Tai numatančias Darbo kodekso pataisas įregistravo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mindaugas Lingė.

Pernai kovo 19 d. įsigaliojo Darbo kodekso 47 straipsnio pakeitimai, kuriuos nulėmė nepalanki epideminė situacija dėl COVID-19 ligos ir dėl to paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija bei karantinas.

Seimas įtvirtino galimybę paskelbti darbuotojams prastovą, kai Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.

„Prastova šiuo pagrindu neturėtų būti skelbiama ar tęsiama, kai verslo subjektams nėra taikomi apribojimai dėl veiklos vykdymo ar kiti įpareigojimai, dėl kurių susiklosto situacija, kad nėra galimybės darbuotojams suteikti darbą. Paskelbus prastovą dažnai nurodomos priežastys nėra susijusios su apribojimais, pavyzdžiui, „sumažėjęs klientų srautas“, „sumažėjusios darbų apimtys“ ir pan., kurios neturėtų būti pagrindas skelbti prastovas minėtu Darbo kodekso pagrindu. Aptariamos normos patikslinimas suponuotų aiškų suvokimą, kad Vyriausybės paskelbta ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas savaime nesudaro pagrindo skelbti prastovą“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Taip pat Darbo kodekse siūloma nustatyti aiškesnę prastovos skelbimo tvarką, kad prieš priimant sprendimą skelbti prastovą, atsižvelgiant į darbo organizavimo ypatumus, būtų įvertinama galimybė darbą dirbti nuotoliniu būdu ir tik jos nesant ir darbuotojui nesutinkant dirbti kito jam pasiūlyto darbo arba tokio nesant, būtų galima skelbti prastovą.

Projektą parengęs M. Lingė siūlo  detaliau reglamentuoti prastovų paskelbimo ir atšaukimo iš prastovų tvarką bei terminus. Siūloma numatyti, kad ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki prastovos paskelbimo arba atšaukimo darbdavys privalo informuoti Valstybinę darbo inspekciją (VDI) apie prastovos paskelbimą darbuotojui arba atšaukimą iš prastovos.

„Tai sumažintų galimybę darbdaviams atgaline data perrašyti (taisyti) dokumentus (darbo grafikus, įsakymus dėl prastovų skelbimo ir pan.). Detalesnės informacijos teikimas apie prastovas veiktų kaip prevencinė priemonė siekiant išvengti piktnaudžiavimo atvejų skelbiant prastovas bei turėtų teigiamos įtakos efektyvesnei VDI vykdomai darbo prastovos metu, darbo ir poilsio laiko režimo bei šio laiko apskaitos pažeidimų kontrolei“, – sakoma aiškinamajame rašte.

Darbo kodekse siūloma numatyti, kad apie prastovą vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta (su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba suderinta) tvarka privaloma pranešti VDI per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinę sistemą.

„Toks pakeitimas lemtų sumažėjusią administracinę naštą, kadangi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba turi tokiems duomenims rinkti tinkamą sistemą, kurioje verslo subjektai gali turėti savo paskyras, matyti pateiktus pranešimus, tikslinti duomenis ir kita“, – sako projekto autorius M. Lingė.

Taip pat siūloma patikslinti nuostatą, kad darbdavys turi raštu nustatyti paliekamų dirbti valandų pradžią ir pabaigą bei prastovos laiką, o sumažinant darbo dienų per savaitę skaičių, raštu nustatyti, kuriomis dienomis bus dirbama bei kuriomis dienomis bus prastova. „Šiuo pakeitimu būtų išvengta galimo piktnaudžiavimo, kai ūkio subjektų patikrinimų metu nėra aišku, ar darbuotojai tuo metu turėtų dirbti ar jiems yra dalinės prastovos laikas“, – aiškinamajame rašte pažymi  M. Lingė.

Jis siūlo nustatyti lankstesnę dalinės prastovos skelbimo tvarką numatant, kad esant poreikiui dalinė prastova galėtų būti skelbiama sumažinant darbo valandų per savaitę skaičių (nepaisant to, ar bus sumažinama darbo dienomis ar valandomis ar taikant abu šiuos būdus), tačiau taip pat nustatant minimalią ribą, kada gali būti skelbiama dalinė prastova, t. y., sutrumpinama turėtų būti ne mažiau keturiasdešimt procentų darbuotojo darbo laiko normos.

Tokia minimali trukmė, pasak M. Lingės, būtų panaši į taikomą šiuo metu, tačiau leistų darbdaviams pagal darbo jėgos poreikį konkrečiomis dienomis nustatyti, kuriuo metu ir kiek valandų ar dienų bus dirbama, o kada bus dalinė prastova.

Siūloma, kad visą prastovos laikotarpį darbdavys darbuotojui mokėtų ne mažiau kaip MMA

Įregistruotu Darbo kodekso pakeitimo projektu siekiama nustatyti nuoseklų ir teisingą apmokėjimą už prastovą.

Šiuo metu Darbo kodeksas numato, kad kalendorinį mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, darbuotojo gaunamas darbo užmokestis už tą mėnesį negali būti mažesnis negu MMA, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma.

„Tokia formuluotė lemia, kad darbdavys, paskelbęs prastovą ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui, turi pareigą užtikrinti, kad darbuotojo darbo užmokestis nebūtų mažesnis negu MMA, tik tą kalendorinį mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, o kitais mėnesiais, kada darbuotojas buvo prastovoje, gali būti mokama 40 procentų vidutinio darbo užmokesčio, kaip tai numatyta Darbo kodekse“, – pastebi kodekso pataisų rengėjas.

Todėl jis siūlo nustatyti, kad paskelbus prastovą  visą prastovos laikotarpį darbdavys darbuotojui mokėtų darbo užmokestį, ne mažesnį kaip MMA, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma.

„Šiuo pakeitimu siekiama įtvirtinti vienodą garantiją darbuotojams į pajamų, ne mažesnių nei MMA, užtikrinimą prastovos laikotarpiu tiek tuo atveju, kai ji skelbiama darbdaviui negalint suteikti darbo dėl objektyvių priežasčių, tiek dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino sąlygotų aplinkybių“, – aiškina M. Lingė.

Dabartinis prastovos reguliavimas palieka  galimybę piktnaudžiauti

Dokumento aiškinamajame rašte teigiama, kad šiuo metu nuolat susiduriama su praktinėmis problemomis, kai darbdaviai piktnaudžiauja galiojančiu reguliavimu ir, negalėdami suteikti darbuotojams darbo dėl kitų priežasčių, nesusijusių su ekstremaliosios situacijos metu taikomais ribojimais, skelbia arba tęsia prastovas.

„Taip pat patikrinimų metu nustatoma, kad darbuotojai faktiškai dirba prastovų metu arba galimai faktiškai dirba paskelbtų dalinių prastovų metu, kai pagal vietinius norminius teisės aktus nėra aišku, ar konkrečiu metu darbuotojas turėtų dirbti, ar šis laikas yra prastovos laikas, ir taip neteisėtai naudojamasi valstybės skiriama parama. Praktika parodė, kad reguliavimas, nustatantis prastovos paskelbimą, kai darbdavys negali suteikti darbo dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino nepakankamai išsamus, neaiškus bei paliekantis galimybę piktnaudžiauti, o kai kuriais atvejais ir neefektyvus. Esant šiam reglamentavimui, darbdaviai prastovas skelbia arba pratęsia (neatšaukia) ne tik dėl nustatytų ribojimų, o ir dėl kitų priežasčių, kurių tiesiogiai nenulemia paskelbta ekstremalioji situacija ar karantinas“, – sako M. Lingė.

Šiuo metu Darbo kodekse  yra nurodyta, kad darbdavys gali skelbti prastovą, „nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu.“

„Tokia formuluotė yra klaidinanti, nes leidžia daryti išvadą, kad aplinkybė, jog dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, yra būtinoji prastovos skelbimo sąlyga. Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino laikotarpiu gali susidaryti situacijos, kai darbdavio veiklos ar darbuotojų atliekamų funkcijų specifika leidžia darbą organizuoti nuotoliniu būdu, tačiau valstybėje galiojantys ribojimai ar kitos su tuo susijusios priežastys daro neigiamą įtaką darbdavio galimybei suteikti darbą. Pažymėtina ir tai, jog šis prastovos paskelbimo pagrindas gali būti taikomas ne tik pandemijos metu, bet ir kitais atvejais, kai šalyje paskelbta ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, todėl aplinkybė, jog dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, negali būti vertinama kaip būtinoji prastovos paskelbimo sąlyga“, – aiškinamajame rašte sako projekto autorius.

Šiuo metu Darbo kodekse numatyta pareiga pranešti tik apie prastovos paskelbimą, tačiau nėra numatytos pareigos darbdaviui pranešti apie prastovos pratęsimą, atšaukimą, ar pareigos pateikti naujus duomenis, kai keičiasi prastovos rūšis ar kita pateikta informacija apie prastovą.

„Atliekamų patikrinimų metu pastebimos situacijos, kai patikros vietoje randami darbuotojai, esantys prastovose, atspausdinami įsakymai, kuriuose atgaline data įrašomos prastovų atšaukimo datos. (...) Esant tokiai situacijai, nėra galimybės nustatyti, ar darbuotojai iš tikrųjų nedirbo prastovų metu, taip pat – užtikrinti efektyvią ir tinkamą darbo ir poilsio laiko režimo bei šio laiko apskaitos pažeidimų prastovų metu kontrolę bei užkirsti kelią piktnaudžiavimui valstybės teikiama parama“, – sako Darbo kodekso pataisų autorius.

Jis nurodo, kad nuo šių metų sausio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. VDI, vykdydama prastovų kontrolę, atliko 2780 ūkio subjektų patikrinimų, iš kurių buvo nustatyti 197 su prastovomis susiję darbo teisės normų pažeidimai.

Tikimasi, kad priėmus Darbo kodekso pakeitimus bus sutaupytos  subsidijoms skirtos lėšos,  kurių dydis priklausys nuo ekstremaliosios situacijos, karantino trukmės ir taikomų ribojimų verslo subjektams.

Pasak inspekcijos, galiojančiose prastovose yra per 30 tūkst. darbuotojų.

„Nuo antrojo karantino pradžios įmonių, paskelbusių prastovas, padaugėjo daugiau nei 2500. Daugiausiai darbdavių, paskelbusių prastovas, yra iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (1083 įmonės), didmeninės ir mažmeninės prekybos (630 įmonių), meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos (279 įmonės), apdirbamosios gamybos (221 įmonė) sektorių“, – pranešime nurodo VDI.

Pusė darbuotojų (per 15 tūkst.), kuriems paskelbtos prastovos, yra iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriaus.

Prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui turi mokėti ne mažesnį negu minimali mėnesinė alga siekiantį darbo užmokestį (607 eurus iki mokesčių arba 437 eurus „į rankas“), jeigu darbuotojas dirba 40 valandų per savaitę. Jeigu darbuotojas dirba ne visą darbo laiką, tuomet turi būti mokama proporcingai, t. y., jeigu darbo sutartyje numatyta, pavyzdžiui, 20 valandų darbo laiko norma, tuomet turi būti mokama ne mažiau kaip 303,5 euro.

Inspekcija nurodo, kad, atlikus 193 patikrinimus, pažeidimų nustatyta 17 įmonių iš gamybos, maitinimo paslaugų, transporto, medicinos paslaugų, mažmeninės prekybos sektorių. Surašyta 10 administracinių nusižengimų protokolų, 10 reikalavimų pašalinti pažeidimus bei 1 rekomendacija. Užfiksuotas 1 galimai nelegalaus darbo atvejis, kuris tiriamas toliau.

Akcijos metu dauguma VDI nustatytų pažeidimų susiję su dalinės prastovos paskelbimu, pavyzdžiui., nenurodytas darbuotojų, kuriems paskelbta dalinė prastova, darbo pradžios ir pabaigos laikas, nenurodyta, kiek sutrumpintas darbuotojų darbo laikas, o tokiais atvejais nėra aišku, ar konkrečiu metu darbuotojas turėtų dirbti, ar šis laikas yra prastovos laikas, ar tai galimas darbdavio piktnaudžiavimas.

Liepos–rugsėjo VDI vykdė specialius prastovų teisėtumo kontrolės neplaninius patikrinimus, kurių metu aiškinosi, ar darbdaviui paskelbus prastovą dėl ekstremaliosios padėties, egzistuoja objektyvios aplinkybės, dėl kurių darbuotojams neįmanoma suteikti darbo, ar darbdavys tinkamai tvarko darbuotojų darbo laiko apskaitą, ar darbuotojai prastovų metu neatlieka savo darbo funkcijų darbdavio nurodymu, jei paskelbtos dalinės prastovos, ar tai padaryta laikantis Darbo kodekso reikalavimų.

Pasak S. Skvernelio, siūloma, kad pirmus du mėnesius valstybė padengtų visą (100 proc.) prastovoje esančio darbuotojo darbo užmokestį, bet ne daugiau kaip minimalus mėnesio atlyginimas (607 eurai, arba 437 eurai į rankas), o vėliau pusę metų iš prastovų grįžtantieji gautų ne mažiau kaip 50 proc. atlyginimo subsidiją.

Be to, 50 proc. subsidijos bus mokamos ir iki tol darbo neturėjusiems žmonėms.

Stiprėjant įmonių pajėgumams parama palaipsniui bus mažinama.

Planuojama, kad ši priemonė pasieks 210 tūkst. darbuotojų, jai numatoma skirti 380 mln. eurų.

Tuo metu darbo netekę savarankiškai dirbantys žmonės galės pasinaudoti vietinėmis užimtumo iniciatyvomis netaikant 50 proc. garanto, paramą gaus ir negalią turintys darbingo amžiaus žmonės. Tam numatoma apie 5,6 mln. eurų.

Darbo netekusiems žmonėms, kurių, pasak S. Skvernelio, gali būti apie 200 tūkst., pusę metų planuojama mokėti 200 eurų darbo paieškos išmoką. Tam bus skirta apie 265 mln. eurų.

Pasak jo, dukart didinamos lėšos profesiniam mokymuisi, keičiamas pameistrystės rėmimas, numatant didesnę darbo užmokesčio kompensaciją ir taip pritraukiant į šią mokymosi formą daugiau asmenų. Tam bus skirta daugiau kaip 10 mln. eurų.

Beveik 910 tūkst. žmonių, gaunančių senatvės, našlių ir našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto darbo laiko pensijas, taip pat kompensacijas už ypatingas sąlygas bei įvairias šalpos išmokas, bus išmokėta vienkartinė 200 eurų išmoka. Tam numatyta 182 mln. eurų.

Pasak premjero, skiriat socialines pašalpas laikinai nebus vertinamas turtas, neįskaitoma dalis nedarbo ar darbo paieškos išmokos, bus praplečiama teisė gauti paramą. Vertinant nepasiturinčių šeimų pajamas bus žiūrimos tik trijų mėnesių pajamos, kad daugiau šeimų per karantiną gautų didesnius vaiko pinigus.

„Numatyta trumpinti socialinio būsto nuomos laukimo terminus, o jo negavusiems žmonėms per nustatytą laiką savivaldybės turės užtikrinti rinkoje nuomojamo tinkamo būsto nuomos mokesčio kompensaciją asmeniui ar šeimai, kurios „grindys“ yra apie 32 eurus asmeniui“, – rašė S. Skvernelis.

Anot jo, per įvairias priemones planuojama suteikti pagalbą maždaug 1,4 milijono gyventojų.

„Pagrindinis tikslas – išlaikyti darbo rinkoje maksimalų įmanomą žmonių skaičių. Esamų darbo vietų išsaugojimas ir naujų kūrimas šiandien yra svarbiausia“, – feisbuke rašė premjeras.

Anot jo, priemonės trečiadienį bus svarstomos Vyriausybės posėdyje. Įstatymų pataisoms dar turės pritarti Seimas. 

Socialinių reikalų ir darbo komitetas antradienį pritarė tokioms Darbo kodekso pataisoms. Galutinį sprendimą priims Seimas.   

Pakeitimai numato, kad darbdaviams, kurie prastovas bus paskelbę nuo karantino pradžios – iki šio reikalavimo įsigaliojimo, apie jas VDI tektų pranešti ne vėliau kaip per tris darbo dienas.

Iki šio Darbo kodekse nėra tokio reikalavimo. 

Komitetas taip pat pritarė pataisai, leidžiančiai darbdaviui prastovą skelbti, jeigu dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu arba jis nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. 

M. Majausko teigimu, tai yra būtina siekiant sumažinti skirtumą tarp prastovos metu gaunamo atlyginimo ir nedarbo išmokų, kurios gali būti didesnės už minimaliąją mėnesinę algą, nustatytą kaip prastovos metu mokamo atlygio „grindys“.

Tokia situacija, pasak Seimo nario, gali paskatinti darbuotojus verčiau nutraukti darbo santykius ir kreiptis į Užimtumo tarnybą, kas taptų tiek didesne finansine našta valstybei, tiek neigiamu veiksniu ekonomikos atsigavimui karantinui pasibaigus.

„Valstybė yra įsipareigojusi kompensuoti didžiąją darbdavių darbuotojams prastovos metu mokamo darbo užmokesčio dalį. Nors ši parama yra labai svarbi darbdaviui, ji neužtikrina darbuotojų motyvacijos tęsti esamus darbo santykius. Dabartinėmis sąlygomis, darbuotojo požiūriu susidaro esminis skirtumas tarp prastovos išmokos, gaunamos atskaičius mokesčius, ir nedarbo išmokos, kuris gali tapti rimta paskata darbuotojams palikti darbo vietas ir kreiptis į Užimtumo tarnybą. Akivaizdu, jog pusiausvyrą reikia nusverti darbo santykių tęstinumo naudai“, – sako  M. Majauskas.

Tokią Darbo kodekso pataisą antradienį kartu su lydimaisiais projektais Seimui ketina pateikti socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Taip pat darbdaviams siūloma nustatyti pareigą apie iki šio įstatymo įsigaliojimo paskelbtą prastovą Valstybinę darbo inspekciją informuoti per vieną darbo dieną nuo įstatymo įsigaliojimo.

Darbo kodekso pataisa teikiama, siekiant išvengti piktnaudžiavimo, kuomet darbuotojui paskelbiama prastova, bet jis vis tiek dirba, taip tikintis dalį darbdavio išlaidų padengti gavus Užimtumo įstatyme nurodytą subsidiją darbo užmokesčiui.

Siekiant teisinio aiškumo, taip pat užtikrinti darbuotojų teises, kai jiems prastova būtų skelbiama išnaudojus visas įmanomas darbo organizavimo formas bei būdus, Darbo kodeksą siūloma patikslinti, numatant, kad, Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną, darbdavys skelbia prastovą, jeigu dėl šių priežasčių negali duoti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo ir nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu arba darbuotojas nesutinka dirbti kito pasiūlyto darbo.

Taip pat Darbo kodekse siūloma numatyti, kad subsidiją daliai darbo užmokesčio už prastovą galės gauti visi darbdaviai, išskyrus biudžetines įstaigas, tuo sudarant teisines prielaidas Užimtumo įstatyme nurodytą subsidiją darbo užmokesčiui gauti platesniam subjektų ratui.

Darbo kodekso pataisas Seimui siūloma svarstyti ypatingos skubos tvarka.

Trečiadienį Vyriausybė priėmė Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos pakeitimus, kad per karantiną prastovų išmokoms bus galima skirti iki 80 proc. visų programos lėšų. Įprastai ši dalis negali viršyti 30 procentų.

Be to, paskelbus karantiną leista prastovos išmoką mokėti dažniau nei paprastai – nebebus laikomasi privalomos metų pertraukos tarp išmokų mokėjimo.

Taip pat nustatyta, kad kūrėjas negalės pretenduoti į kūrybinę prastovą, jeigu gaus kitas valstybinio socialinio draudimo išmokas ar Garantinio fondo išmokas.

Kūrybinė prastova yra laikotarpis, kai darbingo amžiaus meno kūrėjas dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių laikinai neturi sąlygų kūrybai ar jo sklaidai.

Per mėnesį tokiam kūrėjui mokama vienos minimalios algos dydžio išmoka. Dabar tai siekia 607 eurus. Prastova mokama tris mėnesius.

Išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu sudaroma darbo sutartis, gaunamas autorinis atlyginimas, atlyginimas per autorių ar atlikėjų teisių kolektyvinio administravimo asociacijas, pajamos iš individualios veiklos, stipendijos ir kt.

Šiemet minėtai Meno kūrėjų socialinės apsaugos programai iš viso skirta 1 mln. 642 tūkst. eurų.

Prognozuojama, kad per karantiną meno kūrėjų, pretenduojančių į kūrybinių prastovų išmokas, skaičius gali išaugti iki 1100. Skaičiuojama, kad papildomai reikėtų maždaug 2 mln. eurų.

Šiuo metu Lietuvoje registruoti 5202 asmenys, turintys meno kūrėjo statusą.

Kultūros ministerijos teigimu, nemažai jų gauna įvairias kitas pajamas, išmokas, todėl į kūrybines prastovas nepretenduotų.

Pernai kūrybinėmis prastovomis pasinaudojo apie 80 kūrėjų.

Tai numatančias Darbo kodekso pataisas įregistravo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Pagal siūlomą projektą, Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu.

Darbdavio pasiūlyme darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu turi būti nurodyta siūlymo dirbti nuotoliniu būdu priežastis, terminas ir teisinis pagrindas. Darbuotojas per 1 darbo dieną privalo raštu informuoti darbdavį apie sutikimą dirbti nuotoliniu būdu.

Kodekse taip pat siūloma numatyti, kad darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu ar nepateikus darbdaviui atsakymo į darbdavio pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo termino darbuotojo atsakymui į darbdavio pasiūlymą pateikti dienos raštu nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio.

Darbdavio sprendime nušalinti darbuotoją nuo darbo turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas.

Darbo kodekse siūloma reglamentuoti ir prastovos skelbimą.

Jeigu Seimas pritartų, darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei galėtų  skelbti prastovą kai „darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo“.

Taip būtų galima skelbti prastovą, jei „Vyriausybė paskelbia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir, siekiant užtikrinti darbuotojo ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbuotojas dėl objektyvių priežasčių ne dėl jo kaltės neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu ir (ar) nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.“

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas turi pastabų dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Seimo teisininkų nuomone, svarstytina, ar siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, neturėtų būti tikslinamos kitos Darbo kodekso nuostatos, kuriose numatyta pareiga paskelbus prastovą (visais atvejais) darbuotojui atvykti į darbovietę.

Seimo Teisės departamentas įžvelgia ir galimų praktinių kodekso taikymo problemų.

„Pažymėtina, kad net ir esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, faktas, jog darbuotojo sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, turės būti patvirtintas sveikatos priežiūros specialistų. Be to, svarstytina, ar imperatyvių nuostatų įtvirtinimas dėl darbuotojo nušalinimo ir darbo užmokesčio jam nemokėjimo tik dėl to, kad jis nepareiškia sutikimo dirbti nuotoliniu būdu, nenumatant išimčių, yra proporcinga priemonė“,- sakoma Teisės departamento išvadoje, kurią pasirašo departamento  direktorius Andrius Kabišaitis.

Siūloma, kad Darbo kodekso pataisos, dėl kurių dar turės balsuoti Seimas, įsigaliotų šių metų balandžio 1 d.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl naujojo koronaviruso plitimo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje, Seimo teisininkai mano, kad kodekso pataisos galėtų įsigalioti nuo jų paskelbimo.