Daugelis poilsiautojų Palangą renkasi rudenį, o ne vasarą.

„Nebuvau Palangoje 10 metų. Bet šiemet pamatėme, kad labai geras oras“, – teigė moteris.

„Mažiau žmonių būna rudenį“, – kalbėjo turistė.

„Toks gražus ruduo po 7 metų. Vyras atidirbo, pasiėmėme atostogas ir atvažiavome“, – teigė poilsiautoja.

„Gera Lietuvoje, žmonės draugiški, geras oras ir valgiai skanūs“, – sakė užsienio turistė.

Dauguma viešbučių mažina kainas rudenį.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Visi, kas nori pabūti pajūry, gali sau leisti pigiau. Jau rugpjūčio pabaigoje pereiname prie žemesnių kainų“, – kalbėjo viešbučio vadovas Kristupas Šliogeris.

Vieno didžiausių kurorto viešbučio vadovai vasarą vadina dosnia. Viešbutis buvo sausakimšas. Užimti buvo net ir tie kambariai, kurie parai kainavo daugiau nei 400 eurų.

„Mūsų klientai yra 90 proc. lietuviai“, – sakė K. Šliogeris.

Tačiau daug sau po pandemijos leidę kurortininkai, šią vasarą taupė. Rinkosi pigesnius gėrimus, patiekalus.

„Žmonės keičia požiūrį. Manau, jie pradeda skaičiuoti. Yra skirtumas, kiek žmogus galėjo sau leisti praeitais metais, ir kiek gali šiais metais“, – teigė Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Laura Taučiūtė.

Palangos verslininkai sako turėję nemenkų iššūkių, teko brangiau mokėti už dujas, elektrą, maistą. Reikėjo didinti algas ir darbuotojams.

„Kaštai išaugo apie 30 proc. Bet kainos buvo pakeltos apie 15 proc. Tai reiškia, verslas pasiėmė didesnę riziką sau“, – sakė L. Taučiūtė.

Palanga ne visada lepino gerais orais. Tad koją kišo ir laisvesnė po pandemijos rezervavimo ir atšaukimo galimybė.

„Lietuviai pamato blogus orus ir atsišaukia kelionę. Užsieniečiams atšaukti žymiai sunkiau, nes yra nupirkti bilietai“, – sakė L. Taučiūtė.

Vasarą ūgtelėjo ir užsienio poilsiautojų gretos.

„Didėja ne tik kaimyninių valstybių turistų skaičius. Turime keliautojų ir iš Danijos, Olandijos, Vokietijos, Prancūzijos“, – teigė turizmo informacijos centro vadovė Rasa Kmitienė.

Policija turėjo mažiau darbo, apribojus triukšmadarių veiklą, Palangoje tapo ramiau.

Kurorto kišenė šiemet pilnesnė. Galutiniai rezultatai dar skaičiuojami, nes nėra rugpjūčio statistikos.

„Nuo sausio iki liepos turime užfiksavę 707 tūkst. nakvynių. 2022 m. nakvynių skaičius siekė 656 tūkst.“, – sakė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Nuo liepos pagalvės mokestis kurorte buvo padidintas nuo euro iki dviejų. Už automobilių stovėjimą iki rugsėjo buvo surinkta virš milijono eurų.

„Gal kiek labiau nukentėjo paplūdimio verslininkai. Buvo mažiau saulėtų dienų“, – kalbėjo Palangos meras.

Už mašinų stovėjimą kurorte nebereikės mokėti nuo šeštadienio. Tada darbą baigia ir gelbėtojai. Nė vienas kurortininkas šią vasarą nenuskendo, išgelbėti 22 žmonės.

Sportuoti – po atviru dangumi

Gaivinanti Baltijos jūra, puraus smėlio paplūdimiai ar ošiantys pušynai atvykti į kurortą vilioja bet kuriuo metų laiku. Žinoma, šiltasis metas žavus savais privalumais – galimybėmis pasirinkti daugiau aktyvaus laisvalaikio formų, džiaugtis išskirtine po atviru dangumi vykstančių renginių gausa, grožėtis išpuoselėtais takais, gėlynais ir fontanais, mėgautis gurmaniškomis akimirkomis jaukiose kavinukių ar restoranų lauko terasose, sako Palangos visuomenės sveikatos biuro direktorė Milda Gedvilienė.

Norintiesiems savo dieną Palangoje pradėti sveikai ir aktyviai pašnekovė visada pirmiausia rekomenduoja sveikatingumo taką „Labrytys“, kuriame lankytojai ras įvairių lauko treniruoklių bei sporto įrenginių. „Mėgstantiems bėgioti ar vaikščioti žmonėms tai yra puiki vieta sportuoti ir kartu įkvėpti gaivaus pušų aromato“, – teigė M. Gedvilienė.

„Be to, visą rugpjūtį palangiškius ir miesto svečius kviečiame nemokamai sportuoti „Žmonės sportuoja“ organizuojamose grupinėse lauko treniruotėse Palangoje. Organizatoriai siūlo skirtingus užsiėmimus, tokius kaip joga, funkcinės, „Animal Flow“ mobilumo treniruotės, kikboksas ir kt. Sportuojama skirtingose kurorto vietose parke – prie rotondos, prie Palangos kultūros muziejaus bei kitur“, – pasakojo pašnekovė.

Patenka į dviratininkų rojų

M. Gedvilienė taip pat primena, kad ne veltui miestas didžiuojasi dviračių kurorto titulu – per visą Palangą bei pušynais palei jūrą kokybiški dviračių takai driekiasi net apie 40 km! Jais patogu pasiekti lankytinus kurorto objektus, kaimyninės Latvijos valstybinę sieną, o pietų kryptimi nukakti netgi iki Klaipėdos. Palangos turizmo informacijos centras dviračių entuziastams siūlo įvairius poreikius atitinkančius maršrutus (https://www.visit-palanga.lt/veiklos/dviraciu-rojus/).

„Pavyzdžiui, su vaikais poilsiaujančioms šeimoms ypač tiks maršrutas „Pramogauk Palangoje“, kur aktyviai minant dviratį pakeliui galima rasti vis kitą sudominsiančią pramogą ar stabtelti siūlantį objektą: tai ir mažųjų kurorto lankytojų pamėgtas Pasakų parkas, ir ištisus metus atviras Palangos baseinas, Vaikų parkas, kur jaunųjų atostogautojų laukia įvairiausi žaidimų įrenginiai, karstyklės, sūpynės, o vakarop, temstant siūlome pasigrožėti muzikiniu fontanu, kuris kartu su nuostabiomis melodijomis nušvinta įvairiausiomis spalvomis“, – vardijo pašnekovė.

Tuo metu mėgstantieji ramesnį poilsį gali skirti kokybiško laiko sau, pabūti su artimaisiais ir pasimėgauti akimirka. Tam puikiausiai tiks kad ir pasivaikščiojimas pajūriu, pušyno takeliais – tai neįkainojama miško ir jūros terapija.

Mažiesiems: specializuotuose parkuose nuobodžiauti neteks. Palangos savivaldybės nuotr.

Atgaiva kūnui ir sielai

„Medžių ošimas einant pušynų keliukais, „Labryčio taku“ ar pasivaikščiojimas nuostabiame Palangos Birutės parke – tarsi meditacija, susiliejimas su gamta. Tai gali padėti numalšinti stresą, apraminti ir susidėlioti mintis, priimti svarbius sprendimus. Vaikščiojimas yra natūrali ir gyvybiškai būtina fizinė veikla, be to, mokslininkai įrodė, kad tai skatina kūrybiškumą, mažina psichologinę įtampą, kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje. Į ilgus pasivaikščiojimus pajūriu kviečiame leistis ne tik jaunimą, šeimas su vaikais, bet ir vyresnio amžiaus žmones, nes tai teigiamai veikia atmintį. Ir būtinai aplankykite Palangos tiltą ir pajūrį saulei leidžiantis – šiose vietose gamta kaskart dovanoja išskirtinius dangaus ir jūros vaizdus“, – šyptelėjo pašnekovė.

Ieškančius ramaus atokvėpio žmones rugpjūtį džiugina ir tradiciniai Visuomenės sveikatos biuro organizuojami nemokami renginiai.

„Nebepamename vasaros Palangoje be gongo garsų. Šie metai – ne išimtis. Palangos Birutės parke skambantys gongo garsai sukviečia minias žmonių. „Maudynės gongo garsuose“ – tai procesas, kurio metu išgyvenamos įvairios emocijos, atpalaiduojama giliai paslėpta psichinė įtampa. Šių dienų skubančiame pasaulyje tai puiki priemonė mažinanti stresą, harmonizuojanti mintis ir jausmus“, – terapijos teikiamas naudas vardijo M. Gedvilienė.

Paskutinį kartą šį aktyvųjį kurortinį sezoną gongai skambės rugpjūčio 13 d. 17 val.

Terapija: Birutės parke skambantys gongo garsai pritraukia minias žmonių. Palangos visuomenės sveikatos biuro nuotr.

Nuo savišvietos iki meno

Rugpjūčio 11–13 d. Palangoje ir Šventojoje šurmuliuos vienas laukiamiausių vasaros renginių – jau aštuntus metus puoselėjamas nemokamas sveikatingumo, sporto ir meno festivalis „1 000 saulių“.

Prie jo jungiasi Europos šalių kino forumas „Scanorama“ ir daugybė sveikatingumo srityje veikiančių Palangos organizacijų, kurios įvairiose kurorto erdvėse pristatys savo veiklas, kviesdamos leisti laisvalaikį aktyviai, rūpintis ne tik savo fizine sveikata, bet ir dvasine harmonija: vyks įvairios sporto treniruotės, kūno pažinimo praktikos bei sąmoningumo seminarai. Šiemetis festivalis kvies į daugiau nei pusšimtį edukacinių ir praktinių sveikatingumo, sporto ir kūrybiškumo veiklų.

M. Gedvilienė primena – besibaigiant vasarai vertėtų suskubti pasidžiaugti ir ypatinga miesto bei Palangos orkestro dovana: Birutės parke, prie rotondos, „Orkestro vasaros“ koncertai kiekvieną ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį 18.30 val. vyks iki rugpjūčio 26 d.

O tuos, kurie dalį savo viešnagės norėtų skirti pažinčiai su kurortu, patyrinėti jo praeities pėdsakus, Palangos turizmo informacijos centras akina leistis į intriguojamą atradimų kelionę. „Žvaigždžių lietus: garsenybių pėdomis Palangoje“, „Meilės sparnais Palangoje ir ne tik“, „Nemieganti Palanga: šviesų ir šešėlių paslaptys“, „Palangos vilos: paslaptys, legendos ir likimai“ – tik maža dalis kurorte siūlomų pažintinių ekskursijų: visą išsamią informaciją kurorto svečiai ras tinklalapyje www.visit-palanga.

Suderina skirtingus poreikius

Kaip pripažino Palangos turizmo informacijos centro direktorė Rasa Kmitienė, naujoji pandemijos meto realybė – nuotolinis darbas – jau tapo neatsiejamu nemažos dalies atvykstančiųjų į pajūrį poreikiu.

„Vadinamosios darbostogos Palangoje išties itin populiarios – ši tendencija pastaraisiais metais tik ryškėja. Juk žmonėms labai patogu, kad jie gali nesunkiai prisiderinti prie skirtingų aplinkybių, pavyzdžiui, vieni šeimos nariai turi atostogas ar laisvadienius, o kažkam reikia dirbti, tačiau yra galimybė tai daryti ir nuotoliniu būdu“, – iliustravo pašnekovė.

Sykiu su tokiais svečių poreikiais kurorte žengia ir atitinkamos paslaugos – pradedant prie nuotolinio darbo specifikos prisitaikiusiais viešbučiais, svečių namais, kavinėmis, restoranais, ir baigiant specializuotomis bendradarbystės erdvėmis.

Tad pagal individualų poreikį Palangoje galima tiek išsinuomoti darbo vietą, tiek susikurti ją įvairiose tam tinkamose viešosiose erdvėse ar naudotis apgyvendinimo įstaigų siūlomais sprendimais.

Gamtoje: darbostogas Palangoje leidžiantys žmonės ypač pamėgo mieste siūlomas aktyvias veiklas po atviru dangumi. Organizatorių nuotr.

Kurortinė biuro versija

„Mūsų turizmo informacijos centro poilsio zonoje svečiai taip pat gali pasinaudoti bevieliu internetu, o prireikus – ir padirbėti“, – pasakojo R. Kmitienė.

Tuo metu viešojoje kurorto bibliotekoje bei Palangos vasaros skaitykloje įrengtos kompiuterizuotos darbo vietos pravers tiems, kurie neturi galimybių dirbti nuosavais išmaniaisiais įrenginiais.

„Darbostogoms skirtos paslaugos aktualios įvairiems žmonėms, net tiems, kurie atvyksta į savo antruosius namus Palangoje – neretai jie ieško tokių erdvių, iš kurių būtų galima dirbti ir patogiau, ir netrukdomai“, – pastebėjimais dalijosi R. Kmitienė.

Nenuostabu, kad Palangoje netruko išpopuliarėti ir dar prieš pandemiją duris atvėrusi pirmoji kurorto bendradarbystės erdvė. „Nišą tokiai veiklai matėme jau prieš „kovidą“, tačiau, žinoma, pandemija tapo savotišku proveržiu, nes nuotolinis bendravimas ir darbas pasidarė privalomu dalyku“, – prisiminė bendradarbystės erdvės idėją kartu su bendraminčiais įgyvendinęs Palangos verslininkas Martynas Rimavičius.

Tiesa, pašnekovo teigimu, ši vieta išsiskiria kiek kitokia specifika nei didmiesčiuose įprastos bendradarbystės erdvės.

Jaučiais kaip viena šeima

Daugeliu atveju atvykusieji į Palangą čia darbuojasi vos keletą dienų ar vieną kitą savaitę, tad, verslininko žodžiais, tokia dinamika pirmiausia reiškia nuolat besikeičiančius veidus ir naujas įdomias pažintis.

Žmonės neretai pasidžiaugia, kad įgavo didžiulį įkvėpimą, grįžo reikšmingai padirbėję ir kartu pailsėję.

„Vieni čia dirba tik dalį dienos, kiti nuo ryto iki vakaro, o kai kurie – ir naktimis, nes turi reikalų su tolimuoju užsieniu ar yra iš ten atvykę. Žmonės pas mus užsuka ne tik pasidarbuoti, bet ir išgerti kavos, susipažinti, praleisti laiką, nes jiems gera bendraminčių bendruomenėje tarp įdomių, kūrybingų žmonių, – kalbėjo M. Rimavičius. – Be to, ši bendradarbystės erdvė ne tik pritaikyta patogiam darbui – pati savaime vaizdinga vieta, gamtos ramybė, toji kurortinė atmosfera neabejotinai kuria ir atitinkamą vidinę nuotaiką.“

Pašnekovo pastebėjimu, darbostogų formatas populiarėja ir tarp įvairių įmonių, organizacijų.

„Pavyzdžiui, kompanija darbostogas organizuoja visai ar daliai savo komandos. Mūsų viloje apsistoję žmonės gyvena kartu kaip viena šeima, dienomis dirba, o vakarais susirenka prie laužo, linksminasi, pramogauja. Tai yra jie išeina už savo įprasto darbinio ritmo ribų, kai galima naujai tiek kolegą pamatyti, tiek kažkokią užduotį kitaip suvokti bei išspręsti. Ir patys žmonės neretai pasidžiaugia, kad įgavo didžiulį įkvėpimą, grįžo reikšmingai padirbėję ir kartu pailsėję. Tad tokios darbostogos tampa puikiu kūrybišku, produktyviu etapu, kuris labai naudingas ir visai komandai suvienyti“, – sako pašnekovas.

Galimybės: pasidarbuoti nuotoliu patogu ir Palangos turizmo informacijos centro poilsio zonoje. Organizatorių nuotr.

Kiekviena minutė – prasmingai

Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Laura Taučiūtė pritaria – kurortas pasiruošęs patenkinti įvairiausius darbo nuotoliu poreikius. „Viešbučiai siūlo įvairius paketus, kuriuose yra tam tikrų specialiųjų pasiūlymų, pavyzdžiui, patraukli kaina tam tikromis savaitės dienomis, galimas ankstyvesnis atvykimas bei vėlyvesnis išvykimas ir kita“, – vardijo pašnekovė.

Be abejo, daugelyje apgyvendinimo vietų pasirūpinta ir darbui skirtomis erdvėmis, ar tai būtų tam pritaikyti kambariai, atskiros jų zonos, ar didesniems kolektyvams skirta infrastruktūra, kaip konferencijų salės su visa renginiams būtina įranga bei dalyvių maitinimu, aptarnavimu.

„O tie, kurie nori pakeisti lokaciją, renkasi ne tik bendradarbystės erdves, bet ir kurorto kavines, restoranus – ypač tai populiaru ne aktyviojo kurortinio sezono metu“, – sako L. Taučiūtė.

Pašnekovės teigimu, pastaruoju metu ypač ryškėjanti tendencija – kai darbostogoms įmonės rezervuoja visą viešbutį.

„Tai yra stambesnės kompanijos, kurioms atitinkama erdvė reikalinga kelioms dienoms, kartais – savaitei. Natūralu, kad didesniame viešbutyje bus SPA zona, vadinasi, žmonės po darbų galės pasilepinti baseinu, pirtimi, galbūt kažkokiomis procedūromis. Žinoma, kuo daugiau laiko norima praleisti gamtoje. Tad pastebime, kad labai populiarėja Palangoje organizuojamos nemokamos mankštos, pavyzdžiui, joga prie jūros, miške. Taigi galimybė pakeisti aplinką, dirbti atostogų ritmu, įsipareigojimus derinant su poilsiu, pramogomis, darbuotojams neabejotinai suteikia didžiulę motyvaciją“, – pripažino L. Taučiūtė.

Didžiausio kelionių organizatoriaus Lietuvoje „Tez Tour“ atstovės Kristinos Jankauskienės teigimu, nors Turkijoje lietuviams geriau žinomi Antalijos ir Alanijos kurortai, tačiau vis dažniau atrandamas ir Bodrumas.

„Poilsiauti Bodrume vilioja ne tik natūrali gamta bei europietiška kurorto dvasia, bet ir vėsesnė oro temperatūra, lyginant su kitais šalies kurortais. Vasarą čia oras ne toks drėgnas ir labiau vėjuotas, tad patiks mažiau karštį toleruojantiems keliautojams. Reaguodami į keliautojų atostogų planus, skrydžius į Bodrumą organizuojame liepos ir rugpjūčio mėnesiais“, – sakė K. Jankauskienė, kelionių organizatoriaus atstovė Turkijoje.

Pasak jos, būdami Bodrume, esate senojo pasaulio centre, vietoje, kuri yra turtinga istorija, paveldu ir kultūriniu palikimu. Antikos laikais tai buvo viena svarbiausių vietų visame pasaulyje, lyg lankytumėte šių dienų Londoną ar Niujorką. Tai buvo kultūros, mokslo ir meno centras, o šiandieninis Bodrumas pritaikytas poilsio ir pramogų dermei.

Vienas iš pasaulio stebuklų

Bodrumas – Antikos palikimą išsaugojęs miestas, stūksantis ant antikinio Halikarnaso griuvėsių. Verta susipažinti su miesto istorija, nes būtent iš čia kilo garsus graikų istorikas, istorijos tėvu vadinamas Herodotas. Miestas yra tikrų tikriausias istorijos lobynas: daugybė tvirtovių, pilių, mečečių ir šventyklų.

„Bodrume galima išvysti vieną iš septynių pasaulio stebuklų – Halikarnaso mauzoliejaus griuvėsius. Aplankykite ir žymųjį Bodrumo amfiteatrą, nukeliantį į tą laikmetį. Šis teatras klestėjimo laikotarpiu talpino net iki 13 tūkst. žiūrovų“, –  pasakojo K. Jankauskienė.

Kelionių gidė siūlė ištyrinėti ir jūros gelmių paslaptis – Šv. Petro pilyje įsikūręs povandeninės archeologijos muziejus turistus traukia iš viso pasaulio. 

„Tamsiose muziejaus salėse eksponuojami jūroje rasti radiniai. Vaikščiojant galima pasijusti, kad esi jūros dugne, todėl tai puiki galimybė atrasti miesto istoriją, paskendusią Egėjo jūros dugne“, –  pasakojo gidė.

Praeities tradicijas Bodrume galima pajusti iki šiol – paplūdimiuose tebeveikia jaukūs žvejybiniai uostukai, o iš kasdienio turkų gyvenimo niekur nesitraukia senieji amatai.

Halikarnaso mauzoliejaus griuvėsiai. AdobeStock.com nuotr.

Įkvėpkite gamtos

Bodrume verta pasigėrėti ir gamtos grožiu, kalnuotu reljefu.

„Aplink Bodrumą – vien kalnai ir pakalnės. Toks miesto reljefas suteikia kurortui išskirtinumo, žavesio ir užburia saulėlydžiais. Vaikščiodami gatvelėmis, pasigrožėkite žavingais baltais namukais, apelsinmedžių giraitėmis, alyvmedžių ir oleandrų sodais, įkvėpkite mimozų ir levandų sklindančio aromato“, – patarė K. Jankauskienė.

Alsuoja prabanga

Bodrumas yra vienas mėgstamiausių Turkijos kurortų ne tik tarp vietinių ar turistų, bet ir tarp pasaulinio lygio žvaigždžių.

„Ilsėtis ir pramogauti Bodrume renkasi turtingi turkai ir įvairios garsenybės. Jie nuomojasi vilas, ištaigingas jachtas, vakarieniauja elegantiškuose restoranuose. Ilsėdamiesi Bodrume galite pasijusti it Italijos ar Prancūzijos Rivjeroje“, – kalbėjo „Tez Tour“ atstovė.

Bodrumas siūlo ir daugiau išskirtinių patirčių prabangos trokštantiems poilsiautojams.

„Paplaukiokite garsiuoju mėlynuoju kruizu baltojo Bodrumo pakrantėmis ir pasijuskite nerūpestinga Turkijos „grietinėle“. Stebėkite miesto gyvenimą iš toli, deginkitės, šokinėkite iš jachtos, išsimaudykite šiltame, krištolo skaidrumo vandenyje“, – vardijo K. Jankauskienė.

Patiks ramaus poilsio ieškančioms šeimoms

Norintys pailsėti ramiai su šeima, taip pat turėtų pasidomėti Bodrumu – vienintelis kelionių organizatorius „Tez Tour“ vykdo tiesioginius skrydžius į šį kurortą. Daugelį šeimų čia traukia ne tik gerai išvystyta viešbučių infrastruktūra ir gausybė pramogų mažiesiems, tačiau ir itin profesionalus personalo darbas.

„Šiek tiek atokiau nuo miesto centro esančios vaizdingos pakrantės idealiai tinka ramiam poilsiui su visa šeima. Tiek aukščiausios klasės elitiniai viešbučiai, priklausantys prabangiausių viešbučių tinklams visame pasaulyje, tiek paprasti ekonominės klasės viešbutukai stengiasi išlaikyti itin aukštą aptarnavimo lygį ir kokybę“, – pristatė K. Jankauskienė.

AdobeStock.com nuotr.

Vandens pramogų rojus

Atostogas Bodrume renkasi ir vandens pramogų entuziastai. Čia Egėjo jūra vėjuota, tad regionas sutraukia nemažai burlenčių sporto mėgėjų. Pasak gidės, Turkijos krantus skalaujanti Egėjo jūra yra laikoma viena iš skaidriausių pasaulyje, todėl šiame regione galima nardant su profesionaliais instruktoriais pamatyti tikrą povandeninio pasaulio grožį.

Ramesnes vandens pramogas mėgstantys keliautojai čia taip pat nenuobodžiaus. Plaukiojimas irklentėmis, pripučiamomis valtimis ar plaustais, vandens parkai, kelionės laivu į netoliese esančias salas – ir tai dar ne visos Bodrume organizuojamos vandens pramogos.

Ranka pasiekiamos Graikijos salos

Išnarsčius Bodrumo kurortą ir jo apylinkes, verta aplankyti ir kitus netoliese esančius šalies miestelius.

„Dalyan – tai turkiškoji Venecija, miestelio balto smėlio paplūdimys tęsiasi beveik 6 kilometrus, o itin gražūs vaizdai atsiveria plaukiojant laivu. Iš Dalyan uosto galima nuplaukti į išskirtinį vėžlių paplūdimį – saugomą teritoriją ir vieną paskutiniųjų nykstančių balinių vėžlių lizdaviečių“, – pasakojo gidė.

Ji rekomendavo aplankyti ir Pamukalę – vieną ikoniškiausių Turkijos lankytinų vietų, čia telkšo mineralų prisotinti vandens baseinai, kuriuose galima išsimaudyti.

Vos už pusvalandžio kelio nuo Bodrumo galima pasiekti ir kelias Graikijos salas – Kosą, Rodą, Symi – tad vienos kelionės metu aplankysite kelias šalis.

Ribotas biudžetas

Vaida pasakojo šeimos ir savo asmeninėms atostogoms išleisianti apie 1 tūkst. eurų. „Iš pradžių kelioms dienoms su draugėmis skrisiu į Amsterdamą, o šeimos atostogos bus ekonominės: su vyru ir dviem dukromis savaitei važiuosime į Latvijos pajūrį. Infliacija verčia ieškoti pigesnių variantų: ten nakvynė pajūrio miesteliuose kainuoja pigiau nei Lietuvoje“, – palygino Vaida.

Julija atostogoms ketina skirti didesnę sumą nei pernai – iki 400 eurų. Ji sieks maksimaliai išnaudoti atostogų laiką ir mėgautis kokybiškomis patirtimis.

Floristė Kamilė pasakojo daug dirbanti, taupanti ir atidžiai planuojanti savo finansines išlaidas. Išaugusios kainos jos negąsdina – mergina planuoja atostogauti prie mylimos Baltijos jūros Lietuvoje. Atostogoms ji planuoja išleisti kelis šimtus eurų: pasimėgauti ypatingu laiku, pamatyti vaizdingų saulėlydžių, pasivaikščioti pajūrio smėliu.

Prioritetas: floristė Kamilė ruošiasi atostogauti Lietuvoje – prie mylimos Baltijos jūros. Regimanto Zakšensko nuotr.

Jaunai mamai Auksei atostogos šiemet taps šiokiu tokiu išbandymu – ji pirmą kartą atostogaus su neseniai gimusia atžala. Per atostogas jai padės kartu vyksianti mama Irena. Jos kol kas dar nesidomėjo atostogų kryptimis ir galimybėmis, tačiau užsiminė, kad atostogų biudžetas bus ribotas. „Tikimės išleisti mažai“, – vylėsi kaunietės.

Gydytoja Greta šiais metais neatostogaus. „Augančios kainos – svarbu, tačiau yra ir kita priežastis. Šiuo metu laukiuosi antro vaikelio – dėl to atostogos bus atidėtos vėlesniam laikui“, – šypsojosi Greta.

Kai kas jau pailsėjo

Laborantė Rita pasakojo jau išnaudojusi savo atostogas ir pabuvojusi Palangoje. „Taip, kainos pakilusios, tačiau man pasisekė: nereikėjo mokėti už nuomą. Pailsėjau palankiomis sąlygomis“, – sakė ji.

„Neseniai grįžome iš atostogų Ispanijoje. Pastebėjome kainų pokytį, todėl atostogas kruopščiai planavome“, – kalbėjo Ieva ir jos mama Vida.

Juozas, jaunas ir nuotykių trokštantis kaunietis, taip pat jau atostogavo. Jaunas vyras teigė pajutęs kainų skirtumus. Graikijoje ilsėjęsis pašnekovas teigė išleidęs daugiau, nei planavo, nes viskas pabrango. „Maistas, nuoma ir pramogos buvo brangesnės nei pernai“, – palygino vyras. Tačiau jis teigė nesigailintis savo pasirinkimo atostogauti Graikijoje, nes galėjo išvysti naujų vietų, patirti naujų skonių ir susipažinti su kitokia kultūra.

Renkasi neatostogauti

Dalis pašnekovų teigė iš viso neatostogausiantys.

Aldona iš Kulautuvos atostogas žadėjo leisti namuose. Tačiau tai nesusiję su kainų kilimu – ji sako gerai pailsinti ir savo namuose, kur turi didelį sodą, kiemą su baseinu. Namuose atostogas žada leisti ir jos pusseserė.

Pensininkė Vida vasarą liks namuose dėl namų renovacijos darbų. „Atostogas planuoju tik rugsėjį, kai orai atvės – važiuosiu prie jūros. Maisto kainos pakilo – tai turės įtakos atostogų biudžetui. Atostogauti žadu penkias dienas, o poilsiui skirsiu apie 300 eurų“, – planavo pensininkė.

Požiūris: „Seniai nebeatostogauju“, – sako senjorė Stanislava ir priduria esanti laiminga ir patenkinta viskuo, ką gyvenimas jai teikia. Regimanto Zakšensko nuotr.

„Seniai nebeatostogauju, niekada netaupiau, bet niekada ir pinigų netrūko. Galiu sau leisti nusipirkti tai, kas man patinka ir tinka, tačiau kelionių nesirenku. Užaugau vaikų namuose – esu laiminga ir patenkinta viskuo, ką gyvenimas man teikia. Savo aplinkoje matau daug meilės, todėl ir renkuosi būti čia“, – pasakojo senjorė Stanislava.

Vaikus ir juos lydinčius suaugusius pasitiko premjerė Ingrida Šimonytė ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

„Džiaugiamės, kad atvykote į mūsų Lietuvos pajūrį ir turėsite galimybę čia taikiai praleisti savo atostogas. Šiltų įspūdžių, besišypsančių žmonių ir taikaus dangaus, kur neskraido raketos“, – pranešime cituojama I. Šimonytė.

Telefoninio vaizdo pokalbio metu miesto vaikus pasveikino Bučos meras Anatolijus Fedorukas. Jis taip pat dėkojo Lietuvai ir Palangai už iniciatyvą.

Šeštadienį Palangoje vaikai valgė picas, keliavo prie Baltijos jūros. Prie Palangos tilto vaikai kartu su Š. Vaitkumi ir I. Šimonyte į dangų paleido dvidešimt baltų balandžių, simbolizuojančių taiką, pakilo apžvalgos ratu.

Palangos miesto savivaldybės nuotr.

Anot savivaldybės, šios akcijos tikslas – padėti vaikams nors trumpam pamiršti karo keliamą siaubą ir pasidžiaugti taikiomis vasaros atostogomis prie Baltijos jūros.

„Buča – yra Palangos miestas partneris, tad nuo pirmųjų karo dienų mes, palangiškiai, stengiamės šiam miestui teikti visokeriopą pagalbą. O dabar, atsiradus galimybei, apsisprendėme padovanoti Bučos vaikams taikų poilsį mūsų pajūryje“, – sakė Š. Vaitkus.

Apsisprendėme padovanoti Bučos vaikams taikų poilsį mūsų pajūryje.

Visą savaitę vaikai iš Bučos užsiims dailės terapija, juoko joga, edukacinėmis programomis, sportinėmis veiklomis, žais stalo žaidimus, lankysis ekskursijose, žiūrės kino filmus, susitiks su Palangos miesto gyventojais.

Iš viso šią vasarą Palangą aplankys apie 100 Bučos vaikų iš šeimų, kurios karo metu neteko vieno ar abiejų tėvų, taip pat iš daugiavaikių šeimų bei socialiai pažeidžiamų grupių. Jiems bus surengtos penkios stovyklos pamainos, kurių kiekvienoje bus ne mažiau kaip 15 vaikų bei keletas grupę lydinčių suaugusiųjų.

Saugaus elgesio atmintinė

„Kiekvienas vaikas turi teisę į kokybišką ir jo poreikius atliepiantį poilsį, tad tėvai, galvodami apie savo vaikų vasaros planus – tiek poilsį vasaros stovyklose, tiek atostogas pas giminaičius, prioritetą turėtų teikti ne tik pramogoms ir linksmybėms, bet ir vaikų saugumui.

Labai svarbu suaugusiesiems, prieš išlydint vaikus poilsiauti, užduoti ir gauti atsakymus į kelis klausimus: ką vaikas veiks, kur apsistos, su kuo jis leis laiką, kas juo pasirūpins, o svarbiausia – ar jis bus saugus?“ – primena Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Tarnybos vadovė pataria tėvams, kad jie, mokydami vaikus pagarbaus ir deramo elgesio su aplinkiniais, kartu turėtų ugdyti ir vaiko suvokimą apie save, savo kūną ir priminti tam tikras saugumo taisykles. Pavyzdžiui, vaikas turėtų žinoti, kad kitų žmonių nemandagus bendravimas, žeidžiantys žodžiai, pokštai ir juokeliai, tampantys patyčiomis, prisilietimai ir veiksmai, kurie vaiką priverčia pasijausti nemaloniai ar jį žaloja, – nepriimtinas elgesys, kuriam jis turi teisę pasakyti „stop“ ir parodyti, kad taip su juo elgtis negalima.

Vaikui saugumo gali suteikti ir žinojimas, kad įvairiose situacijose padėti yra pasiruošę artimieji arba kiti patikimi suaugusieji – stovyklų vadovai, įvairių organizacijų savanoriai, pagalbą teikiančių tarnybų darbuotojai.

Atsižvelgti į vaiko poreikius

Paramos vaikams centro vadovė psichologė-psichoterapeutė Aušra Kurienė atkreipia dėmesį, kad organizuodami vasaros poilsį vaikams tėvai neturėtų remtis savo ar draugų patirtimi. Pavyzdžiui, jeigu patys tėvai kiekvieną vasarą vykdavo į tą pačią stovyklą, nebūtinai ji tiks ir jų vaikui, o kaimynų, draugų ar pažįstamų rekomendacijos taip pat gali nepasiteisinti.

„Renkant stovyklą vaikui ar paaugliui, svarbu atsižvelgti į jo pomėgius, įgūdžius, raidos ypatumus, kitus individualius dalykus. Stovykla neturėtų tapti varginanti – svarbiausia nepamiršti, kad tai yra poilsio vieta ir joje turi būti smagu. Vaikas ar paauglys gali ir turėtų dalyvauti planuojant vasaros atostogas, svarbu girdėti jo norus ir lūkesčius. Jeigu nedrąsų vaiką išsiųsime į išgyvenimo stovyklą, kad ten jis įgytų drąsos, galime jį dar labiau išgąsdinti. Jei vasaros atostogas paversime ištisiniu papildomu mokymusi, vaikas nepailsės ir, greičiausiai, jam bus sunku patirti pažinimo džiaugsmą“, – pastebi A. Kurienė.

A. Kurienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Pasak A. Kurienės, kad vaikas gerai praleistų laiką, stovykloje turi būti saugu, tad tėvams būtina pasidomėti, kaip organizatoriai užtikrina tiek fizinį, tiek psichologinį stovyklautojų saugumą, kokios yra elgesio stovykloje taisyklės, kaip suprantamas smurtas ir patyčios, kokios priemonės taikomos netinkamai elgiantis. Be to, organizatoriai turėtų suteikti informacijos, kokios darbo su vaikais patirties turi stovyklų darbuotojai ir savanoriai, kaip jie rengiami dirbti stovykloje.

Vaikas ar paauglys gali ir turėtų dalyvauti planuojant vasaros atostogas, svarbu girdėti jo norus ir lūkesčius.

 

Atsakingai pasiruošti

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Ingrida Skridailienė primena, kad visapusiškai pasirūpinti saugiu vaikų poilsiu iš anksto atsakingai pasiruošti turėtų tiek tėvai, tiek organizatoriai.

„Tėvus gali sužavėti stovyklų siūlomos veiklos ir edukacijos vaikams, o tokie elementarūs, bet labai svarbūs klausimai – higieniškos ir vaiko poreikius atitinkančios miegojimo ir prausimosi vietos, stovyklos aplinka, riziką vaiko saugumui keliantys veiksniai, pavyzdžiui, netoliese esantys vandens telkiniai, kuriuose numatytos vaikų pramogos – kartais lieka antrame plane“, – sako I. Skridailienė.

Ji akcentuoja, kad, siekant pasirūpinti saugiu ir kokybišku vaikų poilsiu, stovyklų organizatoriams keliami formalūs reikalavimai. Visų pirma, stovyklose gali dirbti tik tie darbuotojai, kurie yra pasitikrinę sveikatą ir įgiję žinių higienos klausimais, moka teikti pirmąją pagalbą. Poilsiautojams turi būti užtikrintos asmens higienai reikalingos sąlygos ir priemonės, atsižvelgiama į gyvenamojo ploto dydį, kuris leistų kiekvienam vaikui jaustis laisvai ir išlaikyti privatumą.

Pasak I. Skridailienės, kad tėvai galėtų jaustis ramesni, jog pasirinkta stovykla pasižymės saugumu ir tvarka, veiklų organizatoriams rekomenduojama stovyklautojus iš anksto supažindinti su stovyklos vidaus ir lauko aplinka, informaciją skelbiant internete.

Kaip išvengti traumų

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Ingrida Sapagovaitė sako, kad šiltuoju metų laiku pastebimas vaikų traumų pikas. Gydytoja mini dažniausius nelaimingus nutikimus, įvykstančius vaikams važiuojant paspirtukais, dviračiais, riedučiais, riedlentėmis, ir primena, kad jų būtų galima išvengti ar bent jau sumažinti traumų riziką, pasirinkus mažesnį greitį, laikantis eismo taisyklių, dėvint šalmus ir kitas apsaugos priemones.

„Kalbant apie traumas, kurios įvyksta vaikams poilsiaujant stovyklose ir gamtoje, galima išskirti kelias situacijas. Pirmiausia – neatsargus vaikų elgesys laužavietėse, kai nutariama palakstyti basomis po laužavietės pelenus, kurie vizualiai gali atrodyti užgesę, bet žarijų viduje dar išlikusi kaitra, kuri gali nudeginti ploną ir jautrią vaikų odą. Dar viena dažna traumų priežastis – plaštakų nudegimai, liečiant karštas kepsnines ir įkaitusius iešmus. Prie dažniausių vasaros sezono traumų galima priskirti ir maudynes nežinomose vietose, šokinėjimą į vandenį – kartais tokios neatsargios pramogos gali palikti skaudžių padarinių visam gyvenimui“, – sako I. Sapagovaitė.

Gydytoja pataria tėvams ir vaikų vasaros poilsiu besirūpinantiems žmonėms prisiminti kelias esmines pirmosios pagalbos taisykles, kuriomis galima vadovautis nelaimės atveju, kol bus sulaukta medikų pagalbos.

„Kad ir kokia trauma būtų – vaikas parkrito, susižeidė, nudegė ar įsipjovė, yra keli pagrindiniai principai teikiant pirmąją pagalbą: malšinti skausmą, visada tinka šaltis ir imobilizacija, išskyrus nudegimą“, – primena gydytoja.

Poilsiaujantiems su vaikais ji pataria visuomet turėti vaistų nuo skausmo ir kitų pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlės priemonių.

Vasara tapo nebe darbymečiu, o laukiamu metų laiku, kuris geru oru, saule ir vandens pramogomis kvietė pasinerti į vasaros malonumus. Kaip mėgo atostogauti darbų nualinti kauniečiai? Kur vyko susigrąžinti „geros nuotaikos kapitalą“, „dvasines spėkas“ ir paruošti kūnus darbingam rudens sezonui?

Atokvėpis nuo miesto

Į atostogas nebuvo žvelgiama vien kaip į poilsį, pramogas ar malonumus. Atostogų svarba akcentuota „proto darbininkams“, nes kasdienė intelektinė veikla išsunkia fiziškai, protiškai ir emociškai. Dėl to ir spaudoje populiarinant atostogų idėją pabrėžta poilsio nauda žmonių sveikatai: „Atgaivinti sveikatą tiek fiziniai, tiek psichiniai reikia kiekvienam. Ir tvirčiausios sveikatos žmogus privalo per metus bent kartą kuriam laikui atsipalaiduoti nuo savo kasdieninių pareigų ir rūpesčių.“

Neužmiršti buvo ir įvairių dirbtuvių darbininkai, kuriems taip pat rekomenduotos bent trumpos atostogos vasaros metu, kad nuilsintas darbo ir miesto dulkių žmogus atsigautų, o jo kūną užpildytų nauja energijos banga.

Kiekvienas kaunietis, įvertinęs nuovargio lygį, poilsio poreikius ir turimus finansus, pagal tai planavo atostogas ir ieškojo vietos, kur galėtų vasaroti.

Žinoma, pailsėti ir susigrąžinti jėgas buvo galima ir mieste: kiekvienais metais kauniečiams buvo įrengiama 9–12 viešų paplūdimių, kuriuose jie mėgdavo atsigaivinti karštą vasaros dieną arba pasilepinti „saulės tynėmis“ atostogų dienomis. Tačiau per žiemą bent vieną kitą litą sukaupę miestiečiai rinkdavosi pabėgti nuo šurmulio, dėl to, vos atšilus orams, ištuštėdavo mokyklų suolai ir miesto gatvės.

Vasarnamių laikytojai, rodos, tik pelno ir vasarotojų telaukia. Apie patogesnių kambarių, lovų ir kitko įrengimą jie beveik nė negalvoja.

 

Nepigus malonumas

Madinga ir naudinga vasarojimo vieta buvo kurortas su pušynais, parkais, maudynėms tinkamomis pakrantėmis, poilsio ir sveikatinimosi centrais. Kurortu buvo vadinama vieta, pritaikyta patogiai pailsėti ir sveikatą pataisyti, turėjusi gydomųjų šaltinių, purvo gydyklų.

Kurortų sezonas įprastai prasidėdavo apie gegužės 1 d. ir baigdavosi spalio viduryje. Kauniečiai prieš išvykdami į kurortą turėjo nusiteikti gerokai ištuštinti pinigines. Pirmiausia reikėjo išsinuomoti vilą ar geresnį kambarį vasarnamyje už 10–15 litų per parą, apmokėti kelionės išlaidas, o kur dar kurorto rinkliavos mokesčiai, kurie asmeniui galėjo siekti nuo kelių iki 20 litų už sezoną.

Pasipiktinę dėl nemažų išlaidų vasarotojai spaudoje skundėsi prasta kurortų infrastruktūra: „Vasarnamių laikytojai, rodos, tik pelno ir vasarotojų telaukia. Apie patogesnių kambarių, lovų ir kitko įrengimą jie beveik nė negalvoja.“ Spaudoje buvo skundžiamasi, kad Palangoje ir Birštone yra vos keletas labiau poilsiui pritaikytų vilų ir pensionatų.

Valstybės teatro operos solistė Gražina Matulaitytė-Rannit su sūnėnu Stasiu Lozoraičiu jaunesniuoju atostogų Italijoje metu. XX a. 3–4 deš. Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros nuotr.

Kūnui ir sielai

Trumpesnėms ar kuklesnėms atostogoms kauniečiai rinkosi netoli įsikūrusius ir patogiai miesto viešuoju transportu pasiekiamus Aukštosios Panemunės, Lampėdžių, Kačerginės ar Kulautuvos kurortus. Prezidentas, politikas ir gydytojas Kazys Grinius taip pat mėgo lankytis Kauno apylinkėse buvusiuose kurortuose. 1936 m. K. Grinius su šeima atostogavo Kulautuvoje, o 1929 m. ir 1937 m. – Aukštojoje Panemunėje.

Apie atostogas Panemunėje K. Griniaus bičiulis V. Jakelaitis rašė: „Daktaras dažniausiai sėdėdavo verandoje į laikraštį įsikniaubęs, kartais užeidavo į savo sanatoriją, vaikštinėdavo po šilą ar Panemuniais. <...> Šiaip jau jie buvo kaip ir visi kiti vasarotojai: kasdien užsako šilto pieno, daržovių, uogų, naminės kaimiškos duonos.“

Sveikata susirūpinę kauniečiai rinkosi Birštoną, kuris buvo ramesnis, vystytas kaip sveikatingumo kurortas, į kurį vykta gydymosi ir profilaktikos tikslais. Birštone buvo įrengtos gydyklos su mineralinėmis, vadintomis „angliarūgšties“, ir purvo voniomis. Poilsiautojams buvo organizuojama keletas pramogų: vasaromis gastroliavo pučiamųjų orkestras, kurio 4-ojo dešimtmečio pabaigoje atvykdavo pasiklausyti Kauno aukštuomenė, ir dukart per savaitę, ketvirtadieniais ir sekmadieniais, buvo rengiami šokiai.

Be orkestro koncertų, į Birštoną kartais atvykdavo ir garsių solistų iš Kauno, kurie rengdavo labdaringus koncertus neturtingiems gydyklų pacientams, pavyzdžiui 1935 m. koncertavo valstybės teatro solistė Vincė Jonuškaitė-Zaunienė. Dėl daugėjančių pramogų į Birštoną pradėta vežtis ne tik chalatą, bet ir išeiginį kostiumą.

Elitas traukė į Palangą

Ilgesnėms vasaros atostogoms daugelis Kauno kultūrinio ir politinio elito atstovų rinkosi vasaros sostinės Palangos kurorto paplūdimius. Daugiausia vasarotojų į Palangą suvažiuodavo liepą, o išvažiuodavo po rugpjūčio 20 d.

Palanga viliojo ne tik sveikatinimosi galimybe, bet ir daug įvairesnėmis pramogomis, vasarą persikeliančiomis iš Kauno restoranų ir koncertų salių į Palangos kurhauzą ir J. Basanavičiaus gatvę.

Iš Kauno restorano „Versalis“ į Palangą vasarai atvykdavo Moišės Hofmeklerio vadovaujamas „Metropolio“ orkestras, o vakarais pašokdinti Onytę kviesdavo Lietuvos estrados pradininkas Danielius Dolskis.

Apie įžymių kauniečių (politikų, menininkų, artistų) atvykimą į Palangą buvo pranešama vietinėje spaudoje. Pvz., 1931 m. vasarą spauda rašė, kad Palangoje jau atostogauja gausus būrys politinio ir kultūrinio elito: „Šiomis dienomis į Palangą su šeima atvyko žemės ūkio ministeris Aleksa. Netrukus žada atvykti ir J. E. Respublikos Prezidentas su ponia. <...> Jau atvyko: artistas Viktoras Dineika su žmona; artistas Staniulis; solistas Puškorius; balerina Adomavičiūtė ir „radio dėdė“ Petras Babickas.“ Ilgamečiais Palangos gerbėjais buvo tapę daugelis to laikmečio įžymybių: rašytojas, kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas, poetas, kunigas Jonas Mačiulis-Maironis, tapytojas Antanas Žmuidzinavičius ar kiekvienos damos slapta simpatija – operos solistas Kipras Petrauskas! Teisingai pastebėjo Kaune rezidavęs JAV konsulas Robertas V. Heingartneris, vykdamas į Palangą Smetonų kvietimu: „Įdomu pasižiūrėti, kur vasarą dingsta visas Kaunas.“

Prezidentas: Antanas Smetona jodinėja Aukštosios Panemunės kurorto miškuose su žmona Sofija ir palyda. XX a. 3–4 deš. Stopkadras. Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr.

Su adjutantu ir automobiliu

Tarp garsių svečių Palangoje buvo galima išvysti ir visus nepriklausomos Lietuvos prezidentus. Apie prezidentą Antaną Smetoną galima kalbėti kaip apie ištikimą Palangos vasarotoją. Eidamas prezidento jis pareigas iki 1937 m. (išskyrus 1930 m., kai vyko gydytis į Čekoslovakiją) kasmet atostogavo Palangos pajūryje, kur 4–6 savaitėms apsistodavo „Baltojoje viloje“.

Prezidentas atvykdavo ne tik su šeima, bet ir su gausia palyda. Du kambariai viloje buvo parengti prezidentą atlydėjusiam adjutantui ir darbo reikalais pas prezidentą į Palangą atvykstančiam kanceliarijos viršininkui kun. Pijui Bielskui. Į pajūrį Smetonos vykdavo automobiliu, o nuo 1931 m. – specialiu traukiniu, kuriuo buvo atgabenamas ir prezidento automobilis. Automobilis buvo reikalingas ekskursijoms ir norint aplankyti Klaipėdą ir kitas apylinkes, taip skatinant turizmą ne tik Palangoje, bet ir kitose Lietuvos vietovėse.

Į atostogas prezidentą išlydėdavo ministrų kabinetas, karininkai, diplomatinio korpuso atstovai ir kiti artimi prezidentui asmenys, o atvykus iškilmingai sutikdavo Palangos burmistras dr. Jonas Šliūpas. Iškilmingų sutikimų sulaukdavo ir kiti įžymūs asmenys atvykę iš laikinosios sostinės. 1931 m. kurorto leidinyje „Pliažas“ aprašytas nuotaikingas K. Petrausko sutikimas: „Delegacija įteikė jam raktus, kaipo išrinktam į Kauno miesto tarybą savivaldybių rinkimuose, pasitiko su jūrų vandeniu ir pliažo smėliu. Artistas Dineika padeklamavo tam momentui pritaikintus dzinguliukus.“

Kelionės į užsienį galėjo būti pažintinės arba poilsinės. Daugiausia keliauta traukiniais ar laivais.

 

Poilsį derino su darbu

Prezidentas Aleksandras Stulginskis pailsėti į Palangą taip pat atvykdavo su šeima. Prezidentas dažnai viešėdavo bohemiška aura garsėjusioje viloje „Anapilis“. Tai buvo ne tik A. Stulginskio, bet ir meno, scenos ir literatūros pasaulio atstovų mėgstama atostogų vieta.

Palangą rinkosi ir K. Grinius, nors prezidentavimo laikotarpiu Palangoje apsilankyti nespėjo dėl tą vasarą suplanuotų kelionių po Lietuvą – aplankė Šiaulius, Klaipėdos kraštą. Vis dėlto kitomis vasaromis jis pasisvečiuodavo Palangoje, kur mėgo leisti laiką paplūdimyje su žmona Kristina ir sūnumi Liūtu.

Prezidentai atostogų metu mėgavosi maudynėmis. Grinių šeima rinkosi modernius bendrus paplūdimius, o konservatyvesnė Smetonų šeima lankėsi atskiruose moterų ir vyrų paplūdimiuose. Po pietų prezidentai mėgo pasivaikščioti su šeima, o A. Smetona kartais jodinėdavo žirgais. K. Grinius labiausiai mėgo ilgus pasivaikščiojimus po Palangos grafo Felikso Tiškevičiaus parką ir pajūrį, o A. Smetona keliaudavo pasižiūrėti vakarėjančios jūros nuo Palangos tilto.

Laisvesniu metu prezidentai dalyvaudavo vasarai į Palangą persikėlusiuose pramoginiuose renginiuose, noriai lankėsi koncertuose, vaidinimuose, vakarienėse ir pan. Tačiau atvykę pailsėti negalėdavo atitrūkti ir nuo valstybės reikalų. Ona Stulginskienė skundėsi, kad prezidento poilsis dažnai būdavo sutrukdomas ir A. Stulginskiui ne kartą buvo tekę grįžti į Kauną, o ir ministrai ar kariuomenės atstovai nevengdavo sujaukti atostogų ir patys atvykdavo į prezidento vilą posėdžiauti.

Ir Neringoje, ir sodžiuje

Po truputį tarp kauniečių populiarėjo nauja atostogų kryptis – Kuršių nerija. Kauniečiai Neringos kurortus rinkdavosi rečiau, dėl to spaudoje raginta ieškančius tylos ir ramybės rinktis Smiltynės, Juodkrantės ar Nidos kurortus.

Juose buvo puikiai įrengtų viešbučių ir vilų, o taupesni galėjo nuomotis kambarius pas vietinius gyventojus. Į šį gamtos kampelį viliota aktyviomis veiklomis: maudynes mėgstantys poilsiautojai galėjo rinktis tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių krantų, žygeiviai galėjo išbandyti 60 km miškų takelių, turistauti mėgusiems buvo siūlomos naktinės išvykos į Klaipėdą ar Smiltynę, o Juodkrantėje buvo galima pažaisti elito pamėgtą tenisą įrengtame aikštyne.

Nidoje vasaroti dažniausiai rinkdavosi Kauno menininkai, kurie dalydavosi miesteliu su vokiečių menininkais – rašytoju Thomu Mannu, dailininku Fritzu Burmannu ir kitais. Juos čia viliojo stulbinanti gamta, geras oras ir tyla, kurios daug mažiau būta Palangoje. Skatinant kauniečių smalsumą, „Lietuvos aide“ rašyta: „Kuršių Nėringa yra tokia graži, jog pamatyti ji verta lygiai kaip Ispanija ar Italija.“

Pamatyti verta buvo ne tik Kuršių neriją, bet ir kitas Lietuvos apylinkes. Puiki proga pailsėti ir aplankyti kitus Lietuvos miestus ir miestelius – atostogos sodžiuje. Tokias atostogas ypač mėgo kauniečiai, turėję sodybas, tėvus, giminaičių ar draugų, gyvenančių provincijoje ir vasarą siūliusių kaimo pramogų. Poilsiautojai kaime rinkdavosi labai aktyvų laisvalaikį: šienapjūtės ar rugiapjūtės malonumus, maudynes ežere, baidarių žygius, žvejybą, uogavimą ar grybavimą, pasivažinėjimus dviračiu ar pasivaikščiojimus pamiškėse, ekskursijas po apylinkes.

Grinių šeima rinkosi modernius bendrus paplūdimius, o konservatyvesnė Smetonų šeima lankėsi atskiruose moterų ir vyrų paplūdimiuose.

 

Atostogas kaime labai mėgo ir K. Grinius, kuris kasmet su šeima išvykdavo paviešėti į gimtinę Selemos Būdoje (Kazlų Rūdos sav.) ir būtinai aplankydavo netoliese gyvenusią seserį Oną Griniūtę-Bacevičienę, kur atsipalaiduodavo dirbdamas ūkio darbus. Sūnus Liūtas prisimena: „Kastuvas, šluota, grėblys, o kiek anksčiau ir dalgis jam nebuvo svetimi.“

Geresnių atostogų nei kaime neįsivaizduodavo ir Valstybės teatro režisierius Borisas Dauguvietis. Jis pjaudavo žolę, veždavo šieną, sodindavo ir grybaudavo, bet labiau už viską mėgo virti naminį alų. Poetas Kazys Binkis taip pat iškeisdavo rašiklį į bambuko meškerę ir ištisas dienas mirkdavo ežere.

Nuo 1937 m. atostogas Palangoje į atostogas kaime Užugirio dvare iškeitė ir prezidentas A. Smetona. Įsirengęs vasaros rezidenciją prezidentas mieliau rinkosi ramiai vasaroti Lietuvos provincijoje, kur galėjo labiau atsipalaiduoti.

Viliojo ir užsienis

Dar viena kauniečių atostogų kryptis – užsienis. Kauniečiai pamažu poilsį ėmė tapatinti su kelionėmis ir tai tapo miestietiško gyvenimo išraiška, neatsiejama Kauno populiariosios kultūros dalimi. Gerėjančios ekonomikos sąlygos leido susipažinti su kitomis valstybėmis, tautomis ir jų kultūra. Kelionės į užsienį galėjo būti pažintinės arba poilsinės. Daugiausia keliauta traukiniais ar laivais. Iš Kauno buvo patogus traukinių susisiekimas iki Berlyno (o iš ten jau į plačią Europą), Rygos ar iš Klaipėdos su keltais su Skandinavijos valstybėmis.

Kauniečiai lankė žymiausius to meto kurortus prie Viduržemio jūros ir didžiąsias sostines: Romą, Paryžių, Vieną, Berlyną ar Amsterdamą, bet nepamiršti buvo ir kaimyninių valstybių Latvijos ir Rytprūsių kurortai. Lenkijoje populiarus buvo kalnų miestelis Zakopanė, įsikūręs Tatrų kalnų papėdėje. Itin keliones po kalnus mėgo rašytojas Balys Sruoga. Jis keliavo ne tik į artimiausius Zakopanės kalnus, bet ir po Alpes Austrijoje ir Italijoje.

Keliauti užsienyje buvo labai brangu, todėl dažnai atostogos derintos su kitomis veiklomis. Įprasta praktika buvo aplankyti užsienyje dirbančius giminaičius ar išvykus į komandiruotę ar darbo reikalais į užsienį dar keletą dienų praleisti turistaujant.

Taip darė ir gydytojas prof. Pranas Mažylis. 1937 m. jis ne tik dalyvavo Tarptautinėje ginekologų-akušerių konferencijoje, bet ir kartu su žmona aplankė Amsterdamą. Po Braziliją pakeliauti galimybę turėjo ir gamtininkai Tadas Ivanauskas, Konstantinas Aris, J. Faustilis ir Alfonsas Palionis, kurie išvyko į ekspediciją medžioti eksponatų Vytauto Didžiojo universiteto Zoologijos muziejui – parodai „Atogrąžų gyvūnai“. Šios kelionės metu jie turėjo progą susipažinti su Brazilijos flora ir fauna, Amazonės miškais ir vietine kultūra. Apie šią ekspediciją yra išleista T. Ivanausko knyga „Trys mėnesiai Brazilijoj“.

Kas? Paroda „Kauniečių atostogos tarpukariu: nuo Kauno maudyklų iki Viduržemio jūros kurortų“.

Kur: Istorinės LR Prezidentūros sodelyje.

Kada: veikia iki spalio 31 d.