Jos registravo Vadovybės apsaugos įstatymo pataisą, kad 24 valandas per parą būtų saugomas tik prezidentas, o kiti vadovybei priskiriami asmenys būtų saugomi užsienio vizitų, oficialių susitikimų metu ir kai tiesiogiai vykdo funkcijas, dėl kurių jiems skirta apsauga.

Jeigu kyla grėsmė šių asmenų saugumui, jie galėtų būti saugomi ir kitu laiku, o vadovybei priskiriamo asmens gyvenamoji vieta būtų saugoma 24 valandas per parą.

Šiuo metu įstatymas numato, kad Vadovybės apsaugos tarnyba saugo vadovybę 24 valandas per parą. Vadovybei priklauso prezidentas, Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas ir šias pareigas laikinai einantys asmenys.

Įstatymo parengimą paskatino noras veiksmingai užtikrinti vadovybei priskirtinių asmenų teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.

Pataisas Seimo pirmininkė ir premjerė aiškina noru turėti daugiau privatumo.

„Įstatymo parengimą paskatino noras veiksmingai užtikrinti vadovybei priskirtinių asmenų teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą“, – sakoma pataisos aiškinamajame rašte.

Iniciatorės cituoja Konstitucijos nuostatas, kad žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas, ir nurodo, kad teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą gali būti ribojama, tik kai tai būtina.

„Dabartinis Vadovybės apsaugos įstatymo teisinis reguliavimas, viena vertus, nustato saugomo asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, kita vertus, nesukuria vadovybei priskiriamam asmeniui jokių realių galimybių šia teise pasinaudoti, kadangi apsauga vykdoma 24 valandas per parą, galimai prieštarauja šiai Konstitucinio Teismo suformuotai doktrinai.“, – teigiama aiškinamajame rašte.

Anot iniciatorių, toks galiojantis reguliavimas neatitinka konstitucinio proporcingumo principo, kadangi tokia apsauga kiekvienam vadovybei priskiriamam asmeniui taikoma neatsižvelgus į jo pareigas bei realų su jomis susijusį ar jam kylantį pavojų.

I. Šimonytės ir V. Čmilytės-Nielsen pirmtakai teigiamai įvertino siūlymą atsisakyti visą parą trunkančios apsaugos

Premjerės Ingridos Šimonytės bei Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyva atsisakyti visą parą trunkančios apsaugos sulaukė pritarimo anksčiau šias pareigas ėjusių politikų.

Ekspremjeras Algirdas Butkevičius atkreipia dėmesį, kad kai kuriose šalyse Seimo pirmininkams apsauga būna suteikiama tik išimtiniais atvejais.

„Seimo pirmininko ir ministro pirmininko apsaugos daugelyje Europos valstybių bei kitose pasaulio šalyse labai skiriasi. Kai kuriose šalyse netgi yra taip, kad apsauga Seimo pirmininkui yra suteikiama tik tada, kai jis vyksta į komandiruotes arba važiuoja į kai kuriuos susitikimus su visuomene, kur yra tam tikri masiniai renginiai ir dar yra iš dalies užtikrinama apsauga, ir kada būna namuose“, – Eltai teigė ekspremjeras A. Butkevičius.

Vyriausybei vadovavęs politikas atkreipia dėmesį, kad ministro pirmininko apsauga egzistuoja praktiškai visose šalyse. Visgi A. Butkevičius mano, kad ministro pirmininko bei Seimo pirmininko apsauga Lietuvoje yra pernelyg didelė.

„Po mano premjeravimo apskritai buvo padidintas skaičius apsaugos darbuotojų tiek ir Seimo pirmininkui, tiek ir ministrui pirmininkui. Tai šioje srityje tam tikrų rezervų aš tikrai matau. Girdėjau, kad pas Seimo pirmininkę ir ministrę pirmininkę yra trys asmens sargybiniai. Tikrai to nereikia, užtektų vairuotojo ir vieno asmens sargybinio“, – sakė ekspremjeras.

Čia yra kalbama apie tai, kad asmuo turi teisę į privatų gyvenimą, ir tai yra teisinga, nes nuolatinė apsauga yra ir našta tam asmeniui, kuris yra saugomas.

„Kitas pavyzdys: atvažiuoja į Seimą ir ministrė pirmininkė, ir Seimo pirmininkė ir jas netgi iki salės palydi, ir stovi prie salės. Pasakykite, nuo ko čia saugoti, gi į Seimą nepapuola žmonės, kurie galėtų sugalvoti kažkokias blogybes prieš ministrą pirmininką ar Seimo pirmininką“, – pažymėjo jis.

Pats A. Butkevičius teigia per savo premjeravimo laikotarpį jokių išpuolių ar provokacijų nėra patyręs. 

V. Pranckietis: nuolatinė apsauga yra našta saugomam asmeniui

Tuo tarpu buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis premjerės ir Seimo pirmininkės norą atsisakyti visą parą trunkančios apsaugos vertina itin pozityviai. Jis pats teigia siekęs įgyvendinti šį pokytį, tačiau, anot jo, sulaukęs neigiamo atsakymo.

„Labai pozityviai vertinu ir aš pats dėl to praeitoje kadencijoje bandžiau tartis, bet man kiti saugomi asmenys pasakė, kad nereikia nieko keisti. Tada tiesiog priėmiau tai taip, kaip yra“, – teigė V. Pranckietis, kartu pridurdamas, kad ir užsienio šalių praktika rodo, jog visą parą trunkanti apsauga nėra būtina.

„O šiaip yra gerų pavyzdžių užsienyje. Aš iš lenkų girdėdavau tą pavyzdį, kad jie parašydavo tokį kaip atsisakymą ir savaitgaliui likdavo visiškai laisvi. Bet mano atveju nebuvo tokių galimybių pasirinkti“ , – teigė buvęs Seimo pirmininkas.

Be to, V. Pranckietis teigia, kad saugumas Lietuvoje galėtų būti užtikrintas nuotoliniu būdu, o jei reikia skubios reakcijos – vietinių policijos pareigūnų.

„Čia yra kalbama apie tai, kad asmuo turi teisę į privatų gyvenimą, ir tai yra teisinga, nes nuolatinė apsauga yra ir našta tam asmeniui, kuris yra saugomas. Aš manau, kad teritorija, kurioje gyvena žmonės, puikiausiai galėtų būti saugoma nuotoliu ir, jei reikėtų reakcijų, tai gali padaryti vietinė policija ar kas nors, bet, paprastai sakant, dažniausiai saugoti reikia nuo kvailysčių, nes organizuotai dažniausiai niekas nesikėsina“, – kalbėjo V. Pranckietis.

Parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį įregistravo Vadovybės apsaugos įstatymo pataisą, kuria siūloma atsisakyti visą parą trunkančios valstybės vadovų apsaugos. Kaip nurodoma įstatymo projekte, tokią iniciatyvą paskatino noras veiksmingai užtikrinti vadovybei priskirtinių asmenų teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą. Be to, iniciatorių teigimu, galiojantis reguliavimas neatitinka konstitucinio proporcingumo principo, kadangi tokia apsauga kiekvienam vadovybei priskiriamam asmeniui taikoma neatsižvelgus į jo pareigas bei realų su jomis susijusį ar jam kylantį pavojų.

„Dabartinis Vadovybės apsaugos įstatymo teisinis reguliavimas, kuris, viena vertus, nustato saugomo asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą, o, kita vertus, nesukuria vadovybei priskiriamam asmeniui jokių realių galimybių šia teise pasinaudoti, kadangi apsauga vykdoma 24 valandas per parą, galimai prieštarauja šiai Konstitucinio Teismo suformuotai doktrinai“, – rašoma iniciatyvos projekte.

Įregistruotomis pataisomis siūloma keisti esamą tvarką tik premjero ir Seimo pirmininko atžvilgiu. Prezidentas, dėl jo ypatingo konstitucinio statuso, būtų saugomas kaip ir iki šiol – 24 valandas per parą.

Tuo tarpu kiti vadovybei priskirtini asmenys (Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas, asmenys, laikinai einantys Seimo pirmininko pareigas, pavaduojantys ministrą pirmininką) būtų saugomi užsienio vizitų ir oficialių susitikimų metu bei kitais atvejais, kai vadovybei priskirtas asmuo tiesiogiai įgyvendina funkcijas, dėl kurių jam skirta apsauga. Šiems asmenims apsauga galės būti skirta ir kitu laiku, jeigu kiltų grėsmė jų saugumui.

Anot jos, tam reikėtų maždaug 300 mln. eurų, kurie dabar numatyti pensijų ir įvairių socialinių išmokų indeksavimui.

„Gal ir galės kada nors būti prilygintas, bet tikrai ne šiuo metu. Tada turime sau užduoti klausimą, ar tuos 300 mln. eurų panaudoti papildomam pensijų indeksavimui, papildomam socialinių išmokų indeksavimui, kas taip pat įtraukta į biudžetą, energetikos kainų augimo apribojimui, arba turime panaudoti konkrečiai šitai priemonei“, – žurnalistams Seime sakė premjerė.

„Reikia balansuoti priemones, kurios skirtos konkrečioms socialinėms grupėms ir toms priemonėms, kurios yra horizontalios ir visko vienu metu vis tiek nepadarysi“, – pridūrė ji.

Kuo didesnės pajamos, tuo papildoma nauda iš NPD yra mažesnė.

Premjerės teigimu, NPD turi būti taikomas iki tokios ribos, kurios naudą pajustų didžioji dalis dirbančiųjų.

„Kur ta riba yra, mes orientavomės į tai, ką rodo statistika. Ji rodo, kad didžioji dalis dirbančiųjų yra iki tos ribos, kur taikomas NPD ir todėl į ten naudą ir reikia koncentruoti“, – sakė I. Šimonytė.

„Kuo didesnės pajamos, tuo papildoma nauda iš NPD yra mažesnė, ten jau kalbam apie eurą–du, kur tikrai žmonėms didelio skirtumo nėra, gal principo reikalas ir yra, bet finansiškai didelio nėra. Bet tas pačias lėšas pakreipus taip, kad didesnė nauda tektų žmonėms su mažesnėmis pajamomis, galime padėti tiems, kuriems sunkiausia yra atremti augančias kainas“, – pridūrė ji.

NPD nuo birželio didės 80 eurų iki 540 eurų – jos augs mažiausiai uždirbantiems gyventojams, kurių metinės pajamos neviršija dvylikos mėnesių vidutinių darbo užmokesčių (VDU).

Seimas antradienį priėmė tai numatančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas: už balsavo 93 Seimo nariai, prieš nebuvo, o aštuoni susilaikė. 

Padidinus NPD gyventojai, kurių pajamos siekia minimalią algą, kas mėnesį „į rankas“ gautų papildomai 16 eurų, o uždirbantys 1 tūkst. – 12 eurų daugiau. Dėl to šių metų biudžetas neteks maždaug 103 mln. eurų. VDU 2021 metų ketvirtąjį ketvirtį siekė maždaug 1679 eurus. 

„Nežinau, ar yra kokia nors labiau tradicinė vertybė negu mamos ar tėčio kova už savo vaiko orumą, už tai, kad jis nebūtų žeminamas ir niekinamas. Noriu jums pareikšti didžiausią pagarbą už jūsų drąsą, pasiryžimą netylėti. Už tai, kad esate mamos ir tėčiai tradicine šio žodžio prasme“, – sakė premjerė renginyje, skirtame pagerbti visas bendrą gyvenimą kartu puoselėjančias Lietuvos šeimas.

Visada laikiausi nuomonės, kad kiekvienas žmogus turi teisę nuspręsti, kas jam yra šeima.

„Visada laikiausi nuomonės, kad kiekvienas žmogus turi teisę nuspręsti, kas jam yra šeima, nes visų politikų bandymai apibrėžti, kas yra meilė, grožis ar teisingumas, yra pasmerkti nesėkmei. Vis dėlto kai šalyje, kurioje sprendimus dėl partnerystės įteisinimo palaiko tiek parlamento, tiek Vyriausybės vadovės, šių sprendimų priimti nepavyksta, suprantu, kad kažko vis dar esu nepadariusi, kažko nepadarėme turbūt mes visi. Tačiau tikiu, kad gyvenimas nenumaldomai žengia į priekį ir prieš kurį laiką neakivaizdžiais atrodę dalykai gana greitai tampa akivaizdžiais vis didesniam būriui žmonių. Nėra lengva, esama žmonių, kurie nuoširdžiai įsitikinę, kad nieko nereikia, svarbiausia – „nelįskite į akis“. Kažkada nelįsti į akis sakė moterims, kažkada – neįgaliesiems ir daugybei kitų visuomenės grupių. Šiandien apie tai nė nediskutuojame“, – sakė premjerė.

„Tęsdami tarpukario tradicijas, trečią gegužės sekmadienį prisimename kovotojus už Lietuvos laisvę, sudėtas aukas, pagerbiame Nepriklausomybės gynėjus. Šiemet kariuomenės ir visuomenės vienybės diena ypač prasminga. Visi išgyvename dėl brutalios Rusijos invazijos į Ukrainą, dėl žiaurių karo nusikaltimų. Šios agresijos akivaizdoje labai svarbus ne tik demokratinių šalių susitelkimas, bet ir mūsų kariuomenės bei visuomenės vienybė.

Mes didžiuojamės modernia, stipria Lietuvos kariuomene. Kovinis pasirengimas, profesionalumas bei visuomenės sąmoningumas ir patriotiškumas – milžiniška jėga. Dėkoju Lietuvos kariams, vykdantiems garbingą pareigą bei visiems, pasiruošusiems Tėvynę ginti“, – sako premjerė I. Šimonytė.

Kaip BNS sakė internetinės žiniasklaidos asociacijos vadovė Lina Bušinskaitė, klausimą dėl populiariai vadinamojo „google“ mokesčio internetinės žiniasklaidos atstovai trečiadienį aptarė su premjere Ingrida Šimonyte, kultūros ir teisingumo ministrais Simonu Kairiu bei Evelina Dobrovolska.

„Daugelis Europos šalių turi įsidiegusios tokį mokestį. Bet kadangi praėjusių metų pabaigoje, spalį EBPO ir G20 susitikimuose pasaulio šalių lyderiai pasiekė susitarimus, kad bus pereita prie globalaus modelio, šiandien susitikime pas premjere kalbėjome, kokius namų darbus turėtų pasidaryti Lietuva“, – teigė L. Bušinskaitė.

Anot asociacijos vadovės, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) turėtų šiemet pasirašyti tarptautinę konvenciją, jog nuo 2023-iųjų šalys savanoriškai galėtų jungtis įvedant mokesčius arba pereiti nuo nacionalinių mokesčių. Dalis valstybių svarsto jį įsivesti tik nuo 2024-ųjų.  

Lietuva tikrai jungsis prie šios pasaulinės mokesčių reformos, atskirai kol kas neįvedinės jokio nacionalinio skaitmeninio mokesčio.

„Lietuva tikrai jungsis prie šios pasaulinės mokesčių reformos, atskirai kol kas neįvedinės jokio nacionalinio skaitmeninio mokesčio (...). Tiek mes tikimės, tiek ir susitikimo metu buvo diskutuota, kad turėtumėme galvoti apie 2023-iuosius metus“, – teigė ji.

Anot L. Bušinskaitės, svarstoma, kad surinkti pinigai liktų žiniasklaidos rinkoje, nors detalus modelis, kaip lėšos būtų paskirstomos, kol kas nėra.

Ji akcentavo, kad tokios technologijų milžinės kaip „Google“, „Facebook“ ar „Youtube“ pritaiko technologinius sprendimus ir leidžia plačiau sklisti būtent internetinės žiniasklaidos turiniui.

„Tikrai nedetalizavome, ar tai būtų regioninei, ar internetinei. Savaime suprantama, turbūt, kad daugiausiai turėtų likti tai žiniasklaidos, kurios dėka ir susikuria papildomas pajamas pasaulinės technologijų kompanijos“,– kalbėjo L. Bušinskaitė.

Pasak jos, su premjere ir ministrais aptarta bendra žiniasklaidos politiką, apie Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pertvarką – internetinė žiniasklaida, anot jos, pritaria pertvarkos būtinybei bet tikisi ir galimo pereinamojo laikotarpio pereinant prie naujo rėmimo modelio.

Taip pat kalbėtasi apie problemas, kai institucijos atsisako pateikti įvairią informaciją žurnalistams prisidengdamos Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR). Tolesnė diskusija, kaip spręsti problemą galbūt keičiant kai kuriuos teisės aktus, bus vykdoma su Teisingumo ministerija.

„Buvo diskutuojama, kokie sprendimai galėtų būti priimami, kad problema galėtų spręstis, nes redakcijoms tai tampa kasdieniu iššūkiu (...). Galbūt galėtų būti numatyta kažkokia idėja ar sankcijų, ar baudų“, – sakė L. Bušinskaitė.

Asociacija vienija naujienų portalus delfi.lt, 15min.lt, lrytas.lt, tv3.lt, madeinvilnius.lt. ve.lt, kaunas.kasvyksta.lt, etaplius.lt.

„Šiandien nesinori pompastikos ir skambių žodžių. Ukrainoje vyksta tai, kas neturėtų vykti niekur, kas pribloškia ir yra sunkiai apsakoma.

Prieš kelias dienas lankiausi Ukrainoje, savo akimis mačiau tas skaudžias žaizdas, kurias palieka Kremliaus neapykanta ir agresija. Bet taip pat mačiau ir šios tautos drąsą, ryžtą bei savosios Tėvynės meilę. Ukrainiečiai mums yra tvirtybės pavyzdys, tačiau jiems gyvybiškai reikia pagalbos“, – sakė Vyriausybės vadovė.  

I. Šimonytė pasidžiaugė, kad Lietuvos žmonės nuo pat pirmųjų klaikaus karo akimirkų nuoširdžiai ir aktyviai sureagavo norėdami pagelbėti ukrainiečiams. Tai mums padėjo suprasti, kad sugebame padėti, atjausti ir kiekvienas galime prisidėti visais įmanomais būdais.

„Esu labai dėkinga jums, kad sureagavote į galimybę padėti kenčiantiems Ukrainos žmonėms. Tikiu, kad padarysite viską, ką mokate ir galite – žinokite, kad jūsų ten labai laukia. Geriau nei aš suprantate, kokie pavargę Ukrainos medikai, baigiantis septintajai karinės agresijos savaitei. Jiems labai reikia bendražygių, kurie leistų bent kiek pailsėti ir prisidėtų prie kovos už kiekvieną sužeistą, sergantį, kenčiantį žmogų“, – kalbėjo premjerė.

Vyriausybės vadovė pažymėjo, kad įvairiausių negandų ir išbandymų akivaizdoje gali pasikliauti medikais ir jų ryžtu. Tiek vykstant COVID-19 pandemijai, tiek prasidėjus karui Ukrainoje medikai rodo nepaprastą stiprybę ir lyderystę, už tai premjerė sakė esanti nepaprastai dėkinga.

Premjerė į Ukrainą vykstantiems medikams įteikė marškinėlius su Lietuvos ir Ukrainos simbolika. 

„Turėjo vykti trišalis „Liublino trikampio“ premjerų susitikimas, trikampiui priklauso Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos atitinkamų institucijų žmonės, šiuo atveju mūsų kolega Denysas Šmyhalis dalyvauti fiziškai negalės, bet pasijungs nuotoliu“, – spaudos konferencijoje sekmadienį sakė I. Šimonytė.

„Mes su premjeru Morawieckiu būsim ir fiziškai, aptarsim paramos Ukrainai aktualijas ir ką galime mes dviese pirmiausia, bet ir likusi tarptautinė bendruomenė padaryti ir daugiau tam, kad padėtume visi Ukrainai šiuo metu“, – kalbėjo ji.

Premjerės teigimu, karo iš Ukrainos pabėgėlių skaičiai paskutinę savaitę sparčiai didėja, todėl daugėja ir darbo bei procesų, kuriuos reikia pagreitinti, pavyzdžiui, migracijos procesai arba buitiniai procesai, ieškant būsto ar pasiūlant kitų būtinų dalykų.

Nuo vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo savo karinę invaziją, iš Ukrainos pabėgo jau 2,5 mln. žmonių, o šalies viduje dėl karo buvo perkelti dar 2 mln. gyventojų, penktadienį pranešė Jungtinės Tautos.

„Reikia žinoti žmonėms, kurie yra Ukrainoje dabar be labai svarbios priežasties, be kažkokių darbo ar kitų svarbių aplinkybių, kad turbūt saugiau yra sugrįžti į namus ir nevykti kurį laiką, jeigu tokios būtinybės nėra. Mes turbūt turime žinoti, kad kaip valstybė esame NATO ir ES narė bei galime jaustis saugiai tiek, kiek galima jaustis saugiai tokiomis aplinkybėmis, kai XXI amžiaus 22-aisiais vyksta dalykai, kurių neturėtų vykti“, – antradienį LRT radijui sakė I. Šimonytė.

Ministrė pirmininkė tikino, kad galimo konflikto poveikis gali būti labai įvairus, bet labiausiai tai gali atsiliepti pasaulio žaliavų rinkoms, kurios dėl konflikto gali sutrikti. Anot jos, dėl to galėtų dar labiau kilti naftos ir kitų žaliavų kainos, ir tai jau būtų tiesioginis konflikto poveikis Lietuvos žmonių gyvenimo kokybei ir sąskaitoms, kurios yra mokamos. Galimas karinis konfliktas, pasak jos, kelia grėsmę daugeliui žmonių.

Sakyčiau, kad investuotojai tikrai gali būti ramūs ir tie, kurie dirba Lietuvoje, ir tie, kurie galvotų ateiti dirbti Lietuvoje.

„Manau, kad (galimas konfliktas – ELTA) nerimą kelia absoliučiai daugumai pasaulio žmonių, bent jau Vakarų demokratijų, vien dėl to, kad tokių dalykų neturėtų vykti šiuo istorijos tarpsniu. Pasaulis atrodė pasimokęs iš paskutinio pasaulinio karo, bet net esant NATO, ES nare, neįmanoma išvengti dalykų, kurie pasidaro tokiais atvejais globalūs, globalios problemos. Ir toks labai paprastas pavyzdys yra tiekimų sutrikimai arba ženkliai padidėjusios kainos“, – teigė Vyriausybės vadovė.

Vis tik, politikė aiškino, kad verslininkai, norintys investuoti Lietuvoje, gali būti absoliučiai ramūs, nes Lietuva yra dviejų tarptautinių blokų, NATO ir ES narė bei Lietuvai negresia tiesioginė karinė grėsmė.

„Žinome bandymus paveikti mūsų kažkokiais informacines sistemas arba kažkokių institucijų duomenų bazes, tokių bandymų būna ir ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse. Mes rengiame atsargumo priemones, kurios leistų mums saugiai jaustis ir šia prasme. Sakyčiau, kad investuotojai tikrai gali būti ramūs ir tie, kurie dirba Lietuvoje, ir tie, kurie galvotų ateiti dirbti Lietuvoje“, – tvirtino I. Šimonytė.

ELTA primena, kad Rusijai prie Ukrainos sienų sutelkus daugiatūkstantines ginkluotąsias pajėgas, nerimaujama, jog Europoje gali kilti didelis karinis konfliktas. Penktadienį JAV prezidentas Joe Bidenas per vaizdo konferenciją su sąjungininkais pareiškė, kad, žvalgybos duomenimis, Rusija gali užpulti Ukrainą vasario 16 d.