Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

P. Jurkaitis lieka pripažintas kaltu dėl tarnybos pareigų neatlikimo ir didelės kultūrinės reikšmės turinčių vertybių sunaikinimo bei sugadinimo. Jam lieka galioti anksčiau teismo skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas pusantrų metų.

Bylos duomenimis, gaisro metu buvo sugadinti Tytuvėnų bernardinų vienuolyno pastatas ir Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios pastatas ir sunaikinti bei sugadinti Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ekspozicijos patalpoje esantys 60 eksponatų.

Iš viso gaisro metu padaryta ne mažiau kaip 1 milijono 862 tūkstančių 296 eurų žala Lietuvos valstybei ir Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos parapijai bei sunaikintos ir sugadintos didelę kultūrinę reikšmę turinčios vertybės.

Teismas nustatė, kad 2012 metų sausio 25-osios vakarą, apie 18 val., suveikus priešgaisrinei signalizacijai Tytuvėnų vienuolyno pastate, P. Jurkaitis, laikinai eidamas įstaigos vadovo pareigas ir apmokytas naudoti gaisrinę signalizaciją vienuolyno pastate, privalėjo patikrinti jos suveikimo zoną. Tačiau nepatikrino suveikimo priežasties ir išjungė priešgaisrinę signalizaciją suveikimo zonoje. Todėl vienuolyno pastato palėpėje kilęs gaisras nebuvo laiku pastebėtas ir išplito.

Byloje, remiantis teismo ekspertizės akte užfiksuotais duomenimis, eksperto paaiškinimais, liudytojų parodymais, nustatyta, kad tikriausiai apie 18 val., paveiktos suodžių gaisro metu dūmtraukyje išsiskiriančios temperatūros, šalia esančios stogo medinės konstrukcijos, turinčios savybę sukaupti tam tikrą kiekį šilumos, pasiekusios savaiminio užsidegimo ribą, ėmė smilkti, dėl ko suveikė palėpėje esantys priešgaisrinės signalizacijos davikliai.

Nepatikrinus suveikimo priežasties, konstrukcijos toliau santykinai ilgą laiką smilko, tačiau ugnis negalėjo įsiliepsnoti dėl stogo konstrukcijos ypatumų: palėpė – tai uždara, naujai užsandarinta patalpa, į kurią negalėjo laisvai patekti oras, dėl ko liepsnai trūko deguonies. Tik vėliau, kai liepsna įsidegė ir pradegė stogas, gavusi deguonies, liepsna staigiai apėmė visą palėpę su stogu ir pagal vėjo kryptį nuslinko link bažnyčios pastato.

Tik kitos dienos paryčiais apie 4 val. liepsnai prasimušus per stogo dangą, gaisras apėmė visą stogą bei išplito į antrame aukšte esančią neizoliuotą (su medine lubų perdanga) muziejaus patalpą.

Per gaisrą buvo sunaikinti bei sugadinti Tytuvėnų bernardinų vienuolyno ekspozicijos patalpoje esantys 60 eksponatų, iš kurių viena vertybė paskelbta bažnyčios vertingąja savybe – Procesijų altorėlis su paveikslais „Nekaltojo Prasidėjimo Švč. M. Marija ir Šv. Juozapas“, ir 24 kultūros vertybės, įrašytos į Kultūros vertybių registrą, – iš Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir Tytuvėnų bernardinų vienuolyno paimti eksponatai – Antepedijus, paveikslas „Šv. Ona su aptaisais ir trimis karūnomis“ (iš viso 7 dalys), paveikslas „Šventoji šeima su Šv. Antanu“, paveikslas „Jėzaus krikštas“, liturginių rūbų komplekto dalys arnotai, 2 vnt., dalmatika, Amžinosios ugnies lempa, žvakidžių komplekso žvakidės, 2 vnt. (iš viso 2 dalys), ornamentuotas kryžius; bei iš Telšių  vyskupijos ir kitų Šiaulių vyskupijos bažnyčių paimti eksponatai – Monstrancija, Kielikas su patena, paveikslas „Trys karaliai, garbinantys Kūdikėlį Jėzų“ su detalių aptaisais bei trys taurės.

P. Jurkaitis įvykio metu atostogavo. Teismai atkreipė dėmesį, kad, suveikus signalizacijai, veikė kaip faktinis vadovas: neskambino laikinajai vadovei R. K., o pats ėmėsi aktyvių veiksmų, susijusių su suveikusios priešgaisrinės signalizacijos patikrinimu, tačiau šių pareigų tinkamai neatliko.

Kaip yra nusprendęs teismas, byloje esantys daugiau nei 2,5 mln. eurų siekiantys ieškiniai turės būti nagrinėjami civiline tvarka.

Kelmės rajono apylibkės teismas šią bylą pradėjo nagrinėti 2013 metų lapkritį, kurį laiką posėdžiai nevyko, nes proceso šalys nesutarė, kas turėtų sėsti į teisiamųjų suolą ir atsakyti už padarytus milijoninius nuostolius. Kaltinamasis ir draudimo bendrovės prašė, kad byla būtų grąžinta ikiteisminiam tyrimui. Jie reiškė nepasitenkinimą, kad byla buvo nutraukta dar keturių asmenų atžvilgiu, o kaltinamuoju liko vienintelis P. Jurkaitis.

Po gaisro pastatai buvo tvarkomi. Pirmuoju po gaisro bažnyčios restauravimo darbų etapu 2012-2014 metais atlikti bažnyčios pagrindinio stogo, šoninių navų stogų tvarkybos darbai, sumontuotos lietaus nuvedimo sistemos, įrengta žaibosauga, padengti nauja vario skarda bažnyčios bokštai, restauruoti kryžiai, įrengtos priešgaisrinė ir apsauginė signalizacijos. Vėliau atlikti kiti darbai. Tam prireikė milijoninių sumų, naudotos ir Europos Sąjungos paramos lėšos.

P. Jurkaitis lieka pripažintas kaltu dėl tarnybos pareigų neatlikimo ir didelės kultūrinės reikšmės turinčių vertybių sunaikinimo bei sugadinimo. Jam lieka galioti Kelmės rajono apylinkės teismo skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas pusantrų metų, BNS sakė Šiaulių apygardos teismo atstovas Vytautas Jončas.

Kelmės teismas apkaltinamąjį nuosprendį teismas priėmė nustatęs, kad P. Jurkaitis  padarė itin šiurkščių pažeidimų – kai suveikė gaisro signalizacija, ją atjungė, perkrovė, nepatikrino, kodėl ji suveikė, ir išėjo. Be to nustatyta, kad pastatas kūrentas netinkamomis malkomis. Pastarąjį argumentą Šiaulių apygardos teismas pašalino, pripažindamas, kad toks argumentas buvo grįstas niekuo nepatvirtintais teiginiais.

Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – laikinai eidamas viešosios įstaigos Tytuvėnų piligrimų centro vadovo pareigas, turėjo teisę veikti šios įstaigos vardu bei turėjo administracinius. P. Jurkaitis buvo atsakingas už vienuolyno priešgaisrinę būklę, pagal Priešgaisrinės saugos įstatymą privalėjo užtikrinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų vykdymą, nedelsdamas šalinti nustatytus priešgaisrinės saugos pažeidimus ir nesudaryti savo veiksmais ar neveikimu sąlygų gaisrui kilti ir išsiplėsti.

„Dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo) netinkamai atliko savo pareigas, dėl ko Lietuvos valstybė ir Tytuvėnų Šv. Mergelės Marijos parapija patyrė didelės žalos“, – rašoma teismo sprendime.

Nuteistojo advokatas prašė panaikinti nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti, o neradus pagrindo tenkinti šio prašymo, prašoma panaikinti Kelmės teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui. Gynėjo nuomone, Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes bei klaidingai taikė materialines ir procesines teisės normas.

Apeliacinį skundą buvo parašęs civilinis ieškovas Kultūros paveldo departamentas. Jis prašė pakeisti teismo nuosprendžio dalį, kuria pripažinta civilinio ieškovo teisė į ieškinio patenkinimą civiline tvarka, bei priteisti departamento civiliniame ieškinyje nurodytą žalą baudžiamoje byloje. Šį skundą teismas atmetė.

Kaip yra nusprendęs teismas, byloje esantys daugiau nei 2,5 mln. eurų siekiantys ieškiniai turės būti nagrinėjami civiline tvarka.

Kelmės teismas bylą pradėjo nagrinėti 2013 metų lapkritį, kurį laiką posėdžiai nevyko, nes proceso šalys nesutarė, kas turėtų sėsti į teisiamųjų suolą ir atsakyti už padarytus milijoninius nuostolius. Kaltinamasis ir draudimo bendrovės prašė, kad byla būtų grąžinta ikiteisminiam tyrimui. Jie reiškė nepasitenkinimą, kad byla buvo nutraukta dar keturių asmenų atžvilgiu, o kaltinamuoju liko vienintelis P. Jurkaitis.

Byla jau buvo pasiekusi ir Aukščiausiąjį Teismą, šis teismas nusprendė, kad byla turi būti grąžinta Šiaulių apygardos teismui.

2012 metais per gaisrą buvo sugadinti vienuolyno ir Tytuvėnų Švenčiausios Mergelės Marijos bažnyčios pastatai, sunaikinti bei sugadinti Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno ekspozicijos patalpoje buvę 60 eksponatų. Viena vertybė buvo paskelbta bažnyčios vertingąja savybe – Procesijų altorėlis su paveikslais „Nekaltojo Prasidėjimo Švč. M. Marija ir Šv. Juozapas“. Buvo sunaikintos ir sugadintos 24 kultūros vertybės, įrašytos į Kultūros vertybių registrą.

Kai yra sakiusi tyrimui vadovavusi prokurorė Deimantė Banaitienė, po gaisro tirtos įvairios versijos, tarp kurių ir galima bažnytinių vertybių vagystė, tačiau gautos ekspertų išvados šią versiją visiškai paneigė.

Kelmės rajono apylinkės teismas antradienį kaltu Tytuvėnų gaisro byloje pripažino buvusį viešosios įstaigos Tytuvėnų piligrimų centras vadovą Praną Jurkaitį.

Jam skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant pusantrų metų, BNS pranešė Šiaulių apygardos teismo atstovas spaudai Vytautas Jončas.

P.Jurkaičiui buvo pareikšti įtarimai dėl tarnybos pareigų neatlikimo ir dėl didelės kultūrinės reikšmės turinčių vertybių sunaikinimo bei sugadinimo.

Apkaltinamąjį nuosprendį teismas priėmė nustatęs, kad P.Jurkaitis padarė itin šiurkščius pažeidimus - kai suveikė signalizacija, ją atjungė, perkrovė, nepatikrino, kodėl ji suveikė, ir išėjo. Be to, nustatyta, kad pastatas buvo kūrenamas netinkamomis malkomis.

Teismas nusprendė, kad byloje esantys apie 3 mln. eurų ieškiniai turi būti nagrinėjami civiline tvarka.

Kelmės teismas taip pat paskelbė atskirąją nutartį. Joje rašoma, kad galbūt nusikalstamas veikas padarė ir kiti asmenys, teismas informuoja prokuratūrą, kad ji į tai reaguotų ir spręstų. Pažymima, kad civiliniai ieškiniai nenagrinėti, nes neaišku, kokia dalis kaltės yra kitų asmenų, kokią dalį ieškinių turėtų atlyginti kiekvienas.

Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno palėpėje kilo 2012 metais.

Prokurorė prašė pripažinti P.Jurkaitį kaltu ir skirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant tam pačiam laikotarpiui. P.Jurkaitis savo kaltės nepripažįsta, jo advokatas prašė išteisinimo.

Tytuvėnų piligrimų centras civilinio ieškinio byloje atsisakė, Kultūros paveldo departamentas yra pareiškęs apie 2,5 mln. eurų civilinį ieškinį, draudimo kompanija „Gjensidige“ pareiškė daugiau nei pusės milijono eurų ieškinį, draudimo bendrovė PZU - 216 tūkst. eurų ieškinį.

Teismas bylą pradėjo nagrinėti prieš dvejus metus - 2013 metų lapkritį, kurį laiką posėdžiai nevyko, nes proceso šalys nesutarė, kas turėtų sėsti į teisiamųjų suolą ir atsakyti už padarytus milijoninius nuostolius. Kaltinamasis ir draudimo bendrovės prašė, kad byla būtų grąžinta ikiteisminiam tyrimui. Jie reiškė nepasitenkinimą, kad byla buvo nutraukta dar keturių asmenų atžvilgiu, o kaltinamuoju liko vienintelis P.Jurkaitis.

P.Jurkaičio advokatas sako, kad jo ginamasis nėra atsakingas už nelaimę, nes jos metu atostogavo, išvakarėse jis lankėsi pas kleboną, išgirdo suveikusią signalizaciją, tačiau pamanė, kad ji suveikė melagingai, perkrovė ir išvyko. Gaisras kilo ankstų rytą.

2012 metais per gaisrą buvo sugadinti vienuolyno ir Tytuvėnų Švenčiausios Mergelės Marijos bažnyčios pastatai, sunaikinti bei sugadinti Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno ekspozicijos patalpoje buvę 60 eksponatų.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai ir prokurorai nustatė, kad gaisro priežastis buvo netinkamai eksploatuojamas pastato palėpėje įrengtas kieto kuro katilų dūmtraukis, kuriam įkaitus užsidegė medinės stogo konstrukcijos.

Pasak tyrimui vadovavusios prokurorės Deimantės Banaitienės, po gaisro tirtos įvairios versijos, tarp kurių ir galima bažnytinių vertybių vagystė, tačiau gautos ekspertų išvados šią versiją visiškai paneigė.

Kelmės rajono apylinkės teismas grįžo prie Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno palėpėje prieš dvejus  metus kilusio gaisro bylos. Joje – vienas kaltinamasis, buvęs laikinasis Piligrimų centro vadovas Pranas Jurkaitis.

Byloje pareikšti milijoniniai ieškiniai – Kultūros paveldo departamentas siekia prisiteisti daugiau nei 11 mln.  litų.

Šiandien teisme apklausta dalis liudytojų, kitas teismo posėdis vyks vasarį. 

Nustatyta, kad 2012 -ųjų sausį vienuolyno palėpėje kilusio gaisro priežastis netinkamai eksploatuojamas palėpėje įrengtas  dūmtraukis. Per gaisrą išdegė apie tūkstantį kvadratinių metrų vienuolyno stogo, sudegė bažnytinio paveldo muziejus ir dalis jame esančių eksponatų.