Nepaprastas japonų meistriškumas
Japonijos fondas įkurtas 1972 m., jo tikslas – per kultūrinius mainus puoselėti tarptautinius ryšius. Taigi fondas nuolat organizuoja po pasaulį keliaujančias parodas, kurias sudaro meno kūriniai iš fondo kolekcijos. Paprastai vienu metu po pasaulį keliauja apie 20 tokių parodų, kasmet vykstančių 100 miestų.
Japonijos fondas Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje pristatys parodą „Neprilygstamas japonų meistriškumas“, kurioje supažindinama su XIX a.–XX a. pr, XXI a. meno kūriniais. Parodoje dėmesys sutelktas į eksponuojamų kūrinių filigraninį meistriškumą, ypatingas technologijas, išradingumą ir kūrybiškumą. Kūriniai atspindi originalias idėjas ir žiūrovus stebina aukšto lygio meistryste.
Parodoje eksponuojami tiek įmantrūs Meidži laikotarpio (1868–1912, kada šalis atsivėrė Vakarams) taikomosios dekoratyvinės dailės dirbiniai, turėję įtakos rytietiškoms madoms Europoje, tiek daugybė šiuolaikinių nepaprasto meistriškumo kūrinių – nuo žaislinių figūrėlių iki netikrų patiekalų pavyzdžių. Meidži laikotarpį iliustruoja Satsuma keramikos, dekoravimo laku makie, metalo dirbiniai ir tekstilė. Šiuolaikinį meną pristato autoriai: Satoshi Araki, Naoki Honjo, Takahiro Iwasaki, Takeshi Kitamura, Akira Yamaguchi, Naoki Nishiwaki ir kiti menininkai. Parodos kuratorius – prof. Judži Jamašita (Tokijas).
Šia paroda Japonijos fondas siekia supažindinti su skirtingų Japonijos laikotarpių, įvairių technikų kūriniais, taip pat atskleisti japonų pagarbą meistro asmenybei, parodyti ypatingą kūrėjų darbo kruopštumą, tobulybės siekimą ir atidą technologijų subtilybėms.
Paroda veiks iki gruodžio 23 d.
V.Ratas: anapus pusiaujo
Paroda „Vaclovas Ratas. Anapus pusiaujo“ lankytojus nuves į Australijos lietuvių menininko kūrybos pasaulį.
V.Rataiskio-Rato (1910–1973) gyvenimo ir kūrybos kelias driekiasi per kelis žemynus: nuo Europos iki Australijos ir JAV, visur palikdamas ryškų pėdsaką, o ypač – anapus pusiaujo. Dailininkas atvyko į Australiją jau būdamas patyręs ir savo stilių suformavęs grafikas. Maždaug 1957-aisiais, priėmęs Australijos pilietybę, jis pakeitė pavardę į trumpesnę formą „Ratas“, kurią ir anksčiau vartojo kaip kūrybinį pseudonimą.
Per Australijoje praleistus 23 metus dailininkas įsitvirtino didžiulės šalies grafikos istorijoje. Kartu su bendraminčiais subūrė Australijos dailininkus grafikus į pirmąją pokarinę visos Australijos grafikos parodą, buvo vienas iš Sidnėjaus grafikų draugijos (Sydney Printmakers) kūrėjų, priklausė Australijos šiuolaikinio meno draugijai (Contemporary Art Society), dalyvavo šių draugijų rengiamose parodose. Dailininkas aktyviai reiškėsi Australijos lietuvių bendruomenės kultūrinėje spaudoje. Parengęs ir publikavęs albumą „Vienuolika lietuvių menininkų Australijoje“, jis tapo pirmuoju profesionalios Australijos lietuvių dailės metraštininku ir propaguotoju.
V.Rato talentą formavo lietuviškoji grafikos mokykla. Kartu su Viktoru Petravičiumi, Pauliumi Augiu-Augustinavičiumi ir Telesforu Valiumi, anot Kazio Bradūno, V.Ratas priklausė „didžiajam ketvertukui“ – keturių reikšmingiausių tarpukario Lietuvos grafikų grupei. Visi jie – tos pačios Kauno meno mokyklos ir profesoriaus Adomo Galdiko grafikos studijos auklėtiniai, beveik tuo pačiu metu pradėję savarankišką profesionalių menininkų kelią, kūrę lietuvių grafikos pagrindus tarpukariu. Kiekvienas jų suformavo ryškų individualų stilių ir braižą, pelnė prestižinių tarptautinių apdovanojimų, paskleidė žinią apie save pasaulyje, toli už gimtosios Lietuvos ribų. V.Rato individualus stilius radikaliai keitėsi emigracijoje, jį veikė Europos dailės modernizmo srovės, ypač – kitoniška mitinių tikėjimų persmelkta Australijos gamta ir gyvūnija, aborigenų meno tradiciniai motyvai.
Šeimos dovanos – muziejui
Naujai peržvelgti V.Rato gyvenimo ir kūrybos gaires, atskleisti dar nežinomus V.Rato biografijos ir kūrybos faktus paskatino LNDM vykdomi Lietuvos diasporos dailės tyrimai ir dosnios Australijoje gyvenusio menininko šeimos dovanos. 1975 m. didelį V.Rato kūrybos kūrinių pluoštą muziejui padovanojo menininko našlė Regina Ratienė, o 1998 m. ir 2018 m. dailininko duktė Ramona Ratas-Zakarevičius reikšmingai papildė LNDM saugomą kolekciją retais, vienetiniais menininko kūriniais ir jo asmeninio archyvo dokumentais, padėjusiais atkurti platesnę dailininko gyvenimo ir kūrybos panoramą.
Artėjanti dailininko 110-ųjų gimimo metinių sukaktis tapo dar viena paskata iš naujo apžvelgti V.Rato kūrybinį palikimą. 2018 m. Lietuvos Respublikos Kultūros tarybos suteikta galimybė ir geranoriška Australijos lietuvių bendruomenės parama leido muziejaus dailėtyrininkėms Ilonai Mažeikienei ir Reginai Urbonienei susipažinti su V.Rato kūryba, saugoma svarbiausiuose Australijos muziejuose (Naujojo Pietų Velso galerijoje Sidnėjuje ir Nacionalinėje Australijos galerijoje Kanberoje). Jos atkreipė dėmesį į pagarbų šių muziejų rinkinių kuratorių požiūrį į V.Rato kūrybą, ypač į jo apipavidalintą ir 1949 m. Miunchene išleistą lietuvių liaudies pasaką „Dvylika juodvarnių“ („The Twelwe Ravens“). Šios bibliografine retenybe tapusios dailininko knygos faksimilę LNDM parengė ir išleido 2020 m., pradėdamas veiklų, skirtų 110-osioms dailininko gimimo metinėms, pradžią.
Reikšmingiausi kūriniai
Prano Domšaičio galerijoje veiksiančioje parodoje „Vaclovas Ratas. Anapus pusiaujo“ (kuratorės dr. Tojana Račiūnaitė ir R.Urbonienė) bus pristatyti reikšmingiausi V.Rato kūriniai iš LNDM rinkinių. Parodą sudaro trys stambios teminės dalys, skirstomos į smulkesnius segmentus.
Anot dailėtyrininkės R.Urbonienės, „pirmojoje parodos dalyje „Rūsti pasaka“ lietuviškojo ir vokiškojo (emigracijos) laikotarpių V.Rato kūryba atskleidžiama per du svarbiausius, didžiausią tarptautinį pripažinimą pelniusius lietuvių literatūros kūrinius apipavidalinusius ciklus: „Jūratė ir Kastytis“ ir „Dvylika brolių“. Antroji dalis „Mito nuojauta“ aprėpia skirtingos technikos ir stilistinės raiškos atspaudus, dailininko sukurtus gyvenant anapus pusiaujo, daugiausia Perte ir Sidnėjuje. Parodoje jie sugrupuoti akcentuojant dažniausiai aptinkamus ar įstabiausius, įsimintiniausius motyvus egzotiška Australijos gamta ir aborigenų kultūra susižavėjusio dailininko kūryboje. „Mito nuojauta“ jungia keturias potemes: „Kelionė laivu“, „Mimi dvasios ir jų palydovai“, „Paukščiai ir jų horizontai“, „Apie jautį ir kitus gyvūnus“. Trečiąją parodos dalį „Taškas, linija, dėmė“ sudaro du segmentai, vienas jų metaforiškai įvardytas kaip „Augalų laikas“, o kitam suteiktas vieno paskutinių V.Rato kurtų ciklų pavadinimas „Visatos fragmentai“. Ši parodos dalis kviečia įsižiūrėti į dailininko gebėjimą kurti skirtingomis grafikos technikomis, ieškoti naujų temų ir motyvų, o pristatomi kūriniai patvirtina V.Rato vėlyvosios kūrybos polinkį tolti nuo pažinių tikrovės vaizdų, artėjant prie abstrakcijomis virstančių jų fragmentų, siekiant perteikti ne tik sunkiai nusakomas būsenas, bet ir ore tvyrančią atmosferą, pulsuojančias begalybės formas.“
Parodą lydi ir papildo naujai parengta publikacija – dailėtyrininkės R.Urbonienės sudarytas V.Rato kūrybai skirtas leidinys, išsamiai supažindinantis su jo gyvenimo ir kūrybinės biografijos faktais, nušviečiantis plačią iškilaus menininko kūrybos retrospektyvą.
Paroda veiks iki 2022 m. sausio 23 d.
