-
I. Šimonytė atsakė į kritiką dėl infliacijos: gal prezidentas pavargo užsiimti užsienio politika 27
„Prezidentas galbūt pavargo šiek tiek pavargo užsiimti užsienio politika ir vėl grįžo prie savo įprastų Vyriausybės kritikavimo pomėgių“, – trečiadienį Vyriausybės spaudos konferencijoje sakė I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė akcentavo, kad Vyriausybė pirmiausiai planuoja sulaukti atnaujintų ekonominių projekcijų, kurias kitą savaitę turėtų pateikti Lietuvos bankas. Tik įvertinus prognozes, pasak jos, bus galima pasirinkti tikslingiausias infliacijos švelninimo priemones.
LNK reportažas:
„Yra daug neapibrėžtumų dabartinėje ekonominėje situacijoje ir tas neapibrėžtumas yra labai didelis. Ir dėl to patikimai prognozuoti tiek ekonomikos plėtrą, tiek atskirų rodiklių pokytį yra sudėtinga. Žinoma, tai nekeičia to fakto, kad infliacijos rodikliai bus aukšti, tačiau reikia labai gerai įsivertinti jos šaltinius ir tuomet pasirinkti priemones, kurios būtų taikliausios šitoms problemoms spręsti“, – aiškino ji.
Prezidentas galbūt pavargo šiek tiek pavargo užsiimti užsienio politika ir vėl grįžo prie savo įprastų Vyriausybės kritikavimo pomėgių.
Premjerė patikino, kad Vyriausybė kainų augimo situaciją „vertina rimtai“ ir akcentavo, kad matant pilną vaizdą, bus pateikti atitinkami pasiūlymai problemų sprendimui. Ministrė pirmininkė pridūrė, kad infliacijos padarinius galima amortizuoti ne tik šalies vadovo siūlomomis priemonėmis.
„Suprantu, kad prezidentui atrodo, jog jo siūlomos priemonės yra absoliuti tiesa ir vienintelis galimas sprendimas, tačiau matyt gali būti ir kitokių požiūrių“, – teigė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad trečiadienį valdančiųjų reakciją į šalyje augančius kainų augimo rodiklius kritiškai įvertino prezidentas Gitanas Nausėda.
„Man tikrai neramu ir net šiek tiek stebina abejingumas infliacijos tematikai“, – spaudos konferencijoje kalbėjo jis
„Atleiskite, bet už poros savaičių ar šiek tiek vėliau ir šildymo sezonas pasibaigs. Tai mes apsimesime, kad šildymo sezonas prabėgo nejuntamai ir be jokių pasekmių žmonėms“, – tvirtino G. Nausėda.
Pasak šalies vadovo, Prezidentūra atliko nuomonės apklausą, kuri parodė, kad 9 iš 10 gyventojų jaučia infliacijos pasekmes. Taip pat, prezidento teigimu, apklausos duomenys rodo, kad lygiai tiek pat mano, jog valstybės institucijos padarė nepakankamai siekiant kompensuoti infliacijos padarinius.
Smarkiai išaugus energijos kainoms, sausio pradžioje Vyriausybė pritarė antrajam energijos kainų švelninimo paketui. Nuspręsta parlamentui siūlyti įstatymo projektą, kuriame numatoma centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui taikyti nulinį lengvatinį PVM tarifą, o tai valstybės biudžetui kainuotų maždaug 23,3 mln. eurų.
Tuo metu prezidentas G. Nausėda Seimui taip pat pateikė infliacijos padarinių amortizavimui skirtus įstatymų projektus. Šalies vadovas siūlo didinti NPD nuo 460 iki 510 eurų bei išmokėti vienkartines 100 eurų išmokas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
Vis tik Vyriausybės siūlymą ketvirtadienį nusprendęs svarstyti Seimas po pateikimo pritarė tik vienai iš dviejų Prezidentūros priemonių – siūlymui didinti NPD.
Tuo metu įvairioms frakcijoms atstovaujantys parlamentarai antradienį Seimui pateikė net 10 iniciatyvų dėl PVM įstatymo pakeitimų, tačiau daugelis jų buvo grąžinti tobulinti arba atmesti.
-
I. Šimonytė: dėl karinių veiksmų Ukrainoje gali būti skelbiama nepaprastoji padėtis 4
„Pati situacija reikalauja aptarimo ir veikiausiai prezidentas priims sprendimą dėl nepaprastosios padėties šaukimo, dėl ko reikėtų Seimo susirinkimo“, – LRT sakė premjerė.
9 val. ryte yra numatytas prezidento šaukiamos Valstybės gynimo tarybos posėdis, jame taip pat gali būti sprendžiama dėl konsultacijų su NATO, karinės parengties didinimo, anksčiau ketvirtadienį sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Pasak I. Šimonytės, tai, kas vyksta Ukrainoje, gali būti vadinama karu.
Ingrida Šimonytė (BNS nuotr.)
„Nepaisant to, kad ponas Putinas savo, kaip atrodo, iš anksto įrašytame kreipimęsi kalba apie kažkokią specialią operaciją Donbase, tačiau tai, kas iš tikrųjų vyksta, manau, kad gali būti vadinama pilno masto karine operacija, karine invazija, nes girdime apie sprogimus, kurių šaltinio iki galo gal dar nežinome, bet miestuose, kurie su Donbasu tikrai nieko bendro neturi“, – teigė premjerė.
Pasak jos, šiuo metu Vakarams svarbu išlaikyti vienybę, kurią pademonstravo nuo pat tada, kai Kremlius ėmė kelti ultimatumus.
„Reikia tartis dėl diplomatinio spaudimo, politinio spaudimo, ekonominio spaudimo Kremliaus režimui, bet taip pat ir dėl paramos Ukrainai“, – sakė ji.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksti ryte ketvirtadienį paskelbė karinę operaciją Ukrainoje jos separatistams ginti ir provakarietiškai savo kaimynei „demilitarizuoti ir denacifikuoti“.
Ukrainos sostinėje Kijeve ir rytiniame Mariupolio uostamiestyje, netrukus po to girdėjosi sprogimai.
Lieka sausumos keliai
Ketvirtadienį prasidėjus Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir uždarius šalies oro erdvę, norintiems išvykti Lietuvos piliečiams lieka sausumos keliai, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
„Oro erdvė yra uždaryta, todėl žmonėms, kurie galvojo pasitraukti, bet nesuspėjo to padaryti, lieka sausumos kelias“, – LRT sakė ji.
Premjerė priminė, kad Lietuvos piliečiai paskutines kelias savaites buvo aktyviai raginami susilaikyti nuo nebūtinų kelionių į Ukrainą bei iš jos išvykti.
„Tie žmonės, kurie Ukrainoje gyvena ar turi kažkokių asmeninių, labai svarbių, tikslų, buvo prašomi užsiregistruoti ambasadoje ir tuos kontaktus ambasada turi. Ambasadoje Kijeve darbuotojų buvo likę šiek tiek mažiau nei įprastai, dalis ambasados darbuotojų buvo Lvove. Tikrai mes palaikome ryšį su mūsų atstovais“, – kalbėjo premjerė.