Parengti Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimai orientuoti į mokslinių tyrimų įmones, kurios daugiausia gamina sveikatos priežiūros gaminių ir kosmetikos komponentus. Pataisomis taip pat siekiama sudaryti sąlygas pluoštinių kanapių eksportui ir prekybai.

Pasak A. Armonaitės, pluoštinių kanapių veikliųjų medžiagų rinka yra viena sričių, kuri per artimiausius metus gali suteikti naujų galimybių šalies biotechnologijų plėtrai, o kartu ir šalies ekonomikai Jos teigimu, pernai šios rinkos apyvarta Europoje siekė 300 mln. eurų, o iki 2030 metų ji pasieks 1,63 mlrd. eurų.

„Dėl šių priežasčių siūlome tobulinti įstatymą ir užtikrinti, kad būtų išnaudojamos turimos perspektyvos“, – pranešime teigė ministrė.

Siūloma, kad maksimalus leidžiamas eksportui gaminamų pluoštinių kanapių produktų gaminių THC kiekis būtų nustatomas pagal šalies, į kurią eksportuojami gaminiai, teisinius reikalavimus. Taip pat siūloma apibrėžti šių produktų eksporto sąvoką.

Projektu siūloma reglamentuoti pluoštinių kanapių auginimo sąlygas atvirame ir uždarame grunte bei nustatyti, kad laboratoriniai tyrimai būtų atliekami ne tik valstybės valdomoje, bet ir kitose Lietuvos akredituotose laboratorijose.

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pakeitimais siūloma pašalinti teisinę spragą, susijusią su leidimų išdavimu, taip sudarant galimybę Lietuvoje turėti kelias akredituotas laboratorijas, kurios kvalifikuotai teiktų pluoštinių kanapių produktų, tarpinių produktų ir gaminių ištyrimo paslaugas.

Europos Sąjungoje žemės plotas, skirtas pluoštinėms kanapėms auginti, pastaraisiais metais nuosekliai augo – nuo 20 tūkst. hektarų 2015 metais iki 33 tūkst. hektarų 2022 metais, bet Lietuvoje auginamų pluoštinių kanapių mažėja: nuo 2019 iki 2023 metų deklaruoti pluoštinių kanapių plotai sumenko beveik 4 kartus.

Už tokias Vyriausybės inicijuotas Pluoštinių kanapių įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 78 Seimo nariai, prieš buvo 16, o 13 susilaikė. 

Laisvės frakcijos atstovė Ieva Pakarklytė tikino, kad pataisos leis stiprinti pluoštinių kanapių gaminių pramonę Lietuvoje, o verslininkai galės auginti daugiau šių augalų.

„Pluoštinė kanapė yra perspektyvi medžiaga ir ja verslininkai ir ūkininkai augina, dar galime stiprinti šią industriją“, – Seimo posėdyje teigė I. Pakarklytė.

„Valstietis“ Gintautas Kindurys piktinosi, kad pataisomis didinama leistina psichiką veikiančios medžiagos  tetrahidrokanabinolio (THC) koncentracija.

„Tai tas pats, jeigu kalbėdami apie hibridinius automobilius leistume juose naudoti taršesnius ir galingesnius benzininius ar dyzelinius variklius sakant, kad jie geriau važiuos. Tai neturi įtakos produktų kokybei, tai neaišku, kam tai reikalinga“, – kalbėjo G. Kindurys. 

Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė aiškinosi, kuo skirsis marškiniai ar kelnės, pasiuvus iš kanapių, turinčių skirtingą THC kiekį. 

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas liberalas Viktoras Pranckietis siūlė „nebemaišyti braškių su serbentais – pluoštinių kanapių su narkotinėmis“, nes, anot jo, tai du skirtingi augalai.

Tuo metu valstietis Dainius Kepenis tvirtino priešingai – pasak jo, iš kanapių narkotikus išgaunantys žmonės teigia, kad visi šie augalai yra vienodi, skiriasi tik jų apdorojimo ir paruošimo technologijos.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika prognozavo, kad nė vienas pluoštines kanapes auginsiantis ūkininkas nerizikuos ir neįterps į šių augalų augimvietes haliuciogeninį poveikį turinčių kanapių. 

Pakeitimai įsigalios nuo sausio, išskyrus reikalavimus, susijusius su THC. Nuo kitų metų gegužės bus galima atsivežti sėklų ir auginti pluoštinių kanapių veisles, kuriose THC kiekis sudarytų ne daugiau kaip 0,3 proc.(dabar – 0,2 proc.). Pluoštinių kanapių gaminiuose THC riba nekeičiama ir lieka 0,2 procento.

Taip pat nebus reikalaujama, kad tiekiant rinkai gaminius būtų pateikiama laboratorinių tyrimų išvada dėl THC kiekio.

Pluoštinių kanapių augintojai sodininkystei galės auginti jas ne didesniame kaip 10 arų plote sėjant iki 20 sėklų į arą, tik atvirame grunte, o uždarame grunte ar laboratorijose būtų galima auginti tik mokslo institucijoms moksliniais eksperimentiniais, selekcijos tikslais ir su specialiu leidimu. 

Nustačiusias, kad įmonės pluoštines kanapes gamina be leidimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną jos privalės apie tai informuoti Policijos departamentą. Už tvarkos pažeidimus įmonėms būtų skiriamos nuo 500 iki 1 tūkst. eurų baudos.

Be to, produkcijos gamintojai ir platintojai įpareigoti ant pakuočių nurodyti galutinę vartojimo paskirtį ir būdą.

Lietuvoje nuo 2021 metų lapkričio leidžiama gaminti produktus ne tik iš kanapių sėklų ir pluošto, bet ir iš kitų šio augalo dalių, taip pat jais prekiauti, tačiau iki šiol nebuvo nei tokios gamybos, nei žaliavų tyrimų ir kontrolės taisyklių.

Iki 2021-ųjų lapkričio Lietuvoje kanapių aliejų, ekstraktų ir tinktūrų produkcija buvo traktuojama kaip narkotikų gamyba. Perdirbti ne tik pluoštinių kanapių sėklas ir pluoštą, bet ir visas augalo dalis, Seimas leido 2021-ųjų birželį.

Europos Komisija yra priekaištavusi Lietuvai, norinčiai iš pluoštinių kanapių išgaunamą THC naudoti maisto ir kai kurių kitų produktų gamyboje.

Seimas po svarstymo antradienį pritarė tokioms Vyriausybės inicijuotoms Pluoštinių kanapių įstatymo pataisoms. Už balsavo 39 Seimo nariai, prieš buvo 16 ir susilaikė 15. Galutinis balsavimas Seime turėtų įvykti iki Kalėdų.  

Svarstant pataisas, socialdemokratas Algirdas Sysas priekaištavo, kad Seime yra daug susirūpinusių dėl kanapių dekriminalizavimo, tačiau nemato tokio paties susirūpinimo dėl pluoštinių kanapių auginimo, iš kurių galima pasigaminti narkotikus.

„Jeigu taip bijoma kanapių dekriminalizavimo, tai šį įstatymą turėtume peržegnoti ir palaidoti“, – tvirtino A. Sysas.

„Valstiečio“ Aurelijaus Verygos teigimu, Lietuvoje kanapės reikalingas ne pluoštui, o kitiems gaminiams.

„Lietuvoje tų pluoštinių kanapių nelabai ir sulaukiama, matome, kad vis tik vietoje pluošto dažniausiai nuiminėjami žiedynai, iš kurių gaminami visai ne pluošto gaminiai, o gaminami ekstraktai, aliejai ir žmonės mulkinami, kad tai maisto papildai“, – teigė A. Veryga.    

„Valdantieji, darote klaidą, nes bus gėda prieš visą Europą“, – įspėjo A. Sysas.

Nuo sausio siūloma leisti auginti pluoštinių kanapių veisles, kuriose THC (psichiką veikiančios medžiagos, tetrahidrokanabinolio) kiekis sudarytų ne daugiau kaip 0,3 proc., o ne 0,2 proc., kaip yra dabar. Pluoštinių kanapių gaminiuose THC riba nekeičiama ir liktų 0,2 procento.

A. Syso teigimu, dėl THC kanapių gaminiuose turi būti „nulinė tolerancija“.

„Nulinė tolerancija turi būti šioms medžiagoms pašaruose, kosmetikoje, maisto produktuose“, – teigė  jis.

Taip pat siūloma nebereikalauti, kad tiekiant rinkai gaminius, būtų pateikiama laboratorinių tyrimų išvada dėl THC kiekio tokiuose gaminiuose.

Pluoštines kanapes būtų galima auginti ir kaip tarpinius pasėlius.

Mokslinių tyrimų institutai, mokslo ir studijų institucijos uždaruose gruntuose pluoštines kanapes galėtų auginti ne vien tik selekcijos tikslais, bet ir kitais moksliniais eksperimentiniais tikslais.

Už Pluoštinių kanapių gaminių gamybos ir tiekimo rinkai reikalavimų pažeidimus įmonėms būtų skiriamos nuo 500 iki 1 tūkst. eurų baudos.  

Lietuvoje nuo 2021 metų lapkričio leidžiama gaminti produktus ne tik iš kanapių sėklų ir pluošto, bet ir iš kitų šio augalo dalių, taip pat jais prekiauti, tačiau iki šiol nebuvo nei tokios gamybos, nei žaliavų tyrimų ir kontrolės taisyklių. 

Iki 2021-ųjų lapkričio Lietuvoje kanapių aliejų, ekstraktų ir tinktūrų produkcija buvo traktuojama kaip narkotikų gamyba. Perdirbti ne tik pluoštinių kanapių sėklas ir pluoštą, bet ir visas augalo dalis, Seimas leido 2021-ųjų birželį.

Europos Komisija yra priekaištavusi Lietuvai, norinčiai iš pluoštinių kanapių išgaunamą THC, sukeliantį svaiginamąjį poveikį, naudoti maisto ir kai kurių kitų produktų gamyboje.

Šias pataisas palaikė 92 Seimo nariai, 8 balsavo prieš, 18 susilaikė.

Lietuvos verslas nuo šiol galės perdirbti visas pluoštinių kanapių dalis. Prognozuojama, kad šio sektoriaus sukuriama nauda Lietuvos ekonomikai vien per pirmus metus sugeneruotų 100 mln. eurų pridėtinę vertę.

Gruodį Seimas grąžino Pluoštinių kanapių įstatymą svarstyti į komitetus, kadangi iki 2020 m. lapkričio 9 d. Lietuva turėjo Europos Komisijai pateikti atsakymą dėl pataisų atitikimo ES teisei, tačiau tai nebuvo padaryta.

EK išsakė nuogąstavimus dėl planų leisti pluoštinių kanapių išgaunamą tetrahidrokanabinolį (THC) naudoti maisto ir kitų produktų gamyboje. Iki šiol buvo galima nusipirkti tik įvairių maisto produktų, turinčių kanapių sėklų ar kanapių sėklų aliejaus. Kanapių sėklose, skirtingai nei kitose augalo dalyse, nėra psichoaktyvių medžiagų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija pozicijos nekeičia – Lietuva turi siekti platesnio kanapių naudojimo, leidžiant gaminti produktus iš įvairių augalo dalių. Tuo metu Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovai abejoja, ar konvencija bus liberalizuota – dabar ji leidžia kanapes naudoti tik sėkloms ir pluoštui – tai yra pramoniniais, mokslo ir medicinos tikslais. 

Ekonomikos ir inovacijų ministerija Geresnio reglamentavimo politikos skyriaus vedėja Jelena Dilienė sako, kad 1961 metų konvencija, numatanti kanapių kultivavimo draudimus, Briuselyje bus tikslinama.

„Tikrai yra žinoma, kad konvencija bus taisoma ir tikslinama artimiausiu metu. 2020-2021 metais pažodžiui traktuodami 1961 metų konvenciją atrodome keistai. Po kurio laiko ji bus pakeista, o mes užkirsime kelią technologinei pažangai, investicijoms ir inovacijų plėtrai“, –  šią savaitę Kaimo reikalų komitete teigė ministerijos atstovė.

Pasak jos, keičiant kanapių kultivavimo tvarką, reikia atsižvelgti į technologinę pažangą ir inovacijas. 

„Verslios Lietuvos“ Verslo aplinkos gerinimo grupės vadovo Vytauto Adomaičio teigimu, Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai Jungtinių Tautų Narkotikų komisijai pasiūlė konvenciją peržiūrėti ir diferencijuoti iš kanapių gaunamas tinktūras ir ekstraktus pagal tai, kiek juose yra tetrahidrokanabinolio (THC) ir kanabidiolio (CBD) .  

„Nediferencijuojant traktuodami visus kanapių ekstraktus, po vienodu draudimu pakišame tiek ekstraktus, kuriuose yra narkotinės medžiagos, tiek tuos, kur dominuoja CBD, kuris turi būti išimtas iš tarptautiniu mastu reguliuojamų medžiagų sąrašo“, – kalbėjo V. Adomaitis.

Tačiau Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo tarybos pirmininkė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian abejoja, kad konvencija bus liberalizuota, sušvelninant kanapių naudojimo kontrolę.

„Jos (konvencijos – BNS) nuostatos nebus peržiūrimos. Ir turinys“, – komitete tikino ji.

Iki lapkričio 9-osios Lietuva Europos Komisijai (EK) turi pateikti atsiliepimą į priekaištus dėl ketinamų priimti įstatymo pataisų atitikimo Europos Sąjungos teisei. Pakeitimams Seimas po svarstymo yra pritaręs ir perdavęs juos notifikuoti EK, nes Lietuva ketina įteisinti kanapių produktus, kurie gali patekti ir į kitas ES šalis.   

EK priekaištauja Lietuvai, norinčiai iš pluoštinių kanapių išgaunamą THC, sukeliantį svaiginamąjį poveikį, naudoti maisto ir kai kurių kitų produktų gamyboje.

Biudžeto ir finansų komitete dirbantis konservatorius Mykolas Majauskas siūlo „nesileisti būti šokdinamiems EK biurokratų“. Pasak jo, Lenkija yra patvirtinusi liberalesnę tvarką ir EK jai nepriekaištauja.  

„Matome, kaip kaimyninės šalys kultivuoja, augina ir gamina produktus iš pluoštinių kanapių ir naudojasi tokia padėtimi, tuo tarpu Lietuva dreba skaitydama EK raštus, o jie kuria gerai apmokamas darbo vietas“, – teigė M. Majauskas.

Visgi jis sako, kad sprendimus dėl kanapių produktų įteisinimo turi priimti naujos sudėties Seimas. Žemės ūkio viceministras Egidijus Viskontas irgi įsitikinęs, kad nereikia skubėti.

Pataisomis siūloma leisti produktų gamybai naudoti visą pluoštinės kanapės augalą, atsisakant dabartinio apribojimo jį auginti tik pluoštui, sėkloms ir sodininkystei.  

Seimui priėmus pataisas, Lietuvoje tikimasi proveržio. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, platesnių kanapių perdirbimo galimybių Lietuvoje laukia 6 užsienio investuotojai, pasiruošę investuoti iki 150 mln. eurų. 

Pluoštinių kanapių įstatymo pataisas Seime yra užregistravę „valstietė“ Virginija Vingrienė ir „socialdarbietis“ Petras Čimbaras, bei konservatoriai M. Majauskas ir Kazys Starkevičius.

Šiuo metu Lietuvoje galima laisvai nusipirkti įvairių maisto produktų, turinčių kanapių sėklų ar kanapių sėklų aliejaus – duonos, miltų, alaus. Kanapių sėklose, skirtingai nei kitose augalo dalyse, nėra psichoaktyvių medžiagų ar CBD. Todėl kanapių aliejus, gamintas ne iš sėklų, yra draudžiamas.

Dabar galiojantis įstatymas Lietuvoje leidžia auginti ir perdirbti pluoštinių kanapių sėklas bei pluoštą, o kitų augalo dalių panaudojimas yra už įstatymo ribų.

Dėl tokių apribojimų dalis pluoštines kanapes perdirbančių Lietuvos verslininkų savo veiklą jau perkėlė į kitas šalis. Naujo aiškaus reguliavimo laukiantys vietos ūkininkai nėra galutinai apsisprendę, kiek plotų pluoštinėmis kanapėmis apsės šiais metais.

Ūkininko Nerijaus Slesariūno teigimu, aiškumo dėl naujo įstatymo norėtųsi kuo greičiau.

„Dabar tas laikas, kai jau galima įsigyti sėklas ir planuoti darbus, nes jei dar vėliau nusitemps, tai prarasime visus metus.“

Kanapių žiedų arbatą gaminantis Gintautas Žebelys iš Tauragės rajono pasakoja, kad dar šiemet jis iš tarptautinių kompanijų sulaukė rimtų pasiūlymų, pavyzdžiui, parduoti 100–500 tūkst. gaminamos arbatos pakelių per metus, tačiau dėl dabartinio reguliavimo jis negali pasirašyti oficialių sutarčių ir įvykdyti tokio dydžio užsakymų.

Ūkį Molėtų rajone valdantis Andrius Šironas šį sezoną planuoja pluoštinės kanapės auginti perpus mažiau nei pernai: „Mums, kaip smulkiam jaunam ūkiui, labai svarbu susikurti stabilias pajamas, o dabartiniai įstatymai mus stipriai apriboja, todėl esame priversti atsigręžti į tradicines kultūras.“

Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos direktorius Rimantas Čiūtas sako, kad toks delsimas mūsų šalies ūkininkams ir perdirbėjams apsunkina įsitvirtinimą rinkoje, kai kitose šalyse šio verslo plėtra intensyvi: „Žinome atvejų, kai lietuviai verslininkai perkelia investicijas į Lenkiją, JAV ar Vokietiją.“

Šių metų sausį dėl naujos Pluoštinių kanapių įstatymo redakcijos pateiktos dvi nepriklausomų ekspertų išvados, patvirtinusios, kad jis atitinka tarptautinius įsipareigojimus ir kuria pridėtinę vertę Lietuvai.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andrejus Stančikas žiniasklaidai yra sakęs, kad įstatymo svarstymas užtruko, nes buvo siekiama jį parengti taip, kad neliktų jokių spragų, pilkųjų zonų ir galimybių piktnaudžiauti ar atsirasti nelegaliam verslui.

Seimo narė Virginija Vingrienė tvirtina, kad parengta nauja įstatymo redakcija atveria kelius gaminti tuos gaminius, kurie leistų kurtis naujiems verslams ir darbo vietoms: „Augalas turi tikrai plačias pritaikymo galimybes. Manau, kad Seimo nariai pritars šitam įstatymui, nes jis pakankamai išdirbtas ir ištobulintinas.“

Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenimis, per pastaruosius penkerius metus deklaruotų pluoštinių kanapių plotai Lietuvoje padidėjo beveik 9 kartus. 2019 metais pluoštines kanapes augino 273 ūkininkai.

„Tikimės, kad svarstymas bus sėkmingas. Naujos įstatymo redakcijos, kuri užpildytų dabartines teisinio reguliavimo dėl pluoštinių kanapių perdirbimo spragas, jau seniai laukia Lietuvos žemdirbiai, perdirbėjai ir mokslininkai“, – teigia memorandumą pasirašiusios Pluoštinių kultūrų augintojų asociacijos vadovas Tomas Danisevičius.

Šiuo metu Lietuvoje leidžiama gaminti produktus tik iš pluoštinių kanapių sėklų ir pluošto, kai kitose ES šalyse, JAV ir Kanadoje leidžiama perdirbti visą augalą ir iš jo gaminti aukštos pridėtinės vertės produktus.

Šių metų sausį dėl naujos Pluoštinių kanapių įstatymo redakcijos pateiktos dvi nepriklausomų ekspertų išvados, patvirtinusios, kad jis atitinka tarptautinius įsipareigojimus ir kuria pridėtinę vertę Lietuvai.

Jei siūlomas įstatymo projektas bus priimtas, Lietuvos verslas galės perdirbti visas pluoštinių kanapių dalis. Prognozuojama, kad šio sektoriaus sukuriama nauda Lietuvos ekonomikai vien per pirmus metus sugeneruotų 100 mln. eurų pridėtinę vertę.

„Aiškus ir mokslu grįstas teisinis pluoštinių kanapių verslo reguliavimas paskatintų gaminti didesnės pridėtinės vertės gaminius bei produktus, tarp jų – maistą ir maisto papildus, farmacijos produktus, kosmetiką, pašarus, veterinarijos produktus. Tai atneštų papildomų mokesčių į valstybės biudžetą̨, leistų kurti naujas darbo vietas, augtų eksportas ir tarptautinis šalies konkurencingumas“, – įsitikinęs Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos vadovas Rimantas Čiūtas.

Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenimis, per pastaruosius penkerius metus deklaruotų pluoštinių kanapių plotai Lietuvoje padidėjo beveik 9 kartus. 2019 metais pluoštines kanapes augino 273 ūkininkai.

Vasario 28–29 dienomis Lietuvos kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija (KAPVIA) ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) šios aukštosios mokyklos erdvėje (Kauno r.) rengia pirmąją Tarptautinę pluoštinių kanapių verslo parodą ir išankstinių sandorių mugę. Renginyje laukiama ūkininkų, verslininkų, mokslininkų ir pluoštinių kanapių produktų degustatorių.

Konservatyvi teisinė aplinka neatitinka mokslo ir verslo lūkesčių

„Pluoštinių kanapių plotai Lietuvoje kasmet išauga daugiau nei du kartus, nors šios kultūros auginimas mūsų šalyje buvo legalizuotas tik 2014 m. Šiuo metu tarp ES šalių mus lenkia tik Prancūzija, o pasaulio mastu patenkame į pirmąjį augintojų dešimtuką. Tai džiugina ir parodo, koks imlus naujovėms mūsų žemės ūkis ir verslas. Tačiau klausimas, ar Lietuvoje skubiai neliberalizavus teisinės bazės suspėsime į pasaulinį mokslo ir verslo inovacijų traukinį? Konkurencinei kovai nepakanka, kad Lietuvos teisės aktai pluoštinę kanapę traktuoja kaip pramoninį, o ne kaip biologiškai vertingą augalą“, – teigia KAPVIA bei VDU ŽŪA Mokslo ir technologijų parko, organizuojančio šią parodą, atstovas - Kaimo regioninės plėtros centro vadovas Rimantas Čiūtas.

Pasak pašnekovo, nors pluoštinių kanapių auginimas labai griežtai reglamentuotas, politikos formuotojai bei dalis visuomenės į šį augalą tebežiūri kaip į jų „giminaitę“ narkotinę kanapę. Tačiau iš tiesų šis panašumas prilygsta stipraus alkoholinio gėrimo ir kefyro „giminystei“. R. Čiūto teigimu, šiuo metu Lietuvoje perdirbti leidžiama tik pluoštinių kanapių sėklas ir stiebus, nors mokslas teigia – o rinkos kainos patvirtina – kad biologiniu požiūriu ne mažiau vertingos ir kitos augalo dalys.

Farmacija, kosmetika, maisto, pašarų gamyba, statyba, elektronikos, tekstilės, automobilių pramonė, bioenergetika – tai sritys, kuriose pluoštinės kanapės jau seniai yra sėkmingai naudojamos visame pasaulyje.

„Lietuvoje prie pluoštinių kanapių verslų skatinimo daug prisideda užsienyje dirbantys mūsų mokslininkai: Hiustono universiteto profesorius Jokūbas Žiburkus, Liuksemburgo kompanijos „Unera“ atstovas Olegas Ramaškevičius ir kiti, į Lietuvą atvežantys naujausias mokslo žinias, kurios leistų iš pluoštinių kanapių gaminti inovatyvius, aukštos pridėtinės vertės produktus ir mūsų šalyje, jei to neribotų konservatyvi teisinė aplinka“, – neabejoja R. Čiūtas.

Atveria kelią naujai ekonomikos sričiai

Pluoštinės kanapės „naują kvėpavimą“ pasaulyje įgijo po to, kai mokslo tyrimais buvo įrodytas teigiamas jose esančių kanabinoidų poveikis žmonių ir gyvūnų sveikatai (endokanabinoidus gamina ir pats žmogaus organizmas – daugiausia jo yra motinos piene). Šis atradimas davė stiprų impulsą sveikatos, grožio industrijos, taip pat maisto, gėrimų ir pašarų pramonės plėtrai.

„Kanapėse randama daugiau kaip 480 įvairių biologinių medžiagų, daugiau nei 100 jų – kanabinoidai. Iš jų plačiausiai naudojamas kanabidiolis (CBD), kuris, skirtingai nei THC (tetrahidrokanabinolis), neturi psichotropinio poveikio, bet turi daug žmogaus sveikatą gerinančių savybių. Kanapių verslo analizės įmonė „The Brightfield Group“ prognozuoja, kad JAV kanabidiolio gamyba nuo 2019 m. iki 2022 m. išaugs net 40 kartų ir pasieks 22 mlrd. USD apyvartą. Tokie rinkos gigantai kaip „Coca Cola“ jau pradėjo kurti produktus su CBD. Šioje srityje didžiulė plėtra vyksta ir Kanadoje bei Kinijoje“, – pasakoja KAPVIA vadovas.

Deja, Lietuvoje kanapių verslo plėtros situacija tebėra kontraversiška.

R. Čiūto teigimu, pluoštinės kanapės gali tapti gelbėtojomis ir sprendžiant klimato kaitos problemą, nes viena jų savybių – iš atmosferos absorbuoti didelius kiekius CO2. Taip pat jos iš dirvos susiurbia sunkiuosius metalus, kitas kenksmingas medžiagas.

VDU Žemės ūkio akademijoje vyksianti Tarptautinė pluoštinių kanapių verslo paroda bendrai veiklai kvies susitelkti pluoštinių kanapių augintojus, perdirbėjus, pardavėjus, mokslininkus. Organizatoriai atkreipia dėmesį, jog naują poziciją pluoštinių kanapių atžvilgiu suformulavo ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kuri vienintelė yra įgaliota oficialiai įvertinti turimus įrodymus ir teikti mokslo rekomendacijas. PSO aiškiai pripažino kanapių ir kanabinoidų vartojimo naudą medicinos reikmėms ir siūlo kanapių produktus vėl įtraukti į farmakopėjas – vaistus normuojančių standartų ir nuostatų rinkinius.

Tikisi politinių sprendimų 

„Deja, Lietuvoje kanapių verslo plėtros situacija tebėra kontraversiška. Viena vertus, akivaizdžiai matomas poreikis sparčiai vystyti šią naują ekonominės veiklos sritį. Kita vertus, naujovėms imli ekonominė veikla susiduria su daugeliu teisinio ir organizacinio pobūdžio kliūčių, kurias inspiruoja išankstinis neigiamas valdininkų požiūris“, – apgailestauja R. Čiūtas.

Anot jo, dabar galėtų būti itin palankus metas Lietuvai imtis sparčiai plėtoti šią veiklą, kadangi iš kanapių galima kurti aukščiausią pridėtinę vertę turinčius licencijuotus produktus ir technologijas. Tačiau tam reikia dviejų sąlygų: kad Lietuvos teisinėje bazėje būtų legalizuotas visas pluoštinės kanapės augalas ir kad augintojai bei perdirbėjai dirbtų išvien ir galėtų garantuoti žaliavos ir produkcijos kokybę. Pašnekovas taip pat pabrėžia, kad svarbu visuomenei skleisti žinią, jog pluoštinė kanapė yra garbinga Lietuvos kultūrinio paveldo dalis, o ne pražūtingas priklausomybes atnešanti svetimšalė.

Sausio 22 d. vykusiame Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje buvo patvirtintos nepriklausomų ekspertų išvados dėl Pluoštinių kanapių įstatymo pataisų. Ekspertai konstatavo, jog įstatymo pataisos atitinka LR teisėkūros reikalavimus ir šio įstatymo atnaujinimas užtikrins teigiamas socialines ir ekonomines pasekmes. Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai visuotiniu sutarimu nusprendė įstatymo naująją redakciją, kurios kokybę patvirtino ekspertai, pateikti tolesniam Seimo svarstymui.

„Pasaulyje ir Lietuvoje sparčiai populiarėja sėjomaina ir šalies klimato sąlygoms itin tinkamos pluoštinės kanapės. Jas auginti kasmet ryžtasi vis daugiau ūkininkų. Didesnės investicijos į šią sritį galėtų būti vienas iš būdų mažinti socialinę ir ekonominę atskirtį regionuose“, – pranešime žiniasklaidai teigia Pluoštinių kultūrų augintojų asociacijos vadovas Paulius Paršeliūnas.

Šiuo metu įvairiose Lietuvos savivaldybėse pluoštines kanapes augina 273 ūkininkai, tarp kurių ir didelės žemės ūkio bendrovės, ir smulkūs šeimos ūkiai. Taip pat veikia apie 40 gamintojų, kurie pluoštinių kanapių sėklas naudoja įvairiems maisto produktams gaminti.

Pluoštinių kanapių verslo naudą šalies regionams yra apskaičiavusi ir agentūra „Versli Lietuva“. Jos duomenimis, Seime įteisinus siūlomas pataisas į šalies bioekonomikos vystymą būtų investuota apie 260–280 mln. eurų tiesioginių užsienio investicijų ir tai sukurtų šalies regionuose daugiau nei 1000 perspektyvių darbo vietų.

Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenimis, per pastaruosius penkerius metus pluoštinių kanapių plotai Lietuvoje padidėjo keturis kartus, o augintojų skaičius – padvigubėjo. Pernai 182 augintojai deklaravo beveik 4000 hektarų pluoštinių kanapių laukų. Šiemet pluoštines kanapes auginusių ūkininkų deklaruotas pluoštinių kanapių plotas siekia 9182 hektarus.

Pluoštinių kanapių sėklas sėjai ūkininkai dažniausiai įsigyja iš sertifikuotų pluoštinių kanapių sėklininkystės ūkių ir prieš pradėdami jas auginti turi gauti specialius leidimus iš kontroliuojančių institucijų. Leidimus šią kultūrą auginti gavę ūkiai yra reguliariai tikrinami, atliekama auginamų pluoštinių kanapių ėminių stebėsena.

Šiuo metu Lietuvoje leidžiama auginti tik įteisintas pluoštinių kanapių veisles ir tik pramoniniais tikslais arba sodininkystei. Rudens sesijoje Seimo komitetuose baigiami svarstyti Pluoštinų kanapių įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma įteisinti viso augalo perdirbimą bei naudojimą, įskaitant stiebus, lapus, žiedynus, žiedadulkes.

„Lietuvoje daugėja auginančiųjų pluoštines kanapes arba gaminančiųjų iš šių augalų įvairius produktus. Leidus perdirbti visą pluoštinės kanapės augalą, ne tik jo sėklas ir pluoštą kaip yra dabar, Lietuvos žemės ūkis žymiai daug laimėtų: pajamos iš vieno hektaro išaugtų vidutiniškai iki 4–5 tūkst. eurų“, – sako Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos direktorius Rimantas Čiūtas.

Vis dėlto nemažai regionuose savo verslą plėtojančių ūkininkų pasigenda informacijos apie šios kultūros auginimo sąlygas, reikalingus leidimus ir šio verslo plėtros galimybes.

R. Čiūto teigimu, pluoštinių kanapių verslas – pelninga, aplinkai draugiška ir vartotojui naudinga ūkinė veikla, todėl Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija aktyviai rengia seminarus Lietuvos regionuose.

„Europoje ir pasaulyje keičiantis teisiniam ir administraciniam reguliavimui, produktų iš kanapių pluošto gamyba sparčiai populiarėja. Lietuvoje įteisinus produktų iš visų kanapės augalo dalių gamybą, į valstybės biudžetą ateitų papildomų mokesčių, augtų eksportas, būtų sukurtos naujos darbo vietos, didėtų tarptautinis konkurencingumas. Pluoštinių kanapių sektoriaus plėtra suteikia postūmį ir kitiems ūkio sektoriams: logistikai, energetikai, skatinami moksliniai tyrimai“, – teigia P. Paršeliūnas.

Komiteto nariai taip pat pritarė vieno iš pataisų iniciatoriaus Kazio Starkevičiaus siūlymui sujungti jo ir konservatoriaus Mykolo Majausko pateiktą įstatymo pakeitimo projektą su „valstietės“ Virginijos Vingrienės bei „socialdarbiečio“ Petro Čimbaro pataisomis.

M. Majauskas ir K. Starkevičius siūlo į pluoštinių kanapių įstatymą įtraukti pluoštinių kanapių produktų ir pluoštinių kanapių gaminių sąvokas.

Konservatorių siūlymu, pluoštinių kanapių produktams būtų priskirtos žaliavinės ar mirkytos kanapės, šiaudeliai, sėjai neskirtos pluoštinių kanapių sėklos ir šių sėklų produktai ir sėjai skirtos pluoštinių kanapių sėklos.

V. Vingrienė taip pat siūlo pakeisti pluoštinės kanapės apibrėžimą, neapsiribojant jos auginimo tik ribotiems sėklų ir pluošto panaudojimo tikslams, įvardijant produktų grupes, išskyrus bet kokio pavidalo tetrahidrokanabinolio (THC) gavybą ir pluoštinės kanapės dalis, iš kurių galima gaminti pluoštinių kanapių produktus.

Ji taip pat siūlo patikslinti įstatymą, kad auginti pluoštines kanapes galima ne tik atvirame grunte, bet ir moksliniais eksperimentiniais ir selekciniais tikslais oficialiai patvirtintų mokslo tyrimų institucijų uždaruose gruntuose ar laboratorijose.