Prezidentas Emmanuelis Macronas naujuoju įstatymu siekia paspartinti prieglobsčio procedūras ir pabėgėlių išsiuntimus.

Aukštieji parlamento rūmai po pirmojo svarstymo pritarė projektui 197 balsais „už“ ir 139 „prieš“. Remiantis įstatymu, terminas prieglobsčio prašymui pateikti bus sutrumpintas nuo 120 iki 90 dienų. Be to, prieglobsčio prašymus ateityje reikės išnagrinėti per šešis mėnesius, o ne per vidutiniškai 11, kaip yra dabar.

Konservatyvi dauguma Senate balsavo už tolesnius sugriežtinimus. Iš imigrantų, pavyzdžiui, būtų atimtas leidimas gyventi šalyje, jei jie kels „didelį pavojų“ viešajai tvarkai.

Prieglobsčio įstatymas prieštaringai vertinamas ir E. Macrono partijoje „La Republique en Marche“. Daug deputatų laiko jį nesuderinamu su pagrindinėmis teisėmis. Prieš baigiamąjį balsavimą parlamente dabar planuojama taikinimo procedūra tarp Senato ir Nacionalinės Asamblėjos.

Pabėgėlių politika bus pagrindinė tema ir ketvirtadienį Briuselyje prasidėsiančiame ES viršūnių susitikime.

Prancūzijos parlamento aukštieji rūmai antradienį atsisakė bausmių prostitučių paslaugomis besinaudojantiems klientams, o sekso darbininkių paslaugų siūlymą pripažino teisės pažeidimu.

Naujajam įstatymui turės pritarti žemieji rūmai, tačiau jau dabar jis sulaukė griežtos kūniškus malonumus teikiančios profesijos atstovų kritikos. Pasak jų, tokia tvarka nustums prostituciją dar giliau į užribį, ir jos taps galimo išnaudojimo aukomis.

Protestuoti prieš naująjį įstatymą šeštadienį į Paryžiaus gatves išėjo šimtai prostitučių – daugelis iš Pietų Amerikos ir Kinijos.

Senatoriai pakeitė ankstesnį įstatymo projektą, kurį pateikė Nacionalinis Susirinkimas, žemieji rūmai, ir kuris numatė baudas prostitučių paslaugomis besinaudojantiems klientams.

Manoma, kad žemieji rūmai dar kartą pakeis šį įstatymo projektą, kol jis pagaliau taps įstatymu.

Prostitučių interesus atstovaujančios asociacijos sako, kad numatyta teisinė atsakomybė už paslaugų siūlymą apsunkina moterų darbą ir paverčia jas priekabių ir išnaudojimo taikiniais.

Prostitucija Prancūzijoje yra teisėta. Šalyje sekso paslaugas teikia 30 tūkst. jos atstovių, daugiau nei 80 procentų jų yra atvykusios iš užsienio.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis dauguma jų yra atvykėlės iš Rytų Europos, Afrikos, Kinijos ir Pietų Amerikos.

Praėjus trejiems metams po to, kai Prancūzijos aukštieji parlamento rūmai pirmą kartą per istoriją pasuko kairėn, dešinieji susigrąžino daugumą Senate, be to, pirmą kartą vietų jame gavo kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinis frontas“ (FN).

Šie rezultatai yra dar viena nesėkmė socialistų prezidentui Francois Hollande'ui (Fransua Holandui).

Jo pirmtako Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) konservatorių partija UMP ir jos sąjungininkai iš centristų UDI laimėjo 188 vietas, rodo vėlai vakare paskelbti beveik galutiniai rezultatai. Tai yra 13 vietų daugiau nei reikia absoliučiai daugumai.

Tuo tarpu FN pirmą kartą pateko į Senatą ir gavo dvi vietas. Partijos lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen) tai pavadino „istorine pergale“.

Pirmas kartais, kai patenkame į Senatą ir (patenkame) gražiai, su dviem senatoriais“, – sakė ji.

Stephane'as Ravier (Stefanas Ravjė), vienas iš laimėjusių FN kandidatų, pakilią partijos nuotaiką atspindėjo tokiais žodžiais: „Dabar lieka atidaryti tik dar vienerias duris – Eliziejaus (prezidentūros rūmų)“.

Antiimigracinė, euroskeptiška FN šiemet vis gerino savo pozicijas: sustiprėjo po municipalinių rinkimų ir gavo daugiausiai balsų per gegužę įvykusius Europos Parlamento rinkimus.

Šį mėnesį atlikta apklausa parodė, kad FN lyderė M.Le Pen per 2017 metų prezidento rinkimus įveiktų F.Hollande'ą, jei varžytųsi su juo antrajame rate.

Per Senato rinkimus daugiau kaip 87 500 regionų valdžios ir rinktų vietos valdžios pareigūnų visoje šalyje balsavo už kandidatą, kuriam teikia pirmenybę. Prieš šešis mėnesius socialistai patyrė nesėkmę per municipalinius rinkimus, po kurių dešinieji reikšmingai pagerino savo pozicijas.

Prancūzijos parlamento aukštieji rūmai renkami ne visuotiniu balsavimu – ji renka „superelektoratas“, kurį sudaro rinkti atstovai, kas treji metai balsuojantys dėl maždaug pusės 348 vietų Senato atnaujinimo.

Naujasis Senato lyderis trečiadienį bus išrinktas iš UMP gretų ir pakeis socialistą Jeaną-Pierre'ą Belį (Žaną Pjerą Belį).

Tarp pagrindinių pretendentų yra buvęs premjeras Jeanas-Pierre'as Raffarinas (Žanas Pjeras Rafarenas).

Nors Senatas neturi tokios įtakos kaip žemieji rūmai – Nacionalinis Susirinkimas, kuriam priklauso paskutinis žodis dėl įstatymų projektų priėmimo, – posūkis į dešinę yra dar vienas smūgis F.Hollande'ui – nepopuliariausiam prezidentui per dabartinę Prancūzijos istoriją.