H. Korbanas tai parašė socialiniame tinkle „Facebook“.

„Ukraina yra antra šalis pasaulyje pagal žydų šventovių ir teisuolių kapų skaičių. Netrukus jie sukils, ir tada diktatorius bus nuverstas“, – perspėjo H. Korbanas.

Toks prakeikimas reiškia asmens nubaudimą dvasiniu lygmeniu. Mirtinas rezultatas yra neišvengiamas ir ateina per metus.

Kad prakeiksmas veiktų, auka turi būti įspėta iš anksto, o H. Korbanas taip ir padarė. Taip asmeniui suteikiama galimybė atgailauti ir pasitaisyti. Jei jis nesupras šios informacijos, kitas žydų žingsnis bus mirties apeigos.

Beje, istorijoje yra pavyzdys, kaip veikia šis baisus prakeiksmas. 1953 metais Rebbe Menachemas Mendelis Schneersonas atliko „Pulsa diNura“ apeigą. Po dviejų dienų Josifą Staliną ištiko insultas.

Jai paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant R. B. per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 19 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, taip pat tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Byloje nustatyta, kad R. B. turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2021 m. rugsėjo mėn., Kaune, parke, apgaule, t. y., piktnaudžiaudama asmens pasitikėjimu, sudarydama įvaizdį, kad turi specialių galių, melagingai įtikino pastarąją, kad pabūrus pas ją atsiras vaikinas, kad jai su mama reikia apsivalyti, kad joms reikia išpirkti nuodėmes, kad nuims prakeiksmą nuo pinigų ir papuošalų, kuriuos vėliau grąžins, ir aiškiai suvokdama, kad tokių paslaugų suteikti negali, iš nukentėjusiosios per du kartus įgijo jos mamai priklausančius auksinius papuošalus už 4 tūkst. eurų, tačiau realiai paslaugų nesuteikė, juvelyrinių dirbinių negrąžino.

R. B. kaltę pripažino, paaiškino, kad susitikimo metu jos kalbėjosi, ši skundėsi, kad negali susirasti vaikino. Ji merginai to pokalbio metu pažadėjo, kad pas ją atsiras vaikinas tik tuomet, kai ji išsipirks savo kaltes pinigais. Mergina jai per du kartus atnešė 700 Eur ir 800 Eur. Ji pažadėjo, kad, nuėmus prakeiksmą, pinigus atiduos. R. B. papuošalus nunešė į lombardą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad kaltinamoji padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, į jos asmenybę: dirba, bausta administracine tvarka, praeityje teista, naują nusikalstamą veiką padarė turėdama neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą (vertintina kaip nusikaltimų recidyvas).

R. B. paskirta bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant R. B. per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 19 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, asmuo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Uostamiestyje daugėja čigonių atakų. Keistos išvaizdos moterys braunasi į privačius namus, viešas įstaigas ir siūlosi išburti ateitį, o viena klaipėdietė įsitikinusi, kad vietoje pranašysčių ji gavo čigonės prakeiksmą.

Apsilankymas sukrėtė

Kai klaipėdietė Lina nesutiko, kad čigonė jai paburtų iš delno, moters gyvenime ėmė dėtis sveiku protu nesuvokiami dalykai – viena po kitos sekė artimiausių žmonių mirtys, kilo rimtos sveikatos problemos. Jauna klaipėdietė net susirgo depresija.

Praėjusių metų pavasarį Lina sulaukė keisto vizito.

Miesto centre vienoje nekilnojamojo turto agentūroje dirbanti klaipėdietė dažnai susiduria su praeiviais iš gatvės.

Į biurą kartkartėmis užklysta būsto nuomai ieškantys klientai.

Tačiau maždaug prieš metus tarpduryje išvysta moteris ją suerzino.

Nepažįstamoji dėvėjo ilgą sijoną, buvo apsigobusi marga skara, segėjo masyvius auskarus.

Taip pat buvo ryškiai išsidažiusi ir, kaip prisiminė pašnekovė, kėlė nešvaros įspūdį.

Kalbėjo ji pusiau rusiškai, pusiau lietuviškai. Rankoje spaudė didelį medžiaginį maišą, per petį buvo persimetusi odinę rankinę.

Tąkart klaipėdietė buvo kategoriška ir į kalbas su, kaip nuspėjo, vidutinio amžiaus ateive, nesileido.

"Dar ir dabar toji moteris stovi akyse – atrodė labai baugiai, dvokė rūkalais. Perspėjau, kad jokių paslaugų ir daiktų man nereikia, bet ji užsispyrusiai reikalavo nuspėti, kas manęs laukia netolimoje ateityje. Tikino, kad visos jos pranašystės išsipildo ir kad guldo galvą už kiekvieną savo ištartą žodį. Aš nesutikau, nes tokiais dalykais niekada netikėjau, perspėjau, kad iškviesiu policiją, jei ji nepasišalins. Buvau girdėjusi daug apie čigonų apgavystes ir jų sugebėjimą paveikti žmones. Bijojau, kad ir man ko nors panašaus nenutiktų, todėl stengiausi nežiūrėti jai į akis ir kuo greičiau išgrūsti lauk", – prisiminė moteris.

Neteko vyro

Vis dėlto čigonė buvo nekukli ir vietoje ką tik siūlytų pranašysčių ėmė reikalauti pinigų.

"Ji įsiuto, sakė, kad toks mano užsispyrimas prie gero neprives, paskui trumpam susitvardė ir paprašė pinigų. Esą maistui ir kelionei namo, nes gyvena Klaipėdos priemiestyje. Matyt, siekė sugraudinti. Nedaviau. Nesupratau, kodėl turiu šelpti nelegalią jos veiklą. Tada moteris ėmė spausti kumščius, nesuprantama kalba kažką burbėjo po nosimi ir pasišalino. Net apsidžiaugiau, kad gana lengvai pavyko atsikratyti nepažįstamosios", – kalbėjo Lina.

Daugiau čigonė biure nebepasirodė, bet ramybė truko neilgai.

Praėjus kelioms savaitėms po nemalonaus vizito klaipėdietės gyvenime prasidėjo juodos dienos.

Prieš kelerius metus už mylimojo ištekėjusi Lina palaidojo savo sutuoktinį. Vyras žuvo avarijoje. Dabar ji viena augina dvejų metų dukrelę.

Kiek vėliau moteris neteko tėvo, o iškart po antro skaudaus išgyvenimo ją ėmė persekioti ligos.

Linai nustatytas ankstyvas krūties vėžys, maždaug prieš mėnesį – depresija.

"Nelaimės po vieną nevaikšto. Tačiau tai, kas dedasi mano gyvenime, yra nenormalu. Tokie dalykai šiaip sau nevyksta. Kalbėjau su psichoterapeutais, kunigais, netgi bandžiau surasti tą čigonę. Bet kas iš to? Kai pasakau specialistams, kad esu prakeikta, jaučiu lengvą jų pašaipą. Bet kito paaiškinimo aš nežinau. Dėl savęs nebijau, bet dar turiu vaiką, kuriam reikia motinos. Dabar gyvenimas atrodo be galo trapus, dažnai užeina blogos mintys, vienu metu net svarsčiau apie savižudybę", – su dideliu nerimu kalbėjo Lina.

Manipuliuoja pasąmone

Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre, pagalbos moterims padalinyje dirbanti psichologė psichoterapeutė Vilma Mažeikienė siūlė atsiriboti nuo negatyvių jausmų.

Esą neverta imti į širdį kiekvieno praeivio žodžio.

"Bet kuris gatvėje sutiktas žmogus, kuriam tu nepatiksi, gali prakeikti, nužiūrėti, todėl ieškoti gilių prasmių tame neverta. Galbūt žmogų aplankė tamsusis gyvenimo periodas, kuris visai atsitiktinai susisiejo su čigonės apsilankymu. Minėtos problemos, tokios, kaip liga, veikiausiai neatėjo per vieną dieną. Esame savo likimo kalviai ir jeigu šiandien ko nors nepadarome ar pasielgiame neteisingai, tai anksčiau ar vėliau mums atsiliepia", – tikino V.Mažeikienė.

Vis dėlto psichologę nustebino tiek daug vienu metu Liną užklupusių nelaimių, todėl kitiems patarė nesileisti į kalbas su čigonais, burtininkais, kurie puikiai išmano psichologinių manipuliacijų meną.

"Žmonės dabar ypač pikti ir nelaimingi, laidosi blogais žodžiais nė nesusimąstydami, kad gali įskaudinti kitą. O silpnesnis į tai labai jautriai reaguoja. Žmogus yra pajėgus pats valdyti savo gyvenimą. Tam, kad pasidarytų lengviau, galima užpirkti mišias arba tiesiog pabendrauti su kunigu. Kartais tokios priemonės padeda", – svarstė pašnekovė ir pridūrė, kad minėtoje situacijoje labai svarbi savitaiga, kuri taip pat galėjo turėti neigiamų pasekmių.

Prieš kelis amžius ispanų tyrėjas Ponce de Leonas leidosi į kelionę ieškoti amžinos jaunystės šaltinio. Žinoma, jam tuomet nepavyko, bet ir šiais laikais mokslininkai tikisi atrasti būdą, žmogų padarysiantį nemirtingu.

Tiesa, būdai kiek realesni. Ieškoma ne stebuklingo šaltinio, o aktyviai dirbama su genų inžinerija, senėjimą stabdančiais vaistais, kurie kiek įmanoma toliau nukeltų natūralų senėjimo procesą.

Štai genetikos mokslų profesorius Davidas Sinclairas mano, kad tokie vaistai jau bus pasiekiami po maždaug 10 metų. Kembridžo universiteto profesorius Aubrey de Grey įsitikinęs, kad nėra jokios priežasties manyti, kad žmogus amžiaus nebūtų galima ištęsti bent iki tūkstančio metų. Jiems pritariančių yra ir daugiau. Net „Google“ 2013 m. pradėjo programą „Calico“, kurios pagrindinis tikslas – sukurti preparatų ir prietaisų, kurie  pailgintų žmogaus gyvenimą.

Kol mokslininkai aktyviai dirba, atsiranda skeptikų, kurie tikina, jog, skubėdami įminti amžino gyvenimo mįslę, pamirštame, jog tai turės ir „šalutinių efektų“.

Asmeninis nepasitenkinimas

Remiantis biologo Johno Harriso nuomone, mokslininkai bando įminti amžinojo gyvenimo paslaptį ir todėl, kad mus veikia natūralus noras padėti kitiems ir saugoti gyvybes.

Buvęs JAV prezidento patarėjas bioetikos klausimais Leonas Kassas įstikinęs, kad amžiną gyvenimą reikia suprasti kiek kitaip, nei „gyvenimas – gerai, mirtis – blogai“. Jis klausia, ar prailgindami gyvenimo ilgį, sugebėsime būti laimingi. Ar gyvenimas būtų toks prasmingas ir svarbus, jeigu nebūtų jo limito?

J. Kasso įsitikinimu, daugelį sprendimų priimame ir darbų padarome todėl, jog žinome, kad gyvensime ne amžinai.

Filosofo Larry Temkino žodžiais, turbūt nustebinti ar nudžiuginti žmogų būtų beveik neįmanoma. Viskas, ką dabar veikiame gyvenime, taptų nuobodu ir beprasmiška, ypač, jeigu galėtume tai kartoti tūkstančius kartų tūkstančius metų.

Individualumo stygius

L. Temkinas iškelia ir kitą teoriją. Antai gebėjimas prisiminti dalykus yra limituotas. Todėl senėdami daug ką pamirštame. Todėl greičiausiai ir gyvenant tūkstantį ar daugiau metų didžiosios gyvenimo dalies nebeatsimintume.

Net jeigu ankstesnis gyvenimas būtų kažkaip fiksuojamas, žmogus sunkiai tuos įvykius susietų su savimi. Jo nuomone, net vaikai žmogui taptų svetimi ir ilgainiui būtų tiesiog užmirštami.

L. Temkinui antrina filosofas Bernardas Williamsas. Jis įsitikinęs, kad amžinas gyvenimas sunaikintų žmogaus asmenybę. Mat asmenybę formuoja ir pomėgiai, atsiminimai, patirtys. Per labai ilgą gyvenimą visa tai netektų prasmes.

Tokiai nuomonei nepritaria J. Harrisas. Jis tikina, kad žmogus surastų būdų, kaip išlaikyti identitetą ir sugebėti džiaugtis gyvenimu.

Socialinis nepasitenkinimas

Jeigu vaistai, prailginantys gyvenimą, būtų sukurti, jie greičiausiai būtų įperkami tik turtingiausiems. Nepasiturintiems tokia prabanga greičiausiai būtų neįkandama.

Įsivaizduokite, kad ir diktatoriai gyventų daugiau nei tūkstantį metų, įgydami tik daugiau valdžios ir turtų.

Taip pat žmonės susilauktų vaikų. Vadinasi, Žemė neilgai trukus taptų sausakimša, būtų išnaudojami visi resursai. Jaunesniems taip pat būtų itin sunku integruotis visuomenėje, kadangi vyresni, kelis šimtus metų gyvenantys ir daugiau patirties turintys žmonės užimtų darbo vietas.

J. Harriso nuomone, valdžia turėtų sugalvoti, kaip tai kontroliuoti. Kad ir nustatyti amžių, kada vyresni individai turi mirti. Taigi amžinas gyvenimas vėlgi netektų prasmės, nes vis vien reikėtų mirti.

Tekstas publikuotas leidinyje „The Conversation“.