Pranešama, kad dažniausiai „Maximos“ prekybos centruose pirkėjai įsigyja skausmo malšinimui skirtus medikamentus, rūgšties susidarymą skrandyje mažinančius vaistus, skausmą, uždegimą bei karščiavimą mažinančius preparatus, medicinines priemones nuo virškinimo sutrikimų bei odos infekcijos profilaktikai skirtą tirpalą.

Beveik 50 proc. parduotų vaistų esą sudaro skausmo malšinimui skirti medikamentai. Rūgšties susidarymą skrandyje mažinantys vaistai sudaro apie 15 proc. nuo parduoto kiekio, o likusią dalį - kiti parduodami medikamentai.

Visose „Maximos“ parduotuvėse pirkėjai gali įsigyti maisto papildo „Linex Forte“, medicinos priemonių „Smecta Go“ ir „Espumisan Easy“. Taip pat nereceptinių vaistų: skausmą, uždegimą bei karščiavimą mažinančio „Nalgesin S“, skausmo malšinimui skirtų „Ibuprom Express“ bei „Alka-Seltzer“, rūgšties susidarymą skrandyje mažinančio vaisto „Nolpaza“, burnos gleivinės ar ryklės uždegimui gydyti skirto purškalo „Liugolis“ bei infekcijos profilaktikai po odos nubrozdinimų ar įdrėskimų skirto tirpalo „Briliantinis žaliasis Valentis“.

Prekybos tinklų „Iki“ ir „Rimi“ atstovai tvirtino, kad prekyba nereceptiniais vaistais jų planuose yra, tačiau kada konkrečiai ji prasidės, kol kas neaišku.

„Mes vaistais dar neprekiaujame, tačiau turime tokių planų. Kol kas nieko konkretaus pasakyti negaliu, bet planuojame pradėti šiais metais“, - Eltai sakė bendrovės „Palink“ komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė.

Bendrovės „Lidl Lietuva“ komunikacijos departamento vadovas Valdas Lopeta sako, kad jo atstovaujamas prekybos tinklas svarsto galimybę prekiauti vaistais, tačiau tokio sprendimo nėra priėmęs.

Apie „Maximos“ parduotuvėse esančius nereceptinius vaistus, medicinines priemones bei maisto papildus klientai informaciją gali rasti šalia kasų pakabintuose plakatuose. Pagal galiojančią tvarką, pirkėjas gauna tą vaistinį preparatą, kurio paprašo kasininko. Parduotuvės darbuotojas neteikia konsultacijų dėl šių medikamentų, taip pat nesiūlo įsigyti jokių kitų vaistų, jei pirkėjo pageidaujamų tuo metu neturi.

Laikantis įstatymų, nereceptiniai vaistiniai preparatai pirkėjams prieinami tik parduotuvių kasose - jų negalima savarankiškai pasiimti nei prekybos salėje, nei savitarnos kasose. Taip pat pirkėjai gali įsigyti ne daugiau nei vieną to paties pavadinimo nereceptinio vaisto pakuotę. Toks kiekio apribojimas netaikomas medicininėms priemonėms bei maisto papildams.

Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės, jau per pirmąsias dienas paaiškėjo, kad šis sprendimas pasiteisino, ir verslo atstovai noriai pradeda prekiauti nereceptiniais vaistais. Taip žmonėms sudaromos geresnės sąlygos įsigyti vaistų tuomet, kai šalia nėra vaistinės.

Kaip teigė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) viršininkas Gintautas Barcys, mažmeninės prekybos įmonės, norinčios prekiauti vaistais, privalo užpildyti prašymą (deklaraciją) įrašyti jas į vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą. Taip pat pateikti Farmacinės veiklos licencijavimo taisyklėse nurodytus dokumentus ir susimokėti valstybės rinkliavą.

VVKT viršininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad mažmeninės prekybos įmonės, pildydamos prašymą (deklaraciją) įrašyti jas į vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių sąrašą, daro klaidų. Pagrindinė ir dažniausia yra neteisingai nurodomi veiklos vietų adresai. Taip pat jau paaiškėjo, kad kai kurios veiklos vietos neturi maisto tvarkytojo pažymėjimų, nors deklaracijoje nurodyta, kad turi. Ištaisyti neatitikimus Farmacijos įstatyme nustatytiems reikalavimams įmonei suteikiamas 90 dienų terminas. Jei trūkumai neištaisomi, įmonės teisės parduoti vaistus konkrečiose veiklos vietose bus stabdomos, sakoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime.

Pasak VVKT, alternatyviose prekybos vietose bus leidžiama prekiauti tik tam tikrais nereceptiniais vaistais. Tai vaistai, skirti suaugusiesiems arba vaikams nuo 12 metų su viena veikliąja medžiaga, mažiausiomis galimomis pakuotėmis ir tik tam tikrų dažniausiai vartojamų grupių vaistai nuo uždegimo, priklausomybei nuo tabako gydyti, antiseptiniai vaistai, vaistai alergijos simptomams lengvinti bei vietiškai vartojami vaistai, skirti burnos ertmės ir ryklės ligoms gydyti, kurių sudėtyje nėra etanolio.

Pritarta sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos ir „valstiečių“ vadovo Ramūno Karbauskio siūlymui, kad internetinė prekybą receptiniais vaistais būtų paankstinta iki 2019 metų lapkričio, vietoje anksčiau numatytos 2021 metų gegužės.

„Vienas iš esminių dalykų – paankstinti datą, nuo kada būtų galima įteisinti nuotolinę prekybą vaistais. Buvo išsakomi  argumentai, kad sistema nepasiruošusi, kad reikėtų tą datą atidėti iki 2021 metų. Aš tik noriu priminti, kad šį nuostata nėra prievolė“, – siūlymą pristatė A. Veryga.

„Tos įstaigos, kurios bus pasiruošusios, galės ir realizuoti tokią nuostatą, o ministerija įsipareigoja paruošti visus reikalingus teisės aktus“, – pridūrė ministras.

Taip pat pritarta, kad porą mėnesių būtų pavėlinta prekyba nereceptiniais vaistais mažmeninės prekybos vietose. Pagal siūlymą, tokia prekyba būtų galima nuo 2019 metų sausio, vietoje anksčiau planuotos šių metų lapkričio 1 dienos.

Dėl prekybos vaistais dar reikės vieno balsavimo, dėl pataisų priėmimo.

Farmacijos įstatymo pataisos leistų ne vaistinėse prekiauti vaistais nuo temperatūros, skausmo, įskaitant gerklės, uždegimo, priešalerginiais, skrandžio rūgštingumą mažinančiais ir antiseptiniais (žaizdoms dezinfekuoti) vaistais.

Pataisos numato, kad parduotuvėse ar degalinėse įsigytų vaistų gyventojai grąžinti ar pakeisti negalėtų. Prekybininkams siūlo uždrausti teikti informaciją apie turimus vaistus, jų nebūtų galima parduoti asmenims iki 16 metų, pažeistose pakuotėse, prekybos automatuose, nestacionariose vietose. Etanolio turinčiais vaistais nebūtų galima prekiauti. 

Įteisinus prekybą kai kuriais nereceptiniais vaistais parduotuvėse ar degalinėse, jų negalima būtų laikyti savitarnos skyriuose, parduoti daugiau kaip vienos to paties pavadinimo vaisto  pakuotės, be to, nebūtų galima siūlyti kito vaisto, jeigu norimo nėra. Prekybos vietose privalėtų būti raštiški įspėjimai, kad pardavėjas neteikia informacijos apie vaistus, o prie kasos jie turėtų būti laikomi atskirai nuo kitų prekių.

Valstybinės – ligoninėse

Seimas rengiasi svarstyti siūlymą įteisinti valstybines vaistines – į jas būtų pertvarkyti dabar ligoninėse ar poliklinikose esantys vaistų sandėliai. Tokios vaistinės galėtų veikti ir šalia privačių vaistinių gydymo įstaigose.

Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Vinkus prognozavo, kad tokios vaistinės bus naudingos žmonėms, nes pagerins jų apsirūpinimą vaistais patrauklesne kaina ir per trumpesnį laiką. Seimo nario Antano Matulo nuomone, dėl tokių valstybinių vaistinių veiklos vaistai gali brangti įprastose vaistinėse.

Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė anksčiau yra tvirtinusi, kad valstybinių vaistinių būtinybės nėra, nes jau dabar ligoninių patalpose ar šalia veikia po kelias vaistines, todėl jų konkurencija yra didelė. Pasak farmacininkės, ligoninių vaistinės nuo įprastų labai skiriasi, joms taikomi skirtingi vaistų laikymo reikalavimai, todėl paversti jas įprastomis vaistinėmis reikės daug investicijų.

Kai kurių pataisų autorių nuomone, naudinga ligoninių vaistinėse nuo kitų metų sausio vaistus ir vaistines prekes išduoti ne tik jose gydomiems pacientams, o visiems – ir atėjusiems "iš gatvės".

Parduotuvėse ir degalinėse

Seimas nusprendė pradėti Farmacijos įstatymo dėl vaistinių darbo reglamentavimo svarstymo procedūrą.

"Ši galimybė ne tik išplėstų prekybos vietas, bet ir taptų patogi pacientams, nes, deja, kol kas jie tos galimybės neturi ir, tarkime, kada yra išrašomi iš ligoninės ir gauna receptą, būna priversti ieškoti visuomenės vaistinių arba siųsti savo giminaičius, artimuosius tai padaryti už juos. Tokia yra projekto esmė – palengvinti vaistų prieinamumą, kartu sukuriant alternatyvią galimybę įsigyti vaistų, tikėtina, pigiau", – pristatydama pataisas sakė viena jų iniciatorių, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.

Reklamos suklaidinti gyventojai įsigyja maisto papildų ne mitybos racionui papildyti, bet ligoms gydyti ir jų profilaktikai, o tai yra žalinga.

Pasak jos, Lietuvoje vyrauja tendencija, kad vaistinių tinklai tuose regionuose, kur yra gana mažai gyventojų, nesteigiami, todėl ten esančios slaugos ligoninės galėtų turėti vaistinę ir taip supaprastintų vaistų prieinamumą regionų gyventojams.

Negana to, Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarsto vaistų prekybos ne tik vaistinėse, bet ir prekybos centruose bei degalinėse klausimą. Farmacijos įstatymo pataisomis, kurias parengė Sveikatos apsaugos ministerija, mažmeninės prekybos vietose siūloma leisti prekiauti tik kai kuriais nereceptiniais vaistais, įrašytais į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą. Taip pat nurodyta, kad vaistai nebūtų parduodami asmenims iki 16 metų. Pagal naują tvarką būtų draudžiama čia parduodamų vaistų kainų etiketėse nurodyti sumažintas kainas.

Tarp pasiūlymų yra ir sumanymas leisti elektroniniu būdu prekiauti receptiniais vaistais. Tam reikėtų nuotoliniu būdu patvirtinti tapatybę.

"Pacientai" be eilės

Prie gydytojų kabinetų durų – ligonių eilės, o dalykiniais kostiumais vilkintiems, lagaminėliais nešiniems interesantams – tai nė motais. Jie nieko nelaukdami eina iš vieno kabineto į kitą, įėję užtrunka ne 15 min., kiek skirta vienam pacientui, o gerokai daugiau.

Tokį reginį ne vienam iš mūsų yra tekę matyti miesto poliklinikose ir nesunku suprasti, kad tie privilegijuoti pacientai – farmacijos kompanijų atstovai. Negana, kad dėl jų ligoniams eilėje tenka laukti ilgiau. Farmacininkai padaro įtakos gydytojams, skiriantiems vaistus savo pacientams.

Vienas sveikintinų Seimo sprendimų, priimtų praėjusią savaitę, – pritarimas Farmacijos įstatymo pataisoms uždrausti vaistų reklamuotojų vizitus į sveikatos įstaigas. Jie medikams informaciją gali teikti tik per specialius renginius, kurių tvarką nustatytų sveikatos apsaugos ministras, o ne įstaigos vadovas. Ši pataisa turėtų įsigalioti nuo kitų metų.

Nuo 2019-ųjų pradžios taip pat siūloma griežtinti vaistų ir maisto papildų reklamą per radiją ir televiziją. Jos kartu nebūtų galima transliuoti tame pačiame reklamos intarpe, išskyrus, kai tarp vaistų ir maisto papildų reklamos pateikiama kita reklama. Taip siekiama atskirti vaistų ir papildų reklamą. Dabar, pabrėžė  sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, dažnai vaistiniai preparatai reklamuojami kartu su maisto papildais, todėl sudaromas įspūdis, kad maisto papildai taip pat yra vaistiniai preparatai. Ministro teigimu, reklamos suklaidinti gyventojai įsigyja maisto papildus ne mitybos raciono papildymui, bet ligoms gydyti ir jų profilaktikai, o tai yra žalinga.

"Kai farmacijos kompanijos atstovas nori asmeniškai susitikti su sveikatos priežiūros specialistu, turinčiu teisę skirti vaistinius preparatus, sudaromos prielaidos neskaidriam bendradarbiavimui, todėl reikia uždrausti tokius vizitus", – kitą problemą įvardijo A.Veryga.

Be to, jiems nerimą kelia galimi vaistų laikymo sąlygų pažeidimai degalinėse.

Farmacijos specialistams atstovaujančios Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas Eduardas Tarasevičius penktadienį per spaudos konferenciją abejojo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) argumentais, kad padaugėjus prekybos vietų vaistai galėtų pigti. Taip esą nenutiko degalinėms pradėjus prekiauti maisto papildais.

„Nėra pagrindo manyti, kad gyventojai patirs mažesnes išlaidas“, – žurnalistams sakė E. Tarasevičius ir nesuprantama vadino situaciją, kad ministerija rūpinasi parduotuvių arba degalinių pelnu.

„Vaistai tai yra ne pramoga, o padidintos rizikos priemonė, kuri privalo ir turi būti naudojama su griežta kontrole, paaiškinimu. Bet to žmogus gali ir nesuprasti, jam reikia net kelis kartus paaiškinti. Užtat ir sąvoka yra farmacinė paslauga, ji privalo būti“, – savo ruožtu teigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų atstovas Eduardas Vaitkus.

Pagal SAM pataisas, prekyba nereceptiniais vaistais galėtų vykti nustatytus reikalavimus atitinkančiose mažmeninės prekybos vietose. Ministerija aiškina, kad alternatyvių prekybos vietų atsiradimas aktualus, kai arti nėra dirbančios vaistinės, o vaistų pacientui reikia nedelsiant.

„Siūloma nustatyti, kad prekybos įmonių, kurios norės prekiauti nereceptiniais vaistais, veikla būtų licencijuojama ir kad jos galėtų parduoti tik tokius vaistus, kurie įrašyti į specialų sąrašą, kuris būtų sudarytas, siekiant tinkamai reglamentuoti tokią prekybą“, – teigia pataisas rengusi ministerija.

Šioms pataisoms šią savaitę pritarė Vyriausybė.

BNS primena, kad 2014 metais liberalizuoti prekybą vaistais siūlė tuometiniai parlamentarai Eligijus Masiulis ir Remigijus Šimašius, tačiau Seimas nesutiko priimti svarstyti jų parengtų Farmacijos įstatymo pataisų.

Ministerijos parengtame Farmacijos įstatymo pakeitimo projekte teigiama, kad taip siekiama mažinti koncentraciją mažmeninės prekybos rinkoje ir skatinti alternatyvių prekybos vaistais kanalų atsiradimą. Įstatymo pataisos jau yra pateiktos Vyriausybei, jos turėtų būti svarstomos artimiausiu metu.

Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė portalui tvirtino, kad dauguma vaistininkų mano, jog tokios vaistų pardavinėjimo sąlygų paprastinimas neturi žmonėms naudingo tikslo.

BNS primena, kad 2014 metais liberalizuoti prekybą vaistais siūlė tuometiniais parlamentarai Eligijus Masiulis ir Remigijus Šimašius, tačiau Seimas nesutiko priimti svarstyti jų parengtų Farmacijos įstatymo pataisų.

Kaip ketvirtadienį pranešė Klaipėdos apskrities policija, vyras šiuo metu Norvegijoje atlieka aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę už narkotinių, psichotropinių medžiagų bei anabolinių steroidų kontrabandą ir neteisėtą disponavimą šiomis medžiagomis labai dideliais kiekiais.

Uostamiesčio policijos pareigūnai, bendradarbiaudami su Norvegijos teisėsaugininkais, nustatė, kad organizuotai nusikalstamai grupuotei priskiriami asmenys Lietuvoje ir Norvegijoje platino narkotikus ir ribotos civilinės apyvartos vaistinius preparatus, kuriuos interesantai užsakinėdavo per skelbimus interneto tinklalapiuose.

Pagal užsienio kolegoms perduotą informaciją 2014 metais įtariamieji buvo sulaikyti su įkalčiais Norvegijoje. Tuo tarpu uostamiesčio policijos pareigūnai klaipėdiečio bute rado didelį kiekį Lietuvos vaistinių preparatų registre neregistruotų ir registruotų receptinių vaistų, kuriais kaltinamasis prekiavo, neturėdamas licencijos.

Ūkinės-finansinės veiklos tyrimo metu paaiškėjo, kad jis gavo daugiau nei 60 tūkst. eurų pajamų, iš kurių apie 34 tūkst. – už parduotus vaistinius preparatus.

Vienoje miesto turgavietėje pareigūnai nubaudė moterį, maisto papildų ir kosmetikos kioske neteisėtai prekiavusią įvairiais vaistais. Moteris vaistų pakuotes slėpė po prekystaliu.

Iš viso pareigūnai aptiko 15 rūšių (972 tabletes) nelegalių vaistų, kurių didžiąją daugumą sudarė nuskausminamieji.

Vaistais prekiaujanti moteris dėl šio pažeidimo baudžiama jau ne pirmą kartą. Už šį nusižengimą iš prasižengusio asmens konfiskuojami vaistai bei gresia bauda nuo 140 iki 300 eurų.

Prekybos platformą valdančios bendrovės "Vitardus" vykdomasis direktorius Mindaugas Zagorskis teigia, kad įmonė turi ambicijų pati tapti vaistų perpardavėja. Šiuo metu rengiami dokumentai prekybos licencijai gauti, deramasi dėl vaistų registracijų. Pačią prekybą tikimasi pradėti 2018 metais.

Anot M.Zagorskio, platforma turi 6,6 tūkst. registruotų vartotojų, vidutinė sandorio vertė siekia 600 tūkst. eurų ir paprastai yra sudaroma penkeriems metams.