi“ ir „Opel“ automobiliai yra populiariausi tarp Lietuvos vairuotojų.