„Be klaidų neparašė niekas“, – BNS pranešė organizatorė Vytautė Šmaižytė.

„Tekstas buvo sunkus, vis dėlto žmonės klydo ne senoviniuose žodžiuose, labiausiai klaidino ir jie klupi dėl skyrybos. Senoviniai žodžiai, diktuojant tekstą, buvo tariami labai aiškiai. Tai realiai ten klaidų beveik nedarė (rašantieji – BNS)“, – pridūrė ji.

V. Šmaižytė pabrėžė, kad pas dariusiuosius klaidas jos buvo skirtingos, ta pati klaida nevyrauja.

„Šiemet tokios vienos klaidos nebuvo, kad būtų ar žodis klastingas, ar klastinga vieta, kad daug toje vietoje būtų sutrikusių. Yra labai skirtingai“, – pasakojo V. Šmaižytė.

Ji dar negali pasakyti, kiek tiksliai rašiusiųjų padarė po vieną ar kelias klaidas.

„Dabar yra išrinkta grupė žmonių iš visos Lietuvos, kurie jau yra pretendentai būti apdovanoti kaip raštingiausi, bet tikrintojai dar dirbs. Dabar baigtas tik pagrindinis tikrinimas, bet bus toks detalus dar kartą peržiūrėjimas (visų darbų – BNS)“, – tvirtino V. Šmaižytė.

Diktantą vertino 25 lietuvių kalbos ekspertai, dirbantys Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos mokyklose.  

12-us metus rašyto Nacionalinio diktanto konkurso finale šeštadienį dalyvavo beveik šimtas geriausiai nacionalinį diktantą pirmame etape parašiusių žmonių. Jie rašė Juozo Tumo-Vaižganto tekstą – romano „Pragiedruliai“ ištrauką.

Šiemet yra minimos 150-osios J. Tumo-Vaižganto gimimo metinės. 2019-ieji Seimo nutarimu yra paskelbti J. Tumo-Vaižganto metais.

Finalo dalyviai varžėsi raštingiausio moksleivio, raštingiausio suaugusiojo bei raštingiausio užsienio lietuvio kategorijose.

Nacionalinio diktanto nugalėtojai bus apdovanoti gegužės 7 dieną Prezidentūroje.

Šiemet diktantą rašė šiek tiek mažiau žmonių negu pernai – apie 25 tūkst. 2018 metais pasitikrinti lietuvių kalbos žinias bandė daugiau negu 30 tūkst. žmonių. 

Jau šešioliktą kartą rengiamame radijo ir TV laidų konkurse buvo vertinamos 2017 m. pirmą kartą transliuotos laidos. Šių metų konkursui buvo pateikti 84 projektai: 61 televizijos ir 23 radijo laidos.

Geriausia 2017 m. televizijos dokumentikos laida paskelbta TV apybraiža „Alfonsas Svarinskas“, autoriai Juozas Sabolius ir Andrius Gudauskas, transliuota per LRT TELEVIZIJĄ.

Geriausias televizijos  portretas – „Kelias į namus su Gražina Balandyte“, autorė Ginta Liaugminienė, transliuota per LRT KULTŪRĄ.

Ginta Liaugminienė/ V. Skaraičio(BFL) nuotr.

Geriausia  radijo aktualijų laida – „Džinsai“, autorė Inga Janiulytė, laida transliuota per LRT KLASIKĄ.

Inga Janiulytė ir Dainius Radzevičius/ V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Geriausia radijo dokumentika – „Kančios ir tradicijos Bavarijoje“, autorė  Vaida Pilibaitytė, laida transliuota per LRT RADIJĄ.

Geriausiu socialiniu projektu pripažintas per TV3 televiziją transliuotas UNICEF 2017 koncertas „Už kiekvieną vaiką“. Jo metu renkama parama labiausiai kenčiantiems pasaulio vaikams. 2017 metais vyko jau septintasis toks koncertas. 

„Pragiedrulių“ konkurso tikslas – paskatinti kūrėjus kurti kokybiškesnio ir įvairesnio turinio radijo ir televizijos laidas. Pasak LRTK atstovų, projektai buvo vertinami atsižvelgiant į jų aktualumą, išliekamąją ir meninę vertę, originalumą, poveikį ugdant kultūrines, bendražmogiškąsias, pilietines ir estetines vertybes bei darbo profesionalumą ir kūrybiškumą.

Vertinimo komisiją šiais metais sudarė LRTK nariai: poetas, vertėjas Antanas Jonynas, Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus valdybos narys Vidas Mačiulis, poetė Dalia Teišerskytė, teatro ir kino aktorius ir režisierius Algis Matulionis, politologas, VU TSPMI dėstytojas Laurynas Jonavičius, žurnalistė Liudvika Pociūnienė, mokslininkas Mantas Martišius, žurnalistas, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, politologas Vincentas Vobolevičius, ryšių su visuomene specialistas Ričardas Slapšys.

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ketvirtadienį vykusioje iškilmingoje ceremonijoje "Stop juosta“ pripažinta geriausiu televizijos dokumentikos projektu.

"Tarpukaris Kaune yra kažkas ypatingo, nuostabaus, bet tuo nesididžiuojame, nes gal nežinome istorijos. Net mums, ilgai dirbantiems žurnalistinį darbą, atsiveria akys. Pasakyti, kad esame verti apdovanojimo, būtų nekuklu, bet tikrai daug darbo įdėta ir labai pradžiugino žinia", – TV dienai" sakė laidos vedėja ir prodiuserė Jurgė Pridotkaitė.

– Kodėl televizijoje atsirado "Stop juosta"?

– Pro savo biuro langus matome Laisvės alėją ir kaskart pažiūrėjus kildavo klausimas, kodėl ji miršta ir kaip ją atgaivinti, kai kauniečių pasivaikščiojimai pasuko į "Akropolį". Viskas baigėsi projektu, kurio įdomybė ir ta, kad įtraukiame visuomenę: apsitveriame stop juosta, su laidos svečiu kalbame apie tos vietos architektūrą, istoriją, žmonės gali čia pat prieiti, jiems dalijame skrajutes apie tą pastatą. Iš pradžių padarėme 15 architektūrinių maršrutų, po to keliavome į pramonės temą, nes jos užuomazgos – taip pat Kaune. Labai gera matyti, kad žmonėms reikia kultūros, ne vien "popso".

– Kas kuriant projektą labiausiai nudžiugino?

– Jį įkūnydami mes patys gavome tokią didžiulę dovaną – pažindami miestą, kalbindami paskutinius amžininkus ir tai, ką išgirstame, pateikdami žiūrovams. Prieš pusmetį iš vienos Kauno rajono mokyklų išgirdome, kad mūsų laidas naudoja savo patriotinio auklėjimo valandėlėms. Tai didysis įvertinimas ir džiaugsmas, kad laidas vertina jauni žmonės. Taip laidoje užslėptas patriotizmo ugdymas, istorijos perteikimas jauniems žmonėms jiems patrauklia forma o ateityje planuojame sukurti interneto svetainę. O apskritai už šį projektą reikia padėkoti būriui žmonių: tiems, kurie po kruopelytę surenka faktus ir vardan idėjos gaišta laiką – architektams, istorikams, architektūros istorikams, taip pat projekto režisierei Svetlanai Gužauskienei, montažo režisieriams Juozapui Tamošiūnui, Akvilei Matulaitytei.

– O kas jums pačiai Kaune buvo atradimas?

Žmonės tikėjo tuo, ką daro, suprato, kad reikia Lietuvą prikelti, ir darė tai visa širdimi ir su užsidegimu.

– Pastatai, žinoma, labai įdomūs, bet dar didesnė nuostaba buvo sužinoti apie prarastą turtą – šviesuolius, žmonių, kurie kūrė Lietuvą, stulbinamą išsilavinimą, erudiciją. Nuostabu išgirsti, kad kaimo vaikas mokėjo 10–15 kalbų, kad mokyklose visuotinai mokyta lotynų, graikų kalbų. Švietimo sistema, žmonių šviesumas ir tikėjimas ateitimi tuo laikotarpiu buvo stulbinamas. Nebuvo tos skaudžios savižudybių problemos, žmonės tikėjo tuo, ką daro, suprato, kad reikia Lietuvą prikelti, ir darė tai visa širdimi ir su užsidegimu. Taip pat neįtikėtina atrodo tai, kad visi Kauno pastatai, kuriuos šiandien iš naujo atrandame ir didžiuojamės, buvo pastatyti per 20 metų – tai dar vienas stebuklas. Didžiausias šokas tas, kad tie inteligentai, poliglotai buvo ištremti, sušaudyti, o iš šviesuomenės beliko vienetai.

Kalbant apie tų laikų švietimą, įdomu tai, kad prezidentai nepuldavo statydintis rūmų, pirmi statiniai būdavo mokyklos ir pieninės. Ir dėl ko tuo tarpukariu viskas šovė į viršų, pramonė užsisuko – puikiai suvokta, kad visa ko pradžia yra švietimas, jam ir teiktas prioritetas.

– Juokaujama, kad kauniečių savivertę geriausiai atskleidžia humoristine tapusi frazė "Ir Kaune galima gyventi". Neatrodo, kad nevisavertiškumo kompleksas kitų miestų gyventojams būtų toks aktualus. Kaip manote, kodėl?

– Savivertės trūkumas, manau, yra ne tik kauniečių, bet visų lietuvių bruožas. Esame pernelyg kuklūs, valdžia mus visaip gręžia, džiauna, suka centrifugose, o mes tylime ir nieko nesakome, toliau sėdime ramūs ir neorganizuoti. Bet savo vaikus mokau, kad jei nepatinka kažkas, eitų streikuoti. Kauniečiai gal darbais užsiėmę ir neturi laiko pagalvoti apie savivertę, o geriausia, kad visi mylėtų savo miestą – ir kauniečiai, ir vilniečiai, ir anykštėnai.

Iš vienos Kauno rajono mokyklų išgirdome, kad mūsų laidas naudoja savo patriotinio auklėjimo valandėlėms. Tai didysis įvertinimas ir džiaugsmas.

Kaune šiuo metu išties renesansas, dabar dar ir Europos kultūros sostinės titulas prisidėjo. Kažkuria prasme net sirgau už Klaipėdą ir Palangą, nes maniau, kad taip geriau būtų, maniau, kad mes neverti – vėl ta savikritika išlenda.

Kuriant projektą teko perskaityti, kad tarpukariu kauniečiai labai judrūs ir darbštūs, bet mažai rūpinasi sveikata – net skelbimai, kviečiantys į polikliniką, būdavo. Tai gal taip visada buvo, kad kauniečiai turi padaryti daugiau, jog matytųsi Lietuvos kontekste.

– Ištikimieji kauniečiai mėgsta pažymėti, kad tarpukariu Kaune formavosi miesto kultūra, kad tai lietuviškosios kultūros židinys, tarpukario architektūra ir "Unesco" linksniuojama. Bet gal ta Kauno kultūra ir liko tarpukary?

– Gal ir nelabai ką turim šiandien. Tiesa, tarpukario interjero mada vėl sugrįžta, "art deco" stiliaus atgimimas jaučiamas. Apskritai miesto kultūros buvimą arba nebuvimą lemia žmonių sąmoningumas. Pavyzdžiui, matyti kardinaliai pasikeitęs požiūris – nebeperkame lietuviškų prekių, o mūsų projekto tiriamu laikotarpiu buvo skatinama palaikyti Lietuvos pramonę. Štai neseniai lankėmės Palemono keramikos gamykloje, kuri kažkada buvo didžiausia Baltijos šalyse. Šiandien ji dirba gal dvidešimtadaliu pajėgumo, nes niekas nebeperka plytų. Statybos vyksta, bet plytas dauguma perka lenkiškas, nors vėliau dejuoja, kad skilinėja ir šalta.

– Kaunas jau nusipiešė Europos kultūros sostinės karūną. Tikite, kad ji virs realia ir verta susižavėjimo?

– Daug kas vaikystėje piešėme karūnas, su jomis savotiškai jautėmės kilmingesni, ir Kauno atveju lieka atviras klausimas – ar užteks tą karūną tik nusipiešti? Tikėkime, kad pavyks tikra pasipuošti, tik reikia pasižiūrėti į Vilniaus pavyzdį, kad nekartotume tų pačių klaidų. Kultūros sostinės statusas apeliuoja į jausminį pradą, kad turime mylėti save, tada – savo miestą, ir viskas bus gerai. O kultūra prasideda šeimoje. Nebūna taip, kad nuolat vilki treningus, šauki ant vaikų, o apsivelki fraką ar vakarinę suknelę ir iškart tampi kultūringas.

– Kaip Kauną pristatytumėte jo nepažįstančiam žmogui?

– Gal nebūtų per skambu pasakyti, kad Kaunas – valstybingumo pradžia. Vilnius turi nuostabų baroką, o Kaunas – tarpukario modernizmą. Tik baroko architektūra, atrodo, pati savaime graži net ir menu nesidominčiam žmogui, o apie modernizmą reikia šiek tiek žinoti, todėl rodomuoju pirštu mūsų projekte tampa apie tas vertybes pasakojantys žmonės.

– Kokius pragiedrulius matote Kaune?

– Pasakyti, kad pasikeitė meras ir viskas pagerėjo, tampa kliše, bet tai, kad meras subūrė jauną, veržlią komandą, kuri išties dirba, vienareikšmiškai kelia optimizmą. Kaunui duotas šansas apsitvarkyti, apsišluoti – ateina laikas susitvarkyti kiemą, pasikviesti kaimynus ir kartu išgerti arbatos, ir tai labai smagus jausmas. Manau, Kaunui viskas bus gerai.

– Kokius stereotipus apie Kauną matote pasitvirtinančius ar dūžtančius?

Savivertės trūkumas, manau, yra ne tik kauniečių, bet visų lietuvių bruožas. Esame pernelyg kuklūs, valdžia mus visaip gręžia, džiauna, suka centrifugose, o mes tylime ir nieko nesakome.

– Savivertės nebuvimas ir konkurencija su Vilniumi vis dar ryškiai matyti, nors tai yra visiškai bergždžias reikalas, ir to visai nereikia. Atrodo, išvažiavai į Vilnių, lyg aukščiau pakilai. Iš mūsų laidos praktikos – iš Vilniaus atvyko dirbti žurnalistas, atrodė, jam kilęs jausmas panašus kaip atvažiuoti į Balbieriškį, čia, esą, nereikės dirbti. Tai tikrai nepasiteisino. Dar vienas ne nuo žmogaus valios priklausantis dalykas, dėl kurio kauniečiai greičiau juda ir nuveikia daugiau – spūsčių nėra. Vilniečiai gal didesni filosofai – sėdi jose. Bet, tiesą sakant, nemanau, kad miestai lemia žmogaus bruožus – visur visokių žmonių yra. Duobių Vilniuje – ne mažiau nei Kaune. Kažkada teko daryti ir reportažą apie kauniečių šukuosenas – neva, iškelti, išpūsti ir laku supurkšti kuodai – koks vargas buvo tokių surasti. Ryškaus makiažo irgi mažiau matyti. Vilniuje drabužių stilius laisvesnis, bet ir Kaune jis panašėja.

– Kada stop juostą kabinsite Vilniuje ar Klaipėdoje?

– Mūsų tiriamu laikotarpiu Vilnius buvo ne mūsų, todėl nevyksime ten. Kitą sezoną važiuosime į mažesnius miestus Žemaitijoje, Aukštaitijoje, pvz., į Palangos stotį, Birštono moderniuosius pastatus. Keliausime po "užmirštus" Lietuvos miestus ieškoti tarpukario architektūros perlų.

"Stop juosta" – šeštadieniais 19 val. per LRT Kultūrą.

Sausio mėnesį Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) jau penkioliktą kartą paskelbė tradiciniu tapusį geriausių radijo ir televizijos laidų konkursą „Pragiedruliai“. Jo metu buvo vertinamos 2016 m. pirmą kartą transliuotos laidos.

Organizuodama šį konkursą LRTK siekia paskatinti kūrėjus kurti kokybiškesnio ir įvairesnio turinio radijo ir televizijos laidas, todėl ir vertino jas atsižvelgdama į jų aktualumą, išliekamąją ir meninę vertę, originalumą, poveikį ugdant kultūrines, bendražmogiškąsias, pilietines ir estetines vertybes bei darbo profesionalumą ir kūrybiškumą. LRTK taip pat siekia, kad šis konkursas taptų prestižiniu, Lietuvos valstybei ir jos kultūrai reikšmingu renginiu, o apdovanojimas šiame konkurse laidų kūrėjams – reikšmingu įvertinimu.

Vertinimo komisiją šiais metais sudarė LRTK nariai: dramos režisierius, Lietuvos kultūros ir teatro veikėjas Jonas Korenka, poetas, vertėjas, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Antanas Jonynas, Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus valdybos narys Vidas Mačiulis, teatro ir kino aktorius ir režisierius Algis Matulionis, politologas, VU TSPMI dėstytojas Laurynas Jonavičius, žurnalistė Liudvika Pociūnienė, mokslininkas Mantas Martišius, vertėjas Laimantas Jonušys, žurnalistas Dainius Radzevičius, politologas Vincentas Vobolevičius.

Šių metų konkursui buvo pateiktos 77 laidos: 45 televizijos ir 32 radijo laidos. Laidos varžėsi vienuolikoje nominacijų. Geriausiomis buvo išrinktos šios laidos: 

Geriausia televizijos kultūros laida (šiai nominacijai buvo pateikta 13 laidų) – „LEGENDOS“, autoriai – Aistė Stonytė-Budzinauskienė, Česlovas Stonys ir Audrius Stonys;

Geriausia radijo kultūros laida  (pateiktos 6 laidos) – APIE LIETUVOS RADIJO KLAUSYTOJUS IŠ CIKLO „DEVYNI RADIJO DEŠIMTMEČIAI“, autorė Vaida Pilibaitytė;

Geriausia regioninės televizijos laida (pateiktos 7 laidos) – „PALANGA IR GRAFAI TIŠKEVIČIAI“ IŠ CIKLO „PASISLĖPUSI PALANGA“, autoriai – Inga Berulienė ir Justinas Lingys;

Geriausia regioninio radijo laida (pateiktos 4 laidos) – APIE KARO ISTORIJOS TYRIMUS IŠ CIKLO „PROTO TONAI“, autoriai – Janina Silkauskienė ir Arūnas Graželiūnas;

Geriausia televizijos pokalbių laida (pateiktos 4 laidos) – „KELIAS Į NAMUS SU BIRUTE JONUŠKAITE“, autorė – Ingrida Laimutytė;

Geriausia radijo pokalbių laida (pateikta 12 laidų) – „KONCERTAI IR RUSIJOS PROPAGANDA“ IŠ CIKLO „KITA TEMA“, autorė – Živilė Kropaitė;

Geriausias televizijos dokumentikos projektas (pateikta 11 laidų) – „STOP JUOSTA“. MARŠRUTAS NR. 1, autoriai – Svetlana Gužauskienė ir Jurgė Pridotkaitė;

Geriausia televizijos publicistikos laida (pateiktos 3 laidos) – „MENŲ SALA“, autoriai – Daiva Pikturnienė ir Bronislovas Steponavičius;

Geriausia radijo publicistikos laida (pateikta 10 laidų) – „PRARASTI LIETUVOS ŠTETLAI. MOLĖTAI“, autoriai – Audra Girijotė,  Indrė Anskaitytė ir Vita Ličytė;

Geriausia televizijos pramogų laida (pateiktos 7 laidos) – „KADAGYS“, autoriai – Justinas Milušauskas ir Neringa Kavaliauskienė;

Specialusis prizas buvo skirtas – UAB TV3 už socialinį projektą „LIETUVOS GARBĖ“.

Šiais metais konkursas buvo gausiausias iš visų organizuotų. Iš viso jam buvo pateiktos 82 laidos, pirmąkart transliuotos 2015 m. Nugalėtojomis paskelbtos 7 televizijos ir 4 radijo laidos.

Geriausia 2015 m. regioninio radijo laida pripažinta Klaipėdos krašto radijo stoties "RadijoGAMA" laida "Tautų katilas" iš ciklo "Iš akies traukta Klaipėda. Per amžių...". Jos autoriai – Janina Silkauskienė ir Arūnas Graželiūnas.

Aukščiausio įvertinimo Lietuvoje sulaukusi "RadijoGAMOS" laida – šimtu procentų klaipėdietiškas produktas. Ji sukurta Klaipėdoje, jos autoriai – Klaipėdos radijo stoties kūrėjai, transliuotojas – Klaipėdos radijo stotis, tema – būta ir esama Klaipėda. Simboliška, tačiau po 11 metų visiškai klaipėdietiškos regioninio radijo laidos apdovanojimą uostamiesčiui vėl atplukdė 99 FM banga. 2005-aisiais pripažinimą pelnė Vyganto Vareikio "99 istorijos apie Klaipėdą" ("Vox Maris").

Šių metų konkurso nugalėtojai buvo apdovanoti grafiko Egidijaus Rudinsko sukurtais originaliais diplomais ir piniginėmis premijomis.

LNK apdovanota už sėkmingai 2015 metais vystytus socialinius projektus su „Maisto banku“, „Gelbėkit vaikus“ ir „Mamų unija“. LNK televizija yra nuolatinė „Maisto banko“ rėmėja, televizija yra pelniusi apdovanojimą iš „Maisto banko“ už nuolatinį šio labdaros projekto viešinimą. LNK televizijos laidų vedėjai nuolat dalyvauja „Maisto banko“ akcijose ir kviečia aukoti skurstantiems ir alkstantiems. 2015 m. lapkričio 21-ąją įvyko ketvirtoji „Maisto banko“ ir LNK televizijos labdaros akcija „Pasidalink“. Jos metu surinkta per 183 tūkst. eurų - šios lėšos skirtos nepasiturinčių maitinimui organizuoti. 

2012 metais organizacija „Gelbėkit vaikus“ pradėjo vykdyti paramos akciją-projektą „Už vaikystę“. Šia akcija siekiama labiausiai pažeidžiamiems Lietuvos vaikams ir šeimoms suteikti papildomos pagalbos. Projektą „Už vaikystę“ kasmet vainikuoja kartu su LNK televizija organizuojamas paramos koncertas. Iš viso per penkis koncertus surinkta 650 tūkst. eurų. 2015 m. kovo 20-ąją vykusiame koncerte suaukota 140 tūkst. eurų.

LNK yra paramos ir labdaros fondo „Mamų unija“ partnerė. Fondo tikslas – padėti vėžiu sergantiems vaikams ir juos auginančioms šeimoms, pildyti sergančių vaikų svajones, padėti tėvams gauti kvalifikuotą psichologo pagalbą, sužinoti būtiną informaciją apie gydymą, reabilitaciją. LNK nuolat viešina „Mamų unijos“ akcijas, kurių metų renkamos aukos onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams.

Lietuvos radijo ir televizijos komisijos „Pragiedrulių" konkurse „Info TV“ kanalo laida „Alchemija. Švietimo amžius“ pripažinta geriausia kultūros laida. Tai jau antras „Pragiedrulių“ apdovanojimas „Alchemijai“, kuri per TV1 ir „Info TV“ kanalus rodoma penkerius metus. „Švietimo amžiaus" ciklo partneris - Vytauto Didžiojo Universitetas, laidos vedėjas Rytis Zemkauskas yra šio universiteto docentas.

Be R. Zemkausko laidą kuria režisierius Ričardas Rickevičius ir operatorius Gvidas Kovėra. „Man atrodo, kad šis su metais augantis konkursas galėtų tapti tikrais plataus spektro TV ir radijo profesionalų apdovanojimais. Džiaugiuosi, kad pamažu tai vyksta. TV ir radijas yra ne tik serijinė produktų gamyba, bet kartu ir labai įdomi kūrybinė veikla. Apdovanojimai gali prisidėti prie kūrybiškumo skatinimo. Tokiu būdu TV žiūrovas ir radijo klausytojas turi šansų gauti gerokai įdomesnes laidas“, - sako Rytis Zemkauskas.

Geriausiu televizijos dokumentikos projektu paskelbtas filmas „Karas 2020-ieji. Rusijos informacinė agresija“, o geriausia televizijos pramogine laida pripažintas muzikinis projektas „Chorų karai“.

„Didžiuojuosi, kad mūsų televizijos eterio turinys yra taip puikiai įvertintas. Siekiame, kad žiūrovai gautų kokybišką pramogą, kuri tuo pačiu turėtų ir aukštesnį tikslą – skatintų visuomenės integraciją, meilę savo kraštui, įkvėptų dideliems darbams. Taip pat norime, kad žiūrovai pasaulį matytų plačiu žvilgsniu, todėl siūlome ir unikalų turinį apie itin aktualias problemas. Televizija yra įtakingiausia žiniasklaidos priemonė ir džiaugiuosi, kad jos pagalba prisidedame prie visuomenės gerovės“, – sako UAB „TELE-3“ generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė.

Geriausiu televizijos dokumentikos projektu paskelbtas Martyno Starkaus ir Jono Banio kurtas, tikrais faktais ir liudininkų istorijomis paremtas dokumentinis filmas „Karas 2020-ieji. Rusijos informacinė agresija“. Jis pasakoja apie propagandą ir informacinį karą, paliečiantį Lietuvą ir kitas Baltijos šalis.

Filmas sulaukė didelio atgarsio visuomenėje ir žiniasklaidoje. Televizijoje internete TV3 Play ir kitose interneto platformose juosta pasižiūrėta kone 100 000 kartų, o premjeros dieną prie televizijos ekranų išskirtinio turinio projektas pritraukė daugiau nei 213 000 žiūrovų. „Džiugu žinoti, kad gavome apdovanojimą, nes rodyti tokią dokumentiką yra labai svarbu. Tai sunkus, sudėtingas žanras. Geresniame gyvenime matyt kurčiau filmus apie žvėrelius ir miškus, o turiu kurti apie baisius dalykus, bet tai daryti reikia. Džiaugiuosi, kad žmonės tai mato, žiūri, kad ir kaip sunku bebūtų – ir kurti, ir žiūrėti. Tokia dokumentika – lyg sunki, sudėtinga literatūra, tik televizinė versija. Malonu, kai esi įvertintas už tai, kad šis filmas nepasimetė, kad buvo pastebėtas – tai pagrindinis mūsų tikslas“, – sako M. Starkus.

Geriausia televizijos pramogine laida pripažintas didžiausio masto muzikinis projektas „Chorų karai“, pernai TV3 tiesioginiame eteryje rodytas jau šeštąjį sezoną. Dainingus tautiečius iš didžiųjų Lietuvos miestų, miestelių ir net užsienio suburiantis projektas kasmet skatina patriotiškumą ir meilę savo kraštui. „Ypač džiugu, kad būtent „Chorų karai“ buvo įvertinti. Jais ypatingai didžiuojamės. Kurti šį projektą – didelis džiaugsmas, nes jis bene masiškiausias šalies televizijose, prie jo dirbo milžiniška komanda. Šis projektas ne tik suburia mylinčius muziką, bet ir suteikia šansą tiems, kurių scenoje išvysti nesitiki niekas: „Chorų karai“ dovanojo džiaugsmą aklųjų ir silpnaregių chorui, suteikė viltį benamių choro nariams, atsitiesti padėjo moterų pataisos namų gyventojoms, suvienijo įvairių tautybių žmones“, – džiaugiasi vykdomoji prodiuserė Neringa Kavaliauskienė.

Šių metų konkursas buvo gausiausias iš visų organizuotų. Konkursui iš viso buvo pateiktos 82 laidos: 53 televizijos ir 29 radijo. 

Živilės Kropaitės laida iš radijo dokumentikos ciklo „65+“ pripažinta Metų radijo publicistikos laida. Rūta Kupetytė ir Edvardas Kubilius įvertinti už Metų radijo pokalbių laidą – transliaciją iš Medininkų.

Konkursui šiemet iš viso buvo pateiktos 78 laidos: 51 televizijos ir 27 radijo, transliuotos praėjusiais metais.

„Pragiedrulių“ apdovanojimai išdalinti 14-tą kartą. Konkursą rengia Lietuvos radijo ir televizijos komisija kartu su Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondu.

Laidos vertintos atsižvelgiant į jų aktualumą, išliekamąją ir meninę vertę, originalumą, poveikį ugdant kultūrines, bendražmogiškąsias, pilietines ir estetines vertybes bei darbo profesionalumą ir kūrybiškumą. Konkurso nugalėtojai apdovanoti piniginiais prizais ir diplomais.

Iškilmes tiesiogiai transliavo televizijos kanalas LRT kultūra.

Vakar Vilniuje apdovanoti geriausių radijo ir televizijos laidų kūrėjai. Jau tryliktąjį kartą vykusiam Lietuvos radijo ir televizijos komisijos rengiamam konkursui „Pragiedruliai“ šiemet buvo pateiktos 78 laidos.

Geriausiais išrinkti 11 laidų kūrėjai, įvertinus laidų aktualumą, išliekamąją ir meninę vertę, puoselėjamas vertybes ir profesionalumą.

LRT radijo dokumentikos ciklo „Pietryčių Lietuva. Tapatybė“ autorė Indrė Anskaitytė apdovanota kaip geriausia publicistikos žurnalistė.

Geriausiu televizijos dokumentikos projektu pripažinta Zitos Kelmickaitės apybraiža „Tolimi artimi Australijos lietuviai“.

Geriausia televizijos kultūros laida pripažintas per LRT Kultūrą rodomas menininkų portretų ciklas „Legendos“, apdovanoti jos autoriai Aistė Stonytė-Budzinauskienė ir Česlovas bei Audrius Stoniai.

Laimėtojams Lietuvos radijo ir televizijos komisija skyrė diplomus ir pinigines 1 tūkst. eurų premijas.