Tai viena didžiausių pinigų sumų, pastaruoju metu išviliota iš žmonių Lietuvoje.

Kaip skelbia Policijos departamentas, sekmadienį, 11.37 val., į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 50-metė moteris.

Ji pareiškė, kad pernai gegužės 25 dieną socialiniuose tinkluose susipažino su vyru iš Prancūzijos.

Jis iki šių metų kovo 20 dienos apgaulės būdu iš jos išviliojo 191 tūkst. 397 eurus.

Policija dėl sukčiavimo pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

Lietuvoje tebėra paplitę „romantiniai“ sukčiavimai, jų padaryti nuostoliai neretai siekia šimtus tūkstančių eurų. Internete sutikti susirašinėjimo draugai ir draugės dažniausiai po kurio laiko ima prašyti paslaugų – pavyzdžiui, padėti išspręsti finansines bėdas, sumokėti muitą už dovanos pristatymą ir taip toliau.

Dažnai kariškiais, diplomatais ar įvairių tarnybų pareigūnais prisistatantys asmenys imasi susirašinėti su auka, ši po kelių susirašinėjimo dienų susižavi sukčiumi, jis praneša norintis atvykti ir prašoma padėti pervedant pinigus.

„Skleidžiant ir dalinantis informacija, prašome prieš tai atsakingai ją įvertinti ir teikti tik įsitikinus, kad ji teisinga. Atkreipiame dėmesį į tai, kad policijai buvo pranešta apie galimai tamsios spalvos automobilį, kuriuo važiuojantis asmuo ar asmenys kalbina mažametes mergaites ir bando pasikviesti į automobilį. Informacija nedelsiant buvo patikrinta. Informuojame, kad pagal gautą pranešimą dėl galimo tamsios spalvos BMW automobilio ir vairuotojo, kalbinančio mergaites, policija nustatė minimą automobilį. Tikrinant informaciją ji objektyviais duomenimis nepatvirtinta“, – feisbuke skelbė policijos pareigūnai.

Jie prašo visų tėvų pasikalbėti su vaikais apie tai, kaip saugiai elgtis, kaip bendrauti su nepažįstamais asmenims, tačiau įbauginti tikrai nereikia.

„Dar sykį atkreipiame dėmesį – informacija apie važinėjantį tamsios spalvos automobilį ir vairuotoją, kalbinantį mergaites, oficialiai nėra patvirtinta. Elkimės atsakingai ir nekelkime nereikalingos panikos! Asmenis, turinčius konkrečios informacijos apie panašius atvejus, prašome informuoti policiją“, – prašė policijos pareigūnai.

Gyventojus, atpažįstančius savo juvelyrinius dirbinius arba žinančius jų savininkus, prašoma kreiptis Kauno apskr. VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato pareigūnus telefonu 8 700 649 24 arba 112, arba el. paštu gerda.cerniauske@policija.lt.

„Iki 19 valandos buvo gauta 40 pranešimų, pradėti du aplinkybių patikslinimai medžiagose, ikiteisminių tyrimų nepradėta“, – BNS sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Pareigūnai pradėjo septynias administracines teisenas dėl rinkėjų elgesio – nustatyti keturi neblaivūs balsuoti atvykę asmenys, dar trys rinkėjai triukšmavo bei keikėsi.

Labiausiai buvo apgirtęs rinkėjas Vilniaus rajone, jam buvo nustatytas 3,5 promilės neblaivumas.

Tuo metu Zarasų rajone į rinkimų apylinkę balsuoti atvyko trys neblaivūs asmenys – jiems atitinkamai buvo nustatytas 0,6, 0,4 ir 2,7 promilės girtumas. Jiems gresia atsakomybė už pasirodymą viešoje vietoje esant neblaiviems.

Alytaus apskrities policija gavo pranešimus, kad trys asmenys vartojo necenzūrinius žodžius ir triukšmavo.

Nevyriausybinė organizacija „Baltosios pirštinės“ praneša, kad rinkimų dieną jos stebėtojai fiksavo daugiau nei 100 pažeidimų rinkimų apylinkėse.

Organizacija taip pat sulaukė maždaug 70 pranešimų iš pilietiškų gyventojų apie galimus rinkimų pažeidimus.

„Du pranešimai apie galimą rinkėjų papirkimą buvo perduoti policijai“,– teigiama pranešime.

„Baltosios pirštinės“, kartu su „Debunk.org“, taip pat Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė skundą dėl nustatyto atvejo, kai tam tikrų kandidatų „Facebook“ skelbiamo turinio matomumas galimai buvo dirbtinai padidintas.

Iki 19 valandos nepriklausomi rinkimų stebėtojai aplankė per 250 apylinkių 21 savivaldybėje, kur vyksta antrasis rinkimų turas.

„Visos rinkimų dienos metu fiksuotos tos pačios tendencijos, kaip ir pirmajame rinkimų ture ir ankstesniuose rinkimuose: komisijos netinkamai plombavo balsadėžes, nenaudojo duomenų apsaugai užtikrinti būtinų juodų antdėklų rinkėjų sąrašams uždengti, nepagrįstai leido rinkėjams į balsavimo kabinas eiti ne po vieną. 13-oje apylinkių, kur lankėsi „Baltųjų pirštinių“ stebėtojai, rinkimų komisijos į pastabas neatsižvelgė. Dėl kai kurių iš šių apylinkių komisijų darbo svarstoma kreiptis apygardų rinkimų komisijas ir VRK“, – rašoma „Baltųjų pirštinių“ pranešime.

Organizacijos atstovai daugiausia pažeidimų fiksuota Trakų rajone (85 proc. nuo visų organizacijos deleguotų stebėtojų aplankytų apylinkių), Vilniaus mieste (beveik 73 proc.), Ukmergės rajone (daugiau nei 66 proc.) ir Šilutės rajone (56 proc.). Vidutiniškai pažeidimai fiksuojami beveik kas antroje apylinkėje.

Gyventojai daugiausia skundėsi dėl politinės reklamos, „tylos laikotarpiu“ vykdomos agitacijos ir neužtikrinamos teisės balsuoti.

„Šie rinkimai išsiskiria gyventojų pranešimų apie rinkimų komisijų daromas klaidas gausa – per visą rinkimų laikotarpį gauta beveik 120 pranešimų dėl komisijų darbo, o tai sudaro maždaug ketvirtadalį visų nuo vasario gautų pranešimų“, – sako „Baltosios pirštinės“.

Iš viso nuo kovo pradžios policija gavo daugiau nei kelis šimtus įvairių pranešimų apie galimus pažeidimus per rinkimus.

Šie rinkimai išsiskiria gyventojų pranešimų apie rinkimų komisijų daromas klaidas gausa.

Šiuo metu pareigūnai atlieka dešimt ikiteisminių tyrimų dėl galimo trukdymo pasinaudoti rinkimų teise, keliems asmenims pareikšti įtarimai.

Tyrimus atlieka Alytaus, Marijampolės, Utenos, Švenčionių, Klaipėdos, Telšių pareigūnai. Kai kuriose apskrityse atliekama po kelis ikiteisminius tyrimus dėl galimų rinkimų pažeidimų.

Už trukdymą pasinaudoti rinkimų teise numatoma bausmė – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Pakartotiniuose rinkimuose renkant merus antrajame ture 34-iose savivaldybėse balsavo beveik 46 proc. rinkėjų, rodo VRK duomenys.

Merų rinkimai vyko daugiau kaip pusėje – 34 iš 60 – savivaldybių.

Balsavimas rinkimų apylinkėse baigėsi 20 valandą.

Merai rinkti Klaipėdos ir Vilniaus miestuose, Alytaus, Anykščių, Biržų, Ignalinos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kelmės, Kėdainių, Klaipėdos, Kupiškio, Lazdijų, Mažeikių, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Raseinių, Skuodo, Šakių, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Telšių, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Zarasų rajonuose, taip pat Elektrėnuose, Kalvarijoje, Pagėgiuose ir Visagine.

Pakartotinis balsavimas vyko savivaldybėse, kur merai nebuvo išrinkti pirmajame ture. Tam reikėjo surinkti per 50 proc. rinkimuose dalyvavusių gyventojų balsų.

Antrajame ture rungėsi du daugiausiai balsų per pirmąjį turą surinkę kandidatai.

Kaip pranešė policija, incidentas įvyko šeštadienio vakarą, apie 19.20 val., Ozo gatvėje.

Automobilio „VW Tiguan“ vairuotojas pro savo automobilio langą demonstravo daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, gretimai stovėjusio automobilio „VW Passat“ 31 metų vairuotojui.

Automobilio „VW Tiguan“ vairuotojas nustatomas.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. 

Kaip skelbia policija, ketvirtadienio vakarą, apie 19.48 val. Nendriniškių kaime,  miškavežio „SCANIA“ 57 metų vairuotojui buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,40 promilės alkoholio.

„Įmonės miškavežio vairuotojas pristatė medieną į kitą įmonę. Darbuotojams pasirodė, kad atvykęs vairuotojas elgiasi neadekvačiai, todėl buvo iškviesta policija. Automobilis nekonfiskuotas, atiduotas pačiai įmonei, savininkei. Neblaivus vairuotojas sulaikytas nebuvo, jis bus kviečiamas į apklausą“, – BNS sakė Marijampolės apskrities policijos atstovė Ieva Rinkevičiūtė.

Neblaiviam miškavežio vairuotojui pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vairavimo išgėrus, įstatymai numato, kad tokios kategorijos transporto priemones vairuojantiems asmenims galioja nulinė alkoholio kiekio norma.

Naktį iš penktadienio į šeštadienį, apie pusę trijų, Smiltelės gatvėje buvo sustabdytas automobilis „Skoda Fabia“. Jo vairuotojui, gimusiam 2000 m., nustatytas 2,28 prom. neblaivumas. Vyras sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

Penktadienį, apie 17.40 val. Klaipėdoje, Jūrininkų prospekte, sustabdyto automobilio „Ford Mondeo“ vairuotojui, gimusiam 1969 m., nustatytas 2,82 prom. neblaivumas.

Kiek anksčiau, 16.23 val., Klaipėdos rajono Kalniškės kaime, policinės priemonės metu, automobilio „Volvo“ vairuotojai gimusiai 1985 m. nustatytas 1,62 prom. neblaivumas.

Beveik tuo pačiu metu, 16.43 val., Klaipėdos rajone, Jakų kaime, 1981 m. gimusiam transporto priemonės vairuotojui nustatytas 2,56 prom. neblaivumas.

Girtas vairuotojas įkliuvo ir Skuode. Penktadienį, apie 11.25 val. Gedimino gatvėje, kaip įtariama, automobilis „Nisan X-trail“, sukėlė eismo įvykį, apgadino automobilį „Buick Encore“ ir pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Namuose rastas galimai automobilį „Nisan X-trail“ vairavęs 1947 m. gimęs vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, tačiau pasitikrinti neblaivumą. atsisakė.

Prieš vidurnaktį Plungėje, V. Mačernio gatvėje, 1993 m. gimusiam, automobilį „Audi A6“ vairavusiam vyrui nustatytas 1,91 prom. neblaivumas.

– Koks dabar yra policininko amžiaus vidurkis?

– 38 metai.

– Kada policininkas išeina į užtarnautą pensiją?

– Policijos pareigūnas pagal Vidaus tarnybos statutą turi galimybę išeiti ištarnavęs 25 metus. Prieš kurį laiką, kai galiojo kitos nuostatos, užteko 20 metų.

– Tai, paskaičiavus, gautųsi 40–45 metų amžiaus darbuotojas?

– Kažkada į pensiją buvo galima išeiti 38 metų. Pavyzdžiui, aš pats galėjau išeiti prieš vienuolika metų. Dabar laikas yra šiek tiek pavėlintas. Taip, yra problema. Mes ne tik konstatuojame, kad yra problema, nes didelis skaičius mūsų pareigūnų jau šiandien gali palikti tarnybą, tačiau problema yra sprendžiama. Pavyzdžiui, šiais metais jau turime arti 500 kandidatų papildyti policijos gretas. Manau, kad iš metų į metus tas skaičius didės ir problema amortizuosis. Bet ši problema, organizacijos senėjimas, nėra tik Lietuvos policijos. Mes matome bendras demografines problemas, situaciją tiek Lietuvoje, tiek ES šalyse, todėl mes ne vieni kovojame su šiuo iššūkiu.

– Apklausos rodo, kad policijos įvaizdis visuomenės akyse gerėja, tačiau to nepakanka, kad jauni žmonės rinktųsi darbą policijoje. Profsąjungos paskaičiavo, kad alga būtų tas dalykas, kuris pastūmėtų jaunuolius rinktis policijos darbą. Tačiau, jei teisingai sako, į rankas yra 1 tūkst. eurų.

Tikimės, kad atlyginimai didės.

– Šiais metais policijos pareigūno atlyginimo vidurkis pasieks 1440 eurų į rankas, tai šiek tiek daugiau nei 1 tūkst. eurų. Kai kuriais klausimais mes su profesinėmis sąjungomis sutariame, bet kai kuriais klausimais turime skirtingų nuomonių. Tikrai matome, kad atlyginimai auga. Per trejus metus statistiškai policijos pareigūnas uždirbo trečdaliu daugiau. Tikimės, kad atlyginimai didės. O dėl policijos pareigūno profesijos populiarumo, tai iš metų į metus mes turime didesnį skaičių norinčių papildyti policijos gretas, jeigu mes juos visus priimtume, tos problemos nebeturėtume. Bet, deja, žinome, kad policija nėra UAB ir galioja visai kiti reikalavimai, tad didelė dalis atkrenta dėl reputacijos, kita dalis neišlaiko egzaminų, trečia dalis turi problemų su sveikata. Šios trys dedamosios daro situaciją tokią, kokia yra – priimame ženkliai mažiau, nei yra norinčiųjų tapti policijos pareigūnais.

– Na, o tiems, kurie dirba, tenka didesnis krūvis. Profsąjunga sako, kad dabar Lietuvoje trūksta 1,5 tūkst. policijos pareigūnų.

– Šiuo atveju problema yra procedūros. Pasinaudosiu ES šalių policijos statistika. Pavyzdžiui, Suomijoje 100 tūkst. gyventojų yra dvigubai mažiau policijos pareigūnų nei Lietuvoje, tačiau Suomijoje policija sėkmingai vykdo pavestas funkcijas. Matyt, problemos yra ir mūsų funkcijose, ir Baudžiamojo proceso kodekse, apie kurį kalbame. Manau, kad tinkamai sutvarkius procedūras, toks policijos pareigūnų skaičius būtų optimalus tokiai valstybei kaip Lietuva, kuri demografiškai ir senėja, ir toliau mažėja. Tad šioje vietoje su profesinėmis sąjungomis nelabai norėčiau sutikti, kad mes mažėjame, kad mūsų yra per mažai, kad mes visi esame pervargę. Iš dalies tai yra tiesa, tačiau, matyt, problemos slypi kiek kitose vietose.

– Grįžtant prie pareigūnų senėjimo temos ir tai, kad kas antras galėtų išeiti į užtarnautą pensiją, tai ar bus po dešimtmečio, kas mus „gins, saugos ir padės“?

– Tikrai Lietuvos gyventojai gali būti ramūs, jaustis saugiai, mes kartu su visuomene viską padarysime, kad Lietuvoje būtų saugu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Dabar yra policininkų trūkumas Vilniuje, Panevėžyje, Mažeikiuose. Kaip ten sprendžiamos problemos?

– Vilniaus policijos problemas mes sprendžiame mokėdami specialų sostinės priedą. Turbūt esame pirmieji iš visų institucijų Lietuvoje, kuri moka 150 eurų. Kiekvienais metais tuos skaičius peržiūrinėsime. Atsiranda naujos socialinės lengvatos, pavyzdžiui, darbdavys apmoka už buto nuomą. Pakeliui yra įstatymo projektas, kad būtų apmokėta ir dalis palūkanų. Manau, kad socialinis paketas auga, didėja ir tai mūsų tarnybą daro patrauklesne.

– Kaip dėl tarnybos regionuose?

– Galioja tas pats, bet mes pirmiausia kalbame, kad Vilniuje turime užtikrinti maksimalius reikalavimus sau, pirmiausia spręsti sostinės problemas, tačiau kai kurie didieji ir regioniniai miestai irgi susiduria su problemomis, bet tos papildomos socialinės lengvatos, atlyginimų didinimas, krūvių ir funkcijų peržiūra irgi turbūt tarnautų kaip policijos kaip patrauklesnės institucijos padarymas.

Pareigūnai informavo, kad mergaitės būklė yra stabili. Pavojus gyvybei negresia. Nukentėjusioji dėl sveikatos iki šiol lieka neapklausta, bet pareigūnai įtariamuosius sulaikė dar tą patį vakarą. Po nusikaltimo kompanija buvo spėjusi išsivažinėti pakeleivingais automobiliais. 

„Įtariamieji buvo pasišalinę iš įvykio vietos. Vėliau jie sulaikyti Panevėžio mieste įvairiose vietose, kurių nekomentuosiu“, – sakė Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimų valdybos viršininkas Orlandas Butkus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Sunku paaiškinti jaunimėlio iš Panevėžio laisvalaikio formą. Žvarbų savaitgalį laistyti alkoholiu už keliolikos kilometrų nuo miesto miško pavėsinėje, esančioje netoli užšalusio karjero.

„Šiuo metu dar sunku tiksliai atsakyti, kas įvyko. Kaip minėjau, įtariamųjų iš viso yra penki. Jie visi yra apklausti. Yra nurodomos tam tikros aplinkybės, kurios tyrimo metu bus patikrintos“, – komentavo Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras Donatas Skrebiškis.

Pasak pareigūnų, auka ir visi penki įtariamieji – dauguma nepilnamečiai. Viena irgi iš jų paauglė – pažįstami. Yra moksleivių, yra teistų. Koks kurio indėlis luošinant šešiolikmetę, pareigūnai aiškinasi.

Mūsų praktikoje tai – neeilinis įvykis.

„Po kruopelytę, po kruopelytę – ir susirinkome visą informaciją. Išsiaiškinome ir buvo sulaikyti visi, kurie dalyvavo 100 procentų“, – teigė O. Butkus.

Teigiama, kad nepilnametė buvo mušama, spardoma, smurtui naudoti daiktai.

„Pagal pirminius duomenis, sveikatos sutrikdymas galimai bus sunkus. Sužalojimai yra pakankamai rimti ir daugybiniai“, –  pranešė D. Skrebiškis.

Dėl žvėriško smurto sureagavo ir Vaiko teisių tarnyba, ir Švietimo skyrius.

„Mūsų praktikoje tai – neeilinis įvykis“, – sakė tarnybos atstovė.

„Iš pat ryto atėję į darbą išsiuntėme užklausas į mokyklas. Vienam, kitam dar paskambinome, gal jie ką nors žino, kokie tie vaikai“, – sakė Panevėžio švietimo skyriaus vedėja Silvija Sėrikovienė. 

Kadangi auka ir beveik visi įtariamieji – moksleiviai, mokyklose ruošiamasi telkti psichologų pagalbą.

„Pirmiausiai tai – pagalba visai mokyklos bendruomenei. Tiek klasėms, tiek tėveliams, tiek mokyklos darbuotojams“, – dėstė Panevėžio švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Bagdanskienė.

Iš penkių įtariamųjų teismas leido suimti tris. Du likę, tarp jų ir nepilnametė mergaitė, gavo švelnesnes kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.