Maždaug 30 tūkst. kilometrų apimsianti kelionė į abi puses bus ambicingiausia nuo 2013 m., kai Pranciškus tapo popiežiumi, o taip pat ir fizinis iššūkis vis silpnėjančios sveikatos pontifikui.

Vizitas truks nuo rugsėjo 2 iki 13 dienos ir bus pirma pontifiko kelionė į užsienį nuo praėjusių metų rugsėjo.

„Rugsėjo 3–6 dienomis jis lankysis Džakartoje, rugsėjo 6–9 dienomis – Port Morsbyje ir Vanime, rugsėjo 9–11 dienomis – Dilyje, o rugsėjo 11–13 dienomis – Singapūre“, – sakoma Vatikano pareiškime.

Tokios popiežiaus kelionės tikėtasi kelis mėnesius, bet dėl Pranciškaus sveikatos bėdų buvo abejonių, ar ji bus rengiama.

Kovą Pranciškus paskutinę minutę atšaukė dalyvavimą svarbioje Velykų ceremonijoje, o pastarosiomis savaitėmis dėl bronchito prašė padėjėjų perskaityti kelias jo kalbas.

Pranciškus pastaraisiais metais turėjo nemažai sveikatos problemų, įskaitant kelio ir klubo skausmus, dėl kurių dabar naudojasi neįgaliojo vežimėliu.

2023 metų birželį jam buvo atlikta išvaržos operacija. Keliomis savaitėmis anksčiau jis ligoninėje gulėjo dėl bronchito, o dvejais metais anksčiau jam buvo atlikta gaubtinės žarnos operacija.

Pranciškus garsėja savo darbo etika ir niekada neatostogauja, bet kartais būna priverstas nusileisti dėl savo amžiaus ir sveikatos. Pavyzdžiui, pernai jis atšaukė kelionę į Jungtinių Tautų klimato konferenciją Dubajuje.

Papua Naujojoje Gvinėjoje, Rytų Timore ir Indonezijoje Pranciškus turėjo apsilankyti 2020 metų rugsėjį, bet ta kelionė buvo atšaukta dėl COVID-19 pandemijos.

Tolerancija, vienybė ir taika

Būsima rugsėjo kelionė, įskaitant daugiau kaip 30 valandų skrydžių, aštuonių valandų laiko skirtumą ir virtinę susitikimų bei mišių, bus rimtas fizinis iššūkis.

Tačiau pontifikui labai patinka būti tarp tikinčiųjų, o jo atvykimo labai laukiama.

Indonezijos, kur gyvena didžiausia musulmonų bendruomenė pasaulyje, vyriausybė apie popiežiaus vizitą paskelbė dar praėjusį mėnesį, pavadindama jį ypatinga dovana šalies katalikams.

Penktadienį paskelbtame pareiškime Užsienio reikalų ministerija teigė, kad šis vizitas yra svarbus „visoms religinėms bendruomenėms“.

„Tikimasi, kad šis vizitas taip pat sustiprins tolerancijos, vienybės ir taikos pasaulyje idėją“, – sakė ji.

Tyrimų centro „Pew Research Centre“ duomenimis, Indonezijoje gyvena 242 mln. musulmonų ir apie 29 mln. krikščionių, iš kurių 8,5 mln. yra katalikai.

Papua Naujosios Gvinėjos valdžia sausį taip pat paskelbė apie laukiamą Pranciškaus vizitą, tačiau jokios pontifiko kelionės nelaikomos oficialiomis, kol jų nepatvirtina Vatikanas.

Papua Naujojoje Gvinėjoje gyvena daugiau kaip 9 mln. krikščionių – beveik visi gyventojai, – nors dauguma jų yra protestantai, išlaikę daug tradicinių animistinių įsitikinimų.

Šalies parlamente saugoma 400 metų senumo versta veršio oda įrišta Karaliaus Jokūbo Biblija.

Vėliausias popiežiaus vizitas į Papua Naująją Gvinėją vyko 1995-aisiais, kai popiežių Joną Paulių II pasitiko genčių šokėjai, pasipuošę egzotiškų paukščių plunksnomis ir žolynų sijonais.

Nuo tada, kai prieš 11 metų tapo popiežiumi, Pranciškus surengė 44 keliones į užsienį, vėliausioji iš jų, rugsėjį, buvo į Marselį, Prancūziją.

Jis taip pat paskelbė apie planus šiais metais apsilankyti Belgijoje bei užsiminė apie galimą vizitą į gimtąją Argentiną

Pranciškus taip pat yra suplanavęs tris keliones po Italiją. Pirmiausia jis balandžio 28 dieną vyks į Veneciją.

Velykų rytą į jas nuo seno vedė visų keliai. Sakyta: kas tik kojas pavelka, turi eiti bažnyčion, o paskui skubintis namo – kitaip liksi nerangus, metai bus prasti. Pasipuošę gražiausiais drabužiais, pėsti, raiti ir ratuoti traukė mūsų senoliai pašventinti Velykų valgių ir šventos ugnies parsinešti. Namie tegalėjo likti maži, seni ir ligoti – be priežasties neiti bažnyčion būdavusi didelė gėda.

Šiandien bendruomenės kanonai nėra taip griežtai įstatę į vėžes, tačiau bažnyčios pilnutėlės ir Didžiąją savaitę, ir Velyknatį, ir Velykų rytą – ar tik ne patiems reikia tikėjimo šviesos šiame šešėliuotame gyvenime? Ne iš baimės būti sugėdyti einame į bažnyčią: kad apvalytume sielą, išsivaduotume iš sunkumų, palaiminti ir stipresni sugrįžtume į kasdienybę. Ne norėdami pateisinti pamaldžios tautos įvaizdį ieškome šios šventės religinio turinio – bandome įgyti sau pagrindą gyvenimo trapume.

Klysdami ir klaidžiodami ieškome tikėjimo. Nebesilaikome griežtai religinių ritualų, kaip tai darė mūsų seneliai, suvesti sąžinės sąskaitas labiau linkstame su savimi, o ne pas kunigą eidami išpažinties, tačiau giliai širdyje suvokiame: vargani ir apleisti būtume be Prisikėlimo žinios. Todėl ir į bažnyčią eisime – ne pas kunigą, o pas Dievą. Ir prie stalo margučius su artimaisiais daušime – ne papusryčiauti tenorėdami, o su viltimi atgimti, atsinaujinti. Juk esame Velykų žmonės.

Vatikane vykusios kassavaitinės audiencijos metu 87-erių pontifikas mintimis atsigręžė į žmones, gyvenančius „kančias patiriančioje Ukrainoje ir Šventojoje Žemėje, Palestinoje, Izraelyje, kurie tiek daug prisikankino dėl karo siaubo“.

„Niekada nepamirškime, kad karas visada reiškia pralaimėjimą. Per karą negalime žengti pirmyn. Privalome dėti visas pastangas kalbėtis, derėtis.“

Daugelio pasipiktinimą sukėlė šį mėnesį pasirodžiusiame interviu Pranciškaus išsakytos remarkos apie Ukrainą, kuriose jis gyrė tuos, kurie „turi drąsos iškelti baltą vėliavą ir derėtis“.

Šie jo žodžiai labai papiktino rusų agresiją atremti jau trečius metus mėginantį Kyjivą, kuris atšaukė Vatikano pasiuntinį ir pasakė „niekada“ nepasiduosiantis.

„Italijoje į popiežiaus pasisakymus tikrai reaguoja santūriau negu Lietuvoje, turiu omenyje tiek visuomenę, tiek politikus. Daugiau kritikos iš užsienio šalių politikų, pavyzdžiui, JAV prezidentas Joe Bidenas pasakė, kad gerbia popiežių Pranciškų, bet tų žodžių jis nepalaiko, nesutinka su jo žodžiais, nes pirmiausia turi būti nutraukti karo veiksmai, tada galima kalbėti apie kažkokias derybas. Iš Vokietijos politikų taip pat buvo kritikos. Italijos politikai viešai nekritikavo, bent jau aš nemačiau tokių pasisakymų dėl popiežiaus Pranciškaus šitos daug diskusijų sukėlusios pozicijos. Visuomenėje buvo gal ne tiek kritikos, kiek svarstymų, kodėl popiežius Pranciškus vis įsivelia į tokias situacijas, kai tenka aiškintis Vatikanui dėl savo pasisakymų. Buvo galbūt bandoma suprasti, kodėl jis taip kalba. Ir aiškinama buvo įvairiai, kodėl popiežiui Pranciškui vis nepavyksta teisingai išsireikšti. Visų pirma primenama, kad jis atėjęs iš visiškai kitos kultūros, kitos istorinės terpės negu, pavyzdžiui, popiežius Jonas Paulius II, taip pat kalbama ir apie jo garbingą amžių ir kad jis pastaruoju metu turėjo ir įvairių sveikatos problemų“, – pasakojo N. Budrytė.

– Tačiau pats Vatikanas, atrodo, tikrai reaguoja ir bando švelninti popiežiaus žodžius. Esą Šventasis Tėvas visai ne tai norėjo pasakyti. Ar čia tiesiog bandymas išeiti iš situacijos, ar tai tikra Vatikano pozicija?

– Na taip, Vatikanas aiškina, kad popiežiaus Pranciškaus žodžiai buvo ne taip suprasti. Taip pat Italijos žiniasklaida nemažai citavo Vatikano nuncijų, arba, kitaip tariant, ambasadorių Kyjive, t. y. lietuvį Visvaldą Kulboką. Jis sakė, kad popiežius Pranciškus tikrai neturėjo omenyje to, kad Ukraina turi pasiduoti, ir pabrėžė, kad Šveicarijos žurnalistai netinkamai uždavė klausimą, tarsi įpiršdami popiežiui tą baltos vėliavos mintį [...]. V. Kulbokas Italijos žiniasklaidai sakė nesuprantąs, kodėl žurnalistai nepaklausė popiežiaus, kaip turėtų elgtis Rusija, galbūt tuomet popiežiaus atsakymas būtų buvęs kitoks. Taip pat popiežiaus poziciją aiškino ir Vatikano valstybės sekretorius Pietro Parolinis. Jis pabrėžė, kad popiežius neturėjo minties, kad Ukraina turi pasiduoti, jis patikslino popiežiaus žodžius taip, kad visų pirma Rusija turi nutraukti karo veiksmus, o tada jau galima bus kalbėti apie derybas, ir patikino, kad popiežius visada kalbėjo apie taiką.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Tačiau būtent šis popiežius nekartą savo kalbomis teigiamai atsiliepė apie rusus. Pradžioje, nenorėdamas pasmerkti Rusijos invazijos, kalbėjo, kad ne rusai, o čečėnai ir buriatai yra žiauriausi Ukrainoje, vėliau, kreipdamasis į katalikišką jaunimą Sankt Peterburge, liaupsino juos, kaip didžiosios Motinos Rusijos įpėdinius ir carų palikuonius, ragino juos eiti pirmyn, na, o dabar – dviprasmiškas siūlymas iškelti baltą vėliavą. Kas tai yra – eilė netinkamai išsakytų minčių, o gal tiesiog paprasčiausias prielankumas Rusijai?

– Na, popiežius, galiu pasakyti, nekartą yra išsakęs ir savo paramą Ukrainai. Ir karo pradžioje, ir vėliau yra sakęs, kad yra su kenčiančia Ukrainos tauta. Vatikano atstovai pabrėžia, kad popiežius labai jaudinasi dėl žūstančių Ukrainoje žmonių, dėl civilių gyventojų, ypač dėl vaikų. Tie jo žodžiai, kurie tikrai sukėlė ne vieną skandalą, yra labiau tikslas, noras siekti taikos. Kaip ir sakiau, tikrai bandoma suprasti, kodėl popiežius Pranciškus netinkamai išsireiškia. O tų priežasčių gali būti daugybė, viena jų – manoma, kad popiežius Pranciškus gana dažnai kalba spontaniškai, nemėgsta formalumų ir galbūt ne visada pasiruošia. Galbūt tai ir nulemia, kad jis pasisako taip, kad vėliau tenka Vatikanui aiškintis. Dar galiu pasakyti, kad galbūt didžiausias pasipiktinimas Italijoje dėl popiežiaus Pranciškaus šių ir ankstesnių žodžių kilo ukrainiečių bendruomenėje. Italijoje, kaip žinoma, yra labai didelė ukrainiečių bendruomenė.

Italijoje į popiežiaus pasisakymus tikrai reaguoja santūriau negu Lietuvoje, turiu omenyje tiek visuomenę, tiek politikus.

– Tikriausiai ukrainiečiai taip ir turėtų reaguoti. Tačiau dar pakalbėkime apie popiežiaus amžių. Popiežius Pranciškus skirtingais laikotarpiais yra pareiškęs, ir kad iš šio posto nesitrauks, ir kad galbūt trauksis dėl sveikatos. Matant pasikartojančias sveikatos problemas, ar nekyla diskusijų, kad galbūt popiežiui jau metas tapti emeritu ir Romos vyskupo vairą perleisti kažkam kitam?

– Na, dėl sveikatos problemų buvo kas apie tai svarstė. Šiandien kaip tik pasirodė naujiena apie popiežiaus biografiją, kuri bus išleista. Ir joje jis užsiminė, kad, jam būnant ligoninėje, jau buvo žmonių, galvojančių apie konklavą. Tačiau jis pats yra pareiškęs, kad tarnaus tiek, kiek galės, kiek leist sveikata. Ir, na, bent jau po konkrečių pasisakymų raginimų popiežiui trauktis nebuvo. Žinoma, visuomenė ir negali nulemti tokio sprendimo, jį priima dvasininkai. Jis pats, iš viešai anksčiau išsakytos pozicijos, matome, ketina toliau eiti pareigas, nepaisant tų sveikatos problemų, kurias turėjo. Kaip ir minėjau, popiežiaus pozicija Ukrainos atžvilgiu buvo stipriai kritikuota, tačiau Italijoje bent jau tikrai nebuvo viešų diskusijų, kad dėl jos popiežiui reikėtų trauktis.

„Popiežius nėra Rusijos pusėje – jis, duodamas interviu, neatsakingai improvizuoja. Tai nebuvo pareiškimas ar apgalvotas tekstas. Tai, kas yra cituojama, ištraukta iš pokalbio. Žurnalistas popiežiui uždavė klausimą, minėdamas „baltos vėliavos“ motyvą, o jis, užuot paneigęs ar pasakęs, kad tai netinkama sąvoka, toliau samprotavo“, – Eltai teigė P. Subačius.

„Popiežius laikosi senos Šventojo Sosto doktrinos, pagal kurią taika yra geriau negu karas. Anksčiau jis yra paminėjęs, kad Rusiją laiko karo priežastimi. Todėl, manau, popiežius neragina Ukrainos pasiduoti, jis kviečia taikai“, – aiškino Bažnyčios istorikas.

P. Subačiaus teigimu, tokie popiežiaus Pranciškaus pasisakymai diskredituoja Bažnyčios instituciją.

„Šioje pasaulio dalyje, kurioje mes gyvename, tai ir Ukrainoje, ir Lietuvoje, ir visoje Centrinėje Europoje, tokie pasisakymai visada interpretuojami ganėtinai dramatiškai. Tačiau tai yra žmogaus veikimo stilius. Kai žmogus jau seniai eina tokias pareigas, yra tokio amžiaus – vargu, ar kas pasikeis. Tai nemalonu, nejauku ir mažina visuomenės pasitikėjimą Bažnyčia“, – sakė Vilniaus universiteto (VU) profesorius.

V. Ališauskas: popiežius naiviai tiki, kad tebeegzistuoja „pasaulio tvarka“

Buvęs Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto Vytautas Ališauskas, vertindamas popiežiaus siūlymus nuo karo besiginančiai Ukrainai derėtis dėl taikos, sako, kad Bažnyčios vadovo pasisakymai žeidžia ir Lietuvos politinį interesą.

Aišku, tai nuskamba kaip naivus tikėjimas, kad tebeegzistuoja „pasaulio tvarka“.

„Kiekviena karo Ukrainoje diena mažina karo Lietuvoje galimybę. Kaip mėgsta sakyti mūsų politikai, Ukraina kariauja už mus, o mes tik mokame pinigais ir ginklais“, – feisbuke sekmadienį rašė V. Ališauskas.

„Popiežius niekur nesakė, kad Ukraina turi kapituliuoti. Interviuotojo primestą „baltą vėliavą“ jis interpretavo kaip paliaubų ir derybų pasiūlymą. Aišku, tai nuskamba kaip naivus tikėjimas, kad tebeegzistuoja „pasaulio tvarka“, – pridūrė filosofas.

Anot VU profesoriaus, tokie popiežiaus Pranciškaus pasisakymai yra doktrininiai.

„Popiežius į karą žvelgia iš tradicinės teisingo karo doktrinos. (...) Ši doktrina pasenusi, atšokusi nuo politinės tikrovės“, – pabrėžė V. Ališauskas.

ELTA primena, kad popiežius Pranciškus šeštadienį Šveicarijos televizijos paskelbtame interviu paragino karo Ukrainoje puses „derėtis, kol padėtis dar labiau nepablogėjo“. Kalbėdamas apie karą jis pridūrė: „Derybos niekada nereiškia pasidavimo. Tai drąsa nevesti šalies į savižudybę.“

„Manau, kad stipriausi yra tie, kurie mato situaciją, galvoja apie žmones ir turi drąsos iškelti baltą vėliavą ir derėtis“, – sakė jis duotame interviu.

Dėl popiežiaus Pranciškaus pasisakymų apie Rusijos vykdomą karą Ukrainoje pasipiktinimas tarptautinėje erdvėje kyla ne pirmąkart.

Praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje pasipiktinimą sukėlė popiežiaus Pranciškaus rusų katalikams skirtas pasisakymas, kai vienoje Sankt Peterburgo katalikų bažnyčioje susirinkusiems jaunuoliams popiežius teigė, jog „jūs esate didžiosios Rusijos, didžiųjų šventųjų, karalių, Petro Didžiojo, Jekaterinos II, rusų tautos, pasižyminčios didele kultūra ir dideliu žmogiškumu, vaikai“.

Kyjivas apkaltino popiežių Pranciškų skleidžiant „imperinę propagandą“. Vėliau Bažnyčios vadovas teisinosi, kad kalbėdamas apie „didžiąją Rusiją“ turėjo galvoje turtingą Rusijos kultūros tradiciją. Popiežius sakė, kad jo žinutė buvo skirta studentams „priimti savo paveldą“.

Katalikų lyderis supykdė Kyjivą po to, kai šeštadienį paskelbtame interviu pareiškė, kad Ukraina turėtų derėtis su Rusija, kuri per karą užgrobė didelę jos teritorijos dalį.

„Mūsų vėliava yra geltona ir mėlyna. Su šia vėliava mes gyvename, mirštame ir nugalime. Mes niekada nekelsime jokių kitų vėliavų“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Ukraina pažadėjo neatsisakyti jokios savo teritorijos dalies Rusijos naudai.

„Kai matai, kad esi nugalėtas, kad reikalai nesiklosto, turėti drąsos derėtis“, – Kyjivo pyktį pakurstė šie popiežiaus žodžiai.

D. Kuleba paragino pagyvenusį pontifiką stoti „į gėrio pusę“, o ne statyti priešingas puses „į vieną gretą ir vadinti tai „derybomis“.

Jis taip pat užsiminė apie kai kuriuos katalikų bažnyčios atstovus, Antrojo pasaulinio karo metais bendradarbiavusius su nacių pajėgomis.

Mūsų vėliava yra geltona ir mėlyna. Su šia vėliava mes gyvename, mirštame ir nugalime. Mes niekada nekelsime jokių kitų vėliavų.

„Kartu, kalbant apie baltą vėliavą, mes žinome šią Vatikano strategiją iš XX amžiaus pirmosios pusės“, – sakė D. Kuleba.

„Raginu nekartoti praeities klaidų ir palaikyti Ukrainą bei jos žmones teisingoje kovoje už savo gyvybes“, – pridūrė jis.

Jis taip pat padėkojo popiežiui Pranciškui už jo „nuolatines maldas už taiką“ ir sakė, kad Kyjivas tikisi, jog dvasininkas apsilankys Ukrainoje.

„Mes ir toliau viliamės, kad po dvejus metus trukusio niokojančio karo Europos širdyje pontifikas ras progą apsilankyti Ukrainoje su apaštališkuoju vizitu ir paremti daugiau kaip milijoną Ukrainos katalikų, daugiau kaip penkis milijonus graikų katalikų ir visus ukrainiečius“, – sakė D. Kuleba.

Popiežius Pranciškus Šveicarijos televizijos šeštadienį paskelbtame interviu paragino karo Ukrainoje šalis „derėtis, kol viskas dar nepablogėjo“.

Popiežius Pranciškus nuolat ragina siekti taikos Ukrainoje, nors pirmaisiais Rusijos invazijos mėnesiais sulaukė kritikos dėl to, kad neįvardijo Maskvos kaip agresorės, o pernai sulaukė kaltinimų skleidžiant imperinę propagandą vaizdo žinutėje jauniems rusų katalikams.

Visuomeninis transliuotojas RTS 87 metų pontifiko paklausė apie Ukrainoje vykstančias diskusijas, ar reikia pasiduoti Rusijos invazijai, ar tai tik įteisintų jėgos galią.

„Manau, kad stipriausi yra tie, kurie mato situaciją, galvoja apie žmones ir turi drąsos iškelti baltą vėliavą bei derėtis“, – pareiškė jis vasario pradžioje duotame interviu.

Kalbėdamas apie karą apskritai, įskaitant „Hamas“ ir Izraelio karą, jis pridūrė: „Derybos niekada nereiškia pasidavimo. Tai drąsa nevesti šalies į savižudybę.“

„Tas žodis, derėtis, yra drąsus žodis. Kai matai, kad esi nugalėtas, kad reikalai nesiklosto, turėti drąsos derėtis“, – sakė jis.

Pasaulio Katalikų Bažnyčios vadovas sakė, kad žmonėms gali būti gėda, tačiau paklausė, kiek prarandama gyvybių.

„Šiandien, pavyzdžiui, vykstant karui Ukrainoje, daug kas nori būti tarpininkais. Pavyzdžiui, Turkija“, – sakė jis.

„Nesigėdykite derėtis, kol viskas dar nepablogėjo“, – pabrėžė pontifikas.

Jo taip pat buvo paklausta apie Izraelio ir „Hamas“ karą, dėl kurio, jo teigimu, yra kaltos abi pusės.

„Karą kuria du, o ne vienas. Neatsakingieji yra tie du, kurie kariauja“, – pareiškė jis transliuotojui.

87-erių pontifikas turėjo omenyje konservatyvių Bažnyčios sluoksnių kritiką dėl naujų gairių, kurios leidžia kunigams laiminti homoseksualias poras – tiesa, laikantis griežtų ribojimų.

Praėjusių metų pabaigoje paskelbtas atitinkamas dokumentas daugelyje šalių buvo sveikinamas kaip mėginimas modernizuoti per 1,4 mlrd. narių visame pasaulyje turinčią Katalikų bažnyčią.

Tačiau kai kurių šalių Bažnyčios, ypač Afrikoje, griežtai sukritikavo leidimą teikti palaiminimą homoseksualioms poroms. Daugelyje šio žemyno šalių dar ir šiandien už homoseksualius santykius taikoma baudžiamoji atsakomybė ar net mirties bausmė.

Dėl  tokios kritikos Vatikanas praėjusiomis savaitėmis kelis kartus teikė paaiškinimus, kaip dokumentas turėtų būti įgyvendinamas, įskaitant rekomendaciją, kad palaiminimas truktų ne ilgiau kaip kelias sekundes.

Pranciškus prieš kurį laiką taip pat pareiškė nenorintis, kad palaiminimas būtų suprantamas kaip homoseksualių partnerysčių pripažinimas. Esą laiminama „ne sąjunga, o tiesiog asmenys, kurie kartu to prašė“.

Šeštadienį Vatikanas išplatino popiežiaus laišką adresuotą „žydams broliams ir seserims Izraelyje“.

„Mes, katalikai, esame labai susirūpinę dėl baisiai išaugusių išpuolių prieš žydus visame pasaulyje“, – rašė pontifikas.

Jis pabrėžė, kad karas tarp Izraelio ir „Hamas“ Gazos Ruože išryškino „susiskaldžiusios visuomenės nuostatas visame pasaulyje ir besiskiriančias pozicijas, kurios kartais įgauna antisemitizmo ir antijudaizmo formas“.

Anot jo, buvo tikėtasi, kad naujos kartos įsiklausys į posakį „daugiau niekada“ (perspėjantį nekartoti Holokausto tragedijos – ELTA), tačiau dabar akivaizdu, kad žvelgiant į ateitį reikia dar glaudesnio bendradarbiavimo.

Popiežius taip pat ragino melstis už tai, kad būtų grąžinti įkaitai. Juos „Hamas“ laiko nuo beprecedentės atakos prieš Izraelį 2023 m. spalio 7 d., per kurią buvo nužudyta 1 tūkst. 160 žmonių, daugiausiai civilių.

„Hamas“ teroristai pagrobė 250 žmonių. Izraelio duomenimis, 132 įkaitai vis dar tebėra Gazoje, o 27 iš jų, manoma, buvo nužudyti.

Žadėdamas sunaikinti „Hamas“, Izraelis surengė didelį puolimą Gazos Ruože, kurio metu, palestiniečių sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, žuvo mažiausiai 27 tūkst. 238 žmonės – daugiausiai moterys ir vaikai.