-
Politologas: savivaldos rinkimuose kova vyko tarp konkrečių asmenybių 1
„Jeigu kalbėtume apie tai, kas šiuose rinkimuose laimėjo, aš atsakyčiau, kad pergalę iškovojo personalijos ir asmenybėmis grindžiama politika“, – BNS spaudos konferencijoje pirmadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
Anot jo, ši tendencija jau anksčiau matyta per nacionalinius rinkimus, o tiesioginiai merų rinkimai bei auganti visuomeninių rinkimų komitetų svarba ją sustiprino ir savivaldoje.
„Daugelis komitetų būrėsi aplink konkrečius politikus: ar tai būtų iš partijų pasitraukę politikai, ar tiesiog naujai į politiką atėję žmonės“, – sakė politologas.
Merams išlaikyti postus padėjo gera ekonomika
Pasak jo, nors viena vertus, tai rodo partijų įtakos silpnėjimą, kita vertus, galima tai sieti su didesniu rinkėjų aktyvumu.
„Kelčiau hipotezę, kad asmenybių dalyvavimas ir šiuose rinkimuose prisidėjo prie gana didelio rinkėjų aktyvumo“, – sakė R. Vilpišauskas.
Kita dominuojanti tendencija – perrinkta nemaža dalis anksčiau savivaldybėms vadovavusių merų.
„Vienas aiškinimas susijęs su ekonomine situacija: Lietuvos ekonomika pastaruosius ketverius metus gana sparčiai augo ir tai sudaro geresnes finansines galimybes ne tik nacionalinei valdžiai, bet ir savivaldai“, – sakė politologas.
„Reikia būti labai nekompetentingu, kad esant geroms ekonominėms situacijoms nesugebėtumei padaryti kažko naudingo savo savivaldos gyventojams“, – pridūrė jis.
Kita galima priežastis – merų galimybė būti matomais ir pristatyti save.
„Spėčiau, kad tai irgi sukuria sistemingą palankią aplinką dirbantiems merams, ir reikia labai „prisidirbti“, liaudiškai kalbant, kad nebūtumei perrinktas“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.
Jis buvo linkęs nesutikti, kad merų perrinkimą lėmė pasirinkimo stygius.
„Pasirinkimas, aš manau, buvo. Tokį rezultatą lėmė gera ekonominė padėtis, tai, kad nebuvo skandalų didžiuosiuose miestuose, o net ir ten, kur buvo skandalų, rinkėjai nusprendė, kad jiems dirbęs meras priimtinesnis. Kaip tai paaiškinti, aš neturiu atsakymo“, – sakė politologas.
Lūkesčius viršijusių liberalų ir socdemų laukia iššūkiai
R. Vilpišausko vertinimu, Socialdemokratų partija ir Liberalų sąjūdis rinkimuose viršijo lūkesčius, tačiau nepaisant to, šių partijų laukia nemenki iššūkiai.
„Nepaisant lūkesčius viršijusio pasirodymo, abiejų partijų laukia rimti iššūkiai ir vidinės diskusijos: LSDP pirmiausia dėl to, kad jos pergalės mažesnėse savivaldybėse yra veikiau turėto įdirbio rezultatas nei naujojo partijos vadovo pradėtų pokyčių pasekmė“, – sakė jis.
Politologas taip pat atkreipė dėmesį, kad partijos rezultatai didmiesčiuose buvo gana silpni, todėl artėjantys nacionaliniai rinkimai jiems gali būti rimtu išbandymu.
„Mano nuomone, socialdemokratų pergalė yra trumpalaikė. Žinoma, ši partija laimėjo daug merų vietų, iš esmės mažesnėse savivaldybėse, tačiau tai atrodo iš praeities ateinantis šios partijos įdirbis, kurio dar po ketverių metų gali ir nebeužtekti“, – sakė R. Vilpišauskas.
Nuo šios politinės jėgos atskilusi Socialdemokratų darbo partija, pasak politologo, artėjant savivaldos rinkimams greičiausiai turėtų pradėti svarstyti galimybę grįžti į socialdemokratų gretas.
Tuo metu liberalams pagrindiniu iššūkiu gali tapti atskilusios politinės jėgos Vilniuje ir Klaipėdoje.
„Liberalų sąjūdis, tikėtina, susidurs su reikšminga konkurencija, ypač Vilniuje ir Klaipėdoje, kurią kels šių miestų merai ir jų suburti judėjimai. (...) Ir gali būti, kad artėjant nacionaliniams rinkimams bus kuriama nauja liberalų partija, kuri gali tapti rimta alternatyva Liberalų sąjūdžiui“, – kalbėjo politologas.
Po savivaldos rinkimų daugiausiai savivaldybių vadovaus socialdemokratai, pagrindiniuose didmiesčiuose nugalėjo visuomeninius komitetus vedę politikai.
Lietuvos socialdemokratų partija laimėjo 15 savivaldybių merų rinkimus, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 11, Lietuvos liberalų sąjūdis – 6, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei „Tvarka ir teisingumas“ – po 5, vienas meras – bendras nuo „valstiečių“ ir liberalų partijų.
Penkiems didiesiems miestams vadovaus su visuomeniniais rinkimų komitetais kandidatavę politikai. Iš viso visuomeninių rinkimų komitetų iškelti kandidatai vadovaus dvylikai savivaldybių.
Nauji merai po savivaldos rinkimų dirbs 22-ose iš 60 šalies savivaldybių.
Įspėjamieji signalai „valstiečiams“
Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja Rima Urbonaitė išskiria keturis sekmadienį pasibaigusių tiesioginių mero rinkimų akcentus. Pasak politologės, tai konservatorių ir socialdemokratų ankstesnių pozicijų išlaikymas, silpnas „valstiečių“ pasirodymas, „tvarkiečių“ blykstelėjimas ir rinkimų komitetų įsitvirtinimas.
„Antrajame rinkimų į merus ture socialdemokratai, nors ir nukraujavę savivaldos tarybų rinkimuose, - samprotavo MRU politologė, - sugebėjo išlaikyti visai neblogas pozicijas kovoje dėl merų postų. Konservatoriai taip pat, galima sakyti, po antrojo rinkimų turo išlaikė status quo, tačiau vargu ar tai juos turėtų džiuginti. Tačiau valdančiųjų „valstiečių“ pasirodymas itin silpnas. Turėdami kur kas geresnes galimybes nei 2015 m., jie sugebėjo tik dviem merų postais iškovoti daugiau, nei turėjo“, - kalbėjo R. Urbonaitė. Pasak jos, dėl tokių rezultatų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis turėtų rimtai susirūpinti.
„Valstiečiai“ iš 11 merų, kurie perėjo į antrąjį turą, sugebėjo laimėti tik 4 mero postus - tai nėra daug. Lyginant su 2015 m., jie laimėjo tik 2 merų postais daugiau. Manau, kad tai turėtų būti signalas „valstiečiams“ dėl turimų kadrų. Mero rinkimuose, pirmiausia, reikia stiprių personalijų, o „valstiečiai“, žvelgiant į rezultatus, tikriausiai jų stokoja“, - apibendrino politologė.
Kiti du pasibaigusių rinkimų akcentai - „tvarkiečių“ iškovotų merų kėdžių skaičius ir rinkimų komitetų įsitvirtinimas.
„Tvarkos ir teisingumo rezultatai net šiek tiek stebina. „Tvarkiečiai“, antrajame rinkimų ture kovoję dėl 6 merų postų, sugebėjo laimėti 5 bilietus. Tai reiškia, kad vietoje turėtų 3 merų postų dabar Tvarka ir teisingumas turės 5. Tai yra geras rezultatas, o patys „tvarkiečiai“ pagal merų skaičių vos vienu atsilieka nuo „valstiečių-žaliųjų“ partijos, nors pagal tarybose laimėtų mandatų skaičių labai stipriai atsilieka“, - sakė ji. R. Urbonaitės nuomone, taip pat svarbu išskirti rinkimų komitetų pasirodymą.
„Komitetai padidino turėtą merų skaičių. Nors šių komitetų neturėtume traktuoti kaip vientiso darinio, jų pozicijų sustiprėjimas yra gana reikšmingas. Žiūrėsime, kaip žmonės šios kadencijos pabaigoje toliau vertins komitetams priklausančius merus, o kartu ir pačius komitetus“, - apibendrino R. Urbonaitė.
-
Politologas M. Jastramskis: „valstiečių“ palaikymas Lietuvoje mažėja 3
Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos palaikymas Lietuvoje stipriai sumažėjo, todėl, pasak M. Jastramskio, kyla klausimas, ar apskritai ši partija ką belaimės artėjančiuose rinkimuose.
„Geriausiai pasirodė socialdemokratai ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, jose yra daugiausia narių, turinčios seniausias organizacijas, stipriausius skyrius Lietuvoje. Kalbant apie egzaminą valdžiai, „valstiečiai“ padidino savo kraitį mandatais, gavo daugiau balsų nei prieš tai savivaldos rinkimuose, bet negali nematyti, jog jie liko trečioje vietoje tarp partijų. Imant ir komitetus jie - ketvirtoje vietoje, tas jų 12 proc. visgi rodo, jog realus partijos palaikymas mažėja ir Ramūno Karbauskio tezei, kad jie laimės visus rinkimus“ dabar kyla klausimas, ar prognozuojant į priekį jie apskritai kažką belaimės iš tų rinkimų“,- Valdovų rūmuose rinkimų rezultatus pirmadienio rytą komentavo M. Jastramskis.
Ramūno Karbauskio tezei, kad jie laimės visus rinkimus“ dabar kyla klausimas, ar prognozuojant į priekį jie apskritai kažką belaimės iš tų rinkimų.
Visgi, pabrėžė jis, „valstiečių“ partijos tendencijos nėra labai niūrios. Jo teigimu, turint galvoje tai, kad lietuviai yra labiausiai baudžiantys valdžią visoje Vidurio rytų Europoje, vertinant „valstiečių“ pasiekimus rinkimuose, partija perspektyvų turi.
Pirmadienio rytą Vyriausiajai rinkimų komisijai jau turint Savivaldos rinkimų rezultatus iš beveik visų rinkimų apylinkių, aiškėja, kad sėkmingiausi renkant Savivaldybių tarybas jie buvo Visuomeniniams rinkimų komitetams. Jie bendrai surinko 26,73 proc. rinkėjų balsų.
Iš partijų geriausiai sekėsi Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams. Juos palaikė 16,03 proc. rinkimų teisę turinčių Lietuvos piliečių. Lietuvos socialdemokratų partijai teko 13,28 proc. rinkėjų balsų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai - 11,15 proc. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui - 5,90 proc.
Partinės sistemos erozija
Rinkimų komitetų dominavimas savivaldos rinkimuose rodo partinės sistemos eroziją, sako sekmadienio savivaldos rinkimų rezultatus vertinantys politologai.
Mažvydas Jastramskis, Mariaus Morkevičiaus / ELTOS nuotr.
„Savivaldos lygmeniu matoma lietuviškosios partinės sistemos erozija ir paradoksas, bet panašu, kad vienintelis priešnuodis tai erozijai ir komitetų sėkmei yra stiprios partijos: geriausiai pasirodė būtent socialdemokratai ir Tėvynės sąjunga“, – BNS spaudos konferencijoje sakė Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Mažvydas Jastramskis.
Niekas negalėtų džiaugtis, kad laimėjo šiuos rinkimus, skirtingai nei praeitą kartą. Mes matome tik pralaimėtojus.
Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, politologo vertinimu, nors ir padidino savo mandatų skaičių lyginant su ankstesniais savivaldos rinkimais, tačiau lyginant su kitų partijų gautais balsais, įžvelgia palaikymo šiai partijai mažėjimą Lietuvoje, kuris taps dar ryškesnis Seimo rinkimuose ateityje.
„Negali nematyti, kad jie liko trečioje vietoje tarp partijų. (...) 12 procentų visgi yra gana nedaug ir rodo, kad realus partijos palaikymas mažėja ir tai tezei Ramūno Karbauskio jau nėra paramos, kad jie laimės visus rinkimus“, – sakė jis.
Tuo tarpu jo kolegė Ainė Ramonaitė pastebi, kad šie rinkimai – tarsi be laimėtojo.
„Niekas negalėtų džiaugtis, kad laimėjo šiuos rinkimus, skirtingai nei praeitą kartą. Mes matome tik pralaimėtojus. Didžiausias pralaimėtojas yra Socialdemokratų darbo partija, kuri parodė, kad neturi jokių pajėgumų konkuruoti su savo motinine partija“, – sakė politologė.
Pasak jos, nors rinkimų komitetai savivaldoje gavo ketvirtį mandatų, jie neatstovauja vienai politinei jėgai, todėl negali būti laikomi ir laimėtojais.
„Dalis iš jų yra atskilėliai nuo partijų. Tai įtvirtina situaciją, kai atskilimas nuo partijos, pabėgimas tampa naudingas. Bet jei žiūrėtume į bendrą situaciją, nežinau, ar rinkėjai iš to išlošia“, – sakė A. Ramonaitė.
M. Jastramskio vertinimu, laimėtojais galima būtų laikyti socialdemokratus, kurie po skilimo su Socialdemokratų darbo partija įsitvirtino kaip dominuojanti socialdemokratiška politinė jėga.
Taip pat kaip laimėtojus regionuose jis išskyrė konservatorius, tačiau atkreipė dėmesį, kad jie patyrė pralaimėjimą visuose didžiuosiuose miestuose. Panaši situacija susiklostė ir su Liberalų sąjūdžiu, kurie sėkmingai pasirodė mažesnėse savivaldybėje.
A. Ramonaitės vertinimu, rinkimai buvo gana sėkmingi ir teisėsaugos tyrimo dėl korupcijos supurtytam Liberalų sąjūdžiui, kuris išlaikė pozicijas.
„Turint omenyje, kad jau šita partija buvo beveik nurašyta, tai, sakyčiau, jie visai gali džiaugtis rezultatais“, – sakė ji.
Iššūkiai demokratijai ir feodalizacijos tendencija
Nors rinkimai praėjo gana sklandžiai ir apie rimtus pažeidimus nepranešama, M. Jastramskis pastebi, jog išbandymu demokratijai gali tapti ir kai kurių merų pergalės.
„Tarp jau laimėjusių, patekusių į antrąjį turą, yra nemažai kandidatų į merus, kurie ar tai yra pagarsėję autoritariškais metodais, ar turi problemų su teisėsauga, politinių perbėgėlių. Tai politinė žmonių teisė rinkti, ką jie nori rinkti, tačiau apie tai, kaip mes žiūrime į demokratiją, kokios yra mūsų demokratinės nuostatos, tai šį tą pasako“, – kalbėjo jis.
A. Ramonaitė konstatuoja, jog tiesioginiai merų rinkimai į savivaldą įnešė feodalizacijos tendencijas.
„Labai ryškus įsitvirtinimas buvusių merų ir vargu, ar tai yra vien iš to, kad jie labai gerai dirbo ir visi labai patenkinti ir dėl to juos perrenka. Atrodo, kad ir šioks toks atotrūkis yra tarp paramos jų partijoms ir komitetams ir jų pačių kaip asmenybių. Jeigu tokios tendencijos tęsis ir tie rezultatai ilgam užsišaldys, tai ilgalaikėje perspektyvoje nacionaliniai ir vietiniai rinkimai gali labai atitrūkti vieni nuo kitų“, – pastebėjo TSPMI politologė.
Politologės Ievos Petronytės-Urbonavičienės vertinimu, matoma koreliacija tarp merų ir tarybų sudėčių, taip užtikrinant efektyvų savivaldos darbą.
„Daugeliu atvejų sutampa partijos, komiteto sąrašas su mero asmenybe. Tai lyg ir rodytų, kad nors laikomi nelabai išprususiais balsuotojais, panašu, kad lietuviai galvoja apie tai, koks bus darbas savivaldybėje po rinkimų. Bandoma užtikrinti efektyvumą balsuojant tiek už sąrašą, tiek už žmogų iš tos pačios partijos“, – sakė ji.
Kalbėdama apie galimą savivaldos rinkimų įtaką artėjantiems prezidento rinkimams, ji pastebėjo, kad šie rinkimai suteikė partijoms galimybę matyti savo stipriąsias ir silpnąsias vietas.
Tuo tarpu M. Jastramskis pastebėjo paralelę tarp rinkimų komitetų ir nepartinio vieno iš prezidento rinkimų lyderių Gitano Nausėdos.
„Jeigu mes matome, kad savivaldos rinkimus laimi komitetai, žiūrime prezidento rinkimus ir kas panašiausias į komitetą, tai – Gitanas Nausėda, nes tai nėra partinis kandidatas“, – sakė jis.
Asmenybės tampa dominuojama jėga
Politologės I. Petronytės teigimu, sekmadienį vykę savivaldos rinkimai demonstruoja tendenciją, kad asmenybės rinkėjams tampa vis labiau svarbios.
„Savivaldybės kuo toliau, tuo labiau asocijuojasi su asmenybėmis ir pirmiausia su meru, kas galbūt yra išdava tiesioginių merų rinkimų“, - sakė I. Petronytė.
Pasak jos, rinkimų rezultatai taip pat rodo, kad rinkėjai stengėsi, jog būsimasis meras turėtų politinį palaikymą taryboje.
„Pažvelgus į dominuojamus partijų sąrašus, visuomeninių rinkimų komitetų sąrašus į savivaldybes, lyginant juos su pirmąsias vietas užėmusiais merais, kandidatais į merus antrajame ture, tai daugeliu atvejų sutampa partijos sąrašas su mero asmenybe. (...) Nepaisant to, kad kartais laikome balsuotojus nelabai išprususiais, bet matyti, kad žmonės galvoja, koks bus darbas savivaldybėje po rinkimų. Ir bandoma užtikrinti darbo po rinkimų efektyvumą balsuojant tiek už sąrašą, tiek už žmogų iš partijos“, - pabrėžė I. Petronytė.
Pirmajame ture savivaldybės merus išsirinko: Akmenės rajonas - Vitalijus Mitrofanovas, Birštonas - Nijolė Dirginčienė, Biržų rajonas - Vytas Jareckas, Druskininkai - Ričardas Malinauskas, Jonavos rajonas - Mindaugas Sinkevičius, Joniškio rajonas - Vitalijus Gailius, Kauno miestas - Visvaldas Matijošaitis, Kauno rajonas - Valerijus Makūnas, Neringa - Darius Jasaitis, Palanga - Šarūnas Vaitkus, Pasvalio rajonas - Gintautas Gegužinskas, Rietavas - Antanas Černeckis , Šakių rajonas - Edgaras Pilypaitis , Šalčininkų rajonas -Zdzislavas Palevičius, Šiaulių miestas - Artūras Visockas, Šiaulių rajonas - Antanas Bezaras, Širvintų rajonas - Živilė Pinskuvienė, Švenčionių rajonas - Rimantas Klipčius, Vilniaus rajonas - Marija Rekst.
Sekmadienį rinkimų apylinkėse piliečiai rinko 60 savivaldybių merų bei 1442 tarybos narius. Dėl šių postų iš viso Savivaldybių tarybų rinkimuose varžėsi 13 666 kandidatai.
