-
Įvertino favoritus užimti LSDP pirmininko postą: esminių permainų tikėtis neverta? 1
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Lauro Bielinio teigimu, socialdemokratų problemos yra tokios, kad jas išspręsti galima ne kliaujantis išskirtinėmis išskirtinio lyderio pastangomis, bet labiau vidiniu partijos narių susitelkimu bei savivoka. Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Andrius Bielskis tvirtina, kad tinkamas lyderis gali daug padaryti, tačiau vargu ar būtent tokie yra favoritais laikomi europarlamentarai Vilija Blinkevičiūtė ir Juozas Olekas. Pasak jo, abiem kandidatams trūksta politinės vaizduotės kalbėti apie jautrias, tačiau socialdemokratų darbotvarkėje turėti būtinas problemas.
Pirmadienį patvirtinti keturi kandidatai, kurie dalyvaus LSDP pirmininko rinkimuose. Favoritais laikomi europarlamentarai V. Blinkevičiūtė ir J. Olekas, kuriuos iškėlė daugiausiai partijos skyrių. Rinkimuose taip pat ketina dalyvauti politologas Liutauras Gudžinskas bei Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.
J. Olekas – atsibodęs, apie V. Blinkevičiūtę primena tik mitas
VDU profesoriaus L. Bielinio manymu, nereikėtų didelių vilčių dėti į tai, kad naujas partijos lyderis sugebės ištempti LSDP iš susidariusios krizės.
„Mes politinių partijų veiklos kokybę ir kryptį tarsi padarome neišvengiamai priklausomą nuo lyderio veiksmų. Tarsi viską nulemia lyderiai. Tačiau lyderiai iš tikrųjų ne viską nulemia. Didžioji dalis problemų, kurias dabar turi socialdemokratai, yra ne lyderių problema. Problema yra pačioje partijoje“, – Eltai teigė L. Bielinis.
Socialdemokratų partija pavargo. Mes matome kokį 10–15 aktyvių žmonių, kurie kažką daro, veikia, kalba, o dėl visų kitų kyla klausimas, kur jie yra.
„Socialdemokratų partija pavargo. Mes matome kokį 10–15 aktyvių žmonių, kurie kažką daro, veikia, kalba, o dėl visų kitų kyla klausimas, kur jie yra. Ir jei jie yra, ką jie tuomet daro. Juos identifikuoti yra labai sunku, nes pati partija, kaip organizmas, yra labai pasyvi, ir tai yra jos pagrindinė problema. Todėl, manau, kad bet kuris iš kandidatų, nesvarbu kuris laimės, turės pirmiausiai stengtis išjudinti partiją ir priversti eilinius partijos narius pajusti save socialdemokratais ir pastūmėti juos veikti“, – sakė VDU profesorius.
L. Bielinio manymu, LSDP pirmininko rinkimuose intriga, ko gero, viena – ar naujuoju partijos lyderiu bus pripažintas J. Olekas, ar V. Blinkevičiūtė. Tačiau apie tai, kaip keistųsi partija išrinkus vieną ar kitą kandidatą, akcentavo profesorius, vargu ar verta kalbėti. Pasak jo, abu europarlamentarai yra panašūs, tad kalbėti apie tai, kad nuo vieno ar kito gali priklausyti skirtinga partijos kryptis, nėra reikalo.
L. Bielinis sutiko, kad viešojoje erdvėje V. Blinkevičiūtė, prieš kelis dešimtmečius pradėjusi eiti socialinės apsaugos ir darbo ministrės pareigas, tapo savotišku Lietuvos politiniu mitu. Tačiau po jos vadovavimo ministerijai praėjus nemažai laiko, tęsė politologas, kalbėti apie realias jos vadovavimo ir organizavimo kompetencijas yra ganėtinai sudėtinga.
„Teisingai pastebėta, kad Blinkevičiūtė yra tapusi mitu. Kai ji buvo socialinių reikalų ministrė, pokyčiai buvo pakankamai pozityvūs pensininkų naudai... Būtent iš tų laikų ateina pozityvus jos vertinimas. Tačiau kaip ji vadovautų partijai dabar – sunku pasakyti, nes aš niekada jos nemačiau ir nežinau, ar kas ją matė aktyvios politinės veiklos etapais“, – teigė L. Bielinis.
Tuo tarpu J. Olekas, akcentavo politologas, nors ir turi didesnės patirties dirbant partijos struktūrose, viešojoje erdvėje yra tiesiog nusibodusi politinė figūra.
„Jis partijoje buvo aktyvesnis nei Blinkevičiūtė, tačiau jo aktyvumas jam gal net sukūrė negatyvų vaizdinį, jis yra savotiškai nusibodęs. Visi prie jo pripratę ir nieko naujo iš jo nelaukia“, – teigė L. Bielinis.
Rinkimų favoritams trūksta politinės vaizduotės
Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Andrius Bielskis antrino VDU kolegai sakydamas, kad esminio skirtumo tarp dviejų favoritų užimti LSDP pirmininko vietą nėra. Abu, pasak L. Bielskio, yra „nomenklatūriški“ ir stokojantys politinės vaizduotės kalbėti apie socialdemokratams tikrai svarbius ir jautrius klausimus. Todėl, akcentuoja profesorius, labai tikėtina, kad išrinkus tiek vieną, tiek antrą pretendentą, socialdemokratų partijoje tęstųsi stagnacija.
Teisingai pastebėta, kad Blinkevičiūtė yra tapusi mitu. Kai ji buvo socialinių reikalų ministrė, pokyčiai buvo pakankamai pozityvūs pensininkų naudai...
„Man jie abu yra labai panašūs ir aš per daug ideologinių skirtumų neįžvelgiu. Apskritai jų nešami naratyvai neatrodo žadantys reikšmingų permainų LSDP“, – Eltai teigė filosofas.
Tiesa, priešingai nei L. Bielinis, MRU profesorius sakė manąs, kad organizacijos vadovas kalbant apie socialdemokratų perspektyvas likti pagrindinėje politinių partijų lygoje, yra labai svarbus.
Pasak A. Bielskio, ne tik vidinių problemų, tačiau ir globalesnių tendencijų sekinamą Lietuvos socialdemokratų partiją kilstelti galėtų lyderis, kuris gebėtų aštriai kalbėti apie problemas, kurias diktuoja būtent kairės ideologija.
LSDP reikėtų lyderio, panašaus į B. Sandersą ar J. Corbyną
Aspiracijas tapti JAV prezidentu ne kartą kėlęs demokratų partijos veteranas senatorius Bernie Sandersas ar Didžiosios Britanijos kairysis politikas Jeremy Corbynas, teigia A. Bielskis, galėtų būti savotišku pavyzdžiu, ko dabar medėjantiems Lietuvos socdemams reikėtų.
„Reikia žmogus, kuris sugebėtų labai aštriai kalbėti ir kalbėti labiau nepasiturintiems žmonėms, diskriminaciją ir marginalizaciją patiriantiems žmonėms. Sykiu būtinas lyderis, kuris apskritai keltų nediskriminacinės politikos galimybę“, – teigė A. Bielskis, netrukdamas pridurti, kad tiek vienas, tiek kitas europarlamentras vargu ar gali pretenduoti užimti aiškią lyderystę bei socialdemokratams būtiną toną šiems klausimams.
„Blinkevičiūtė ir Olekas tikrai ne tie žmonės, kurie gali aštriai kalbėti. Geras lyderis būtų tas, kuris degtų kalbėdamas apie paprastų žmonių bėdas ir aukštai iškeltų socialinio teisingumo vėliavą“, – teigė A. Bielskis.
Pasak profesoriaus, apskritai, matyt, naivu tikėtis, kad J. Olekas ir V. Blinkevičiūtė vienareikšmiškai ir nuosekliai kalbėtų apie šiuo metu Lietuvos viešojoje erdvėje aštrias diskusijas keliančias žmogaus teisių problemas.
Blinkevičiūtė ir Olekas tikrai ne tie žmonės, kurie gali aštriai kalbėti. Geras lyderis būtų tas, kuris degtų kalbėdamas apie paprastų žmonių bėdas ir aukštai iškeltų socialinio teisingumo vėliavą.
„Sunkiais klausimais, kaip kultūrinio progresyvumo, LGBT ir kitais, jie gali „nusimuilinti“. Nepaisant to, kad jie palaiko progresyvų balsą, bet yra Lietuvos regionų realybė, kurioje niekam tai nerūpi ir nemanau, kad jie turės užtektinai vaizduotės, kaip derinti tuos dalykus“, – sakė akademikas.
„Juk galima apie žmogaus teises, apie LGBT bendruomenės diskriminaciją, moterų teises kalbėti žymiai įtaigiau, kalbėti apie tai, kad visos grupės yra diskriminuojamos. Aš sakyčiau, kad nesugebėjimas sugretinti marginalizuotų grupių interesų gynimo su darbuotojų ir darbininkų gynimu yra tiesiog simptomiškas ir aš nemanau, kad šie lyderiai tą padarys“, – teigė A. Bielskis.
„Šie kandidatai yra per daug nomenklatūriniai ir per daug vaizduotės neturintys, kad tai įvyktų“, – pridūrė jis.
MRU profesoriaus teigimu, galbūt šiek tiek kitokias perspektyvas galėtų atverti kiti du kandidatai – politologas Liutauras Gudžinskas bei Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas. Pirmasis, teigė A. Bielskis, nors ir kelia politinei kairei svarbius klausimus, partijos struktūrose turi mažai patirties. Panašiai ir V. Mitrofanovas, kuris, A. Bielskio teigimu, nors yra ir veržlus bei partijoje gerbiamas asmuo, ne itin tikėtina, kad galės mesti iššūkį europarlamentarams.
„Tikėtis, kad jie laimės rinkimus, būtų naivu, bet, žinoma, niekada negali žinoti“, – sakė A. Bielskis.
-
Įvertino bendražygių santykius: ar liks S. Skvernelis „valstiečių“ orbitoje? 51
Abejones, ar 2016 m. užmegzti „valstiečių“ ir S. Skvernelio santykiai vis dar turi potencialo, kėlė ne tik tai, kad šešėliniame kabinete vietos neatsirado S. Skverneliui ar buvusiems jo vadovautos Vyriausybės komandos nariams, tačiau ir apskritai atsiradęs ekspremjero funkcijų Seime ir LVŽS frakcijoje neapibrėžtumas.
Tačiau penktadienį „valstiečiai“ ir „darbiečiai“ informavo apie pažangą derintis dėl rotuojamo opozicijos lyderio. Kaip Eltai teigė R. Karbauskis, tapti opozicijos lyderiu bent jau iš „valstiečių“ pusės bus siūloma būtent S. Skverneliui.
Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) profesoriaus Lauro Bielinio teigimu, opozicijos lyderio pozicija yra pakankamai ryški ir ko gero leistų S. Skverneliui toliau viešojoje erdvėje išlaikyti savo, kaip politinio lyderio, statusą bei realizuoti turimas politines pretenzijas ateityje.
„Skvernelis labai aiškiai signalizuoja, kad jis turi pretenzijų būti vienu iš politinės sistemos lyderiu. Reikia pripažinti, kad Seimo opozicijos lyderis yra ganėtinai ryški pozicija, kuri leis Skverneliui save eksponuoti kaip politinį lyderį, turintį nemažų pretenzijų ateityje“, – Eltai teigė L. Bielinis.
Jis sakė skeptiškai vertinantis kalbas, esą S. Skvernelio ir „valstiečių“ bendradarbiavimo pamatus kaip reikiant galėjo susilpninti tai, kad po Seimo rinkimų S. Skvernelis tapo eiliniu parlamentaru.
„Mes nematome signalų, kad Skvernelis būtų linkęs kurti savo atskirą politinę struktūrą. Apie tai mes galime kalbėti, bet to kol kas nėra. Nematome, kad jis su kažkuo derėtųsi ar ketintų perbėgti į kitą politinę jėgą. Aš esu praktiškai tikras, kad Skvernelis išliks Valstiečių žaliųjų orbitoje, nes toks bendradarbiavimas yra abiem pusėms naudingas“, – teigė L. Bielinis.
Savo ruožtu Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė sako, kad taip pat mato pagrindą tolesniam S. Skvernelio ir „valstiečių“ bendradarbiavimui. Pasak jos, pragmatinis abipusis interesas turėtų būti pakankamas veiksnys bent jau artimiausius kelis metus išlaikyti nusistovėjusią S. Skvernelio orbitą apie „valstiečių“ partiją.
„Jei Skvernelis visgi nuspręstų trauktis iš LVŽS frakcijos, jis rizikuotų prarasti tiek politinį svorį, tiek matomumą viešojoje erdvėje. Bent jau dabar, manau, kad Skverneliui nėra palankus metas trauktis, net jei nesutarimai ar jo bei Karbauskio nuomonių išsiskyrimai taps vis dažnesni“, – sakė R. Urbonaitė, pažymėdama, kad apskritai tokie sprendimai turėtų būti priimami artėjant rinkimų laikotarpiui.
Aš esu praktiškai tikras, kad Skvernelis išliks Valstiečių žaliųjų orbitoje, nes toks bendradarbiavimas yra abiem pusėms naudingas.
Kita vertus, anot politologės, neturėtų būti didesnių pokyčių ir kalbant apie glaudesnį S. Skvernelio ir „valstiečių“ bendradarbiavimą. R. Urbonaitė pažymi, kad S. Skvernelis nėra iš tų politikų, kurie itin komfortiškai jaustųsi būdami kažkieno kito pavaldume. Tad, samprotavo MRU dėstytoja, ekspremjero siekis išlikti kiek galima daugiau savarankiškam ko gero bus viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl S. Skvernelis tikrai nestos į „valstiečių“ partiją, kurioje pagrindiniu smuiku griežia vienas žmogus – R. Karbauskis.
„Ketveri metai vadovaujant Vyriausybei, manau, dar labiau atitolino S. Skvernelio mintis stoti į kokius nors politinius darinius. Jei Skvernelis kurį laiką taptų opozicijos lyderiu, manau, kad esamomis sąlygomis opozicijoje, tiek Karbauskis, tiek ir Skvenrelis būtų patenkinti gautais vaidmenimis“, – sakė R. Urbonaitė.
Visgi, pažymėjo politologė, nors opozicijos lyderio vaidmuo skamba gražiai, lieka klausimas, kaip pavyks užtikrinti realų opozicijos darbą. Jos nuomone, tai, kad opozicijos lyderį kol kad kelia tik dvi opozicinės jėgos – „darbiečiai“ ir „valstiečiai“ – kelia riziką, kad atliekama Skvernelio funkcija bus butaforinė.
Itin aktualus LSDP apsisprendimas dėl darbo opozicijoje
Tačiau jei opoziciją pavyktų sutelkti, tęsė VDU profesorius L. Bielinis, parlamento opozicinės jėgos galėtų įgyti itin svarbius instrumentus veikti procesus Seime.
„Vieninga opozicija išties gali labai daug ką padaryti. Be to opozicija, būtent šioje Seimo konfigūracijoje, susumavus visus balsus, yra labai stipri. Tam tikruose rizikinguose klausimuose, kur valdantieji galbūt nesutars – o tokių klausimų bus pakankamai daug – vieninga opozicija gali net labai paveikti Seimo sprendimus. Taigi būti vieningiems jiems iš esmės yra naudinga. Dėl to ir opozicijos lyderio klausimas yra ne tik atskiro posto valdyboje malonumai, vieningos opozicijos vaidmuo yra rimtas“, – teigė jis.
Tam, kad opozicija realizuotų savo potencialą, akcentavo L. Bielinis, būtinas ir Seimo socialdemokratų įsijungimas. Kol kas, VDU profesoriaus nuomone, pastaroji opozicinė partija atrodo pasimetusi ir ne itin organizuota.
„Su LSDP šiandien iš tiesų yra daug problemų. Jie viduje, ko gero, dar nėra apsisprendę. Dar nėra tos vidinės tvarkos. Tad socialdemokratų dalyvavimas vieningoje opozicijoje būtų naudingas, bet ar jie sugebės tai suvokti ir produktyviai dalyvauti – sunkus klausimas. Galbūt, kai bus išrinktas naujas lyderis partijoje, kada susiformuos aiškesnė hierarchija, galbūt tuomet mes matysime adekvatesnį jų kalbėjimą ir bendradarbiavimo su kitomis opozicinėmis jėgomis vertinimo galimybes“, – teigė jis.
Pasak profesoriaus, socialdemokratai turėtų liautis svarstyti apie klaidas padarytas pastarųjų Seimo rinkimų metu ir imtis realaus darbo, kiek įmanoma labiau sutelktoje opozicijoje.
„Jei manęs klaustų patarimo, aš pasakyčiau, kad reikia braukti brūkšnį ir užmiršti visą partijos praeitį. Nes jei jie galvos apie atitikmenis prieš metus, ar prieš dešimt metų – tai jie praeityje ir nuskęs. Dabartinė situacija iš socdemų reikalauja faktinio lankstumo ir jie tą turėtų suvokti‘, – apibendrino politologas.
