Susitikimui rengiamasi Libaną ištikus giliai ekonominei ir politinei krizei, kurią dar labiau paaštrino Irano remiamos „Hezbollah“ grupuotės ir kaimyninio Izraelio apsikeitimai ugnimi.

Pastaruoju metu didėja įtampa tarp Kišiniovo ir prorusiškų separatistų.

„Prancūzija dar kartą patvirtina savo nepalaužiamą paramą Moldovos Respublikos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui jos tarptautiniu mastu pripažintose ribose“, – sakė jis bendrame pareiškime su Paryžiuje viešinčia Moldovos prezidente Maia Sandu (Maja Sandu).

Praėjus dvejiems metams po Rusijos invazijos į kaimyninę Ukrainą, Moldova susiduria su „daugybe iššūkių, kuriuos sukėlė konfliktas prie jos sienų“, sakoma pareiškime.

Didžiausias iššūkis – prorusiškas separatistinis Padniestrės regionas, kurio pareigūnai praėjusią savaitę kreipėsi į Maskvą prašydami „apsaugos“.

Didėja susirūpinimas, kad ši teritorija gali tapti nauju konflikto židiniu, o Moldova „susiduria su intensyvėjančiomis hibridinėmis atakomis“, teigė abu prezidentai.

E. Macronas ir M. Sandu pasirašė Kišiniovo-Paryžiaus gynybos susitarimą ir ekonominį veiksmų planą.

„Moldovos valstybė turi būti pajėgi saugoti savo neutralumą, ginti savo teritoriją ir gyventojus bei prisidėti prie regioninio ir tarptautinio saugumo“, – sakoma jų pareiškime.

E. Macronas ir M. Sandu teigė, kad Paryžius visiškai remia Moldovos reformas, kurias siekiama įgyvendinti norint vieną dieną įstoti į Europos Sąjungą. Vėliau šiais metais Moldovoje bus surengtas referendumas.

Jie pridūrė, kad sėkmingam narystės siekiui būtų ypač svarbi teisingumo reforma ir kova su korupcija.

„Artimiausiais mėnesiais turėsime padidinti savo paramos teikimo mastą“, – sakė E. Macronas per vizitą Švedijoje sakydamas kalbą Karlbergo karo akademijoje ir pridūrė, kad „Rusijos pergalės kaina (...) mums visiems yra per didelė“.

E. Macronas, trečiadienio vakarą duodamas interviu televizijai, suteikė retą progą žvilgtelėti į olimpinių žaidynių ceremonijos planavimo užkulisius. Daugelis šou detalių tebėra gaubiamos paslapties, kad žiūrovai renginio akimirką būtų iš tiesų nuoširdžiai nustebinti. Saugumas renginyje, kuriame dirbs dešimtys tūkstančių policijos pareigūnų ir karių, bus itin griežtas.

Pirmą kartą vasaros olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija vyks ne stadione, o Prancūzijos sostinės širdyje – sportininkai plauks laivais Senos upe. Abiejuose upės krantuose susirinks šimtai tūkstančių žiūrovų.

„Rengiame unikalią atidarymo ceremoniją, kuria, tikiuosi, prancūzai labai didžiuosis, – sakė E. Macronas visuomeniniam transliuotojui „France 5“. – Tai bus grožio akimirka, tikras menas, sporto ir mūsų vertybių šventimas, o Senos upė ir sostinė taps teatro scena.“

Tačiau jis teigė, kad saugumo sumetimais planai gali būti peržiūrėti. Kaip pavyzdį, kuris gali priversti persvarstyti planus, jis pateikė mirtinus ekstremistų išpuolius Paryžiuje 2015 metais.

„Iki olimpinių žaidynių lieka 15 dienų. Įvyksta keli teroristiniai išpuoliai. Ką darote? Neorganizuojate (ceremonijos) Senos upėje“, – sakė jis.

„Kadangi esame profesionalai, akivaizdu, kad yra planai B, C ir t. t.“, – teigė prezidentas.

„Privalome būti pasiruošę viskam, – pridūrė jis. – Jei padidėtų tarptautinė ar regioninė įtampa, jei įvyktų keli išpuoliai (...) imsimės plano B.“

Tai naujausias trumpas sustojimas krizės meto vizitų serijoje.

Egiptas yra vienas iš pagrindinių tarpininkų siekiant išlaisvinti daugiau kaip 200 įkaitų, kuriuos islamistų grupuotė „Hamas“ laiko Gazos Ruože.

Antradienį E. Macronas lankėsi Izraelyje, kur išreiškė paramą atsakomiesiems Izraelio veiksmams po šokiruojančio „Hamas“ išpuolio spalio 7 dieną. Jis taip pat lankėsi okupuotame Vakarų Krante.

Prancūzijos vadovas prieš išvykdamas į Egiptą susitiko su Jordanijos karaliumi Abdullah II (Abdula II) Amane.

Prieš susitikimą su E. Macronu A. F. al Sisi aplankė Egipto ginkluotąsias pajėgas, o per televiziją transliuotame kreipimesi kalbėjo apie kantrybę ir išmintį.

„Jūs visada turite būti pasirengę“, – sakė Egipto prezidentas kariams, praėjus trims dienoms po to, kai per atsitiktinį Izraelio apšaudymą nukentėjo Egipto pasienio sargybos bokštas ir buvo sužeisti sargybiniai.

Jis taip pat sakė, kad Egiptas daro viską, ką gali, siekdamas deeskalacijos ir paliaubų, taip pat remia civilius Gazos Ruožo gyventojus, užtikrindamas pagalbos teikimą per Rafacho pasienio perėją, kuri yra vienintelis Izraelio nekontroliuojamas įvažiavimas į pakrantės anklavą ir išvažiavimas iš jo.

A. F. al Sisi sakė, kad karines pratybas iš pradžių ketino surengti svarbių 50-ųjų metinių proga. Prieš 50 metų, 1973 metų spalio 6 dieną, Egiptas atgavo Sinajaus pusiasalio vakarinę dalį, kuri iki tol buvo okupuota Izraelio.

1979 metais buvo pasirašyti Kemp Deivido taikos susitarimai ir Egiptas tapo pirmąja Izraelį pripažinusia ir normalizavusia santykius arabų valstybe.

Spalio 7-ąją „Hamas“ įsiveržė į Izraelį iš Gazos Ruožo, nužudė mažiausiai 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių.

Atsakydama į išpuolį, žydų valstybė pradėjo bombardavimo kampaniją Gazos Ruože, kur su žeme buvo sulyginti ištisi miestų kvartalai. Ten žuvo beveik 5,8 tūkst. žmonių, sako „Hamas“ kontroliuojamos palestiniečių teritorijos Sveikatos apsaugos ministerija.

Pasiūlymas pateiktas po „Hamas“ spalio 7-osios atakų prieš Izraelį.

Po Jeruzalėje įvykusių derybų su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu (Benjaminu Netanjahumi) E. Macronas sakė, kad su IS kovojančios šalys taip pat turėtų kovoti su „Hamas“.

Prancūzijos lyderis pabrėžė, kad po krizės, kurią sukėlė kruvini „Hamas“ išpuoliai ir Izraelio atsakas, palestiniečių taikos procesą privalu ryžtingai atnaujinti.

Spalio 7-ąją islamistų grupuotė „Hamas“ įsiveržė į Izraelį iš Gazos Ruožo, nužudė mažiausiai 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, ir paėmė daugiau kaip 200 įkaitų.

Atsakydama į išpuolį, žydų valstybė pradėjo bombardavimo kampaniją Gazos Ruože, kur su žeme buvo sulyginti ištisi miestų kvartalai. Ten žuvo per 5 tūkst. žmonių, sako „Hamas“ kontroliuojamos teritorijos sveikatos ministerija.

„Hamas“ yra palestiniečių kovotojų grupuotė, valdanti Gazos Ruožą; ji buvo įsitraukusi į keletą karų su Izraeliu nuo Gazos Ruožo perėmimo 2007-aisiais. Grupuotę teroristine yra pripažinęs Izraelis, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė bei kai kurios kitos valstybės.

„Hamas“ remia Iranas, finansuodamas ginklų įsigijimą, juos pats tiekdamas ir suteikdamas karinius apmokymus. „Hamas“ politinis biuras veikia Katare, čia įsikūrę kai kurie jų lyderiai.

Gazos Ruože gyvena 2,3 mln. žmonių, tačiau teritorijai Izraelis su Egipto pagalba nuo 2007 metų taiko blokadą – apribojo prekių įvežimą į šią teritoriją ir jų išvežimą iš jos vandeniu, jūra ar oru bei pačių palestiniečių galimybes palikti šią teritoriją, išskyrus kelias dešimtis tūkstančių darbininkų.

Tai pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.

E. Macrono vizitas rengiamas praėjus daugiau kaip dviem savaitėms po to, kai teroristinės grupuotės „Hamas“ smogikai įsiveržė į Izraelį iš Gazos Ruožo ir, anot Izraelio pareigūnų, pražudė mažiausiai 1,4 tūkst. žmonių.

Tarp jų yra 30 Prancūzijos piliečių.

Skelbiama, kad savo vizito metu E. Macronas turėtų susitikti su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu. Eliziejaus rūmų teigimu, prezidentas pareikš Izraeliui „visapusišką“ Prancūzijos solidarumą. Be to, E. Macronas turėtų išsakyti raginimą apsaugoti Gazos Ruože esančius civilius, ten šiuo metu vykstant Izraelio inicijuotam bombardavimui.

„Hamas“ kontroliuojama Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad per Izraelio atakas iki šiol žuvo daugiau kaip 5 tūkst. žmonių.

Numatoma, kad E. Macronas per vizitą taip pat paragins paskelbti „humanitarines paliaubas“, kurios leistų įvežti į Gazos Ruožą reikalingą pagalbą.

E. Macronas ir B. Netanyahu 13 val. Lietuvos laiku turėtų surengti bendrą spaudos konferenciją.

Prancūzijos vadovas taip pat turėtų susitikti su Izraelio prezidentu Isaacu Herzogu ir opozicijos lyderiais Benny'iu Gantzu bei Yairu Lapidu. Negana to, planuojami susitikimai su „Hamas“ aukomis tapusių ar įkaitais paimtų Prancūzijos piliečių artimaisiais.

Duomenys rodo, kad septyni Prancūzijos piliečiai vis dar laikomi dingusiais. Buvo patvirtinta, kad viena dingusi prancūzė moteris yra tarp daugiau kaip 200 žmonių, kuriuos, Izraelio teigimu, „Hamas“ smogikai paėmė įkaitais.

Eliziejaus rūmai nurodė, kad E. Macronas taip pat sieks, jog toliau būtų dedamos pastangos išvengti konflikto eskalacijos regione. Prancūzijos prezidentas pasiūlys atnaujinti „taikos procesą“, kurio metu būtų siekiama sukurti Palestinos valstybę mainais į regiono galingųjų garantijas „Izraelio saugumui“.

Izraelyje jau apsilankė JAV prezidentas Joe Bidenas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Rishis Sunakas ir Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni.

„Vienintelis būdas būti naudingam – pirma, parodyti solidarumą Izraeliui; antra, labai aiškiai išdėstyti įsipareigojimus prieš teroristines grupuotes; ir trečia, atverti politinę perspektyvą“, – prieš kelionę sakė E. Macrono biuras.

„Noriu būti labai atsargus, kad nekelčiau pavojaus šiuo metu vykstančioms intensyvioms deryboms, – žurnalistams Albanijos sostinėje Tiranoje sakė E. Macronas. – Tačiau jos vyksta ir mes stebime šias derybas valanda po valandos.“

Izraelis, keršydamas už spalio 7 dieną Gazos Ruožą valdančios palestiniečių grupuotės „Hamas“ surengtą išpuolį, per kurį Izraelyje žuvo 1,4 tūkst. žmonių, daugiausia civilių, nepaliaujamai smūgiuoja taikiniams šiame palestiniečių anklave.

„Hamas“ kontroliuojama sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad šioje teritorijoje žuvo apie 2 tūkst. 750 žmonių, 9,7 tūkst. buvo sužeisti, o JT duomenimis, milijonas žmonių buvo priversti palikti savo namus.

Izraelio kariuomenė pirmadienį pranešė patvirtinusi, kad palestiniečių kovotojų grupuotė „Hamas“ nuo spalio 7-osios, kai surengė išpuolį prieš žydų valstybę, įkaitais laiko 199 žmones.

E. Macronas: islamistų terorizmas gali sugrįžti į visą Europą

E. Macronas antradienį lankydamasis Albanijoje pareiškė, kad islamistų terorizmo grįžimas kelia grėsmę visoms Europos tautoms.

„Deja, vakar Briuselyje pamatėme: visos Europos valstybės yra pažeidžiamos. Iš tikrųjų grįžta islamistų terorizmas ir mes visi esame pažeidžiami“, – sakė E. Macronas, turėdamas omenyje išpuolį, kai Belgijos sostinėje Briuselyje buvo nužudyti du švedų futbolo sirgaliai.

E. Macronas sakė kabineto nariams, kad kitą savaitę surengs derybas su konkuruojančių politinių partijų lyderiais, siekdamas parengti ne tik teisės aktų projektus, bet ir referendumus, teigė su anonimiškumo sąlyga kalbėję šaltiniai, kurie daugiau informacijos nepateikė.

Vyriausybei, remiant opozicijos partijoms, pavyko susitarti dėl kai kurių naujų įstatymų, tačiau svarbią vietą E. Macrono darbotvarkėje buvusią pensijų reformą anksčiau šiemet teko prastumti naudojantis nepaprastosiomis vykdomosios valdžios galiomis. Tai sukėlė daugelio rinkėjų pasipiktinimą.

E. Macronas, sakantis, kad Prancūzijos reformos yra jo politinės DNR dalis, siekia įkvėpti naujos gyvybės savo antrai ir paskutinei kadencijai, po to, kai jam nepavyko užsitikrinti daugumos pernai birželį vykusiuose parlamento rinkimuose.

Gandai apie gresiančius referendumus sklandė ir anksčiau per šešerius E. Macrono valdymo metus, ypač po vadinamųjų „geltonųjų liemenių“ antivyriausybinių protestų 2018–2019 metais, kai centristas norėjo sumažinti šalies įstatymų leidėjų skaičių.

Prezidentas gali skelbti referendumus, tačiau nuo 1958-ųjų šia teise buvo pasinaudota tik devynis kartus.

Vėliausią kartą šia nuostata buvo pasiremta 2005 metais rengiant referendumą dėl naujos Europos konstitucijos, kurį tuometinio prezidento Jacques'o Chiraco (Žako Širako) vyriausybė netikėtai pralaimėjo.

Kitą savaitę vyksiančiose derybose E. Macronas susitiks su visais opozicinių partijų lyderiais, įskaitant Marine Le Pen (Marin Le Pen) iš kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinio sambūrio“, su kuria prezidentas anksčiau atsisakė derėtis.

Didžiausi vyriausybės prioritetai – priimti teisės aktus, skirtus kovai su nelegalia imigracija ir nusikalstamumu, be to, manoma, kad vyriausybė susidurs su dideliais sunkumais siekdama užsitikrinti daugumos paramą 2023–2024 metų biudžetui.

Susidūrusi su dideliu deficitu ir tarptautinių reitingų agentūrų spaudimu, vyriausybė pažadėjo imtis priemonių, kad subalansuotų biudžetą, įskaitant mokesčių didinimą ir viešųjų išlaidų mažinimą.

„Nėra jokių abejonių – tai visiškai neįeina į vyriausybės filosofiją – didinti mokesčius vartotojams“, – trečiadienį interviu radijui sakė ministrė pirmininkė Elisabeth Borne (Elizabet Born).

Galimybė šaukti referendumus yra viena iš Prancūzijos prezidento turimų galių, tačiau jie laikomi politiškai rizikingais.

Kraštutiniu atveju E. Macronas taip pat gali paleisti parlamentą ir paskelbti naujus rinkimus, tačiau analitikai mano, kad jis vargu ar tai padarys, atsižvelgdamas į savo sąjungininkų silpnumą ir nesutarimus bei santykinę M. Le Pen kraštutinių dešiniųjų judėjimo jėgą.

Šiais metais dėl pensijų reformos E. Macrono reitingai nukrito beveik iki rekordiškai žemo lygio, o liepą šalį sukrėtė penkias dienas trukę neramumai, kurie buvo laikomi politiškai naudingais M. Le Pen ir jos antiimigracinei darbotvarkei.